Ekskluzive/Flet Kristofor Martiro, oficeri i Sigurimit tė Shtetit dhe ish-hetuesi i “grupit tė ushtarakėve” e atij tė “ekonomisė”

    

"JA SI E HETOVA BEQIR BALLUKUN, ADHURUESIN E ENVERIT"

 

Pėr akuzėn u shfrytėzuan materialet e Plenumeve tė 5 dhe 6 tė KQ dhe raporti i kontrollit nė Ministrinė e Mbrojtjes

 

Pėrgatiti: Luan Kondi  Gazeta “PANORAMA”

 

         Kristofor Martiro, 77-vjeēar nga Tirana, ish-oficer madhor i Sigurimit tė Shtetit, njeriu qė ka marrė nė pyetje Beqir Ballukun, ish-ministrin e Mbrojtjes dhe anėtar i Byrosė Politike, Kiēo Ngjelėn, Vasil Katin si dhe familjarėt e Mehmet Shehut, pas vetėvrasjes sė kėtij tė fundit, rrėfen ekskluzivisht pėr “Panorama” gjithēka rreth proceseve mė tė bujshme tė viteve “70-tė. Ai shpjegon rrethanat se si e komanduan nė grupin e hetimit tė Ballukut, e tė ashtuquajturit grup armiqėsor nė ushtri, ndėrsa ishte zėvendėskryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme nė Korēė. Mė pas, ai tregon pėr mbledhjen e tetė hetuesve dhe ēfarė iu tha nė tė Hysni Kapo dhe Kadri Hazbiu.

Cilat ishin materialet qė u pėrdorėn nė kėtė proces hetimor dhe kush ishte akuza pėr ish-ministrin Balluku, tė cilėn e lexoi prokurori i Pėrgjithshėm. Si reagoi ish-funksionari i lartė, qė e kishte idhull Enver Hoxhėn ndaj akuzės qė i bėhej dhe ēfarė tha ai rreth saj nė seancat e hetuesisė me Martiron. Ku qėndronte problemi i materialeve hartuar nga specialistėt e Ministrisė sė Mbrojtjes dhe pėrse ato u quajtėn tė zeza. Cili ishte roli i Hysni Kapos dhe materialit tė pėrgatitur prej tij pas kontrolli tė ushtruar nga KQ i PPSH nė Ministrinė e Mbrojtjes. Kėto dhe tė tjera tė fshehta tė kėtij procesi zbardhen nė vijim nė intervistėn interesante tė Kristofor Martiros.

 

         Pyetje: Cilat ishin rrethanat, nė tė cilat ju u caktuat nė hetimin e tė ashtuquajturit grup armiqėsor nė krye tė ushtrisė dhe atij tė ekonomisė?


         KRISTOFOR MARTIRO: Pėrpara se tė komandohesha nė hetimin e tė ashtuquajturit grup i ushtarakėve dhe atij tė ekonomisė, isha me detyrė zėvendėskryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme nė Korēė, ku merresha me problemet e Sigurimit. Nė kėtė kohė, unė isha informuar pėr arrestimin e Beqir Ballukut, sigurisht nga zhvillimi i punimeve tė Plenumit tė Pestė tė KQ tė PPSH dhe bisedave me kuadrot ushtarakė tė rrethit tė Korēės. Pėrpara kėsaj, nė Plenumin e Katėrt tė KQ ishte dėnuar veprimtaria e Todi Lubonjės dhe Fadil Paēramit. Nė kėtė kohė Todi kishte qenė nė Korēė, me detyrėn e zėvendėssekretarit tė Komitetit tė Partisė sė Rrethit. Me tė kisha kontakte, marrėdhėnie pune dhe shoqėrore. E mė kujtohet Todi si njeri i mirė, me diapazon tė gjerė dhe pikėpamje jo tė ngurta, por liberale, nė drejtim tė rinisė e organizatave tė tjera shoqėrore, por edhe nė drejtimin tė organeve tona, kuptohet krahasuar kjo me kohėn. Pas Plenumit tė Katėrt tė KQ tė PPSH, situata ishte tejet e ngarkuara pėr organet tona, pra Sigurimin e Shtetit, pasi shtrohej problemi nga lart qė tė mbylleshin shtigjet e penetrimit tė ideologjisė borgjezo-revizioniste. Kėto orientime i shtronim edhe gjatė analizave tė punės sonė. Nė drejtim tė kėsaj qė thashė, pra penetrimit tė ideologjisė borgjeze, ne kishim tė bėnim gjatė punės sonė me vizitorė qė vinin nga jashtė, turistė, me njerėz qė venin jashtė shtetit e tė tjera. Pra, ishin njė sėrė problemesh qė shtroheshin pėr t“u diskutuar nė organet tona, nga ku do tė nxirreshin edhe konkluzione.

 

         Pyetje: Kur u komanduat nė detyrėn e hetuesit tė “grupit ushtarak”?


         KRISTOFOR MARTIRO: Nė kėtė situatė, mora njė njoftim telefonik nga zėvendėsministri i Punėve tė Brendshme, Feēorr Shehu. Mė kujtohet se ishte 15-16 dhjetori i vitit 1974. Zėvendėsministri mė urdhėroi se duhet tė nisesha urgjentisht pėr nė Tiranė dhe se duhet ta dorėzoja detyrėn njė kolegu. Ishte enigmė pėr mua ky nxitim, dhe pėr mė tepėr eprori nuk mė tha asgjė tjetėr rreth asaj qė do tė ndodhte me mua. Tė jem i sinqertė, u vonova dy ditė, pasi kisha disa probleme nė dorė, qė nuk mund t“i lija pa i zgjidhur. Mbėrrita nė kryeqytet mė 17-18 dhjetor. U paraqita nė ministri dhe aty mė njoftuan se isha caktuar nė pėrbėrje tė grupit hetimor qė do tė hetonte “grupin ushtarak”: Beqir Ballukun, Petrit Dumen, Hito Ēakon, Rahman Pėrllakun dhe tė tjerė. Kėta, siē e mėsova nė dikaster, ishin arrestuar pas pėrfundimit tė Plenumit tė Gjashtė tė KQ tė PPSH. Pra, ishte arrestuar edhe Beqir Balluku, qė kishte qenė i internuar nė Roskovec tė Fierit. Nė tė vėrtetė, mė tėrhoqėn vėmendjen pėr faktin se nuk isha paraqitur nė kohėn e duhur, pasi ishte planifikuar nga drejtuesit e lartė tė Ministrisė sė Brendshme qė tė merrja pjesė edhe unė nė arrestimin e tyre. Kėshtu u mblodh grupi hetimor dhe operativ qė do tė punonte nė hetimin e kėsaj ēėshtjeje tė bujshme tė atyre viteve. Grupi i hetimit do tė merrej me hetimin e katėr tė pandehurve, ndėrsa grupi operativ me grumbullimin e materialeve, sidomos nė drejtimin e “veprimtarisė armiqėsore”, tė kėtyre personave, qė nė atė kohė quheshin “komplotistė”. Tė dy grupet, qė pėrbėnin grupin hetimor, u mblodhėn nė sallėn e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, nė prezencė tė Kadri Hazbiut, Feēorr Shehut dhe madje, edhe tė sekretari tė KQ tė PPSH, Hysni Kapo. Gjithsej nė grupin e hetimor tė ushtarakėve tė lartė bėnin pjesė tetė vetė.

 

         Pyetje: Ēfarė orientimesh morėt nė kėtė mbledhje?


         KRISTOFOR MARTIRO: Aty na u tha se partia na kishte ngarkuar tė bėnim hetime pėr kėta “armiq”, “komplotistė” nė krye tė ushtrisė. Sipas tyre, kjo detyrė ishte delikate, por partia kishte besim tek aftėsitė tona. Na porositėn qė natyrisht tė kishim kujdes, qė hetimi tė bėhej korrekt, por njėkohėsisht tė ishim tė vėmendshėm se kėta “armiq” kishin qenė nė krye tė dikasterit ushtarak, qė mund tė mundoheshin qė tė implikonin edhe njerėz, sipas tyre, tė ndershėm dhe tė mirė. Kjo ishte porosi direkte e Hysni Kapos. Sipas porosive tė tyre duhet tė studionim materialet e Plenumeve tė Pestė dhe tė Gjashtė tė KQ tė PPSH, po ashtu edhe njė material qė ishte hartuar pas kontrollit tė Komitetit Qendror tė Partisė nė Ministrinė e Mbrojtjes. Sipas tyre, ky ishte njė kontroll pėr “aktivitetin armiqėsor, duke pėrfshirė shumė fusha. Nuk mė harrohet se Kadriu Hazbiu na porositi qė tė ishim korrekt me tė pandehurit, pra nuk duhet tė pėrdornim dhunė fizike jo e jo, por as presion, pra dhe pėr njė trajtim tė veēantė tė kėtyre tė pandehurve, krahasuar kjo me tė arrestuarit e tjerė. U caktua edhe vendi i hetimit, qė do tė bėhej nė burg nė dhoma tė veēanta. Secili i pandehur kishte dhomėn e tij nė katin e dytė tė Burgut 313. Dhomat ishin tė mėdha, tė shtruara me dėrrasa, por me dritare tė vogla. Ishin urdhėruar komanda e burgut pėr regjimin e tė pandehurve, qė pėrfshinte mbajtjen e skafandrės kur vinin nė hetuesi, pėr tė evituar ndonjė ngjarje, vetėvrasje duke e pėrplasur kokėn nė mur e hekura. Kėta kishin edhe roje brenda, qė ndėrroheshin ēdo 24 orė, mjekė dhe kuzhinierė tė veēantė.

 

         Pyetje: Cilat ishin procedurat qė ndoqėt pėr hetimin e tė pandehurve, pas studimit tė materialeve qė ishin nė dispozicionin tuaj?


         KRISTOFOR MARTIRO: Studiuam sė pari materialet e KQ tė PPSH, kryesisht fjalimet e Enver Hoxhės, diskutimet qė ishin bėrė nė repartet ushtarake dhe nė popull, por edhe materialin e pėrpiluar nga KQ pas kontrollit nė Ministrinė e Mbrojtjes. Baza kryesore e hetimit ishin pikėrisht kėto materiale. Mė pas u veprua pėr t“u dhėnė ngjyrėn juridike materialeve tė partisė pėr kėtė ēėshtje. Me njė fjalė, kaluam nėpėr duar tė gjitha materialet qė ishin grumbulluar. Mė pas hartuam planin hetimor-operativ. Nė kėtė plan pėrcaktuam edhe linjat kryesore tė hetimit pėr ēdo tė pandehur. Pra, hetimet bėheshin njėkohėsisht nė tė njėjtėn linjė e pasi arrihej kjo kalohej nė linjė tjetėr. Kjo ndodhte pasi materialet qė kishim nė dispozicion ishin voluminozė. Pėr shembull, materiali qė kishte pėrgatitur Hysni Kapo pas kontrollit tė ushtruar nė Ministrinė e Mbrojtjes, ishte i gjatė dhe aty, sipas orientimeve, pėrcaktoheshin disa drejtime tė aktivitetit “armiqėsor” tė tė pandehurve. Nė fillim tė kėtij materiali, pėrshkruheshin tė ashtuquajturat “Teza tė Zeza”, qė ishin tė lidhura pastaj me stėrvitjet, fortifikimet, raporte tė ndryshme tė ushtrisė dhe tė tjera. Drejtimi i dytė i raportit tė pėrgatitur nga Hysniu i takonte problemit politiko-ideologjik qė ishte njė zbėrthim i atyre problemeve, qė shtroheshin nė Letrėn e Hapur, qė i takon vitit 1966, ku ngriheshin problemet e vendosjes sė komiteteve tė partisė, caktimin e komisarėve, vėnien e partisė mbi komandėn, marrėdhėniet kuadėr-ushtarė dhe tė tjera. Nė kėtė material flitej se nuk ishin zbatuar udhėzimet e komiteteve tė partisė nga komandat, se kishte njė tendencė tė drejtimit tė komandės unike nė ushtri, se kishte tė dhėna se nuk pėrfilleshin komitetet e partisė dhe tė tjera.

 

         Pyetje: A kishte tė tjera linja hetimi?


         KRISTOFOR MARTIRO: Po. Njė linjė tjetėr, pėrcaktuar po nga materiali i Hysni Kapos, kishte tė bėnte me aspektin ideologjik tė hetimit. Nė kėtė pėrmblidheshin ēėshtjet e literaturės sė pėrkthyer, pasi ishte konstatuar, po sipas materialit, se ishte futur literaturė, veēanėrisht sovjetike dhe e vendeve tė Traktatit tė Varshavės. Ishin pėrkthyer artikuj tė ndryshėm mbi pėrpunimin e ushtarit nga ana psikologjike, apo strategjia e ushtrisė ruse dhe ishte shpėrndarė deri poshtė nė njėsi dhe reparte. Nė kėtė material shtrohej edhe njė problem tjetėr, krijimi gjoja i njė Komiteti Qendror, brenda KQ tė PPSH, si njė strukturė e veēantė. Pra, aludohej qė ushtarakėt e lartė, shtatė anėtarėt dhe kandidatėt e KQ, kishin krijuar edhe organizmin e tyre, njė Komitet Qendror tė veēantė. Shkruhej nė material, madje se kėta persona kishin bėrė edhe mbledhje si aparat i KQ, se kishin shtruar probleme, pra ishin shkėputur nga aparati i KQ tė PPSH. Njė nga linjat e tjera, shkruar nė materialet qė dispononim, qė shėrbeu edhe pėr hetimet tona, ishin problemet ekonomike. Sidomos normat, rregulloret qė ishin nxjerrė pėr administrimin ekonomik, ai i ndėrmarrjeve bujqėsore ushtarake, shpėrdorimet, pėrvetėsimet e tė tjera. Sipas materialeve, dilte se kėto norma ishin nė kundėrshtim me normat e pėrgjithshme tė drejtimit ekonomik. Kėshtu, i ashtuquajturi “grupi puēist i ushtarakėve tė lartė” dilte nga materialet shtet brenda shtetit. Pra, kėto materiale kishin krijuar fizionominė e ekzistencės sė njė komploti nė tėrėsinė e tij.

 

         Pyetje: Ju caktuan apo e zgjodhėt vetė hetimin e Beqir Ballukut?


         KRISTOFOR MARTIRO: Nuk i zgjidhnim tė pandehurit. Nė mbledhjen qė u bė pėr tė filluar hetimet me tė pandehurit, mua mė caktuan qė tė merresha me hetimin e Beqir Ballukut sė bashku me N.H., gjeneral, njeri qė kishte emėr nė atė kohė, kishte bėrė hetime, unė nuk e kisha njohur nga afėr kėtė njeri, por gjatė procesit tė hetimit tė Ballukut, qė, me sa duket, ishte incizuar, e dėgjuan se ai pėrdorte njė gjuhė vulgare gjatė pyetjes sė Beqirit dhe kėshtu qė e larguan dhe me hetimin e kėtij tė fundit u mora vetėm unė.

 

         Pyetje: Cilat ishin akuzat pėr ish-ministrin e Mbrojtjes, Beqir Balluku?


         KRISTOFOR MARTIRO: Pasi mbaruam studimin e materialeve qė na ishin vėnė nė dispozicion u caktua edhe dita kur do t“u komunikohej akuza tė gjithė tė pandehurve. Kjo akuzė do t“u lexohej atyre nga prokurori i Pėrgjithshėm. Kjo ndodhi mė 20 apo 21 dhjetor tė vitit 1974 dhe nė akuzėn pėr Beqirin thuhej: “Akuzoheni si organizator i njė organizate kundėrrevolucionare me qėllim puēi dhe komploti si dhe pėr tradhti tė lartė”. Akuzohej pėr agjitacion dhe propagandė me rrezikshmėri tė theksuar shoqėrore. Nė Kodin Penal nė atė kohė ekzistonte vetėm njė nen, qė e parashikonte si figurė krimi agjitacionin dhe propagandėn, kur bėhej thirrje pėr minimin dhe rrėzimin e pushtetit popullor. Mė vonė vendoset edhe paragrafi i dytė, pra agjitacion dhe propagandė me rrezikshmėri tė theksuar shoqėrore, qė parashikonte deri dhe dėnim me vdekje. Akuza qė i bėhej Beqirit ishte e njėjtė me ato, pėr tė cilat ishte diskutuar ai nė plenumin e KQ tė PPSH, pėr organizimin e njė puēi, pėr pjesėmarrje nė njė organizatė kundėrrevolucionare e tė tjera, por ndryshimi tashmė ishte se kjo iu komunikua Ballukut nga kryeprokurori.

 

         Pyetje: A e pranoi kėtė akuzė ish-anėtari i Byrosė Politike, Beqir Balluku?


         KRISTOFOR MARTIRO: Beqir Balluku nuk e pranoi akuzėn pėr tradhti tė lartė, por ai nuk dinte edhe probleme tė tjera qė kishin dalė nga kontrolli i ushtruar nga Komiteti Qendror nė Ministrinė e Mbrojtjes si ai i pėrkthimit tė literaturės sė huaj ushtarake, problemet ideologjike, ekonomike dhe tė tjera. Ai dinte vetėm rreth diskutimeve tė Komitetit Qendror pėr “Tezat nė Ushtri”. Ai nuk e pranoi akuzėn se merrte pjesė nė njė organizatė kundėrrevolucionare, por pranoi se ishin bėrė gabime, ndoshta dhe faje, pa qėllime kundėrrevolucionare. Ai nuk pranoi dhe akuzėn pėr agjitacion dhe propagandė qė iu duk e ēuditshme, fundi me rrezikshmėri tė theksuar shoqėrore.

 

         Pyetje: Ju keni zhvilluar njė sėrė seancash pyetjesh me Ballukun apo dhe biseda me tė. Ēfarė ju kujtohet nga njė vit i plotė hetimi?


         KRISTOFOR MARTIRO: Sipas planit, nė bazė tė tė cilit vepronte grupi hetimor, miratuar edhe nga udhėheqja e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, si fillim nisa me Beqirin hetimin rreth “Tezave tė Zeza”, tė pėrgatitura nga Ministria e Mbrojtjes, ku mbante pėrgjegjėsi edhe ai vetė. Kėto antiteza, siē quheshin, kishin tė bėnin me njė sėrė derivatesh si pėr shembull problemin e strukturės sė ushtrisė, me dislokimin e forcave, fortifikimin e tė tjera gjėra qė pėrcaktoheshin nė Atrin Ushtarak tė Luftės Popullore. Si hetues, studiove dhe kundėrvėniet e antitezave me Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes. E vėrteta ėshtė qė materiali, qė u quajt i zi, atakonte Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, nė pėrpilimin e Artit Ushtarak, teorinė e mbrojtjes nga ku derivonin edhe probleme tė tjera tė strukturės sė Forcave tė Armatosura, tė armatimit e tė tjera. Ky ėshtė njė realitet. Por, problemi qėndronte nė atė qė kėto ishin veprime tė njė qėllimi armiqėsor apo ishin probleme tė kohės. Nga Kėshilli i Mbrojtjes ishte pėrcaktuar si parim i artit mbrojtja pozicionale aktive...

 

“Beqir Ballukut asnjėherė nuk i kishte shkuar nė mendje tė komplotonte kundėr Enver Hoxhės”

 

         Pyetje: A e keni pyetur Beqir Ballukun nė lidhje me tezat e quajtura tė zeza?


         KRISTOFOR MARTIRO: Beqiri, sigurisht u pyet se pse materiali i pėrgatitur u ishte kundėrvėnė tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes. Balluku dha pėrgjigje rreth lindjes, pėrpunimit dhe pėrfundimit tė kėtyre tezave. Ish-ministri i Mbrojtjes e pranoi se kėto teza ishin kundėrvėnie e atyre tė pėrgatitura nga Kėshilli i Mbrojtjes, por sipas tij, kėto ishin teoria ndryshe. Beqiri mendonte se nėse pėrplasen dy vezė, njėra do tė thyhej. Pra, ai thoshte se ishte njė pėrplasje idesh. Problemi i tezave ishte njė problem qė kishte historinė e vet. Ai sqaroi se ne kur ishim anėtarė tė Traktatit tė Varshavės, strategjia e mbrojtjes sė vendit ishte hartuar nė bazė tė kėtij bashkėpunimi. Pas daljes nga ky traktat, dhe veēanėrisht kur u prishėm edhe mė Kinėn, nė mendimin ushtarak lindėn shumė probleme. Problemi i pėrpunimit tė artit ushtarak, tė strukturės sė ushtrisė, e sidomos problemi i mbrojtjes. Kuadrot e ushtrisė ishin tė aftė, kishte nga ata qė patėn edhe eksperiencėn e luftės antifashiste, por edhe tė tjerė qė kishin mbaruar nga njė, dy e tre akademi. Pra, kėta kuadro kishin kulturė tė gjerė profesionale, qė i njihnin parimet ushtarake dhe organizimin e ushtrisė. Sipas Beqirit, kėta ushtarakė i shqetėsonte problemi se si do tė mbroheshin. Pra, nė ushtri nuk ka pasur disidencė, puē, por ushtarakėt po mendonin se si do tė mbroheshin nga njė agresion i mundshėm i blloqeve ushtarake, pra pėr pėrballimin e njė situate tepėr tė vėshtirė. Lindte pyetja se a mund tė mbroheshim vetėm pa pėrkrahjen e askujt. Nė kėtė situatė lindėn edhe mendime nė pikėpamje tė strategjisė sė mbrojtjes sė vendit, tė cilat u shtruan pėr diskutim. Mbledhjet ku u diskutuan kėto probleme, ishin tė hapura e jo tė fshehtė. Hidheshin mendime mbi pėrpunimin e artit ushtarak, strukturėn e ushtrisė, disa pikėpamje e koncepte mbrojtėse, problemet e armatimit e tė tjera. Kuadrot ushtarakė pėrgatitėn njė material pėr tė gjitha kėto probleme. Beqiri ka deklaruar se kėta kuadro i shqetėsonte problemi i mbrojtjes, se ata ishin atdhetarė dhe jo armiq. Problemi ishte se si do tė mbroheshim nė kushte tė reja, qė u krijuan pas prishjes me Bashkimin Sovjetik dhe inekzistencės sonė nė Traktatin e Varshavės. Pėr kėtė, u ngrit njė grup pune qė pėrgatiti materialin me tė gjitha kėto probleme. U vendos se do tė vendosej baza e Artit Ushtarak, parimet themelore tė tij. Kėto zėnė fill aty nga mesi i viteve 60-tė. Grupi qė u caktua pėr ta bėrė njė gjė tė tillė, punoi pėr disa kohė. Kėtė material tė pėrgatitur nga grupi i punės nėn varėsinė e Beqir Ballukut, nuk e pranuan, pasi mendohej qė nuk ishin tė plota dhe nuk pasqyronin realitetin. Menjėherė pas kėsaj, Mehmet Shehu, mori pėrsipėr tė hartonte brenda njė kohe tė shkurtėr tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, qė pėrbėnin bazėn teorike tė ushtrisė. Sipas Beqir Ballukut, nė zbatimin praktik tė tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes u ndeshėn vėshtirėsi dhe probleme tė ndryshme ushtarake. Nisėn pėrsėri diskutimet dhe debatet, duke filluar qė nga Kolegjiumi i Ministrisė sė Mbrojtjes, gjatė analizave tė stėrvitjeve dhe bisedave tė ndryshme. Edhe njėherė, kuadrot ushtarakė ishin tė preokupuar pėr mėnyrėn se si mund tė mbroheshim.

        

         Pyetje: Po Plenumi i 12-tė i KQ tė PPSH ēfarė qėndrimi mbajti pėr problemet e ushtrisė?


         KRISTOFOR MARTIRO: Vjen koha e Plenumit tė 12-tė tė KQ tė PPSH, i cili mori nė analizė ushtrinė. Kemi parasysh qė ushtria kishte pėsuar ato qė dihen, pėr shembull pas heqjes sė gradave, menjėherė pas Letrės sė Hapur, krijoi njė farė indisiplinimi tė ushtrisė, qė mė pas kaloi nė shthurje. Ish-ministri mendonte se komanda nė kėtė kohė nuk ishte komandė, pasi kishte dalė nė plan tė parė edukimi. Pra, nė ushtri u krijua njė gjendje e rėndė nga pikėpamja e disiplinės dhe stėrvitja me trupa. Nga sa ka thėnė Balluku gjatė hetimit, nė Plenumin e 12-tė tė KQ tė Partisė, u mbajt qėndrim pėr kėto probleme, madje u kritikua dikasteri i mbrojtjes, tė cilin e drejtonte ai vetė. Mė pas, nė kėtė Plenum u shtrua pėr diskutim edhe problemi i mbrojtjes, gjithnjė sipas B.Ballukut, nė kėtė mbledhje hodhi edhe parullėn “t“i kthejmė fushat nė gėrxhe dhe male”, pra, fortifikimin e vendit. Ndėrsa, Mehmet Shehu nė kėtė Plenum, hodhi idenė pėr forcat frenuese, bllokuese dhe forcat operativo-strategjike. Tė parat, ishin forcat art-mitraljerė nė buzė tė kufirit, qė nė rast agresioni kishin detyrė tė frenonin armikun, deri nė hapjen nė organikė luftė tė forcave tė armatosura.

 

         Pyetje: Ēfarė ndodhi pas kėsaj?


         KRISTOFOR MARTIRO: Pas Plenumit tė 12-tė, tė KQ tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė u ngarkua Beqiri tė pėrgatiste njė material nė zbėrthim tė kėsaj mbledhjeje. Sipas dėshmisė sė kėtij tė fundit, i ishte dhėnė detyrė qė tė hartohej njė material i tillė edhe pse mund tė binte nė kundėshtim me Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, pasi po haseshin vėshtirėsi pėr zbatimin e disa parimeve tė kėtyre tezave nė praktikė. Nė dėshminė e tij, Balluku tha se kishte marrė porosi, qė materiali le tė binte nė kundėrshti me tezat, pasi sipas udhėheqjes sė lartė ato ishin vetėm teza dhe do tė pasuroheshin me tė tjera gjėra tė reja. Kėtu nis dhe filli i pėrgatitjes sė materialeve tė cilat u quajtėn “tė zeza” dhe patėn pasoja Beqiri dhe tė tjerėt pas tij. Sipas ish-ministrit, ishte ngarkuar sekretari i KQ tė PPSH, Hysni Kapo tė ndiqte punėn pėr pėrgatitjen e materialit tė kėrkuar nga udhėheqja e lartė e partisė. Kėshtu, nisi puna dhe u pėrpilua varianti i parė,por qė nuk u pranua. U punua edhe njė variant i dytė dhe mė vonė njė i tretė nga ushtarakėt mė tė talentuar vendit Spiro Shalsi, Agron Ēomo, Ernest Jakova e tė tjerė dhe nisi varianti tjetėr i pėrgatitjes sė materialeve. Nė vitin 1973, pėrfundoi puna pėr pėrpilimin e kėtij materiali. Ky material, iu shpėrnda kuadrove kryesorė tė ushtrisė, komandantėve, komisarėve, shefave tė shtabit tė njėsive. Ideja ishte qė kėta tė bėnin vėrejtjet dhe sugjerimet e tyre. Mė pas u kthyen. Tė gjithė materialet e shpėrndara, ndodheshin nė arkivin e Ministrisė sė Mbrojtjes dhe i kam kaluar nė dorė njė pėr njė. Tė jem i sinqertė, kuadrot kryesorė tė ushtrisė kishin bėrė vėrejtjet e tyre pėr probleme tė veēanta,dikush kishte bėrė ndonjė shėnim tė vogėl, dikush edhe nuk kishte bėrė asnjė shėnim. Ajo qė mė ka mbetur nė mendje ėshtė se me kėto materiale nuk kishte qenė dakord Muhamet Prodani, pasi ai e kishte shėnuar nė materialet qė kishte kaluar nė dorė; “Kėto bien nė kundėrshtim me tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes. S“jam dakord”.

