(30 maj 1989) PĖRVJETORI I RĖNJES HEROIKE - ALI AJETI ISHTE ZAHIR PAJAZITI I KOHĖS SĖ TIJ

 

                    Dėshmori   ALI AJETI 

 

Shkruan: Shefqet Cakiqi-Llapashtica

Pėrvjetorėt e rėnieve tė Heronjve, na bėjnė tė kthehemi dhe tė kujtojmė ato ditė tė veprimeve heroike, qė na shtyjnė tė i kemi nė kujtesė tė pėrhershme. Ali Ajeti me veprėn dhe rėnien e tij Heroike, na bėnė krenar neve qė e njohėm dhe bashkėvepruam, por me njė obligim qė tė vėrtetėn pėr idealet e tij dhe rėnien e tij pėr ato ideale ta tregojmė pėr  bashkėkohanikėt dhe gjeneratėn e re nė Kosovė dhe mė gjerė.

Pas vitit 1981 dhe gjendjes sė jashtėzakonshme, vitit 1989 ishte viti mė i rėndė pėr Kosovėn dhe popullin e saj. Nė mars tė atij viti ishte suprimuar autonomia e brishtė e Kosovės, gjatė asaj periudhe ishte rivendos gjendje e jashtėzakonshme dhe nėnė atė gjendje edhe ishte suprimuar autonomia e Kosovės. Populli i Kosovės u ngrit nė kėmbė nė mbrojtje tė drejtave dhe lirive tė veta. Demonstratat dhe grevat ishin tė pėrditshme anekandė Kosovės. Vetėm nė periudhėn mars - maj 1989 ishin vrarė ose mbyt nė torturė mbi 58 shqiptar nga moshat mė tė reja e deri nė pleq tė moshuar – tė vrarė dhe mbytur nė protesta dhe demonstrata anekand Kosovės.

Pas suspendimit tė autonomisė sė Kosovės dhe prishjes sė balancit nė ish Federatėn Jugosllave, ishte paraqit edhe interesimi i parė i Bashkėsisė ndėrkombėtare pėr Kosovėn dhe popullin e saj. Parlamenti Evropian kishte paraqit njė Rezolutė nė prill tė vitit 1989, ku dėnohej shkelja e tė drejtave tė popullit tė Kosovės. Nė kėtė vazhdė ishte edhe rezoluta e Kongresit Amerikan nė gusht 1989  e cila po ashtu dėnonte shkeljen e tė drejtave tė njeriut tė popullit nė Kosovė.

         Ali Ajeti ishte nga veprimtarėt politik qė i kishin dhėnė emėr kėrkesave tė shqiptarėve nė Kosovė qė nga pranvera e vitit 1981 e 1982 me demonstratat masive me kėrkesėn tashmė shum popullore pėr Kosovėn Republikė dhe barazinė e sajė me Republikat tjera nė ish Federatėn Jugosllave. Ali Ajeti pas vuajtjes sė burgut politik 1984 – 1988, i pėrkiste tashmė njė rrethi tė veprimtarėve tė vendosur, tė gatshėm pėr tė u sakrifikuar pėr lirin e Kosovės. Regjimi Serb dhe politika e Millosheviqit ishte nė kulmin e ekspansionizmit tė saj. Finalen e kėtij ekspansionizmi, politika serbe e Millosheviqit e mendonin pėr qershorin e vitit 1989, nė 600 vjetorin e Betejės sė Kosovės pėr ēka bėnte thirrje pėr marshin e 2 milionė serbėve nė Gazimestan.  Ky ishte edhe kėrcėnimi mė serioz qė i bėhej shqiptarėve nė atė periudhė.  Populli i Kosovės dhe djalėria kryengritėse filloj tė mendonte pėr ndėrmarrjen e masave mbrojtėse. Nė demonstratat qė bėheshin atėbotė nė mbrojtje tė autonomisė sė Kosovės ishin vrarė me dhjetėra shqiptarė, ishin nė burgje mijėra shqiptar tė tjerė dhe vazhdonte gjendja e jashtėzakonshme. Serbia dėshironte tė shtypte shqiptarėt dhe tė reduktonte kėrkesat e tyre qė nė periudhėn nga 1981-1982 ishin tė pėrqendruara nė kėrkesėn pėr Republikė dhe barazi me Republikat tjera, tash nė periudhėn e fushatės pėr suprimimin e autonomisė nė vitin 1988 – 1989 kjo fushat e egėr kishte bėrė qė kėrkesat e demonstruesve shqiptar tė reduktoheshin nė mbrojtje tė autonomisė dhe Kushtetutės sė vitit 1974 !

Ali Ajeti dhe grupi i rezistencės nė ilegale kishte vendosur qė me 30 maj tė demonstrohej nė Besianė (ish-Podujevė) dhe tė thuhej e vėrteta pėr Kosovėn dhe kėrkesat e saja.  Parlamenti Evropian ato ditė dėrgon njė komision tė pėrbėrė prej pesė vetave, tė kryesuar nga Hulian Grimaldos me anėtarėt Gliorgio Rosseti, Emilio Espedes, Frode Kristoffersen dhe Lisilot Siebel Emmerling, pėr tė ekzaminuar gjendjen nė Kosovė pas Rezulutės sė prillit. Me 30 maj nė ora 13 ishte paraparė ardhja e kėtij Delegacioni tė Parlamentit Evropian nė Besianė (ish-Podujevė). Grupimi politik ilegal qė nė atė periudhė njihej si “Ēeta e Llapit” vendosi qė me 30 maj nė ora 13 tė organizoj njė demonstrim masiv nė Besianė (ish-Podujevė). Qėllimi ishte qė kėrkesat e drejta tė popullit shqiptar tė thuhen edhe gjatė prezencės sė Komisionit nga Parlamenti Evropian qė atė ditė do tė ishte nė Besianė (ish-Podujevė). Kjo edhe ndodhi ashtu, me flamuj kombėtar shqiptar dhe me flamurin e Bashkimit Evropian u demonstrua nė Besianė (ish-Podujevė) me parullat “KOSOVA REPUBLIKĖ”, “VETVENDOSJE”, “LIRI - BARAZI - DEMOKRACI”, “PARLAMENT, MOS LEJO APARTHEJD”, “EVROPĖ HELP – NDIHMĖ” etj.

         Me kėtė rast vlen tė theksohet se pas njė periudhe tė anatemimit dhe ndrydhjes sė parullave “KOSOVA REPUBLIKĖ”, “VETVENDOSJE” dhe  “PAVARĖSI”, ato u brohoritėn publikisht rrugėve nga mijėra demonstrues nė Besianė (ish-Podujevė). Ishte kjo njė tejkalim i kėrkesave tė reduktuara deri atėherė pėr  mbrojtjen e Autonomisė dhe Kushtetutės sė vitit 1974.  Kjo bėnė qė Ali Ajetin ta quaj Zahir Pajazit tė kohės sė tij.  Ashtu siē bėri pushka e Zahir Pajazitit tė kėthej besimin dhe guximin e shqiptarėve nė forcėn dhe krenarin e tyre, ashtu edhe Ali Ajeti dhe organizimi i “Ēetės sė Llapit” bėri kthimin e guximit nė demonstrimin me guxim pėr kėrkesat e drejta tė popullit tė Kosovės. Kjo bėri qė tė prishen projektet e politikės hegjemoniste serbe nė Kosovė. Ky guxim dhe ky demonstrim edhe me alternativėn e rezistencės sė armatosur bėri qė anekandė Kosovės tė marrė fuqi veprimtaria pėr Pavarėsinė e Kosovės, pėr Republikėn e Pavarur tė Kosovės. Dalja publike e “Ēetės sė Llapit” bėri qė  manifestimi i proklamuar i 600 vjetorit tė Betejės sė Kosovės tė dėshtoj, flitej dhe propagandohej   pėr marshimin e 2 milion serbėve nė Gazimestan, e mbet me disa mijra, madje edhe me disa “shqiptar” qė i shėrbenin “institucioneve” tė okupatorit serb. Ardhja e liderit serb Millosheviē nė Gazimestan nuk u bė rrugės magjistrale qė kalon pėr Besianė (ish-Podujevė), por me helikopter special tė ushtrisė sė ish-Jugosllavisė ai arriti nė Gazimestanin e humbjes Serbe.

         Demonstrata e 30 majit 1989 u shua me gjak. Nė kėtė demonstratė nė mbrojtje tė rinisė shkollore ra nė fushėn e nderit heroi Ali Ajeti. Tė pėrkujtojmė se nė atė periudhė nė “institucione” tė gjysmė autonomisė ende kishte shqiptarė tė verbėruar qė i shėrbenin okupatorit serb. Tė pėrkujtojmė se Ali Ajeti nuk vritet nė demonstratė nė rrugėt e qytetit tė Besianės (ish-Podujevės) po vritet pas ndėrhyrjes brutale  tė njėsisė policore-ushtarake dhe largimit tė demonstruesve nga rrugėt e qytetėses dhe shpėrndarjes nėpėr fshatrat pėr rreth Besianės  (ish-Podujevės) . Kjo sa pėr tė hequr “argumentin” se policia e asaj kohe kishte intervenuar nė mbrojtje tė rendit dhe qetėsisė. Vrasja e Ali Ajetit ishte e organizuar dhe jo e rastėsishme. Policia dhe ushtria serbe ishin vėnė nė ndjekje deri nė likuidim fizik tė njerėzve qė kishin guxuar tė brohoritnin “VETVENDOSJE” , “KOSOVA REPUBLIKĖ”, “LIRI - BARAZI - DEMOKRACI”, “PARLAMENT, MOS LEJO APARTHEJD”, “EVROPĖ HELP– NDIHMĖ” etj.

