LUFTA E POPULLIT TONĖ ĖSHTĖ E DREJTĖ DHE DO TĖ TRIUMFOJ

 

Revista “LIRIA”  Nr. 3 , Maj 1981 , nga faqe 1 deri faqe 9.

 

         Kėto kohėt e fundit, e tėrė Kosova jonė kreshnike ishte arenė e pėrleshjeve tė pėr­gjakshme midis popullit tonė trim dhe regjimit tė urryer tė revizionistėve jugosllavė. Tė bashkuar si njė grusht i vetėm e i pathyeshėm, dhjetėra mijėra punėtorė, fshatarė, studentė, nxėnės e intelektualė, burra, gra, pleq e fėmijė, lanė kantierėt e tyre tė pu­nės, lanė arat dhe bankat, lanė shtėpitė e tyre dhe, me grushta tė ngritur, vėrshuan si lumė i furishėm e i papėrmbajtur nėpėr rru­gėt e pothuajse tė gjitha qyteteve tė Koso­vės. E gjithė Kosova jonė trime u ngrit nė kėmbė dhe i tregoi edhe njėherė botės se si nė tė kaluarėn e saj tė lavdishme edhe sot di t'u pėrgjigjet armiqve tė saj ashtu si i ka hije: me grusht.        

          Tė tmerruar nga grushti i madhėrishėm i popullit, robėruesit revizionistė tė Beogradit dhe zagarėt e tyre nė Kosovė, grisėn maskat, pas tė cilave fshiheshin, dhe, duke pėrdorur mjetet dhe armėt e tyre tė fundit, tanket dhe ēezmėn ushtarake, treguan fytyr­ėn e tyre tė vėrtetė fashiste. Pas maskave tė ējerra, populli ynė dhe popujt e botės panė lakuriq fantazmat e zeza tė Drazha Mihajloviēėve, Ēubriloviēėve e Rankoviēėve, tė Zogollianėve, Xhafer Devėve e Esat Toptanėve.

         Duke e parė veten tė diskredituar kaq keq revizionistėt jugosllavė dhe hyzmeqarėt e tyre shqiptarė, kanė shpėrthyer tani njė fushatė tė paparė propagandistike me plot e pėrplot gėnjeshtra, falsifikime, shpifje e trillime nga mė tė poshtrat e mė tė paskru­pulltat. Nė kėtė mėnyrė, ata po orvaten t'ia arrijnė atij qėllimi, qė nuk mundėn t'ia a­rrijnė vetėm me terror e me tanke, qė ta shuajnė zjarrin e pashuar tė lirisė, qė po i ēon peshė gjokset shqiptare, t'ia mbysin popullit tonė zėrin e fuqishėm dhe t'ua fshehin popujve tė Jugosllavisė e tė gjithė bot­ės tė vėrtetėn rreth Kosovės, rreth gjendjes sė saj tė mjeruar, rreth luftės sė drejtė revolucionare qė po bėn populli i saj hero­ik, rreth shkaqeve dhe qėllimeve tė saj tė vėrteta.

           Sipas devizės: "Rrej shumė, se diēka mbe­tet", revizionistėt dhe tradhtarėt, duke mohuar edhe ato qė vetė i kanė thėnė vetėm pak kohė mė parė, mundohen tė na bindin ne dhe tė tjerėt se Kosova jonė e mjerė qenka njė parajsė e vėrtetė, njė vend ku kombe e kombėsi tė ndryshme jetojnė tė lirė, tė baraba­rtė e tė lumtur, nė mirėqenie e bollėk tė paparė, se pikėrisht kjo gjendje "kaq e mrekullueshme" po i pengoka disa forca e grupe "nacionaliste" e "irredentiste", "dogmatike e staliniste", "reaksionare" e "kundėrrevo­lucionare", tė cilat, me "parulla demagogjike sociale e nacionale" si dhe me kėrcėnime, shantazhe e vandalizėm", paskan arritur t'i mashtrojnė e t'i hedhin nė greva e demonst­rata disa qindra veta dhe kėshtu paskan prishur vėllazėrimin e bashkimin, paskan cenuar integritetin e Jugosllavisė, paskan sulmuar frytet e revolucionit dhe, sidomos, tė arriturat e popullit shqiptar, bile edhe paskan dashur tė bėjnė "kontrarevolucion"!!!

         Por, nuk ka plaf propagande e demagogjie, qė mund ta mbulojė kėtė tė vėrtetė tė madhe ashtu si nuk ka as armė e forcė qė mund ta mbysė atė. Ajo ėshtė e qartė, e thjeshtė dhe e dukshme sa mund ta shohė edhe qorri. Nuk e shohin atė dhe nuk e kuptojnė vetėm ata qė nuk duan ta shohin, vetėm ata qė para saj i mbyllin sytė me qėllim.

         Revizionistėt jugosllavė, me politikėn e tyre tradhtare dhe antipopullore i kanė fu­tur masat popullore tė tė gjithė Jugoslla­visė nė njė gjendje tepėr tė rėndė. Kriza e pėrgjithshme dhe e pashėrueshme, qė ka mbė­rthyer pėr gryke Jugosllavinė e po ia zė frymėn dhe pakėnaqėsia e madhe e masave pu­nonjėse qė mbretėron kudo nė Jugosllavi, dė­shmon mė sė miri se ku ēojnė teoritė dhe praktikat kapitaliste qė ndjekin revizioni­stėt titistė.

 

 

CILA ĖSHTĖ E VĖRTETA

 

         Por, nė gjendje veēanėrisht tė rėndė dhe tė padurueshme ndodhet popullsia shqiptare nė Kosovė, Maqedoni, Serbi e Mal tė Zi, mbi tė cilėn ushtrohet njė shtypje e shfrytėzim i egėr e i shumėfishtė kolonial e kapital­ist. Kjo nuk mund t'u fshehet sot as tė tjerėve, pa le mė ne shqiptarėve, qė mbajmė mbi supe pasojat e rėnda tė njė gjendjeje tė kėtillė.

        Gjithkush i njeh pasuritė e shumta e tė pafund tė Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare, gjithkush e njeh edhe prapambet­jen e theksuar tė tyre. Gjithkush e di (dhe kėtė e pranojnė edhe vetė revizionistėt) se Kosova, ashtu si edhe viset e tjera shqipta­re nė Jugosllavi, jo vetėm qė nuk po zhvillohet mė shpejt se republikat e Jugosllavisė, po pėrkundrazi diferenca, si nė shkallėn e zhvillimit ashtu edhe nė dinamikėn e tij, po shtohet nga viti nė vit. Prandaj gjithkush me tė drejtė bėn pyetjen: Pse ndodh kėshtu ? Pėrgjigjja ėshtė e qartė dhe atė e di mirė populli ynė, e dinė edhe tė tjerėt. Ndodh kėshtu, pse Kosova dhe viset e tjera shqip­tare nė Jugosllavi nuk janė tė lira, se ato janė njė koloni e thjeshtė e republikave jugosllave, se ato janė plaēkė tregu dhe bu­rim i thjeshtė i lėndėve tė para dhe i kra­hut tė lirė tė punės. Kosova ka pasuri tė shumta, nė Kosovė derdhet lumė djersa e bi­jve tė saj, por tjetėrkush i shfrytėzon ato, tjetėrkush pasurohet me to.

         Pasojė e drejtpėrdrejtė e kėsaj pozite koloniale si dhe e marrėdhėnieve kapitaliste nė prodhim, ėshtė gjendja e mjeruar e popu­llit shqiptar nėn robėrinė jugosllave. Kėtė gjendje tė rėndė e njeh dhe e sheh gjith­kush, e kanė pranuar shumė herė edhe vetė krerėt revizionistė.

         Prodhimi shoqėror dhe e ardhura kombėtare 3-4 herė mė e ulėt se mesatarja jugosllave, rreth gjysma e popullsisė analfabete, mė shumė se ēdo i dhjeti banor nė kurbet e akoma mė shumė tė papunė ,qindra fshatra pa rrymė elektrike, pa rrugė, pa asnjė shitore e pa kurrfarė mbrojtjeje shėndetėsore... Kėto janė vetėm disa tregues qė flasin pėr gjen­djen e vėrtetė tė popullit tė Kosovės, pa pėrfshirė kėtu viset e tjera shqiptare, ku gjendja ėshtė edhe mė e rėndė, ku ndaj shqi­ptarėve ushtrohet njė politikė e tillė sho­viniste, qė e kanė lakmi edhe cionistėt iz­raelitė dhe racistėt e Afrikės sė Jugut.

        Nė Kosovė dhe nė viset shqiptare nė Maqe­doni, Serbi e Mal tė Zi shumica e popullsi­sė, sidomos ajo shqiptare, jeton nė skamje, varfėri e mjerim tė vėrtetė. Njė pjesė e mi­rė e popullsisė nuk ka kurrfarė tė ardhur­ash e edhe ata qė marrin diēka, ose nuk mund tė gjejnė nė treg as mallrat mė tė nevojsh­me tė jetės, ose edhe po t'i gjejnė, ato ku­shtojnė aq shtrenjtė (dhe shtrenjtohen ēdo ditė) sa nuk mund t'i blejnė dot.

         Me pagėn e vogėl qė merr punėtori (e qė ėshtė dhjetėra herė mė e vogėl se ajo qė marrin drejtorėt, burokratėt e funksionarėt barkmėdhenj) nuk mund t'i sigurojė familjes sė vet as bukėn e gojės. Vetėm pėr njė bane­sė tė keqe (se banesat "shoqėrore" ndėrtoh­en pėr tė tjerėt) atyre u duhet tė japin sė paku gjysmėn e pagės, kurse njė pjesė tė mirė tė saj duhet ta japin pėr taksat, obligimet e kontributet e pafund, me tė cilat i kanė ngarkuar...

         Nė gjendje aspak mė tė mirė ėshtė edhe fshatari ynė, i cili, nė gjendjen tepėr tė rėndė nė tė cilėn ndodhet bujqėsia, nuk ka leverdi tė punojė as atė pak tokė, qė akoma nuk ia kanė gllabėruar shteti dhe kulakėt, sepse, siē thonė fshatarėt, dara u del mė shtrenjtė se barra. Ėshtė pikėrisht kjo gjendje e padurueshme qė po i detyron fshatar­ėt tanė t'ia mėsyjnė nė mėnyrė masive kurbetit e qytetit, ku i pret i njėjti fat.

        E mjerueshme ėshtė edhe gjendja e rinisė sonė shkollore e studenteske. Aq tė vėshti­ra janė kushtet e tyre tė jetės dhe tė mėsimit sa qė nuk mund tė krahasohen jo vetėm me ato tė shokėve tė tyre nė Jugosllavi, por as edhe me asnjė vend tjetėr. Janė tė shum­ta shkollat e fakultetet qė zhvillojnė mėsimin nė kushte qė janė jashtė ēdo norme shė­ndetėsore e pedagogjike. Shumė studentė dhe nxėnės po kalbin trupin e tyre tė njomė nė­pėr bodrume tė lagėshta dhe shtalla tė ti­lla ku nuk jetojnė dot as kafshėt. Dhe pėr tė qenė ironia edhe mė e madhe, ēmimi i kė­tyre ēelive ėshtė aq i lartė sa studenti nuk mund ta paguajė as me tė gjithė bursėn apo kredinė qė merr. Nuk janė tė pakėt stu­dentėt e nxėnėsit qė e hanė bukėn thatė ose me ndonjė "zdenkė" (copė e vogėl djathi) apo ata qė hanė bukė tė mykur, tė sjellė nga sh­tėpia. Prandaj shėndeti i tyre ėshtė aq i dobėt, prandaj edhe suksesi ėshtė aq i pakėnaqshėm.

        Por hallet e vuajtjet e tė rinjve tanė s' mbarojnė as pas pėrfundimit tė shkollimit. Nė krizėn e rėndė, nė tė cilėn ėshtė mbėr­thyer Jugosllavia, ata nuk kanė asnjė sigu­ri pėr tė ardhmen. Shumica e tė papunėve ja­nė me kualifikime, me shkolla tė mesme e tė larta, e madje edhe me fakultete tė kryera.

         Tė pakėnaqur punėtorėt, tė pakėnaqur fshatarėt, i pakėnaqur e i revoltuar i gjithė populli. Nė njė gjendje tė tillė tė paduru­eshme, ku populli ėshtė mbėshtetur pėr muri, e thika po e prek nė asht, mjaftonte njė sh­kėndijė e vogėl qė tė merrte flakė e tėrė Kosova. Kėtė shkėndijė kaherė tė pritur, e ndezėn mė 11 mars studentėt trima tė Universitetit tė Kosovės. Ata kanė kėrkuar shumė herė mė parė nė rrugė e nė forma tė ndrysh­me qė tė pėrmirėsohet gjendja e tyre e mje­ruar, por pėr ankesat e tyre nuk ēau kokėn askush. Tė ngopur me gėnjeshtra e premtime boshe, studentėt tanė nuk duruan mė, por u bashkuan si njė grusht dhe dolėn e demonst­ruan nėpėr rrugėt e Prishtinės.

        Edhe pse kėrkesat dhe parullat e demonstratės sė parė ishin kryesisht me karakter so­cial dhe ekonomik, ajo u cilėsua si armiqė­sore dhe jo vetėm qė nuk u pėrfillėn fare kėrkesat e studentėve, jo vetėm qė nuk u mor asnjė masė pėr pėrmirėsimin e gjendjes sė tyre, por ndaj demonstruesve u pėrdor dhuna policore. Kjo dhe arrestimet qė u bėnė, e shtuan edhe mė shumė pakėnaqėsinė dhe revo­ltėn e studentėve, e cila shpėrtheu me for­cė e vendosmėri edhe mė tė madhe nė demons­tratėn e 26 marsit. Studentėve nė kėtė demonstratė iu bashkua edhe njė numėr jo i vo­gėl i punėtorėve, nxėnėsve dhe qytetarėve tė tjerė. Pėrveē parullave tė mėparshme, nė pėr­gjithėsi ekonomike e sociale, kėsaj here u ngritėn edhe kėrkesa dhe parulla politike. Demonstrata e 26 marsit ishte mė popullore dhe mori edhe mė shumė karakter politik.

         Krerėt tradhtarė, duke u hequr se gjoja po bisedojnė dhe po merren vesh me studentėt demonstrues, arritėn t'i mashtrojnė ata dhe tė fitojnė kohė pėr t'u pėrgatitur mė mirė. Gjatė kėsaj kohe u mobilizuan jo vetėm for­cat e policisė dhe tė sigurimit, por edhe ato tė ushtrisė, u mbyllėn me policė nėpėr fabrika e shkolla punėtorėt e nxėnėsit (edhe pse mė parė u ishte thėnė tė dilnin pėr tė "pritur" stafetėn), kurse njė kordon i for­tė policėsh dhe agjentėsh tė armatosur deri nė dhėmbė, i rrethoi demonstruesit nė lagj­en e tyre dhe i ndau nga masat e tjera popullore qė ishin gati t'u bashkohen.

