KUVENDI I -VI- I LIDHJES DEMOKRATIKE TĖ KOSOVĖS PĖRFUNDOI ME DHUNĖ, NJĖ NDARJE ME POLICI !



“EPOKA E RE”


Prishtinė, 9 dhjetor –2006


Dreka si duket delegatėt e Lidhjes Demokratike tė Kosovės i forcojė qė pastaj tė jenė gati pėr grushta. Edhe pse zgjedhja e kryetarit tė LDK-sė u bėnė nė menyrė demokratike dhe Fatmir Sejdiu fitoj kundrejt Nexhat Dacit pėr rreth 30 vota diferencė, mėgjithatė kėshtu nuk vazhdojė edhe zgjedhja e Kėshillit Drejtues tė saj. Nė njė intervistė tė bėrė mė herėt me njė nga ish themeluesit e LDK-sė, prof. Zekeria Cana, ai u deklarua se “LDK-ja ėshtė troshitur dhe do tė shkapėrderdhet nė tė ardhmen”, si pėr ēudi doli se shenja janė tė tilla.


Pas kthimit nga dreka, komisioni verifikues tė cilin e mori pėr ta udhėhequr, tani nė cilėsinė e Kryetari tė zgjedhur tė LDK-sė, z. Fatmir Sejdiu, u konsultua mes veti dhe propozoj para Kuvendit tė partisė njė listė me emra tė kandidatėve pėr Kėshillin Drejtues. Kjo ishte koha edhe kur filluan tė shprehen pakėnaqėsi me atė propozim, sepse sipas delegatėve ajo ishte njė listė eliminuese pėr krahun qė kishte mbėshtetur kandidaturėn e Nexhat Dacit pėr Kryetar tė Partisė. Edhe pse tė dy kandidatėt u deklaruan, para se tė shkojnė nė pushim, se njohin legjitimitetin e zgjedhjeve dhe premtuan se do tė bashkėpunojnė si duket simpatizantėt e tyre nuk i pėrfillen ato deklarata.


“Unė do tė punojė bashkė me ju nė realizimin e projektit tim qė paraqita, do tė kem nevojėn e ndihmės tuaj, do tė kem nevojė qė tė nxjerrim ide tė reja plus, do tė kemi nevojė tė qeverisim mirė, sepse projekti i LDK-sė nuk ėshtė vetėm nė ndėrtimin e LDK-sė dhe strukturimin e saj tė thellė”, u shpreh pas zgjedhjes tani Kryetari i ri i LDK-sė, Fatmir Sejdiu. “Unė do tė pranojė rezultatin e votimit dhe i urojė me gjithė qenien time shėndet dhe sukses Kryetarit tė ri tė LDK-sė, do tė jem nė LDK dhe gjithmonė do ta ofrojė potencialin tim krijues pėr LDK-nė dhe Kosovėn. Do ta mbėshtes z. Sejdiu”, ishin fjalėt e Nexhat Dacit pas humbjes qė pėsoj nė kėtė Kuvend.


Edhe pse nga Kryesuesi i Kuvendit dhe Kryetar i ri i LDK-sė, Fatmir Sejdiu, u propozua qė tė paraqitet, diskutohet dhe votohet pėr programin, ndryshimet nė statut, buxhetin e partisė, mėnyrėn e qeverisje, proceset politike dhe ēėshtje tė tjera, megjithatė delegatėt e pakėnaqur dhe qė nuk e gjeten veten brenda listės sė propozuar nga filluan tė ngrenė zėrin dhe shprehin pakėnaqėsinė mė atė listė. Kishte vėrejtje qė lista tė shtohet dhe nga 81 anėtar sa i kishte deri atėherė Kuvendi tė rritet nė 101, se ajo nuk ėshtė e plotė, se ėshtė njė listė eliminuese dhe qė nuk pėrfaqėson LDK-nė e mirėfillėt, se ėshtė njė listė e akraballakėve, vllaznillakėve, shoqnisė, nahisė, miqve etj. Po ashtu pėr tė bėrė njė kompromis u dha mundėsia qė tė bėhen propozime tė reja dhe tė shtohet numri, megjithatė as kjo iniciativė nuk bėrė punė.


I pari qė tentojė tė qetėsoj situatėn dhe tė jap njė shpjegim apo qartėsim pėr listėn ishte Sabri Hamiti. Ai i kritikojė disa se nuk e kanė kuptuat kurrė filozofnė e dr. Rugovės dhe se Kėshilli do tė duhej tė ishte gjeneratorė dhe kreatorė i Politikės sė LDK-sė. “Kėshilli i Pėrgjithshėm ėshtė gjenerator i politikės apo kreatorė i politikės sė LDK-sė. Kjo ėshtė njė vazhdimėsi e politikės tonė dhe shumė njerėz ose nuk e kanė njohur dhe kuptuar kurrė dr. Rugove, ose e kanė kuptuar pak, ose disa mendojnė se e kanė kuptuar shumė, dhe kėtu ėshtė esenca se pse ai kurrė nuk ėshtė kuptuar se ēka po thotė”, deklaroj Hamiti.


Por i ashpėr ishte Lulzim Zeneli, i cili nuk e gjeti veten askund nė atė listė dhe ai me paraqitjen e tij pėrcjelli edhe “selamet” e “idhullit” tė tij, z. Daci. “Tė mungojnė njerėzit me eminent tė kėsaj partie, ku na dėrgon i gjithė kėsaj logjike. Si rezultat i gjithė kėsaj unė kam njė kėrkesė dhe atė kėrkesė, lutje nė fakt, qė me ėshtė drejtuar dhe dua ta pėrcjell edhe tek ju ėshtė se, Akademik Nexhat Daci nuk pranon tė jetė pjesė e propozimit pėr Kėshillin e Pėrgjithshėm tė LDK-sė”, u shpreh Zeneli.


I pa kompromis u tregua Shefki Gashi, nėnkryetar i Komunsė sė Prishtinės duke qitur nė shesh shumė gjera qė pėr opinionin ndoshta nuk kanė qenė tė njohura. Ai tha se me Ameriken nuk na ka njoftė as Ibrahim Rugova dhe as Ftamir Sejadiu, as Nexhat Daci, por na kanė njoftė kėta njerėz qė janė kėtu ulur (shqiptarėt nė Amerikė). “Ju merren me vete NATO-nė, SHBA-tė, Varshavti-Paktin tė tana rend, Adem Salihajn, Xhemail Hysenin, Shefki Gashin, Ismet Beqirin dhe Fadil Feratin nuk mundeni me i mposhtė. Tė tanė ministrat edhe shefat e zyreve na i keni quar. Ne nuk jemi njerėz pa familje si disa qė nuk dinė ku e kanė kokėn dhe qė 24 orė rrin nė Stritbar, a si i thuani ju, nė dispozicion tė prostitutave tė tyre”, ishin fjalėt e Gashit.


Pėr t’i qetėsuar kėto gjakra doli nė foltore zv/Kryeministri Lutfi Haziri. “Delegatė tė nderuar ne kėtu ėshtė dashur tė debatojmė pėr qeverisjen, programin, punėn e organeve tjera nė qeverisje dhe procese, edhe pse ėshtė i ndarė dhe kemi qenė tė detyruar tė gjejmė njė partnerė me tė vogėl pėr tė punuar, por pėrgjegjėsia i takon LDK-sė dhe i takon tė udhėheq proceset”. Shtoi Haziri.


E zhgėnjyer me rrjedhėn e pjesė sė dytė tė debatit apo listėn e paraqitur nga z. Sejdiu u shpreh edhe Besa Gaxherri, delegate nga Peja. Ajo u lutė qė z. Sejdiu ta mbaj kėtė pėrbėrje deri nė fund dhe u shpreh se forma qė ėshtė pėrdorė sot ėshtė formė tipike e njė likuidim tė menduar mirė. ‘Unė e pėrgėzoj z. Sejdiu pėr fitoren, por e pėrgėzoj edhe pėr guximin qė ka marr dhe qė mendon se pa kėtė pjesė qė u likuidua kėshtu mund tė punojė dhe t’i fitojė zgjedhjet lokale dhe nacionale. Nuk ėshtė dashur z. Sejdiu tė luani me vetvetėn kėshtu dhe tė eliminoni figura tė rendėsishme tė partisė dhe tė merren njerėz qė nuk janė kėrka”, tėrheqi vrejtjen znj. Gaxherri. Ajo me kėtė rast e vuri nė dyshim edhe pavarėsin e Kosovės dhe nė tė njejtėn kohė e tėrheqi kandidaturėn e saj nga Kėshilli I Pėqrgjithshėm i LDK-sė.


Diaspora ishte po ashtu e mllefosur me mėnyrėn se si ishte pėrfaqėsuar nė Kryesinė e re tė LDK-sė. Gani Azemi u shpreh i zhgenjyer me kėtė formė. “Kurr nuk e kam menduar njė udhėheqje tė LDK-sė kaq tė ngushtė dhe aq ma parė pa degėt e saj”, theksoj Azemi, duke aluduar nė degėt e LDK-sė nė diasporė. Sahit Krasniqi mbėshteti njė fjali qė mė heret kishte thėnė Sabri Hamiti se Kėshilli i Pėrgjithshėm ėshtė gjenerator i politikės apo kreatorė i sė LDK-sė, megjithatė ai nė kushte tė tilla e mohoj kėtė mundėsi. “Nėse i nėnshtrohem njė strukture dhe propozimi qė ėshtė dhenė nė atė listė, ku nė mesin e saj jam edhe unė, vėrtet shtrohet njė pyetje, se cila ėshtė e saktė dhe e vėrtet. Megjithatė unė ju dėshiroj sukses juve, por unė e tėrheq atė kandidaturė nga kjo Kryesi e propozuar”, potencoi Sahit Krasniqi.


“Unė nuk dėshiroj tė jem nė kėtė listė, sepse nuk dėshiroj tė jem nė njė organ tė vdekur. Megjithatė mėnyra se si ėshtė hartuar kjo listė ma kujton atė fjalėn popullore, se kush mbjell erė, korr fortunė. Ishalla nuk ėshtė mbjell erė pėr tė korr fortunė nė LDK”, Sabit Rrustemi. Ai vazhdoi tė deklarojė se, nuk jam i zhgėnjyer dhe i dėshpruar qė nuk jam nė kėtė listė. Ju jeni ruajtur qė tė mos i qitet njollė kėtij Kuvendi, por njollė me tė zezė se kjo listė qė ėshtė propozuar nuk ka pėr LDK-nė.


Kundėr kandidati i z. Daci dhe z. Sejdiu pėr kryetar tė LDK-sė, Ali Lajēi, pas “mohimit” tė drejtės sė tij qė tė kandidohet pėr kryetar tė LDK-sė, sepse nuk e kishte pėrmbushur kriterin e Kryesisė qė t’i mbledhė 100 nėnshkrime, mori anėn e Fatmir Sejdiut. Ai u pėrfshi nė kėtė debat pėr tė gjetur zgjidhje dhe njė herit pėr tė kritikuar kandidaturat qė tėrhiqeshin nga lista, megjithatė u kundėrshtua nga delegatėt e tjerė, sidomos ata nga Peja. “Si ėshtė e mundur qė njerėzit janė tė propozuar kėtu dhe tėrhiqen dhe janė nė LDK, pse? Pse tė tėrhiqej, tė tėrhiqej se nuk do t’i kontribuoj LDK-sė, sigurisht nėn kuptohet se jo”, kritikon Lajēi. Por atij iu kundėrvu menjėherė Besa Gaxherri, duke i sqaruar se ajo ėshtė delegatja nga Peja qė ka fituar mė se shumti vota dhe se Lajēi nuk ka tė drejtė as tė flas nė emėr tė tyre dhe as tė propozojė ndokend. “z. Lajqi nuk keni drejtė nė emėr tė Pejės me dal mė be as propozime dhe as me dhenė vėrejtje kush tėrhiqet, sepse unė jam ajo qė kam fituar mė se shumti vota, po ky komisioni kandidues nuk ka kritere pėr njerėzit qė i kontribojnė LDK-sė dhe nuk i parashohin njerėzit qė i fitojnė zgjedhjet nė degė. Unė nuk dua me propozu, as ju Z. Lajqi dhe as kush tjetėr”, sqaroj Gaxherri.