         Komisioni i Parlamentit Evropian ndėrpreu vizitėn e paraparė dhe nė mėnyrė demonstrative lėshoi Kosovėn. Pėr media deklaruan :

           «Ne kemi ardhur nė Jugosllavi pėr tė bėrė ekzaminimin e gjendjes nė Kosovės dhe pėr tė konstatuar tė kundėrtėn e asaj ēka ka konsta­tuar Parlamenti nė Rezolutėn e prillit. Por ne mbetėm tė zhgėnjyer. Neve nuk na u mundėsua vizita nėpėr burgje, bisedat me tė izoluarit, me intelektualėt, me punėtorėt, me studentėt etj., pra, me njerėzit e anės sė kun­dėrt, me ata qė nuk pajtohen me qėndrimet e qeverisė. Jo vetėm qė nuk na lejuan t'i zhvillojmė kėto diskutime dhe t' i bėjmė kėto vizita, po pikėrisht me 30 maj, deri sa ne ishim nė hotel "Grand" nė Prishtinė, u zhvilluan de­monstrata, e qė ndaj demonstruesve u shtie dhe me armė tė zjarrit. Kėtu ra njė i ri nė njė fshat afėr Prishtinės. Kėndej neve nuk na mbeti gjė tjetėr, pos qė tė konstatojmė se misioni ynė nuk u krye dhe tė protestojmė pranė qeverisė pėr kėto sjellje antisistem, nė kundėrshtim me Kartėn mbi liritė dhe tė drejtat e qytetarėve dhe qė nuk i ka hije njė shteti tė rregulluar juridiko-politikisht. Pėr fat tė keq mbeti Rezoluta e Parlamentit Evro­pian nė fuqi. « Nėnshkruar nga kryesuesi Hulian Grimaldos.

 Ishte hera e parė qė vrasjet politike nė Kosovė kishin dėshmitar edhe nga Parlamenti Evropian. Ishte dėshmitar edhe Isak Namon HAJDINI - Xhakja, nga fshali Mirovc i Besianės (ish-Podujevės) fshatar patriot i cili kishte marr nė krah Ali Ajetin dhe mallkonte policinė pėr veprėn e tyre. Policia e  lidhė Isak Hajdinin pėr njė dardhė aty nė vendin e ngjarjes dhe e maltreton brutalisht, e arrestojnė duke vazhduar me tortura edhe nė lokale tė policisė. Nga pasojat e torturės pas 4 ditėsh me 4 qershor 1989 vdes Isak Namon HAJDINI – Xhakja.

 

 

Gjykimi i Grupit tė Bajram Ajetit, Ismet Begollit, Sherif Konjufcės, Bajrush Behrami, Ali Ajeti ... etj i njohur si Grupi i Llapit.

 

ALI AJETI  - "NĖNĖ,  ASNJĖ PIKĖ LOTI PĖR MUA !"

 

Shkruan: Teuta Zymberi

 

·                         “Pėr kėtė tokė do tė flijohem dhe s'do tė mėrgoj edhe nėse hapur ditė e natė janė kufijtė e Evropės. Kėtyre i gjallė s'do t'u dorėzohem mė!"

 

                                    Dėshmori   ALI AJETI 

 

·                         "S'dua tė mė falin, sepse as unė s'do t'i falja kėto bisha! ", fjala e fundit e dėshmorit, Ali Ajeti.

 

 

UDB-ėja nė Kosovė njė kohė tė gjatė punoi nė kompletimin e dosjes sė Ali Ajetit nė listat e krijuara si veprimtar i Lėvizjes Popullore Shqiptare nga viti 1981. Ali Ajeti konsiderohej ndėr "separatistėt" mė tė rrezikshėm dhe pėr tė tash njė kohė tė gjatė ishte vėnė njė pėrcjellje e posaēme nga njerėz tė sprovuar tė UDB-ės. Edhe shtėpia e tij nė periferi tė Besianės (ish-Podujevės) nė rrugė pėr fshatin Sveqėl, u ruajt dhe u pėrcoll me kamera pėrgjuese dhe mjete tjera teknike tė UDB-ės.

Babai i Aliut, Ademi dhe nėna Vahide, me gjithė maltretimet e vuajtjet disavjeēare nga milicia, ruajtėn qetėsinė dhe vigjilencėn, trimėrinė dhe ēiltėrinė, qė u dhanė trashėgim edhe bijve tė tyre: Kadriut, Samiut, Izetit, Arbimit dhe bijave, Havės e Mihanes.

 

1981, ALIU - STUDENT

 

Demonstratat e vitit 1981, Aliun e gjejnė student tė degės Gjuhė dhe Letėrsi Shqipe nė Prishtinė. Aktivitetit tė grupit tė studentėve u bashkohet edhe Ali Ajeti.

"Edhe pse dukej qė me hov punonte nė ēėshtjen e Kosovės, nė organizimin e demonstratave dhe aksioneve tė ndryshme, kėto nuk mund t'i kuptonte njeriu kurrė nga Aliu. Ato, mund t'i kuptonim vetėm pas vrasjes sė tij. Dėshmitė pėr punėn e tij na i rrėfeni shokėt me tė cilėt, kishte punuar. Edhe nė vrullin e ngjarjeve tė vitit 1981, prapė Aliu mbahej dhe punonte i qetė ashtu siē e kėrkonte detyra nė fshehtėsi nga policia sekrete dhe nga tė dyshimtėt. Aliu ruante dhe kishte kujdes pėr shokėt, tregon nėna Vahide, pėr kohėn e dhjetė viteve tė kaluara, tė ngjarjeve tė vitit 1981…

Edhe sot, mė duket se e shoh qėndrimin e Aliut… Ulej nė njė qoshe tė dhomės dhe lexonte libra pandėrprerė. Njė ditė derisa po lexonte njė gazetė, i them duke i vėnė dorėn nė qafė: Ali, kur tė pėrfundosh leximin e kėsaj gazete, dėshiroj tė ma japėsh se qenka njė fotografi e mirė pėr mur, ta shohin tė gjithė! Ai heshti. Mė shikoi dhe pėr njė ēast buzėqeshi. "Po do ta jap fotografinė, por sė pari kėtė gazetė duhet ta lexojnė tė gjithė njerėzit qė janė nė errėsirė. Kjo ėshtė "Liria", njė gazetė qė e nxjerrin bijtė e Kosovės"! Kėto fjalė mė tha dhe heshti. Gazeta kishte dorėn e shtrėnguar (grushtin) nė faqen e parė. Heshta edhe unė mė nuk i kėrkova. "

 

1983 - BURGOSJA

 

Pas vitit 1981 fillojnė burgosjet masive tė tė rinjve shqiptarė. Kosova ishte shndėrruar si njė kamp pėrqendrimi. UDB-a ndiqte nė ēdo hap. Vėshtirė ishte tė kalonte nata pa trokitur dyert nė qytete e fshatra pėr tė burgosur rininė shqiptare.

 

"Babė, kanė filluar arrestime tė mėdha tė shokėve. Ndodhė qė ato tė hapen edhe mė shumė”  - mė pat thėnė njė ditė tė ftohtė dhjetori tė vitit 1983. Dhe pas disa ditėsh, me fillimin e vitit tė ri 1984, me 3 janar, burgoset.. Atė natė mė kujtohet...milicia erdhi papritur tek dera. Aliu si duket kishte pa ardhjen e tyre drejtė shtėpisė. Erdhi nė shtėpi dhe ishte fare i qetė. U ulė tė lexonte njė libėr tė mbėshtjellė me njė gazetė. I thashė tė hante bukė. Pas bukės erdhi pėrsėri tek ne. Nė ndėrkohė, Arbimi lajmėron se milicia e kėrkon Aliun. Shtėpia ishte e rrethuar dhe kontrolluan. Aliun e morėn me vete. E pata porositur para se tė burgosej qė nė rast te rrezikut tė ikte, pasi qė kishte pasaportėn. "Jo", mė pat thėnė shkurt. Mė se shtyra pėr njė veprim tė tillė. Ishte e ditur se vendimi i Aliut nuk mund tė thyhej kurrsesi.

 

1984 - 1988, NĖ BURG

 

Aliu kishte kaluar pothuajse nė tė gjitha burgjet e Kosovės. Kishte filluar nė burgun e Prishtinės pėr tė vazhduar nė burgun e Mitrovicės, Gjurakoc, Dubravė dhe pjesėn mė tė madhe nė burgun hetues famėkeq tė Pejės.

Pas gjashtė muajve qėndrimi nė hetuesi, dėnohet me 5 vjet burg. Por gjatė hetimeve kishte humbur shumė nga shėndeti nga torturat fizike qė kishte ushtruar UDB-a.

…Flet plaku Adem dhe na rrėfen edhe mė tej pėr ato pėrjetime qė shokėt e Aliut kishin rrėfyer pėr qėndrimin e tij nė burg…Shkonim ta vizitonim. Ai dilte gjithnjė i qeshur pėr ne, por i vrerėt me gardianėt qė e pėrcillnin deri tek ne. Pėr gjashtė muaj i kishin ndaluar vizitėn se ai ishte konfrontuar me administratorėt e burgut. Duke e parė gjendjen e vėshtirė tė tė burgosurve politikė nė Burgun e Qarkut nė Pejė, me tė arritur kėrkoi me kėmbėngulje pėrmirėsimin e kushteve. "Familjet tona po maltretohen. Vijnė prej viseve tė largėta nė dimėr dhe prapė na shohin pas grilave vetėm kokėn. Ai ėshtė mundim i madh pėr ta. Duhet ndėrruar kėtė"! na pat thėnė Aliu dhe kėrkoi nga drejtori i burgut pėrmirėsimin e kushteve pėr vizitėn e familjeve. Ne e pėrkrahėm. Drejtoria edhe mė tej nuk e realizoi kėrkesėn. Atėherė, Aliu e zgjedhė mėnyrėn e barrikadimit tė dhomės deri nė plotėsimin e kėrkesės. E pas kėsaj me njė konfrontim, Aliu dėrgohet njė muaj nė bodrumet e burgut (ēeli), i vetmuar. Por, pas njė kohe edhe njė protestė qė e bėn Aliu, kėrkesa plotėsohet dhe tė burgosurit mundnin tė bisedonin me familjet dhjetė minuta. Nė kohėn kur kishte edhe 6 muaj pėr tė pėrfunduar kohėzgjatjen e burgimit, i vjen vendimi pėr lirim. Drejtoria kishte menduar se do ta gėzonte Aliun. Aliu , pėrkundrazi u bė mė i ashpėr se kurrė. Kėrkoi sqarim nga drejtoria, se kush ka dhėnė leje mė herėt ta lironin. Drejtoria habitej me njė qėndrim tė tillė: "Ky ėshtė pushteti i dhunės. Me kėta do tė jem pėrherė nė luftė. Kėtė pushtet kurrė s'do ta falė pėr ato qė na ka bėrė edhe po na bėn, dhe s'dua mėshirė e falje nga ai " na shpjegonte Aliu, i mllefosur!