         Me t'i arritur kėto qėllime, tradhtarėt ndėrruan fytyrėn dhe filluan menjėherė sulmin e egėr mbi demonstruesit. Krerėve tradhtarė tė Kosovės iu dukėn pak gjithė ajo mizėri e zezė policėsh dhe agje­ntėsh tė armatosur qė u hodhėn mbi demonstrues, iu dukėn pak edhe repartet e ushtrisė qė ishin vėnė nė gatishmėri dhe kėrcėnonin demonstruesit edhe me aeroplanė, por thirrėn edhe njėsi tė policisė speciale tė Beograd­it, pėr tė shfryrė mllefin e tyre shovinist mbi rininė tonė, mbi vėllezėrit dhe motrat tona. Dhe xhelatėt "udbashė" tė Rankoviēit e treguan veten dhe kėnaqėn jo vetėm vojvo­dėt e tyre nė Nish e Beograd, por edhe kre­rėt kuislingė nė Kosovė. Nė mėnyrė tė posh­tėr e tinėzare, kėta kriminelė sulmuan studentėt tanė tė pambrojtur, kur kėta ishin sh­pėrndarė dhe ishin kthyer nė konvikte, u hodhėn gazėra lotsjellėse, trullosėse e helmuese, dhe pastaj u hodhėn mbi ta si egėrsira dhe bėnė masakėr tė vėrtetė. Xhandarėt e Beogradit thyenin dyer e dritare tė konvikte­ve, rrihnin egėrsisht secilin qė gjenin pėrpara (madje edhe ata pak studentė qė nuk kishin mundur t'u bashkoheshin shokėve tė ty­re), fyenin e shanin nė mėnyrėn mė tė posh­tėr jo vetėm motrat dhe vėllezėrit tanė studentė, por fyenin e shanin gjithė popullin shqiptar, shanin nėnėn shqiptare...Rrugaēėt e Beogradit shkuan deri atje sa tė thyejnė dollapėt dhe tė plaēkitin edhe ato pak para e plaēka qė kishin lėnė studentėt nė dhomat e tyre. Qindra studentėve tė gjymtuar e tė lėnduar rėndė, jo vetėm qė nuk iu dha ndih­ma e nevojshme mjekėsore, por ata u dėrguan ashtu siē ishin drejt e nė ēeli, ku u rrahėn e u torturuan pėrsėri nė mėnyrė shtazarake.

Paria tradhtare e Kosovės jo vetėm nuk bėri asgjė pėr ta penguar kėtė masakėr mizore jo vetėm nuk ngriti zėrin kundėr veprimeve kriminale tė ēetnikėve tė Rankoviēit, por e kėrcėnoi rininė dhe popullin tonė me masa edhe mė tė ashpra, po qe se guxojnė e ngri­tėn pėrsėri. Krerėt revizionistė nė Serbi e Jugosllavi dhe kėlyshėt e tyre nė Kosovė e mburrėn hapur dhunėn dhe terrorin qė pėrdo­rėn dhe menduan se masat represive qė ata ndėrmorėn do tė ishin, siē thoshin, "njė le­ksion i mirė" pėr rininė dhe gjithė popull­in tonė.

       Se sa u gabuan nė vlerėsimet e tyre, sho­vinistėt jugosllavė dhe tradhtarėt shqipta­rė u bindėn shumė shpejt. Dhuna dhe terrori i egėr fashist jo vetėm nuk frikėsoi rininė tonė tė zjarrtė dhe popullin tonė trim, por pėrkundrazi, e shtuan edhe mė shumė pezmin dhe urrejtjen e tyre ndaj armiqve dhe tradhtarėve. Benzina qė iu hodh zjarrit qė kish­te shpėrthyer, sigurisht qė nuk do ta shua­nte atė, por do ta shtonte edhe mė tepėr. Dhe kėshtu ndodhi. Kupa e pakėnaqėsisė dhe revoltės ishte mbushur edhe mė parė, por tani, pas dhunės qė u pėrdor ndaj rinisė, ajo nuk zinte mė. Nė kėmbė u ngrit i gjithė po­pulli. Demonstrata e greva tė shumta shpėr­thyen anė e kėnd Kosovės. Demonstruesit ho­dhėn parullėn: "PUNETORĖ, STUDENTĖ, FSHATA­RĖ, JEMI NJĖ E TĖ PANDARĖ!" dhe ashtu u bė. Dhjetėra mijėra punėtorė, fshatarė, studentė, nxėnės, zejtarė e intelektualė u bashkuan si njė trup i vetėm nė njė bllok tė fuqishėm e tė paparė. Edhe nė pėrvojėn tonė u vėrtetua ajo qė mėson marksizėm-leninizmi se, kur ene­rgjitė e pashtershme tė rinisė bashkohen me luftėn revolucionare tė klasės punėtore dhe masave tė tjera popullore, nuk ka forcė nė botė qė mund ta mposhtė luftėn e tyre.

         Me gjithė masat e jashtėzakonshme qė ndėr­morėn dhe me gjithė mungesėn e organizimit e pėrgatitjeve tė nevojshme tė demonstruesve, forcat policore nuk mundėn ta ndalin armat­ėn e madhe tė popullit qė mbushi rrugėt e pothuajse tė gjitha qyteteve tė Kosovės.

         Ditėn e 1 prillit, nga tė gjitha anėt e Prishtinės, lumenj tė mėdhenj demonstruesish, duke ēarė pėrmes reve tė gazit lotsjellės, plumbave dhe bajonetave, u derdhėn nė qend­rėn e qytetit, u bashkuan dhe formuan aty njė det tė madh e tė paparė. Pamja qė mori qendra e Prishtinės sonė heroike ishte vėrtet madhėshtore. Nuk mund tė shihej aty as­gjė tjetėr pėrveē kazmave, lopatave e ēeka­nėve qė ngriheshin kėrcėnueshėm para selisė sė tradhtarėve tė Kosovės, pėrveē grushteve tė fuqishėm tė mė se 20 mijė demonstruesve tė tė gjitha moshave e profesioneve, qė ish­in bashkuar nė njė grusht tė vetėm e kolos­al. Nuk mund tė dėgjohej aty asgjė tjetėr pėrveē korit madhėshtor tė popullit qė kum­bonte nė tė gjithė qytetin, pėrveē brohori­tjeve tė fuqishme:

 

"KUSHTE PĖR STUDENTĖT"

 

"KUSHTE PĖR PUNETORĖT"

 

"ĒMIMEVE, STOP"

 

 "DUAM PUNĖ"

 

"KTHENI KURBETĒINJTĖ"

 

"MJAFTĖ  SHTYPJE E SHERYTEZIM"

 

 "POSHTĖ ROBERIA ­– RROFTĖ  LIRIA"

 

 "LIRONANI SHOKĖT"

 

"KĖRKOJMĖ  LLOGARI"

 

 "TĖ BURGOSURIT  KOSOVARĖ  KTHENI NĖ KOSOVĖ"

 

"TREPĒA ĖSHTĖ JONA"

 

"KOSO­VA ĖSHTĖ JONA"

 

"KOSOVA - KOSOVARĖVE"

 

"KOSOVA - REPUBLIKĖ"

 

 "DUAM VETEVENDOSJE"

 

 "TĖ GJITHĖ SHQIPTARĖT JEMI NJĖ"

 

"JEMI SH­QIPTARĖ, S'JEMI JUGOSLLAVĖ"

 

 "MARKSIZĖM-LENINIZEM" etj., etj.

 

         Grushti i fuqishėm i popullit dhe kėrkes­at e tij tė drejta u kallėn tmerrin armiqve dhe tradhtarėve, tė cilėt pa asnjė paralaj­mėrim, pa asnjė pėrpjekje pėr t'u marrė ve­sh me popullin qė kėrkonte tė drejtat e ve­ta, por qė kėrkonte edhe llogari e pėrgji­gje pėr ato qė kishin ndodhur mė parė, iu pėrgjigjėn popullit me njė sulm tjetėr ako­ma mė brutal e mė ēnjerėzor se ato tė mėparshmet. Kundėr popullit duarthatė e tė pambrojtur, nė mesin e tė cilit kishte edhe gra, pleq e fėmijė, udhėheqja e Jugosllavisė "socialiste", "humane", e "demokratike" urdhė­roi sulmin jo vetėm me kėrbaē e gazėra lot­sjellėse, trullosėse e helmuese, por edhe me armė tė zjarrit. Gjatė tėrė natės sė 1 - 2 prillit, banorėt e Prishtinės dhe tė njė sė­rė qytetesh tė tjera, dėgjuan tė shtėna tė pandėrprera armėsh qė zbrazeshin mbi trupat e njomė dhe tė uritur tė bijve e bijave tė popullit. Rrugėt e shumė qyteteve kosovare e skuqėn me gjak, por populli ynė heroik nuk u frikėsua. Ai i hapi dyert dhe i strehoi bijat e bijtė e tij luftėtarė, u dha bukė, kripė e zemėr e ua lidhi plagėt. Populli e kuptoi atė natė edhe mė mirė se kush ishin armiqtė e tij tė vėrtetė dhe kush ishin bi­jtė e tij tė vėrtetė.

         Krerėt revizionistė nė Beograd dhe sido­mos hyzmeqarėt e tyre nė Kosovė e dinin mi­rė se ē' zihej atė natė nė zemrėn e popullit e dinin se pezmi dhe zemėrimi i grumbulluar kaherė do tė shpėrthente tė nesėrmen me fo­rcė edhe mė tė madhe, prandaj futėn nė lojė edhe kartėn e tyre tė fundit: vunė nė vep­rim ushtrinė, tanket dhe aviacionin, shpa­llėn gjendjen e jashtėzakonshme dhe vendos­ėn orėn policore. Jo vetėm burgjet, por edhe stadiumet u mbushėn me tė burgosur, kurse konviktet e nxėnėsve dhe tė studentėve u mbushėn plot e pėrplot policė tė ardhur nga Serbia dhe viset e tjera tė Jugosllavisė. Mė shumė se kaq nuk mund tė bėnte Jugosllavia e Titos, nuk ka bėrė as Jugosllavia e kralėve, nuk ka bėrė as Gjermania e Hitlerit, nuk po bėn as Kili i Pinoēetit. Por as kėto ma­sa fashiste nuk e trembėn popullin e pamposhtur tė Kosovės kreshnike dhe rininė e tij tė kuqe. Ata qė kishin menduar se me tanke e aeroplanė mund t'i frikėsojnė bijtė e sh­qipes, u mashtruan keq. Ajo qė ndodhi mė 2 prill, duhet tė jetė mėsim i mirė pėr ēdo armik dhe tradhtar. Nė Prishtinė dhe nė shumė qytete tė Kosovės, atė ditė punėtorėt nuk dolėn nė punė, nxėnėsit nuk shkuan nė mėsim por dolėn masovikisht  nė demonstrata tė reja, u ngritėn barrikada forcave tė ushtrisė dhe tė policisė armike dhe u pėrleshėn me to me heroizėm tė paparė. Nė kėmbė ishte i madh e i vogėl. Pėrballė tankeve e mitralozave, po­pulli tundte grushtin e tij tė fuqishėm. Po­thuajse tė gjitha dyert e shtėpive ishin tė hapura pėr bijtė e nėnave. Dora e madhe e popullit u sillte vazhdimisht bukė e ujė luftėtarėve tė tij. Infermierė dhe mjekė man­tel dhe zemėrbardhė tė spitalit tė Prishtinės u sillnin pa ndėrprerė ushqime, fashė e barėra demonstruesve, u mjekonin dhe u lidh­nin plagėt trimave dhe trimėreshave... Ki­shin arsye ata oficerė e ushtarė tė huaj qė kapnin kokėn dhe fėrkonin sytė. Bijat e bi­jtė e Kosovės kreshnike, duarthatė po zemėr zjarrtė, ua hapnin gjoksin plumbave tė armikut, hidheshin edhe mbi tanke. Djemtė petri­ta tė Kosovės dhe vajzat e saj shqiponja, e veshėn pėrsėri xhamadanin e Mic Sokolit, Se­lam Labit dhe Vojo Kushit, i treguan edhe njė herė botės se vėrtet tė gjithė shqipta­ret e shqiptarėt janė Shotė Galica e Mic Sokola.

         Demonstratat qė shpėrthyen anė e kėnd Ko­sovės u shuan nė gjak. Qindra bij e bija tė popullit u vranė, u plagosėn dhe u lėnduan rėndė, por lufta e drejtė e popullit pėr tė drejta e liri nuk u shua. Nė pėrkrahje tė kėrkesave tė drejta tė popullit, nė shumė qytete tė Kosovės shpėrthyen greva e demon­strata tė tjera, kurse vėllezėrit tanė nė kurbet organizuan dhe po vazhdojnė tė orga­nizojnė demonstrata tė fuqishme dhe mitin­gje tė shumta proteste nėpėr vendet e ndry­shme tė botės. Populli ynė po e vazhdon lu­ftėn e tij nė forma tė ndryshme, dhe do ta vazhdojė atė deri nė realizimin e plotė tė kėrkesave dhe aspiratave tė tij,deri nė fi­toren e tij tė plotė.

 

JO RINIA, POR TRADHTARĖT JANĖ PLEHU I KOSOVĖS

 

          Fytyrėn e vėrtetė tė armiqve tė tij, robė­ruesve revizionistė dhe shėrbėtorėve tė ty­re shqiptarė, populli ynė e ka njohur edhe pėrpara, por ngjarjet e fundit nė Kosovė e kanė bėrė qė t'i njohė ata edhe mė mirė. Edhe ata qė kanė qenė tė mashtruar dhe kanė pasur ndonjė iluzion ndaj krerėve tė Kosov­ės, tani e kanė kuptuar qartė se kush janė ata, kujt i shėrbejnė dhe pėr kėnd punojnė e luftojnė ata. Me qėndrimin e tyre frika­cak, kapitullues dhe krejtėsisht antipopullor e antishqiptar, krerėt tradhtarė dėshmu­an edhe njė herė se ata mbrojnė interesat e armiqve tė popullit, tek tė cilėt janė tė shitur, dhe jo aspak interesat e popullit, tė cilin e kanė tradhtuar dhe e kanė shitur.