Hafiz Gagica, po ashtu nga diaspora shqiptare, deklarojė se nuk dėshiron tė jetė pjesė e kėtyre lojrave politike dhe ua tėrhoqi vėrejtjen disa ministrave qė tė mos hapin dosja kundėr njerėzve nė diasporė dhe as kundėr tij. “Unė nuk dua tė jem pjesė e atyre njerėzve qė kanė filluar tė seleksionoin dhe hapin dosje, ne nė mėrgatėn shqiptare jemi mėsuar mė dosje, unė me se paku e kam frikė nga to”, tha Gagica dhe shtojė se kam njė lutje, lereni tė qet Ibrahim Rugoven, sikur qė ata tė tjerėt ta lenė Adem Jasharin, se po delni sikur po punojmė diēka tjetėr.


Njė figurė tjetėr e rėndėsishme e LDK-sė qė kishte mbetur jashtė kėsaj liste dhe qė u pėrfshi nė debat ishte edhe Ministria e Shėrbimeve Publike, Melihate Termkolli, e cila gjatė fushatės parazgjedhore nė LDK ishte mbėshtėtse e flaktė e Naxhat Dacit dhe qė ishte kacafytur me Ali Lajēin nė Pejė. Ajo u shpreh e zhgėnjyer edhe me punėn e njerėzve tė LDK-sė qė udhėhequr me institucionet e Kosovės. “Kjo pėrzgjedhje nuk shkon nė asnjė rast me vullnetin e anėtarėsisė sė LDK-sė dhe do tė thoja shumicės sė qytetarėve tė Kosovės. Institucionet fatkeqėsisht i kemi lenė nė duart e tė tjerėve, e kemi lenė Kuvendin e Kosovės pėr gjynah tė Zotit, na ka mbet si bashkėsi lokale”, u shpreh Termkolli. Ajo shtoi se tė gjitha partitė politike nė Kuvend i realizojnė dėshirat e tyre, ndėrsa LDK-ja nuk ka guximin qė tė propozoj diēka. “Dua tė them se logjika e eliminimeve mė se paku i ka hije LDK-sė, nė kėtė Kryesi nuk ėshtė Alush Gashi, nuk ėshtė Lulzim Zeneli dhe shumė tė tjerė”, shtoi ajo.


Nė secilėn anė tė sallės u pozicionuan mbėshtetėsit e Dacit, ndėr ta edhe ish mbėshtetėsit e flaktė dhe rojet e para tė dr.Rugovės pas luftės, vėllezėrit Geci, dhe po drejtoheshin sa mė afėr vendit ku ishin rreshtuar figurat qendrore tė LDK-sė, mbėshtetės tė Fatmir Sejdiut. Pak problem patėn edhe me sigurimin e sallės, por gjithēka u normalizua kur vėllezėrit Geci ishin kėmbėngulės tė zėnin ato pozita qė dėshironin dhe jo qė ua servonin. Merreshin vesh me anė tė shikimeve se cili do tė ishte veprimi i mėtutjeshėm, gjithnjė duke pritur sinjalin qė tė jap Gani Geci, qė nė atė moment po debatonte pak ashpėr me Lutfi Hazirin dhe me secilin qė po i dilte nė mbrojtje idesė sė Sejdiut. “Rri bre, ti ke humb zgjedhjet nė Gjilan, e tash .....”, i tha Geci, Hazirit, i cili kishte dalė nė foltore pėr tė qetėsuar situatėn nė njė moment kur ajo po arrinte kulmin. “Unė nuk dua tė kem monolog me askėnd”, tha Haziri, i cili pa u ulur mirė nė vend, filloi konfrontimi nė mes zyrtarėve tė LDK-sė, parti e cila, siē u tha, ka promovuar demokracinė dhe tolerancėn nė Kosovė.


“Qen.....qen je ti ...qen....” ishte shprehja qė pėrdorte Ehat Geci, por qė nuk dihej se kujt po i drejtohej. Me gjasė kjo “selam” shkonte nė drejtim tė Agim Veliut, i cili nga Gani Geci identifikohej si spijun i Ramė Marajt.

 

Por tė tilla thirrje mė nuk u dėgjuan. Filluan grushtat. U dėgjuan ulurimat e kukama, sidomos e femrave delegate.


Pėr njė moment Kuvendi i VI i LDK-sė, u shndėrrua nė njė arenė grushatash. Kjo nuk ishte e papritur. U tret “sharmi i demokracisė”, u tret edhe buzėqeshja e Eqrem Kryeziut, projekti i tė cilit fitoi, sa i pėrket Sejdiut, por lista e Fatmir Sejdiut dorėshtrėnguar me 81 anėtarėt e KP-sė, shumica e madhe me njerėz tė tij, krijoi hatanė dhe zhgėnjimin e pafund, sidomos tek degėt e mėdha tė LDK-sė jashtė Kosovės, nė krye me atė nė New-York e rrethinė.


U krijua njė tollovi e madhe. Fatmir Sejdiu, i akuzuar pėr shkaktar kryesor, sepse “ka rėnė nė kurthėn e kolegėve tė vet”, bashkė me kryesinė e punės dhe pėrkrahėsit dolėn nga salla me vrap e nė alarm, duke lėnė atė nė njė arenė grushtimesh dhe me karrigat fluturuese mbi kokat e “xhematit” tė pėrzier. Njė nga ata kishte mėsyrė tavolinėn e kryesisė sė punės.


Caku ishte tek Eqrem Kryeziu, i cili bashkė me Sejdiun fajėsohej se ėshtė fajtor pėr tė gjithė kėtė proces jodemokratik nėpėr tė cilin kaloi LDK-ja.


Rojet e Sejdiut dhe Kryeziut, vunė dorėn nė shokė, kur sulmuesit po drejtoheshin ndaj tyre, ndėrkohė qė nė anėn tjetėr karrigat e Sallės sė kuqe po thyheshin nėpėr koka tė njerėzve. Nuk dihej se kush – kėnd po e godiste. Bellum omnium contra omnes (Secili kundėr secilit). Trishtimi kaploi tėrė Pallatin e Rinisė, katin e Sallės sė Kuqe, ndėrkohė delegatėt e LDK-sė mė shumė kishin inatin se kėtė e kuptoi krejt bota. “Televizioni i Veton Surroit, na ka qitė drejtpėrdejtė. Hor jena banė”, tha Naser Rugova, pėrkrahės i Nexhat Daci, i cili ka kėrkuar gjatė ditės qė tė ndiqet fryma qė ka ndjek i afėrmi i tij Ibrahim Rugova. Kėtė e kėrkonin tė gjithė, por asnjėri s’e pėrfillte amanetin nė tė cilėn thirreshin, derisa grushtave u erdhi radha.


Rrahja po vazhdonte mes vėllezėrve Geci (tė provokuar rėndė me fjalė gjaknxehta qė sollėn kundėrreagime me sharje tė rėnda nga ana e Gecėve), truprojave tė ministrave dhe sigurimit qė ishte nė sallė e cila shoqėrohej me britma, thyerje karrigash mbi koka delegatėsh. Njė grua kujiste pak mė tė madhe. Njė tjetre i ra tė fikėt. Njė burrė humb ndjenjėn mė tutje. Gani Gecin e shohim tė rrėzuar nga yryshet e ēartura nga prapa. Delegatėt ikėn nga salla. Pėleshja vazhdonte, nėn pėrpjekjen e policisė qė tė shpėrndajė rivalėt me gaz lotues (pa tym). Nuk kishte shumė policė nė sallė. Mė shumė tjerė erdhėn pasi pushoi gjithēka. “Paria” e LDK-sė, u ngujua nė njė dhomė tė vogėl, pėr tė lėnė punimet e kuvendit nga njė dalje anėsore. Ndokush i ka kėnduar rahmet pėr sė gjalli arkitektit tė Pallatit tė Rinisė.

 

Policia nxori nga salla ata qė ishin pjesė e konfliktit.


Situata u qetėsua, por ende larg normalizimit. Tė hutuar mbetėn sidomos delegatėt e LDK-sė qė kurrė s’janė “trajnuar” nėpėr dhunėn e demonstratave tė vėshtira tė dekadės sė kaluar. Shumė panik. Njė Kuvend qė kreu pjesėn e parė nė mėnyrė perfekte, hoqi maskėn pas listės provokative tė Sejdiut.


Aty u thy “miti” pėr LDK-nė pacifiste qė pėrgjaku kuvendin. Dacit i ishin prerė krahėt nė atė listė! Vetė Dacin, Sejdiu e kishte futur diku kah mesi i listės, edhe pse kishte fituar pėrkrahjen e 160 delegatėve.



NĖ MUNGESĖ TĖ DACIT NĖ SALLĖ




Njė telefonatė qė Lulėzim Zeneli mori nga Daci, rrotulloi punimet e kėtij kuvendi, qė u veēua me transparencėn qė kishte. “Kam kėrkesė nga Daci, qė ta heq nga lista emrin e tij pėr anėtar tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm. Nėse kėtė nuk e bėn Kryesia, i ftoj delegatėt qė tė mos e votojnė kėtė listė”, tha Lulėzim Zeneli, i cili nėn pėrkujdesjen e Ibrahim Rugovės, kishte mbajtur pozitėn e zėdhėnėsit tė LDK-sė dhe anėtarit tė Kryesisė.


Sejdiu nuk e favorizoi. Madje, e hodhėn nė anėn e njerėzve me tė cilėt s’u duk se Zeneli ka gjė: “kidnapuesve”! Bumerang!


Pas Dacit, u tėrhoq edhe Fadil Geci, edhe Besa Gaxherri...... dhe tė gjithė ata qė i takojnė “Projektit Daci”.


U mundua tė bėhet edhe njė ndryshim i vogėl i listės sė anėtarėve tė Kėshillit tė pėrgjithshėm, duke futur edhe tre anėtarė tė tjerė nga Zvicra, Amerika, shtetet e Beneluksit. U propozua vetėm anėtari nga Shtetet e Beneluksit. Tė tjerėt nuk pėrfillėn kėrkesėn e Sejdiut.


Nėn masat e rrepta tė njėsisė speciale tė SHPK-sė, Sejdiu e ka hedhur nė votim listėn e propozuar nga ai dhe me disa ndryshime ajo listė e pėrbėrė nga 103 anėtarė kaloi shpejt e shpejt. Tė gjithė delegatėt, mysafirėt dhe gazetarėt nė dalje nga Salla e Kuqe janė kontrolluar nga policia. Ky ishte fundi i Kuvendit tė Turpit, mė i turpshėm se Kuvendi i Tretė mė 1998! Kėsaj radhe, me gjasa pėr ndarje tė pakthyeshme. Fraksionet mund tė bėhen parti. E ardhmja vendos! Kampi i Dacit e qartėson sot tė ardhmen e LDK-sė.