…Dhe njė ditė para se tė lirohej, e pashė nga grilat e hekurta. Ngriti grushtin lartė dhe mė pėrshėndeti. E shikova… Nuk mendova se ajo ishte hera e fundit qė e shihja…

 

1988 - 1989, PAS BURGUT ILEGALITETI

 

Nė korrik tė vitit 1988, Aliu lirohet nga burgu. Para se tė lirohej nga burgu, UDB-a e kishte pyetur Aliun, se ēfarė do tė bėnte: Aliu u kishte thėnė: "Do tė vazhdoj aktivitetin, pėr tė cilin, ju mė keni burgosur". Pas daljes nga burgu, Aliu vihet nė veprim…vazhdon rrėfimin babai i Aliut, Ademi. E pashė se milicia prapė do ta kėrkonte pėr ta burgosur. I thashė: Ik bir, ik Ali jashtė nė mėrgim...ata janė tė egėr! Ai u kthye edhe kah nėna dhe tha: "Nėnė, mė ke lindur pėr kėtė tokė, apo pėr tokėn e huaj?! Pėr tokėn tonė bir. Na pėrqafoi dhe na tha: Pėr kėtė tokė do tė flijohem dhe s'do tė mėrgoj edhe nėse hapur ditė e natė janė kufijtė e Evropės. Kėtyre i gjallė s'do t'u dorėzohem mė. Por njė kėrkoj nga ti nėnė, tė jesh e fortė dhe tė mos derdhėsh lot, sido qė tė bėhet puna ime. Pėr kėtė duhet tė mė japėsh besėn! "

 

MARS - PRILL, 1989- KĖRCĖNIMET, BASTISJET, PĖRGJIMI!

 

Protestat gjithė popullore shtuan reaksionin dhe ndjekjet qė policia dhe ushtria serbe bėnte ndaj shqiptarėve nė Kosovė. Ali Ajeti gjatė kėsaj kohe kaloi nė ilegalitet.

...Ishin tė rralla ardhjet e tij nė shtėpi. Marsi dhe prilli kaluan nė ankth. Para dyerve tė oborrit na e kishin vėnė njė qoshk tė ri, dhe siē mėsuam mė vonė detajisht nė kėtė qoshk ishin vėnė kamerat pėrgjuese tė lidhura drejtpėrdrejtė me milicinė. Aty punonte njė shėrbėtor i UDB-ės, njė ndjekės i shqiptarėve, i cili, kishte mision zėnien e Aliut me shokė. Aliu kishte kuptuar dredhitė e UDB-ės, rrėfejnė anėtarėt e familjes Ajeti.

Njė natė erdhėn milicija dhe na u kėrcėnuan, se, ose do tė gjenim Aliun se do ta pėsonim keq. Na kėrcėnuan, e kur s'nxorėn gjė, mė morėn me vete dhe mė mbajtėn 13 orė duke mė marrė nė pyetje pandėrprerė pėr Aliun. Kur e panė qė ishte e kotė mė liruan.

 

MAJ - MALTRETIMET

 

…Dhe prapė milicija mėsyn dyert tona nė mbrėmje e armatosur dhe nė numėr tė madh. Kontrollojnė dhe grabisin gjithēka qė gjejnė. Por ata kishin ardhė pėr Aliun dhe atė nuk mund ta gjenin. Ata kthehen duarthatė pa Aliun me plaēkat e grabitura qė na i morėn ato qė kishim.

Mė 22 maj, Aliu viziton tė afėrmit. Ishte kjo vizita e fundit qė i bėri farefisit tė gjėrė. Vetėm nė shtėpi vjen me 28 maj dhe kjo ishte biseda e fundit me anėtarėt e familjes pa prezencėn e shokėve. Aliu nuk paralajmėroi atė ditė asgjė. Gjithēka ishte e zakonshme nė fytyrėn e tij atė ditė.

 

30 MAJ ( ORA 3-11 )!

 

...Erdhėn ora tre tė mėngjesit. Kėsaj radhe ndryshonte diēka prej vizitave tjera! Ishin njė grup shokėsh. Bisedonin me njėri tjetrin. Zėri i tyre ishte i ulėt. Diēka pak para orės 11 ndėrroi rrobat.

 

...( ORA 11... )

 

...Nė orėn 11 tė gjithė grup, dalin nė anėn jo tė zakonshme, nė drejtim tė qytetit. Ne u habitėm. Pas pak na thanė njerėzit se nė qytet po bėhen demonstrata. Njerėzit kishin dalė me transparente nė duar. Nė ballė printe Aliu. Forca tė mėdha policore kishin rrethuar qytetin. Para shkollės sė mesme "8 Nėntori" policia tenton tė hapė zjarr mbi nxėnėsit tė cilėt, masovikisht ishin bashkuar nė demonstratė. Aty kishte filluar pėrleshja. Forcat e policisė shtoheshin mė shumė. Fillon tėrheqja e grupit. Policia shtie nė drejtim tė grupit. Aliu qėndron pėr tė mbrojtur tėrheqjen e shokėve. Aliu plagoset. Shokėt e bartin deri nė fshatin Shtedime, disa kilometra larg Besianės (ish-Podujevės). Rreth orės 13:30, Aliu plagoset rėndė me grushtin e ngritur lartė vdes..Fjalėt e tij tė fundit ishin:  "Askush tė mos qajė pėr mua " !

 

Nga aty shokėt tėrhiqen. Aliu mbetet i vdekur nė tokėn e skuqur. Njė qytetar i rastit kishte parė gjithė ngjarjen para vrasjes sė Aliut. Ishte ky fshatari nga fshati Ballovc, Isak Gjakalia. Ai i ofrohet Aliut tė vrarė. Ndėrkohė arrin policia. Isakun e torturojnė nė vendin e ngjarjes dhe nė Postkomandėn e Besianės (ish-Podujevės). Pas katėr ditėsh, ai vdes nga plagėt, por me njė fjalė tė ndrydhur nė vete, tė cilėn, e nisi ta thotė nė shtėpinė tonė pas varrimit tė Aliut, por qė nuk mundi ta vazhdojė nga dhembjet:

"Adem, kam pėr tė thėnė diēka, por sot nuk mundem". Mė nuk e pashė. Pas disa ditėsh shkova nė varrimin e tij. Isaku kishte vdekur nga plagėt. Sekretin kurrė nuk munda ta kuptoja se ēfarė deshi tė mė thoshte! Kishte qenė dėshmitari kryesor i ngjarjes nė rastin e vrasjes sė Aliut, tregon babai i Aliut, Adem Ajeti.

 

" ROJET " e VARRIT!

 

Qė atė kohė, nė ditėn e vrasjes sė Aliut, Arbimi gjendet nė Gjermani. Letėrnjoftimi i tij rastėsisht gjendet nė xhepin e palltos sė Aliut. Atėherė opinioni ishte njoftuar se ėshtė fjala pėr Arbim Ajetin, por nė shtėpi, ne, e dinim, se Arbimi me punė ishte nė Zagreb.

E dita qė ishte Aliu e jo Arbimi, siē e kumtoi televizioni. Djemtė shkuan ta merrnin Aliun nė spital. E sollėn pasditen e vonė tė 31 majit. Kufomėn e futėm nė oborr, edhe pse kishte edhe njė orė deri te varrimi. E zbulova dhe e putha nė ballė Aliun.

…Dy plumba i kishin marrė jetėn, thotė nėnė Vahidja dhe na sjellėn rrobat e gjakosura tė Aliut e tė shpuara nga plumbat. (Nėna, i ruan ato rrobe dhe i shikon me mall nė vend tė Aliut...)

Atė ditė e varrosėm. Njerėzit e nderuan Aliun duke ardhė nga tė gjitha anėt e Kosovės. Policia qėndroi disa orė duke e ruajtur varrin e Aliut. Si duket atij, edhe tė vdekur ia kishin frikėn. ēdo mėngjes kurora me lule mbinin mbi varrin e tij. Milicija ia shkallmonte lulet mbi varr, e ato prapė mbinin...Pas disa kohėsh populli i ngriti pllakėn, e cila tėrheqė vėmendjen nė varrezat e Sfeqlės.

Milicija edhe pas vrasjes sė Aliut farefisin tone nuk e la tė qetė. Njėri nga vėllezėrit e plakut u dėnua me njė vit burg. Pastaj afėr dy muaj u mbajt i izoluar nė burgun e Leskovcit. Gjithnjė kemi qėndruar tė gatshėm pėr "vizitat " e policisė. Por pa gjak asgjė s'fitohet. E gjaku ynė nuk mungoi pėr atdheun...pėrfundon rrėfimin nėna trimėreshė dhe i hedh sytė nė fotografitė e Aliut...

Shqiponja nė mesin e fotografive kishte hapur krahėt dhe e priste Aliun duke e mbrojtur emrin dhe veprėn e tij.

 

Mbi Besianė (ish-Podujevė) kishte rėnė mbrėmja…Pėrballė shkollės sė mesme "8-Nėntori" autoblinda MILICIJA, vazhdonte rojėn e zakonshme. Ktheva kokėn prapa dhe mu kujtua tregimi pėr Aliun…Milicėt na vėshtruan me egėrsi…!