         Kėta sahanlėpirės jo vetėm qė nuk pėrkra­hin luftėn e drejtė tė popullit, jo vetėm qė nuk pėrkrahėn asnjė nga kėrkesat e tij tė ligjshme, por pėrkundrazi, morėn hapur anėn e armiqve mė tė urryer tė popullit tonė, u bėnė bashkautorė tė forcave mė tė zeza ran­koviēiane nė veprimet e tyre mizore.

         Hyzmeqarėt besnikė tė tė huajve dhe armiq si Fadil Hoixha, Xhavit Nimani, Mahmut Baka­lli, Dushan Ristiqi, Ali Shukriu, Asllan Fazlija etj., jo vetėm qė u dalluan nė masat e egra qė u ndėrmorėn kundėr rinisė dhe po­pullit tonė, por po tregohen shumė tė zell­shėm edhe nė fushatėn propagandistike qė revizionistėt jugosllavė kanė shpėrthyer nė tė gjithė Jugosllavinė pėr t'i dėnuar demo­nstratat e Kosovės dhe kėrkesat e tyre.

         Tė hutuar e tė sekėlldisur, duke u djersitur e duke shkumbėzuar, kėta altoparlantė tė bindur tė shovinistėve tė Beogradit, nė de­klaratat dhe fjalimet e tyre tė pafund, nuk lanė gjė pa thėnė kundėr rinisė sonė, sido­mos asaj studenteske,          qė "me dėmunstratat e tyne aqmigėsore" paskan pasur pėr qėllim "me e domkllosė kombullin shyptar", "me e prishė vllaznimin dhe bashkimin", "me thye izllogat e me vjedhė malln"!!!

Kėta prefektė anadollakė tė tipit tė Qaz­im Mulletit, me fjalimet e tyre gjysma shqip e gjysma serbokroatisht, akoma pa u tharė gjaku rinor qė u derdh, akoma pa i varrosur dhjetėra djem e vajza qė i vranė mizorisht, u munduan tė na bindin se bijat e bijtė e popullit genkan "rrugagė", "nacionalistė" e "reaksionarė", se ata qenkan "agenta tė tė tjerėve", se rinia e pastėr e Kosovės qenka "plehu i Kosovės" !!

         Jo, tradhtarė, i pėrgjigjemi ne, gjithė populli, Fadil Hoxhės dhe bandės sė tij. Bi­jat dhe bijtė e Kosovės kreshnike nuk e kanė damkosur dhe nuk e damkosin as sot kombin e popullin shqiptar, ata nuk janė "huliganė" e agjentė tė tė huajve, por janė bijtė mė tė mirė e mė besnikė tė popullit, ata nuk janė plehu i Kosovės, por floriri i Kosovės, janė lulėkuqja mė e bukur e Kosovės. Jo rinia, po tradhtarėt e njollosin popullin shqiptar. Jo rinia, po tradhtarėt janė agjentė tė tė hu­ajve. Jo rinia, por tradhtarėt janė plehu i Kosovės..

         Mė kot ēirren dhe shkumbėzojnė tradhtarėt duke thėnė "rinia ėshtė e jona", "rinia do tė jetė me ne" etj. Jo, rinia revolucionare e Kosovės kurrė nuk ka qenė e tradhtarėve dhe e armiqve tė saj; kurrė nuk ka qenė me ta, nuk ėshtė sot dhe as qė do tė jetė ndo­njėherė. Rinia e kuqe e Kosovės ka qenė, ėsh­tė dhe do tė jetė e popullit dhe me popull­in. Ajo ka zgjedhur rrugėn e saj tė vetme, rrugėn qė i tregon marksizėm-leninizmi, rrugėn qė i kanė lėnė amanet mijėra yje tė pa­shuar, qė derdhėn gjakun pėr liri e socializėm tė vėrtetė, rrugėn qė ia lanė amanet e­dhe dėshmorėt e demonstratave tė fundit, qė ranė me heroizėm pėr tė mos vdekur kurrė.

         Nuk ka forcė nė botė qė mund ta largojė rininė e Kosovės e tė viseve tė tjera shqiptare nga kjo rrugė e lavdishme.

         Propaganda revizioniste nė Jugosllavi dhe Kosovė mundohet t'i paraqesė demonstratat e grevat e Kosovės si gjoja "vepėr diversioniste tė forcave armiqėsore tė brendshme e tė jashtme", tė cilat "me organizim mjeshtėror" dhe "me parulla demagogjike" ia paskan arritur "t'i mashtrojnė masat dhe t'i hedhin nė luftė"!

         Nė kėtė mėnyrė revizionistėt jugosllavė e shėrbėtorėt e tyre shqiptarė duan t'i fshe­hin shkaqet e vėrteta qė e shtynė popullin tė ngritet nė greva e demonstrata. Ata e di­nė mirė se kėto shkaqe janė nė pozitėn e vėshtirė dhe tė pabarabartė tė Kosovės dhe popullit tė saj, nė shtypjen e shfrytėzimin e egėr dhe tė shumėfishtė qė ushtrohet mbi masat e saj punonjėse, nė mungesėn e njė sėrė tė drejtash dhe lirish kombėtare e demokra­tike, nė pakėnaqėsinė e madhe qė mbretėron kudo dhe qė po shtohet ēdo ditė, por i fshehin ato, sepse pikėrisht ata dhe politika e tyre janė shkaktarė tė njė gjendjeje tė kė­tillė dhe rrjedhimisht edhe tė demonstrata­ve e tė grevave qė u bėnė nė Kosovė. Po tė mos ishte kjo gjendje kaq e vėshtirė dhe populli tė jetonte vėrtet i lirė e i lumtur, siē duan tė thonė ata, atėherė asnjė forcė e brendshme as e jashtme nuk do tė mund ta nxirrte popullin nė rrugė, sado qė tė pėrdornin "parulla demagogjike". Pėrse nuk po bė­hen greva e demonstrata nė Shqipėrinė socialiste, ku populli jeton vėrtet i lirė dhe i lumtur, por bėhen sidomos nė vende tė tilla borgjeze, fashiste ose revizioniste si Spa­nja, Italia, Jugosllavia, Turqia, Polonia etj.?

         Nė ēdo fjalim e artikull rreth demonstra­tave thuhet se "masat u mashtruan nga paru­llat demagogjike qė u hodhėn", por nuk thu­het se pse ato parulla na qenkan "demagogji ke" dhe, deri sa qenkan tė tilla, si u bė qė populli tė jetė aq "mendjelehtė" (siē e qu­ajtėn tradhtarėt) sa jo vetėm qė pėrkrahu qė nė fillim parullat e kėrkesat e demonst­ruesve, por po i pėrkrah ato edhe tani,bile akoma mė me forcė? Ėshtė interesant tė di­het gjithashtu, pėrse krerėt revizionistė e kalemxhinjtė e tyre nuk i zėnė fare nė gojė edhe parullat e tilla tė demonstruesve si "DUAM PUNĖ", "KTHENI KURBETĒINJTĖ", "ĒMI­MEVE, STOP", "LIRONANI SHOKĖT", "TĖ BURGOSURIT KOSOVARĖ, KTHENI NĖ KOSOVĖ" etj.? Pse ata nuk po e shpjegojnė "karakterin demago­gjik dhe armiqėsor" edhe tė kėtyre parulla­ve dhe pse nuk i zgjidhin kėto probleme tė mėdha, nė mėnyrė qė "forcat armiqėsore" tė mos mund t'i "mashtronin" masat herėve tė tjera?

Duke i paraqitur demonstratat dhe grevat e fundit nė Kosovė si vepėr tė grupeve e forcave tė ndryshme tė organizuara, revizionistėt u bėjnė atyre njė nder tė madh, e madje edhe tė tepruar. Pararoja e organizuar nė Kosovė, komunistėt, revolucionarėt dhe patriotėt e vėrtetė, pa dyshim qė kanė luajtur  rol tė rėndėsishėm nė kėtė lėvizje revolucionare, por, duhet thėnė hapur se detyrėn e saj nė organizimin dhe udhėheqjen e masave, ajo ka qenė dashur dhe ka mundur ta kryente edhe mė mirė. Grevat dhe demonstratat nė Kosovė, mė shumė se tė organizuara ishin spontane. Ato nuk janė dhe nuk mund tė ishin vepėr e askujt tjetėr, por e vetė popullit tė saj heroik. Ai ėshtė iniciatori, udhėhe­qėsi dhe organizatori kryesor.

         Kėtė tė vėrtetė tė madhe e dinė mirė edhe revizionistėt e tradhtarėt, dhe pikėrisht kjo i tmerron ata. Pikėrisht kėtė tė vėrtetė tė rėndėsishme duan ta fshehin ata, kur ngjarjet e fundit nė Kosovė ua mveshin "fo­rcave reaksionare, dogmatike e staliniste".

          Ėshtė pėr t'u theksuar edhe qėllimi tjet­ėr i poshtėr i krerėve dhe kalemxhinjve re­vizionistė, tė cilėt, edhe pse e dinė mirė orientimin e shėndoshė marksist--leninist tė rinisė dhe tė demonstruesve, edhe pse e dinė sigurisht se gjatė gjithė demonstrata­ve brohoritej pa ndėrprerė e nga tė gjithė pėr marksizėm-leninizmin, pėr socializmin e vėrtetė dhe internacionalizmin proletar, mu­ndohen t'i paraqesin demonstratat e Kosovės si vepėr edhe tė reaksionit antikomunist shqiptar. Duke qenė tė bindur se mbeturinat e reaksionit zogist, ballist etj., nuk kanė pothuajse kurrfarė influence nė popullin e sidomos nė rininė e Kosovės dhe tė viseve tė tjera tė banuara me shqiptarė, revizionistėt mundohen ta bindin popullin tonė se pikėrisht kėta reaksionarė qėndronin nė krye tė demonstratave dhe jo bijtė e popullit, komunistėt, revolucionarėt dhe patriotėt e vėrtetė. Nė kėtė mėnyrė ata orvaten t'i shkėpusin masat popullore nga pararoja e tyre komuniste dhe revolucionare qė nė tė vėrte­tė, siē treguan ngjarjet e fundit, janė njė dhe tė pandarė. Propaganda e tillė e posht­ėr ėshtė edhe njė shėrbim i mirė i revizio­nistėve pėr reaksionin antikomunist shqip­tar, i cili ėshtė shumė i interesuar pėr tė krijuar bindjen se ai ėshtė akoma gjallė dhe se ka ende ndikim nė popullin shqiptar.

         Duke folur pėr demonstruesit, tradhtari Fadil Hoxha tha se i njeh ata qė nga lufta, se gjatė luftės ata paskan qenė bashkėpunė­torė tė okupatorit fashist, kurse pas luftės qenkan "agenta" tė agjencive tė huaja tė spiunazhit, "armiq jo vetėm tė Jugosllavisė por edhe tė Shgipėrisė" etj.,etj. Lind pye­tja: athua nuk e di Fadil Hoxha se shumica e demonstruesve janė tė rinj qė kanė lindur pas luftės, prandaj s'ka pasur si t'i njohė nė luftė, se edhe ata demonstrues qė kanė qenė nė luftė, nuk kanė qenė bashkėpunėtorė tė okupatorit, por kanė qenė partizanė, ndo­shta edhe nė aradhėn e Fadil Hoxhės? Paska harruar vallė Fadil Hoxha se kriminelėt dhe emigrantėt qė kanė ikur nga Shqipėria, e pėr tė cilėt flet ai, janė strehuar pikėrisht nė Kosovė, se pikėrisht nga Kosova e Jugoslla­via i kanė nisur ata Dushan Mugosha e Rankoviēi pėr tė vrarė kuadro tė Partisė, gra e fėmijė nė Shqipėrinė socialiste, nė kohėn kur nė Kosovė UDB-ja famėkeqe bėnte kėrdinė mbi shqiptarėt. Fadil Hoxha dhe shokėt e tij kėto edhe mund t'i "harrojnė", por populli nuk i harron kurrė. Prandaj populli nuk ma­shtrohet nga shpifjet dhe trillimet e tradhtarėve, sado qė tė hiqen ata si "luftėtarė" tė rrallė dhe "burra tė ngritun shyptarė".

         Nuk pi ujė as pėrpjekja pėr t'i paraqitur ngjarjet e Kosovės si vepėr tė superfuqive imperialiste dhe demonstruesit si pėrkrahės tė njėrės apo tjetrės superfuqi. Agjentė tė superfuqive janė revizionistėt jugosllavė, qė gjithmonė u kanė shėrbyer atyre dhe po u shėrbejnė edhe tani me propagandėn qė po bėjnė rreth demonstratave, dhe jo populli i Kosovės e bijtė e tij, tė cilėt jo vetėm s`kanė pasur as iluzionin mė tė vogėl ndaj ty re, por i kanė konsideruar gjithmonė dhe i konsiderojnė edhe sot si armiq tė tyre, si armiqtė mė tė mėdhenj tė popujve, tė revolucionit dhe tė socializmit.

 

KUSH PO E NXITĖ NACIONALIZMIN

 

Ajo qė bie nė sy mė sė shumti nė fushatėn e gjerė propagandistike qė ka shpėrthyer nė tė gjithė Jugosllavinė kundėr demonstratave tė Kosovės, kundėr demonstruesve e madje e­dhe kundėr tė gjithė popullit tonė, janė a­kuzat e shumta pėr "nacionalizėm", "irreden­tizėm", "separatizėm" e madje edhe pėr "shovinizėm shqiptaromadh". Pa hyrė nė argumen­timin e asaj qė thonė, revizionistė dhe tradhtarė tė shumtė, qė nga mė tė mėdhenjtė e deri te mė tė vegjlit, ēirren me tė madhe se gjoja demonstratat paskan pasur pėr qėllim tė nxisin nacionalizmin dhe shovinizmin sh­qiptar, tė mbjellin mosbesim, pėrēarje dhe urrejtje ndėrnacionale nė Kosovė dhe Jugos­llavi, tė prishin vėllazėrimin e bashkimin e tyre dhe gati sa s'thonė se demonstruesit paskan dashur ta pushtojnė gjithė Jugoslla­vinė!!.