PJESA E FUNDIT: ETHET E PUSHTETIT


Rreth orės 19 e 10 minuta, njė pjesė e delegatėve- pėrkrahės tė Dacit, nga Ferizaj, Peja, Gjilani, e kanė lėshuar sallėn, pėrkundėr thirrjeve tė Hysen Gėrvallės, kryetar i Degės sė LDK-sė pėr Zvicėr, qė tė mbyllen dyert pėr tė mos i lėnė tė dalin jashtė, kurse pjesa tjetėr e tyre kanė vazhduar tė shprehin pakėnaqėsitė me tone tė ngritura.


“Po e shihni se sa po i mungon Rugova LDK-sė... Naim Jerliu, qė nuk ka fituar asnjė votė, shkon me larg se Daci, anashkalohet Hysen Gėrvalla... ju e dini se unė jam plagosur, ju e dini se ėshtė vrarė Tahir Zemaj...nuk e pranojmė kėtė rezultat, nuk duam t’i humbim zgjedhjet...Jo zoti president, jo zoti kryetar i LDK-sė”, ka reaguar Gani Geci.


Duke e parė gjendjen qė mund tė eskaloj, Naser Rrugova i ka lutur delegatėt pėr qetėsim dhe pėr tolerancė. “Edhe unė kam vėrejtje serioze pėr Kuvendin, por e kisha lutur presidentin e vendit, prof.Fatmir Sejdiu, qė tė bėjmė njė pushim 10 minuta, ne jemi shtėpi e madhe ka vend pėr tė gjithė, mund edhe tė polemizojmė... nuk ka probleme, por ju lus delegatė tė nderuar, unė e kam hendikep mbiemrin tash se kisha fol edhe me terma tė tjera, gjithė nduke i kontribuar ruajtjes sė LDK-sė”, ka bėrė thirrje Rugova. Me kėtė propozim ėshtė pajtuar Sejdiu, por nė kėmbė ėshtė ngritur Berim Ramosaj pėr tė folur.


“Tė lutem Berim, nuk ta kam dhėnė fjalėn...”, i ėshtė drejtuar atij Sejdiu, por Berimi megjithatė ka dalur para foltores dhe ia ka nis tė flas: “Eu, nuk e kam menduar pėr zoten se ėshtė zor me e marrė fjalėn, ky miku im (Fadil Ferati), ma nxėni pėr tė madhe, por nuk ka faj se nuk ėshtė mėsuar me kėtė punė, por ēudi po mė vjen nga Hamiti, i cili po ashtu ma nxėni pėr tė madhe kur thash se ka fraksione... tash po e kuptoj pse nuk kam asgjė tė pėrbashkėt me vizonin e Sejdiut. Mė sė miri ėshtė tė pajtohemi tė dy vizionet; ai i Dacit dhe i Sejdiut. Nuk po iu them fraksione, se nuk po i pranojnė shqiptarėt...”, ėshtė shprehur Ramosaj, duke hedhur idenė qė tė legalizohen fraksionet nė LDK.


Me kėta delegatė tė propozuar pėr KP, ai i ka thėnė Sejdiut- nė zgjedhjet e ardhshme do tė merr shumė mė pak vota.


“Ju kėrkoj falje qė e mora fjalėn, por kam menduar se profesorėt i respektojmė profesorėt...”, ka thėnė nė fund Ramosaj.


Pas fjalės sė Ramosajt, kryetar Sejdiu ka propozuar gjysmė ore pauzė.



Dacistėt kėrkojnė qė tė pėrjashtohet nga LDK-ja Eqrem Kryeziu



Pas pauzės, me t’i filluar punimet Kuvendi, nė foltore ka dal pėrsėri delegati Gani Geci.
“Ju e dini se LDK-ja duhet tė jetė e bashkuar sepse duhet t’i fitoi zgjedhjet. Nėse ne vazhdojmė pa Pejėn, Ferzajn, Gjilanin, ju ndoshta do tė bėni njė kuorum, por propozimi ėshtė qė Kuvendi e pranon kryetarin Sejdiu, sepse ėshtė zgjedhur me votat e rregullta, por propozimi ynė ėshtė tė bėjmė njė javė pauzė”, ka propozuar Geci. Me kėtė propozim nuk ėshtė pajtuar Kryesia e punės. “Faleminderit, ne do t’i vazhdojmė punėt. Iu lus qė tė vazhdojmė...komisioni verifikues do tė shoh a ka kuorum, listat janė bėrė gati dhe mendoj se nė ato lista tė miratuara, andaj tė procedojmė pėr miratim...”, ėshtė shprehur Sjediu.
Pas fjalės sė Sejdiut, Fadil Ferati i ka vazhduar punimet duke i thirr delegatėt me radhė qė t’i marrin listat pėr votim, por ka reaguar Agim Rexha, delegat nga SHBA, duke shprehur pakėnaqėsi edhe ky me pėrpilimin e listės sė KP, sidomos me anashkalimin e delegatėve tė degės sė LDK-sė nga SHBA.


Rexha e ka akuzuar Eqrem Kryeziu se ia ka nisur i pari ta pėrēajė LDK-nė. Pas Rexhės disa delegatė pėrkrahės tė Dacit kanė kėrkuar qė tė pėrjashtohet Eqrem Kryeziu.



Geci: Hashimi ka me ua marrė pushtetin dhe do ta shihni se ku do tė pėrfundoni ju



Nė vazhdim zjarr debatit i ka dhėnė pėrsėri Gani Geci, i cili me ton tė lartė i ka thėnė kryesisė sė punės se nuk do tė lejon qė t’i vazhdon punimet Kuvendi. Ky i fundit po ashtu e ka akuzuar Fatmir Sejdiun se tėrė familjen e ka me PDK-nė.


“S’kam pėr tė lejuar... le tė vijnė edhe policia, por nuk do tė lejoj. I kam dhėnė gjymtyrėt e trupit... dhe Sejdiu e propozoi njė djalė nga Drenica, qė nuk e njeh askush. Kjo ėshtė marre. Hashimi ka me ua marrė pushtetin dhe do tė shihni se ku do tė pėrfundoni ju”, ka thėnė Geci, duke dialoguar me Sejdiun, i cili nuk e ka ēarė kokėn pėr fjalėt e Gecit, por ka insistuar qė kuvendi t’i vazhdon punimet. “O pasha njė Zot qė ma ka dhėnė shpirtin jo, nuk keni pėr t’i vazhduar punimet”, ka theksuar Geci.


Edhe pėrkundėr deklarimeve tė Sejdiut se e respekton mendimin e Gecit, ky i fundit ka vazhduar duke polemizuar me kundėrshtarėt e tij partiak.


Pėr ta qetėsuar situatėn dhe pėr t’i kėnaqur sadopak delegatėt pėrkrahės tė Dacit, Sejdiu ka propozuar qė si kompromis nė KP tė futen edhe nga njė anėtar nga Dega e SHBA-ve, Dega e Zvicrės dhe ajo e Beneluksit. Geci ka polemizuar edhe me delegatin nga shtetet e Beneluksit Gani Azemi, i cili e ka pranuar kompromisin e Sejdiut. Por as dega e Zvicrės e as e SHBA-ve nuk janė pajtuar as mė ketė kompromis.


Lutje pėr tolerancė delegatėve iu kanė bėrė edhe Ismet Beqiri e Lutfi Haziri, fjalimin e tė cilit e ka ndėrprerė Gani Geci. “ Njė votė e ke fituar nė Gjilan e na shurdhove...”, i ėshtė drejtuar Geci Hazirit, i cili ėshtė kundėrpėrgjigjur duke thėnė se katėr palė zgjedhje i ka fituar nė Gjilan.



PRANGA PĖR ARBEN GECIN DHE HALIL LOKAJ



Disa minuta pas grushtimeve nė LDK, policia ka arrestuar Arben Gecin, njėri nga shtatė vėllezėrit Geci nga Llausha e Skenderajt dhe Halil Lokajn nga Lumbardhi i Deēanit. Lajmin pėr “Epokėn e re” e ka konfirmuar zėdhėnėsi i SHPK-sė, Veton Elshani. Ai ka thėnė se dy tė arrestuarit i kanė sulmuar edhe dy policė, tė cilėt pėr shkak tė plagėve janė dėrguar nė QKU.


“Arben Geci dhe Halil Lokaj janė arrestuar pėr prishje tė rendit dhe qetėsisė publike dhe pėr sulm ndaj personave zyrtar”, ėshtė shprehur Elshani, pėr tė shtuar se hetimet rreth incidentit nė Kuvendin e Pėrgjithshėm tė LDK-sė do tė vazhdojnė dhe se kryerėsit e dhunės do tė pėrgjigjen para ligjit.

 

 

Pjesė transkripti nga diskutimet nė Kuvend zgjedhor i LDK-sė qė pėrfundoj me rrahje masive – transkripto origjinal - pa redaktim dhe rregullim gjuhėsor




Melihate Tėrmkolli: Natyrisht qė ėshtė nė frymėn dhe nė mentalitetin e LDK-sė mendėsia, jo veē e pranimit, por edhe e krijimit tė vetėdijes institucionale. Prandaj, sigurisht qė edhe ky kuvend, por edhe tė tjerėt do tė respektojnė kėtė vetėdije institucionale tė pranimit dhe tė kryetari tash qė u zgjodh me shumicė votash, ani pse e them me bindje tė plotė se krejt kjo pėrzgjedhje nuk shpreh vullnetin e anėtarėsisė sė shumicės sė LDK-sė dhe do tė thosha edhe shumicės sė qytetarėve tė Kosovės. Sepse, anėtarėsia e LDK-sė na ka dhėnė votėn pėr tė bėrė institucione tė fuqishme dhe nė ato institucione tė fuqishme tė shprehim potencialin e plotė qė ka LDK-ja, fatkeqėsisht, kjo nuk po ndodh. Fatkeqėsisht, institucionet i kemi lėnė nė duar tė tė tjerėve. Parlamenti i Kosovės, pėr gjynah tė zotit, na ka mbetur njė bashkėsi lokale. Krejt mund t‘i realizojnė iniciativat e tyre, krejt mund t‘i realizojnė kėrkesat e tyre, pėrveē LDK-sė, ORA, PDK-ja , po qoftė edhe partneri ynė i koalicionit, AAK-ja. Kurdo qė e hapin gojėn, derėn e kanė tė hapur. Por askush nuk e mori guximin qė para 7 muajsh njė propozim qė ka dalė nga Forumi i Gruas, dhe jo vetėm nga FG, por nga krejt LDK-ja dhe shumica e qytetarėve tė Kosovės, pėr zyrtarizimin e simboleve tė Kosovės tė presidentit tė Kosovės. Atė guximi nuk e merr askush ta qesė nė rend dite. prandaj do tė propozoja nga ky Kuvend tė obligohet qė drejtuesit e institucioneve tė Kosovės tė punojnė nė zyrtarizimin e simboleve shtetėrore tė Kosovės,tė propozuara nga presidenti Ibrahim Rugova. Ėshtė detyrė jona qė ta bėjmė kėtė dhe ne duhet ta bėjmė kėtė. Dhe dua tė them qė logjika e eliminimeve mė sė paku i ka hije LDK-sė. Jam shumė e befasuar qė nė listėn e kandidimit nuk ėshtė emri i profesor Alush Gashit, Lulzim Zenelit, nuk janė edhe shumė tė tjerė. Kjo nuk ėshtė frymė e LDK-sė dhe kėtė nuk do ta pranoj LDK-ja, dhe dua tė them pavarėsisht rezultatit tė zgjedhjeve ne do t‘i fitojmė zgjedhjet nacionale dhe ato lokale, sepse kėshtu do edhe anėtarėsia e LDK-sė, dhe kėtė ia kemi borxh edhe presidentit Rugova, dhe kėtė do ta bėjmė.