 

( “Bota e re”, 1 shkurt 1991, faqe 6 )

  

 

ISAK NAMON HAJDINI – XHAKJA

 

ISAK NAMON HAJDINI – XHAKJA (13.5.1936 - 4.6.1989 )

Mė 4.6.1989 nga torturat e policisė jugosllave vdiq fshatari patriot Isak Namon HAJDINI - Xhakja, nga fshali Mirovc i Besianės (ish-Podujevės)

 

Isak Namon HAJDINI – Xhakja  lindi me 13.5.1936 dhe rrjedh nga njė familje e varfėr pėr nga pasuria por e pasur nga tradita e luftės pėr liri e drejtėsi.

Isaku mė 30 maj lė kėtij viti (1989), ditėn kur u zhvillua demonstrata nė Besianė (ish-Podujevė), kur kuptoi se policia po ndiqte ilegalėt dhe demonstruesit nė fshatin e tij Mirovcė qiti shatin nė krah dhe u nis drejt krismave. Qėllimi i futjes sė tij nė flakėn e plumbave tregoi shpirtin martir lė kėtij fshata­ri.

Isaku bėri rezistencė pėr t`i shpėtuar demon­struesit nga policia, ndėrsa u gjend afėr birit lė shtrenjtė tė popullit Ali Ajeti, i cili ishte plagosur duke mbrojtur tėrheqjen e shokėve tė tij, dhe i cili pastaj vdiq.

Policia e zuri Isakun, e lidhi pėr njė dardhė e pastaj e arrestoi. Ndaj tij e pėrdorėn dhunėn, por i Isaku nuk dha farė informate para tortura­ve policore. E liruan pak orė para vdekjes. Nė shtėpi ishte alivanosur. Familja e nisi pėr nė spital,  ndihma mjekėsore nuk ia shpėtoi jetėn tė cilėn ia shuan policėt kriminelėt.

Jeta dhe vdekja e Isakut e tmerruan armikun, e inspiruan popullin dhe vazhdimin e luftės pėr liri e pavarsi.

 

Lavdi jetės dhe veprės sė Isak Namon HAJDINIT

(9 shtator 1989 “Zėri i Kosovės”)

  

 

 ALI AJETI - RA HEROIKISHT PĖR LIRIN E KOSOVĖS

 

Yje tė pashuara

 

RA HEROIKISHT PĖR LIRIN E KOSOVĖS

 

“Zėri i Kosovės” 7 korrik 1989

 

Ali AJETI, u lind nė vitin 1959, nė fshatin Sveēėl tė Podujevės. Ai u rrit nė njė familje tė varfėr, por tė pėrmendur nė gjithė kėtė anė pėr bujari e trimė­ri.

 

Qysh si nxėnės ai u brumos me ide pėrparimtare dhe mė vonė , duke e ndier dhe pėrjetuar thellė peshėn e robėrisė, qė po rėndon mbi Kosovėn martire, ai iu bashkua shokėve dhe sė bashku me ta organizoi rezistencė kundėr politikės shfrytėzuese e kolonialiste tė pushtuesve serbo-magedono-malazezomėdhenj.

 

 

Ali Ajeti, ishte i qartė pėr gjendjen e rėndė tė popullit shqiptar nė Jugosllavi, dhe, kudo qė ulej me bashkėfshatarė, e mese tė tjera fliste e propagan­donte kundėr kėsaj gjendjeje prej tė robėruari e tė shfrytėzuari tė popullit tonė. Ai kudo mirėpritej dhe dėgjohej me respekt, sepse me fuqinė e fjalės sė tij plot kurajo, shpresėdhėnėse, optimiste, me veprimet e tij konkrete i gatshėm gjithmonė pėr aksione kundėr armikut, bėnte pėr vete tė pranish­mit. Edhe pse i ri, Aliu ishte i respektuar nė mesin e tė gjithėve.

 

Me shokėt i diskutonte shtruar problemet, ishte i urtė dhe kishte diēka tė prajshme, tė butė te ky i ri, dhe pikėrisht nga kjo fjala e tij prej revoluciona­ri kishte peshė dhe zinte vendin e vet nė qėndrime dhe vendime qė merreshin kundėr pushtuesve.

 

Nė fund tė vitit 1983, pėr shkak tė veprimtarisė sė dendur tė tij, ra nė sy tė armikut. Ishte koha kur u arrestuan me qindra bij e bija tė popullit, ishte dimri i egėr i kėtij viti, dhe fillimi i vitit 1984.

 

Gjatė hetuesisė, Ali Ajeti, u qėndroi heroikisht torturave dhe maltretimeve tė UDB-sė gjakatare. Ai ruajti shokėt dhe mbrojti me kėmbėngulje kėrkesat e popullit shqiptar nė Jugosllavi pėr konstituimin e Republikės sė Kosovės brenda Federatės. Armiku e dėnoi me 5 vite burg. Edhe nė burg qėndrimin e kishte revolucionar, tė papėr­kulshėm.

 

Nė vitin 1988 lirohet nga burgu. Gjatė protesta­ve, grevave dhe demonstratave tė nėntorit tė kėtij vitit ishte pjesėmarrės aktiv dhe veprimtar i dalluar. Edhe gjatė grevave tė shkurtit dha njė kontri­but tė shquar pėr tė fuqizuar rezistencėn e klasės punėtore, veēanėrisht duke agjituar pėr rėndėsinė e grevės gjenerale.

 

Demonstratat gjithė popullore tė marsit tė kėtij viti, edhe Aliun e gjetėn nė kėmbė dhe tė pėrgatitur pėr ēdo lloj rezistence dhe aksioni. Ai sė bashku me  shokėt, unikė nė mendime dhe veprime, u bė njė krah i fortė nė ballė tė demonstratave. Ai, duke qenė nė ballė tė demonstratave tė marsit, ra nė sy tė armikut dhe u detyrua tė kalojė nė ilegalitet, tė cilin e mbajti me plot dashuri e respekt populli.

 

Kur shpėrthyen demonstratat e majit tė kėtij viti nė Podujevė,(dhe nė shumė vende tė tjera tė Koso­vės), Aliu u hodh pėrsėri nė ballė tė tyre. Trimėria,

guximi, veprimi revolucionar i kėtij biri tė popullit shquhej dhe ndjehej dukshėm nė zgjerimin, maso­vizimin dhe rezistencėn e fuqishme popullore tė de­monstratės jehonė madhe tė popullit tė kėsaj ane.

 

Demonstratėn paqėsore, edhe nė Podujevė mė 30 maj, armiku e bėri tė pėrgjakshme. Policia speciale pėr tė shpėrndarė demonstruesit pėrdori pushkėt dhe automatikėt. Gjatė pėrleshjeve, njė grup i madh prej demonstruesve, kryesisht nxėnės tė QAMO-sė, u gjendėn tė rrethuar nė fshatin Mirov­cė afėr Podujevės. Nė mesin e tyre gjendej edhe Ali Ajeti. Rafalet e automatikėve tė policisė, plagosėn njė pjesė tė nxėnėsve. Aliu ishte i armatosur dhe pėr tė mbrojtur nxėnėsit zjarrit iu pėrgjigj me zjarrin e armės sė tij. Rafalet e automatikėve Aliun  e plagosin pėr vdekje. Ate, njė grup shokėsh, e mbajtėn nė krah duke u larguar ngadalė nga pėrleshja. Mirėpo plagėt i kishte tė rėnda, kėshtu Aliu bie nė fushėbetejė pėr lirinė e Kosovės. Fjala e tij e zjarrtė jehoi si kushtrim edhe nė momentin e fundit: "Tė fala shokėve, unė po vdes pėr liri..:"

Varrimi i dėshmorit Ali Ajeti, ishte njė varrim madhėshtor, nė tė cilin morėn pjesė mijėra veta, pėr ta pėrshėndetur birin e po­pullit.

 

Pjesėmarrja aq e madhe e popullit nė kėtė varrim ishte praktikisht edhe njė demon­stratė protesteje, njė demonstratė ku u bė betim se lufta pėr liri, deri nė fitore, kurrė nuk do tė pushojė.

 

Rėnia heroike e Ali Ajetit, nuk i ligėshtoi shokėt e as mijėra demonstruesit. Pėrkundra­zi, gjaku i tij, ashtu si edhe i shumė dėshmorė­ve tė kėtij viti, si gjithmonė u kthye nė forcė pėr gjithė popullin tonė kreshnik, i cili po vazhdon luftėn e tij tė drejtė pėr barazi e liri, pėr Republikėn e Kosovės.

 

Populli gjithmonė do t'i kujtojė bijtė e vetė dėshmorė dhe nesėr do t'u ngritė  lapidarė!

 

Lavdi emrit dhe veprės sė Ali AJETIT!

 

 

  

DĖSHMOR TĖ RĖNĖ GJATĖ MUAJVE  MARSIT DHE MAJIT TĖ VITIT 1989

 

“Zėri i Kosovės” 7 korrik 1989

 

LAVDI TĖ RĖNVE PĖR LIRI !