         Po vallė, ē' nacionalizėm e ē' shovinizėm kishte nė grevat dhe demonstratat qė bėri populli ynė nė Kosovė? Ē' nacionalizėm e ē' shovinizėm ka nė parullat kundėr papunėsisė, kurbetit e ngritjes sė ēmimeve? Ē' kishte nacionaliste e shoviniste nė kėrkesėn e drej­tė pėr kthimin nė Kosovė tė tė burgosurve kosovarė, ose nė kėrkesėn gjithashtu tė drejtė qė Kosova dhe viset e tjera shqiptare tė ēlirohen nga zgjedha koloniale,qė Krahi­nės sė Kosovės t'i jepet statusi i Republi­kės nė kuadėr tė Federatės Jugosllave? Ē'e keqe u erdhi popujve jugosllavė nė Kosovė e Jugosllavi nga demonstratat qė u bėnė dhe ē'tė keqe do t'u sillte atyre realizimi i kėrkesave tė drejta tė demonstruesve? Asnjė, absolutisht asnjė tė keqe. Lufta e studentėve, e punėtorėve dhe e gjithė popullit tė Kosovės pėr tė drejta e liri, jo vetėm qė nuk drejtohet aspak kundėr popujve ,jugosllavė, jo vetėm qė nuk u sjell atyre asgjė tė keqe, po pėrkundrazi, ajo e ndihmon nė mėny­rė tė drejtpėrdrejtė luftėn qė bėjnė edhe punėtorėt dhe masat e tjera punonjėse jugo­sllave pėr tė drejta e socializėm. Aq mė shumė kjo vlen pėr pakicat serbe, malazeze, turke etj. nė Kosovė, tė cilat lirinė e ty­re nuk mund ta shohin nė shtypjen dhe robė­rimin e popullit shqiptar, por pėrkundrazi, nė lirinė e tij tė plotė.

         Populli shqiptar, nė historinė e tij tė gjatė  ka vuajtur shumė nga pushtuesit e hu­aj, gjithmonė ka luftuar kundėr shovinistė­ve e zullumēarėve tė huaj, por ai vetė kurrė nuk ka qenė pushtues, kurrė nuk ka qenė shovinist e zullumēar ndaj tė tjerėve. Ai kur­doherė ka ditur tė bėjė dallimin mes popuj­ve tė tjerė, me tė cilėt ka jetuar nė miqė­si e fqinjėsi tė mirė, dhe krerėve tė tyre shovinistė, kundėr tė cilėve ka luftuar pa mėshirė. Jo vetėm nė Luftėn Nacionalēlirim­tare, por edhe nė luftėn patriotike tė Azem Bejtės e Isa Boletinit, populli ka dėnuar ēdo lloj dhune e zullumi ndaj pjesėtarėve tė pafajshėm tė kombėsive joshqiptare.

         Shovinistė e zullumēarė nuk kanė qenė ku­rrė as tė parėt tanė, aq mė pak mund tė je­nė bijtė e tyre qė po rriten e edukohen me librat e Marksit dhe tė Leninit nė gji. Kjo u vėrtetua edhe nė ngjarjet e fundit nė Kosovė. Gjatė demonstratave jo vetėm qė nuk u hodh asnjė parullė kundėr popujve tė tjerė, po pėrkundrazi, mė se njė herė u the­ksua qartė dallimi mes popujve jugosllavė e krerėve tė tyre shovinistė dhe revizionistė.

         Gjatė demonstratave jo vetėm qė nuk u dėm­ tua popullsia joshqiptare, por pati edhe se­rbė, malazez, turq, romė etj. qė iu bashkuan grevave dhe demonstratave, ose u solidari­zuan me to, strehuan demonstruesit, u dhanė bukė dhe ua lidhėn plagėt.

         Populli shqiptar i Kosovės ėshtė patriot, por jo, kurrė, shovinist. Shovinistė janė ata qė e kanė robėruar atė, e kanė copėtuar dhe e mbajnė me dhunė nėn zgjedhė, e jo po­pulli ynė qė lufton pėr tė drejtat dhe liri nė e tij, pa u rėnė mė qafė tė tjerėve. Sho­vinistė janė ata qė sjellin polici, ushtri e tanke tė huaja nė Kosovė, ata qė vrasin, gjy­mtojnė, rrahin e poshtėrojnė popullin, e jo ata qė ngrenė zėrin dhe grushtet kundėr njė mizorie tė tillė. Pėrēarjen dhe urrejt­jen e rrezikshme ndėrnacionale nuk e nxit populli i Kosovės dhe rinia e tij, por udhė­heqja revizioniste nė Jugosllavi e nė Koso­vė, e cila, duke shtrembėruar tė vėrtetėn rreth Kosovės dhe luftės sė saj tė drejtė, orvatet tė nxitė njė frymė antishqiptare kudo nė Jugosllavi. Jo ne, por revizionistėt jugosllavė kanė nxitur dhe po nxisin konflikte ndėrnacionale nė mėnyrė qė t'i bėjnė masat punonjėse tė harrojnė problemet e tyre tė mėdha ekonomike e sociale, pėr tė lėnė nė plan tė dytė luftėn e tyre klasore kundėr shtypjes dhe shfrytėzimit kapitalist.

         Por, popujt e Jugosllavisė dhe klasa e ty re punėtore nuk do tė lejojnė tė bien nė kurthin ku duan t'i hedhin revizionistėt. Ar­mik i tyre nuk ėshtė dhe nuk do tė jetė ku­rrė populli shqiptar qė lufton pėr lirinė e tij, por borgjezia revizioniste qė i shtyp e i shfrytėzon edhe ata egėrsisht. Lirinė e socializmin e vėrtetė, ata do t'i arrijnė vetėm nėn parullėn leniniste: "PROLETARĖ TĖ TĖ GJITHA VENDEVE DHE POPUJ TĖ SHTYPUR, BA­SHKOHUNI “.

 

RROFTĖ REPUBLIKA SOCIALISTE E KUSOVĖS

 

         Populli shqiptar nė Jugosllavi edhe mė parė, nė forma e rrugė tė ndryshme, ka kėrku­ar zgjidhje tė drejtė tė ēėshtjes sė tij kombėtare, ka kėrkuar qė atij t'i njihet e d­rejta pėr tė vendosur vetė pėr fatin e tij.

         Pėr kėtė tė drejtė ka luftuar me shekuj shqiptari. Populli shqiptar i Kosovės dhe i viseve tė tjera tė banuara me shqiptarė u ngrit nė Luftėn antifashiste Nacionalēlirimtare, i bindur se pas fitores sė saj, edhe ai do tė fitonte tė drejtėn pėr tė qenė i lirė dhe i pavarur. Udhėheqja e atėhershme e PKJ-sė dhe vetė Titoja, mė se njė herė ki­shin shpallur se pas luftės do ju njihnin dhe garantonin lirinė tė gjithė popujve brenda ku­fijve tė Jugosllavisė sė vjetėr, edhe popu­llit shqiptar, tė drejtėn pėr vetėvendosje dhe shkėputje. Por, pas luftės, ata jo vet­ėm nuk e garantuan kėtė tė drejtė por e sh­kelėn atė me gjak. Ata qė guxuan ta kėrkoj­nė kėtė tė drejtė tė ligjshme dhe tė premtuar, u shpallėn armiq, u vranė, u ndoqėn dhe u burgosėn. Tjetėrkush vendosi pėr fatin e popullit tonė tė robėruar. Dihet botėrisht se nė Mbledhjen e AVNOJ-it,ku u vendos edhe pėr fatin e popullit shqiptar dhe tė tokave tė tij, qė fuqitė e mėdha imperialiste pa­drejtėsisht i kishin ndarė nga shteti shqip tar dhe i kishin lėnė nėn zgjedhėn e Serbi­sė dhe Malit tė Zi, nuk kishte asnjė deleg­at shqiptar.

         Megjithėkėtė, revizionistėt dhe tradhtar­ėt thonė se populli ynė paska shprehur vetė vullnetin e tij qė tė jetė kėshtu siē ėshtė Ē' vullnet i ēuditshėm! Shqiptarėt qė rrojnė nė tokat e tyre (dhe pėrbėjnė aty shumicėn absolute tė popullsisė) paskan dashur dhe paskan shprehur vullnetin (pėr hatėr tė Ti­tos e Rankoviēit!) jo vetėm tė mbeten nė kuadrin e Jugosllavisė, por edhe tė copėtohen njė pjesė nė Kosovėn autonome, njė pjesė nė Maqedoni, njė nė Serbinė e ngushtė dhe njė pjesė tjetėr nė Republikėn e Malit tė Zi'. (Mjerisht ishin larg Kosovės Kroacia e Sllovenia, se sigurisht edhe atyre "do t'u takonte" ndonjė copė toke shqiptare!)

         Por vallė a mund t'u besojė kush pėrrallave tė tilla, a mund tė mashtrojnė kėnd ato? Jo, ato jo vetėm nuk shiten tek asnjė shqiptar, por nuk shiten as te popujt jugosllavė dhe as te popujt e botės.

         Nėse populli i Kosovės paska vendosur ve­tė qė tė jetė kėshtu si ėshtė dhe nėse ai e paska lidhur fatin e tij me Jugosllavinė me LKJ-nė dhe me Titon, atėherė pse ai nuk gė­zon tė drejtėn pėr vetėvendosje, qė Kushte­tuta e Jugosllavisė u siguron popujve tė t­jerė? Pse tė mos i lejohet qė tė vendosė vetė pėr fatin e tij, kur ai, siē thonė revi­zionistėt, "dashka tė jetė kėshtu siē ėshtė" Ėshtė e qartė se tė gjitha qė thonė revizi­onistėt jugosllavė pėr "vėllazėrim-bashkim­in", pėr "barazinė" e "bashkėjetesėn", pėr "zgjidhjen e drejtė, bile ideale, tė ēėsht­jes kombėtare" s' janė tjetėr veēse demago­gji, veēse njė rrenė e madhe.

         Thuhet se nė Jugosllavi "ēėshtja kombėta­re ėshtė zgjidhur nė mėnyrė marksiste", bile kryerevizionisti Tito, pėr "kontributin e madh" qė paska dhėnė nė kėtė fushė, ėshtė shpallur edhe doktor nderi, pėr ironi, pikėrisht nė Universitetin e Kosovės! Por, vall  ē' ka marksiste nė zgjidhjen qė revizionist­ėt i kanė bėrė ēėshtjes kombėtare nė .Jugos­llavi, zgjidhje qė ndryshon fare pak nga "zgjidhja" qė i kishin bėrė asaj kralėt e Jugosllavisė sė vjetėr.

"Gjithė kombeve, theksonte Lenini, duhet t'u njihet e drejta qė tė shkėputen lirisht dhe tė formojnė njė shtet tė pavarur. Mohimi i kėsaj tė drejte dhe mos marrja masave qė ta garantojnė zbatimin e saj nė praktikė, do tė thotė pėrkrahje e politi­kės sė pushtimeve dhe tė aneksimeve". (V.l. Lenin, Vepra tė zgjedhura. Vėll .ll ,f. 49l )

Kėshtu thoshte Lenini i madh, por krejt ndryshe veprojnė revizionistėt titistė, tė cilėt jo vetėm qė nuk i lejojnė popullit shqiptar nė Jugosllavi tė drejtėn pėr shkėpu­tje, siē kishin premtuar gjatė luftės, por e shtypin me dhunė dhe tanke edhe kėrkesėn e tij tė drejtė pėr tė fituar republikėn e tyre nė kuadrin e Jugosllavisė.

         Kėrkesa e ligjshme e popullit tonė tė ro­bėruar pėr tė dalė nga zgjedha e huaj dhe pėr tė fituar statusin e republikės, u vle­rėsua nga udhėheqja revizioniste e Beograd­it e nga sahanlėpirėsit shqiptarė si "armi­qėsore" "nacionaliste" e "irredentiste", si "reaksionare" e "kundėrrevolucionare". Por, vallė ku qėndron karakteri "armiqėsor", "reaksionar" e "kundėrrevolucionar" i kėsaj kėrkese tė popullit? Shqiptarėt nė Jugosllavi jetojnė nė tokat e tyre qė janė njė territ­or i pėrbashkėt (pavarėsisht se tė tjerėt e kanė ndarė atė siē kanė dashur) dhe pėrbėj­nė shumicėn dėrmuese tė popullsisė, ata ka­nė njė gjuhė, njė tė kaluar historike, njė formim shpirtėror; ata janė njė popull dhe njė komb. Pėr nga numri i popullsisė dhe ma­dhėsia e territorit ku ata jetojnė (dhe ka­nė jetuar brez pas brezi), shqiptarėt nė Jugosllavi bėjnė jo mė pak por sa rreth 3 re­publika si ajo e Malit tė Zi; pse atėherė, ata nuk paskan tė drejtė tė kenė Republikėn e tyre tė federuar ?

Propaganda revizioniste e akuzon parullėn "Kosova - Republikė!" se gjoja ajo nxit na­cionalizmin, separatizmin e shovinizmin, thua se nė Jugosllavi nuk paska republika tė tjera! Sipas kėsaj del se tė gjithė ata popuj qė kėrkojnė vetėvendosje, e tė mos f­lasim pėr shkėputje, qenkan "nacionalistė" e "shovinistė", del se "nxitės" i nacionalizmit dhe shovinizmit paska qenė edhe Lenini i madh, i cili shkruante:

"Tė akuzosh pėrkrahėsit e lirisė sė vetė­vendosjes, domethėnė tė lirisė sė shkėpu­tjes, se inkurajojnė separatizmin, ėshtė po aq absurde dhe po aq hipokrite, si tė akuzosh pėrkrahėsit e lirisė sė shkurorė­zimit se inkurajojnė shkatėrrimin e lidh­jeve familjare. Ashtu si ngrihen nė shoqėrinė borgjeze kundėr lirisė sė shkurorėzimit mbrojtėsit e privilegjeve dhe tė shi­tjes sė gruas, nė tė cilat mbėshtetet ma­rtesa borgjeze, po kėshtu edhe mohimi qė i bėhet nė njė shtet kapitalist lirisė sė vetėvendosjes, domethėnė, lirisė sė shkė­putjes sė kombeve, s'ėshtė veēse mbrojtje e privilegjeve tė kombit sundues dhe e metodave policore tė qeverisjes nė dėm tė metodave demokratike". (Po aty, faqe 108)

         Krerė tė ndryshėm e "teoricienė" jugosllavė dhe sidomos "politiēarė" e "koka tė mė­dha tė shkencės" nė Kosovė, mundohen ta bi­ndin me ēdo mėnyrė popullin tonė se ai ėsh­tė krejt i lirė, i barabartė, i pavarur dhe bile edhe i privilegjuar, se autonomia qė ka Kosova, nuk ka kurrfarė dallimi nga republika etj., etj. Interesant popull ky yni! Je­ton nė "liri" e "barazi" tė plotė dhe nuk i sheh ato! (Kėshtu nuk shihte ai as "lirinė" dhe "qytetėrimin" qė i kishte siguruar atij dikur fashizmi!) Jo, revizionistė, tradhtarė e kalemxhinj tė tyre, kudo qė tė jeni! Populli ynė nuk ėshtė injorant, siē kujtoni ju, sa tė gėnje het aq lehtė sa qė tė zezės t'i thotė e ba­rdhė, qė robėrisė, shtypjes e shfrytėzimit t'i thotė liri e barazi. Jo'. Populli ynė po e sheh gjendjen e tij tė vėrtetė, po e sheh shtypjen, shfrytėzimin dhe diskriminimin e egėr qė ushtrohet ndaj tij, po e sheh edhe mohimin e tė drejtave mė elementare kombėtare e demokratike, prandaj edhe po e ngrit grushtin. Revizionistėt mund tė thonė ē' tė duan pėr lirinė, por, siē thoshte Lenini, nuk mund tė ketė pėr njė kombėsi liri mė tė madhe sesa liria e shkėputjes, liria pėr tė formuar njė shtet kombėtar tė pavarur. Edhe sikur gjithēka tjetėr tė ishte nė rregull, mungesa e kėsaj tė drejte dhe lirie do tė thotė edhe mungesė ose kufizim i tė gjitha tė drejtave dhe lirive tė tjera.