 

         Pyetje: A keni pyetur Ballukun se ē’u bė mė tej me kėto materiale?


         KRISTOFOR MARTIRO: Po, ia kam bėrė, e nga ai kam marrė edhe pėrgjigje. Beqiri mė tregoi se nė vendin e quajtur Shkėmbi i Kavajės, ishte bėrė njė stėrvitje komando-shtabi me kuadrot kryesorė tė ushtrisė. Sipas Beqirit, ky i kishte dhėnė porosi Petrit Dumes, qė ishte nė kėtė stėrvitje, tė diskutoheshin bashkėrisht me kėta kuadro, materialet dhe tė merreshin prej tyre edhe mendime. Shumica e kuadrove ushtarakė, kishin rezervat e tyre pėr kėto materiale. Por nė kohėn qė stėrvitja po pėrfundonte, Beqiri e kishte porositur vartėsin e tij, Dume, qė tė mblidheshin materialet qė iu ishin dhėnė pėr diskutim kuadrove drejtues tė ushtrisė dhe madje tė mos diskutohej mė pėr ta, pasi nuk po pranoheshin. Qė nga ky moment materialet u arkivuan. Siē duket, njė kopje e tyre kishte mbetur nė kasafortėn e Beqirit. Pra sipas Beqirit, kėshtu i kam thirrur edhe gjatė procesit hetimor, ky ishte njė material studimor, ku ishin hedhur tė gjitha reokupacionet pėr mbrojtjen e oficerėve tė ushtrisė bėrė publike nė mbledhje dhe diskutime tė ndryshme. Nė tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, thuhej se ne mund tė mbroheshim edhe nga koalicion armiqsh. Mirėpo, sipas ushtarakėve ky ishte njė farė slogani, pasi vėrtet ne kishim njė ushtri tė pėrgatitur, por qė nuk mund t’i bėnte ballė njė koalicioni me potencial tė madh njerėzor dhe ushtarak. Beqiri shpjegonte se nė atė periudhė, ishin shfaqur edhe dy dokumentarė mbi luftėn nė Vietnam, ku nė atė kohė ishin dėrguar pėr tė marrė eksperiencėn e kėsaj lufte edhe disa kuadro shqiptarė. Nė kėto dokumentarė dhe nga terreni sigurisht, duke parė taktikėn e luftės amerikane, tregohej se si aeroplanėt amerikanė goditnin me telekomandim objekte tė ndryshme dhe i shkrumbonin. Njė material tjetėr filmik, bėnte ekspozenė e luftės sė Egjiptit me Izraelin, ku u pa efikasiteti i raketave antitanke SAM 1 dhe kundėrajroret SAM 2, prodhime sovjetike. Pra, siē shihej, gjėrat kishin evoluar nė taktikat qė tė tjerėt pėrdornin nė luftė. Mbi bazėn e kėtyre dokumentarėve dhe tė tjera qė u siguruan nė rrugė tė ndryshme qoftė edhe nga pjesėmarrja direkt nė fronte, siē ishte rasti i Vietnamit, nxirrnin nevojėn e pėrmirėsimit edhe tė taktikave tona mbrojtėse.

 

         Pyetje: Ē’rezultat patėn hetimet nė kėtė ēėshtje?


         KRISTOFOR MARTIRO: Pėr ta zbardhur kėtė ēėshtje, unė kam pyetur dhe ushtarakė tė tjerė. Ndonjėri prej tyre mund tė ishte edhe nė pension. Pėrgjigjet e Beqirit kanė qenė nė rezonancė tė plotė me ato tė tė tjerėve. Ata mė treguan se kur ishte bėrė njė stėrvitje nė Rusi, nė Dvina, sipas tyre, njė divizion i kėmbėsorisė sė motorizuar kishte zbarkuar brenda njė ore. Ushtarakėt bėnin edhe llogarinė e thjeshtė se nga Varna, vendi mė i afėrt i vendeve tė Traktatit tė Varshavės, avionėt donin vetėm njė orė kohė tė mbėrrinin nė hapėsirėn tonė. E zėmė se zbarkimi i trupave dhe mjeteve, do tė donin dhe ata kohėn e tyre, kėshtu qė e shumta pėr tre orė, ata mund tė ishin gati pėr luftė, kurse forcave tona u duheshin plot tetė orė pėr tė zėnė vijat e mbrojtjes. Kėtu qėndron dhe njė nga arsyet e shqetėsimit tė ushtarakėve, domethėnė se si duhet tė mbroheshim me krijimin e taktikave tė reja tė sulmit nga armiqtė tanė nė atė kohė. Nė kėtė kuadėr, po tregoj edhe njė bisedė qė kam bėrė me Muhamet Prodanin, ushtarak i lartė, pėr njė ndodhi tė tijėn kur kishte qenė komandant divizioni nė Gjirokastėr. Ai mė ka treguar se nė kėtė kohė kishte shkuar Enveri pėr vizitė nė Gjirokastėr dhe midis tė tjerave, ai kishte bėrė edhe njė vizitė nė Divizionin qė drejtonte Prodani. Gjatė bisedės me Enverin, ky i fundit i kishte kėrkuar hartėn e dislokimit tė forcave tona nė rast tė njė sulmi tė mundshėm nga Greqia. Prodani edhe pse nuk e dinte nė merrte apo s’merrte vesh Hoxha nga ato qė ishin hedhur atje me shenja konvencionale, megjithatė ai e kishte hapur hartėn e dislokimit tė divizionit nė frontin e jugut, sigurisht nė rast lufte. Mė pas, Enveri e kishte pyetur nėse mund tė mbroheshim ne ndaj koalicioneve tė Traktatit tė Varshavės, apo tė NATO-s. Mė pas ky i ishte pėrgjigjur: “Shoku Enver, qė bėhet njė propagandė se ne mund ta pėrballojmė dhe mund tė fitojmė me koalicione tė tilla ėshtė gjė e mirė, por nė tė vėrtetė ne nuk mund tė mbrohemi ndaj kėtyre koalicioneve, as pėr resurset njerėzore dhe as pėr armatimin qė disponojnė. Pėr sa i pėrket mbrojtjes sė kufirit nga forcat greke, tė siguroj se asnjė kėmbė ushtari grek nuk futet nė vendin tonė. Mirėpo mė pas, Muhametin e kishte takuar Hysni Kapo, i cili i kishte thėnė se pėrse i ishte pėrgjigjur Enverit nė atė mėnyrė, po kėshtu tė njėjtėn kėshillė ia kishte dhėnė edhe Mehmet Shehu. Kėto ishin arsyet e pėrgatitjes sė materialeve qė u quajtėn tė zeza. Mirėpo, dua tė theksoj se kėto materiale nuk gjetėn terren dhe nuk u zbatuan nė praktikė. Beqiri ėshtė shprehur se territori ynė ishte i ngushtė dhe bregdeti i hapur. Ai mė ka thėnė se e shqetėsonte bregdeti i Semanit ku nuk mund tė organizoje njė mbrojtje qė nė buzėn e ujit nė rast tė zbarkimit me mjete amfibe tė ushtrive armike. Pra, sipas tij, kėtu dilte problemi se ku do tė mbroheshim nė kodrat e Ardenicės, apo nė tė tjerat. Mbi kėtė bazė u bė edhe njė stėrvitje me divizionin e Fierit, sipas Balluku.

 

         Pyetje: A pranonte qė nė pėrgatitjen e tezave kishte qėllim armiqėsor?


         KRISTOFOR MARTIRO: Ky ėshtė njė problem qė duhet thėnė hapur, pasi shikoj qė ka shkrime tė ndryshme, tė cilėt hedhin baltė mbi figurėn e Beqir Ballukut dhe ushtarakėve tė lartė, dėnuar nga sistemi i kaluar. Unė kam qenė hetuesi i tij dhe kam detyrė morale ndaj opinionit tė them ato qė janė. I pyetur gjatė procesit tė hetimit, Beqir Balluku pranonte qė kėto materiale binin nė kundėrshtim me tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, apo preknin vijėn ushtarake tė partisė. Pranonte dhe probleme tė tjera. Pra, ai pranonte qė kishte gabime dhe madje edhe faje, por qė nė to tė kishte pasur veprime armiqėsore nė asnjė mėnyrė nuk e pranonte. Ai deklaronte se nuk i kishte shkuar ndonjėherė nė mendje qė tė sabotonte apo pėrmbyste pushtetin popullor. Sipas tij, preokupim si ministėr, kishte vetėm mbrojtjen e atdheut nga armiqtė, e jo tė merrej me veprimtari komplotiste, puēiste.

 

         Pyetje: Keni biseduar disa herė me Ballukun pėr gati njė vit hetimi pėr tė. Cila ishte gjendja psikologjike e tij nė burg?


         KRISTOFOR MARTIRO: Dihet qė hetimi i “grupit armiqėsor nė ushtri” zgjati gati njė vit. Pėrveē kohės sė hetimit me Beqirin kam pasur shpesh edhe biseda tė lira. Seancat e pyetje-pėrgjigjeve zgjasnin disa orė, por jo nė pėrmasa tė mėdha 12 ose 24 orė. Kishte raste qė zgjasnin mė pak. I pandehuri pyetej ditėn, zakonisht nga ora tetė, nėntė e paradites deri nė afėrsi tė mesditės. Kishte edhe raste kur na duhej tė shkonim tė pyesnim edhe pasdite, por e theksoj asnjėherė natėn. Pėr tė kryer hetime, siē thashė mė lart nė kėto orė, kishim porosi edhe nga ministri i punėve tė brendshme, Kadri Hazbiu, qė nė fakt ishte drejtues i grupit tė hetimit. Nuk i ėshtė bėrė nga ana ime Beqirit asnjė presion, fizik jo e jo, por as psikologjik. Nuk bėheshin hetime tė zgjatura e tė tejzgjatura me qėllime presioni, lodhjeje, degradimi. Hetimet ishin normale dhe trajtimi i tyre nuk ishte ai i tė burgosurve tė tjerė. Marrėdhėniet e mia me Beqirin, kanė qenė normale dhe mund tė them edhe njerėzore, aq sa kur mungoja ndonjėherė ai mė thėrriste vetė, dhe ndodhte pėr tė biseduar jashtė procesit, ku ndonjėherė pėr tė bėrė edhe shaka. Njė gjė dua tė them hapur se Beqir Balluku ishte njė babaxhan, njeri korrekt e qė gjatė procesit nuk mundohej tė mashtronte. Ai kishte edhe njė karakteristikė tjetėr interesante se besonte shumė tek Enver Hoxha dhe nuk kishte asnjė urrejtje ndaj udhėheqjes sė partisė. Kur e kam pyetur pėr aktivitetin e tij gjatė luftės mė ka thėnė se e kishte njohur Enverin nė Tiranė, dhe se kishin qenė atėherė nė njė organizatė partie. Sipas Beqirit, kishte qenė Hoxha ai, qė e kishte caktuar atė komandant tė njėsiteve guerile pasi u vra Vojo Kushi, dhe kėtė detyrė e ka kryer mė sė miri. Unė e them me bindje se Beqiri nuk ka qenė frikacak apo i rėndomtė...

 

„Ja pse ia faturonin Mehmet Shehut arrestimin, dėnimin dhe ekzekutimin e Beqir Ballukut“

 

         Pyetje: A kishit pasur njohje mė parė me Beqir Ballukun?


         KRISTOFOR MARTIRO: Po. Mė kujtohet njė rast ku e kam vlerėsuar shumė sjelljen e Beqirit, qė nė atė kohė ishte ministėr i Mbrojtjes. Atėherė punoja nė Korēė, me detyrė nėnkryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme. Kjo lidhej me ngjarjen kur organet e policore kishin arrestuar njė oficer ushtrie, ku ky kishte pasur njė marrėdhėnie me njė vajzė nga qyteti i Korēės, tė cilėn e kishte lėnė edhe shtatzėnė. Vajza vjen dhe kėrkon ndihmė nė organet tona, pasi nuk e pranonin nė shtėpi. Nė tė vėrtetė, unė nuk kisha se si ta ndihmoja, sepse hetimi i tij varej nga Prokuroria Ushtarake. Megjithatė, i sugjerova se mund tė shkonte tė takonte drejtuesit e ushtrisė, ndoshta dhe ministrin e Mbrojtjes, pra Beqirin. Ajo kėshtu bėri. U nis pėr nė Tiranė, ku takoi dhe ministrin, i cili e kishte pritur mirė. Njė ditė, ndėrsa qėndroja nė zyrė, bie telefoni. Centralistja mė thotė tė lidhesha me ministrin e Mbrojtjes. Pasi u prezantova, prita se ē“do tė mė thoshte ai nga ana tjetėr e receptorit telefonik. Beqiri pas pak mė tha: “Ka ardhur njė vajzė tek unė, nga Korēa, pėr njė problem qė jeni nė dijeni edhe ju. Po, ndihmojeni atė vajzė”. Iu pėrgjigja se do tė mundoheshim ta bėnim njė gjė tė tillė. Dihej se atėherė ishte Beqir Balluku, anėtar i Byrosė Politike dhe ministėr i Mbrojtjes dhe porosinė e tij do ta ēoja deri nė fund. Pas disa ditėsh takova dhe vajzėn, e cila kishte mbetur e befasuar nga pritja qė i kishte bėrė njė personalitet si Baqiri. Pra, vajzės iu dha ndihma, e stabilizuam nė njė shtėpi dhe pas daljes sė tė shoqit nga burgu ata u bashkuan. Beqiri ishte tepėr njerėzor. Edhe nė hetuesi, ai nuk ankohej dhe qahej.

 

         Pyetje: E kishte tė qartė se ēfarė e priste?


         KRISTOFOR MARTIRO: E them me bindje se e kishte tė qartė fundin e tij. I them njėherė se pėr tė do tė mendonte partia, udhėheqja edhe pėr tė. E kam fiksuar mirė pėrgjigjen: “A jo, nuk tė falė ai i madhi”. Ai ka pasur dobėsi pėr Enver Hoxhėn, qė mund ta quaj debulesė. Kėtė ndjenjė e kishte ushqyer qė gjatė luftės, por edhe mė vonė debulesa e Beqirit pėr Hoxhėn nuk ishte zbehur. Kėtė ai e tregoi edhe kur e internuan nė Roskovec. Ai shkoi atje me fotografinė, portretin e Enverit me vete dhe kjo nuk ishte rastėsi apo shtirje e tij, por brendia e tij. Edhe gjatė procesit hetimor, ish-anėtari i Byrosė Politike, nuk shprehu asnjėherė urrejtje pėr Enverin dhe udhėheqjen e lartė.

 

         Pyetje: Beqir Balluku ėshtė diskutuar pėr qėndrimin e tij nė Konferencėn e Tiranės. Si ka rezultuar nga sqarimet qė keni marrė nga i pandehuri pėr kėtė ēėshtje?

 

         KRISTOFOR MARTIRO: Shpjegimet e Ballukut pėr qėndrimin e mbajtur nė Konferencėn e Tiranės, bėnte pjesė nė planin hetimor. Tė kuptohemi, hetimi ishte shtrirė nė shumė fusha. Ai kishte qenė nė atė Konferencė i deleguari i KQ tė PPSH. Pėrveē tij, atje merrnin pjesė dhe anėtarė tė tjerė tė Byrosė Politike, me pėrjashtim tė Enver Hoxhės. Ai e shpjegoi kėtė ēėshtje. Sipas tij, duke qenė se kjo mbledhje bėhej pas pėrfundimit tė punimeve tė Kongresit tė XX tė PK tė BRSS, dhe pėr rrjedhojė nė Konferencė ishin bėrė shumė pyetje. Ato lidheshin me rehabilitimin e njerėzve tė goditur e nė veēanti tė Tuk Jakovės, Bedri Spahiut dhe tė tė tjerėve. Ishin shtruar probleme tė pėrmirėsimit tė marrėdhėnieve me Jugosllavinė, qoftė dhe rehabilitimin e Koēi Xoxes. Ishte shtruar problemi i trajtimit ekonomik tė udhėheqjes, kur gjendja ekonomike ishte tepėr e vėshtirė. Krijimi i “bllokut” qė ndante udhėheqjen nga populli, gjė qė ishte njė farė shkėputje nga parimet e luftės. Mos tė harrojmė se ishim nė vitin 1956, kur kishin kaluar vetėm 12 vjet nga pėrfundimi i luftės. Ideja e barazisė mes tė gjithėve ishte e ngulitur mirė nė mendjen e njerėzve. Beqir Balluku tha gjatė sqarimit tė kėsaj situate se kishte pasur pyetje qė edhe duheshin vlerėsuar. Por, sipas tij, problemet morėn njė rrugė tjetėr. Beqiri ndodhej nė pozitė tė vėshtirė dhe prandaj kishte kėrkuar, ky kishte qenė edhe mendimi i tė tjerėve, qė tė vinte nė atė konferencė edhe Enver Hoxha. Gjithashtu, Beqiri mė ka thėnė se nė vetvete edhe ai kishte rezerva. Kėshtu kur shtrohej problemi i rehabilitimit tė Tuk Jakovės, pėr dėnimin e tė cilit atij nuk i kishte ardhur mirė, kishte pasur rezerva pėr kėtė dėnim, por qė nuk i kishte shprehur, mendonte se mund tė bėhej ky rehabilitim. Megjithatė, pėrsėri, edhe si herėn e parė, ai kishte heshtur. Sipas deklarimit tė tij gjatė procesit, ai nuk kishte qenė as organizator dhe as nuk ishte bashkuar e dakorduar me kėto probleme. Edhe qėndrimi qė mbajti ai ishte nė pėrputhje me vijėn e partisė, pavarėsisht nga ajo ē“ka ndjerė.

 

         Pyetje: Ē“qėndrim ka mbajtur Balluku nė prag dhe pas prishjes sė marrėdhėnieve me Bashkimin Sovjetik?


         KRISTOFOR MARTIRO: Duke iu referuar materialeve tė procesit hetimor, sqaroj se kėtu nuk u zgjerua shumė hetimi, por, megjithatė, nga deklarimet e tė pandehurit del se ai e ka mbėshtetur Hoxhėn pėr vendimin e marrė. Sipas tij, qė nga ngjarja e Bukureshtit, madje kontradiktat nisėn qė kur Hrushovi vizitoi Jugosllavinė, ai nuk kishte ndonjė mendim kundėr vijės sė partisė nė lidhje me kėto situata. Bile, ai ka sqaruar edhe qėndrimin qė ka mbajtur ndaj provokimit tė rusėve, ndėrkohė qė udhėheqėsit e lartė shkuan nė Mbledhjen e 81 partive nė Moskė. Pra, nė kėtė moment, vendin e drejtoi Beqir Balluku, anėtar i Byrosė Politike dhe ministėr i Mbrojtjes. Dihet qė Enveri, Mehmeti, Hysniu, Ramizi ishin nė BRSS. Ai u la nė drejtim tė shtetit si njeri i besuar. Ai nuk kishte asnjė lėkundje lidhur me prishjen e marrėdhėnieve me Bashkimin Sovjetik. Me sa mė kujtohet se edhe kur atij iu bė njė provokacion nga ushtarakėt sovjetikė, tė cilėt e pyetėn se me kė ishte ushtria, ai i ishte pėrgjigjur menjėherė: “Ushtria ėshtė me Enver Hoxhėn dhe me popullin shqiptar. Nėse do tė ndodhė ndonjė gjė me udhėheqėsit tanė atje, do tė merren masa ndaj jush kėtu”. Ky deklarim i tij ishte njė kundėrpėrgjigje ndaj presionit qė bėnin rusėt. Sipas procesit del se qėndrimi i Ballukut ishte mjaft parimor, pra besnik i partisė dhe Enver Hoxhės. Nėse ish-ministri do tė ishte armik, siē pretendon Enveri qė nga Konferenca e Tiranės, apo tė merrte pjesė nė komplotin e organizuar nga Mehmet Shehu, atėherė ai nė bashkėpunim me forcat sovjetike nė Shqipėri mund ta merrte fuqinė nė dorė, pasi tė arrestoheshin dhe eliminoheshin udhėheqėsit shqiptarė, qė kishin shkuar nė Mbledhjen e 81 partive nė Moskė.

 

         Pyetje: Ku kishte gabuar ideo-logjikisht ish-ministri i Mbrojtjes?


         KRISTOFOR MARTIRO: Kjo ishte njė tjetėr pistė hetimi dhe lidhet me Letrėn e Hapur, vendosjen e komiteteve tė partisė nė ushtri, komisarėve, heqjen e gradave, marrėdhėniet ushtar-kuadėr e tė tjera. Komitetet e partisė, qė u vendosėn nė ushtri, ishin model kinez. Atėherė ishte dhėnė udhėzim se pa dhėnė miratimin komiteti i partisė, komanda nuk mund tė vepronte nė stėrvitje e tė tjera probleme madhore tė ushtrisė. Pas heqjes sė gradave, mbaroi dhe hierarkia ushtarake, aq sa oficerėt u tha se do tė hanin e flinin me ushtarėt, e kėto ndryshime u shoqėruan edhe me barsoleta. Beqiri edhe nė kėto situata tė krijuara zbatonte pikė pėr pikė vendimet dhe porositė e partisė dhe madje verbėrisht ato tė Enverit. Mė tregoi dhe njė bisedė tė tijėn me shoferin, menjėherė pasi ishin hequr gradat. Ndėrsa e kishte pyetur shoferin se si dukej me uniformėn e re, vartėsi pa asnjė rezervė i kishte thėnė se i ngjante tėrėsisht njė karrocieri. Ushtarakė tė tjerė, pėr shembull Petrit Dume, kishte rezerva ndaj heqjes sė gradave dhe madje ishin shprehur kundėr kėtij veprimi kur diskutohej. Mė pas kur u vendos qė duhet tė hiqeshin gradat, ata ishin dakord me kėtė vendim.

 

         Pyetje: Cilat ishin marrėdhėniet mes Ballukut, Petrit Dumes e Hito Ēakos?


         KRISTOFOR MARTIRO: Gjatė procesit hetimor, Beqiri ėshtė pyetur edhe pėr marrėdhėniet me tė pandehurit e tjerė, Petrit Dumen e Hito Ēakon. Kjo ishte njė linjė tjetėr e hetimit, pasi akuzoheshin pėr puē tė pėrbashkėt ndaj pushtetit tė asaj kohe. Pra, mendohej sikur kishte bashkėpunim nė tė ashtuquajturėn veprimtari armiqėsore. Gjatė bisedės me Beqirin pėr kėto marrėdhėnie, ai mė ka thėnė se ato nuk kanė qenė tė mira. Pra, marrėdhėniet mes tyre nuk kishin qenė normale. Pėrplasjet kanė ekzistuar pėr probleme tė ndryshme ushtarake, lidhur me stėrvitjet e mėdha, tezat e antitezat, strukturėn e Ministrisė sė Mbrojtjes. Dihej se nė atė kohė kishte njė sėrė problemesh nė kėtė dikaster mes ministrit dhe vartėsve tė tij, Dume dhe Ēako. Ajo qė i kishte mbetur nė mendje Beqirit ishte deklarimi i vartėsve tė tij, sikur nuk kishin pasur dijeni pėr materialet e quajtura tė zeza. Bile, Beqiri mendonte se ata ishin bėrė shkaktarė tė asaj qė i ndodhi. Pra, ai nuk kishte simpati pėr ta. Balluku mendonte se pėr shkeljet, qė ishin konstatuar nė Ministrinė e Mbrojtjes, nuk ishte fajtor vetėm ai, por edhe ata. Vėrtet ai kishte qenė ministėr dhe kishte firmosur, por, sipas tij, mbi bazėn e relatimeve tė tyre, pasi ata dhe tė tjerėt drejtonin sektorėt. Ai sqaroi se pas stėrvitjes komando shtabi te Shkėmbi i Kavajės, Beqiri porositi qė materialet qė ishin shpėrndarė tė mblidheshin. Domethėnė, ato u arkivuan dhe njė kopje mbeti nė kasafortėn e tij, siē dihet iu gjet pas kontrollit qė bėri KQ nė kėtė dikaster. Megjithatė, kur bisedoi Petrit Dume me Hysni Kapon dhe Mehmet Shehun, iu kishte thėnė atyre se kontradiktat mes tij dhe Beqirit nuk ishin tė pjesshme por parimore, thelbėsore, madje edhe nė vijėn e partisė. Materialet, qė Dume “denoncoi”, ishin pikėnisje edhe pėr pasojat e mėvonshme.

 

         Pyetje: Ēfarė mendonte ish-ministri pėr Mehmet Shehun?


         KRISTOFOR MARTIRO: Kur u hartua materiali, pra antitezat, Beqiri mendonte se mos i kishte mbetur qejfi Mehmet Shehut, si pėrgatitės i Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes. Por, ai pėrsėri kėtė e supozonte, pasi nuk kishte fakte qė ta mbėshteste. Kur e pyeta pėr marrėdhėniet mes tij dhe kryeministrit, ai mė tha se kur kishte qenė komandant divizioni nė Korēė i kishte shkuar pėr njė kontroll Mehmeti, atėherė shef i Shtatmadhorisė sė Ushtrisė Shqiptare. Mehmeti i kishte gjetur shumė tė meta dhe dobėsi, por ajo qė i kishte mbetur nė mendje Beqirit ishte fakti se Mehmeti ia kishte thėnė ato nė sy tė vartėsve tė tij. Kėtu sigurisht qė Beqirit nuk i kishte ardhur mirė. Pas Plenumit tė 8-tė tė KQ tė PPSH, Mehmeti u shkarkua dhe nė atė detyrė u emėrova unė, por atij nuk kishte pse t“i ngelte qejfi, pasi emėrimin e bėri tjetėr kush. Pas Kongresit tė Parė, ku Mehmeti u rehabilitua, edhe marrėdhėniet tona ishin tė mira. Sipas tij, Mehmeti kur nuk ishte nė humor e thėrriste tė bėnin edhe ndonjė shaka sė bashku.

 

         Pyetje: Ėshtė aluduar nė atė kohė se Beqir Balluku gjatė pyetjes sė tij nė hetuesi ėshtė shprehur se i ashtuquajturi komplot, apo veprimtari armiqėsore kishte nė krye Mehmet Shehun dhe Kadri Hazbiun. Ėshtė e vėrtetė kjo?