Nekibe Kelmendi: Unė kam njė propozim. Mė parė pati shumė delegatė qė deshėn ta marrin fjalė pėr diskutime, pėr shkak tė racionalizimit tė kohės deshėm qė diskutimit t‘i vazhdojmė pas procesit tė votimit. Le tė merr vendim Kuvendi se si tė veprohet. Tė vazhdohet me diskutime dhe tė marrė fund diskutimi, e pastaj tė vazhdohet me zgjedhjet ose tė ndėrpriten diskutimet e tė vazhdohet me zgjedhjet. Le tė marrė vendim Kuvendi si tė dojė, vendimi i Kuvendit ėshtė meritor.



Adem Salihaj: Zoti Kryetar, ju pėrgėzoj pėr zgjedhjen dhe mė vjen shumė keq, qė me kaq vėshtirėsi ta marrė fjalėn. Ėshtė vėrtet tragjike kjo, por, megjithatė, mendoj se do t‘i them disa fjalė. Ne votuam tė gjithė me njė kėnaqėsi tė madhe dhe e pranuam rezultatin, duartrokitėm dhe i uruam sukses kryetarit tė LDK-sė, dhe mendoj qė ishte njė proces shumė korrekt. Por, ajo qė pasoi, vėrtet ėshtė...nuk di ta komentoj, thjeshtė, do tė thotė rreth gjysma e LDK-sė ėshtė eliminuar nga lista pėr Kėshill tė Pėrgjithshėm. Nėse ju Zoti Kryetar mendoni se me dy emra qė nuk e kanė asnjė votė mbrapa do ta mbani LDK-nė nė Ferizaj dhe do ta mbani LDK-nė me gjysmėn e saj. Ne e kemi pasur shumė vėshtirė tė fitojmė zgjedhjet si tėrėsi me presidentin Rugova, ju mendoni se me 50 pėr qind do ta mbani LDK-nė dhe do t‘i fitoni zgjedhjet, atėherė le tė jetė kjo zgjedhja juaj. Mendoj se kjo listė qė keni paraqitur ju personalisht ėshtė fillimi i fundosjes sė LDK-sė, fillimi i fundosjes sė rezultatit tė saj qė ka pasur. Ėshtė tragjike pėr LDK-nė, nuk ėshtė tragjike pėr mua. Unė jam shumė i nderuar qė nuk mė keni propozuar nė kėtė listė dhe duke marrė parasysh se ne jemi tė pėrjashtuar nga lista, pra gjysma e LDK-sė ėshtė pėrjashtuar nga lista, unė nuk e shoh tė arsyeshme tė marr pjesė nė proces. Cila ėshtė logjika e pjesė-marrjes nė proces dhe nė fund tė fun-dit 23 delegatėt e mi e kanė lėshuar kėtė kuvend dhe unė nuk e di se ēka tė kėrkoj i vetėm kėtu, faleminderit!



Naser Rugova: I nderuari zoti Kryetar, e nderuar kryesi e punės, delegatė tė kuvendit tė 6 tė LDK-sė, ju lus pėr pak urtėsi, ju lus pėr qetėsi, ju lus pėr njė frymė tolerante, ju lus pėr njė frymė debati. Edhe unė kam vėrejtje serioze pėr kėto propozime. Svpo du tė hy nė komente. I kisha lut presidentin e vendit dhe kryetarin e sapozgjedhur tė LDK-sė, Fatmir Sejdiun, qė t’i bėjė disa konsultime pėr 10 minuta. Por ju lutem qė tė respektohen procedurat nė qetėsi, t’i bisedojmė ftohtė. Ne jemi shtėpi e madhe, ka vend pėr tė gjithė, mund edhe tė polemizojmė, mund edhe tė kem koncepte tė ndryshme, qoftė politike, qoftė programore a ndryshim metode, nuk ka problem. Po ju lus delegatė tė nderuar tė Kuvendit tė 6-tė zgjedhor tė LDK-sė, unė e kam hendikep mbiemrin tani, se do tė kisha fol edhe nė tema tė tjera, gjithnjė duke i kontribu ruajtjes sė frymės qė e ka kultivu pėr 17 vjet me radhė LDK-ja. Po ju lus , ju bej apel qė gjithė delegatėt t’i zėnė ulėset e veta dhe i kisha propozu kryetarit tė LDK-sė dhe kryetarit tė vendit njė pauzė 10 minuta, pėr nga njė kafe. Po ju lus pėr urtėsi edhe njė herė.



Berim Ramosaj: Unė desha vetėm dy fjalė t‘i them. Ky miku im mė pėrpara qė mė tha nė fillim ma nxuri pėr tė madhe pėr disa nuance tė divergjencave nė mendime, se nuk ėshtė i mėsuar pėr atė punė. Kėtij nuk ia nxa pėr tė madhe. Ja zura pėr tė madhe profesor Hamitit kur thash se ka divergjenca dhe ka fraksione. Po ju tham me sinqeritet tė plotė nė emėr tė njė anėtari tė LDK-sė nga fillimi. LDK-ja nė Deēan nė aktivitet ėshtė shumė mė e zorshme se nė Prishtinė. Kėtė e din sigurisht edhe kryesia, e din edhe z. Fatmir Sejdiu, kryetari i vendit, vetėm nė emėr respekti i kandidatėve, i anėtarėve, i delegatėve duhet me qenė pėrafėrsisht i njėjtė. Kur propozova nė komisione e ka kuptimin ēdo komision tė asaj qė ėshtė reflektua nė fushatė, ma nxutė shumė pėr tė madhe. Unė mendoj se aty ka qenė ēelėsi, sikur ne qoftė projekti Daci qė pėr mburrje kam qenė pjesė e tij, qoftė vizioni Sejdiu qė u votua nga Kuvendi. Kėta delegatė sh-prehėn frymėn e tolerancės dhe kom-promisit, tolerancė dhe kompromis nė kėtė Kuvend ka mund tė jetė vetėm njė. Nė qoftė se ishin respektu ato divergjenca prej komisionit tė parė deri te lista e fundit, nė qoftė se ishin pyet pėrfaqėsuesit e dy vizioneve dhe dy projekteve, sigurisht se kishte me pas garė tė mirėfilltė. Sigurisht me atė listė qė e propozoi komisioni kandidues, qė nė fakt e lexoi, se ishte pėrgatitur ma herėt, sikur tė kishin reflektuar dy grupacionet, nė 81 me hy 40 tė propozuar apo sa 65 njerėz, gjysma e tyre nga njėri projekt, e gjysma nga projekti tjetėr, sigurisht se rezultati kishte me qenė shumė kualitativ, sigurisht se edhe kompromisi nė vepėr ashtu bėhet. Madje po mė vjen ēudi, thonė me votu, e ne po diskutojmė. E ne pėr ēka jemi duke diskutuar, ne pėr atė pikė jemi duke diskutuar. Nuk ka kuptim f ju thuhet delegatėve e nė fakt ju nuk keni dhėnė alternativė.


Kėtė shprehi, unė po ju them tė vėrtetėn, se tash po e kuptoj, pse nuk kam asgjė tė pėrbashkėt me projektin apo vizionin Sejdiu. Tash po e kuptoj, s‘kisha me e pranu kėtė rrugė nė emėr tė asnjė, se kam shumė shokė tė aktivitetit qė janė ndarė tė pakėnaqur. Ka mundėsi pėr kompromise. E vetmja formė ėshtė tė pyeten tė dy taborret apo tė dy vizionet. Svpo ju thojmė fraksione, se svpo i durojnė shqiptarėt, a ky ėshtė realitet. Fraksionet mund tė qėndrojnė nė tė gjitha partitė evropiane, apo themi dojmė me u kanė evropianė, pse jo? I pranojmė fraksionet, bėjnė gara fraksionet dhe del rezultati. Tek e fundit, si me luftu me marr sa mė shumė vota pėr pushtet qoftė lokal , qoftė qendror me kėtė listė me kėtė formė? Me kėta tė propozuar, tė jesh i bindur z. Sejdiu si kryetar i vendit, gjysmė pėr gjysmė apo ndoshta mė pak ke pėr tė marr vota pėr pushtet, sepse kėta delegatė nuk shprehin shumica e tyre ndoshta edhe unė nuk shpreh vullnetin e anėtarėsisė sė gjerė. Anėtarėsia e gjerė ndoshta nuk ėshtė nė proporcion tė njėjtė me kėtė, mos u mbėshtetni shumė nė atė. Respektoni divergjencat, sepse na jep rezultat dhe unė jam pėr kompromis, edhe atė jo vetėm pėr f ua bėrė qejfin juve, por me ekzistu LDK-ja. Edhe njė herė kėrkoj falje qė e mora fjalėn, por kam menduar qė profesorėt i respektojnė profesorėt.



Gani Geci: Tė nderuar delegatė, njė propozim i gjysmės apo mė pak se gjysmės sė delegatėve tė LDK-sė tė kuvendit tė 6-tė . Ju e dini qė LDK-ja duhet me shku e bashkuar, ju e dini pse duhet me shku e bashkuar, sepse duhet m‘i fitua zgjedhjet nacionale dhe komunale qė i kemi, nėse ne vazhdojmė kėshtu pa Pejėn, pa Ferizajn, pa Gjilanin dhe pa qendrat mė tė mėdhaja tė Kosovės. Ju mundeni, se ndoshta do ta keni njė kuorum, por do t‘i humbim qind pėr qind zgjedhjet. Prandaj, propozimi i tyre ėshtė qė kuvendi e pranon kryetarin e LDK-sė, Fatmir Sejdiun, sepse ėshtė zgjedh me votat e juaja dhe tonat, dhe pėr Kėshillin e Pėrgjithshėm tė bėjmė njė pauzė pėr njė javė ditė, dhe brenda javės ta zgjedhim KP dhe t‘i zgjedhim delegatėt ashtu siē ėshtė. Kush donė me ardh me neve... kush se donė se gjen, ditėn e mirė.



Fatmir Sejdiu: Mendoj se duhet tė vazhdojmė me punėn. Kėtu janė prezentė delegatė qė kanė cilėsinė e barabartė. Ėshtė kuvendi i LDK-sė, kemi marrė mandatin nė pėrfaqėsim nė kuvendin e LDK-sė. Ju lus qė ne tė vazhdojmė, komisioni verifikues do tė shef apo do tė konstatoi edhe njė herė forumin e pėrbashkėt. Listat zgjedhore janė bėrė gati. Kryesia e punės pati konsultė gjatė kėsaj pauze qė pati. Dhe mendojmė qė nė ato lista, bashkė me listėn shtesė tė miratuar bashkėrisht nga kuvendi, tė procedojmė pėr votim dhe natyrisht ata qė marrin votėn pėr tė qenė anėtarė tė KP-sė, le tė marrin votėn pėr anėtarė tė KP dhe tė vazhdojnė punėn nė formėsimin e institucioneve tjera. Ju lutem, Komisioni zgjedhor dhe z. Ferati procedon.