         Po tė jetė se statusi i autonomisė qenka e njėjta gjė me statusin e Republikės, siē po thuhet shpesh, atėherė pėrse nuk realizohet kėrkesa e popullit tė Kosovės pėr Repu­blikė, edhe pse pėr tė po derdhet gjak? Se ēfarė ėshtė, nė tė vėrtetė, "autonomia" qė ka Kosova, se sa ėshtė ajo nė fakt subjekt i pavarur i Federatės dhe sa ėshtė nė duart e kosovarėve, dėshmuan mė sė miri ngjarjet e fundit nė Kosovė. Karakteri revolucionar o­se reaksionar i njė kėrkese kombėtare, siē mėson marksizėm-leninizmi, qėndron nė fakt­in nėse realizimi i saj do ta ndihmonte ose do ta pengonte zhvillimin e pėrgjithshėm tė atij populli, nėse do ta ndihmonte ose do ta pengonte ēėshtjen e revolucionit dhe tė so­cializmit. Cili ėshtė ai qė mund tė thotė (dhe tė mos gėnjejė) se ēlirimi nga zgjedha koloniale nuk do ta ndihmonte zhvillimin e pėrgjithshėm dhe ēėshtjen e socializmit, jo vetėm nė Kosovė dhe nė viset e tjera shqip­tare, por edhe nė tė gjithė Jugosllavinė.

         Duke u pėrgjigjur pyetjeve tė gazetarėve Stane Dolanci tha, nė mes tė tjerash, se Republika e Kosovės do tė ishte shkatėrrim i Jugosllavisė, dhe kėtij avazi po i bihet e­dhe nė shumė artikuj e fjalime tė tjera, duke paraqitur shkatėrrimin e Federatės Jugo­sllave edhe si qėllimin kryesor tė demonstratave tė Kosovės?

Pikėpamjet e kėtilla rreth ēėshtjes kombėtare Lenini nė kohėn e tij i hidhte poshtė me vendosmėri, kurse autor­ėt e tyre i quante "maskarenj" dhe "socialshovinistė". Nė veprėn e tij "Mbi tė drejtėn e kombeve pėr vetėvendosje", Lenfni u pėrgjigjej kėshtu pikėpamjeve tė kėtilla:

“Z. Kokoshkin kėrkon tė na bindė se njoh­ja e se drejtės sė shkėputjes shton rrezikun e "shkatėrrimit tė shtetit". "Kjo ėsh­tė pikėpamja e xhandarit Minrecov, me devizėn e tij: 'Kape e mos e lėsho'. Nga pikėpamja e demokracisė nė pėrgjithėsi ndo­dh pikėrisht e kundėrta: njohja e sė dre­jtės pėr shkėputje e pakėson rrezikun e shkatėrrimit tė shtetit ". (Po aty, faqe 107)

         Shteti Jugosllav dhe ēdo shtet tjetėr shumėkombėsh ka rrezik tė shkatėrrohet jo duke u dhėnė popujve tė shtypur lirinė, por duke ua mohuar atė, duke ua mohuar tė drejtėn qė ata tė vendosin vetė pėr fatin e tyre, duke u pėrpjekur pėr t'i mbajtur ata me dhunė nė zgjedhėn koloniale. Edhe sikur robėria e Kosovės tė ishte shtylla qė e mban Jugosllavi nė dhe po tė jetė se vėnia nė vend e padrejtėsive qė i janė bėrė dhe po i bėhen popu­llit tonė do tė thoshte shkatėrrim i shtet it jugosllav, atėherė del se ky farė shteti do tė shkatėrrohet patjetėr dhe do tė duhej shkatėrruar, pasi ėshtė ndėrtuar keq, pasi ėshtė ngritur nė dėm tė lirisė sė popujve tė tjerė.

         Duke i mbrojtur "zgjidhjet" qė i kanė bė­rė ēėshtjes kombėtare tė Kosovės fuqitė e mėdha imperialiste dhe qarqet monarkiste tė Serbisė e Malit tė Zi, revizionistėt jugos­llavė shkelin me tė dy kėmbėt mėsimet e ma­rksizėm-leninizmit mbi ēėshtjen kombėtare. "Politika e Marksit dhe e Engelsit nė ēė­shtjen irlandeze, thekson Lenini, ka dhė­nė shembullin mė tė madh qė ka edhe sot njė rėndėsi praktike tė pashoqe pėr mėny­rėn se si duhet tė sillet proletariati i kombeve shtypėse kundrejt lėvizjeve kombėtare - ka dhėnė njė paralajmėrim kundėr "zellit servil" me tė cilin mikroborgjez­ėt e tė gjitha vendeve, tė tė gjitha ngjyrave dhe tė gjitha gjuhėve shpejtojnė ta cilėsojnė si utopik ēdo ndryshim tė kufi­jve tė shteteve qė janė krijuar me anė tė forcės dhe me anė tė privilegjeve tė ēif­ligarėve dhe tė borgjezisė sė njė kombi". (Po aty, faqe 128)

         Me qėllim tė armiqėsimit tė popujve jugo­sllavė me popullin tonė, klika shoviniste e Beogradit mundohet t'i paraqesė demonstrat­at e Kosovės dhe sidomos kėrkesėn pėr repu­blikė si "sulm tė drejtuar kundėr popullit serb, malazez, maqedonas dhe popujve tė tjerė tė Jugosllavisė". Po pėr kėtė qėllim, re­vizionistėt kanė organizuar nėpėr qytete tė ndryshme tė Jugosllavisė edhe tubime e pro­testa nėn parullėn shoviniste: "zhivot damo Kosovo ne damo!" (Jetėn e japim - Kosovėn s'e japim!). Por, kralėt e rinj tė Beograd­it dhe ata qė u shkojnė pas atyre duhet ta dinė mirė se Kosova nuk ėshtė ēiflig i tyre dhe i askujt nė botė. Kosova ėshtė e Kosovarėve dhe vetėm kosovarėt kanė tė drejtė tė vendosin pėr fatin e saj.

         Kėrkesa e drejtė e popullit tonė pėr ta hequr qafe zgjedhėn koloniale, jo vetėm qė nuk drejtohet kundėr interesave tė masave popullore nė Serbi, Maqedoni e Mal tė Zi,po pėrkundrazi, ajo ėshtė edhe nė interes tė tyre, prandaj edhe duhet ta pėrkrahin. Robėrimi i popullit tonė, jo vetėm nuk u sjell asgjė tė mirė popujve jugosllavė, po pėr­kundrazi, siē e ka shpjeguar Engelsi, ėshtė fatkeqėsi e madhe pėr njė popull robėrimi, nga ana e borgjezisė sė tij, i njė populli tjetėr.

         "Krejt pavarėsisht nga ēdo frazeologji 'intcrnacionaliste' dhe 'humanitare' pėr 'drejtėsi kundrejt Irlandės' - shkruante Marksi, duke folur pėr dėnimin qė i sill­te revolucionit nė Angli robėrimi i Irla­ndės, - interesi i drejtpėrdrejtė absolut i klasės punėtore angleze kėrkon prishjen e lidhjes sė saj tė tanishme me Irlandėn". "Klasa punėtore angleze nuk do tė mund tė bėjė as­gjė deri sa tė mos ketė shpėtuar nga Irlanda... Reaksioni anglez nė Angli, i ka rrėnjėt nė robėrimin e Irlandės". (Kursivi ėshtė i Marksit)

         Kėtė tė vėrtetė pa dyshim qė do ta kupto­jnė proletariati dhe popujt jugosllavė duke ndjekur traditat internacionaliste tė Dimitrije Tucoviqit, Kosta Novakoviqit e Miladin Popoviqit, do tė mbajnė qėndrim tė drejtė ndaj luftės sė drejtė tė popullit tonė pėr liri, e nuk do tė lejojnė qė tė mashtrohen dhe tė bėhen rezervė e borgjezisė sė tyre, tė njohur pėr shovinizmin e saj tė theksuar antishqiptar.

 

         Parulla "RROFTĖ REBUBLIKA SOCIALISTE E KOSOVES" ėshtė e drejtė, prandaj edhe pėrkrahet nga ēdo shqiptar i ndershėm. Kėrkesėn e tij tė ligjshme pėr Republikė nuk mund t'ia shuajė popullit tonė asnjė lloj propagande e frazeologjie, sado e ashpėr ose kėrcėnue­se qė tė jetė, ashtu siē nuk mund t'ia shu­ajnė as masat e egra tė dhunės e terrorit, as plumbat dhe tanket e diktaturės revizio­niste. Pėr realizimin e kėsaj tė drejte tė ligjshme, populli ynė trim e patriot do tė luftojė pa marrė parasysh asnjė sakrificė, deri sa nė Kushtetutė tė shohė tė shkruar: REPUBLIKA SOCIALISTE E KOSOVĖS.

 

KRIMINELĖT AKUZOJN PĖR VANDALIZĖM


         Me qėllim tė diskreditimit tė rinisė dhe tė gjithė popullit tonė, propaganda revizi­oniste nė Jugosllavi dhe nė Kosovė nuk po lė gjė pa shpifur e trilluar kundėr demons­truesve. Sipas asaj qė thonė qarqet revizi­oniste, demonstratat nuk i bėri populli, po "nja 200-300 rrugaē ,studentė tė dobėt e punėtorė tė kėqij", tė cilėt nuk paskan pasur asnjė qėllim tjetėr, pos "tė shkaktojnė in­cidente e gjakderdhje, tė shkatėrrojnė pro­nėn shoqėrore, tė thyejnė shitoret dhe tė vjedhin mallin". Ata jo vetėm qė i paskan "detyruar njerėzit me dhunė qė tė dilnin nė demonstrata", por edhe paskan "vėnė pėrpara fėmijė me qėllim qė organet policore tė mos mund tė shtien mbi ta"!!! Ē`shpifje e ē' trillime tė poshtra! Me qėllim qė ta fshehin tė vėrtetėn qė po i tmerron, udhėheqja mė e lartė revizioniste nė Jugosllavi e Kosovė detyrohet, tė shpifė nė mėnyrė kaq naive e tė paskrupullt, tė gėnjejė kaq hapur e pėr qi­elli sa vėrtet bėhet jo vetėm idiote, por edhe qesharake. Nė kėtė mėnyrė revizionist­ėt pėrpiqen tė gėnjejnė tė tjerėt, por gėnjejnė veten. Gėnjeshtrat e tyre janė aq naive e fėmijėrore, sa nuk mund ta mashtrojnė as­kėnd.

         Jo vetėm populli i Kosovės qė e ka parė e njeh mirė tė vėrtetėn, por edhe ēdo i hu­aj qė kurrė nuk ka dėgjuar pėr Kosovėn dhe nuk ka asnjė ide pėr popullin dhe rininė e saj, nuk mund tė besojė shpifje e trillime tė tilla. Ēdokush mund tė bėjė pyetje: Si ėshtė e mundur qė disa qindra "huliganė" tė bėjnė, gjatė njė muaji rresht, greva e demonstrata tė njėpasnjėshme, bile nė tė gjithė Kosovėn? Si ia arritėn disa "rrugaqė" qė tė nxjerrin "me dhunė" masat nė demonstrata, kurse revizionistėt, me gjithė  dhunėn e pre­sionet qė vėrtet ushtrojnė mbi masat, me gji­thė organet e shumta qė kanė dhe me gjithė demagogjinė e tyre tė njohur, nuk ia arrit­ėn tė nxjerrin popullin nė mitngjet qė or­ganizoheshin (me njė numėr tė vogėl filloristėsh) pėr tė "pritur" stafetėn, pikėrisht ato ditė kur bėheshin edhe demonstratat?

         Me­qė shumica dėrmuese e demonstruesve paskan qenė tė mashtruar dhe meqė rinia dhe gjithė populli i Kosovės qenka me krerėt "politi­ēarė" tė Kosovės, atėherė, pėrse nuk dolėn kėta "burra" qė t'i bindin masat se janė mashtruar dhe tė "demaskonin" karakterin "ar­miqėsor" dhe "kundėrrevolucionar" tė demon­stratave dhe parullave tė tyre, por dhanė urdhėr qė tė grihen me automatikė edhe nje­rėzit qė paskan qenė "tė mashtruar"? Si nuk u mjaftoi krerėve kosovarė gjithė ajo poli­ci, gjithė ai sigurim e gjithė ai sistem i "vetėmbrojtjes shoqėrore", pėr tė qetėsuar "njė grusht demonstruesish" (aq mė tepėr kur populli, siē thonė ata, jo vetėm qė nuk i paska pėrkrahur, por edhe i paska "pėshty­rė" dhe iu paska "kundėrvėnė edhe fizik­isht" !? Si nuk u mjaftoi as gjithė ajo polici qė sollėn nga Serbia, por u detyruan tė fusin nė veprim edhe ushtrinė me tanke e a­vionė, tė shpallin gjendjen e jashtėzakon­shme dhe tė vendosin orėn policore?! Si ndo­dhi qė demonstruesit tė shtien nė njėsitė e policisė dhe policia tė mos shtjerė nė demonstrues, e megjithatė nga demonstruesit tė mbesin shumė tė vrarė e tė plagosur me ar­mė tė policisė?...

         Ėshtė e qartė se demonstratat ishin popu­llore, se me demonstruesit ishte i gjithė populli, se populli kishte dalė tė kėrkonte nė mėnyrė paqėsore tė drejtat e tij, ndryshe nuk do tė ndaheshin aq lehtė armiqtė qė gu­xuan ta sulmojnė me armė popullin e paarma­tosur. Gjithkush e sheh se me zhurmėn e ma dhe qė bėhet rreth gjoja brutalitetit dhe vandalizmit tė demonstruesve, bėhen pėrpje­kje pėr tė fshehur brutalitetin dhe vandalizmin mė shumė se fashist tė diktaturės revizioniste, pėr t'ua hedhur demonstruesve fa­jin e pėrgjegjėsinė pėr dhunėn e paparė qė pėrdor, pėr gjakun qė u derdh.