         KRISTOFOR MARTIRO: Them me bindje qė kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Beqiri nuk e ka thėnė njė gjė tė tillė. Unė kam qenė hetuesi i tij, pra i ngarkuar pėr ta hetuar atė. Bile, iu them se janė procesverbalet nė arkiv. Kėto procesverbale nuk janė hartuar as fshehtas dhe as nuk janė manipuluar, gjė qė thuhet rėndom shpesh. Asnjėherė nuk i jam imponuar Beqirit tė deklarojė i shtrėnguar njė gjė tė tillė. Nuk ekziston asnjė material, asnjė dokument, asnjė e dhėnė qė ta vėrtetojė se Balluku e ka thėnė njė gjė tė tillė. Ėshtė krijuar mendimi atėherė, por edhe tani, se Beqir Balluku ishte viktimė e Mehmet Shehut dhe se ai madje e pushkatoi. Kjo nuk ėshtė absolutisht e vėrtetė. Nuk qėndron njė problem i tillė. Mehmeti ka kusuret e tij, me diskutimin dhe kritikat ndaj Beqirit, por nė asnjė mėnyrė nuk qėndron se ky ishte faktori kryesor nė arrestimin e dėnimin e tij. Unė jam dėshmitar dhe e them me sinqeritet se pas arrestimit tė Beqir Ballukut, Mehmeti hodhi parullėn: “Asnjė kuadėr tė mos i jepet me vete Beqir Ballukut”. Ai me kėtė donte tė thoshte se asnjė kuadėr i lartė ushtarak nuk duhej tė dėnohej bashkė me tė. Mė pas problemi i kastės, ku u arrestuan edhe kuadro tė tjerė ushtarakė nuk erdhi nga Mehmet Shehu, por nga KQ i PPSH, me emra. Ky shėnoi dhe shpartallimin e kuadrove tepėr tė zotė, tė aftė, patriotė e qė u dhimbsej vendi, me eksperiencė nė luftė dhe qė kishin mbaruar edhe akademitė ushtarake tė Bashkimit Sovjetik. Pėr ish-ministrin dolėn nė skenė edhe probleme tė vjetra si ai i vendosjes sė divizioneve jugosllavė nė Shqipėri, ide e hedhur nga Tito nė takimin me Ballukun gjatė vizitės sė kėtij tė fundit nė Beograd… ku ka rezultuar njė problem interesant gjatė hetimit tė Beqir Ballukut. Deklarimet qė ka bėrė ky i fundit gjatė seancės sė pyetje-pėrgjigjeve nė Burgun 313, bien ndesh me ato qė janė thėnė deri tani. Sipas Beqirit, kur ai ishte shef i Shtatmadhorisė nė Ministrinė e Mbrojtjes, shkoi pėr vizitė nė Jugosllavi, bashkė me Kristo Themelkon, Tahir Kadarenė dhe kuadro tė tjerė ushtarakė. Problemet politike i ndiqte Kristo Themelko, ndėrsa ato ushtarake Beqiri. Nė dėshminė e tij, Balluku tha se njė ditė, ndėrsa qėndronte nė rezidencėn ku qėndronin i kishte shkuar Vukmanoviē Tempo, qė merr me vete dhe Themelkon. Mė pas kishte shkuar atje njė adjutanti i Titos, emri i tij ėshtė fiksuar nė procesverbalin e hetimit, dhe i thotė se e kėrkonte udhėheqėsi jugosllav. Realisht ai nuk e kishte nė plan njė takim me Josif Broz Titon. Ai kishte shkuar nė atė takim, nė zyrėn e Titos, i cili kishte pėrpara disa harta. Natyrisht, Beqiri kishte qenė i impresionuar nga kjo e papritur, pasi dihej fama e drejtuesit jugosllav, qė e kishte pyetur pėr problemet e ushtrisė shqiptare. Tito nuk kishte harruar tė mburrte edhe Ushtrinė Nacionalēlirimtare. Mė pas jugosllavi i kishte shtruar Beqirit problemin e marrėdhėnieve me Greqinė. Nė atė periudhė kishte pasur provokacione nga grekėt nė kufirin mes dy vendeve dhe situata ishte pak e acaruar. Menjėherė ai thirri njė gjeneral nė zyrėn e tij, qė tregoi nė hartė dislokimin e trupave greke nė afėrsi tė kufirit me Shqipėrinė. Menjėherė pas kėsaj Tito i kishte thėnė se nė kėtė situatė edhe pse ushtria shqiptare ishte, sipas tij, trime nuk mund ta pėrballonte njė agresion tė grekėve. Prandaj, udhėheqėsi jugosllav kishte hedhur mendimin se Jugosllavia, si vend mik i Shqipėrisė, duhet tė mbronte territorin shqiptar, e pėr rrjedhojė ai ishte shprehur se kishte mendimin qė tė dislokoheshin disa forca tė Ushtrisė jugosllave nė Shqipėri e veēanėrisht nė Korēė dhe nė Gjirokastėr. Pas kėsaj gjenerali mė tregoi se si dhe ku do tė dislokoheshin forcat jugosllave nė hartat qė kishte pėrpara. Beqiri tha se kishte mbetur njėherė, pasi ai nuk dinte ē“tė thoshte. Nga pikėpamja ushtarake, si gjeneral qė ishte nė atė kohė, ai mendonte se ishte e arsyeshme njė gjė e tillė, pasi edhe marrėdhėniet me Greqinė nė atė kohė e justifikonin kėtė veprim. Megjithatė, ai u ishte pėrgjigjur se kėto mendime duhet t“ia shtronte pėr diskutim udhėheqjes, pra Enver Hoxhės. Ai nuk kishte dhėnė asnjė pėrgjigje pėr kėtė problem, por kishte dėrguar nėpėrmjet ambasadės sonė nė Beograd njoftimin pėr udhėheqjen shqiptare. Beqiri ka dėshmuar se nga Tirana ishte dhėnė pėrgjigje pozitive, pra ishte rėnė dakord nė parim. Madje, u pėrgatitėn dhe kazermat, ku do tė vendoseshin repartet jugosllave. Pėr tė vėrtetuar thėniet e Beqir Ballukut, m“u desh tė shikoja edhe materialet tė asaj periudhe nė arkivin e KQ tė PPSH. Isha sė bashku me Kadri Hazbiun, pasi ai ishte dhe kryetari i grupit tė hetimit. Materialet i shqyrtuam nė sallėn e mbledhjes sė Byrosė Politike. Nė morinė e materialeve gjeta njė fletore, qė i pėrkiste Tahir Kadaresė. Nė kėtė fletore ishte shkruar bukur udhėzimi qė Beqiri kishte dhėnė nga Beogradi pėr lirimin me urgjencė tė kazermave tė Pogradecit, pasi do tė vendoseshin atje forcat jugosllave. Ia raportova kėtė Kadriut. Sipas dokumentit, dilte qė ky veprim ishte bėrė “de fakto” dhe shtrohej problemi se si ishte realizuar kjo. Pyetet pėr kėtė Beqiri, i cili tha se udhėzimi ishte dhėnė, por me miratim nga lart, por nuk pėrmendi emrin, pasi dihej qė kėtė e kishte kompetencė Komandanti i Pėrgjithshėm, Enver Hoxha. Ky veprim rezultoi se ishte kryer pasi kjo u konfirmua pasi u pyet ish-komandanti i brigadės sė Pogradecit. Sipas tij, kazermat ishin liruar me urgjencė dhe forcat qė ai komandonte ishin vendosur nė Ēarshovė tė Pėrmetit.

 

         Pyetje: Ēfarė ndodhi mė pas?


         KRISTOFOR MARTIRO: Pėr kėtė pyeta Beqirin, i cili mė tha se pasi ishte kthyer nė Tiranė, pra pas vizitės nė Jugosllavi, u diskutua problemi i vendosjes sė forcave jugosllave nė Shqipėri. Sipas Beqirit, nė njė mbledhje ku ishin Enver Hoxha, Koēi Xoxe, Kristo Themelko, ai vetė dhe tė tjerė, madje dhe njė pėrfaqėsues jugosllav, kur u hodh pėr diskutim ky problem, Hoxha ishte ngritur nė kėmbė dhe kishte deklaruar se nuk ishte e vėrtetė situata me Greqinė dhe po kėshtu ai nuk ishte dakord pėr vendosjen e forcave jugosllave nė territorin tonė. Mė pas, Beqiri deklaroi se edhe ai kishte mbėshtetur Enverin, qė, me sa duket, kishte nuhatur kontradiktėn mes Stalinit dhe Titos, ktheu pllakėn dhe nuk u realizua ardhja e dy divizioneve jugosllave nė Shqipėri...

 

“SI E INFORMOVA ENVERIN PĖR BISEDAT E BEQIRIT ME KINEZĖT”

 

         Pyetje: Cilat kanė qenė deponimet e Ballukut nė lidhje me marrėdhėniet shqiptaro-kineze, sidomos nė fushėn e mbrojtjes?


         KRISTOFOR MARTIRO: Beqir Balluku kishte qenė disa herė nė krye tė delegacioneve ushtarake qė vizitonin Kinėn. Gjatė kėtyre vizitave, ai ėshtė takuar me ushtarakė madhorė tė atij vendi, por dhe me Mao Ce Dunin dhe Ēu En Lain, ku ka diskutuar me ta pėr probleme tė ndryshme qė lidheshin veēanėrisht me mbrojtjen e vendit. Ka shtruar atje problemin e furnizimit me materiale ushtarake pėr Forcat e Armatosura dhe pėr tė tjera probleme me karakter ekonomik. Ėshtė diskutuar me udhėheqėsit kinezė pėr problemin e furnizimit me armė tė rėnda pėr ushtrinė, disa prej tyre janė marrė, por dhe tė tjera nuk janė dėrguar. Ka pasur edhe mosmarrėveshje pėr kėto ēėshtje. Mė kujtohet se Beqiri pėr kėto diskutime mė ka folur edhe pėr bisedat e Ēu En Lait pėr armatimin e rėndė dhe, sipas tij, Ēu ishte pak i ngurtė nė lidhje me dėrgimin e tyre nė Shqipėri. Bile, ish-ministri tregonte se kur u diskutua pėr aviacionin, udhėheqėsi kinez ishte shprehur se Shqipėria nuk kishte territor pėr njė aviacion tė fuqishėm luftarak, dhe se duhet tė merrnim vetėm disa avionė pėr parada. Pėrplasje pikėpamjesh me kinezėt kishte edhe pėr faktin se kėta tė fundit mendonin se ushtria shqiptare duhej tė pajisej me armė tė lehta, sepse kishin bindjen se ne nuk mund tė mbroheshim nga koalicione tė NATO-s dhe Traktatit tė Varshavės. Nga deklarimet e Beqirit, del se kinezėt ishin shprehur se do tė na ndihmonin, por ata ishin larg dhe kjo ndihmė konsistonte vetėm nė mbėshtetjen politike dhe me materiale tė ndryshme. E vėrteta, gjithnjė sipas tij, ishte se kinezėt nuk ishin kursyer nė furnizimin e ushtrisė sonė me materiale. Mua, si hetues, mė dilte detyrė tė sqaroja shumė probleme rreth bisedave tė Beqirit me udhėheqėsit kinezė. Beqiri nė pėrgjigjet e tij ėshtė shprehur se Ēu En Lai nė disa raste ishte treguar i ngushtė nė dhėnien e ndihmave pėr vendin tonė. Ndryshe kishte ndodhur me Mao Ce Dunin, pasi ky gjithnjė kishte porositur qė tė mos kursehej asgjė pėr tė ndihmuar Shqipėrinė. Sipas Beqirit, Mao i kishte nė konsideratė kushtet e vėshtira dhe pamundėsinė e vendit tonė pėrballė NATO-s apo Traktatit tė Varshavės. Mao, pra, ishte mė dashamirės dhe mė dorėlėshuar nė ndihmėn e vendit tė tij ndaj nesh.

 

         Pyetje: A ka diskutuar ish-anėtari i Byrosė Politike pėr probleme tė tjera, jashtė fushės sė mbrojtjes me udhėheqėsit kinezė?


         KRISTOFOR MARTIRO: Ndėrmjet tė tjerave, ai mė ka thėnė se si njė herė, gjatė bisedės me drejtuesit, ishte ndeshur me probleme qė konvergonin edhe me qėndrimin dhe idetė e tij. Konkretisht, pas rrėzimit tė Hrushovit nė BRSS, Beqiri, nė krye tė njė delegacioni tė lartė ushtarak, vizitoi Kinėn. Nė takim me Mao Ce Dunin dhe Ēu En Lain, kėta i kishin thėnė: “Tani Hrushovi, ky renegat, ra dhe nė Bashkimin Sovjetik kishin ardhur nė pushtet forca tė reja politike. Interesi i kampit socialist dhe i lėvizjes komuniste kėrkon qė ne t“i pėrmirėsojmė marrėdhėniet me BRSS”. Beqiri tha se personalisht, nė ndėrgjegjen e tij, nuk ishte kundėr kėsaj pikėpamjeje. Por, njėkohėsisht, ai nuk mund t“ua shprehte kėtė kinezėve, pasi duhet tė shtrohej kjo ēėshtje pėr diskutim nė KQ tė PPSH, pra nė udhėheqje. Megjithatė, kjo i kishte mbetur nė mendje. Po ashtu, kinezėt ishin shprehur edhe pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve tė Shqipėrisė me Jugosllavinė, Rumaninė, meqė kėta si tė thuash ishin aleatė tė Kinės. Sipas Beqirit, kur kishte mbėrritur nė Tiranė kishte bėrė si zakonisht raportin pėr udhėheqjen e lartė tė PPSH, ku sqaronte me detaje edhe bisedat qė kishte zhvilluar me udhėheqėsit kinezė dhe problemet qė ishin shtruar nė to, por pa diskutim asgjė rreth bindjeve tė tija. Ai e kujtonte mirė edhe qėndrimin e udhėheqėsit kryesor tė partisė, Enver Hoxhės, i cili ishte pėrgjigjur rreptė se nuk do tė kishte asnjė pėrmirėsim nė marrėdhėniet me BRSS, jugosllavėt, pasi ata ishin revizionistė. Pra, ai e hodhi poshtė propozimin e udhėheqjes kineze.

 

         Pyetje: Si vijoi hetimi i Ballukut nė kėtė ēėshtje?


         KRISTOFOR MARTIRO: Nė atė kohė, qė unė zhvilloja hetimet me Beqirin, nuk dija se po prisheshin marrėdhėniet e Shqipėrisė me Kinėn. I dėgjova me njė farė interesi ato qė thoshte ish-ministri, por nuk bėra pyetje, pasi nuk mė lejonte platforma e hetimit ta bėja njė gjė tė tillė. Kinezėt konsideroheshin nė atė kohė miq tė mėdhenj marksistė-leninistė tė vendit tonė. Nxora shėnimet nga inēizimi, po e pėrsėris se i gjithė procesi i hetimit ishte i regjistruar, dhe pėrgatita njė informacion pėr ministrin e Brendshėm, Kadri Hazbiun. Kėtij tė fundit i them se gjatė hetimit, Balluku ka thėnė kėto e ato pėr marrėdhėniet dhe bisedat me udhėheqėsit kinezė dhe njėkohėsisht i zgjata informacionin. Ai e lexoi atė dhe urdhėroi tė rishtypej materiali, qė nė fund kishte emrin tim dhe pas kėsaj nė krye tė kėtij ai bėri shėnimin: “Shoku Enver po tė dėrgoj njė material qė ka dalė nga hetimi i Beqir Ballukut, ku bėhet fjalė pėr problemin me kinezėt”. Pasi e futėn materialin nė zarf, qė u vulos dhe u protokollua, Hazbiu mė tha se duhet ta ēoja unė kėtė material nė KQ tė PPSH. Direkt kam shkuar nė Komitetin Qendror, nė paradhomėn e zyrės sė Enver Hoxhės. Ia zgjata zarfin sekretarit tė tij, Haxhi Kroi. Nė kėtė kohė doli nga zyra Enveri dhe mė pėrshėndeti. Kroi mė prezantoi tek ai, duke i thėnė se isha hetuesi i Beqirit dhe se kisha pėr t“i dorėzuar, me porosi tė Kadriut, njė material, qė kishte dalė gjatė hetimit tė ish-anėtarit tė Byrosė. Hoxha mė pėrgėzoi dhe sekretari i tij nxori materialin nga zarfi, tė cilin ma dha tė firmosur sipas rregullit, dhe u ktheva nė ministri. I raportova Hazbiut se e kisha dorėzuar materialin. I dhashė edhe zarfin e firmosur nga sekretari i Enverit, Haxhi Kroi.

 

         Pyetje: U vendos ky material nė dosjen hetimore?


         KRISTOFOR MARTIRO: I kėrkova sqarim ministrit tė Brendshėm se ēfarė do tė bėja me materialin. Doja tė dija prej eprorit tim mė tė lartė qė do ta fusja atė nė proces tė rregullt, domethėnė ta pyesja mė tej Beqirin pėr kėtė problem apo jo. Ai mė tha se do tė mė jepte njė pėrgjigje mė vonė. Tė nesėrmen mė thėrret nė zyrė Kadri Hazbiu, ku mė thotė se do tė shkonim bashkė te Beqir Balluku. Ashtu bėmė. E thirrėm atė nė hetim dhe Kadriu e pyeti po rreth kėtij problemi, bisedės me udhėheqėsit kinezė. Ish-ministri pėrsėriti nė pėrgjigjen e tij tė njėjtat gjėra qė mė kishte thėnė edhe mua. Mė pas Kadriu u largua, ndėrsa unė vazhdova pyetjen e tij pėr probleme tė tjera, parashikuar nė platformėn hetimore. Pas dy ditėsh, ministri i Brendshėm mė thėrret pėrsėri nė zyrė dhe mė tha se kėto materiale duhet t“i ktheja nė proces hetimor me pyetje dhe pėrgjigje. Ai mė porositi se nga lart ishte vendosur qė kėto probleme tė vendoseshin vetėm nė dosjen hetimore, por jo nė atė gjyqėsore. E vėrteta ėshtė se prokurori dhe kryetari i Gjykatės ishin njohur me to. Nė tė njėjtėn kohė tė gjitha kėto materiale shkuan veēan edhe nė aparatin e KQ, qoftė tek Enveri apo Hysniu, pasi kėshtu ishte rregulli.

 

         Pyetje: Balluku ėshtė hetuar edhe pėr disa shpėrdorime qė ishin konstatuar nė Ministrinė e Mbrojtjes. Ēfarė rezultoi nga pyetja e tij rreth tyre?


         KRISTOFOR MARTIRO: Ėshtė e vėrtetė qė edhe ky problem ishte parashikuar si njė nga linjat e hetimit. Beqiri u pyet rreth normave ekonomike tė dala nga llogaritje e dikasterit tė Mbrojtjes, administrimit tė Ndėrmarrjeve Bujqėsore Ushtarake. Nė materialet qė dispononim kishte edhe shkelje nė kėtė drejtim, qė binin nė kundėrshtim me normat e shtetit. Kishte shpėrdorime dhe teprime nė shpenzime gjatė stėrvitjeve ushtarake. Kishte materiale, tė dala kėto nga kontrollet e shtėpive tė oficerėve, si ato tė Tiranės, Durrėsit, Pogradecit, qė ngarkonin me pėrgjegjėsi ushtarakėt e lartė dhe patjetėr dhe Beqirin. Nė pėrgjigjet qė kam marrė nga Balluku, doli se kėto pėrgjegjėsi nuk ishin vetėm tė tijat. Nė fund ish-ministri tha: “Mirė, more Kristofor, tė gjitha kėto shpėrdorime le tė m“i ngarkojnė mua. Le t“i marrė unė dhe kėto”. Me kėto shpėrdorime u tejkalua atėherė kur thuhej se kishin ndodhur pasi kuadrot ushtarakė ishin njė shtet brenda shtetit. Shpėrdorimet nuk duhet tė thuhej se ishin pjesė e njė strategjie e njė plani armiqėsor.

 

         Pyetje: Sipas jush, hetuesit tė Beqir Ballukut, a ka ekzistuar komplot?


         KRISTOFOR MARTIRO: Ky ėshtė njė problem thelbėsor i kėsaj ēėshtjeje. Njerėzit duan tė dinė, pasi ka nga ata qė nuk janė tė qartė edhe sot e kėsaj dite. Pėr kėtė problem shumė shqetėsues ėshtė folur shumė edhe nė media, ku thuhet se a ka pasur komplot, apo tradhti tė ushtarakėve tė lartė qė u dėnuan, pushkatuan, burgosėn apo internuan nga sistemi i kaluar. Nė intervistat e dhėna nga njerėz tė ndryshėm ka tė vėrteta dhe tė pavėrteta, tė cilat varen edhe nga shkalla e njohjes sė problemit. Janė dhėnė nė media mendime dhe variante tė ndryshme, lidhur mė tė ashtuquajturin puē, apo komplot. Por, nė kėto prononcime, janė dhėnė edhe disa tė ashtuquajtura prova dhe fakte, tė nxjerra gjoja nga dosjet agjenturore, hetimore tė procesit tė Beqir Ballukut, qė shtrembėrojnė me qėllim tė vėrtetėn, duke pėrligjur kėshtu masat e marra ndaj tyre. Tė pėrligjin gėnjeshtrėn se B.Balluku ka qenė njė komplotist, njė agjent, sė gjoja ai ėshtė takuar me agjenturėn e huaj gjatė udhėtimit kėtu e atje. Kėto nuk janė tė vėrteta. Deklarimet e tyre tė lėnė pėrshtypjen se janė marrė edhe me hetimin e Beqirit apo ndonjė ushtaraku tjetėr, se gjoja janė konsultuar edhe me dokumente qė ekzistojnė nė Arkivin e Ministrisė sė Brendshme, lidhur me kėtė hetim. Mendoj se nuk ja vlen tė merrem me kėto, sepse janė fund e krye gėnjeshtra, mashtrime. Duke lexuar ato qė kanė shkruar kėta njerėz, shpesh kam pyetur veten se kisha qenė unė hetues apo ata. Mos kanė bėrė ata hetime tė padukshme. Si jurist, unė ju them se hetuesi duhet tė bėjė njė hetim tė plotė e tė gjithanshėm tė elementėve tė figurės sė krimit, po ashtu dhe anėn subjektive tė figurės sė krimit. Sipas meje, me elementėt e figurės sė krimit ėshtė spekuluar. Beqir Balluku dhe i ashtuquajturi grupi i tij, u akuzua: “Pėr krijim tė organizatės kundėrrevolucionare, pėr komplot e puē pėr tė pėrmbysur pushtetin popullor, sabotimin e vijės ushtarake tė mbrojtjes dhe pėr agjitacion e propagandė me rrezikshmėri shoqėrore etj.”. Pjesa e parė e akuzės kėrkon dashjen kundėrrevolucionare, veprim tė qėllimshėm, tė ndėrgjegjshėm pėr tė pėrmbysur pushtetin. A mund tė thuhet se ekzistonte njė organizatė e tillė kur nuk kishte marrėveshje mes tė pandehurve, platformė tė saj, organizim, ndarje detyrash, pjesėmarrje, veprime dhe mjetet e veprimit dhe tė tjera. Tė them tė vėrtetėn se unė, hetuesi i Ballukut, qė kalova nėpėr duar tė gjitha materialet nė ngarkim tė “grupit tė puēistėve”, akuzat, fjalimet, materialet e partisė, diskutimet nė mbledhjet e partisė dhe tė kolektivave punonjėse, materialet tė mbledhura nė rrugė agjenturore, pra tė dhėnat e zbulimit, nuk gjeta realisht asnjė tė dhėnė qė tė bėnte fjalė pėr ekzistencėn e njė organizate tė tillė, pra figurėn kryesore tė krimit. Kam zhvilluar njė hetuesi intensive me Beqirin, tė pandehurin tim, mbi bazėn e tė gjithė materialeve, fakteve tė sjella nė to pėr tė dokumentuar ekzistencėn apo jo tė njė organizimi kundėrrevolucionar tė qėllimshėm, tė ndėrgjegjshėm. E them me bindje dhe shumė sinqerisht se nė dosjen e Beqir Ballukut nuk ka asnjė material, asnjė deponim qė ta vėrtetojė kėtė. Realisht, nuk ka pasur njė organizatė kundėrrevolucionare, nuk ka pasur puē, komplot tė Ballukut apo pjesėtarėve tė tjerė tė “grupit tė tij”, pėr tė pėrmbysur pushtetin popullor apo eliminuar udhėheqjen e shtetit komunist. Kjo ėshtė e vėrteta. Nga hetimi doli se materialet e quajtura tė zeza, u pėrdorėn pėr tė shpartalluar kuadrot e lartė ushtarakė, ashtu siē u pėrdorėn si pretekst drama “Njolla tė murrme” dhe Festivali i 11-tė pėr tė goditur kuadro tė tjerė tė frontit ideologjik dhe kulturor, apo siē u pėrdor si pretekst letra dėrguar udhėheqjes nga njė punėtor i naftės pėr sabotime nė kėtė sektor, ku nisi lufta kundėr kuadrove tė zotė qė kontribuonin nė sektorin ekonomik dhe sė fundi preteksti i fejesės sė djalit tė Mehmet Shehu, pėr tė eliminuar shumė kuadro tė aftė, specialistė e drejtues tė Ministrisė sė Brendshme. Kėto ishin ēmenduritė e Enver Hoxhės dhe njerėzve qė e pasonin atė, kur dihej se askush nuk mendonte qė t“i merrte pushtetin Hoxhės. Enveri jetoi dhe punoi me njerėzit qė goditi dekada tė tėra dhe e them se ata ishin njerėz besnikė tė sistemit dhe tė atdheut. Ishin kėto rezultat i kėsaj ēmendurie apo kėto veprime lidhen me fije tė tjera tė dukshme dhe tė padukshme, kėtė koha do ta tregojė.

 

         Pyetje: Ēfarė kujtoni nga pėrfundimi i hetimeve tė Ballukut?


         KRISTOFOR MARTIRO: Kishim marrė porosi qė ta mbyllnin hetimin, pasi kjo ishte porosia e udhėheqjes sė lartė tė asaj kohe. Kishte lindur edhe problemi se tė huajt, qė konsideroheshin armiq, interesoheshin se ē“bėhej me tė ashtuquajturin grupi i ushtarakėve. U vendos dhe afati pėr pėrfundimin e hetimit. U bė edhe ballafaqimi mes tė pandehurve dhe u mbyll hetimi. Si rregull, pasi pėrfundon hetimi, tė pandehurit duhet tė njiheshin me dosjen, materialet, provat deponimet e tyre etj. Pas mbylljes sė hetimeve, hetuesit nuk kishin mė punė. Filloi gjyqi, qė u zhvillua nė ambientet e Burgut 313. Procesi vazhdoi disa ditė. Qė nė fillim tė tij, Beqiri u pyet se a ishte njohur me dosjen dhe nėse ishte shtuar, hequr gjė nga deklarimet e tij, apo nė ishte keqtrajtuar fizikisht e psikologjikisht gjatė hetimeve. Ai e pohoi korrektėsinė time, duke thėnė se nuk kishte asnjė vėrejtje pėr dosjen dhe se asnjėherė nuk ishte keqtrajtuar. Dihet vendimi qė u dha pėr Beqirin dhe tė tjerėt.

 

         Pyetje: Pas hetimit tė “grupit ushtarak” u rikomanduat nė njė tjetėr hetim, atė tė “grupit armiqėsor nė ekonomi” apo jo?