Agim Rexha, SHBA: Delegatė tė nderuar, kryesi e punės, z. Kryetar urime fitorja. Pjesa e parė ishte vėrtet atė ēka ne dega e jonė e Nju-Jorkut e kemi dėshiru dhe e dėshirojmė, votimet tė mshefta, njė zgjedhje e mirė. Fituat, urime, e gėzofshim sė bashku kėtė fitore tė kryetarit. Por nė vazhdimėsi jam shumė i pakėnaqur me pėrpilimin e listave. Ata qė e kanė pėrpilu listėn, qė nuk i gjejnė vend degės sė Nju Jorkut, njė degė e cila prej ditėve tė para i ka dalė zot Kosovės, njė degė e cila prej kuvendit tė fundit e deri nė kuvendin e sodit, mė shumė se 1 milion dollar i ka dhėnė vullnetarisht prej xhepit me kėta delegatė qė kemi ardh kėtu e tjerė qė s’jane kėtu. I kemi mbrojt, i mbrojmė institucionet tona, edhe 100 herė me ardh nė SHB A, ju z. President do f ju presim, veē nėse ju nuk doni ne me ju prit. 100 herė ua kam thėnė edhe juve, po e pėrsėris edhe nė prezencėn e tė gjithė delegatėve: ne besojmė nė institucione. Mos me ju gjet njė vend degės sė LDK-sė tė Nju-Jorkut me rrethe mė duket se diēka nuk ėshtė nė rregull, njė vizion nuk ėshtė i qartė dhe historik pėr Kosovėn. Ajo degė qė ka bėrė shumė qė presidenti i ndjerė publikisht me qindra herė edhe para mjeteve tė informimit, edhe para organeve mė tė larta e ka potencuar punėn tonė. Me senat, me Kongres, me Shtėpi tė Bardhė, me para luftės, gjatė luftės, mbas luftės, nė asnjė moment kur ndoshta shumė qė janė edhe prezentė kėtu nuk janė gjind nė ato ditė vėshtira, dega jonė vullnetarisht dhe pa asnjė interes as mė tė voglin interes, as pėr poste, as pėr pozita, as pėr asgjė ėshtė gjindur. Prandaj, mendoj qė jam thellėsisht i befasuar nė emėr tė degės sė Nju-Jorkut pėr kėtė sjellje qė e bėtė ndaj mėrgimtarėve, qė kemi ardh larg nga Amerika nė kėtė kuvend, qė nė pjesėn e parė zemra na u bė mal tė gjithėve. Kaloi nė mėnyrė demokratike. I fituat votat, jeni president i joni dhe i imi, dhe kryetar i partisė me votėn shumicė, por nuk ėshtė edhe tė injorohet pala tjetėr dhe nuk ėshtė me mė injoru z. Eqrem Kryeziu. Tri-katėr herė ju drejtova pėr tė ma dhėnė fjalėn dhe nuk ma dhe fjalėn, dhe jam shumė i prekur nga kjo. Mendoj se nuk asht fare nė rregull kjo. Kemi ardh nga larg me dhanė njė respekt degės qė ka dhėnė mė sė shumti prej tė gjitha degėve nė diasporė, kuptohet se bashkėrisht edhe degėt tjera kanė bėrė tė gjitha. Po e mbylli me njė thanje shumė tė shkurtė, po e pėrsėrisė dhe po e rikonfirmoj nė emėr tė gjithė anėtarėve tė degės sė LDK-sė pėr Nju-Jork dhe rrethe: Amerika i doli zot Shqipėrisė me presidentin Wilson dhe me Klintonin Kosovės. Dega jonė, LDK-ja pėr Nju-Jork, e kam quajt publikisht me qindra herė, partia e zotit, e kėtij burri tė madh qė na ka nderu dhe na nderoj me ceremoninė mortore, e cila u organizu dhe e rikonfirmoi atė punė tė madhe qė e ka bėrė pėr Kosovėn kombėtarisht dhe ndėrkom-bėtarisht.


Ndėrkombėtarisht me afro 60 dele-gacione qė i dimė tė gjithė, por po e ndi nevojėn me i thanė kėto fjalė se kemi marrė rrugė tė largėt pėr me ardh nė kėtė Kuvend, jo nė kėtė mėnyrė me u trajtu dega e jonė z. Eqrem Kryeziu. Jeni tė parėt ju qė e keni nis para disa muajve pėr ta ndarė LDK-nė, e imja, e jotja, e atij, e kėtij. Aty ka qenė gabimi i parė, kėtė e kemi biseduar edhe me zyrtarė tjerė tė LDK-sė. Unė mendoj se aty ėshtė bėrė gabimi. Dega e jonė e din vetėm njė LDK, LDK-ja e Presidentit Rugova dhe vazhdimėsia e saj, qė sot e zgjedhėm edhe kryetarin, qė vėrtet ishte kėnaqėsi mėnyra se si shkoj. Tash si po shkojnė rrjedhat nuk di . Ju pėrshėndes edhe njė herė nė emėr tė degės sonė, thellėsisht jam i befasuar.



Shaqir Shabani: Me keqardhje zonja edhe zotėrinj qė kėtė lėmsh e mbėshtjelli plotėsisht qė njė muj ditė i nderuari, qė gjithherė u quajt i LDK-sė, mr. Eqrem Kryeziu. Unė dal me njė propozim shumė tė thjeshtė, si njė ekspert i politikės ndėrkombėtare, qė Eqrem Kryeziu tė shkarkohet komplet prej LDK-sė dhe tė fillojmė punėn e gjashtė ashtu siē i ka hije kėtij kuvendi. Pėrndryshe, 160 vota, 160 delegatė, Eqrem Kryeziu me 100 mijė ngatėrresa i ka shkatėrru pėrmes intrigave tė tij, pėrmes mėnyrės qė i ka pėrgatit pėrpara dhe kjo ėshtė befasi, kjo ėshtė shkatėrrim i LDK-sė drejtpėrdrejt nga Eqrem Kryeziu, por jo edhe nga tė tjerėt. Urime z. President, urime z. Kryetar i Parlamentit. Ju e dini shumė mirė se krejt bota ju ka njoft juve si nėnkryetarin e parė dhe jo Eqrem Kryeziun. Kėrkoj nga ky kuvend tė shkarkohet Eqrem Kryeziu.



Gani Geci: Unė nuk kom me lon sonte me bo kuvend pa mė vra mua, sepse kjo ėshtė jashtė rregullave.



Fatmir Sejdiu: Ju lutem z. Geci, jeni delegat sikur edhe tė tjerėt. Ma keni dhėnė mandatin dhe dėshiroj tė udhėheq mbledhjen.



Hajzer Krasniqi : Faleminderit kryetar e kryesi, secili nė njė farė mėnyrė kemi dhėnė kontributin pėr kėtė me plumba e pa plumba, prandaj konsideroj qė mosha mė jep tė drejtėn qė ta kem respektin e fjalės. Unė kisha dėshiru qė tė jetė ed-he profesor Idrizi kėtu, qė ka qenė mė i moshuari kur e kemi nis kėtė. Edhe ti Hysen, edhe unė mė doket edhe Habibi ėshtė kėtu qė jemi mė tė vjetrit, mė tė vjetrit nė moshė, mė tė vjetrit nė punė, nė kontribut. Respekt pėr ēdo fjalė qė ėshtė bėrė kėtu. Unė e di qė ka revoltė, ka nervoz, por unė do tė filloj fjalėn time kėshtu: U bon 17 vite qė e filluam, a thua pse hymė nė kėtė fillim? A hymė se e njihja Hysen Gėrvallen, se e njihte dikush Hajzer Krasniqin, pse e njihte Fatmir Sejdiun? Kemi hy tė gjithė kėtu me qėllimin mė fisnik. E kemi filluar kėtė pėr njė diēka dhe kjo diēka ishte liria e popullit tonė, kėtu ishte edhe vullneti ynė, kėtu ishte edhe pėrcaktimi ynė, prandaj fillimin e kemi pas tė organizuar vullnetarisht, kombtarisht pėr kauzėn kombėtare. Kėtė e kemi gjet tė sigurt, tė realizueshme nė programin e LDK-sė qė e konstruktoi ajo strukturė e fil-limit e 89-sė me Ibrahim Rugovėn e nderuar. Asnjėri nė kėto 17 vite nuk kemi bėrė udhė e mund pėr f i venė ose pėr t‘i bėrė emėr dikujt, aq mė pakė pėr vetveten. Ndoshta prej sotit ka mundėsi nė rrethanat e reja, nė kushtet e reja qė po e presim ta kemi shtetin tonė. Nė kėto rrethana ka mundėsi qė njeriu tė dėshmohet se duhet tė men-dojė edhe pėr veti, nėse e meriton.


Si parti politike, si LDK, ne e kemi filluar vetėm tė bėjmė dhe tė japim kontribut. E dimė tė gjithė se sė bashku e kemi pru ne kėtu, jo individualisht. Prandaj sė bashku kemi kohė edhe mė tutje tė dėshmojmė se e meritojmė tė jemi nė kėtė subjekt, tė dėshmojmė se me kėtė subjekt sė bashku me njė unitet tė fuqishėm, kėtė unitet duhet tė na krijojė, pikė sė pari, morali individual dhe, sė dyti, kombėtar dhe pasojat si politikė. Nė emėr tė kėtyre ju kisha lutė si vėllezėr dhe si motra ta pėrfundojmė procesin zgjedhor tė kėtij kuvendi, tė jemi vėllezėr dhe tė jemi miq, tė jemi bashkėveprimtarė, tė jemi tė harmonisė, tė jemi tė dashnisė nė mes veti dhe jo tė urrejtjes, jo tė pėrbuzjes, jo tė shtyrjes. E meriton LDK-ja kėtė, e meritojnė anėtarėt tanė kėtė, e meriton populli ynė qė gjithherė na ka mbėshtet. Mos ta zhgėnjejmė kėtė. Ju faleminderit!


Gani Demi, delegat nga Zvicra: Pėrshėndes Kryesinė e LDK-sė, pėrshėndes zotin Kryetar i porsazgjedhur. Tė uroj nga zemra fitoren e kryetarit tė LDK-sė,z. Fatmir Sejdiu. Kur e dėgjova raportin tėnd dhe vizonin tėnd, ēka ju mendoni pėr Kosovėn, mendova se ju jeni kandidat i mundshėm edhe nė Parlamentin Evropian. Mė falė z. Kryetar, kur ju bini nė grackėn e shokėve tė tu dhe bashkėpunėtorėve tė tu, dhe ju shtinė juve personalisht nė rrugė pa krye tė LDK-sė, mė vjen shumė keq edhe njė qė mė djeg zemra dhe shpirti. Vij nga malėsia e Karadakut tė Vitisė, mėrgimtar qe 30 vite nė Zvicėr, aktivistė i palodhshėm i LDK-sė qe 17 vite. Pėr herė tė parė marr pjesė nė njė kuvend nė qendėr nė Prishtinė, por jam shumė i pikėlluar. Jam i pikėlluar se unė sot, sonte kėtu e kuptova se tė ndjerit, liderit, vizionarit, Dr. Rugovės nuk i paska ardh vdekja nga natyra, por ja paskan pru bashkėpunėtorėt e tij dhe turpi qoftė mbi ta. Kush janė ata ju i dini mė sė miri, mua nuk po me vjen mirė qė po e shoh kėtė kuvend kėshtu tė pėrēarė nė mėnyrė katastrofike. Pra, i zhgėnjyet mėrgimtarėt, e zhgėnjyet diasporėn, i zhgėnjyet njerėzit intelektualė, punėtorė tė vyeshėm. Deri mė tash lista qė ju e miratuat mua nuk mė pėlqej aspak, megjithėse nuk jam as profesor, as doktor, shyqyr qė nuk jam nė qesi kushte.


Ilaz Kadriu:: Z. President, 10 mijė kilometra kam udhėtuar pėr ērregullimet e juaja dhe tė mijat. Tė nderuar delegatė, kryesia e punės dhe tė gjithė tė pranishėm, zgjedhjet pėr kryetar ishin "fer play" dhe neve na gėzoi fakti, sidomos ne qė jemi nė Amerikė, tė shohim zgjedhje dhe gara tė organizuar si duhet, kjo mė pėlqej edhe mua. Me zgjedhjen e kryetarit u afruan kėtu nė kryesi dhe filloi manipulimi i listave tė kandidatėve, qė unė nuk i njoh hiq. Pse ky milet nuk ėshtė i kėnaqur me lista,pse nuk kanė fitu ata qė janė nė listat e para atje pėrtej. Vetėm kėtė kam dal tė pyes. Unė nuk pretendoj pėr asnjė sen, unė e kam punėn atje dhe do tė vdes nė Amerikė. Ju dėshiroj qė LDK-ja, nėse do tė ekzistojė, do tė ekzistojė me kualitet, me drejtėsi dhe me ndershmėri. Nėse punoni kėshtu mirė, pėrndryshe nuk do ta keni pėrkrahjen time.