         Natyrisht, nė demonstrata tė tilla tė mė­dha popullore, ndodh tė bėhet edhe ndonjė veprim i nxituar, i pamatur dhe i panevojshėm. Edhe nė demonstratat e fundit, nuk pėrjashtohet tė jetė bėrė ndonjė veprim i ti­llė, por karakteristikė e pėrgjithshme e demonstratave tė Kosovės ishte rregulli, durimi, pjekuria dhe gjakftohtėsia shembullore. Populli kishte dalė nė demonstratė dhe jo nė kryengritje, ai kėrkonte tė drejta e li­ri, dhe jo gjakderdhje, prandaj ai edhe ngri ti parullėn "PA DEMTIME!", "PA INCIDENTE!", dhe vėrtet, pothuajse asnjė dėm, asnjė incident nuk u bė nga ana e demonstruesve para se tė sulmoheshin nga policia. Nuk do tė bėheshin kurrė dėmet qė u bėnė, nuk do tė derdhej as gjaku qė u derdh, sikur ndaj popu­llit demonstrues tė mos pėrdorej qė nė fillim dhuna policore dhe, sidomos, sikur tė mos ndėrhynte policia e huaj, e cila me veprim­et e saj shoviniste tė padėgjuara bėri qė jo vetėm populli, por edhe policėt kosovarė tė pėrlesheshin me ta.

         Ėshtė e vėrtetė se nė demonstrata dhe si­domos nė ato tė fundit,kishin dalė edhe njė numėr i madh fėmijėsh, por ky fakt nuk i pengoi aspak korbat gjakatarė qė tė derdhin mbi ta breshėri plumbash e bombash trullosė se dhe lotsjellėse. Kėto veprime ēnjerėzore e kriminale, tė denja vetėm pėr fashistėt gjakatarė, propaganda revizioniste, tani po mundohet t'i arsyetojė duke shpifur nė mėnyrė tė poshtėr sikur demonstruesit gjoja i paskan nxjerrė me dhunė fėmijėt nė demonst­rata, me qėllim qė tė fshihen pas tyre edhe kėshtu tė mbrohen nga plumbat e policisė jugosllave! Edhe sikur kjo tė ishte e vėrtetė pėrsėri nuk mund tė arsyetohet vrasja masi­ve e popullit, por, nė tė vėrtetė, tė gjitha ato qė thuhen rreth mbrojtjes me fėmijė ja­nė gėnjeshtra, shpifje e trillime tė udhėheqjes revizioniste nė Jugosllavi e nė Kosovė.

         Revizionistėt dhe tradhtarėt shpresuan se me kėtė shpifje tė ulėt i ranė shejit, por, as kjo nuk u ndezi. Populli ynė e di mirė se demonstruesit, jo vetėm qė nuk i nxorėn fė­mijėt me dhunė nė demonstrata, por pėrkund­razi, ata ishin nė hall se si t'i ndalnin fėmijėt e tyre qė u hidheshin nė grykė mit­ralozėve dhe tankeve tė armikut, qė i gjua­nin ata me gurė dhe u ngritnin barrikada,e­dhe pse pėrreth tyre vėrshėllenin plumbat. Bijtė e Kosovės trime jo vetėm nuk u mbroj­tėn me trupa fėmijėsh, po pėrkundrazi, u ha­pėn gjoksin plumbave tė armikut dhe ranė duke mbrojtur gratė, fėmijėt, popullin me he­roizėm tė paparė. Ata qė e kanė parė kėtė heroizėm dhe solidaritet tė pashembullt tė rinisė sonė tė kuqe, nuk mund tė mos kenė thėnė: "Lumė Kosova ē'brez po rrit!"

         Vandalistė e brutal, mizor e kriminal, nė tė vėrtetė, ishin veprimet e policisė fashiste dhe tė UDB-sė rankoviēiane, qė usht­ruan mbi popullin tonė gjithė atė dhunė e terror tė paparė. Pėrgjegjės pėr atė qė ndodhi nė Kosovė janė ata krerė revizionistė e tradhtarė, qofshin nė Beograd apo nė Kosovė qofshin shqiptarė ose joshqiptarė, qė urdhėruan shuarjen me gjak tė demonstratave, ata qė sollėn nė Kosovė policinė e Serbisė e tė Jugosllavisė pėr tė gjakosur, rrahur e poshtėruar popullin tonė, ata armiq e tradhtarė qė sollėn nė Kosovė ushtrinė, tanket dhe a­viacionin e luftės pėr tė shtruar popullin tonė, pėr tė tmerruar edhe foshnjat nė djep pėr tė shkretuar rrugėt dhe arat tona ata qė e bėnė Salvador tė dytė Kosovėn tonė tė bukur. Ata janė pėrgjegjės pėr tė gjitha a­to qė kanė ndodhur dhe po ndodhin nė Kosovė ata janė pėrgjegjės pėr gjakun qė u derdh, dhe pa dyshim pėr kėtė, njė ditė, do tė ja­pin llogari para popullit.

         Revizionistėt titistė bėnė shumė zhurmė kundėr socialimperialistėve sovjetikė kur ata dėrguan ushtri dhe tanke gjoja pėr "ndihmė internacionaliste", nė Ēekosllovaki e Afganistan dhe po bėjnė edhe tani kundėr p­laneve tė tij pėr tė ndėrhyrė nė Poloni, du­ke u ējerrė me tė madhe pėr "tė drejtėn e secilit popull qė t'i zgjidhė vetė problem­et e veta, pa asnjė ndėrhyrje e pėrzierje tė tė tjerėve. Pse, tani, kėta "njerėz tė paqes" dhe "kundėrshtarė tė dhunės e agres­ionit" nuk e lanė popullin e Kosovės t'i zgjidhte vetė problemet e veta, por u shpejtuan tė sjellin kėtu tanket dhe ushtrinė e tyre?  Pėrgjigjja ėshtė e thjeshtė: sepse e­dhe kėta, si carėt e Kremlinit, janė agresorė e hegjemonistė, kurse ajo qė flasin ėsh­tė thjeshtė njė demagogji. Dhe pėr tė qenė ironia edhe mė e madhe, pikėrisht kėta gja­katarė e akuzojnė popullin dhe rininė koso­vare pėr brutalitet, dhunė e vandalizėm !!

 

ZĖRI I POPULLIT ZĖRI I SĖ VĖRTETĖS

 

         Nė kohėn kur propaganda revizioniste dhe njė pjesė e shtypit reaksionar botėror kishin shpėrthyer njė fushatė tė paparė shpif­jesh, trillimesh e dezinformimesh tė paskrupullta rreth Kosovės dhe demonstratave tė saj, "Zėri i popullit", organ i Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės, botoi artikullin: "Pse u pėrdor dhuna polico­re e tanket kundėr shqiptarėve nė Kosovė?", i cili me argumente tė shumta dhe tė pakun­dėrshtueshme, hidhte dritė mbi tė vėrtetėn rreth ngjarjeve tė fundit nė Kosovė, rreth shkaqeve tė vėrteta qė detyruan popullin tonė tė robėruar tė ngrihet nė greva e demon­strata, rreth qėllimeve e kėrkesave tė vėr­teta tė tyre. Me anė tė kėtij artikulli, Shqipėria socialiste ngriti fuqishėm zėrin nė mbrojtje tė popullit tonė tė robėruar e tė luftės sė tij tė drejtė, dėnoi ashpėr dhunėn dhe terrorin barbar qė u ushtrua mbi ne dhe riafirmoi edhe njė herė qėndrimin e saj tė drejtė marksist-leninist si ndaj popull­it shqiptar nė Kosovė, Maqedoni, Serbi e Mal tė Zi, ashtu edhe ndaj popujve tė Jugoslla­visė.

         Jehona qė pati ky artikull nė popullin tonė ishte e jashtėzakonshme dhe e paparė ndonjėherė. Pothuaj se s'ka mbetur shqiptar qė tė mos e ketė lexuar ose dėgjuar fjalėn e ngrohtė tė Nėnės Shqipėri dhe tė mos ketė thirrur nga zemra: "Tė falemnderit, Nėnė!"

         Populli ynė u bind edhe njė herė se "Zėri i popullit" ėshtė vėrtet zė i popullit, se ai ėshtė edhe zėri i tij, se zėri i Shqipė­risė Socialiste ėshtė zėri i sė vėrtetės.

         Revizionistėt jugosllavė gjithmonė janė munduar qė pėr luftėn e drejtė qė bėn popu­lli shqiptar nė Jugosllavi pėr tė drejta e liri, ta fajsojnė, padrejtėsisht, Shqipėri­nė socialiste dhe Partinė e saj tė Punės. Nė se kėtė ata nuk e thoshin drejtpėrsėdrejti, publikisht, e kanė thėnė vazhdimisht nė mė­nyrė tė tėrthortė dhe, sidomos, e thoshin hapur nėpėr mbledhjet e shumta qė organizo­nin nė popull. Tani, pas grushtit dėrmues, qė u dha atyre artikulli i "Zėrit tė popullit", revizionistėt  dhe tradhtarėt dolėn edhe hapur dhe publikisht. Gjithė maqina propagandistike e Jugosllavisė u angazhua nė fushatėn kundėr "Zėrit tė popullit" e nėpėrmjet tij, kundėr Shqipėrisė dhe Partisė sė Punės. Artikuj e komente tė shumta janė botuar dhe emituar nė mjetet revizioniste tė informim­it, si "pėrgjigje" ndaj artikullit tė "Zėr­it tė popullit", kurse nė mbledhjet e shum­ta tė tė gjitha niveleve, revizionistė dhe tradhtarė tė ndryshėm po vazhdojnė tė dėrdėllisin e tė lehin kundėr tij.

         Nė mėnyrė qė t'u kishte sukses propaganda telallėt revizionistė e kanė shoqėruar atė edhe me shpifje e trillime tė nxjerra nga arsenali i propagandės antishqiptare tė ko­hės sė Rankoviēit.

         Si duket, revizionistėt dhe tradhtarėt po mendojnė se janė ende nė vitet pesėdhjetė, kur njerėzit, duke mos e njohur sa duhet as Shqipėrinė socialiste dhe as klikėn revizi­oniste tė Beogradit, edhe mund tė mashtroheshin dhe t'u besonin shpifjeve e trillimeve tė poshtra tė Titos e Rankoviēit dhe tė kė­lyshėve tė tyre. Esat Toptanėt dhe Mustafė Merlikėt e Kosovės, tė mbyllur nėpėr mbledhje, bare e sallone bixhozi, duke pirė, siē thonė edhe vetė, "ujė tė Savės" janė larguar aq shumė nga populli sa nuk e njohin atė fare dhe prandaj e mendojnė popullin aq naiv, aq injorant, sa tė luajnė me tė ashtu si duan ata! Por, edhe kėtu ata mashtrohen keq.

Populli ynė e njeh sot fare mirė Shqipėrinė kuqe tė Enver Hoxhės, e njeh jetėn e lum­tur socialiste qė lulėzon atje, e njeh politikėn e saj tė kristaltė marksiste-leninis­te e i njeh edhe ata qė dėrdėllisin kundėr saj. Prandaj nuk mashtrohet nga tė lehurat e tyre. Gjithė ai qė e ka lexuar apo dėgju­ar artikullin e "Zėrit tė popullit" ose qė e njeh sadopak Shqipėrinė socialiste dhe politikėn e saj, nuk mund tė mos shohė se ato qė llomotisin armiqtė dhe tradhtarėt kundėr Shqipėrisė, nuk janė tjetėr veēse trillime shpifje tė poshtra dhe naive.

         Vetėm renegatė si Fadil Hoxha, Xhavit Ni­mani, Mahmut Bakalli, Ali Shukriu etj.  mund ta quajnė ndihmėn dhe pėrkrahjen e sinqertė tė Shqipėrisė socialiste pėr popullin tonė nė Kosovė dhe nė viset e tjera shqiptare si "sulm", "ndėrhyrje", "shovinizėm" e "pater­nalizėm", kurse ndėrhyrjen me ushtri tanke e bajoneta tė Serbisė, ta quajnė "ndihmė" e "pėrkrahje internacionaliste e vėllazėrore" Vetėm plehėra si ata mund ta quajnė ideolo­gjinė marksiste-leniniste tė Shqipėrisė si "reaksionare", "aventuriste" e "luftėnxitė­se" dhe tė llomotisin se ajo u shėrbeka blloqeve e superfuqive imperialiste!!! Blofe tė tilla kundėr Shqipėrisė nuk bėjnė as qarqet mė reaksionare tė botės.

         Klouni Xhavit Nimani nė njė fjalim tė tij duke pėrsėritur si papagall ato qė i kishin thėnė padronėt e tij nė Beograd, e akuzoi "udhėheqsijen e Shypnisė" se gjoja ajo po i fut nė njė thes tė gjithė shqiptarėt e po i quan "vėllezėr shqiptarė" edhe forcat mė reaksionare tė popullit shqiptar! Kėshtu flet ky sharlatan, por me siguri qė kėshtu nuk mendon as ai. Nuk mund tė mos e dijė Xhavit Nlmani dhe shokėt e tij se, kur flitet pėr "vėllezėrit shqiptarė", bėhet fjalė pėr po­pullin, pėr njerėzit e ndershėm, dhe jo aspak pėr tradhtarėt e shitur, qofshin kėta ballistė e zogistė apo revizionistė si ai. Tradhtari mund tė jetė gjithēka, por vėlla nuk mund tė jetė kurrė.

         Veēanėrisht e poshtėr dhe cinike ėshtė orvatja qė, duke falsifikuar dhe shtrembėruar haptazi dhe nė mėnyrėn mė tė palejueshme artikullin e "Zėrit tė popullit", tė bindet o­pinioni (sidomos ai jugosllav) se Shqipėria pėr ngjarjet nė Kosovė gjoja "fajėson popullin serb" dhe se gjoja ajo "nxit urrejtje e konflikte nė mes tij dhe popullit shqiptar" Nė kėtė mėnyrė, propaganda revizioniste pėr piqet ta diskreditojė nė sytė e popujve ju­gosllavė politikėn e drejtė marksiste-leni­niste dhe konsekuente internacionaliste tė Partisė sė Punės ndaj popujve tė Jugosllavi sė dhe tė gjithė botės. Qėndrimin e saj tė papajtueshėm me udhėheqjen revizioniste tė Jugosllavisė, Partia e Punės e Shqipėrisė e ka theksuar qartė, hapur dhe vazhdimisht, po as nė artikullin e "Zėrit tė popullit" tė 8 prillit dhe askund  tjetėr nuk mund tė gjendet asnjė fjalė kundėr p o p u j v e tė Jugos­llavisė, asnjė identifikim dhe pėrzierje e popujve tė Jugosllavisė dhe krerėve tė tyre revizionistė e shovinistė.