         KRISTOFOR MARTIRO: Mė kujtohet se pas Plenumit tė gjashtė tė KQ tė PPSH u bė ai i shtatė, ku u dėnuan Abdyl Kėllezi, Koēo Theodhosi, Kiēo Ngjela, Vasil Kati e tė tjerė, tė akuzuar si sabotatorė nė ekonomi. Pak kohė pas arrestimit tė tyre, ne u komanduam pėr tė kryer hetime siē ishim nė hetimet e para, me ndonjė ndryshim tė vogėl. Nė fillim mė caktuan tė hetoja Abdyl Kėllezin, por nuk e kreva hetimin se menjėherė mė ndėrruan dhe caktuan tė hetoja Kiēo Ngjelėn dhe Vasil Katin. Edhe hetimi i tė ashtuquajturit grup armiqėsor nė ekonomi vazhdoi pėr disa muaj. Hetimi ishte i njėjtė si pėr ushtarakėt. Regjimet e seancave tė hetuesisė ishin po ato dhe mėnyra e hetimit nuk ndryshonte nga ajo e para. Pėr formulimin e akuzės dhe pistat e hetimit u pėrdorėn materialet e Plenumit tė shtatė tė KQ tė PPSH dhe raporti i kontrollit tė shtetit. Akuza ishte: “Pėr veprimtari armiqėsore nė organizimin shtetėror dhe nė ekonomi”. Gjyqi u bė po nė ambientet e Burgut 313 dhe ishte kopje e atij tė bėrė mė parė.

 

         Pyetje: A mendoni se kishte lidhje mes tė ashtuquajturve grupe armiqėsore nė ushtri dhe ekonomi?


         KRISTOFOR MARTIRO: E vėrteta ėshtė se nė atė kohė aludohej pėr njė lidhje mes tyre. Hetimet u pėrqendruan edhe nė vėrtetimin e kėsaj tė fundit. Kėto orientime vinin nga udhėheqja e lartė e partisė. Kėrkohej tė gjendej se a kishte njė lidhje nė mes tė ashtuquajturit grup armiqėsor ideologjik me “grupin e ushtarakėve” dhe atė tė “ekonomisė”. E vėrteta ėshtė se gjatė hetimit nuk doli asnjė gjė qė ta vėrtetonte lidhjen mes tyre.

        

         Pyetje: Pas hetimeve tė “grupeve armiqėsore” si vijoi karriera juaj profesionale?


             KRISTOFOR MARTIRO:Pas pėrfundimit tė hetimeve dhe mė “grupin armiqėsor nė ekonomi”, mė emėruan kryetar tė Degės sė Veēantė nė Drejtorinė e Sigurimit tė Shtetit. Ngritja ime nė pėrgjegjėsi ėshtė realizuar aty rreth vitit 1978. Vazhdova tė merresha edhe njė herė me problemet e sigurimit.

 

„Si e hetuam fejesėn e djalit tė Mehmet Shehut me Silva Turdiun“

 

         Pyetje: Cili ėshtė mendimi juaj rreth ngjarjeve tė vitit 1981 qė lidheshin me Mehmet Shehun?


         KRISTOFOR MARTIRO: Dua tė them sė pari se kam disa kujtime “tė ēuditshme” nga kėto ngjarje. Mė datėn 17 dhjetor tė atij viti, pas pune, nė mbrėmje bėra njė shėtitje nė bulevardin “Dėshmorėt e Kombit” sė bashku me djalin tim, Melsin, qė kishte ardhur nga Vlora, ku punonte si punėtor operativ nė Shkollėn e Aviacionit atje. Ora ishte rreth 18.30 dhe pėrpara hyrjes sė ndėrtesės sė KQ tė PPSH kishte shumė makina, tė cilat i njihja qė ishin tė udhėheqėsve tė lartė tė partisė e shtetit dhe tė shoqėruesve tė tyre. Mė bėri pėrshtypje se dritė nė kėtė moment kishte vetėm nė zyrėn e Enver Hoxhės dhe nė sallėn pėrbri saj, ku bėheshin mbledhjet. Tjetėr situatė kishte nė ndėrtesėn pėrballė asaj tė Komitetit Qendror, Kryeministrisė. Atje nuk kishte asnjė dritė ndezur nė asnjė zyrė dhe gjithēka mė dukej e vdekur. M“u krijua njė ndjesi e frikshme. I thashė tim biri se ndjeja se po pėrgatitej njė kob i zi, ndaj vendosėm qė tė largoheshim qė atje. Prandaj dhe u nisėm drejt shtėpisė.

 

         Pyetje: Pse e kishit kėtė ndjesi?


         KRISTOFOR MARTIRO: Parandjenja dhe ankthi lidheshin me tė gjitha ato qė kisha parė dhe dėgjuar rreth fejesės sė djalit tė Mehmetit, Skėnderit, me Silva Turdiun. Po ashtu nė kėtė kohė kisha vėnė re edhe njė ftohje tė marrėdhėnieve tė Enverit me Kryeministrin Shehu. Kishte mjaft thashetheme dhe komente ndaj kėsaj ngjarjeje qė u bė mė pas shumė e bujshme. Si kryetar i Degės sė Veēantė nė Drejtorinė e Sigurimit tė Shtetit kisha rėnė nė kontakt edhe me tė dhėnat agjenturore rreth kėsaj ēėshtjeje. Isha i bindur se marrėdhėniet Enver-Mehmet nuk ishin aspak tė mira. Mendoja gjithashtu se Enveri nuk do tė ishte nė gjendje “tė hante” edhe Mehmetin, ashtu siē bėri me tė tjerėt tė ashtuquajturit “armiq nė frontin ideologjik, ushtarak, ekonomik”, pasi Mehmeti kishte reputacion tė madh nė popull, kuadrot e luftės dhe tė punės. Megjithatė, koha vėrtetoi se isha gabuar. Pėrbindėshi Enver Hoxha i hėngri tė gjithė me tradhti.

 

         Pyetje: Si e gjykoni situatėn e krijuar nė kėtė periudhė?


         KRISTOFOR MARTIRO: Pas prishjes sė fejesės sė Skėnderit, djalit tė Mehmetit me vajzėn e Turdive, filluan pėshpėritjet vesh mė vesh nė rrethe shumė tė ngushta dhe hamendjet nuk kishin tė sosur, aq sa u kthyen nė dyshime. Thuhej nė atė kohė se Enver Hoxha e kishte prishur kėtė fejesė, pasi vajza, e fejuara e djalit tė Kryeministrit, kishte dajallarė tė arratisur. Madje, arrihej deri aty sa tė dėshmohej se Enveri e kishte thirrur djalin e Mehmetit dhe se i kishte thėnė se duhet ta linte tė fejuarėn. Disa thoshin se Enveri e kishte kritikuar ashpėr Mehmetin, duke e thirrur qė tė kthehej direkt nga Korēa dhe tė tjera si kėto. Filloi fushata pėr tė pėrgatitur opinionin nė popull dhe nė parti kundėr Mehmet Shehut. Nė Kongresin PPSH, u pa qartė se marrėdhėniet mes Enverit dhe Mehmetit nuk ishin tė mira. Qėndrimi i Hoxhės e vėrtetonte kėtė, ndėrsa edhe pse fare pranė njėri-tjetrit, ai nuk shkėmbeu asnjė bisedė me Mehmetin, siē kishte ndodhur shpesh nė kongreset e tjera tė partisė. Nė mitingun qė u organizua nė sheshin “Skėnderbeu”, pėrpara pallatit tė kulturės, pas mbylljes sė kongresit, kur doli udhėheqja Mehmeti nuk ishte mė pas Enverit. Pas rreshtimit tė udhėheqjes sė lartė dukej se Mehmeti ishte mėnjanuar. Thoshin se madje pak pėrpara se tė niste mitingu, Mehmeti e kishte pyetur Enverin se ku e kishte vendin ai. Pra, ishte fjala pėr vendin qė zinte shpesh nė tribunė, tė cilin tashmė e kishte zėnė dikush tjetėr. Njė tjetėr fakt pėr spostimin e Shehut nga Hoxha ishte edhe ai se fjalėn pėrpara publikut me rastin e mbylljes sė kongresit e mbajti Kadri Hazbiu. Kjo natyrisht qė bėri pėrshtypje dhe la shteg pėr interpretime tė ndryshme. Mendoj se kėtė e bėri Enveri pėr tė krijuar pėrshtypjen nė opinionin publik se Hazbiu ishte njeri i tij dhe jo i Mehmetit. Taktika e njohur e Enverit linte pėrshtypjen se po e pėrgatiste kėtė njeri ta ngrinte lart, deri nė majat e shtetit tė asaj kohe, pra ta emėronte kryeministėr nė vend tė Mehmetit. Dolėn edhe fjalė rreth kėtij problemi nė atė kohė. Qėllimi ishte i qartė. Enveri me kėtė donte tė krijonte pėrshtypjen e rreme nė kuadrot e popullit, pėr tė realizuar mė pas planin strategjik tė eliminimit tė tyre. Kjo ishte e njėjtė me atė qė kishte ndodhur mė parė. Dihet se pas goditjes sė Beqir Ballukut, u ngritėn nė pėrgjegjėsi Petrit Dume dhe Hito Ēako, dhe pak mė vonė i arrestoi dhe pushkatoi ata sė bashku me ish-eprorin. Nė kongres, Mehmeti u zgjodh pėrsėri anėtar i Byrosė Politike. Madje, di qė nė atė kohė ai ka kėrkuar tė bėjė autokritikė nė kongres, lidhur me fejesėn e djalit tė tij, Skėnderit me Silva Turdiun, por Enveri nuk e kishte lejuar ta bėnte njė gjė tė tillė, pasi ky problem do tė diskutohej njė herė nė Byronė Politike tė KQ tė PPSH. Njė gjė tjetėr, qė bėri pėrshtypje nė atė kongres, ishte dhe moszgjidhja e Feēorr Shehut, anėtar i KQ tė PPSH, por mbeti kandidat edhe pse ai ishte ministėr i Brendshėm. Ndėrsa vartėsit e tij, zėvendėsministra u zgjodhėn anėtarė tė Komitetit Qendror. Kjo krijoi pėrshtypjen se Feēorri nuk do tė ishte mė ministėr i Brendshėm, se ai ishte njeri i afėrt i Mehmet Shehut.

 

         Pyetje: Po nė kuadrin e pozicionit tuaj nė krye tė Degės sė Veēantė tė Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit a ka pasur udhėzime pėr survejimin dhe grumbullimin e tė dhėnave rreth kėtyre ngjarjeve?


         KRISTOFOR MARTIRO: Po. Sigurisht qė edhe sigurimi do tė luante rolin e vet nė kėtė histori. Me sa mė kujtohet, pas Kongresit tė PPSH, nga KQ kėrkuan tė dhėna se ēfarė thuhej dhe komentohej pėr fejesėn e djalit tė kryeministrit dhe prishjen e saj. Madje, nga udhėheqja e lartė kritikohej Ministria e Brendshme pse nuk kishte tė dhėna pėr kėtė punė. Menjėherė pas kritikave, Feēorr Shehu thėrret kryetarėt e degėve nė ministri dhe kėrkoi qė tė drejtohej agjentura pėr tė parė reagimin dhe komentet pėr fejesėn, qėndrimeve nė kongres e tė tjera. Feēorri na tha se kėto i kėrkonte urgjent KQ i PPSH dhe personalisht Ramiz Alia qė nė atė kohė mbulonte organet e punėve tė brendshme. Pas disa ditėsh, dy bashkėpunėtorėt e mi mė dhanė disa tė dhėna rreth fejesės, prishjes sė saj dhe komenteve pėr marrėdhėniet Enver-Mehmet, ku disa e kritikonin Mehmetin dhe tė tjerėt e mbronin atė. Shkova nė zyrėn e ministrit, tė cilit i raportova pėr kėto informacione. Feēorri, nė prezencėn time, mori nė telefon Ramizin dhe i tha se kishte disa informacione pėr komentet ndaj problemit tė fejesės sė djalit tė Mehmetit. Ramizi i tha se ato informacione duhet tė shkonin urgjentisht tek ai. Nė kėtė kohė dukej se Alia i kishte marrė nė dorė punėt dhe ishte shumė i zellshėm nė realizimin e tyre.

 

         Pyetje: Si mėsuat dhe pėrjetuat vdekjen e Mehmet Shehut?


         KRISTOFOR MARTIRO: Nė datėn 18 dhjetor tė vitit 1981, nė mėngjes shkova nė zyrė nė ministri dhe sipas planit tė mėparshėm, miratuar nga ministri Feēorr Shehu, u nisa me shėrbim pėr nė rrethet Durrės e Fier, pėr disa probleme tė punės sė sektorit tim. Pasi mbarova punė, makinėn e nisa pėr Tiranė dhe vetė shkova te djali, qė punonte dhe jetonte nė Vlorė. U takova me tė nė Shkollėn e Aviacionit dhe rrugėn nga atje e deri nė afėrsi tė shtėpisė sė tij e bėmė me autobus. Aty dėgjuam njė grua tė thoshte se nė radio ishte dhėnė njoftimi pėr vetėvrasjen e Mehmet Shehut. Na bėri shumė pėrshtypje ajo qė dėgjuam dhe me njė frymė mbėrritėm nė shtėpinė e djalit, pėr tė parė lajmet e orės 20.00. U shqetėsuam shumė dhe gati gjithė natėn e kemi gdhirė duke diskutuar me njėri-tjetrin. Me kujtohet se po atė natė mė vjen nė shtėpi korrieri i Degės sė Punėve tė Brendshme tė Vlorės dhe mė njofton se mė kėrkonin urgjent nė ministri. Ishte vonė dhe nuk kisha se me ēfarė tė nisesha qė nė atė moment, pasi makinėn e kisha nisur pėr nė Tiranė. Tė nesėrmen nė mėngjes u nisa pėr nė Tiranė. Kur zbrita, m“u duk se nė kryeqytet kishte rėnė zija. Njerėzit lėviznin kokulur. Shkova nė ministri dhe takova Kadri Gojashin, ish-drejtor i Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit, i cili mė tha se mė kishin kėrkuar dhe duhet tė paraqitesha menjėherė te ministri. Hyra nė zyrėn e Feēorrit. Atje ishte dhe Kadri Hazbiu. Tė dy ishin tepėr tė lodhur, gjė qė e tregonin sapo t“i shihje. Pasi mė folėn pėr ngjarjen, mė thanė se me porosi tė Komitetit Qendror familja e Mehmet Shehut do tė largohej po atė ditė nga vila e tyre nė bllok dhe do tė vendosej nė vilėn 3, qė ndodhej nė rrugėn e Elbasanit. Mė porositėn qė tė merreshin masa, nė bashkėpunim me Degėn e Punėve tė Brendshme tė Tiranės, pėr sigurimin e tyre. Rreth vilės u vendosėn disa roje tė policisė dhe njė skuadėr e survejimit.

 

         Pyetje: Ēfarė ndodhi mė pas?


         KRISTOFOR MARTIRO: Mbasdite erdhėn dhe u vendosėn aty Fiqret Shehu, djemtė e Mehmetit, Ladi dhe Bashkimi me gratė dhe fėmijėt e tyre. Pritej qė tė vinte edhe djali tjetėr, Skėnderi nga Suedia, ishte njoftuar se kishte prindėrit e sėmurė, dhe e shoqėronte Gani Kodra. Kur isha nė zyrėn e ministrit Feēorr Shehu, ky i fundit ishte i shqetėsuar pėr mbėrritjen e Skėnderit dhe shpeshherė merrte nė telefon herė ambasadat tona nė Suedi e Greqi dhe herė pikat e kalimit kufitar nė Kapshticė, pėr tė ditur rreth mbėrritjes sė tij. Nė mbrėmje erdhi edhe Skėnderi. Tė nesėrmen, mė datė 19 dhjetor tė vitit 1981, mė thėrret pėrsėri nė zyrė Feēorri. Pėrsėri atje gjeta Kadriun dhe, me sa mėsova, ai ishte ngarkuar nga udhėheqja e partisė pėr tė ndihmuar organet e brendshme nė kėtė situatė. Nė zyrėn e ministrit ndodhej edhe kryetari i Degės sė Punėve tė Brendshme tė Elbasanit, G.H. Aty na u tha se sipas vendimit tė aparatit tė KQ tė PPSH, direkt tė Ramiz Alisė, familja e ish-kryeministrit duhej tė largohej nga Tirana brenda ditės. Na thanė gjithashtu se me pėrjashtim tė djalit tė madh Ladit, qė me porosi tė Enver Hoxhės do tė diferencohej e qėndronte nė Tiranė, pjesa tjetėr e familjes do tė vendoseshin nė Belsh tė Elbasanit. Pėr kėtė ishte njoftuar edhe Komitetit Ekzekutiv i kėtij rrethi dhe Komiteti i Partisė atje dhe shtėpia, ku do tė sistemoheshin familjarėt e Mehmetit, ishte siguruar prej tyre. Na udhėzuan pėr itinerarin e lėvizjes dhe pėr masat qė duheshin marrė pėr sigurimin e tyre. Duhej tė krijohej gjithashtu njė postė policie, duhej marrė skuadra e survejimit tė Degės sė Elbasanit dhe do tė emėrohej njė punėtor operativ vetėm pėr sigurimin e tyre. Kjo bėhej me qėllim se mos familjarėt e Mehmetit arratiseshin, apo rrėmbeheshin nga zbulimet e huaja.

 

         Pyetje: Ku u vendosėn familjarėt e ish-kryeministrit shqiptar?


         KRISTOFOR MARTIRO: Familja e Mehmet Shehut u vendos nė njė godinė nė qendėr tė Belshit, nė katin e parė tė saj. Kishin liruar pėr ta njė apartament, njė dhomė e njė kuzhinė. Madje, duke qenė se u veprua shpejt pėr transferimin e tyre nga Tiranė, sipas urdhrit tė KQ tė PPSH, nuk u arrit tė vendoseshin mjetet e pėrgjimit nė kėtė ndėrtesė, sikurse ishte parashikuar. Nė kėtė apartament do tė jetonin sė bashku Fiqreti, dy djemtė, Skėnderi dhe Bashkimi, gruaja e kėtij tė fundit dhe dy fėmijėt e tyre. Ndėrtesa ishte krejt bosh. Nė tė nuk kishte asnjė orendi dhe tė ardhurit nga Tirana nuk kishin asnjė shtresė e mbulesė, pėrveē veshjeve e sendeve personale. Kishin mundur tė marrin vetėm njė televizor tė vogėl dhe njė magnetofon. Nuk kishin asnjė enė pėr tė gatuar. Katėr krevatė, dyshekė dhe disa batanije i morėm nė spitalin e Belshit dhe ua dhamė atyre qė tė flinin. Edhe pėr tė ngrėnė, duke mos pasur asnjė mundėsi gatimi, shkonin nė restorantin nė qendėr tė Belshit, ky ndiqeshin nga sytė kureshtarė tė banorėve dhe vėzhgimin e rreptė tė survejuesve. Ata nuk kishin as tė holla tė mjaftueshme pėr tė pėrballuar gjendjen e krijuar. Mė kujtohet se Fiqreti kishte me vete vetėm 70 mijė lekė tė vjetra, qė i mbante nė njė ēantė, tė cilėn e merrte gjithnjė me vete ngado qė shkonte. Nuk e harroj se 30 mijė lekė, po tė vjetra, nga kėto i pagoi pėr disa mungesa nė shtėpinė e pritjes, faturė qė ajo e likuidoi menjėherė. Pėr tė pėrballuar jetesėn u interesuam qė Skėnderi dhe Bashkimi tė sistemoheshin nė punė nė SMT, qė ishte afėr qendrės sė Belshit. Fundin e dhjetorit tė vitit 1981 e kalova shumicėn e kohės nė Belsh tė Elbasanit. Nė kėtė kohė Enveri e etiketoi Mehmet Shehun si agjent nė shėrbim tė zbulimeve tė huaja, ndaj dhe filloi puna pėr tė grumbulluar materiale pėr ta vėrtetuar kėtė ēmenduri tė Hoxhės. KQ i PPSH, sektori qė kontrollonte organet e punėve tė brendshme, vetė Ramiz Alia si sekretar i Komitetit Qendror qė e kryente kėtė punė, ishin nė lėvizje dhe aktivitet tė madh nė kėtė drejtim. Madje, nuk mungoi edhe propaganda e shfrenuar pėr tė bindur kuadrot e partisė dhe masėn e popullit se Mehmeti ishte poliagjent. Ēfarė nuk u tha dhe ēfarė nuk u shpif nė kėtė drejtim. Karrieristėt, servilėt, tė paaftėt u aktivizuan tė qėmtonin ndonjė fakt nga jeta e Mehmetit dhe familjes sė tij, duke i interpretuar ato sipas oreksit tė ustait, Enver Hoxhės. Nga kėta u shpikėn edhe gjėra tė qena e tė paqena pėr tė treguar besnikėrinė ndaj “udhėheqėsit”.

 

         Pyetje: A ju kujtohet ndonjė mbledhje e zhvilluar nė dikasterin tuaj pas vdekjes sė Kryeministrit Shehu?


         KRISTOFOR MARTIRO: Po. Pas vdekjes sė Mehmetit, dy a tri ditė mė pas, u mblodhėn kuadrot e Ministrisė sė Brendshme dhe asaj tė Mbrojtjes, nė sallėn e mbledhjeve tė kėsaj tė fundit dhe aty u dėgjua e incizuar Mbledhja e Byrosė Politike tė datės 17 dhjetor tė vitit 1981, ku gjykohej Mehmet Shehu. Mbledhjen e kishte hapur Enver Hoxha, i cili kishte ftuar anėtarėt e Byrosė tė flisnin hapur dhe tė gjykonin Mehmet Shehun dhe gabimet e tij, duke i cilėsuar kėto si shkelje tė rėnda tė vijės sė partisė e me pasoja pėr tė po tė mos ishin marrė masat. Pas tij, fjalėn e mori Simon Stefani, ish-sekretar i KQ tė PPSH, i cili i dėnoi gabimet e Mehmetit, qė i cilėsoi tė rėnda, ai u shpreh gjithashtu se nuk ishte dakord me autokritikėn e Mehmetit, qė thoshte se gjoja ishte njė veprim i nxituar dhe nuk kishte tė bėnte me qėllime kundėr vijės sė partisė. Ai propozoi qė atij t“i jepej njė vėrejtje e rėndė. Lenka Ēuko kishte thėnė se Mehmeti nuk ishte i sinqertė me partinė dhe autokritika e tij nuk kishte qenė e sinqertė. Ajo e kritikoi Shehun pėr sjelljen dhe veprimet e tij, duke i cilėsuar ato nė kundėrshtim me vijėn e partisė, se bėnte pazarllėqe me armiqtė, imperializmin, zbut luftėn e klasave etj. Ajo ishte dakord me masėn qė propozonte Simon Stefani. Adil Ēarcani e kritikoi ashpėr veprimin e Mehmetit pėr fejesėn e djalit tė tij me vajzėn e Turdive. E quajti atė si njė veprim me rrezik. E kritikoi Mehmetin edhe pėr tendencė kulti etj. Manush Myftiu e kishte kritikuar Kryeministrin pėr gabimet e tij rreth fejesės sė djalit. Ai e cilėsoi autokritikėn e tij jo tė thellė. E mė pas kishte thėnė se pėr masėn do tė vendoste pasi ta dėgjonte edhe njėherė autokritikėn e Mehmetit. Ramiz Alia kishte diskutuar gjatė dhe kishte thėnė se nuk ishte i rastit gabimi i Mehmetit pėr fejesėn e djalit, madje ai kishte pėrmendur atje edhe disa gabime tė luftės, gjoja tė mosdrejtimit tė mirė, kultit tė individit, unit e tė tjera. Edhe ky kishte qenė dakord me masėn e propozuar. Rita Marko e kishte kritikuar, por dukej qė nuk ishte pėrgatitur, ndaj dhe nuk fliste rrjedhshėm. Kadri Hazbiu kuptohej qė kishte qenė i tensionuar, ai kishte folur jo i qetė, kishte kritikuar Mehmetin pėr fejesėn e djalit dhe mė pas i kishte thėnė se kishte ndryshuar dhe nuk kishte besim te partia. Ai i kishte pėrmendur pretendimet e Mehmetit pėr kontrollin e telefonave apo dhe se fėmijėt nuk ishin nė rregull se frekuentonin tavernat, ku janė tė huajt, se visheshin jo mirė. I kishte thėnė gjithashtu se Mehmeti nuk i kishte pritur mirė kėto vėrejtje. Hekuran Isai nuk kishte qenė nė mbledhje, pasi i kishte vdekur e ėma, por megjithatė ishte lexuar diskutimi i pėrgatitur nga ai. Nė fund e kishte marrė fjalėn Enver Hoxha dhe kishte thėnė se, ngaqė ishte vonė, mbledhjen e mbyllnin. Ai nuk kishte harruar tė thoshte se shokėt e Byrosė kishin pasur tė drejtė pėr autokritikėn e dobėt tė Mehmetit dhe se ky i fundit duhej tė thellohej mirė nė ato qė do tė thoshte. Kėtu mbledhja ishte mbyllur...

 

"DEBATI IM ME SILVA TURDIUN PĖR PRISHJEN E FEJESĖS"

 

         Pyetje: Si i morėt nė pyetje familjarėt e Mehmet Shehut?


         KRISTOFOR MARTIRO: Sipas planit tė hartuar dhe me miratimin nga ministri i Brendshėm dhe udhėheqja e KQ tė PPSH, unė, nė prani tė punėtorit operativ, qė merrej me sigurimin e familjes Shehu, do tė thėrrisja njė e nga njė tė gjithė pjesėtarėt e kėsaj familjeje. Ky veprim u bė nga fundi i muajit dhjetor. Nė njė nga zyrat e kėshillit thirra Fiqretin, nė prezencė siē thashė tė punėtorit operativ, i cili nuk dinte gjė rreth qėllimit pse merreshin nė pyetje familjarėt. E pyeta gruan e ish-kryeministrit pėr fejesėn e djalit tė saj, Skėnderit. Ajo mė tha se pėr njohjen e djalit me Silva Turdiun, e kishin mėsuar nė korrik tė vitit 1981, kur ishin nė plazh, nė Durrės. Sipas saj, Skėnderi e kishte njoftuar tė atin se njihte njė vajzė e do tė fejohej me tė. Mehmeti, sipas saj, e kishte pyetur se kush ishte ajo vajzė, e bija e kujt. I biri ishte pėrgjigjur pyetjeve tė tė atit dhe i kishte thėnė madje se kishte dajė tė arratisur. Mehmeti i kishte thėnė se duhet tė pyesnin. Fiqreti tregoi se i biri ia kishte thėnė mė parė edhe asaj dhe e kishte porositur se pėr kėtė problem duhet tė bisedonte me tė atin. Ajo i kishte sqaruar tė birit se vajza kishte dajė Arshi Pipėn, tė arratisur, ndaj ai duhet tė bisedonte me Mehmetin. Mehmeti, po sipas deponimit tė Fiqretit, kishte thirrur Feēorr Shehun, ministrin e Brendshėm, pėr kėtė ēėshtje. Feēorri ishte pėrgjigjur se duhej pyetur. Mė vonė ministri i Brendshėm i kishte sjellė tė dhėna Mehmetit pėr familjen Turdiu. Ajo nė vijim tha se Silva, si vajzė ishte shumė e mirė, ishte studente nė Universitetin e Tiranės dhe njėkohėsisht sportiste, volejbolliste nė Klubin Sportiv “Dinamo”. Sipas saj, i ati i saj ishte njeri i nderuar, pedagog nė Universitet dhe se ishte nderuar me ēmimin e “Republikės”, pėr kontributin si mėsimdhėnės. Dy xhaxhallarėt e Silvės, ishin larguar me kohė nga vendi ynė, por nuk kishin aktivitet kundėr Shqipėrisė. Fiqreti nuk harron tė shpjegojė: “kur Mehmeti i tha Feēorrit se si tė bėnte, ta jepte pėlqimin apo jo pėr fejesėn, ky i fundit iu pėrgjigj se duhet tė pyeste partinė. Pas kėsaj, Mehmeti u nxitua dhe e dha pėlqimin e fejesės, qė u bė nė fillim tė shtatorit tė vitit 1981, nė shtėpinė e re. Erdhėn pėr vizitė dhe Enveri, Nexhmija dhe fėmijėt e tyre. Ishte prezent edhe Neli (Skėnderi) dhe Silva. Dualėm sė bashku edhe nė fotografi. Pas tre-katėr ditėsh e thirri Enveri Mehmetin dhe i tha se ishte bėrė gabim kjo fejesė, se ishte zbutur lufta e klasave, ishte shkelur vija e partisė dhe prandaj duhet tė prishej. Skėnderi dhe Silva ishin nė Greqi. Silva kishte shkuar me skuadrėn e volejbollit, pėr njė ndeshje, kurse Skėnderi do tė shkonte prej andej nė Suedi, ku studionte. U thirrėn tė dy tė ktheheshin nė Shqipėri. Mehmeti i shqetėsuar i tha Skėnderit se kishim bėrė gabim pėr fejesėn, prandaj duhej tė prishej dhe u prish. Mehmeti kishte shumė debulesė pėr Skėnderin. Ai ishte shumė i shqetėsuar pėr tė, pasi kishte frikė se mos pėsonte ndonjė gjė, se ishte dhe i sėmurė. Prishja e fejesės e tronditi djalin, aq sa ai nuk donte tė kthehej nė Suedi pėr studime. Atė e thirri madje dhe Enveri, i cili e kishte kėshilluar, i kishte thėnė fjalė tė ngrohta qė tė mos shqetėsohej. Kėshtu u veprua, u bė gabim dhe e nxituar nga ne ajo fejesė”.