 

           Demonstratat gjithė popullore tė muajit mars e maj1989, armiqtė dhe tradh­tarėt e popullit tonė i bėnė tė pėrgjakshme. Nė pėrleshje me forcat e armato­sura ushtarako-policore ranė dhe u plagosėn nė fushėn e nderit qindra bij e bija tė popullit tonė dhe u burgosėn me mijėra tė tjerė. Numri i tė vrarėve ende  nuk dihet, i cili sigurisht duhet tė jetė me qindra. Deri tash u bėn tė ditur dhe jemi tė informuar me emra te kėtyre dėshmorėve tė rėnė gjatė marsit dhe majit 1989, si dhe atyre qė vdiqėn pastaj nga plagėt tė shkaktuara me armė zjarri nga policia e ushtria dhe nga torturat e UDB-sė nėpėr burgje:

 

1. Agim RASHITI (19 vjeē), i papunė, nga Dragashi, vrarė nė Gjilan,

2. Mehmet EJUPI (23 vjeē), nga fshati Sekiraē, vrarė nė Podujevė,

3. Agim MURTEZI (9 vjeē), vrarė nė Gjilan,

4. Basri IBRAHIMI  nga fshati Smirė, vrarė nė Smirė (Viti),

5. Gjymshit BADALLAJ (24 vjeē), nga fshati Zhur, vrarė nė Zhur (Prizren),

6. Gjylber Izet BADALLAJ (22 vjeē), bujk, Zhur, vrarė nė Zhur (Prizren),

7. Hajrim Badallaj (13 vjeē), nxėnės, Zhur, vrarė nė Zhur (Prizren),

8. Bali BADALLAJ  (22 vjeē), nga fshati Zhur, vrarė nė Zhur (Prizren),

9.  Naim QEMAILI , nga fshati Zhur,vrarė nė Zhur (Prizren),

10  Fatmir HOXHA nga fshati Zhur, vrarė nė Zhur (Prizren),

11 Xhemaili BERISHA (31 vjeē), profesor, fshati Brestovc, vrarė nė Prizren,

12  Agim KUKLECI  (31 vjeē), punėtor, vrarė nė Isniq (Deēan),

13. Arsim PAQARIZI (fėmijė),vrarėnėMalishevė,

14. Din PAQARIZI (fėmijė), vrarė nė Malishevė,

15. Zyle GASHI (23 vjeē), vrarė nė Prishtinė,

16. Mujė Berisha  nga fshati Maznik, vrarė nė Maznik (Deēan),

17. Ismet QORRAJ  (21 vjeē), punėtor, vrarė nė Carrabreg (Deēan),

18. Xhafer QORRAJ , vrarė nė Carrabreg (Deēan),

19. Selman HAXHOSAJ  nga fshati Poberxh, vrarė nė Deēan,

20. Musė GASHI , nxėnės, nga fshati Peēan, vrarė nė Suharekė,

21. Mirvete Avdiu nxėnėse, nga fshati Muzeqinė, vrarė r,e Shtimje,

22. Mustafė VESELAJ (23 vjeē) nxėnės Peēan vrarė nė Suharekė

23. Hilmi Jashar ashar KAJTAZI (31 vjeē), teknik, Vitak, vrarė nė Mitrovicė,

24. Bedri SERGJONAJ  (19 vjeē), nga fshati Kllodonicė, vrarė nė Mitrovicė,

25. Behram SANIēI nga fshati Roshan, vrarė nė Mitrovicė,

26. Hakif BISLIMI (24 vjeē), Koshtovė e Vllahisė, vrarė nė Mitrovicė,

27. Sali HADĖRGJONAJ  (19 vjeē), nxėnės, nga fshati Voksh, vrarė nė Deēan,

28 Selat BERISHA (28 vjeē) punėtor nga fshati Barilevė vrarė nė Prishtinė

29. Ismet KRASNIQI (32 vjeē), Grashticė, punėtor, vrarė nė Prishtinė,

30. Muharrem KABASHI (19 vjeē), vrarė nė Dushanovė (Prizren),

31. Idriz RRAHMANI (41 vjeē), nga Shtimja, vrarė afėr Suharekės,

32. Rrahman DEMAJ, vrarė nė Serbicė,

33. Ilcdri HASANAJ (21 vjeē), vrarė nė Mitrovicė,

34. ...? VUTHAJ (20 vjeē), vrarė nė Cerce (Istog),

35. Sevdat XHAFOLLI (25 vjeē), vrarė nė Prishtinė,

36. Shukrije OIiERTINCA (17 vjeē), fshati Dobri Dubi, vrarė nė Prishtinė,

37. Nufret GASHI (40 vjeē), vrarė nė Suharekė,

38. Xtuhamet IMERI (19 vjeē), vrarė nė Dushanovė,

39. Ibrahim KRASNIQI, vrarė nė Prishtinė,

40, Hashim KOLOVICA, (50 vjeē), mėsues, Kolovicė, vrarė nė Prishtinė,

41. Bcsime MORINA, vrarė nė Prishtinė,

42. Muhamct BYTYĒI, nga fshati Dushanovė, vrarė nė Dushanovė (Prizren),

43. Bujar HAXHIMUSA (24 vjeē), vrarė nė Mitrovicė,

44. Riza SMAJLI vrarė nė Gjilan

45 Betim SHALA (21 vjeē)  student, nga fshati Nashec, vrar nė Prizren

46. Selim KAJTAZI (34 vjeē), i papunė, nga fshati Vitak , vrarė nė Mitrovicė,

47. ...? SMAKIQI, vrarė nė Mitrovicė,

48. Beqir SHIMANIĒI (41 vjeē) pensionist, Roshan, vrarė nė Mitrovicė,

49. Ramadan ZEQIRI (34 vjeē), punėtor, fshati Kopiliē, vrarė nė Mitrovicė,

50. Istrcf GASHI (42 vjeē), punėtor, vrarė nė Suharekė,

51. Sakip BISLIM1(33 vjeē) , fshati Koshtove e Vllahisė, vrarė nė Leposaviq,

52. Afrim BYTYĒI (14 vjeē), vrarė nė Dushanovė,

53. Rrahman SOPA, Kaēanik, vrarė nė Prishtinė,

54. Shjcfki SE,IDIU, Ferizaj, vrarė nė Prishtinė,

55. Shaip BYTYĒI, Dushanovė, vrarė nė Dushanovė (Prizren),

56 Ali AJETI (30 vjeē) nga fshati Sveqėl vrarė nė Mirofcė , Podujevė

57. Ruzhdi ASLLANI (16 vjeē) Gjinoc (Suharekė) vdiq me 4 qershor

58. Xhemajl KRASNIQ , demonstrues i burgosur, mbytur  nė burg...

 

Kėrkojmė nga tė gjithė ata qė dinė, apo informohen pėr emrat e dėshmorėve tė tjerė, si dhe emrat e tė plagosurve dhe tė burgosurve qė sa mė shpejt t"i mbledhin e t'i dorėzojnė pėr t'i publikuar me qėllim njoftimi e informimi tė opinionit tė brendshėm dhe tė jashtėm pėr terrorin dhe krimet e ushtrisė dhe policisė mbi popullin tonė.

  

  

TRAKT

 

Lėvizja Popullore pėr Republikėn e Kosovės lėshon kėtė

 

 

        Pushtuesit serbomėdhenjė po pėrgatiten me tė madhe pėr "kremtimin" e 600-vjetorit tė Betejės sė Kosovės. Pse po mobilizohen dhe pse po shpenzojnė kaq shumė serbomėdhenj­tė pėr tė shėnuar kėtė pėrvjetor, nė kohėn kur shoqėrinė jugosllave e sidomos Serbinė e ka pėrfshirė njė krizė e rėndė ekonomike, politi­ke, morale, kulturore...?

       Ėshtė e natyrshme qė ngjarjet nga e kalua­ra, qė kanė vlerė historike pėr njė popull, qofshin humbje apo fitore, tė shėnohen, me tė vetmin qėllim qė, duke pėrkujtuar tė kalua­rėn tė nxirren pėrvoja pėr tė tashmen dhe tė ardhmen.

        Beteja e Kosovės, e cila u zhvillua para plot gjashtė shekujsh, nė qershor 1389, ėshtė datė e shėnuar e popujve qė gjallojnė nė Gadishul­lin ballkanik. Ajo ishte njė betejė qė i bashkoi popujt ballkanikė: serbėt, shqiptarėt, bullga­rėt, vllehėt, kroatėt, grekėt, hungarezėt etj., nė luftė kundėr depėrtimit tė turqve nė Ballkan.

         Se si janė zhvilluar kėto ngjarje, kush kanė qenė pjesėmarrėsit dhe si kanė rrjedhur ngjar­jet e mė vonshme, historia e ka dhėnė vlerėsi­min e vet.

          Logjika e sėmurė hegjemoniste ka nxjerrė nga plehu i historisė tė gjithė ata tė cilėve historia u ka treguar vendin me kohė, duke u munduar t'ua japė rolin qė nuk e meritojnė, ngase ata nė radhė tė parė i kanė shkaktuar dėm vetė popullit serb.

           Duke nxitur pasione shoviniste dhe duke e shpallur Kosovėn si "djep, shpirt dhe zemėr tė popullit serb" e duke e mohuar autoktoninė e popullit shqiptar nė kėto troje ata po bėjnė ftesa pėr pėrēarje tė reja, po pėrgatisin gjak­derdhje me pėrmasa, jo vetėm ballkanike.

 

          Klika ēetnike e Beogradit po sjellė pa ndėr­prerė forca tė re,ja ushtarake pėr tė shuar rezistencėn dhe kėrkesėn e popullit tonė pėr liri e barazi por edhe pėr tė frikėsuar tė gjithė popujt e Jugosllavisė tė cilėt do tė kundėrsh­tonin revanin e tėrbuar tė serbomėdhenjėve. Ajo duke shfrytėzuar pakėnaqėsinė e arsyesh­me tė masave tė manipuluara serbo-malazeze tė krijuara nga kushtet e vėshtira ekonomike, po i ndėrsen ato kundėr popullit tonė.

 

        Duke pasur parasysh qėllimin e serbomėd­henjėve qė provokojnė popullin tonė, Lėvizja Popullore pėr Republikėn e Kosovės fton mbarė popullin shqiptar qė:

 

- Tė bashkojė radhėt dhe tė rrisė edhe mė tepėr unitetin e tij luftarak pėr t'u bėrė ballė mė me sukses mėsymjeve tė klanit fashist tė Millosheviēit.

- Tė ruaj gjakftohtėsinė sikur edhe deri mė tash, duke treguar edhe njė herė pjekuri tė lartė politike dhe tė mos u nėnshtrohet provo­kimeve qė mund t' i nxisin masat e manipulua­ra serbomalazeze.

- Tė mos nxiten ekscese tė cilat armiku mund t'i shfrytėzojė pėr tė diskredituar luft­ėn e drejtė tė popullit tonė si dhe tė bėjė masakrime e persekutime tė reja ndaj popul­lit tonė.