         Vetėm njerėz tė pafytyrė si Dragosavci e Fadil Hoxha, si Vidiēi e Mahmut Bakalli, si Dushan Ristiēi e Xhavit Nimani mund ta aku­zojnė udhėheqjen e lavdishme tė Partisė sė Punės pėr mungesė tė internacionalizmit, e­dhe pse e dinė mirė se ishte pikėrisht kjo udhėheqje, ishte pikėrisht shoku Enver Hoxha qė kishte urdhėruar divizionet partizane shqiptare tė vinin e tė luftonin jo vetėm pėr ēlirimin e Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare, por edhe tė popujve tė Serbisė, Bosnjės e Malit tė Zi. Qėndrimin e saj internacionalist ndaj popujve jugosllavė Partia e Punės e ka dėshmuar me gjakun e derdhur tė qindra partizanėve tė pavdekshėm, qė ranė pėr ēlirimin e popujve jugosllavė, po e dė­shmon edhe sot kur atyre, si pasojė e poli­tikės tradhtare e antipopullore tė udhėheq­jes jugosllave, po u kanoset rreziku i ndėr hyrjes sė superfuqive imperialiste.

         Nė propagandėn e tyre tė poshtėr kundėr Shqipėrisė, revizionistėt jugosllavė dhe tradhtarėt shqiptarė kanė shkuar aq larg sa ta pėrdorin si "argument" edhe ēėshtjen e fesė me qėllim qė t'i nxisin kundėr Shqipėrisė besimtarėt e ndershėm nga radhėt e popullit tonė. Kėshtu vepronin armiqtė e popullit e­dhe gjatė Luftės Nacionalēlirimtare, qė, me anė tė fesė, u munduan ta ndajnė e ta pėrēajnė popullin tonė. Nga kjo lodėr e poshtėr, populli ynė nuk u mashtrua as nė tė kaluarėn dhe aq mė pak mund tė mashtrohet  sot kur ndėrgjegjja e tij klasore e patriotike ėsh­tė ngritur dhe po ngritet vazhdimisht. Besimtarėt e ndershėm e dinė se ata qė po flas­in e "merakosen" pėr fenė nė Shqipėri, jo vetėm qė vetė nuk njohin fe, por ata nuk dinė e nuk njohin as komb e atdhe. Shqiptarėt kurrė nuk e kanė vėnė ēėshtjen e fesė mbi ēė­shtjen e vatanit, nuk kanė lejuar qė feja tė bėhet pengesė pėr lirinė dhe pėrparimin e atdheut. Mbi gjithēka, pėr popullin tonė ka qenė dhe ėshtė ēėshtja e atdheut, prandaj ai edhe thotė se "FEJA E SHQIPTARIT ĖSHTĖ SHQI PTARIA".

         Tanimė ėshtė bėrė e qartė se, me propaga­ndėn e tyre kundėr Shqipėrisė, revizionist­ėt dhe tradhtarėt synojnė, pėrveē tė tjera­sh, edhe t'i armiqėsojnė popujt e Jugoslla­visė, dhe sidomos popullin tonė, me Shqipė­rinė socialiste dhe me Partinė heroike tė Punės. Por, pėrpjekjet e tilla kurdoherė kanė dėshtuar dhe do tė dėshtojnė me turp. Dashuria e popullit tonė tė robėruar ndaj Nė­nės Shqipėri, Partisė sė saj sokoleshė dhe marksist-leninistit tė madh, birit mė tė dashur e mė tė lavdishėm tė popullit shqiptar shokut Enver Hoxha, ka qenė kurdoherė e ma­dhe dhe e paluhatshme. Vetė do t'ia paguaj­nė tatimin budallallėkut e poshtėrsisė sė tyre ata qė do t'u shkojė mendja se artiku­lli i "Zėrit tė popullit" e mungon kėtė da­shuri. Pėrkundrazi, ai na e ka shtuar atė.

         Shqipėria ka qenė kurdoherė Atdhe i gji­thė shqiptarėve, po sot ajo ėshtė bėrė edhe Atdhe i tė gjithė komunistėve tė vėrtetė dhe tė gjithė proletarėve tė botės. Prandaj pėr popullin e Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare, ajo ėshtė dy herė atdhe. Kėtė duhet ta kenė tė qartė dhe ta mbajnė mirė parasysh tė gjithė, sidomos ata qė "nuk mund tė qėndrojnė indiferentė ndaj asaj qė po n­dodh nė Shqipėri". Revizionistėt jugosllavė dhe kėlyshėt e tyre nė Kosovė, jo vetėm qė nuk kanė qenė kurrė "indiferentė ndaj Shqipėrisė, po pėrkundrazi, ata kanė qenė shumė tė interesuar dhe kanė bėrė ēdo pėrpjekje qė atje tė ndodhė ajo qė kanė dashur ata. Nėse edhe pas dėshtimeve tė vazhdueshme e tė tu­rpshme qė kanė pėsuar nuk kanė nxjerrė mėsimet e nevojshme (siē po lėnė tė kuptohet), atėherė duhet ta kenė parasysh edhe kėtė tė vėrtetė: Mbrojtja e Shqipėrisė socialiste ėshtė detyra mė e lartė patriotike pėr ēdo shqiptar tė ndershėm, kudo qė tė ndodhet. Ēdo pėrpjekje e kujtdo qoftė qė, nga Jugos­llavia, ta rrezikojė nė ēfarėdo mėnyre Shqipėrinė, do tė hasė sė pari nė qėndresėn e vendosur tė dy milionė shqiptarėve tė Koso­vės, Maqedonisė, Serbisė dhe Malit tė Zi, qė pėr tė mbrojtur Atdheun e tyre socialist, bėhen tė gjithė Mic Sokola.

 

POPULLI YNĖ KĖRKON LIRI E JO LUFTĖ

 

         Nė pėrpjekjet e vazhdueshme pėr ta mbajt­ur popullin tonė nėn thundėr, vojvodėt e ri­nj tė Beogradit dhe veglat e tyre e kanė pėrdorur gjithmonė edhe shantazhin e rrezikut tė shpėrthimit tė ndonjė konflikti tė madh nė Ballkan dhe tė ndėrhyrjes sė superfuqive imperialiste. Kėtė kartė, ata po e pėrdorin edhe tani nė fushatėn propagandistike kund­ėr popullit tonė. Duke i akuzuar demonstru­esit dhe pėrkrahėsit e tyre si "luftėnxitės dhe prishės tė paqes e tė stabilitetit nė Ballkan", ata kėrkojnė hapur nga populli y­nė qė tė rrijė urtė e tė mos bėjė zė edhe kur ai shtypet dhe shfrytėzohet nga tė tjerėt. Sepse, nė tė kundėrtėn, po tė ngrihet e tė kėrkojė ndonjė tė drejtė a liri, bėhet shkaktar i prishjes sė paqes dhe stabilite­tit dhe i ndėrhyrjes sė superfuqive nė Jugosllavi, bile edhe nė Shqipėri!

         Populli shqiptar ka luftuar nė shekuj pėr liri. Por, ai kurrė nuk e ka dashur luftėn, kurrė nuk ka qenė luftėnxitės. Luftėrat atij ia kanė imponuar kurdoherė tė tjerėt, ata qė i shkelnin nė vatėr dhe ia rrėmbenin lirinė Ai kurrė s'ka pranuar tė bėhet mish pėr top dhe objekt manipulimi i fuqive tė mėdha. Ai kurdoherė luftėn e ka bėrė me forcat e veta dhe kurrė nė dėm tė popujve tė tjerė. I ti­llė ka qenė populli ynė ndėr shekuj, dhe i tillė ėshtė ai edhe sot.

         Populli shqiptar nė Jugosllavi dėshiron paqe dhe jo luftė. Por, paqja nuk mund tė sigurohet kurrė duke i mbajtur popujt nėn zgjedhė e robėri. Vetėm duke qenė plotėsisht tė lirė, popujt e Ballkanit dhe tė gjithė botės mund tė jetojnė nė paqe, miqėsi e re­hati tė plotė. Vetėm nė kėtė mėnyrė mund t'i mbyllet rruga edhe pėrzierjes sė superfuqi­ve dhe agresionit tė tyre imperialist.

         Tė akuzosh popullin c robėruar tė Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare si paqėprishės dhe luftėnxitės, ėshtė njėsoj sikur ta akuzosh popullin liridashės palestinez se po e prish paqen dhe po e nxit luftėn nė Lindjen e Mesme, ta akuzosh atė se gjoja po i hap rrugė ndėrhyrjes sė fuqive tė mėdha im­perialiste! Akuzat e tilla, qė mund t'i bė­jnė vetėm qarqet mė reaksionare, agresive, raciste e cioniste, vėshtirė se mund tė ma­shtrojnė njeri.

         Populli ynė nuk dėshiron luftė e gjakder­dhje. Prandaj, kėrkesat e tij i bėri nė rrugė paqėsore. Por, udhėheqja shoviniste e Beogradit me qėllim qė ta frikėsojė atė, kė­tyre kėrkesave iu pėrgjigj me dhunėn dhe terrorin mė tė egėr fashist. Por, ajo duhet ta dijė mirė dhe ta mbajė parasysh se masat e dhunės policore dhe ushtarake qė u ndėrmor­ėn e po vazhdojnė akoma, vrasjet, burgosjet masive dhe torturat ēnjerėzore, kėrcėnimet e vazhdueshme me tanke, aeroplanė e masa tė ashpra ligjore, jo vetėm qė nuk e frikėsoj­nė popullin tonė, por e zemėrojnė dhe e eg­ėrsojnė atė edhe mė shumė, jo vetėm qė nuk mund ta qetėsojnė, por e detyrojnė qė, pėr realizimin e kėrkesave (nga tė cilat nuk lėvizi dot), tė mendojė edhe nė rrugė dhe me mjete tė tjera.

         Mėnyra e vetme pėr ta qetėsuar popullin e revoltuar ėshtė realizimi i menjėhershėm i kėrkesave tė tij tė drejta,heqja e gjendjes sė jashtėzakonshme, lirimi i tė tė gjithė tė burgosurve, dėnimi i atyre qė urdhėruan ndėrmarrjen e masave tė pėrgjakshme ndaj popu­llit etj. Nė tė kundėrtėn, zjarri do tė rritet edhe mė shumė, e pėrgjegjėsia pėr paso­jat qė mund tė rrjedhin bie vetėm mbi udhė­heqjen revizioniste jugosllave.

         Populli ynė heroik, gjatė gjithė histori­sė sė tij tė lavdishme, ka luftuar me hero­izėm pėr lirinė 'dhe tė drejtat e veta. Kurrė ai nuk u ėshtė frikėsuar e pėrkulur armiqve sado tė shumtė e tė egėr qė kanė qenė ata, por u ka hapur kurdoherė gjoksin dhe u ka treguar grushtin e vet tė fuqishėm. Vala e grevave dhe demonstratave qė shpėrthyen anė e kėnd Kosovės, ėshtė vazhdim i natyrshėm i luftės shekullore tė popullit tonė pėr liri Nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuajė kėtė luftė tė drejtė tė popullit tonė tė pamposhtur. Atė nuk mund ta shuajnė as plumbat, ta­nket e aeroplanėt e armiqve, dhe as propaganda dhe demagogjia e tyre. Populli ynė liridashės ėshtė i bindur nė drejtėsinė e luft­ės sė tij dhe nuk do ta pushojė atė deri nė kurorėzimin e saj me fitore. Kėtė e dėshmon qartė lufta qė populli ynė po bėn edhe tani nė forma tė ndryshme, e dėshmon edhe qėndrimi burrėror qė po mban ai ndaj fushatės sė gjerė propagandistike qė kanė ndėrmarrė revizionistėt dhe tradhtarėt. Populli ynė pa­triot, punėtorėt, fshatarėt, rinia shkollo­re e studenteske, inteligjencia jonė revolucionare etj., jo vetėm qė nuk po u tremben presioneve, shantazhit e kėrcėnimeve, jo ve­tėm qė nuk po i dėnojnė demonstratat qė i bėnė vetė dhe as artikullin e "Zėrit tė po­pullit", po pėrkundrazi, po e ngrejnė zėrin po i mbrojnė e pėrkrahin ato, po dėnojnė hapur dhe me guxim dhunėn dhe terrorin e egėr tė diktaturės revizioniste jugosllave.

         Ngjarjet e fundit nė Kosovė dhe situata e krijuar janė edhe njė mėsim i madh pėr popullin tonė tė robėruar. Ai po e sheh qartė se kush janė armiqtė e tij tė vėrtetė dhe kush janė bijtė e tij tė vėrtetė, kush po e shtyp dhe shfrytėzon atė kaq egėrsisht, dhe kush po lufton me vendosmėri pėr ēlirimin e tij kombėtar dhe shoqėror.

Nė kėto momente historike, ēdo shqiptar i ndershėm, ēdo punėtor, fshatar, student, nxėnės, intelektual etj., duhet tė mendojė thellė dhe me pėrgjegjėsinė mė tė madhe pėr fatet e popullit dhe pėr qėndrimin e tij nė kėtė situatė.

         Armiqtė e urryer, qė e kanė robėruar e copėtuar popullin tonė, jo vetėm po na i plaēkitin pasuritė tona tė mėdha e po na thith in gjakun dhe djersėn tonė, jo vetėm po na mbajnė nė varfėri, skamje, papunėsi, kurbet e mjerim... por po mundohen edhe tė na shu­ajnė edhe ndjenjat tona patriotike e revolucionare. Ata vranė mizorisht, nė lulen e ri nisė, shumė vajza e djem nga mė tė mirėt tė popullit, vranė motrat dhe vėllezėrit tanė tė shtrenjtė, qė kėrkonin tė drejta e liri pėr popullin. Ata plagosėn e gjymtuan qind­ra bija e bij tė popullit, kurse qindra tė tjerė i kanė pėrplasur burgjeve dhe po ua nxjerrin shpirtin, duke ushtruar mbi ta mundime e tortura ēnjerėzore. Armiqtė tanė tė egėr e mbuluan me polici, ushtri, tanke e ae­roplanė, Kosovėn tonė tė dashur. Ata e rra­hėn, e shanė dhe e poshtėruan popullin tonė kurse tani, kundėr tij po vjellin vrer tė paparė shovinist...