 

         Pyetje: Ēfarė tjetėr iu tha Fiqreti kur e thirrėt pėr ta pyetur?


         KRISTOFOR MARTIRO: Pasi sqaruam ato qė kėrkoja, Fiqreti mė tha se nė shtėpinė qė kishin pasur nė bllok, nė Tiranė, kishin lėnė nga ikja e nxituar disa orendi dhe plaēka tė tyre. Edhe veshmbathje. M“u lut qė t“ia sillja kėto sende, pasi ishin personale. Nė tė vėrtetė, kėto sende ishin nė njė sėnduk, por Hekuran Isai, ish-ministėr i Brendshėm nė atė kohė, nuk pranoi qė t“u jepeshin. Mė pas, ajo m“u ankua pėr ngushtėsinė e hapėsirės sė banimit dhe mė kėrkoi ndihmė qė tė sistemohej nė njė apartament dy dhoma e njė kuzhinė. Nė fakt ishte planifikuar qė me tė mbaruar ndėrtimi i njė apartamenti tė ri nė qendėr tė Belshit, familja Shehu do tė sistemohej aty dhe kjo banesė do tė pajisej me mjetet e pėrgjimit. I thashė Fiqretit se kjo gjė do tė ndodhte shumė shpejt pas pėrfundimit tė atij pallati. Ata nuk hynė nė katė hyrje, edhe pse ishte planifikuar nga pushteti lokal, pasi u arrestua Fiqreti dhe Skėnderi.

 

         Pyetje: Po Skėnderi, djali i Mehmetit, ēfarė ju deponoi rreth fejesės sė tij me vajzėn e Turdive?


         KRISTOFOR MARTIRO: Pėr fejesėn, ai mė tha se, sė pari, atij i kishte pėlqyer Silva, ndėrsa shkonte tė shihte me shokė ndeshjet e volejbollit nė pallatin e sportit. Konkretisht u shpreh: “Dhe fėmijėt e Hysniut dhe vajza e Enverit ma lavdėruan Silvėn. Njė ditė e kapa vetė dhe bisedova me tė me qėllim pėr t“u fejuar. Ajo nuk deshi fillimisht dhe mė tha se kishte njerėz tė arratisur, ndėrsa unė isha djali i Kryeministrit. Unė iu vardisa, insistova. Problemin e njerėzve tė saj ma kishin thėnė edhe tė tjerė, por unė ngula kėmbė. E kam ndaluar Silvėn disa herė nė rrugė. Ajo nė fillim ka refuzuar, por mė pas duke parė dhe kėmbėnguljen time, pranoi. Nė muajin korrik apo gusht, kur ishim nė plazhin e Durrėsit, unė i thashė Fiqretit pėr kėtė vajzė, dhe ajo mė tregoi se e njihte nėnėn e saj, pasi kishin qenė sė bashku nė shkollė. Megjithatė, ajo mė drejtoi tė bisedoja pėr kėtė punė me tim at, Mehmetin. I thashė babait pėr kėtė vajzė dhe se kisha qėllime tė fejohesha me tė. I tregova gjithashtu se kishte njerėz tė arratisur nga tė afėrmit e familjes sė saj. Mehmeti u gėzua shumė qė unė vendosa tė fejohesha, por mė tha se do tė pyeste Feēorrin pėr familjen e saj dhe e pyeti. Feēorri i tha se si familje ishte e mirė, dhe vajza po kėshtu, por kishin njerėz tė arratisur. Babai i kėrkoi mendim se si tė bėnte, ndėrsa ky i tha tė pyeste partinė. Pas tre-katėr ditėve, Mehmeti mė thirri dhe mė dha aprovimin pėr t“u fejuar me Silvėn. U la qė shpalljen e fejesės do ta bėnim mė 1 shtator, kur do tė hynim nė shtėpinė e re, qė ishte zgjerim i sė vjetrės. U bė fejesa. Erdhėn pėr tė uruar Enveri dhe Nexhmija. Kėta e dinin se kush ishte familja e Silvės, pėrpara se tė vinin nė shtėpinė tonė e tė na uronin pėr fejesėn. Ata e dinin se daja i saj ishte arratisur. Nexhmija e njihte nėnėn e Silvės, sepse kishin qenė sė bashku nė shkollėn femėrore, po atėherė nuk thanė gjė. Mė vonė thanė se familja e Silvės ishte e deklasuar e tė tjera si kėto”.

 

         Pyetje: Po pėr prishjen e fejesės…


         KRISTOFOR MARTIRO: Skėnderi nuk mund tė mos pyetej edhe pėr prishjen e fejesės. Ai ishte djalė i mirė dhe nuk gėnjente. Nuk mundohej tė fshihej. Mė pas ai vijoi: “Tri-katėr ditė pas fejesės, skuadra e Dinamos do tė nisej pėr njė ndeshje nė Greqi. Shkova edhe unė atje sė bashku me Gani Kodrėn, shoqėruesin, me tė cilin nga shteti fqinj do tė shkonim nė Suedi. Nė Greqi qėndruam njė apo dy ditė. Aty mė erdhi lajmi nga familja se duhet tė kthehesha menjėherė nė Tiranė me gjithė Silvėn. Ndjeva se diēka jo e mirė kishte ndodhur. Kur mbėrritėm, Silva shkoi nė shtėpinė e saj dhe unė nė timen. Mė priti mamaja. Ajo ishte shumė e mėrzitur. Kur e pyeta se ē“kishte ndodhur, ajo mė tha se duhet tė bisedoja me tim at. E takova Mehmetin. Ai i mėrzitur dhe me keqardhje mė tha se kishim bėrė gabim me fejesėn, se ajo duhet tė prishej. Mė tha, gjithashtu, se e kishte thirrur edhe Enver Hoxha, i cili i kishte thėnė se ishte bėrė njė fejesė me njerėz tė deklasuar, se ishte zbutur lufta e klasave dhe prekej vija e partisė e tė tjera. I thashė se e kisha pyetur dhe ai mė kishte dhėnė pėlqimin. Po, mė tha, por ishte nxituar. U mėrzita shumė i thashė se nuk kthehem nė Suedi. Babai mė mbante afėr. Ai kishte frikė se mos mė ndodhte gjė, pasi kishte debulesė pėr mua, duke ditur se isha dhe i sėmurė. Mė vonė mė thirri dhe Enver Hoxha. Mė priti mirė. Mė kėshilloi, duke mė thėnė se u bė njė gabim, qė ishte korrigjuar dhe se duhet tė kthehesha nė Suedi pėr studime. Me tha fjalė tė mira dhe tė ngrohta”.

 

         Pyetje: Si e shpjegoi Skėnderi prishjen e fejesės?


         KRISTOFOR MARTIRO: Ai mė tha se kėtė e kishte biseduar me Mehmetin dhe kishin vendosur qė Silva tė shkonte nė shtėpinė e Ali Ēenos, ish-shoqėrues i Kryeministrit, dhe aty ky do t“ia thoshte prishjen e fejesės. Nė vazhdim Skėnderi shprehet: “Kėshtu u bė. Shkuam nė shtėpinė e Ali Ēenos dhe atje i thashė se do tė prishej fejesa. I thashė edhe shkaqet. Ajo qau dhe mė tha se ishte treguar e sinqertė me mua, pra m“i kishte thėnė tė gjitha rreth familjes sė saj e nuk mė kishte fshehur asgjė. I thashė gjithashtu se kjo nuk varej nga unė e nuk ishte dėshira ime qė tė ndaheshim, por se kėshtu thoshte dhe kėrkonte i madhi i partisė. Kėshtu u ndamė, por kisha njė brengė tė madhe nė zemėr. U nisa nė Suedi bashkė me Gani Kodrėn. Kur mbėrrita atje ēdo ditė mė merrte nė telefon Mehmeti dhe Fiqreti. Babai kishte merak pėr shėndetin tim dhe pėr kėtė porosiste shpesh edhe Ganiun. Babai mė ka dėrguar edhe letra, ku mė kėshillonte dhe mė thoshte vazhdimisht se bėmė gabim me atė fejesė. Mbas prishjes sė fejesės nuk ishte mė Mehmeti i parė. Ra shumė moralisht”.

 

         Pyetje: Ēfarė ndodhi mė pas?


         KRISTOFOR MARTIRO: Pas Skėnderit, pyeta Marjetėn, gruan e Bashkim Shehut. Ajo ishte vajza e njė shoferi nė Durrės, qė quhej Lefter, me origjinė nga Bregu. Marjeta ishte mjaft e zgjuar, vazhdonte studimet pėr gjuhė tė huaj nė Universitetin e Tiranės. Njihej nė Tiranė si njė grua e modės e vishej nė njė mėnyrė qė i bėnte sfidė kohės. I kėrkova sqarime rreth fejesės sė Skėnderit me Silvėn dhe ajo m“u pėrgjigj: “Unė dhe im shoq, Bashkimi, mėsuam rreth saj vetėm pak ditė pėrpara se tė shpallej kjo fejesė. Ne nuk pėrfilleshim shumė nė shtėpi, pasi na quanin tė rinj dhe tė papjekur”. Mė pas, ajo foli dhe pėr ceremoninė kur kishin shkuar krushqit me tortė tė madhe, pėr gjendjen e zymtė qė u krijua nė shtėpi pas prishjes sė fejesės. “Mbas kėsaj Mehmeti ra shumė moralisht, pothuajse u tjetėrsua. Ai u sėmur parė kongresit nga zemra dhe nuk bėnte mė stėrvitje me biēikletė. Fliste pak dhe bėnte biseda vetėm me Fiqretin dhe djalin e madh, Vladimirin. Gjendja nė shtėpi dita- ditės bėhej mė e rėndė. E kisha tė qartė qė kjo gjendje do tė shpėrthente”, vijoi Marjeta. Tri ditė pėrpara se tė vinte Viti i Ri 1982, isha nė Belsh, sė bashku me Gėzim Hilėn dhe interesoheshim pėr pėrfundimin e ndėrtesės ku do tė vendoseshin familjarėt e Mehmetit. Nė kėtė kohė erdhi nga Dega e 8-tė e Ministrisė sė Brendshme, N.Z., qė merrej me internim-dėbimet nė kėtė sektor. Ai na tha se familja e Mehmetit, me vendim nga lartė, do tė internohej kėtu nė Belsh. Deri nė atė kohė nuk ishte marrė ndonjė masė e tillė. I ardhuri nga Tirana pėr kėtė problem thirri Fiqretin dhe fėmijėt e saj dhe nė prezencė tė kryetarit tė Kėshillit tė Belshit, u komunikoi atyre vendimin e internimit. Ai u caktoi edhe zonėn e kufizuar ku mund tė lėviznin. Internimi i tyre ishte parathėnia e arrestimit tė mėvonshėm tė Fiqretit dhe Skėnderit. Ata nuk vinte askush t“i vizitonte nė Belsh, me pėrjashtim tė babait tė Marjetės, i cili kishte ardhur dy a tri herė me motoēikletė dhe madje qėndronte shumė pak atje. Edhe i shoqi i Marjetės, Bashkimi, djali i Mehmetit, u pyet. Ai dukej njeri i parrahur me jetėn. Kishte bėrė njė jetė liberale, pa kokėēarje. Ishte njeri i padjallėzuar. Ai nė sqarimet e tij rreth fejesės sė tė vėllait dhe prishjes sė saj tha: “Pas prishjes sė fejesės, babai ishte krejt i rėnė. Nuk ishte as hija e Mehmetit tė mėparshėm. Ai nuk mė linte tė dilja mė jashtė natėn nga shtėpia, sidomos kur Kadriu i kishte thėnė se unė e ime shoqe frekuentonim klubet e natės. Babai kishte njė si frikė dhe nė darkė kontrollonte dyert e shtėpisė nėse ishin tė mbyllura. Babai nuk ishte dakord pėr shumė masa qė ishin marrė pas vitit 1966 dhe sidomos pėr goditjen e grupit tė ushtarakėve dhe atyre tė ekonomisė. Kėtė unė e kisha dėgjuar nė darkė, kur hanim bukė, e kur shkėmbente ndonjė bisedė me mamanė dhe vėllanė, Vladimirin. Ideali i babait ka qenė qė ta bėnte Shqipėrinė si vendet Nordike, sidomos si Suedia. Mehmeti nervozohej shumė kur bėhej ndonjė miting apo manifestim. Ai nuk i duronte dot brohoritjet dhe ishte kundėr adhurimit tė tė madhit”. Bashkimi sqaroi dhe marrėdhėniet e tij me Ismail Kadarenė, duke thėnė se kishte miqėsi me tė dhe se kjo miqėsi ishte forcuar pas vitit 1973. Ata venin edhe nė shtėpitė e njėri-tjetrit. Ismaili kishte ndikuar shumė te Bashkimi, sidomos pėr pikėpamjet e tij mbi artin. Tė dy preferonin shkrimtarėt si Kamy, Sartrin e tė tjerė”. Kėshtu u mbyll viti 1981, plot telashe dhe shqetėsime. E shikoja me shumė keqardhje kėtė familje, viktimė tjetėr tė Hoxhės...

 

“MEHMET SHEHU NUK FLINTE PA KONTROLLUAR DERĖN PAS SHTĖPISĖ”

 

         Pyetje: Ēfarė tha Marjeta, nusja e djalit tė ish-kryeministrit pėr natėn e vdekjes sė vjehrrit tė saj?


         KRISTOFOR MARTIRO: Duke e pyetur pėr ngjarjen e Mehmetit, Marjeta tha se atė natė ishte nė studion e Bashkimit nė katin e tretė tė shtėpisė dhe se kishte qėndruar atje deri vonė. Mė tej vazhdoi: “Kur zbrita nė katin e dytė, rreth orės 24.00, gjeta nė korridor, para dhomės sė Mehmetit, djalin e madh Ladin me tė shoqen, Bardhėn. Ata ishin tė shqetėsuar. I pyeta se ē’kėrkonin aty dhe mė thanė se Bardha, qė ishte shtatzėnė, ishte pak pa qejf. M’u duk se dera e dhomės sė Mehmetit ishte pak e hapur dhe nė dhomėn e tij kishte dritė. Unė shkova nė dhomėn time qė ishte nė anėn tjetėr tė dhomave tė Fiqretit dhe Mehmetit. Nuk dėgjova asgjė natėn. Nė mėngjes shkova nė shkollė dhe rreth orės 08.30 erdhėn e mė morėn. Mė thanė se djali ishte pak pa qejf. Kur mbėrrita nė shtėpi gjeta kujėn, po qanin. Aty mėsova se Mehmeti kishte vrarė veten.

 

         Pyetje: Si u bė arrestimi i Fiqretit dhe Skėnderit?


         KRISTOFOR MARTIRO: Nė fillim tė muajit janar tė vitit 1982 u arrestua nė Belsh Fiqret Shehu dhe djali i saj, Skėnder Shehu. Mė ka mbetur nė kujtesė ajo ditė, pasi isha atje sė bashku me G.H. dhe punėtorin operativ qė ishte ngarkuar me ruajtjen e familjarėve tė ish-kryeministrit. Asnjė nga ne nuk kishte dijeni pėr arrestimin e tyre, por kjo nuk do tė thoshte se ishte njė gjė qė s’pritej. Propaganda e madhe qė u bė nė atė kohė kundėr Mehmetit, si gjoja poliagjent, kėtu do tė gjeneronte, pra nė arrestimin e njerėzve tė tij. Kishin ardhur nga Tirana njė grup operativ dhe hetues tė Drejtorisė sė Hetuesisė. Ata arrestuan Fiqretin dhe Skėnderin nė qendėr tė Belshit. I hipėn nė makina veē e veē dhe u nisėn pėr nė Tiranė. Kėtė ngjarje e panė tė gjithė njerėzit qė ishin atje. Megjithatė, ata ndenjėn indiferentė. Askush nuk duartrokiti apo thirri “poshtė armiqtė”. Komentet rreth kėsaj ngjarjeje bėheshin vesh mė vesh. Nė shtėpinė ku banonte Fiqreti dhe fėmijėt qėndruan hetuesit me nė krye R.L. Kur hyra nė shtėpi, pashė se aty hetuesit po kontrollonin gjithandej. Bashkim Shehu dhe e shoqja, Marjeta, ishin shumė tė tronditur dhe tė hutuar. Vajza e tyre 2 vjeē ishte shtrirė nė dysheme dhe po qante me tė madhe. Edhe djali pak mė i madh ishte strukur nė njė cep tė shtėpisė dhe qante. U thashė prindėrve tė tyre tė merreshin me ta dhe t’i linin tė qetė hetuesit. Mė kujtohet se me kėtė rast u vendosėn edhe mjetet e pėrgjimit me porosi nga lart, nė kuzhinėn ku banonin Bashkimi dhe Marjeta, pasi dhoma tjetėr, me ato pak orendi tė Fiqretit, do tė mbyllej. Mė kujtohet se nga inēizimi nuk doli ndonjė gjė e madhe, pasi, ata, burrė e grua, qanin hallin me njėr-tjetrin se si do t’ia bėnin me fėmijėt, apo me tė ardhurat qė nuk u mjaftonin. Pas arrestimit tė Fiqretit dhe Skėnderit, na thėrret nė zyrė Feēorr Shehu, i cili ishte ministėr i Brendshėm dhe nė prezencė tė Kadri Hazbiut na tha se, unė, E.GJ., S.M., dhe P.D., do tė ishim nė grupin e hetimit tė dy tė pandehurve. Hetimet u zhvilluan nė aneksin e Burgut 313, atje ku u zhvilluan edhe hetimet ndaj ushtarakėve dhe kuadrove tė lartė tė ekonomisė.

 

         Pyetje: Ka qenė grupi hetimor nė shtėpinė e Mehmetit, pas vdekjes sė tij?


         KRISTOFOR MARTIRO: Po. Gjatė kohės qė zhvilloheshin hetimet ndaj Fiqretit dhe Skėnderit, ne, grupi hetimor, shkuam disa herė nė shtėpinė ku kishte banuar Mehmeti, se mos gjenim ndonjė material pėr akuzė ndaj tė pandehurve, apo gjithė familjes sė tij. Qarkulluan atėherė shumė fjalė, sikur vila ku banonte Mehmeti ishte shumė luksoze, pėrrallore, por kėto ishin gėnjeshtra fund e krye. Nė shtėpinė e tij nuk kishte ndonjė gjė tė jashtėzakonshme. Pajisja e shtėpisė ishte bėrė e gjitha me mobilje tė prodhuara nė vend, natyrisht me cilėsi tė mirė, pronė e shtėpisė sė pritjes. Nė shtėpinė e vjetėr banonin fėmijėt, dy djemtė e Mehmetit, Vladimiri dhe Bashkimi, me familjet e tyre. Kishin nga dy dhoma me mobilje tė zakonshme dhe kėto tė shtėpisė sė pritjes. Nė katin e parė tė shtėpisė sė re qė, nė fakt, ishte njė zgjerim i shtėpisė sė mėparshme, ishte njė dhomė me kolltuqe tė kombinatit “Misto Mame”, ku ndodhej vetėm njė televizor me ngjyra pėr tė gjithė familjen. Karshi kėsaj ishte dhoma e ngrėnies dhe ngjitur me kėtė dhomė tė thjeshtė ishte njė kuzhinė e pajisur me sobė e frigorifer dhe orendi tė tjera tė zakonshme. Nė korridor ishin banjat dhe mė tej njė derė jo e madhe qė tė nxirrte prapa shtėpisė. Po aty fillonte edhe njė tunel i nėndheshėm qė dilte nė garazhin e makinave tė Mehmetit. Ky tunel nuk ishte mė i gjatė se 150 metra. Nė tė majtė tė hyrjes sė vilės sė re ishte studioja ose salla e pritjes ku Kryeministri zhvillonte edhe ndonjė mbledhje me vartėsit. Kjo ishte njė dhomė e madhe me oxhak, me njė tavolinė nė mes dhe disa kolltuqe tė kombinatit “Misto Mame” anash. Nė katin e dytė tė vilės flinte Mehmeti dhe ngjitur me tė Fiqreti. Lart nė katin e tretė, apo papafingo, ishte studio e Bashkimit, e pajisur me mjaft libra dhe orendi tė mira. Kur hymė nė dhomat e fėmijėve tė Mehmetit nė vilėn e vjetėr, pamė pėr tokė lapsa me ngjyra tė fėmijėve, kukulla dhe sende tė tjera. Dukej se ata kishin ikur shpejt e shpejt, madje me urgjencė nga shtėpia.

 

         Pyetje: Bėtė kontroll nė dhomėn e ish-kryeministrit?


         KRISTOFOR MARTIRO: Patjetėr qė po. Nė dhomėn ku flinte Mehmeti ishte njė krevat dopio dhe nė kokėn e krevatit ishte vendosur njė radio e pėrmasave tė vogla. Ajo ishte njė radio marrėse dhe me sa mė kujtohet ishte e njė marke tė njohur. Nė fund tė dhomės ishte njė biēikletė e montuar, ku bėnte stėrvitje Mehmeti. Nė krahun e djathtė nė fund tė dhomės ishte tualeti, ndėrsa nė tė majtė garderoba e Mehmetit. Pastaj vinte dera qė tė ēonte nė studion e tij, e pajisur me shumė orendi dhe mjaft libra. Lart nė papafingo ishte vendosur antena e radios, qė ishte e lidhur me njė kabėll qė pėrfundonte tek ajo, pėr tė pėrforcuar valėt. Pėr kėtė antenė u bė zhurmė e madhe nga Hekuran Isai dhe Enver Hoxha sikur dhe u interpretua se kjo antenė ishte e montuar pėr njė radio marrėse e dhėnėse, me tė cilėn Mehmeti gjoja lidhej me agjenturat e huaja. Kėtė antenė e fotografuam edhe ne hetuesit. Mbaj mend se kėsaj radioje iu bė analiza edhe nė laborator dhe doli se ajo ishte vetėm marrėse dhe jo dhėnėse. Ekzistenca e kėsaj radioje i shėrbeu Enver Hoxhės pėr tė mashtruar opinionin publik.

 

         Pyetje: Cili ėshtė mendimi juaj pėr vdekjen e Mehmetit?


         KRISTOFOR MARTIRO: Unė nuk kam qenė me grupin e ekspertėve pėr tė verifikuar ngjarjen nė ishte vrasje apo vetėvrasje, por kisha parė fotografitė e bėra nga ky grup ekspertėsh. Sipas fotografive, Mehmeti ishte nė krevat i shtrirė. I veshur me njė kėmishė tė bardhė dhe me syze, me dorėn e djathtė tė shtrirė mbi krevat. Pak larg dorės sė tij tė djathtė ishte njė pistoletė e tipit “Makarov”. Sipas ekspertėve ajo ishte dhe arma me tė cilėn ishte bėrė goditja vdekjeprurėse. Mehmeti kishte njė njollė tė zezė nė anėn e djathtė tė gjoksit, nė zemėr. Isha kurioz tė shihja krevatin ku ishte gjetur i vdekur Mehmeti. Kur vajta nė dhomėn e tij nė pėrbėrje tė grupit hetimor, me shumė kujdes, pasi mbikėqyreshim nga punonjėsi i Komitetit Qendror qė na shoqėronte dhe mbante ēelėsat e shtėpisė sė Mehmetit, pashė nėse kishte shenjė plumbi nė dysheme, poshtė krevatit tė Mehmetit. Pashė gjithashtu edhe dyshekun, por as atje nuk konstatova gjurmė plumbi. Nuk pashė as gjak nė dyshek apo nė dysheme. Kjo mė bėri tė dyshoj rreth vetėvrasjes, duke iu referuar vendit ku ishte fiksuar i shtrirė nė fotografi. Mbi njė karrige nė fund tė krevatit tė Mehmetit ishte njė kėmishė dhe pizhamet e tij. Po ashtu, atje, nė fund tė krevatit, ishte dhe njė gotė, e cila dukej se kishte qenė me ēaj. A bėri vetėvrasje Mehmeti apo e vranė? A e vranė nė studio dhe e sollėn ashtu tė vdekur nė dhomėn e gjumit? A e helmuan mė parė dhe pastaj shtinė mbi tė nė zemėr pėr tė vėrtetuar vetėvrasjen? Duke u nisur nga disa fakte kam pasur gjithmonė dyshim pėr vetėvrasjen e tij. Pėrse nuk kishte gjak mbi kufomėn dhe nė vendin e vrasjes, krevat, dysheme. Kisha asistuar nė vendngjarje nė dy vetėvrasje dhe kam parė se aty vendi ka qenė i mbytur nė gjak. Edhe Ali Ēeno, kur u takova me tė nė burg mė tha se kur kishte hyrė nė dhomėn e Mehmetit, ditėn e vrasjes, nuk kishte parė gjak nė gjoks, por njė njollė tė zezė. Tė ēudit fakti se pse nuk u bė autopsia e kufomės. Pėrse ish-ministri i Shėndetėsisė, Llambi Ziēishti, qė bėnte pjesė nė grupin e ekspertėve, tha se nuk ėshtė vetėvrasje dhe, megjithėse e tėrhoqi mė vonė kėtė shprehje nga presioni nuk i shpėtoi vdekjes. Nuk mund ta linte tė gjallė Enveri njė dėshmitar tė tillė.

 

         Pyetje: A ėshtė pyetur personeli pėr vdekjen e Mehmet Shehut?