- Tė mos pėrkrahen ata elementė tė cilėt nė emėr tė popullit bėjnė ftesė pėr "kryengritje tė pėrgjithshme" dhe lokale, dhe pėr pėrdori­min e armėve nė demonstratat e qeta ose nė kohėn e manifestimit tė 600-vjetorit tė Betejės sė Kosovės, thirrje tė cilat ēorientojnė luftėn tonė.

- Tė bojkotohet ky manifestim duke mos marrė pjesė nė tė.

 

Marshimet ēetnike nuk do tė frikėsojnė popullin tonė por pėrkundrazi, do tė rrisin unitetin tonė, do tė rrisin edhe mė tepėr revol­tėn dhe urrejtjen ndaj pushtuesit.

Ēėshtja jonė ėshtė e drejtė dhe do tė trium­fojė!

 

Lavdi dėshmorėve tė rėnė pėr liri nė demon­strata!

Rroftė uniteti i popullit tonė!

Rroftė Lėvizja Popullore pėr Republikėn e Kosovės!

KOSOVA REPUBLIKE!

20 qershor 1989

 

Sqarim: Ky Trakt filloi tė shpėrndahet nė Kosovė mė 20 qershor 1989, ndėrsa nga 23 qershori filloi tė shpėrndahet edhe jashtė vendit.

 

 

 

SERBIA MANIFESTOI DISFATEN E BETEJES SE KOSOVES NEN MBROJTJEN E USHTRISE DHE POLICISE SPECIALE

 

 

Asnjė popull nė botė nuk ka festuar humbjen, sepse a jo ėshtė dėshtim, disfatė qė vetėm shėnohet nė faqet e historisė.

 

Serbomėdhenjtė, duke manifestuar me rastin e 600-vjetorit tė Betejės sė Kosovės, ja qė edhe humbjen e bėjnė "fitore", sidomos kur duan tė tregojnė njė tė kaluar sa mė tė lashtė. Ėshtė hera e tretė qė serbėt festojnė Betejėn e Kosovės, njėhe­rė 500-vjetorin, mandej 550-vjetorin e tashti 600­vjetorin. Secilėn herė ata dolėn mė agresivė, mė provokues dhe tė gatshėm pėr tė bėrė tollovi e gjakderdhje.

 

Sivjet, nga 26-28 qershori, shovinistėt kėtė ngjarje tė njė date tė largėt historike e festuan (!) me bujė tė madhe, me fanfare, me rituale e mesha klerikale; e festuan me marshe shovi­niste plotė egėrsi e provokacione ndaj popullit shqiptar nė Kosovė dhe viset e saj. Ata nuk provokuan vetėm popullin tonė, por edhe gjithė popujt e Jugosllavisė dhe mė gjerė. Millosheviēi dhe Germani agjituan shumė dhe ftuan qė tė marrin pjesė 2 milionė serbė nė Fushė-Kosovė - pėr tė manifestuar!. Por, nuk u doli hesapi: karshi parashikimeve dhe ftesa­ve qė kishin bėrė (edhe anė e mbanė botės, kudo qė kishte serbė), nė Fushė-Kosovė nuk erdhėn as njė e katėrta.

 

Data e 28 marsit tė kėtij viti, kur u shpall kushtetuta e re e Serbisė e ripushtimi i Koso­vės, (qė u festuan me shampanjė nė Beograd), dhe gjaku i derdhur pėr liri nga populli ynė, nga gjithė bota do tė mbahet pėrgjithmonė nė mend, - ashtu edhe ky manifestim e marshimi fashisoid i Millosheviēit nė Kosovė, siē u quajt me tė drejtė nga njė gazetė slloven, dhe pro­vokacioni i rėndė qė iu bė popullit tonė dhe popujve tė tjerė, do tė pėrkujtohet si njė nga faqet mė tė zeza tė politikės aktuale shoviniste e hegjemoniste tė Serbisė. Qė nga shpallja e kushtetutės sė re tė Serbisė, u shpall edhe manifestimi qė do tė mbahej nė Fushė-Koso­vė. Ndėrsa eshtrat e Car Llazarit, patėn fil­luar qė nga viti i kaluar tė bredhin nėpėr Serbi, pėr tė frymėzuar shpirtrat e shqetė­suar ēetnikė, e qė tė kthehen pėrsėri nga ishin nxjerrė, pėr t'u kthyer pėrsėri nė atė fushė nė tė cilėn ishte vrarė plotėsisht i mundur, nga hanxharėt e pushtuesve osmanė.

 

Qysh me kohė u kujdesėn serbomėdhenjtė qė pėr t'iu shkuar mbar pelegrinazhi te Tyrb­ja e Sulltan Muratit dhe pėr tė parė mė pėr sė afėrmi vend humbjen, Kosovėn ta vejnė nė njė rrethim tė hekurt. Sa pėr ilustrim po pėrmen­dim vetėm faktin e mjaftueshėm vetė ata: pos tjerave erdhėn e u vendosėn edhe 60.000 m jete luftarake tė ushtrisė! Me kėtė e masat e tjera fashiste,menduan ta frikėsojnė popullin shqip­tar, ta demoralizojnė, t'i shkaktojnė edhe goditje psikologjike dhe ta hutojnė; t'ia humbin gjakftohtėsinė dhe t'ia topisin urtėsi­nė e vigjilencėn. Mirėpo populli ynė nuk ra nė asnjė provokacion. Ai e diti dhe e kuptoi me kohė qėllimin e Millosheviēit e tė Germanit; ai nuk bėri asnjė veprim tė pamatur. Qė me kohė Lėviz,ja Popullore pėr Republikėn e Ko­sovės kishte lėshuar TRAKT pėr mbarė po­pullin shqiptar nė Jugosllavi, nė tė cilėn u shpjegua drejt qėllimi dhe synimi i Beogradit, njėkohėsisht duke dhėnė edhe udhėzimet e orientimet se si duhet tė veprohet gjatė ditėve kur do tė bėhej manifestimi i Beogradit nė Fushė-Kosovė.

 

Betejėn e Kosovės, serbomėdhenjtė e cilė­sojnė se e kanė tė tyren, se ajo po i pėrkitka vetėm popullit serb, vetėm historisė sė Serbi­sė. Kėtė u pėrpoqėn ta konfirmojnė pėrmes librave, botimeve, e literaturės sė prodhuar e riprodhuar nga pseudoshkencėtarė e pseudo­historianė, pseudopublicistė e pseudopoliti­kanė serbė; falsifikatorė e pseudorapsodė serbė. Por, faktet historike flasin plotėsisht nė tė kundėrtėn e synimeve tė tilla antihistorike tė kėsaj makinerie shoviniste serbomadhe: Beteja e Kosovės e vitit 1389, qė u zhvillua nė Fushė - Kosovė, ishte luftė midis invazorėve osmanė, Turqisė sė Sulltanėve, tė superfuqisė sė kohės, dhe koalicionit ballkanik tė pėrbėrė ti nga serbėt, shqiptarėt, grekėt, boshnjakėt, kroatėt etj., tė cilėt pėsuan disfatė nga ushtria shumė mė e madhe nė numėr dhe mė tė pėrga­titur nė armatime e Sulltan Muratit – I --  dhe djalit tė tij Bajazitit. Argumentet kokėforta tė historisė nuk mund tė rrėzohen. Nė vėrtetėsi­nė e tyre po shembet plotėsisht pseudoshken­ca serbe. Kėsaj shembjeje i kontribuoi edhe marshimi fashisoid i serbomėdhenjve nė Fushė-Kosovė me rastin e 600-vjetorit tė zhvillimit tė kėsaj beteje.

 

Efektet politike qė dėshiroi tė arrijė klani ekspansionist serb duke manifestuar pėr njė betejė tė dėshtuar kėtu e gjashtėqind vjet mė parė, mbetėn tė zbehta dhe pa asnjė ndikim, as nė opinionin e brendshėm e as nė atė tė jashtmin. Serbomėdhenjtė, gjithashtu dėshi­ruan tė tregojnė faqe botės se ja Kosova ishte dikur tokė serbe, dhe si e tillė ėshtė edhe sot, bile "shpirti dhe zemra e Serbisė", siē shpre­hen me nostalgji tė theksuar. Por, bota po sheh dhe po dėgjon sot mė mirė se kurrė. Ajo, tashmė e mėsoi tė vėrtetėn, mbi popullin shqiptar tė Kosovės dhe viseve tė saj, pėr luftėn e tij tė drejtė, pėr gjuhė, traditė, kultu­rė, arsim, shkencė, pėrparim nė truallin e tij tė lashtė, pėr tė cilėn vazhdimisht dha e po jep djersė e gjak pėr demokraci, Republikė e liri. Dhe, kėtė tė vėrtetė bota po e pėrforcon ditė e mė shumė.