Skėnder Tolaj: Tė nderuar kuvendarė, i nderuar President urime pėr fitoren! Na gėzon e gjithė forma e zgjedhjes sė kryetarit. Unė sė pari kisha bėrė njė pyetje, pse nuk ėshtė Amerika nė listėn e KP-sė, pse nuk ėshtė Zvicra nė kėtė listė dhe asnjė shpjegim gjerė mė tani? Kisha kėrkuar nga ju pas kėsaj tė jepni shpjegime pse?


Skėnder Tolaj, nėnkryetar i degės sė LDK-sė nė Zvicėr, i zgjedhur nė dy kuvende, njė i zakonshėm dhe tjetri mė i zakonshėm se ai i pari. Dega nė Zvicėr nuk ėshtė kjo e fundit qė ka filluar t‘i amputohen gjymtyrėt. Sė pari ju kanė anuluar katėr delegatė, qė i ka pas 9 dhe ka mbetur nė 5. Gjermanisė nuk ju ka reduktuar asnjė. Privilegj mbi privilegje. Dhe kur e kam fituar tė drejtėn pėr me ardhur nė kėtė kuvend kam qenė mė i privilegjuari nė jetėn time, sepse kam ardhur pėr tė zgjedh dikė e jo tė zgjidhem vetė. Nuk kemi as kurrfarė tė voglėn ambicie qė tė jemi nė organet drejtuese tė partisė nė Kosovė. Kemi ardhur me vullnetin mė tė mirė qė tė zgjedhim mė tė mirėt. Filloi mirė dhe pastaj kjo qė po ndodh. Neve para se tė shkojmė nga ky kuvend, sepse ne kemi marrė vendim qė tė shkojmė nga ky kuvend, sepse nuk ka kuptim qė tė jemi mė kėtu. E thamė njė thėnie qė e thotė populli nė rrethin tonė nė katund, kur don me e nda qengjin prej nėnės thonė ja bojmė njė balushė tė zezė me ngjyrė dhe nėna nuk e don mė. Nė qoftė se mendoni tė na largoni nga LDK-ja, me siguri nga Koso va nuk mund tė na ndaloni qė tė vijmė prapė. Ju faleminderit dhe ju uroi sukses dhe unė nuk kisha dashtė tė jem nėn lėkurėn e presidentit.


Daut Haxhaj: I nderuari President, tashmė kryetar i porsazgjedhur i LDK-sė, Kryesi e punės, tė nderuar delegatė dhe ju tė pranishėm tė tjerė. Unė vi nga njė shtet qė quhet Norvegji me bindje se ky kuvend do t‘i zhvillojė punimet ashtu siē edhe i filloi, mirėpo edhe kėto tė fundit personalisht i shoh si pjesė tė mundshme edhe pse jo tė mirė tė njė procesi zgjedhor. Edhe pse i befasuar personalisht nė disa, nė listėn kur dul nga komisioni kandidues, p.sh. jo nė aspektin e diasporės, sepse unė dėshiroj ta kuptoj se disa vende janė hek prej listės, sepse jemi duke ndėrtuar shtet dhe ne si pjesė e mėrgimit tė Kosovės duhet tė fillojė tė pushojė aktiviteti ynė nė LDK-nė. Nė kėtė kontekst e kuptoj unė kėtė. Mirėpo atė qė nuk mund ta kuptoj kėtu nė Kosovė si ka mundėsi qė disa personalitete tė larta tė hiqen nga lista dhe tė mos jenė kandidatė pėr KP-nė. Para se gjithash, kjo nuk ka ndonjė peshė se ēka mendoj unė personalisht, mirėpo unė do ta them njė fjalė qė ėshtė mbėshtetėse edhe e delegatėve ose mėrgimtarėve nga Norvegjia: Mbajtja e Kuvendit tė Pėrgjithshėm i LDK-sė pėr herė tė parė pa presidentin historik tė Kosovės, Ibrahim Rugova, ėshtė njė sfidė, jo vetėm pėr LDK-nė, por pėr mbarė procesin politik nė tė cilin po kalon Kosova. Mirėpo, tė nderuar delegatė, ne jemi tė bindur se partia mė e madhe nė Kosovė do ta tejkalon edhe kėtė sfidė organizative, ashtu siē i ka tejkaluar edhe sfidat tjera pėr 15 ose 16. vjet me radhė. Sot nė kėtė ditė tė rėndėsishme pėr tė ardhmen e LDK-sė, ne si kurrė me parė duhet tė jemi tė motivuar qė ta qojmė pėrpara filozofin e LDK-sė, tė cilėn e ka trasuar presidenti Rugova bashkė mė veprimtarėt tjerė dhe ndihmėn i pakursyer se qytetarėve tė Kosovės dhe filozofia politike e LDK-sė, ishte thirrja e parė pėr demokraci dhe liri nė mbas ish-bllokun socialist dhe Ballkanin e trasuar. Ky imazh i LDK-sė, duhet tė forcohet edhe mė shumė pas zgjedhjeve nė kėtė Kuvend tė sotėm tė nderuar delegat. Tė nderuar delegat, mėrgata shqiptare nėpėr shtete tė ndryshme tė botės ka bėrė pėr-pjekje tė punoi dhe tė veproi pėr lirinė dhe demokracinė e Kosovės, ku nė LDK mėrgata jonė i ka gjetur idetė mė tė avancuar politike dhe kombėtare qė mund ta qonin pėrpara zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, duke gjetur miq dhe pėrkrahės tė shumtė nėpėr qendrat e vendosjes. Duke filluar nga SHBA-tė dhe vendet tjera tė Evropės, shumė agjenda tė diplomacisė botėrore kanė lėvizur si rezultat i kėtyre angazhimeve dhe veprimeve tė mėrgatės sonė. Veprimtaria dhe angazhimi i mėrgatės sonė delegat tė nderuar, mė sė paku ka pas pėr qėllim angazhimin thjeshtė politikė pasi qė ne e kemi ndjerė vetėn tė obliguar qė tė punojmė dhe tė veprojmė pėr lirinė, demokracinė dhe prosperitetin e atdheut tonė. I tėrė angazhimi ynė mbetet modest krahasuar me veprimtarin e drejtpėrdrejt tė aktivistėve tė LDK-sė nė Kosovėn e robėruar dhe mė vonė nė Kosovėn e ngulfatur nga anarkia dhe parapolitika, prandaj angazhimi i mėrgatės sonė ėshtė mirė tė mbetet i unifikuar ēdo herė mė institucionet e Kosovės. Delegat tė nderuar, besojmė dhe shpresojmė se mbajtja e Kuvendit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė, do tė na gjejė mė tė bashkuar dhe mė tė unifikuar nė realizimin e programit tonė politikė, qė besojmė se ėshtė mė i avancuari jo vetėm nė Kosovė por edhe nė rajon. Ne duhet tė kemi nė dijeni se LDK-ja duhet t‘i prij procesit politikė edhe pas statusit tė Kosovės dhe tė jetė shembull edhe pėr reformimin e partive tjera nė Kosovė. Delegat tė nderuar, sot do tė flasim vetėm pėr fitoren e LDK-sė, se pėrfundimi me sukses i Kuvendit tė LDK-sė, ėshtė sakrificė pėr mundin e aktivistėve tonė, pėr mundin e qytetarėve tė Kosovės, qė kanė mbetur tė pa luhatur nė vijėn e LDK-sė dhe para se gjithash ėshtė njė sukses pėr tė ardhmen politike tė Kosovės.

Rifat Bilalli: Ju pėrshėndes pėrzemėrsisht pėr fitoren qė rezultoi vota e lirė po megjithatė do tė kthehemi prapa nė histori. Qysh nė mbledhjen e parė ku morra pjesė si kryetar i degės sė Drenasit paraqita njė vėrejtje ndaj krye-sisė sė vjetėr, tė cilėn vėrejtje do ta them edhe sot para delegatėve.


Ajo vėrejtje ishte kjo: Derisa ishte Presidenti Rugova ne mbajtėm tri palė zgjedhje dhe mbajtėm edhe njė Kuvend zgjedhor dhe njė kuvend tė punės.
Ne atė Kuvend zgjedhor ishim tre delegat nga komuna e Drenasit, ndėrsa nė kėtė Kuvend na pėrgjysmuat pa tė drejtė mė katėr delegat dhe aty ju kam thėnė se ju jeni tė parėt ish-kryesia qė i keni shkelur parimet e Presidentit Rugova. Ju jeni tė parėt.


Ndėrsa kthehem nė histori pėr shkak se nė vitin 1989 atėherė kur qė masakra e Likoshanit pas asaj ngjarje pas rebelimit qė ė bėri kryesia e LDK-sė dega nė Drenas nė krye me Jakup Krasniqin, na kryetaret e nėndegėve caktuam njė grup punues prej pesė anėtarėve tė cilėt erdhėn nė kryesin e degės kryesin qendrore dhe u konsultuan dhe ndėr tė tjera nėse ju kujtohet ju kam thėnė nėse na ndihmoni tash nė armatim dhe mė njė kushtrim qė tė gjithė anėtarėt e LDK-sė t‘i pėrvishen uniformės sė UĒK-sė, atėherė do ta kemi situatėn nė dorėn tonė kurse nėse lėshohemi nga situ-ata atėherė do tė vinė njerėzit tė cilėt kanė punuar pėr regjime tė ndryshme.


Dhe ajo ndodhi se ju nuk na dhatė pėrkrahje gjė qė keni shumė gjynahe tė mėdha. Kurse, sa i pėrket ndihmės sė degėve tė ndryshme, dega e Drenasit jo qė ka pas ndihmė nga ju por kemi pas pengesa nga kryesia qendrore. Kėtė e them me faktin se nuk ėshtė ndihmuar me asgjė.


Po e marrim njė pacient i cili ka nevojė t‘i japim infuzion ka qenė dega e Drenasit dhe nė ato vende ku ka pas njė numėr me tė madh tė anėtarėve tė PDK-sė. Ju jo qė na keni dhėnė atė infuzion, por na keni hekė edhe kafshatėn mė tė vogėl qė kemi pas pėr ushqim. Kėtė e dini shumė mirė, na e kemi me parėt tona zyret e LDK-sė nė Drenas.


Pastaj furnizimi me automjete ėshtė bėrė kryesisht nė ato dege tė LDK-sė, ku e ka pas pushtetin LDK-ja, qė nuk ka pas kurrfarė nevoje qė t‘i ndihmohet me automjete apo mjete tjera ndihmėse.


Pėrfaqėsimi jo i drejtė, politika kadrovike nėn ēdo nivel kėtė po e them pėr shkak se anėtarėt e kryesisė sė degės sė Drenasit pėrveē qė kanė qenė tė sanksionuar nga pushteti aktual i PDK-sė nė Drenas, kena pas edhe njė sanksionim edhe nga vetė kryesia qendrore kėtu. Pėr shkaka se edhe pse na i keni lyp listat kandiduese nuk keni qene nė gjendje njė kandidat tė vetėm tė merrni apo tė punėsoni atje. Kėshtu qė ministrit qė udhėhiqen nga LDK-ja u bon ministri tė punėsimit tė familjarėve dhe tė klaneve tė ndryshme etj.