         KRISTOFOR MARTIRO: Sigurisht qė po. Njė ditė sė bashku me E.Z. qė bėnte pjesė nė grupin operativ pėr tė grumbulluar materiale pėr Mehmetin dhe familjen e tij, u ngarkuam nga drejtuesit e Ministrisė sė Brendshme qė tė pyesim edhe personelin qė shėrbente nė shtėpinė e Mehmetit. Personeli qė kishte shėrbyer atje ishte mjaft i shqetėsuar dhe i frikėsuar, ndaj dhe u krijuam ambient qė tė shpreheshin lirshėm. I pari u pyet kuzhinieri. Ai na tha: “Atė natė qė erdhi Mehmeti nga mbledhja e Byrosė, kisha gatuar qofte me lėng dhe diēka tjetėr, por Mehmeti nuk deshi tė hajė dhe pjata e gjellės nuk ishte prekur”. Shumica e personelit nuk kishte se ēfarė tė thoshte. Sidomos gratė e personelit folėn pėr disa sjellje jo tė mira tė Fiqretit. Tė gjithė ata na thanė se pas prishjes sė fejesės, nė shtėpinė e Mehmetit kishte rėnė dėshpėrimi. Mehmeti ishte sėmurė. Nuk dilte mė pėr gjah. Qė nga shtatori ai kishte shkuar vetėm dy herė pėr gjueti, kur dihej se mė parė Mehmeti shkonte ēdo javė. Gjithashtu, punonjėsit e personelit deklaruan se Fiqreti dhe Mehmeti ishin shumė tė shqetėsuar sidomos pas mbledhjes qė ishte bėrė nė shkollėn e partisė, ku ishte dėnuar Fiqreti pėr fejesėn e djalit. Atje ishte kėrkuar edhe shkarkimi i saj nga posti i drejtorit tė kėsaj shkolle. Po punonjės tė personelit mė thanė se tė dy burrė e grua, Mehmeti e Fiqreti, shkonin lart nė katin e dytė tė shtėpisė dhe aty diē bisedonin. Atje nuk shkonte njeri t’i bezdiste, qofshin kėta edhe fėmijėt e tyre. Sipas punonjėsve, Mehmeti ēdo mbrėmje shkonte e kontrollonte nėse ishin dy dyert e jashtme, sidomos dera prapa shtėpisė, e pastaj hynte nė dhomėn e tij tė gjumit. Pjesėtarėt e personelit tė shėrbimit na thanė se nė shtėpinė e Mehmetit vinin njerėz tė ndryshėm sė bashku me Bashkimin dhe Marjetėn, qė rrinin deri natėn vonė, kjo ndodhte kur nuk ishte Mehmeti nė shtėpi.

 

         Pyetje: Po nė Ministrinė e Brendshme ē“bėhej?


         KRISTOFOR MARTIRO: Nė janar tė vitit 1982, kishin ndodhur ndryshime nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme. Feēorr Shehu u shkarkua si ministėr me pretekstin pse nuk kishte njoftuar partinė pėr fejesėn e djalit tė Mehmetit. Ai u caktua zėvendėsministėr dhe do tė mbulonte kufirin dhe prapavijėn e ministrisė. Ministėr u emėrua Hekuran Isai. Kėtu filloi goditja e kuadrove tė shėndosha. Kjo ishte katastrofa mė e madhe nė kėtė dikaster. Nė shkurt tė vitit 1982 u arrestua ish-ministri i Brendshėm, Feēorr Shehu. Kėtu nisi dhe lufta kundėr simpatizantėve tė tij. U shkarkua nga detyra Drejtori i Drejtorisė sė Hetuesisė, Elham Gjika, nėn akuzėn se kishte bėrė shkelje tė rėnda. Nuk ishte arrestuar Kadri Hazbiu ende, kjo dukej si politikė e hollė e Enver Hoxhės, pėr tė treguar se nuk kishte gjė me tė, pėr t“ia ngrėnė mė vonė kokėn edhe atij siē ia hėngri Mehmetit. U shkarkua nga detyra drejtori i Sigurimit, Kadri Gojashi, qė fillimisht u emėrua kryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme nė Gramsh, pėr t“u ēmobilizuar mė pas. U nxorr nė lirim kryetari i Degės sė pestė Dhimitėr Bonata e tė tjerė. Nisėn intrigat edhe ndaj meje, dhe po atė vit u arrestova sė bashku me Elham Gjikėn dhe Lirim Pėllumbin.

 

* * *

 

KRISTOFOR MARTIRO: JA SI U HETUAN PJESĖTARĖT E "GRUPIT ARMIQĖSOR" NĖ EKONOMI

 

Kristofor Martiro, 77-vjeēar nga Tirana, ish-oficer madhor i Sigurimit tė Shtetit, njeriu qė ka marrė nė pyetje Beqir Ballukun, ish-ministėr i Mbrojtjes dhe anėtar i Byrosė Politike, mė pas do tė ngarkohej me njė tjetėr detyrė tė kėtij lloji, hetimin e Kiēo Ngjelės, Vasil Katit, pjesėtarė tė tė ashtuquajturit grup armiqėsor nė Ekonomi.

         Martiro rrėfen ekskluzivisht pėr “Panoramėn” gjithēka rreth procesit tė bujshėm tė vitit 1975. Ai shpjegon rrethanat se si e komanduan nė grupin e hetimit tė Ngjelės dhe Katit e tė tė ashtuquajturit grup armiqėsor nė Ekonomi. U komandua nė kėtė detyrė nė kohėn kur ishte zėvendėskryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme nė Korēė. Dėshmitar okular i kėsaj ngjarjeje, ai tregon pėr mbledhjen e hetuesve. Ashtu si edhe herėn e parė, pak para hetimit, ata u takuan me Kadri Hazbiu dhe Feēor Shehun pėr tė marrė porositė e duhura pėr fillimin dhe vazhdimin e hetimeve. Cilat ishin materialet qė u pėrdorėn nė kėtė proces hetimor dhe cila ishte akuza pėr Kiēo Ngjelėn dhe Vasil Katin, tė cilėn e lexoi prokurori i Pėrgjithshėm. Si reagoi ish-ministri Ngjela dhe ēfarė tha ai rreth saj nė seancat e hetuesisė me Martiron. Ku qėndronte problemi i materialeve qė paraqiteshin si prova kundėr tė pandehurit dhe si mendonte pėr to ai.

         Ku u mbėshtetėn hetimet dhe si u shfrytėzuan materialet e Plenumit tė 7-tė dhe tė 8 tė KQ tė PPSH-sė pėr formulimin e akuzės pėr Kiēo Ngjelėn, Abdyl Kėllezin, Korēo Theodhosin etj. Pėrse Enver Hoxha thoshte nė diskutimet e tij se gjoja kėta kishin lidhje me agjenturat e huaja pėr sabotim nė fushėn e Ekonomisė. Drejtimet kryesore tė hetimit tė Kiēo Ngjelės ishin depozitat nė valutė jashtė shtetit, sabotimi i vijės sė partisė nė marrėdhėniet me Jugosllavinė me vendet perėndimore, me firmat e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, dėmtimi i madh nė Ekonomi nga futja e metodave decentralizuese-vetadministruese pėr moszbatimet e orientimeve tė partisė dhe tė shtetit pėr thyerjen e bllokadės dhe ēarjen me mallra nė tregti me vendet perėndimore, pėr shpėrdorim tė valutės e tė tjera. Pėr mė tepėr, lexoni nė vijim intervistėn interesante tė Kristofor Martiros, ish-kryetar i Degės sė Veēantė tė Sigurimit tė Shtetit.

 

         Pyetje: Ju folėt pėr hetimin e tė ashtuquajturit grup puēist i ushtarakėve ku personalisht hetuat Beqir Ballukun, ish-ministėr i Mbrojtjes. Cila ishte situata, nė tėrėsi, pas dėnimit tė kuadrove tė larta ushtarake?


         KRISTOFOR MARTIRO: Pa mbaruar hetimet me grupin ushtarak, nė Plenumin e shtatė tė KQ-sė sė PPSH-sė, qė u mbajt nė maj tė vitit 1975, u dėnua Abdyl Kėllėzi anėtar i Byrosė Politike dhe kryetar i Komisionit tė Planit tė Shtetit dhe Koēo Theodhosi, anėtar i Byrosė Politike, ish-ministėr i Industrisė sė Rėndė dhe Minierave, tė cilėt u pėrjashtuan nga KQ-ja dhe tė gjitha funksionet shtetėrore, duke u cilėsuar si armiq e sabotatorė nė organizimin shtetėror dhe nė Ekonomi. Nė kėtė plenum u kritikua ashpėr edhe Kiēo Ngjela, ish-ministėr i Tregtisė sė Brendshme dhe tė Jashtme pėr arrogancė dhe veprime tė dėmshme nė sektorin e punės sė tij. Mbas plenumit tė KQ-sė shkoi Kontrolli i Shtetit nė dikasteret ku kishin punuar, si dhe analizat e mbledhjes nė organizata dhe kolektiva punonjėse. Filloi kontrolli i shtetit nė tė gjitha ndėrmarrjet e Tregtisė sė Jashtme dhe nė vetė aparatin e Ministrisė sė Tregtisė, si nė Albimport, Makinaimport, Transship e ndėrmarrje tė tjera. Gjithashtu, analizat mbi bazėn e plenumit dhe materialeve tė kontrollit tė Shtetit nė organizata dhe nė kolektiva, e u morėn njė seri masash. Pėrveē shkarkimit tė Kiēo Ngjelės si ministėr qė nė Plenumin e 7-tė ashtu dhe nė mjaft kuadro e drejtues tė kėtyre ndėrmarrjeve tė Tregtisė sė Jashtme dhe tė aparatit tė ministrisė. Pra ekzistonte njė tension i gjithanshėm nė kėto ndėrmarrje e dikastere. Mbi bazėn e kėtyre materialeve dhe tė tė tjerave, Plenumi i 8-tė i KQ-sė sė PPSH-sė, qė u mblodh nė tetor tė vitit 1975, pėrjashtoi nga KQ-ja dhe nga partia, Kiēo Ngjelėn, i cili nė kėtė kohė ishte drejtor i PVC-sė nė Vlorė.

         Krahas kėtyre masave, u impenjuan edhe organet e Punėve tė Brendshme nė punėn e tyre agjenturalo-operative pėr grumbullimin e tė dhėnave tė ndryshme. Dua tė pėrmend se para dėnimit tė kėtyre ishin arrestuar dhe dėnuar grupi i inxhinierėve tė naftės pėr veprimtari sabotuese dhe agjenturore. Nė kėtė periudhė, ne, grupi hetimor i ushtarakėve, vazhdonim punėn normalisht, ndėrsa grupi operativ i krijuar nė drejtim tė veprimtarisė “armiqėsore” tė tyre, vepronte nė bazė tė tė gjitha normave e detyrave tė ngarkuara: tėrheqje nė bashkėpunim, kombinacione, veprime, grumbullim tė dhėnash e materialesh nė ngarkim tė tyre, tė dhėna nga zbulimi e kundėrzbulimi dhe tė tjera, pėr tė saktėsuar nė kishte apo jo veprimtari armiqėsore, lidhje me zbulimet e huaja, pėr tė cilat flitej nė materialet e KQ-sė sė PPSH-sė.

         Pas pėrfundimit tė hetimit tė “grupit tė ushtarakėve”, nė kėtė periudhė u arrestuan Abdyl Kėllezi, Koēo Theodhosi, Kiēo Ngjela e Vasil Kati. Ata u vendosėn po nė ato ambiente ku ishte mbajtur gjatė hetimit “grupi i ushtarakėve”. Pėr ta ishin nė fuqi tė njėjtat masa sigurimi, si grupi i veēantė pėr ruajtjen e tyre, mjekė, kuzhinė e tė tjera. Nė fillim mė caktuan tė hetoja Abdyl Kėllezin, por nuk e kreva hetimin se menjėherė mė ndėrruan dhe mė caktuan tė hetoja Kiēo Ngjelėn dhe Vasil Katin. Edhe hetimi i tė ashtuquajturit grup armiqėsor nė Ekonomi vazhdoi pėr disa muaj. Hetimi ishte i njėjtė, si pėr ushtarakėt. Regjimet e seancave tė hetuesisė ishin po ato dhe mėnyra e hetimit nuk ndryshonte nga ajo e para. Pėr formulimin e akuzės dhe pistat e hetimit, u pėrdorėn materialet e Plenumit tė Shtatė tė KQ-sė tė PPSH-sė dhe raporti i Kontrollit tė Shtetit. Akuza ishte “Pėr veprimtari armiqėsore nė organizimin shtetėror dhe nė Ekonomi”. Gjyqi u bė po nė ambientet e Burgut 313 dhe ishte kopje e atij tė bėrė mė parė.

 

         Pyetje: Kush e drejtonte grupin hetimor?


         KRISTOFOR MARTIRO: Ashtu si edhe pėr ushtarakėt, hetimet i drejtonin ministri i Punėve tė Brendshme, Kadri Hazbiu, dhe zėvendėsi i tij, Feēorr Shehu. Po ashtu, ata miratonin planin hetimor nė pėrgjithėsi si grup, e nė veēanti, pėr ēdo tė pandehur.

         Para fillimit tė hetimit dhe komunikimit tė akuzės nga Prokuroria, na mblodhi Kadri Hazbiu dhe na pėrcaktoi detyrat. Morėm materialet e plenumeve, tė Kontrollit tė Shtetit dhe tė dhėnat qė kishin dalė nga analizat nė rrugė partie e shteti, si dhe materialet nė rrugė agjenturore, tė cilat ishin voluminoze. Mbi bazėn e studimit tė kėtyre materialeve, u hartua plani hetimor, duke pėrcaktuar drejtimet kryesore tė hetimit. Unė u ngarkova fillimisht me hetimin e Kiēo Ngjelės dhe mė vonė, edhe me atė tė Vasil Katit. Po nė kėtė mbledhje, Kadriu Hazbiu na dha porosi qė tė ishim korrekt me tė pandehurit dhe tė kujdesshėm pėr implikimet qė ata mund tė jepnin pėr kuadrot kryesore tė partisė dhe tė shtetit. Grupi hetimor kishte fituar eksperiencė nė hetime tė kėtij lloji dhe nuk ishte mė nėn stres e presion, si nė detyrėn e parė.

 

         Pyetje: Cila ishte akuza pėr ta?


         KRISTOFOR MARTIRO: Pak ditė pas arrestimit tė tyre, secilit nga tė pandehurve iu komunikua akuza nga prokurori i pėrgjithshėm: “Pėr veprimtari armiqėsore e sabotuese nė organizimin shtetror dhe nė Ekonomi, nė bashkėpunim me armiq tė jashtėm”. Asnjė nga tė pandehurit nuk e pranoi kėtė akuzė. Ata pranuan se ishin bėrė gabime tė dėmshme nė punėn e tyre, por nė asnjė mėnyrė pėr qėllime armiqėsore dhe sabotimi.

 

         Pyetje: Pėrse akuzohej Kiēo Ngjela?


         KRISTOFOR MARTIRO: Sipas materialeve tė Plenumit tė 7-tė dhe veēanėrisht atij tė 8-tė tė KQ-sė tė PPSH-sė, Kiēo Ngjela akuzohej pėr veprimtari armiqėsore nė bashkėpunim me Abdyl Kėllezin, Koēo Theodhosin etj., nė lidhje me agjenturat e huaja pėr sabotim nė fushėn e Ekonomisė, pėr depozita valute jashtė shtetit, pėr sabotim tė vijės sė partisė nė marrėdhėniet me Jugosllavinė, me vendet perėndimore, me firmat e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, pėr dėmtime tė mėdha nė Ekonomi, pėr futjen e metodave decentralizuese-vetadministruese, pėr moszbatimet e orientimeve tė partisė dhe tė shtetit, pėr thyerjen e bllokadės dhe ēarjen me mallra nė tregti me vendet perėndimore, pėr shpėrdorim tė valutės e tė tjera.

 

         Pyetje: Cilat ishin drejtimet e hetimit tė Kiēo Ngjelės?


         KRISTOFOR MARTIRO: Kėto ishin edhe drejtimet e hetimit nė procesin nė ngarkim tė tij. Detyra jonė ishte tė vėrtetonim nė pikėpamje juridike me materiale, me tė dhėna me shpjegimet e vetė tė pandehurve, dėshmitarėve, deponimet e tė pandehurve tė tjerė.

 

         Pyetje: Pėrse Kadri Hazbiu ju ngarkoi me hetimin e Kiēo Ngjelės dhe Vasil Katit?


         KRISTOFOR MARTIRO: Unė nuk mund tė aludoj pėr gjėra qė nuk i di. Megjithatė, dua tė riprodhoj atė ēka bisedova me Kadri Hazbiu nė momentin qė ai mė kishte thirrur nė zyrė pėr tė mė ngarkuar me hetimin e Kiēo Ngjelės. “Ki kujdes se Kiēua ėshtė kapriēoz, mendjemadh e mospėrfillės e mund tė mos japė pėrgjigje pėr dhėnien e shpjegimeve rreth akuzave qė i bėhen. Por ti zhvillo hetime tė qeta, ji gjakftohtė dhe korrekt me tė.” E vėrteta ėshtė se Kiēoja fillimisht i reflektoi kėto cilėsi, por gjatė hetimit ai u qetėsua dhe dha shpjegimet e tij pėr gjithēka qė akuzohej. Kjo ndodhi pasi hetimi ishte korrekt dhe gjatė tij nuk u pėrdorėn metoda joligjore; deponimet i fiksoheshin ashtu si ai i bėnte. Madje, kur referoheshin materialet lidhur me ēėshtje tė ndryshme tė tregtisė sė jashtme, i paraqiteshin Kiēos. Edhe pse hetimi i Kiēos u konsiderua i vėshtirė, dua tė them se ai ishte korrekt gjatė hetimit dhe po ashtu, mbajti njė qėndrim dinjitoz. Dua tė them se Kiēo Ngjela nuk kishte tendencė qė t’ua linte fajin tė tjerėve apo tė implikonte ndokėnd me pa tė drejtė.

 

         Pyetje: Cilat ishin drejtimet e hetimit tė tė pandehurve?


         KRISTOFOR MARTIRO: Njė nga drejtimet kryesore, pėr tė cilėt u akuzua Tregtia e Jashtme, me nė krye Kiēo Ngjelėn dhe Vasil Katin, ishte zhvillimi i marrėdhėnieve tregtare me firmat e shtetit jugosllav. Kiēo Ngjela e Vasil Kati akuzoheshin se pse ishte zhvilluar me ritme mė tė shpejta shkėmbimi i mallrave me ndėrmarrjet ekonomike jugosllave. Nė vitin 1973 apo 1974, jugosllavėt nė botimin e tyre “Rreth marrėdhėnieve tregtare me shtete tė tjera”, jepnin tė dhėna edhe pėr zhvillimin e marrėdhėnieve tregtare me Shqipėrinė. Nė kėto botime statistikore ata vinin nė dukje se nė bilancin e tregtisė me Shqipėrinė kishin njė saldo aktive prej rreth 3-4 milionė dollarėsh, pėr tė cilat u detyrohej vendi ynė. Kėto botime dhe kjo saldo pasive pėr tregtinė tonė u konsiderua nga organet e partisė dhe ato shtetėrore, si njė veprimtari armiqėsore e krerėve tė Tregtisė sė Jashtme, pėr arsye se kjo veprimtari diskreditonte partinė dhe shtetin tonė. Sipas tyre, krijohej opinioni nė botėn e jashtme, e nė veēanti nė organizatat e reja komuniste nė botė, se udhėheqja e partisė nė Shqipėri bėnte njė luftė formale kundėr revizionizmit jugosllav, kurse nė tė vėrtetė, ajo ka marrėdhėnie shumė tė mira ekonomike dhe shtetėrore. Ky bilanc, negativ pėr ne, dhe pozitiv pėr jugosllavėt, u konsiderua si njė marrje kredish nė kohėn kur partia propagandonte se asnjė kredi nuk duhej tė merrte nga vendet kapitaliste dhe revizioniste.

         Nga hetimi i kėsaj ēėshtjeje, doli se sipas statistikave tė marrėdhėnieve tregtare me vendet e tjera ishte rritur nga viti nė vit, nė shkėmbimin e mallrave me firmat jugosllave. Nė fakt, shkėmbimi i mallrave me kėtė vend zinte njė vend tė rėndėsishėm nė njė pėrqindje tė konsiderueshme.

 

         Pyetje: A e pyetėt rreth kėtij problemi, Kiēo Ngjelėn? Ēfarė ju tha ai?


         KRISTOFOR MARTIRO: Gjatė hetimit u pyetėn Kiēo Ngjela dhe Vasil Kati se pse ishin rritur marrėdhėniet me Jugosllavinė. Sipas shpjegimit tė tyre, veēanėrisht tė Kiēo Ngjelės, ishte e vėrtetė qė ishin rritur marrėdhėniet tregtare mes tė dy vendeve, pėr shkak tė leverdisė ekonomike, tė eksportit tė disa mallrave, siē ishte kromi i varfėr i zonės sė Tropojės, qė nuk mund tė gjente treg tjetėr, sepse ishte mineral me pėrmbajtje tė dobėt e arrinte nėn 38 pėr qind pėrmbajtje kromi. Sipas tyre, kjo rritje ishte bėrė edhe pėr blerje tė mallrave tė tjera, se ishin gjetur mė lirė, krahasuar kjo me ēmimet e tregut lindor dhe perėndimor. Nisur nga shpjegimi i Kiēos, pas viteve 1972-“73, ishin blerė nė Jugosllavi sasira mallrash si hekur, sheqer, vaj e tė tjera, me ēmime tė leverdishme, sepse, si rrjedhojė e krizės ekonomike botėrore tė kėsaj periudhe, ēmimet e kėtyre mallrave ishin tė larta.

         Kiēo Ngjela dhe Vasil Kati sqaruan se marrėdhėniet tregtare me firmat jugosllave ishin nė formėn e kliringut, domethėnė shkėmbim mallrash, e rrallė ishin blerė mallra me valutė tė lirė. Sipas tyre, konform marrėveshjes sė tregtisė kliring, bėhej bilanci i kėtyre marrėdhėnieve nė fund tė vitit, duke u shprehur kjo me valutė. Nėse njėra palė dilte me bilanc negativ, diferencat mbuloheshin duke lėvruar mall tjetėr, ose me para nė dorė, pra, me valutė. Nga hetimi, shpjegimet e tė pandehurve, dokumenteve tė kėtyre marrėdhėnieve dhe shpjegimit tė kuadrove e specialistėve ekonomikė, rezultonte se gjatė zhvillimit tė tregtisė me kėtė vend, kur bėhej bilanci i kėtyre marrėdhėnieve, rezultonte se njėra ose tjetra palė kishte saldo negative, e cila ishte mbuluar me lėvrimin e mallrave tė tjera, sipas kontratave tė lidhura. Nuk rezultoi qė tė ishte mbuluar me valutė tė lirė. Gjatė hetimit, rezultonte se njė pjesė e shkėmbimit tė mallrave bėhej me firmat jugosllave, qė kooperonin nė Kosovė.

 

         Pyetje: Si reagoi ish-ministri, ndaj kėsaj akuze?


         KRISTOFOR MARTIRO: Gjatė hetimit, Ngjla shpjegoi se asnjėherė nuk i ishte tėrhequr vėmendja nga udhėheqja e partisė apo e Kryeministrisė pėr zhvillimin e kėsaj tregtie. Ndėrsa Vasil Kati, sepse ka thėnė njė herė se kryeministri ishte shprehur: “Kini kujdes nė zhvillimin e tregtisė me firmat jugosllave”.

         Sipas deponimeve tė Kiēos dhe dokumenteve qė ekzistonin nė aparatin e Tregtisė sė Jashtme, rezultonte se kjo ministri u dėrgonte periodikisht, si aparatit tė Komitetit Qendror ashtu dhe Kryeministrisė, statistika pėr zhvillimin e tregtisė dhe volumin e kėsaj tė fundit, pėr ēdo shtet nė Lindje dhe Perėndim. Domethėnė, ata raportonin pėr llojet e mallrave tė blera e tė eksportuara, vleftėn e tyre, vendin e blerjes e tė shitjes e tė tjera. Nisur nga deponimet e tė pandehurve dhe materialeve tė shqyrtuara, rezultonte se si udhėheqja e partisė dhe ajo shtetėrore informoheshin pėr problemet e zhvillimit tė tregtisė me jashtė.

         Kiēo Ngjela, pėr tė qenė mė i saktė nė atė qė deponoi, pra se nuk i ishte bėrė asnjėherė vėrejtje pėr volumin e tregtisė me Jugosllavinė, m’u shpreh: “Kur shkova nė Rumani, nė krye tė njė delegacioni qeveritar, udhėheqėsi kryesor i partisė mė porositi qė kur tė kthehesha nga Bukureshti, tė qėndroja nė aeroportin e Beogradit dhe tė takohesha me ministrin e Tregtisė sė Jashtme jugosllave”. Ai nuk mė tha se pėr ēfarė porosie konkrete bėhej fjalė dhe as unė nuk e pyeta; dhe nuk mund ta pyesja pėr kėtė, sepse ishte nė kundėrshtim me platformėn e organeve tė Punėve tė Brendshme. Megjithatė, duke u nisur nga marrėdhėniet tregtare mes tė dy vendeve, dhe duke menduar se mund tė ishte dhėnė edhe ndonjė porosi nga qeveria, e pyeta se a kishte ndonjė porosi nga Kryeministria pėr zhvillimin e tregtisė me Jugosllavinė. Ai m“u pėrgjigj se nuk kishte marrė ndonjė porosi tė tillė.

 

         Pyetje: Ndonjė gjė tjetėr pėr akuzat ndaj Ngjelės dhe Katit?


         KRISTOFOR MARTIRO: Gjatė kontrollit tė shtetit nė ndėrmarrjet e Tregtisė sė Jashtme, rezultonte se nė disa raste ishin bėrė veprime tregtare me disa firma amerikane apo dhe me kapital tė pėrbashkėt tė dislokuar nė Evropė, tė cilat u konsideruan veprime armiqėsore e qė binin ndesh me vijėn dhe direktivat e partisė, se “me superfuqitė, Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimin Sovjetik, nuk duhej tė zhvillohej asnjė lloj marrėdhėnie ekonomike dhe tregtare”. Gjatė procesit hetimor u pyet Kiēo Ngjela, nėse ishte nė dijeni pėr kėto veprime tė zhvilluara nga ndėrmarrjet e Tregtisė sė Jashtme. Kiēo tha se ishte nė dijeni pėr disa marrėveshje tregtare pėr blerje mallrash me disa nga kėto firma. Ndėr tė tjera, ai pėrmendi se kishte dijeni pėr shitjen e sherbelės njė firme amerikane, e cila e eksportonte kėtė mall nė shtetin e Izraelit. Ai deponoi se pėr kėtė lloj tregtie ishin nė dijeni si udhėheqja e partisė ashtu edhe ajo e shtetit. Shpjegoi se ishin bėrė edhe disa veprime tė tjera tregtare me firma amerikane apo dhe tė pėrziera, kryesisht pėr blerjen e disa pajisjeve tė domosdoshme pėr Ekonominė.

 

         Pyetje: Po pėr kėto, a ishin nė dijeni funksionarėt e lartė tė partisė e tė shtetit?


         KRISTOFOR MARTIRO: Sipas shpjegimeve qė ka bėrė Kiēo pėr kėto marrėdhėnie, nuk ishin venė nė dijeni organet e larta tė PPSH-sė. Ndėr tė tjera, mė kujtohet se ka pėrmendur blerjen e disa aparateve pėr televizionin shqiptar nė njė firmė amerikane nė Zvicėr, qė quhej “Tomson”. Kėto pajisje kėrkoheshin urgjent, se do tė transmetohej nė atė kohė Kongresi i Partisė dhe nuk kishte firma tė tjera nga ku mund tė bliheshin kėto pajisje. Ai shpjegoi se ishin bėrė edhe disa firma tė tjera.