  

 

KAM PARE SE SI POLICIA ME GJAKFTOHTESI KA VRARE DY SHQIPTARE

 

       Gazeta italiane "L'UNITA", mė 3 prill tė kėtij viti (1989) botoi njė artikull tronditės me titul­lin e lartė shėnuar, qė ėshtė njė pėrjetim i drejtpėrdrejtė i ekipit tė televizionit "RT QUATTRO", i cili ato ditė ishte nėpėr Koso­vė. Kėtė artikull e paralajmėruam se do ta botojmė nė "ZK", tė pėrkthyer dhe dėrguar nė Redaksi nga Arbėreshi. Nė artikull thuhet:

     Prishtinė: E shtunė pasdite. Edhe pak minuta ka qė tė bėhet ora 3. Ekipi i televizionit "RT QUATTRO", i cili ishte i pėrbėrė nga gazetari Vitorio Lokano, operatori Gjinkarlo Cilo dhe nga teknikėt Daniel Ricoti dhe Gjulio Alimi, shkonte me makinė rrugės pėr nė kryeqytetin e Kosovės. Ktheheshin nga Prizreni, njė qytet fort i bukur afėr kufirit me Shqipėrinė, ku kishin qenė pėr tė filmuar disa pamje. Pasi qė e kaluan qytetin e Suharekės, makina e italianėve u gjend nė mesin e njė kolone tė gjatė automobilash, e cila ndalet nė njė rrugė fushore jashtė vendbanimeve, nja 30 kilometra larg Prishtinės. Para tyre qėn­dron njė kolonė e mjeteve tė blinduara. Ndėrsa para makinės sė ekipit qėndron njė veturė e vjetėr e markės "Opel" me ngjyrė tė kuqe, me katėr veta brenda. Pas njė ecje tė shkurtėr, vjen njė kthesė e fortė. Tanket qėndruan dhe pas tyre tė gjitha makinat. Pikėrisht atje, buzė rrugės ėshtė njė xhip "Niva" i bardhė, me targė blu tė milicisė. Jashtė pranė tij, qėndrojnė nė kėmbė katėr veta, tre tė veshur civil ndėrsa njėri prej tyre i veshur me uniformė. Tani fillon historia e njė .masakre. Ta lėmė tė rrėfejė Gj. Cilon, pasi ėshtė i ulur nė ulėsen e pėrparme tė veturės sė ekipit televiziv dhe qė ka pa mirė kėtė skenė rrėqethėse :

 

    "Menjėherė tė katėr milicėt - se ata janė vėrtetė milicė e vėrteton edhe pėrcjellėsi ynė - tė armatosur me kėrbaēė, sulmojnė makinė e kuqe "Opel" duke e rrethuar. Ata i bien furishėm me shqelma dyerve tė makinės dhe fillojnė ta maltretojnė njeriun qė ishte i ulur nė ulėsen e parė pranė vozitėsit. Ky ėshtė njė njeri i mos­huar: tė paktėn 65 vjeē. E tėrheqin jashtė makinės dhe duke e rrahur me shqelma e me kėrbaēė e lėnė nė gjendje tė Ilahtarshme tė mbuluar nė njė pellg gjaku. Gjithė kjo ndodhė brenda pak sekondash. Nuk kam aspak kohė, por edhe frika mė bllokon, tė marrė kamerėn televizive. Por e pabesueshmja do tė ngjas ve­tėm pak mė vonė. Njė milic mori nė dorė njė revole. Revolen e drejton kah djali i ri me flokė tė zeza, qė ėshtė pranė timonit. Unė mendoj se milici bėnė kėshtu pėr ta frikėsuar djalin. Por, pėrkundrazi! Ai e ngreh kėmbėzėn. Revolja nuk shtinė. Ndoshta e bėri me qėllim pėr ta terrori­zuar shqiptarin? Jo! Ai provon edhe njė herė. Por edhe kėtė herė revolja nuk shtinė. Pėr tė tretėn herė revolja funksionoi! Djali i ri uli kokėn. Milicėt u afruan tek ne. Kanė duart e lyera me gjak. Momentet qė kalojmė na duken tė pafund. Ata shikojnė telekamerėn tonė dhe megjithatė, na lejojnė tė shkojmė. Kalojmė pranė "Opelit" tė kuq. Djali i ri ishte i vdekur nė vend. Ka kokėn e masakruar nga plumbi i shtėnė prej afėrsie, ndėrsa plaku i shtrirė pėrd­he akoma lėvizė. Tė dy kalimtarėt tjerė tė rinj, tė ulur nė ulėset e prapme tė veturės duken si mermeri, borė tė bardhė. Askush nuk bėzan. Trafiku zuri tė lėvizte. Askush nuk thotė asnjė fjalė. Po, pėrse, pėrse?! Pyesim funksionarin qė na shoqėron. Ai ngreh shpatullat dhe nuk pėrgjigjet!"

 

     Ja Kosova me tė gjitha tragjeditė e saj. Gjinkar­lo Cilo dhe tė tjerėt na lajmėrojnė menjėherė sapo arrijnė nė "Grand Hotel" tė Prishtinės. "Por ēka duhet tė bėjmė ne? Ēka mund tė bėjmė ne? Tė lajmėrojmė nc polici atė ēka pamė nė rrugė? "­ - na thonė nė telefon.

    Kjo ėshtė situata e sotme nė Kosovė. Shtrohet pyetja kush ishin ata tė dy qė u masakruan nė "Opelin" e kuq? Eskponentė tė irredentizmit shqiptarė?! A kishin tė bėnin me atentatin qė ndodhi dy ditė mė parė kundėr njė makine ushta­rake eksplodimi i njė bombe qė shkaktoi njė gropė nė dhe? Edhe nėse ishte ashtu, kush i jep tė drejtė e liri policisė federale, ose lokale, qė tė masakrojė njerėzit? Duke menduar nė mėnyrė tė pa anshme, spontanisht shtrohet pyetja tjetėr: Nė ­qoftė se gjėrat qėndrojnė ashtu siē i shohim me sy tanė, nėse ėshtė e vėrtetė se qarkullojnė "skua­drat e vdekjes", tė vrarėt nė pėrleshjet dhe hak­marrjet e shfarosjet politike kundėr shqiptarėve, vallė sa janė? Atėherė ėshtė e ligjshme tė men­dojmė, se pohimet e shqiptarėve, qė flasin pėr, sė paku, 150 tė vrarė nė demonstrata - janė tė vėrteta.

 

Edhe pamje tė tjera nėpėr Kosovė janė tė njėllojta - tė tmerrshme. Rrethimi ushtarak ka shkaktuar pėrshtypje tė thella negative. Duke ardhur nga veriu prej Beogradi do tė shikosh gjithkund tanke tė vendosura afėr qyteteve. Prish­tina ėshtė tanimė qytet i vdekur! Ka ndryshuar ajo atmosferė qė ishte para njėzetė ditėve. Nuk ndihet mė ajo zhurmė jehuese e turmės qė qar­kullonte nėpėr qytet. Nė rrugėn kryesore nuk shėtit mė asnjė njeri. Duke dalė nga hoteli nė drejtim tė Ministrisė sė informimit, njė gazetar argjentinas dhe njė tjetėr brazilian na thonė tė ecim nė largėsi me njėri tjetrin. "Jo mė shumė se dy veta" – na rekomandojnė. Situata ėshtė fantaz­magorike. Ushtarė anembanė. Skuadra ushtara­ke tė zgjedhura, janė tė vendosura nė ēdo kėnd. Nė ēdo njėqind metra dikush tė ndalon duke tė kėrkuar dokumentet e identifikimit. Tė ngjitura nė njė pemė duken lajmėrimet pėr vrasjen e milicėve nė demonstrata! Njė erė e ftohtė dhe njė erė mortjeje pothuajse tė shtangin nė rrugė. Ngashėrimi thellė ka pėrfshirė gjithēka. Tė duket sikur ke prekur kufirin e ireales dhe reales. Nė gjithė Kosovėn sot nuk mund tė Iėvizė  askush.

 

Praktikisht ēdo shtėpi ėshtė e kontrolluar. Tė provosh qė tė bėsh ēfarėdo lloj proteste, ėshtė njėlloj sikur tė bėsh vetėvrasje.

Ja arriti edhe ajo aq e pritur dhe e trumbetuar: konferencė shtypi. Ministri i Punėve tė Jashtme pėr informacion i Kosovės u referon gazetarėve se gjashtė drejtues tė partisė, tė arrestuar pas grevės dhe protestės sė minatorėve, janė pėrjash­tuar nga Lidhja Komuniste "pse ata nuk mbajtėn nė duar kontrollin e situatės". Duke dalė nga kjo konferencė, piqemi nė rrugė me njė kortezh varrimi. Pak veta e pėrcjellin kufomėn e njė tė riu nė njė arkivol tė zbuluar sipas zakonit islamik, nėpėr atė stuhi erėrash.

 

"Ėshtė dėshmori mė i ri nė kėtė luftė" - na pėshpėrit njė kalimtar.

 

          Gazeta italiane "L'UNITA" e datės 5 prill tė kėtij viti, sjellė artikullin pėr tė reaguar nė "de­mantimin e organeve policore tė Kosovės" lidhur me dėshminė tronditėse tė ekipit tė televizionit italian pėr vrasjen mizore tė Idriz RRAHMANIT, botuar po nė kėtė gazetė dy ditė mė parė. Nė artikull mes tjerash thuhet:

         Siē ėshtė pritur, Sekretariati i Punėve tė Brendshme tė Kosovės ka pėrhapur versionin e vet tė rikonstruk­tuar pėr vrasjen sė njė (ndoshta dy) shqiptarėve, qė ka ndodhur tė shtunėn e kaluar, pėr ēka gazeta jonė ka shkruar. Natyrisht nė kėtė verzion policor nuk flitet fare pėr pjesėmarrjen e policisė nė kėtė vrasje.

         Ekipi televiziv "RT Quattro", jo vetėm vėrtetoi dėshminė dhėnė nė "L'Unita" dhe gazeta tė tjera, duke vlerėsuar si gėnjeshtėr absurde njoftimin e SPB tė Kosovės, por ekipi ėshtė nė gjendje pikė pėr pikė tė demantojė kėtė version tė policisė. "Nė komunikatė tė policisė sė Kosovės - thotė Gjinkarlo Cilo - fare nuk pėrmenden tanket, tė cilat kanė krijuar vargun e automjeteve nė rrugė. Pėrse? Edhe diēka: Xhipi i policisė ka gėndruar nė pozitė tė atillė sikur tė donte t'i zė pritėn “Opelit" tė kuq. Dhe vėrtetė kur vetura ka rėnė nė pritė, ėshtė bllokuar pa ndonjė vėshtirėsi dhe, pėrsėrisė: sė pari nga vetura kanė nxjerrė nje­riun e moshuar rreth 65 vjeē (ēfarė ka ndodhur me tė?), e pastaj me plumb nė kokė ėshtė vrarė Idriz Rrahmani."

        Pos kėsaj ka edhe dėshmi tjetėr: fotoreporteri argjentinas Viktor Sokoloviq, i cili punon pėr Agjencinė e Romės "Lucky Star", duke qenė i informuar pėr atė rast, tė dielėn pas dite ka shkuar nė Shtimje ku ėshtė varros Idriz Rrahmani: "Familja ka thirrė disa herė: I thuaj gjithė botės se e kanė vrarė policėt nė rroba civile."