Ose te dyfishta askush nuk i zėri nė gojė. Po njė ministėr i mban disa poste, ndoshta profesor nė universitet, deputet nė Kuvend tė Kosovės dhe anėtar i kryesisė nė kryesin qendrore qė merr gjithashtu tė ardhura dhe shumė e shumė tė tjera, kurse sa i pėrket listės sė propozuar nga komisioni kandidues unė nuk kisha pas ēka tė shtoi mė shumė se kėtė ēka thanė anėtarėt tjerė.


Unė kam thėnė nė degėn e Drenasit kur janė mbajt zgjedhjet se nėse ndonjė anėtarė kryesie ėshtė kėtu mė tha se ai anėtar i kryesisė qė pretendon tė zgjidhet anėtar i kryesisė dhe nuk e ka bashkėshorten e vet me vete nuk i vyen LDK-sė kurrgjė, kur gruan tėnde nuk e ke me LDK, kujt dreqin me i vye e le ma tjerat.


Ndėrsa pėr ēėshtjen e kandidatėve tė propozuar, unė si edhe gjithė anėtarėt tjerė kam vėrejtje jashtėzakonisht tė mėdha e kėtė vėrejtje po e mbėshteti nė kėtė. Deri sa propozohet pėr anėtar tė KP-sė, njė anėtar i njė dege ku unė aderoi i cili anėtar i kryesisė sė LDK-sė nuk ka marr pjesė nė mbledhjen LDK-sė prej 1999 e propozohet sot anėtar i KP-sė, nuk mund tė durohet kjo. Po ju thom me plotė tė drejtė ndėrsa anashkalohet themeluesi i LDK-sė z. Medi Bardhi i cili ju bjen nė mend ta propozoni pėr proces mbajtės edhe pse ėshtė invalid.


Bajram Mehmeti -dega e Zvicrės: I nderuar z. kryetar pėrgėzime pėr zgjedhjen tuaj, keni respektin tim tė veēantė. Dėshiroi t‘ju them se sot kėtu ėshtė bėrė njė padrejtėsi e madhe ndaj mėrgimtarėve posaēėrisht ndaj degės sė Zvicrės qė nuk ėshtė propozuar asnjė anėtarė i mundshėm pėr KP-nė. Ėshtė diaspora ajo e cila ka dhėne djers, para e qė i keni nė qef shumė, disa kėtu dhe ka dhėnė gjak, mirėpo ju tė gjitha i anashkaloni kėto. Me vjen keq qė ta them por ėshtė turp pėr disa qė kanė lejuar tė ndodh kjo. Keni dėshirė shumė tė madh qė tė vini nė Zvicėr dhe t‘ju presim mirė atje. Nuk e di a e meritoni pritjen dhe respektin tė cilin ju ka bo diaspora juve. Tjetėr shihet kėtu se personi kyē, qė ėshtė ka merret me kėto gjėra jo tė mi-ra ėshtė Eqrem Kryeziu me sjelljet e tij moniste ky ėshtė ka i kontribuon pėrēarjes sė LDK-sė. Pėr kėtė arsye unė e kisha ftuar kėtė qė tė jap dorėheqje vetė nė mėnyrė vullnetare edhe mos tė pret qė delegatet ta shkarkojnė, pėrndryshe punėt nuk do tė ecin pėrpara.


Fatmir Sejdiu: Kryesia e punės ka njė propozim por me kusht qė Kuvendi ta miratoi, sepse ka te bėj edhe me normėn rregullative juridike tė Kuvendit, me statusin e Kuvendit, qė e kemi miratuar bashkė dhe me rregulloren e punės qė e kemi miratuar bashkė. Kryesia e punės propozon qė meqė kishte kėrkesė tė drejtpėrdrejt dhe mund tė ketė logjiken e vet, qė nga dega e Zvicrės tė jepet njė kandidat, nga dega e SHBA-ve tė jepet edhe njė, sepse njė ėshtė dhe nga Beneluksi nja kandidat dhe nėse japim kėta tre kandidat tė procedojmė mė njė propozim tjetėr qė ėshtė drejtpėrdrejtė qė tė deklarohemi pėr listėn e tėrėsishme tė pėrbashkėt tė delegatėve, pėrkatėsisht tė kandidatėve tė propozuar pėr anėtar tė KP-sė, ēka nėnkupton shtimin e numrit nga 81 nė njė numėr tė shtuar. A jeni pėr...Nuk jeni, a jeni qė tė jepni delegat qė tė hynė nė konkurrencė. Lus degėn e Zvicrės qė tė japė njė propozim.


Gani Geci: Ju z. President e keni qit veten tė parin, kurse atė tė dytin e keni qit tė 60-in s‘ka kuptim kjo.


Fatmir Sejdiu: Unė po e lus degėn e Zvicrės tė japė njė propozim dhe tė pėrcaktohemi nėse dojmė tė shkojmė nė listė votuese. Urdhėroni z.Gervalla. Komisioni kandidues ju lutem boni evidencėn.


Hysen Gervalla: I nderuar kryetar i Kosovės, i nderuar kryetar i LDK-sė, i porsazgjedhur tė uroi shėndet dhe punė tė mbarė dhe gjithmonė prej ditėve tė para qė jemi njoftua nuk jemi njoft pėr interesa tona personale por kėto interesat tona tė pėrgjithshme na kanė bėrė tė njohur, tė rrimė mirė dhe tė njohim njėri tjetrin shumė mirė. Disa herė u pėrmend nė kėtė foltore se zgjedhja e juve pėr kryetar sot ka qenė pėr merak dhe pajtohna plotėsisht. Jam pajtuar edhe atėherė dhe flas nė emėr tė degės, jem pajtuar edhe atėherė kur jeni zgjedhur pėr President, por nuk u pajtum qė dega jonė po e paguan kaq shtrenjtė, nuk u pajtum me aktin qė e bonėt mė akademik Nexhat Dacin. E kemi sqaru shumė mirė vendimin tonė tė kryesisė. Unė po ju betohem juve ēka jeni tė ndershėm nė kėtė sallė se edhe na ne Zvicėr atje jemi shqiptar mė rrėnje shqiptare tė ndjekur e tė pėrsekutuar qoftė nga skamja e uria qoftė nga shkau. Me 20 vjet e 30 vjet e unė i kom 56 vjet, prej 1959 me 3-4 maj e kom lshu Dubovikun me dhunė tė Vosllaviqit, tė Vojvojvodiēit dhe tė Dushan Shaliqit, Zoran Shaliqit qė e kemi pasi nė Deēan dhe tė Vuk Shaliqit qė e keni pas gjeneral nė Prishtinė. Prej tyne, qė ky shumė mirė i din kėto ēka jom ka foli unė po ky ėshtė nė mes tė dy zjarrmive se nuk du me e arsyetu se e dimė tonė se ai ėshtė i arsyeshėm. Qysh mundeni me fol pėr moralin kur shkelin pėrmbi mundin e nėndegėve ani qė Hyseni nuk ėshtė zhyt nė atė nėndegė ose Skėnder Tolaj ose Agim Rexha nė Nju Jork ose ai tjetri,ani. Atje janė shqiptarėt, janė duke u ballafaquar mė asimilimin duke u ballafaquar mė tė gjitha. Hallin e familjes edhe me gjykue nė kėtė mėnyrė mė kėto degė mė kėta njerėz keni gjykuar mė kėta mėrgimtar i keni sipas vullnetit tė kėtyre qė e keni marr kėto vendime dhe e kanė sjell kėtė Kuvend nė kėtė gjendje kanė demtu edhe familjet edhe farefisin nga se tre katėr telefon i pata prej Zvicrės, hala televizori ėshtė ka ju qet edhe po thonė qashtu ėshtė bo a? Ēka u bo ashtu bre se shumė mirė ketė.. ..hajt hajt se bohet mire bohet mirė. Kjo LDK, nuk ėshtė pronė e jemja veē as e Juvja kurrė njoni pra, as e kėtyre nuk ėshtė. Kė-tu kur dalin interesat personale, interesat farefisnore e interesat jarani e miqėsi ato nuk guxojmė me i kėqyr. Tė gjitha e dimė por nė praktik nuk janė respektuar kesi hovi, e Ibrahim Rugova me tha parėz dikush u kon tė Hysen Gėrvalla. Jo as Ibrahimin e as Salihin nuk i kom shti brenda pse ka fjalė. Mbi se 50 vizita i ka pas nė Zvicėr edhe tė punės edhe tė nejės edhe qaty qeta nxėnėsa tė Ibrahim Rugovės, edhe qeta nxėnėsa tė mėdhenj qaty shkojnė e prekin e asnjė tjetėr jo. Nju Jork ka punuar edhe ka vizituar edhe Nju Jorkun, ka vizituar edhe Detroitin edhe shumė tjera e bash qato sot se ja merr mendja dikujt qė mė Hazir Krasniqin pa kėqyr me anashkaluar aspak, se unė ja njoh edhe familjen ja njoh edhe biografin edhe kėtė shumė mirė edhe unė krenohna me tė sikur ai mė mua por me njė Hazir Krasniq, mė njė degė qė nuk i ka bash mirė punėt qė nė proporcion me mėrgimtar se ēfarė anėtarėsie ka pas dhe ēfarė ėshtė dashtė mė dhon as minimumin nuk i del qė e ka dhonė. Veē pėr interesa tė vetat e marrim e ofrojnė Hazir Krasniqin dhe mėrgata 4 milion shqiptarė janė nė Turqi faji jonė ėshtė qė nuk jemi shku me i organizu se sikur tė ishim shku edhe ata i kishim pas sonte kėtu edhe normalisht duhet edhe ata me i pru qetu. Jo me hup popull ėshtė punė e lehtė, ėshtė e kundėrta e dėshirave dhe e mentalitetit tė kėrkesave tė Ibrahim Rugovės dhe tė popullit shqiptar se kjo ēka ka ndodh sot me diasporėn.



Fatmir Sejdiu: Urdhėroni jepni propozimin pėr Zvicrėn, SHBA-tė dhe vendet e Beneluksit.



Hysen Gervalla: Edhe shumė burra kėtu, shumica 90 % qai 5% a 10% nuk i drejtohna se nuk kom qef me mė thanė Tungjatjeta as kurgjo me i pa po, po as nuk du me u pėrshėndet me ta. Ēka do tė bėnė dega sot do tė bėn pėr hir tė qesaj po sonte janė kategorik se janė tė lodhur dhe tė mėrzitur edhe pėr hir tė qaty 80-90% se pėr disa tjerė....



Fatmir Sejdiu: Jepni propozimin z. Gėrvalla ose shkojmė nė votim ose do tė shkojmė nė aklamacion tė pėrbashkėt. Ju lutem propozimin. Unė dėshiroi propozimin tuaj.



Hysen Gervalla: Nuk kom qef me e provokuar vetveten. Jemi tė fyer profesor. Njė djalė tė jesh i bindur qė tė fali pėr hir tė mentalitetit dhe tė karakterit tond pėr kėtu kom punė mė njerėz tjerė.



Gani Geci:Ju z .president krejt familjen i keni nė PDK.