         I thashė se a nuk pėrbėnin kėto veprime, njė kundėrvėnie ndaj direktivave tė partisė? Kiēo Ngjla m’u pėrgjigj: “Formalisht, binin nė kundėrshtim me direktivat e partisė. Unė nuk realizova marrėdhėnie tregtare me SHBA-nė, por me firma tė dislokuara nė Evropė. Kam pasur bindjen se zhvillimi i tregtisė me kėto firma apo dhe analoge me to, me interes ekonomik, nuk e dėmtonin politikėn e partisė e tė shtetit”.

         Nga kontrollet e ndryshme nė ndėrmarrjet e Tregtisė sė Jashtme dhe tė vetė kėtij dikasteri, rezultonte se nuk ishin zbatuar orientimet e partisė pėr tė ēarė bllokadėn, duke zhvilluar marrėdhėnie tregtare me vendet e perėndimit. Nga procesi hetimor doli se zhvillimi i marrėdhėnieve tregtare import-eksport me vendet kapitaliste tė Evropės Perėndimore, ishte shumė i vogėl, rreth 10 pėr qind nė volumin e pėrgjithshėm tė tregtisė. Gjatė hetimit, Kiēo Ngjelės iu kėrkua se pse volumi i marrėdhėnieve tregtare me kėto vende ishte i ulėt dhe nuk ishin bėrė pėrpjekje pėr tė ēarė me mallrat tona nė kėto vende. Ai, gjatė debatit hetimor tha se marrėdhėniet tregtare me kėto vende filluan tė zhvillohen pas prishjes sė marrėdhėnieve me Bashkimin Sovjetik. Kiēo shpjegoi: “Kemi zhvilluar marrėdhėnie me kėto vende, veēanėrisht me Italinė, ku kishim edhe atashe tregtar. Kemi eksportuar naftė, krom, tekstile tė papėrpunuara, duhan e mallra tė tjera. Kemi importuar mallra tė konsumit tė gjerė si lavatriēe, frigoriferė etj. Por zhvillimi i tregtisė me kėto vende kėrkonte mallra me cilėsi tė lartė, gjė qė na mungonte. Kryesisht, tregtia ėshtė bėrė me mallra tė forta. Kam qenė pėr zhvillimin e mėtejshėm tė kėtyre marrėdhėnieve, por kur kemi sjellė mallra nga Italia si pėr shembull, frigoriferė e lavatriēe tė cilėsisė sė lartė, jam kritikuar se janė cilėsuar si propagandė pėr mallrat kapitaliste”. Sipas deponimit tė tij, nuk ka pasur mallra nė sasi tė konsiderueshme, sepse njė pjesė e madhe e tyre ishte eksportuar nė Kinė, sipas marrėveshjeve me kėtė shtet; edhe me vendet e Lindjes kishte ndodhur e njėjta gjė.

 

         Pyetje: Si qėndronte problemi, lidhur me tregtinė me vendet perėndimore?


         KRISTOFOR MARTIRO: Gjatė procesit hetimor u pyetėn edhe dėshmitarė dhe madje, u ballafaquam edhe me shumė dokumente kėrkesė-oferta, nga kėto vende, domethėnė pėr mallra si bitumi, nafta, kromi, bakri e tė tjera, por problemi qėndronte nė mungesėn e kėtyre mallrave, pasi ishin kontraktuar me vende tė tjera e sidomos, nė mėnyrė kliringu, mall me mall. Ekzistonte edhe njė farė ngurrimi pėr eksportimin e kėtyre mallrave. Rreth kėtyre ēėshtjeve janė bėrė debate tė gjata. E vėrteta ėshtė se Kiēo Ngjela ishte i predispozuar pėr zgjerimin e marrėdhėnieve tregtare me Perėndimin, veēanėrisht me Italinė kur edhe kėrkesat e kėtij vendi pėr mallrat tona, ishin tė mėdha. Edhe firmat italiane e tė tjera, ishin tė interesuara qė tė eksportonin mallra pa para nė dorė, por qė mund tė shlyheshin mė pas, me shitjen e tyre. Por kjo ishte e ndaluar kategorikisht, se konsiderohej si kredi. Kjo e frenonte nė njė shkallė tė konsiderueshme tregtinė me kėto firma.

         Nga kontrollet e ushtruara nė ndėrmarrjet e Tregtisė sė Jashtme, u kritikua si veprime tė gabuara e tė dėmshme lidhja e marrėdhėnieve me disa ndėrmarrje kapitaliste pėr qepjen e konfeksioneve si pardesy, kostume, fustane e tė tjera, me mallin e tyre nė ndėrmarrjet tona tė veshjeve. Domethėnė, kjo quhej tregtia me mallin e porositėsit. Nė tė vėrtetė, paguhej krahu i punės, sepse tė tėra pajisjet e tjera i sillnin vetė porositėsit. Tė tilla marrėveshje ishin krijuar me njė firmė holandeze e njė tjetėr gjermane. Mbi bazėn e kėtyre porosive, ishin punėsuar mjaft punėtorė, rrobaqepės, nė ndėrmarrjet e veshjeve nė Korēė, Elbasan, Tiranė.

         Kjo veprimtari u konsiderua si shfrytėzim kapitalist i punėtorėve tanė. Kiēo Ngjela dhe Vasil Kati u pyetėn edhe pėr kėtė problem; ata thanė se kishin vepruar drejt. Kėtė e shpjegonin, sė pari, se u specializuan punėtorėt tanė pėr tė qepur veshje me cilėsi tė lartė, sipas kėrkesave qė iu bėheshin. Sė dyti, se erdhėn edhe makineri tė njė teknologjie tė lartė dhe kryesorja, sipas tyre, ishte zėnia me punė e shumė njerėzve, sidomos gra e vajza. Mbylljen e kėtij aktiviteti Kiēo Ngjela e konsideroi tė dėmshėm pėr ekonominė shqiptare. Ai u shpreh se nga kjo veprimtari, jo vetėm punėsoheshin shumė njerėz, por thithej edhe valutė, paguar pėr punėn e bėrė...

 

 

         Pyetje: Njė nga akuzat, nė ngarkim tė Ngjelės, ishte se gjoja kishte futur metoda decentralizuese nė ekonominė shqiptare. Si rezultoi kjo gjatė hetimit?


         KRISTOFOR MARTIRO: Njė nga drejtimet kryesore tė procesit hetimor ishte edhe akuza, qė u ishte bėrė nga organet e partisė, se me veprimet e tyre Kiēo Ngjela, Vasil Kati e tė tjerė kishin goditur parimet e drejtimit tė centralizuar tė ekonomisė, duke futur metoda revizioniste tė decentralizimit dhe tė vetadministrimit, tė cilat gjenin pasqyrim edhe nė materialet mbi metodologjinė e planifikimit dhe atė tė furnizimit materialo-teknik, tė pėrpiluara nėn drejtimin e Abdyl Kėllezit. Materiale, tė cilat i dėnoi Plenumi i 7-tė i KQ-sė sė PPSH-sė, duke i quajtur se ishin futur metoda revizioniste tė tipit jugosllav.

         Lidhur me kėto ēėshtje, Kiēo Ngjela kryesisht dha shpjegime edhe pėr pikėpamjet e tij. Lidhur me dy materialet e mėsipėrme, Kiēo Ngjela shpjegoi se “me porosi nga lart, pra nga udhėheqja partiake dhe shtetėrore, ishte krijuar njė grup pune nėn drejtimin e Abdyl Kėllezit, si kryetar i Planit tė Shtetit, nė tė cilin merrja pjesė edhe unė dhe kuadro tė tjerė, me qėllim pėrmirėsimin e planifikimit tė Ekonomisė dhe pėrdorimit tė valutės pėr blerjen e mallrave, duke u dhėnė mė shumė kompetenca dikastereve dhe ndėrmarrjeve prodhuese”. Ai shpjegoi se ishte dakord qė tė bėhej njėfarė decentralizimi i kompetencave nė pėrdorimin e valutės pėr importin e mallrave e sigurimin e kėtyre mallrave. Sipas tij, metoda e atėhershme e planifikimit dhe sidomos e centralizimit, krijonte pengesa dhe vėshtirėsi. Ai kishte mendimin qė valuta e miratuar, sipas planifikimit pėr blerjen e mallrave, t’u vihej nė dispozicion dikastereve dhe ndėrmarrjeve prodhuese dhe tė pėrgjigjeshin pėr mbulimin e nevojave me mallrat e importit nė zhvillimin e prodhimit tė tyre. Pra, kjo do tė thonte qė tė mos merrej direkt Komisioni i Planit tė Shtetit pėr gjithė gamėn e mallrave tė importit tė planifikuar, por t’u shpėrndahej dikastereve sasia e valutės e planifikuar pėr to.

         Kiēo Ngjela tha se praktika e ndjekur deri atėherė kishte sjellė anomali si nė sigurimin e mallrave tė domosdoshėm pėr importin ashtu edhe pėr shpėrndarjen e tyre. Kishte veprime burokratike e tė dėmshme. Ishin konstatuar raste tė tilla kur ndėrmarrjet nuk dinin se ē’mallra ishin importuar nga ato tė planifikuarat pėr to, ndaj dhe qėllonte qė ato kėrkonin importimin e po atyre mallrave tė planifikuara nė njė kohė kur ato ishin importuar dhe qėndronin tė magazinuara.

         Ngjela shpjegoi se e kishte shprehur mendimin e tij nė organet e partisė dhe tė atyre shtetėrore, qė ndėrmarrjeve tė naftės, kromit, bitumit, tekstileve e ndonjė tjetėr, qė mua nuk mė kujtohet, t’u jepeshin kompetenca qė tė kontraktonin vetė me ndėrmarrjet e Tregtisė sė Jashtme pėr shitjen e mallrave dhe t’u lihej e drejta qė njė pjesė tė fitimit nga shitja e tyre ta pėrdornin pėr investime, pėr zgjerimin e prodhimit dhe pėrmirėsimin e cilėsisė sė mallrave tė prodhuara nga vetė ndėrmarrjet. Pra, ky ishte njė stimul qė do tė shtonte prodhimin, rrjedhimisht, fitimet pėr shtetin. Sipas Kiēos, kėto mendime dhe propozime tė tij, ishin quajtur pikėpamje tė gabuara revizioniste, vetadministruese. Megjithatė, ai sqaroi se u qėndronte atyre mendimeve, sepse ishin nė tė mirė tė zhvillimit tė ekonomisė.

 

Pyetje: Cilat ishin pikėpamjet e ish-ministrit pėr zhvillimin ekonomik tė vendit?


         KRISTOFOR MARTIRO: Gjatė deponimeve nė hetuesi, Kiēo Ngjela ėshtė shprehur se kishte disa rezerva pėr zhvillimin ekonomik, rezerva qė i kishte shprehur hapur. Mendimi i tij ishte qė tė zhvillohej nė vendin tonė me tepėr industria e lehtė dhe nė veēanti, ajo ushqimore pėr tregun e brendshėm dhe pėr eksport, e cila do tė sillte ngushtimin e eksportit tė mallrave tė ndryshme, e do tė sigurohej edhe valutė nga eksporti. Ndėr tė tjera, Kiēo Ngjala ka thėnė: “Unė kam qenė kundėr ndėrtimit tė Kombinatit Metalurgjik nė Elbasan. Kėtė e kam shprehur edhe nė organet e larta tė partisė”. Sipas tij, ndėrtimi i kombinatit ishte antiekonomik, shpenzimet pėr tė ishin shumė mė tė mėdha sesa tė ardhurat prej tij. Vetėm pėr sigurimin e qymyrit koks, qė importohej nga jashtė, duheshin miliona dollarė nė vit. Ngjela, gjithashtu deklaroi: “Tė ardhurat qė do tė siguroheshin nga sipėrfaqja e tokės, qė ka zėnė kombinati metalurgjik, do tė ishin mė tė mėdha nga prodhimet e tij”. Duke vazhduar me shpjegimet e tij rreth problemeve ekonomike, Kiēo Ngjela theksoi se ishte e domosdoshme qė tė ndėrtohej njė kombinat pėr tė prodhuar ambalazhet e mallrave qė ne eksportonim, pasi deri atėherė mallrat tona eksportoheshin me ambalazhime tė njė cilėsie tė dobėt. Ish-ministri tha konkretisht: “Vetėm nga ambalazhet e kėqija, me tė cilat ne eksportonim mallin, kishin humbje gati gjysma e vlerės sė tij”. Sipas tij, ishte mė i domosdoshėm nga pikėpamja e vlerės, ndėrtimi i kėtij kombinati pėr prodhimin e ambalazheve sesa ndonjė ndėrtim tjetėr.

         Kiēo kishte shprehur mendimin qė tė shfrytėzohej uji i Bistricės, qė derdhej nė kanalin e Ēukės. Shumė anije tregtare, qė lundronin nė Mesdhe, kishin kėrkuar qė tė ankoroheshin nė bregdet dhe tė furnizoheshin me ujin e pijshėm dhe atė pėr nevojat e tjera. Pėr kėtė, Kiēo kishte menduar qė tė sillte edhe dy bote tė mėdha pėr ankorimin e anijeve, nga e cila, sipas tij, do tė fitohej mjaft valutė. Edhe ky propozim i Ngjelės ishte hedhur poshtė, pasi konsiderohej i dėmshėm nga pikėpamja politike. Ai madje, dha edhe vazhdimisht mendime pėr probleme tė ndryshme tė zhvillimit ekonomik, edhe pas dėnimit tė tij nė takimet me mua si ish-hetues; kohė kjo kur ai vuante dėnimin nė Repartin 313 nė Tiranė. Kėto mendime i kishte shkruar nė disa fletore, qė nė atė kohė janė njohur nga pėrgjegjėsit nė dikaster dhe sot ruhen nė Arkivin e Shtetit.

 

         Pyetje: A kishte pasur tratativa tė firmave tė huaja pėr investime nė Shqipėri?


         KRISTOFOR MARTIRO: Gjatė procesit hetimor, si nga deponimet e tė pandehurve Kiēo Ngjela, Vasil Kati ashtu edhe nga ish-punonjės tė ndėrmarrjeve tė Tregtisė sė Jashtme, rezultonte se disa firma tė huaja nga vendet perėndimore, kishin kėrkuar qė tė bėnin investime nė objekte tė ndryshme prodhuese nė Shqipėri. Bile, kėrkonin tė eksportonin mallra tė prodhuara nga ata, dhe vlefta e tyre tė shlyhej pas shitjes. Kėto propozime janė refuzuar nė mėnyrė kategorike, sepse konsideroheshin si marrje kredije qė binin nė kundėrshtim me politikėn e partisė. Mė kujtohet njė rast nga deponimet e Vasil Katit se disa specialistė nga Finlanda kėrkuan qė tė krijonin njė kombinat pėr pėrpunimin e rrėshirės sė pishės dhe halave tė saj, pėr prodhimin e njė letre tė cilėsisė sė lartė dhe me shitjen e saj tė shlyhej gradualisht investimi fillestar. Edhe pse ky propozim i kishte pėlqyer Vasilit dhe tė tjerėve, pėrsėri ata nuk mund ta shtronin pėr diskutim kėtė ēėshtje, si dhe probleme tė tjera tė kėsaj natyre, pasi kishin frikė se do t’i akuzonin pėr veprime qė binin nė kundėrshtim me direktivat e partisė.

 

         Pyetje: Cili ka qenė qėndrimi i tė pandehurve nė lidhje me marrėdhėniet tregtare me Kinėn?


         KRISTOFOR MARTIRO: Kiēo Ngjela dhe Vasil Kati u pyetėn gjatė hetimit edhe pėr marrėdhėniet ekonomike dhe tregtare me Kinėn, pėr akuzat qė u bėheshin se ata janė nxitur nga udhėheqja kineze pėr veprimtari tradhtare dhe kundėrrevolucionare. Nga deponimet e tyre, dilte se marrėdhėniet tregtare me Kinėn zinin vendin e parė; rreth 40 pėr qind e tregtisė bėhej me kėtė shtet. Kėto marrėdhėnie u zgjeruan pas prishjes me Bashkimin Sovjetik. Me kėtė vend u lidhėn shumė marrėveshje bashkėpunimi nė fushėn ekonomike. Bazuar nė kėto marrėveshje dhe te krediti kinez, pėr ekonominė e vendit tonė u arrit stabilizimi i ekonomisė shqiptare dhe zhvillimi i saj nė tė gjitha fushat si industri, bujqėsi, tregti etj. Sipas tyre, nė Kinė eksportohej bitum, krom, cigare, bakėr e mallra tė tjera. E nga atje importoheshin shumė mallra. Sipas Ngjelės dhe Katit, eksportet tona nuk i mbulonin importet nga Kina, pra kishte deficit nė marrėdhėniet tregtare mes dy tė vendeve. Ky deficit mbulohej nga kreditė kineze. Nga Kina sigurohej edhe valutė e lirė pėr tė blerė mallra nė Perėndim, si industriale ashtu dhe ato tė konsumit tė gjerė. Merreshin nga Kina kredi tė veēanta, sipas marrėveshjeve, pėr importimin e grurit qė vinte nga Kanadaja, pėr produkte tė tjera ushqimorė si gjalpė, djathė, mish apo dhe lopė race nga Holanda. Po ashtu, siguroheshin kredi nga ky shtet pėr pjesė kėmbimi pėr industrinė e naftės, bakrit, atė kimike, elektrike etj. Kiēo Ngjela, duke folur pėr marrėdhėniet me Kinėn, tregoi: “Nė vitin 1972 shkova nė Kinė me njė delegacion tė Tregtisė sė Jashtme, pėr arsye se kishin filluar vonesat nė importimin e mallrave tė kontraktuara dhe pėr tė vazhduar bashkėpunimin nė fushėn e tregtisė, sidomos nė marrjen e kredive nga Kina. Por, udhėheqėsit kinezė mė pritėn ftohtė. Ata ishin tė zemėruar pėr kritikat qė u ishin bėrė nė fushėn politike. Bile, gjatė bisedės mė thanė se ne nuk marrim mėsime, nuk marrim eksperiencė nga Shqipėria. Nuk na u plotėsuan tė gjitha kėrkesat tona. Importi i mallrave dhe kreditė nė valutė tė lirė nisėn tė ulen nga viti nė vit, e sidomos, ulja e tyre arriti shkallėn mė tė lartė gjatė vitit 1974-1975. Kėto sollėn probleme e anomali tė madhe nė drejtim tė ekonomisė pėr importin e mallrave. Si rezultat i kėsaj, u krijua vėshtirėsi nė valutė pėr blerjen e mallrave, sidomos nė Perėndim. Eksportet tona nuk mbulonin me vleftėn e tyre nė valutė, importet”. Sipas tij, kjo ishte njė nga arsyet e zgjerimit tė tregtisė me Jugosllavinė dhe vendet e lindjes, ku ishte aplikuar sistemi i kliringut. Nisur nga shpjegimet e Kiēo Ngjelės dhe Vasil Katit, por edhe nga tė tjerė kuadro tė Tregtisė sė Jashtme, eksportet tona nė maksimum arrinin 150-200 milionė dollarė, kurse pėr mallrat e importit duheshin rreth 300-400 milionė dollarė.

         Tė dy tė pandehurit, Ngjela e Kati, u pyetėn pėr ērregullimet nė import-eksport, pėr blerjen e mallrave me ēmime tė larta, mungesėn e disa lėndėve tė para pėr industrinė e tė tjera. Sipas tyre, kėto anomali kishin ardhur pėr mungesėn e valutės. Ata thanė se disa mallra ishin blerė me ēmime tė larta, pasi nuk ishin blerė nė kohėn e sezonit tė tyre apo sipas ofertave, por ishin blerė me urgjencė, sepse pengonin procesin e punės sė ndėrmarrjeve tė ndryshme shqiptare nė prodhimin e mallrave tė tyre.

 

         Pyetje: E ēfarė doli nga hetimi, nė lidhje me kėtė?


         KRISTOFOR MARTIRO: Nga i gjithė procesi hetimor, doli se ērregullimi i ekonomisė shqiptare, nė pjesėn dėrrmuese tė rasteve, nė kėtė periudhė ishte rezultat i mungesės sė kredive kineze. Kiēoja, duke folur pėr kėtė ēėshtje, midis tė tjerave tha: “Vetėm pėr disa ton llamarinė, pėr fuēitė e bitumit, u bėnė disa mbledhje me kuadrot e Komisionit tė Planit e tė qeverisė pėr tė siguruar valutėn pėr kėtė blerje, por kjo shpesh nuk sigurohej. Pėr rrjedhojė, bitumi qė nxirrej nga pėrpunimi i naftės derdhej nėpėr gropa”. Kiēo Ngjela dhe Vasil Kati, duke dhėnė deponime pėr akuzėn, nuk pranuan nė mėnyrė kategorike se kishin bėrė punė armiqėsore apo ishin nxitur nga udhėheqėsit kinezė pėr sabotimin e Ekonomisė.

         Hetimi u zhvillua me kėta tė pandehur edhe pėr ēėshtje tė tjera, qė ngriheshin nė dokumentet e Kontrollit tė Shtetit, si pėr shpėrdorime tė valutės nga qėndrimi jashtė shtetit i punonjėsve tė ndėrmarrjeve tė Tregtisė sė Jashtme, jashtė kohės sė planifikuar, pėr dėmet e shkaktuara nė disa raste nga neglizhenca, pėr gjobat e paguara pėr mosplotėsimin e kontratave apo shkarkimin nė kohė tė mallrave nga vaporėt; pėr pėrvetėsime tė ndryshme tė mostrave dhe tė peshqesheve qė u vinin kėtyre ndėrmarrjeve etj.

         Kiēo Ngjela dhe Vasil Kati, pėrveē sqarimit tė rrethanave, nė tė cilėn ndodheshin, ata nė kėto probleme pranuan gjithashtu edhe pėrgjegjėsitė e tyre pėr kėto ērregullime nė ndėrmarrjet e Tregtisė sė Jashtme.

 

         Pyetje: A rezultoi nga hetimet, tė kishte grup armiqėsor dhe sabotues nė Tregtinė e Jashtme?


         KRISTOFOR MARTIRO: Hetimi u pėrqendrua rreth akuzave kryesore, qė u ishin bėrė Kiēo Ngjelės dhe Vasil Katit nė materialet e PPSH-sė, ku thuhej: “Nė Tregtinė e Jashtme ėshtė zhvilluar veprimtari armiqėsore, diversioniste dhe sabotuese nga spiunė dhe elementė nė shėrbim tė tė huajve. Ky sabotim nė fushėn e Tregtisė ėshtė i koordinuar me ish-drejtuesit e Komisionit tė Planit tė Shtetit, Abdyl Kėllezi e Koēo Theodhosi. Nė kokėn e Tregtisė sė Jashtme, elementė spiunė mbanin lidhje me agjenturėn armike, jepnin informata dhe sabotonin ekonominė. Kishin depozituar valutė tė huaj jashtė shtetit. Nė Tregtinė e Jashtme janė mbajtur pesė kuadro, tė martuar me gra sovjetike, spiune tė KGB-sė e tė tjera”. Pėr vėrtetimin dhe dokumentimin e kėtyre akuzave, zhvillova njė hetim tė gjithanshėm. Studiova tė gjitha materialet nė ngarkim tė tyre, tė cilat nuk ishin tė pakta. Kėrkova nga organet e zbulimit dhe tė kundėrzbulimit, nėse dispononin tė dhėna pėr “veprimtarinė armiqėsore nė ngarkim tė tė pandehurve. I kėrkova ministrit Kadri Hazbiu, nė takimet qė bėja me tė kur i raportoja pėr procesin hetimor, qė mundėsisht, tė mė viheshin nė dispozicion tė dhėna mbi bazėn e tė cilave ishin mbėshtetur akuzat pėr tė pandehurit nė materialet e plenumeve tė KQ-sė sė PPSH-sė. U pyetėn shumė dėshmitarė, kuadro tė Tregtisė sė Jashtme apo dhe tė tjerė, qė kishin marrėdhėnie me kėtė dikaster. Nuk pati, nė gjithēka pėrmenda mė sipėr, asnjė tė dhėnė apo dokument, qė tė vėrtetonte kėto akuza. Kėrkova nga organet e kundėrzbulimit materiale pėr gratė sovjetike tė disa kuadrove qė punonin nė Tregtinė e Jashtme, pra, nėse kėto e burrat e tyre, ishin implikuar nė veprimtari armiqėsore me zbulimet e huaja. Pėrsėri rezultoi se ku kishin tė dhėna pėr veprimtari tė tilla.

         Zhvillova njė hetim intensiv me tė pandehurit pėr tė dhėnė shpjegime rreth akuzave dhe pėr bashkėpunimin e tyre me tė pandehurit e tjerė, por edhe nga hetimi nuk doli ndonjė gjė pėr aktivitet armiqėsor dhe sabotues tė pėrbashkėt apo tė lidhur me agjenturat e huaja. U bėnė ballafaqime me tė pandehurit e tjerė, por nuk rezultoi qė tė ishte bėrė njė punė e pėrbashkėt armiqėsore e sabotuese nė drejtim tė shtetit dhe ekonomisė sė vendit. Si konkluzion, bazuar nė tė gjithė kėtė hetim, nuk rezultoi ekzistenca e njė grupi armiqėsor e sabotues, e akuzat e bėra nuk bazoheshin nė materiale e dokumente tė mirėfillta. Dėnimi i kėtyre tė pandehurve u bė mbi bazėn e konkluzioneve tė nxjerra nga materialet e plenumeve tė KQ-sė sė PPSH-sė dhe fjalimeve tė Enver Hoxhės...


         Pyetje: Si e keni njohur Kadri Hazbiun?


         KRISTOFOR MARTIRO: E kam tė vėshtirė tė gjej fjalė pėr tė treguar personalitetin e Kadri Hazbiut, cilėsitė e tij tė larta morale, njerėzore e profesionale nė pėrmbushje tė detyrės qė ai kishte. Them se kam qenė njeri me fat pse e kam njohur e kam punuar me tė, ndaj dhe ruaj kujtime tė pashlyeshme dhe respektin mė tė madh. E kujtoj Kadri Hazbiun me nostalgji. Kadriun e njoha pas Ēlirimit tė vendit, por me tė nuk kam pasur takime, nuk mė ka lidhur puna, pasi nė atė kohė unė isha me detyra nė sektorin politik, nė reparte tė ndryshme tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme. Personalisht me tė jam takuar nė verėn e vitit 1954, nė kohėn qė pėrfundova studimet nė shkollėn 2-vjeēare tė Partisė dhe nė prezencė tė tij mu komunikua emėrimi si pedagog nė Shkollėn e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme. Nuk mund tė harroj ēastin kur Kadriu mė pėrgėzoi e tha fjalėt mė tė mira pėr pėrfundimin me sukses tė shkollės dhe mė uroi pėr detyrėn e re.


         Pyetje: Kėtu fillojnė tė shtohen takimet dhe thellohen njohjet tuaja, apo jo…?