         Nė kushte tė kėtilla tė dhunės dhe terro­rit tė egėr qė po ushtrohet mbi ne e qė nuk ėshtė parė as nė kohėn e zezė rankoviēiane, secili e sheh qartė fytyrėn e vėrtetė gjakatare dhe antishqiptare tė udhėheqjes shovi­niste jugosllave dhe zagarėve tė saj, pra ēėshtja shtrohet prerė: O me popullin o me armiqtė e tij; me popullin ose me ata qė e vrasin, burgosin, torturojnė e poshtėrojnė bijat e bijtė tanė mė tė mirė; me popullin ose me shovinistėt rankoviēianė dhe kėlysh­ėt e tyre shqiptarė. Kėshtu duhet tė gjyko­jnė edhe bijtė e ndershėm tė popullit nė organet e ndryshme tė pushtetit,e edhe ata qė pėr tė siguruar kafshatėn e gojės, ose edhe tė mashtruar, janė detyruar t'ia vėnė vetes emrin e urryer tė agjentit e tė policit. Ata nuk duhet ta lejojnė veten tė bėhen mashė nė duart e armiqve dhe, pėr hir tė "udbashėve" ēetnikė tė Nishit e Beogradit, tė vras­in, gjymtojnė e torturojnė vėllezėrit e mo­trat e veta, bijat dhe bijtė mė tė mirė tė popullit.

         Grevat dhe demonstratat heroike nė Kosovė treguan edhe njė herė se ē' forcė e madhe e pathyeshme ėshtė populli i bashkuar si njė trup i vetėm nė luftė pėr tė drejta e liri. Edhe njė herė u pa se vetėm tė bashkuar, klasa jonė punėtore, fshatarėsia jonė patriote gruaja revolucionare dhe rinia jonė e zja­rrtė, mund tė luftojnė me sukses pėr interesat e tyre dhe tė tė gjithė popullit.

         Populli ynė po e sheh se bijtė e tij mė tė mirė, komunistėt e vėrtetė, revoluciona­rėt dhe patriotėt e vėrtetė,- po luftojnė,po vriten, po burgosen e po gjymtohen pėr tė mirėn e tij, pėr tė mirėn e kėsaj toke, pra­ndaj edhe po e pėrkrah me forcė luftėn e ty re, po solidarizohet me ta, po i mbėshtet e po i ndihmon ata me tė gjitha mėnyrat, po bashkohet gjithnjė e mė shumė me luftėn e tyre tė drejtė. "Bashkimi bėn fuqinė", thotė populli, prandaj bashkimi i paparė i popullit tonė, qė u arrit gjatė grevave dhe de­monstratave tė fundit, duhet tė forcohet dhe tė ēelnikoset edhe mė shumė, duke lėnė ana­sh (si nė kohė lufte) ēdo ndasi fetare, so­ciale e regjionale, ēdo mosmarrėveshje, mėri e hasmėri; ēdo gjė qė dobėson unitetin e popullit. Tė bashkuar dhe tė lidhur si vėllau me vėllanė, ne jemi mė tė fortė se tė gjithė armiqtė dhe tradhtarėt, tė bashkuar ne jemi tė pamposhtur, tė bashkuar ne do tė fitojmė tė drejtat tona, lirinė tonė.

Gjatė historisė sė tij tė lavdishme,po­pulli ynė kurrė nuk ua ka shtrirė dorėn armiqve tė tij. Tė drejtat dhe lirinė e tij ai kurrė nuk i ka kėrkuar si lėmoshė nga armiq­tė e urryer, por kurdoherė ka qenė i bindur se "liria nuk falet,por fitohet me gjak dhe sakrifica". Edhe ato pak tė drejta qė ka populli shqiptar nė Kosovė, Maqedoni e Mal tė Zi, s'ia ka falur askush, por i ka fituar me luftėn e tij tė vendosur, me gjakun e bijve tė tij mė tė mirė. Ai, as tani nuk pret qė tė drejtat dhe lirinė t'ia falin shovinistėt e Beogradit. Populli ynė ėshtė i vendo­sur tė luftojė me vendosmėri deri nė reali­zimin e plotė tė kėrkesave tė tij, ėshtė i gatshėm tė bėjė pėr to ēdo sakrificė e the­rori.

         Populli ynė kurrė nuk i ka dėgjuar, e nuk i dėgjon as sot, ata frikacakė e kapitulla­ntė qė e "kėshillojnė" ta pushojė luftėn e t'u pėrulet dhe nėnshtrohet armiqve tė tij. Por, populli ynė, gjithashtu, nuk lejon tė bjerė nė gabimin tjetėr qė tė hidhet nė ve­prime tė pamatura, tė nxituara e tė parako­hshme. Pėrvoja e gjatė luftarake e ka mėsu­ar atė tė jetė ii vendosur dhe i patrembur nė luftė, por edhe i pjekur, gjakftohtė e i pėrmbajtur. Lufta jonė do tė jetė e gjatė dhe e vėshtirė. Ajo duhet tė jetė e guximshme, por edhe e gjithanshme, e pėrgatitur dhe e organizuar mirė.

         Lufta pėr liri ėshtė detyrė dhe nder pėr ēdo shqiptar tė ndershėm. Por, populli ynė siē ka ditur nė tė kaluarėn, do tė dijė edhe tash tė bėjė dallimin mes atyre qė vėrtet luftojnė pėr interesat e tij dhe atyre qė orvaten ta keqpėrdorin e ta shfrytėzojnė luftėn e tij tė drejtė pėr qėllimet e tyre tė errėta. Populli nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me ato forca reaksionare zogiste e balliste qė mundohen tė pėrzihen nė luftėn e popull­it tonė dhe hiqen sikur edhe ato po luftoj­nė pėr ēlirimin e Kosovės. Nė tė vėrtetė  qėllimi i tyre i fundit nuk ėshtė ēlirimi i Kosovės dhe viseve tė tjera shqiptare, por lufta kundėr socializmit tė vėrtetė, qė po ndėrtohet nė Shqipėri. Nuk mund tė jenė ku­rrė me popullin e Kosovės kriminelėt qė ka­nė vrarė patriotė tė mėdhenj si Bajram Currin e Luigj Gurakuqin, Hasan Prishtinėn e A­vni Rustemin, ata qė kanė vrarė "yjet e Vi­gut", Tefik Ēangėn, Bardhok Ribėn, Ndrec Ndue Gjokėn e Heroinat Mirditore. Nuk mund tė jenė kurrė me Kosovėn ata qė lidhen e bashkėpunojnė me CIA-nė, me ēetnikėt, ustash­ėt apo me UDB-nė e Jugosllavisė titiste pėr tė luftuar kundėr Shqipėrisė socialiste. Kush lufton kundėr Shqipėrisė sė kuqe tė Enver Hoxhės, ai ėshtė edhe kundėr popullit tė Kosovės, ai ėshtė kundėr gjithė popullit shqiptar. Rrugėn e vėrtetė drejt lirisė dhe pėrparimit, popullit tonė tė robėruar nuk ia tregojnė as revizionistėt titistė, as tradhtarėt sahanlėpirės nė Kosovė dhe as ballis­tėt e zogistėt nė shėrbim tė imperializmit. Vetėm nėn flamurin e kuq tė marksizėm-leninizmit, nėn udhėheqjen e klasės punėtore dhe pararojės sė saj marksiste-leniniste, popu­lli ynė do ta arrijė ēlirimin e vėrtetė ko­mbėtar dhe shoqėror. Populli i Kosovės, qė kurrė nė historinė e tij nuk u ka rėnė nė gafė popujve tė tje­rė, as tani nuk do tė lejojė asnjė shfaqje tė nacionalizmit e shovinizmit ndaj popull­sive joshqiptare nė Kosovė. Atė qė mund ta bėjnė tė tjerėt, nuk e bėn kurrė shqiptari. Lufta jonė drejtohet kundėr atyre qė na sh­typin e shfrytėzojnė, kundėr shovinistėve robėrues tė Jugosllavisė e tradhtarėve shqiptarė tė Kosovės, dhe jo, kurrsesi, kundėr popujve jugosllavė, kundėr punėtorė­ve e fshatarėve jugosllavė, tė cilėt, sikur­se edhe ne, shtypen e shfrytėzohen nga bor­gjezia e re jugosllave. Patriot i vėrtetė shqiptar ėshtė jo ai qė sillet keq e bėn zullume nė njerėzit e pafajshėm tė kombėsive tė tjera, por ai qė lufton pa mėshirė kund­ėr regjimit gjakatar tė revizionistėve jugosllavė, e nė tė njėjtėn kohė shkon mirė me fqinjtė e vet joshqiptarė dhe i bind edhe ata pėr drejtėsinė dhe pastėrtinė e luftės ēlirimtare tė popullit tonė.

         Ashtu siē ka thėnė shoku Enver Hoxha, po­pulli shqiptar kurdoherė e ka ēarė rrugėn e historisė me shpatė nė dorė. Nė luftėn e tij' tė lavdishme pėr liri, ai kurdoherė ėshtė mbėshtetur nė forcat e veta dhe kurrė nė "ndihmėn" a "pėrkrahjen" e fuqive tė mėdha agresive. As tani ai nuk ka as iluzionin mė tė vogėl ndaj asnjė fuqie a supėrfuqie imperialiste. Ēlirimin e tij, populli i Kosovės dhe i viseve tė tjera tė banuara me shqiptarė, nuk e pret si peshqesh as nga imperializmi amerikan, as nga socialimperializmi sovjetik, as nga maoistėt kinezė dhe as nga  titistėt jugosllavė.

         Lirinė e ėndėrruar nė shekuj, populli ynė do ta fitojė vetėm me punėn dhe luftėn e pa' mposhtur tė tij, vetėm me vuajtjet, sakrificat dhe gjakun e bijave e tė bijve tė tij., Por, nė luftėn e tij tė lavdishme, megjithatė, nuk ėshtė vetėm. Me tė janė dhe do tė je nė tė gjithė popujt liridashės, proletariati, komunistėt dhe revolucionarėt e vėrtetė' tė tė gjithė botės.

Lufta e popullit tonė ėshtė e drejtė, dhe patjetėr do tė triumfojė!

 

Revista “LIRIA”  Nr. 3 , Maj 1981 , nga faqe 1 deri faqe 9.

     

  DY FJALĖ PĖR SHKRIMIN “LUFTA E POPULLIT TONĖ ĖSHTĖ E DREJTĖ DHE DO TĖ TRIUMFOJ”

 

         Nė 25 vjetorin e Demonstratave tė vitit 1981 solla shkrimin “LUFTA E POPULLIT TONĖ ĖSHTĖ E DREJTĖ DHE DO TĖ TRIUMFOJ” tė botuar nė Revistėn “LIRIA”  Nr. 3 , Maj 1981,  qė personalisht kisha lexuar qysh me 1981 dhe vlerėsoj se ėshtė njė ndėr shkrimet mė me  ndikim i kohės sė atėhershme. Ky shkrim ėshtė shkrimi mė pėrmbledhės nė arsyetimin e kėrkesės sė popullit shqiptar nė ish-Jugosllavi pėr Republikėn dhe pėr tė drejtėn e vetėvendosjes.

       Edhe sot po tė i kthehemi asaj periudhe dhe atyre rrethanave, nuk ke se ēfarė tė i shtoje ose tė i hiqej kėtij shkrimi. Nė kohėn kur ish Jugosllavia dhe mė shum se gjysma e botės thirrej nė vlerat e vendosura nė drejtėsi sociale, tė vendosura nė bazė tė luftės pėr barazi tė klasave dhe socializmit, duke u mbėshtetur nė socializėm si proces botėror etj. nuk kishte rrugė tjetėr vetėm tė dėshmohej se ajo teori ishte njė revizionizėm, ndryshim i filozofisė burimore tė socializmit pėr tė mbajtur kombet mė tė vogla tė shtypura. Nė aspektin teorik, shumė herė ėshtė dėshmuar se pėr tė arsyetuar tezėn dhe tė drejtėn tėnde, duhesh tė dėshmosh jo legjitimitetin dhe falsitetin e teorisė qė kundėrshton. Ky shkrim dhe gjithė filozofia e rezistencės sė kohės para 25 vjetėve dėshmonte se ēėshtja kombėtare nė ish-Jugosllavinė socialiste nuk ishte zgjedhur drejt, madje as qė ishte mbėshtetė nė teorinė nė tė cilėn thirrej. Marksizėm-Leninizmi dhe filozofia socialiste vetėm ishte keqpėrdor nė mėnyrėn mė brutale pėr shtrirjen dhe sundimin e kombeve mė tė fuqishme ndaj kombeve mė tė vogla siē potencohet edhe nė kėtė shkrim duke dėshmuar pėr ndarjen dhe shfrytėzimin e kombit shqiptar nė Ballkan, po edhe pėr raste tjera nė Evropė duke sjell shembullin e intervenimit tė Bashkimit Sovjetik nė Ēekosllovaki dhe Poloni.

       Nė rrafshin teorik, sot mund tė spekulohet  se ndoshta do tė ishte dashtė tė kishim armė zhargonin tė mbėshtetur nė argumentin dhe filozofinė e demokracisė, votės sė shumicės dhe respektimit tė vullnetit tė shumicės, pluralizmit dhe respektimit tė dallimeve, ekonomin e tregut etj.  mbi tė cilat baza sot mbėshtetet mendimi dhe veprimi politik bashkėkohor, por kjo ishte e pamundur nė kohėn dhe hapėsirėn e dhėnė. Kjo do tė i binte sikur tė flasėsh nė njė shkollė pėr teorinė e atomit dhe molekulave tė metaleve, nė shkollėn qė ende nuk kanė mbėrri dhe nuk e kanė mėsuar teorinė dhe tabelėn e Mendeljevit. Ose sikur nė sistemin feudal tė mbaje leksionin mbi fraksionin brenda partisė dhe tė drejtat e fraksionit atje. 

     Bazuar nė kohėn dhe hapėsirėn, ky shkrim ėshtė shkrimi mė shkencor dhe mė i avancuari nė dėshmimin e drejtėsisė sė kėrkesės pėr Republikėn Shqiptare nė ish-Jugosllavin dhe tė drejtėn e shqiptarėve pėr vetėvendosje. Ky shkrim i shkruar menjėherė pas Demonstratave tė mars – prillit tė vitit 1981 ėshtė  pasqyrimi mė real dhe mbėshtetja mė e mirė e atyre demonstratave.

Shefqet Cakiqi - Llapashtica

     

 



 

 

 

 

 

 

 

Kostenlose Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!