Daut Haxhaj Beneluksi-: I nderuar kryetar dhe delegat, me vjen keq qe kemi ardhė nė njė situatė qė kolegėt e mijė qė jetojmė e kanė njė temė shumė tė ndishme. Unė i kisha lut qė ta kuptojnė qė angazhimi ynė jashtė ka qenė i domosdoshėm dhe jo tash qė tė qesim kėtu kusht nėse dojmė qė LDK-nė ta bėjmė njė LDK moderne edhe tė tregojmė se kush sa ka kontribuar, ngase kjo nuk na len qė tė ecim pėrpara. Po LDK-ja duhet tė forcohet nė Kosovė dhe t’i fiton zgjedhjet nė Kosovė. Unė e kom njė traditė qė vij nga njė shtet qė gjysma e popullit norvegjez jeton nė Amerikė, mirėpo asnjė parti demokratike tė Norvegjisė nuk kanė degė nė Amerikė. D m. th. ky ėshtė njė fenomen nga se nėse dojmė qė LDK- nė ta bėjmė njė parti moderne konkurruese nė tregun e Kosovės qė ta udhėheq Kosovėn, atėherė gradualisht degėt e LDK-sė ėshtė e logjikshme qė njė ditė do tė zėvendėsohen mė njė lloj tė lobit ose mė pėrfaqėsinė tonė ose mė zyrėn tonė, qė ta pėrfaqėsojnė vendin tonė. Ndoshta ėshtė njė fenomen kėshtu mua mu dha rasti qė prej shtetet norvegjez se nuk kam drejtė prej Skandinavisė. Na pėr shkak tė largėsisė na u ėshtė pamundėsuar qė tė marrim pjesė nė KP nė kėtė mandat besoi se nė mandatin tjetėr do tė ndryshojnė punėt. Ne e propozojmė Gani Azemin qė e pėrfaqėson Beneluksin qė ėshtė qendėr e vendosjes qė ėshtė qendra e NATO-sė dhe besoi qė edhe pse me vonesė do ta votoni se e meriton edhe si kandidat edhe I nevojitet Kosovės njė pėrfaqėsues atje.



Fatmir Sejdiu: Komisioni kandidatit le ta evidencon.



Shaqir Shabani: Z.President me keqardhje edhe njėherė po ju drejtohem, qė po qė nuk e shkarkuat z. Kryeziun nuk i keni 160 vota. Ju lutem.



Gani Azemi: I ftoi anėtarėt, e ftoi Hysen Gėrvallen, i ftoi edhe delegat nga Nju Jorku se nuk kemi drejtė qė ne tė jemi njė shkak qė ky Kuvend tė merr....



Gani Geci: Nuk jeni veē ju, ėshtė Ferizaji, Gjilani, Peja, Vitia, Skėnderaj, Obiliqi. O Gani nuk jeni veē ju. Unė po ju them sinqerisht se veē pas njė jave, unė kam me dhanė votėn aty ku tė mė thonė, veē unė sonte nuk kam me lejuar. Tanė le tė vinė, policia le tė mė kapin nuk kam me leju. I kam dhėnė gjymtyrėt e me ardhė kėta nė pushtet e mua me mė injoru mė shku me propozu njė njeri qė nuk e njeh kėrkush nė terren, i kam dhėnė shokėt mbas luftė, unė nuk i kam vra shokėt e mijė nė luftė po mu kanė vra pas luftė. Kur u vra roja i Presidentit tė Kosovės jam plagos e jam kon nė Bonstill e Presidenti Sejdiu e propozon njė djalė qė nuk e njeh kėrkush nė Skenderaj kjo ėshtė marri.



Gani Azemi: Ėshtė propozu edhe vėllau jotė dhe do tė propozohen edhe tė tjerė

Gani Geci : Vėllaun tem e kom propozu unė se nuk ka pas kush qė e propozon edhe e kam terhek unė. Kjo ėshtė marri qė unė me e propozu vėllaun tem ndėrsa vėllau jem nė Kuvend ka qenė i 13-ti, numėr 13 qė i ka bo Presidenti i Kosovės nė zgjedhjet e para. Ata e qesin, se nuk ka rendėsi se nuk jom aq i etshėm pėr pushtet. Skėnderaj ėshtė degė pa pushtet se unė kurrė nuk kam pas qef nė pushtet po ata qė e dojnė pushtetin ka me ja marr Hashimi e atyne qė po dojnė ka me ja marr mbas gjashtė mujve. Ai ka me ju kallxu ku e keni vendin.



Gani Azemi: Nuk guxojmė kėshtu tė lutem nga se mund ta dėmtojmė shumė vetveten kėshtu qė nė emėr tė diasporės, nuk guxojmė kėshtu me vepru. Do tė kthehen delegatet e Nju Jorku, ngase nuk kanė drejtė nė emėr tė anėtarėsisė mė vepru kėshtu, se nuk mundemi me marr pėrsipėr prishjen e njė Kuvendi sepse Kuvendi duhet t’i vazhdoi punimet.


Gani Geci: Kuvendi do tė vazhdoi po me vazhdu me procedura tė rregullta, me propozime tė rregullta, me miratimin e njė komisioni kandidues, qė do tė propozoi nė mėnyrė tė barabartė pėr tė gjithė, me miratimin e njė Komisioni verifikues i barabartė pėr tė gjithė dhe nė bazė tė fuqisė elektorale e jo nė bazė tė fuqisė sė dashamirsis qė ndan Eqrem Kryeziu.


Fatmir Sejdiu: Komisioni kandidues le ta evidencon edhe njė kandidat nga Beneluksi, Gani Azemi.


Gani Geci: O shqip po flas, o pasha ni zot qė ma ka dhon shpirtin veē sot njė javė ose njė ditė tjetėr.


Fatmir Sedjiu: Jo Gani, te lutem, ne jemi nė Kuvend njė njeri nuk mund ta ndryshoi, ke qėndrimin tėnd. Kam respekt ndaj qėndrimit tėnd


Ismet Beqiri: Propozimi ishte shumė konkret dhe atė qė tė plotėsohet nga SHBA-tė me propozim nga Zvicra dhe Beneluksi dhe ishte fare nė fund qė nėse kjo del nė propozim qė u tha nga Presidenti, asnjėri nga ne nuk kemi asnjė arsye qė ta zgjasim qė tė gjithė kėtė. Unė jam pėr votėn e fshehtė, por kur krijohet njė situatė tė gjitha kėta ishte mė aklamacion qė tė jenė anėtar tė KP-sė, asnjė arsye nuk ka dikush me refuzu.


Hafiz Gagica: Ata qė i duartrokitėn degėve tė Amerikės nuk bėnė mirė, kur flasim nė emėr tė SHBA-ve ėshtė njė grup njerėzish qė lobizon pėr Pavarėsinė e Kosovės. Nuk duhet tė merret qė degėt e LDK-sė kanė ardhė pėr tė marr ndonjė pushte, as dega e Zvicrės besoi sė tėrhiqet nga tė gjitha kandidimet, prandaj duhet ta konstatojmė njė ēėshtje tjetėr. Z. kryetar, problemet janė nė degėt e brendshme se degėt e jashtme e shfrytzun si moment pėr mė fol. Unė jam shumė i sigurt se shumica e delegatėve tė mėrgatės shqiptare dhe tė Amerikės tė tėrhiqen nga ēdo lloj kandidimi. Unė ju lus nė cilėsinė e kryetarit tė partisė qė tė reflektoni mė njerėzit tuja kėtu dhe t‘i jepni njė kahje tjetėr, sepse kėto diskutime nuk na shpiejn thash edhe me herėt askund. Prandaj zgjidhne me grupin, qė tani ėshtė legalizuar mė njė masė tė madhe dhe qė po kėrkon qė tė jetė pjesėmarrės i kėsaj liste dhe mos tė merr kahje qė mėrgata shqiptare po pretendon. Mėrgata, unė ju siguroj se ka me u tėrhek nga ēdo lloj pjesėmarrje vetėm e vetėm qė ky Kuvend tė kalon si ėshtė mė sė miri dhe tė merr kahjen e para ditės dhe tė ec mė tutje dhe tė shkoj atje ku e kemi qėllimin.


Lutfi Haziri: Unė dola pėr mė thonė atė qė nuk kam pas mundėsi nė fillim me artikulu. Na hym pėr raportin e punės si rend pėr me disktu e dul tjetėr ka. Ky kuvend ka rrėshqit prej rendit tė punės tė kriteret e kandidimit. Lista e cila ėshtė miratu edhe tash po kalon nė monolog. Unė kisha lut pėr arsye respekti deri nė gjunjėzim pėr komunitetin tonė pėr bashkatdhetarėt dhe vėllezėrit tonė dhe shumica prej ne edhe familjet i kemi pjesė tė gurbetqarve dhe e dimė mundin, gjakun dhe djersen e tyre dhe gjithēka qė kanė nda. Po ky Kuvend nuk guxon me rrėshqit pas kėtij akti solemn dhe konkurrues dhe frymė te mire qė ka pas. Nė asnjė formė dhe pėr aski. Mbi tė gjitha kėtu duhet mė mbizotėru arsyeja. Kur e pėrmenda na fillim qė disa praktika tė rėnda qė janė pėrdor ne terren kanė dashtė me reflektu nuk e kisha motivin askund pos qė LDK-j a me i ruaj t vlerat e veta. Vlera e LDK-sė ėshtė toleranca, mirėkuptimi, bashkėpunimi dhe ecja pėrpara si parti ēfarė e ka pas qėllimin kur ėshtė themelu. Ėshtė parti shtetėformuese. Krejt po thonė qė pavarėsi ka fillu qė 100 vjet e nuk ėshtė e vėrtetė, pavarėsia e Kosovės ėshtė lind me LDK-nė me 23 dhjetor 1989 si ideal, si vizion dhe si zgjidhje dhe kėtė e kemi mbjell dhe jemi para formalizmit. Andaj nė asnjė formė tė mos lejohet qė tė rrėshqasim qė ėshtė vlerė, jashtė asaj qė ėshtė normė, zgjidhje qė janė ofru dhe qė kėnaqin interesat e te gjithėve.



Gani Geci: Nuk e keni fitu asnjė votė nė Gjilan



Lutfi Haziri:Z. Geci unė i kam fitu tė gjitha zgjedhjet nė Gjilan si kryetari i komunės edhe vi kėtu me rezultat tė njėjtė dhe nuk du me kontestu, se secili prej neve e ka rolin e vetė nė LDK dhe rolin e madh tė pakontestueshėm, dhe nuk du me hy ne monolog me askėnd pos ai qė mė fitu, mė u respketu vlera dhe norma dhe mė pėrfundu.



Fatmir Sejdiu: Meqė nuk ka propozim unė kam njė propozim shtesė, ju lutem. Njė propozim u dha nga Beneluksi dhe ėshtė emri i Gani Azemit, sikur qė kemi vendet e rezervuar pėr katėr persona shtesė nė cilėsinė e anėtarit tė KP-sė nga njė forum. Njė ėshtė kolegjiumi i diasporės dhe natyrisht njė kryetari i LDK-sė. Unė propozoi qė nė listėn definitive tė mbeten dy vende tė zbrazėta pėr njė pėrfaqėsues nga Zvicra, qė do tė na dėrgojnė dhe njė pėrfaqėsues nga SHBA-tė plus.

 

A pajtohet Kuvendi me kėtė propozim?



Aprovohet propozimi dhe nuk ka asnjė votė kundėr.



Gani Azemi: E keni dhėnė



Hysen Gervalla: Eqrem Kryeziu pėr pa e pagu mundin e Zvicrės.....Eqrem Kryezia
nuk ka me ndejt nė LDK.....se jemi tė prekun nė shpirt sepse as shka as turk nuk mė ka fye aq sa me ka fye Eqrem Kryeziu.



Ibrahim Ahmeti: z. President. LDK-ja e ka bazėn nė Llaush tė vėllezėrit Geci, tė cilėt mė mund edhe shpirt e kanė kthy Presidentin Rugova nė tokėn e Kosovės.

    

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 





Kostenlose Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!