  

 

SERBĖT FESTOJNĖ HUMBJEN PREJ TURQĖVE

 

Gazeta gjermanoperėndimor «Di Tagescaj­tung» («Die Tageszeitung»), e datės 28 qeshor, s,jellė artikull tė Kjatė mbi manifestimin ser­bomadh tė 600-vjetorit tė Betejės sė Kosovės me titull «Serbėt festojnė humbjen prej turqve» dhe me nėntitull «Qindra mijėra serb u mblod­hėn tė mėrkurėn nė Fushė-Kosovė, vendin historik tė Betejės sė Kosovės, pėr tė ringjallė pėrkatėsinė serbe tė Kosovės 600 vjet pas humbjes prej turqve. Shqiptarėt e Kosovės duhet tė ndiqen nga Kosova. Pika kulminante e fushatės sė Millosheviēit.»

Nė artikull, ndėr tjera, thuhet:

“Nėse tani nė Fushė-Kosovė marshojnė pėr «haxhillėk» qindra mijėra serbė, atėherė ėshtė arritur pika kulminante e lėvizjes nacionaliste serbe - miliona serbė t'i njėsojė nė njė platformė nacionaliste. Fusha e Kosovės, mė shumė se ēdo herė tjetėr, ėshtė bėrė simbol i frymėzimit nacio­nalist serb. Kosova nuk mund tė trajtohet «zemra» e Ser­bisė. Sot nė tė jetojnė 1,7 milion shqiptarė, 110.000 serbė, 30.000 malazez dhe disa dhjetėra mijėra romė.

Sipas njė ankete interne nė radhėt e Lidhjes Komuniste Serbe, mbi 10 pėrqind janė pėr «shpėrngulje humane» tė shqiptarėve nga Krahi­na e Kosovės. Mijėra kėrkojnė hapur: shqiptarėt t'i ndjekin nga atdheu i tyre Kosova dhe t'i shpėmdajnė nėpėr Jugosllavi. Me tė madhe kėr­kohet rehabilitimi i serbomadhit Rankoviē, i cili disa dhjetėra mijėra shqiptarė i pėrzuri pėr nė Turqi dhe mijėra intelektualė shqiptarė i pati burgosur.

«Miliona do tė vijnė», paralajmėron Slobodan Milosheviē. Ai urdhėroi dėrgimin e tankeve nė Kosovė nė muajin mars. Tani po pledon pėr formė tė re shtetėrore. Ai do t' i japė Jugosllavi­sė koncept tė ri shtetėror nėn sundimin e tij. Por pikėrisht shkaku i politikės sė tij janė ngritur kombet tjera nė vetėmbrojtje. Gazeta sllovene «Dnevnik» karakterizoi marshin e Millosheviēit nė Kosovė si fashistoid. Gazeta botoi letra tė le­xuesve serbė si pėr tė argumentuar vlerėsimin e vet mbi disponimin nė Serbi. «Serbė, armatosuni pėr betejė, nga se kėsaj radhe do tė triumfojmė ne». Kėtė e vėrtetojnė aktivistėt rrugaē serbė, tė cilėt hapur po shkojnė tė armatosur nė Kosovė.”

Po kjo gazetė, nė tė njėjtėn ditė (dhe nė tė njėjtėn faqe), boton pjesėn mė tė madhe tė intervistės tashmė tė mirėnjohur, qė simboli i rezistencės sonė kombėtare Adem DEMAĒI ia dha revistės "Mlladina" tė Lub­janės tė botuar mė 26 maj tė kėtij viti me titull "I burgosuri numėr njė". Gazeta, gjermanope­rėndimore "Di tagescajtung", intervistėn e boton me titullin "NE JEMI QYTETARĖ TĖ RENDIT TĖ DYTĖ"

 

 

REZOLUTA E KONGRESIT AMERIKAN KUNDER DHUNĖS NĖ KOSOVĖ

 

Dhoma e Pėrfaqėsuesve e Kongresit ameri­kan nė fillim tė gushtit miratoi Projektligjin pėr ndihmė kushtuar botės sė jashtme, nė tė cilėn pos 60 amendamente tė tjera nxori edhe njė Rezolutė kushtuar heqjes sė autonomisė nė Ko­sovės.

 

Kėtu po botojmė tekstin integral  tė Konkluzioneve tė Kongresit amerikan dhe Rezolutėn:

 

Kaptina 862: Tė drejtat e njeriut nė Jugosllavi:

 

a) Konkluzionet

 

- Kongresi konkludoi se:

 

1) SHBA-tė do tė vazhdojnė tė pėrkrahin pava­rėsinė, unitetin dhe integritetin territorial tė Ju­gosllavisė;

 

2) Nė raportin e Stejt Departmentit tė vitit 1988 pėr tė drejtat e njeriut janė pėrmendur shumė shembuj tė shkeljes sė tė drejtave tė njeriut nė Jugosllavi, tė shkeljes sė tė drejtave tė njohura ndėrkombėtare tė njeriut, duke pėrfshirė kėtu kufizimin dhe suprimimin e tė drejtave pėr tubim dhe pėr veprim korrekt gjyqėsor, pėr lirinė e fjalės dhe lirinė e shtypit;

 

3) Nė raport, po ashtu, thuhet se kėto tė drejta u janė mohuar grupeve tė caktuara kombėtare e rejoneve tė caktuara, mė sė shumti shqiptarėve nė Krahinėn Socialiste Autonome tė Kosovės;

 

4) Duhet tė respektohen tė drejtat e tė gjitha grupeve kombėtare nė Kosovė;

 

5) Shkelja e tillė e tė drejtave tė njeriut, pos masave tė paradokohshme pėr kufizimin e auto­nomisė sociale dhe politike tė Kosovės, ashpėr­soi krizėn nė kėtė rajon;

 

6) Pėrgjigje e qeverisė jugosllave ndaj kėsaj krize ishin masat policore, tė cilat shkaktuan vrasjen e njė numri tė madh civilėsh e tė polici­sė, u plagosėn me qindra veta, kurse janė burgo­sur edhe disa qindra;

 

7) Kėta shembuj tė shkeljes sė tė drejtave tė njeriut janė nė kundėrshtim me idealet e larta tė barazisė, tė dinjitetit, tė vėllazėrimit tė tė gjitha kombeve dhe kombėsive nė Jugosllavi, me idea­let e larta, nė tė cilat Jugosllavia u mbėshtet prej vitit 1945;

 

8) Parlamenti Evropian i Bashkėsisė Evropia­ne dėnoi aksionin e tillė tė qeverisė jugosllave.

 

b) Kumtesa e Kongresit

 

1) Kongresi ėshtė i brengosur nga shkaku se qeveria jugosllave shkelė tė drejtat e njeriut dhe me metoda represive zgjidhė krizėn nė Krahinėn Socialiste Autonome tė Kosovės;

 

2) Kongresi i bėn thirrje qeverisė sė Jugoslla­visė qė tė ndėrmarrė tė gjitha hapat e domosdosh­me me qėllim qė tė sigurojė qė tė mos shkaktohet dhunė dhe gjakderdhje nė Kosovė;

 

3) Kongresi i bėn thirrje Jugosllavisė qė tė pėrmbushė plotėsisht obligimet e veta mbi bazė tė Deklaratės Universale pėr tė Drejtat e Njeriut e tė Dokumentit Pėrfundimtar tė Helsinkit dhe tė sigurojė mbrojtjen e plotė tė tė drejtave tė paki­cės shqiptare, si dhe tė tė drejtave tė tė gjitha grupeve tė tjera kombėtare nė Jugosllavi;

 

4) Kongresi kėrkon nga kryetari dhe Stejt Departmenti qė edhe mė tej tė pėrcjellė drejtpėr­drejt situatėn nė Jugosllavi nėpėrmjet prizmit tė tė drejtave tė njeriut;

 

5) Kongresi i bėn thirrje kryetarit qė nėpėrmjet kanaleve pėrkatėse t'i informojė pėrfaqėsuesit jugosllavė pėr brengosjen e Kongresit.

 

Rezoluta e Kongresit dhe e Senatit amerikan

 

1) Kongresi shpreh brengosje tė thellė pėr shkak tė aksionit tė qeverisė sė Republikės So­cialiste Federative tė Jugosllavisė pėr shkeljen e vazhdueshme tė tė drejtave tė njeriut dhe pėr shkak tė masave tė panevojshme, tė dhunshme e brutale pėr pėrballimin e krizės nė Krahinėn So­cialiste Autonome tė Kosovės;

 

2) Kongresi i bėn thirrje qeverisė jugosllave qė tė ndėrmarrė tė gjitha masat, qė janė tė domos­doshme pėr tė garantuar se nė tė ardhmen nuk do tė ketė dhunė dhe gjakderdhje nė Krahinėn Socialiste Autonome tė Kosovės;

 

3) Kongresi i bėn thirrje qeverisė sė Republi­kės Socialiste Fedcrative tė Jugosllavisė qė tė respektojė plotėsisht Dokumentin Pėrfundimtar tė Helsinkit dhe Deklaratėn e Kombeve tė Bashkuara pėr tė Drejtat e Njeriut, tė cilat i ka nėnsh­kruar dhe ėshtė obliguar se do t'i respektojė plotėsisht tė drejtat e pakicės shqiptare nė Jugo­sllavi;

 

4) Kongresi kėrkon nga kryetari dhe nga Stejt Departmenti qė edhe mė tej tė pėrcjellė gjendjen e tė drejtave tė njeriut nė Republikėn Socialiste Federative tė Jugosllavisė;

 

5) Kongresi i bėn thirrje kryetarit qė nėpėrmjet kanaleve pėrkatėse kėtė brengosje tė Kongresit t'ua shprehė pėrfaqėsuesve tė Republikės Socia­liste Federative tė Jugosllavisė.

 

 Gusht 1989

  

 



 

 

 

 

Kostenlose Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!