         KRISTOFOR MARTIRO: Po. Gjatė periudhės qė punova nė Shkollėn e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme e kam takuar disa herė Kadriun, kur ai vinte nė analizat e punės nė shkollė, apo dhe gjatė provimeve pėrfundimtare. Nė kėto takime me tė kam biseduar pėr probleme tė ndryshme qė na preokuponin. Nė tė vėrtetė, takime mė tė shpeshta pune me Kadri Hazbiun, si ministėr i Punėve tė Brendshme kam pasur gjatė kohės kur punoja nė Degėn e Brendshme tė Korēės, gjatė analizave tė punės ose pėr probleme tė punė sonė operative. Marrėdhėniet e punės me Kadri Hazbiun kanė qenė tė ngushta gjatė kohės kur isha ngarkuar me detyrėn e hetimit tė “grupit tė ushtarakėve” dhe “atij nė ekonomi”. Nė kėtė kohė takimet me tė ishin gati tė pėrditshme, pasi ne raportonim gjithēka lidhur me proceset dhe merrnim udhėzime pėr vazhdimin e punės. Edhe gjatė kohės kur unė isha me detyrė kryetar i Degės sė Veēantė tė Sigurimit tė Shtetit nė Ministrinė e Brendshme, kisha marrėdhėnie direkte pune me zėvendėsministrin dhe ministrin Hazbiu.


         Pyetje: Pėr Kadri Hazbiun ėshtė folur shumė pas vitit 1982. Madje shėrbėtorė tė sistemit tė kaluar kanė hedhur baltė mbi tė. Cili ėshtė mendimi juaj pėr figurėn e tij?


         KRISTOFOR MARTIRO: Gjatė takimeve dhe marrėdhėnieve tė punės e njoha mė thellė Kadri Hazbiun, i cili mė ka lėnė mbresa tė pashlyeshme. Ai ishte njė njeri i thjeshtė, i qeshur, i muhabetit, i zgjuar, i shkathėt dhe tepėr i aftė pėr t“i zgjidhur problemet, qofshin edhe tė ndėrlikuara, nė organet e Punėve tė Brendshme. Kadri Hazbiu ishte tepėr njerėzor, kishte shpirt tė gjerė dhe zemėr tė madhe. Ishte gjithashtu i pastėr dhe besnik i sistemit dhe udhėheqjes sė lartė tė partisė dhe tė shtetit. Ministri mė ka habitur me memorien e tij, pasi kujtonte dhe mbante mend edhe ngjarje tė shkuara, tė ndodhura vite e vite mė parė. Ai ishte parimor e kėmbėngulės pėr zbatimin e normave e udhėzimeve tė punės tė miratuara nga lart si dhe tė ligjshmėrisė. Kėrkonte objektivitet nė analizėn e problemeve, e tė dhėnave, pėr verifikimin dhe vėrtetėsinė e tyre, duke luftuar subjektivizmin edhe euforinė, shfaqje tė cilat viheshin re aty-kėty. Theksin gjithnjė e vinte nė parandalimin e veprimtarisė armiqėsore dhe shpėtimin e njerėzve nga rruga e gabuar, megjithėse ndodhej nėn presionin e kėrkesave nga lart pėr njė zhvillim tė ashpėr tė luftės sė klasave. Edhe gjatė proceseve hetimore me “grupet armiqėsore” Kadriu kėrkonte objektivitet dhe na porosiste tė ishim shumė tė kujdesshėm pėr implikimet qė mund t’u bėnin kėta njerėzve dhe kuadrove tė tjerė.


         Pyetje: Mund tė shpreheni mė konkretisht rreth kėsaj?


         KRISTOFOR MARTIRO: Mė kujtohen shumė raste, por po pėrmend njėrin prej tyre. Nė kohėn kur kryeja detyrėn e kryetarit tė Degės sė Veēantė tė Sigurimit tė Shtetit, njė ish-kuadėr i lartė i ushtrisė, komandues nė njė korpus, ishte pėrjashtuar nga partia pas goditjes sė Beqir Ballukut dhe tė tjerėve, si pėrkrahės i tyre. Kishin ardhur disa tė dhėna se gjoja ai zhvillonte propagandė kundėr vijės sė partisė. Kishte mendim nga dega e Punėve tė Brendshme tė Fierit, qė ky njeri mund tė arrestohej pėr veprimtari armiqėsore. Pėr kėtė i raportova ministrit Kadri Hazbiu. I thashė se kisha dyshimet mia pėr vėrtetėsinė e kėtyre tė dhėnave dhe se duhej tė shkoja vetė nė vend e t“i verifikoja ato. Po ashtu shpreha mendimin se mund ta takoja edhe vetė atė njeri. Kadriu mė pa me vėmendje, u mendua dhe mė tha tė bėja ashtu siē mendoja vetė. Shkova nė kėtė rreth. Bisedova me punonjėsit e Degės sė Brendshme. Konstatova gjithashtu se edhe vetė ata nuk e kishin verifikuar vėrtetėsinė e tė dhėnave. Sė bashku me punėtorin operativ qė ndiq te kėtė ēėshtje e takova personin nė fjalė, larg syve tė njerėzve. Iu prezantova se kush isha, por mė tha se mė njihte. Menjėherė pas kėsaj u shpreh: “More, ē’mi keni qepur pas ata persona qė nuk mė lėnė rehat? Mė ndjekin edhe kur shkoj tė peshkoj. Gjithnjė mė hapin muhabete, qė kuptohet se janė provokacione”. Deklarimet e tij mė pėrforcuan mendimin se ky njeri nuk ishte armik. Gjatė bisedės ai mė tha edhe pėr njohjen e tij qė gjatė luftės me Kadri Hazbiun. Kur u ktheva nė Tiranė i raportova Kadriut gjithēka rreth bisedės me ish-ushtarakun dhe i shpreha bindjen se tė dhėnat ishin tė gėnjeshtėrta. Madje, i thashė ministrit se personi nė fjalė mė kishte folur edhe pėr njohjet e tij me tė, gjė qė nuk ma kishte thėnė ministri. Nė kėtė moment Kadri Hazbiu mė tha: “Po, unė e njoh mirė. Nuk t`i thashė kėto, qė tė shkoje nė verifikimin e tė dhėnave dhe takimin me tė me mendjen tėnde dhe tė mos ndikoheshe nga unė”. Kadiut iu bė qejfi pėr faktin qė unė shkova dhe e verifikova vetė vėrtetėsinė e informacionit. Pėrmenda vetėm njė rast, por ky tė jeni tė sigurt qė nuk ėshtė i vetmi gjatė punės sime me tė. Ka dhjetėra tė tjerė tė kėsaj natyre. Kadri Hazbiu ka mbajtur gjithnjė qėndrim kritik, nė raste tė veēanta edhe tė rreptė ndaj atyre kuadrove qė kanė shkelur normat e punės sė organeve tė ministrisė sė Punėve tė Brendshme, apo ligjet e shtetit. Ai nuk i honepste servilėt, e veēanėrisht ata kuadro me vese e veprime imorale. Ministri Hazbiu ka dhėnė urdhėr kategorik me shkrim dhe me gojė, e nė ēdo mbledhje apo analizė, qė tė mos pėrdoreshin masa dhune ndaj tė arrestuarve, gjatė hetimeve apo keqsjellje ndaj qytetarėve. Nuk dua tė marr pėrsipėr e tė them se nuk ka pasur veprime tė tilla ndaj tė arrestuarve nga hetues e kuadro tė paaftė, karrieristė, apo me zemėr tė zezė, siē ishte pėr shembull Haznedari me shokėt e tij, tė cilėt me veprimet e tyre tė dhunshme kishin ēuar nė qorrsokak procese hetimore duke marrė mė qafė edhe njerėz tė pafajshėm. Veprime tė tilla janė bėrė jashtė dijenisė sė ministrit, nė fshehtėsi, dhe kur ngjarje tė tilla janė marrė vesh, Kadri Hazbiu ka marrė masa edhe ekstreme, tė cilat dihen dhe njihen nga ish-kuadrot e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme. Kėto metoda kriminale tė dhunės, u vunė nė zbatim dhe u ligjėruan nga ministri pasardhės, Hekuran Isai. Veprime kėto qė ranė edhe mbi kurrizin e vet Kadri Hazbiut e kuadrove tė tjerė tė arrestuar nė vitin 1982, aq sa i shpėrfytyruan tė pandehurit pėr tė nxjerrė deponime tė rreme, tė paqena, qė tė vėrtetonin skenarėt e parapėrgatitur nga ata dhe “ustallarėt” e tyre.

 
         Pyetje: Ju thoni qė Kadri Hazbiu ka qenė tepėr njerėzor dhe korrekt. Si e shpjegoni kėtė?


         KRISTOFOR MARTIRO: Po. E ritheksoj se ai ishte njeri me shpirt dhe zemėr tė madhe, qė nuk i frynte sė keqes, por sė mirės. Ishte tepėr masovik dhe i njihte mirė kuadrot qė punonin nė organet e punėve tė brendshme deri dhe komandantėt e postave kufitare. Tė bėnte pėrshtypje fakti se Kadriu u dinte dhe datėlindjet atyre dhe i uronte pėr kėtė, kur vetė disa prej tyre e harronin ditėn e lindjes. Kadriu interesohej shumė pėr kuadrot, pėr hallet e shėndetin e tyre. Vizitonte shpesh tė sėmurėt e shtruar nė Spitalin Ushtarak dhe nė shumė raste ndėrhynte pėr kurimin e tyre edhe jashtė shtetit. Kėtė kujdes tė ministrit tim e kam ndier edhe personalisht.
         Kadri Hazbiu me sjelljet e qėndrimin e tij, tė krijonte njė ambient tė tillė qė tė shpreheshe lirshėm pėr problemet qė kishe. Ai tė dėgjonte me vėmendje. Nė sjelljen e tij nuk vije re shenja tė mendjemadhėsisė, tė kapardisjes sė njeriut me pozitė, e tė tjera si kėto. E them sinqerisht se, mė parė futeshe krejt i ēliruar nga emocionet nė zyrėn e Kadriut, sesa nė zyrat e vartėsve tė tij.

         Kadriu ishte trim dhe atdhetar i madh. Tėrė jetėn e tij ia kushtoi interesave tė vendit; gjatė Luftės Nacional-Ēlirimtare dhe pas saj. Ai punoi me bindje e ndėrgjegje tė plotė edhe pėr mbrojtjen e udhėheqėsve tė partisė dhe tė shtetit. Shqetėsimi i tij kryesor ishte veēanėrisht mbrojtja e Enver Hoxhės, i cili e shpėrbleu me titullin “tradhtar, spiun” dhe e pushkatoi si tė tillė. Po tė ishte armik dhe tė kishte si qėllim likuidimin e Hoxhės, edhe tė kujtdo tjetėr, Kadriu i kishte tė gjitha mundėsitė ta bėnte kėtė kur tė donte, e nuk kishte nevojė tė merrte udhėzime nga agjenturat e huaja e diversantėt. Akuzat e bėra ndaj Kadri Hazbiut, kėtij njeriu qė i kushtoi tėrė jetėn mbrojtjes sė interesave tė atdheut, nuk i ha as njeriu mė i thjeshtė, pasi ato ishin vetėm njė skenar i parapėrgatitur e me qėllime tė largėta.


         Pyetje: Si e pėrjetoi Kadri Hazbiu vdekjen e Hysni Kapos?


         KRISTOFOR MARTIRO: Me sa kam vėnė re unė, Kadri Hazbiu e pėrjetoi me dhimbje vdekjen e Hysni Kapos nė vitin 1979. Pas kėsaj, ai e pėrmendte shpesh Hysniun dhe kėrkonte qė tė zbatoheshin porositė qė ai kishte dhėnė. Hysni Kapo kishte nė varėsi nė rrugė partie edhe organet e Punėve tė Brendshme. Ai merrte pjesė nė analizat qė bėheshin nė rang ministrie, dėgjonte me vėmendje raportin e diskutimet, u drejtohej me emėr kuadrove qė diskutonin, bėnte vlerėsimet e tij pėr punėn e organeve, pėr ēėshtjet qė shtroheshin, kritikonte tė metat dhe dobėsitė dhe jepte udhėzime nė zbatim tė materialeve tė partisė dhe tė Enver Hoxhės. Marrėdhėniet mes Hysniut dhe Kadriut, edhe nė kėto mbledhje dukeshin se ishin tė mira, tė ngrohta dhe shoqėrore. Binte nė sy respekti qė Kadri Hazbiu kishte pėr Hysniun. Kjo vihej re edhe nė pėrpilimin e informacioneve, qė i dėrgoheshin Hysniut pėr problemet qė dilnin nė organet e Punėve tė Brendshme. Kam pasur dhe kam bindjen se po tė ishte Hysni Kapo gjallė, nuk do tė kishin ndodhur ato katastrofa qė ndodhėn pas vdekjes sė tij; pra eliminimi i Mehmet Shehut dhe Kadri Hazbiut. Nuk do tė ishin goditur kuadrot e afta tė Sigurimit tė Shtetit, tė cilėt Hysniu i njihte personalisht. Pėr ta konkretizuar respektin e Kadriut pėr Hysniun, zbatimin e porosive tė tij edhe pas vdekjes, po jap njė shembull, nė pamundėsi pėr t’i thėnė tė gjitha. Familja e njė ish-ushtaraku, pas arrestimit tė tij, ishte dėbuar nga Tirana dhe ishte vendosur nė njė fshat tė largėt tė rrethit tė Matit. Kjo familje i kishte dėrguar njė letėr Hysni Kapos, ku kėrkonte ndihmė, pra tė largohej nga ai rreth, nė njė tjetėr mė afėr Tiranės, pėr shkaqe ekonomike dhe shėndetėsore. Hysni Kapo e kishte lexuar letrėn dhe mbi tė kishte shėnuar: “Kadri, shihni mundėsinė e largimit tė kėsaj familjeje nga Mati”. Ministri mė ngarkoi mua qė tė merresha me kėtė problem dhe tė zbatohej porosia e Hysni Kapos, i cili kishte ndėrruar jetė. Ashtu u bė. Porosia u realizua, duke e sjellė kėtė familje nga Mati nė rrethin e Krujės.


         Pyetje: Po ju vetė, e keni njohur nga afėr Hysni Kapon?


         KRISTOFOR MARTIRO: Nuk mund tė pretendoj se e kam njohur mirė Hysniun, sepse nuk kam pasur kontakte tė vazhdueshme me tė. Megjithatė, ruaj pėr Hysniun respekt dhe kam pėr tė kujtime tė mira, qė mė kanė mbetur nė mendje. Po jap edhe ndonjė shembull. Gjatė njė vizite tė Hysniut nė Korēė, nė periudhėn e dimrit, e shoqėrova atė kudo gjatė qėndrimit tė tij nė qytet, deri nė largimin nė drejtim tė Pogradecit. Nė kufirin mes dy rretheve, kishte dalė kryetari i Degės sė Punėve tė Brendshme tė Pogradecit, Mark Stefani. Hysniu ndali makinėn dhe kėrkoi t’i shkoja pranė. Mė falėnderoi pėr kujdesin e shėrbimin ndaj tij. Mė tha tė transmetoja pėrgėzimet edhe pėr kuadrot e tjera tė Degės sė Punėve tė Brendshme Korēė, e nė veēanti, pėr Niko Cetėn. Ky moment takimi mė ėshtė fiksuar edhe nė njė fotografi, tė cilėn e ruaj si njė nga kujtimet mė tė mira me Hysni Kapon. Ka edhe raste tė tjera, qė mė kanė lėnė mbresa.


         Pyetje: Nė vitin 1981 ndodhi njė ngjarje e rėndė nė politikėn shqiptare: vdekja e Mehmet Shehut, e veshur me mister. A mund tė na thoni se si e ka pėrjetuar kėtė ngjarje Kadri Hazbiu?


         KRISTOFOR MARTIRO: Nga ēfarė vura re, Kadriu vdekjen e Mehmet Shehut e pėrjetoi me shqetėsim e dhimbje. Pas kėsaj ngjarjeje, mė dukej se nuk ishte ai Kadri qė kishte qenė mė parė. Nuk e kishte atė gjallėri, atė buzėqeshje karakteristike, sjellje tė ngrohtė. Kishte ndryshuar diēka edhe nė fizionominė e tij. Kėto i kam konstatuar gjatė takimeve tė vazhdueshme me tė pas vdekjes sė ish-kryeministrit. Megjithėse ai ishte nė kėtė kohė ministėr i Mbrojtjes, vinte nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme, i ngarkuar nga Enver Hoxha pėr tė ndihmuar organet e Sigurimit tė Shtetit nė kėtė situatė, qė po kalonte vendi. Mendoja se pas vdekjes sė Hysniut dhe Mehmetit, me tė cilėt Kadri Hazbiu kishte marrėdhėnie shumė tė mira, si dhe mbėshtetej tek ata, ndoshta e ndjente rrezikun qė i kanosej edhe atij.


         Pyetje: Ju personalisht, nė kėtė situatė keni drejtuar Degėn e Veēantė tė Sigurimit tė Shtetit dhe merreshit edhe me problemin e familjes sė Mehmet Shehut. A e ndjetė rrezikun qė mund t’i kanosej Kadri Hazbiut?


         KRISTOFOR MARTIRO: Po, po. E kam ndjerė rrezikun qė po i kanosej Kadriut. Mendoja se edhe ai do tė pėrfundonte si tė tjerėt. Kėtė rrezik nuk e ndjeja vetėm unė, por edhe kuadro tė tjera tė Ministrisė sė Brendshme dhe jashtė saj, me tė cilėt kemi shkėmbyer edhe mendime rreth kėsaj ēėshtjeje.

         Personalisht, mendoja se edhe nė kėtė rast Enver Hoxha pėrdori metodėn e tij tė njohur, atė tė pėrēarjes. Ai gjithashtu nė kėtė skenar, pėr kundėrvėnie tė kuadrove me njėri-tjetrin, pėrdorte edhe metodėn “ledhato atė kuadėr, tė cilit ia ke nevojėn e ēastit dhe godite njėsoj si tė tjerėt, mė pas”. Kėtė metodė e pėrdori edhe nė drejtim tė Kadri Hazbiut. Pas Kongresit tė 7-tė tė PPSH-sė, ku u dukėn qartė marrėdhėniet e tij me Mehmet Shehut, pas fejesės sė djalit tė tij, Enveri e ngarkoi Kadriun tė mbante fjalimin pėrpara publikut pėr pėrfundimet “me sukses” tė punimeve tė kėtij Kongresi. Me kėtė, donte tė thonte pėr opinionin se me Kadriun nuk kishte asgjė tė keqe, se ai ishte i tiji dhe jo i Mehmet Shehut. Po nė kėtė kohė, u pėrhapėn me qėllim thashetheme se gjoja Kadri Hazbiu do tė bėhej kryeministėr. Madje, Hoxha e ngarkoi Kadriun me detyrėn qė tė fliste kundėr Mehmetit nė Mallakastėr, nė vendlindjen e kėtij tė fundit, duke e cilėsuar agjent e tradhtar. Dyshimet se Kadriu do tė pėrfundonte si edhe shumė tė tjerė, nė gijotinėn e Hoxhės, erdhėn edhe nė kohėn kur kėtė tė fundit e larguan nga drejtimi i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme. Bile, bile, kuadro tė kėsaj Ministrie nuk e pritėn mirė largimin e Kadri Hazbiut nga posti i ministrit tė Brendshėm.
         Goditjen e Kadriut e kuptoja edhe nga fakti se Enveri po e mburrte atė si njeriun e partisė e shumė tė zotin. Nga eksperiencat e mėparshme, dilte se Enver Hoxha, pra pėr likuidimin e kuadrove tė larta partiake e shtetėrorė, i ngrinte nė fillim nė qiell me lavdėrime, e fliste me superlativa pėr ta, e pastaj e merrte kthesėn e i quante spiunė, armiq dhe tradhtarė e i likuidonte si tė tillė. Kėshtu pėr shembull, Koēi Xoxen e vlerėsonte duke e quajtur “tanksin e partisė” e pastaj, agjent e tradhtar. Tuk Jakovėn e quajti “komunistin mė tė devotshėm” e pastaj, agjent nė shėrbim tė tė huajve. Nako Spirun e shquante si tė “talentuar e udhėheqės tė madh” e pastaj, spiun e tradhtar. Liri Belishovėn “trime e tė zgjuar nė luftė” e pastaj, armike. Mehmet Shehun “hero legjendar” e pastaj, poliagjent e tradhtar. Kadri Hazbiun e quajti “sy vigjilent” dhe organet e Sigurimit tė Shtetit “heroike” e pastaj, agjent dhe organet e sigurimit “fole gjarėprinjsh”.


         Pyetje: Ēfarė ndodhi nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme, pas vdekjes sė Mehmet Shehut?


         KRISTOFOR MARTIRO: Mbas ngjarjeve tė Mehmet Shehut, filloi fshesa e hekurt edhe nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme. U shkarkua nga detyra e ministrit, Feēorr Shehu dhe nė vend tė tij u emėrua Hekuran Isai, njė njeri i pashkollė, pa kulturėn e nevojshme profesionale pėr drejtimin e kėtyre organeve. Ky njeri ishte ngritur nė pėrgjegjėsira me “katapulte” nga Enver Hoxha. Nga njė fugist nė Uzinėn e Pėrpunimit tė Naftės nė Cėrrik, nė detyrat e sekretarit tė Partisė nė disa rrethe, sekretar partie nė Komitetin Qendror dhe mė pas, ministėr i Punėve tė Brendshme, i gatshėm tė zbatonte e tė vinte nė jetė ēdo skenar tė Enver Hoxhės, duke pėrdorur ēdo mjet tė mundshėm, edhe pse antiligjor. Nė kėtė periudhė nisėn tė lėvizin edhe njerėzit negativė, kuadro servilė e tė paaftė, karrieristė qė shfaqeshin si gjoja tė persekutuar nga Mehmet Shehu dhe Kadri Hazbiu. Kėta njerėz nisėn tė shpifin e tė intrigojnė ndaj Feēor Shehut, Kadri Hazbiut e kuadrove tė tjera tė ndershme, me qėllim pėr tė mbajtur vendet e punės apo pėr tė marrė edhe ndonjė post mė tė lartė, tė pamerituar. Tė tillė ishin Kollėt, Haznedarėt, Myrdarėt, Birēet e tė tjerė.
         Nėn drejtimin e Hekuran Isait, filloi fshesa e gjuetia e shtrigave nė Ministrinė e Brendshme. Pėrveē largimit nga puna tė shumė njerėzve tė aftė, filluan edhe arrestimet. Nė prill tė vitit 1982 u arrestova unė, Elam Gjika, ish-drejtor i Drejtorisė sė Hetuesisė, Lirim Pėllumbi, ish-kryetar i Degės sė Brendshme Durrės e mė vonė, Gani Kodra, ish-kryetar Dege nė Ministri, Ali Ēeno etj. Nė shtator tė vitit 1982 arrestohet Kadri Hazbiu, Llambi Peēini, ish-drejtor i Drejtorisė sė Dytė nė Ministrinė e Brendshme, Mihallaq Ziēishti, ish-zėvendėsministėr i Punėve tė Brendshme, Lambi Ziēishti, ish-ministėr i Shėndetėsisė, Nesti Nase, ish-ministrėr i Jashtėm e tė tjerė e tė tjerė.

         Pyetje: Pėrse u akuzuat?


         KRISTOFOR MARTIRO: Akuza kryesore ndaj meje ishte se gjoja me qėllim gjatė hetimit tė Beqir Ballukut dhe tė Kiēo Ngjelės ishte mbuluar nga ana ime veprimtaria e pėrbashkėt e tyre armiqėsore me Mehmet Shehun e Kadri Hazbiun. Se ishte mbyllur para kohe procesi hetimor i Ballukut, gjoja me qėllim qė tė mos dilte veprimtaria e pėrbashkėt e tij me Mehmet Shehun e Kadri Hazbiun. Pėr tė njėjtėn gjė, u akuzova edhe si hetues i Kiēo Ngjelės e tė tė ashtuquajturit “grup armiqėsor nė sabotimin e organizimit shtetėror e tė Ekonomisė”...


         Pyetje: A kishte fakte, pėr tė mbėshtetur akuzat qė u bėnė ndaj jush?


         KRISTOFOR MARTIRO: Jo. E ritheksoj se u akuzova, sepse nė bashkėpunim me presona tė tjerė, kam sabotuar vijėn e PPSH-sė dhe veprimtarinė shtetėrore nė drejtim tė “sabotimit tė parimeve procedurale, penale pėr njė hetim tė plotė dhe tė gjithanshėm nė proceset hetimore tė armiqve Beqir Balluku, Kiēo Ngjela e tė tjerė, mė qėllim qė tė mos zbulohej veprimtaria e pėrbashkėt armiqėsore e tyre me armikun Mehmet Shehu. Se ishin fshehur deponimet e tyre nė drejtim tė Mehmetit dhe Kadriut dhe sabotimit tė vijės sė partisė nė zhvillimin e luftės sė klasave, duke e zbutur kėtė luftė ndaj disa elementėve armiq”. Kėto akuza ishin pa baza ligjore. Qėllimi i tyre ishte i qartė. Meqenėse isha hetuesi i Beqir Ballukut dhe i Kiēo Ngjelės, mė kėrkonin qė tė bėhesha ndėrlidhėsi i kėtyre dy “grupeve armiqėsorė”, me atė tė Mehmet Shehut e tė Kadri Hazbiut, pėr tė vėrtetuar legjendat e Enver Hoxhės se nė “krye tė veprimtarisė armiqėsore ishte Mehmet Shehu”. Mė kėrkonin tė gėnjeja, tė mashtroja e tė shtrembėroja tė vėrtetat. Ndaj meje u pėrdorėn edhe presione nga hetuesia, qė tė deponoja se “thėniet e Beqir Ballukut e tė Kiēo Ngjelės, gjoja pėr kėtė veprimtari tė pėrbashkėt, ishin fshehur nga ana ime, me porosi tė Kadri Hazbiut, Feēor Shehut apo edhe tė vetė Mehmet Shehut”. Me gjithė presionet, nuk mund ta pranoja njė gjė tė paqenė, tė gėnjeja e tė mashtroja, edhe sikur kjo tė mė kushtonte jetėn. Nuk mund tė lija fėlliqėsira prapa. Isha i bindur se Beqir Balluku e Kiēo Ngjela nuk kishin deponuar asgjė pėr veprimtari tė tyre armiqėsore, pale pastaj pėr veprimtari tė pėrbashkėt me Mehmet Shehun.


         Pyetje: Si qėndron e vėrteta e mbylljes sė procesit tė Beqir Ballukut e tė tė tjerėve?


         KRISTOFOR MARTIRO: Akuza se procesi hetimor i Beqrir Ballukut u mbyll para kohe, pėr tė mos i dalė koka veprimtarisė sė pėrbashkėt armiqėsore me Mehmet Shehun, me urdhėr tė Kadri Hazbiut, nuk qėndron. Siē e mėsova mė vonė, kjo akuzė i ishte bėrė edhe Kadri Hazbiut nė procesin e tij hetimor dhe gjyqėsor. Pėr mbylljen e procesit hetimor, pra, kur ai po shkonte drejt fundit, porositi Enver Hoxha. Mė kujtohet mirė nė njė mbledhje tė grupit hetimor ku ishte prezent edhe kryetari i Gjykatės sė Lartė, Aranit Ēela. Kadri Hazbiu na komunikoi porosinė e Enver Hoxhės, qė procesi tė mbyllej nė afatin e caktuar, pasi sipas tij, kishte reagime nė botėn e jashtme, pėrse kėta nuk po dilnin nė gjyq. Hetimi vazhdoi. U bėnė ballafaqimet midis tė pandehurve. Normalisht u mbyll procesi, pa ndonjė nxitim, konform tė gjitha normave e rregullave procedurale.

         Hetuesia mori masa pėr tė vėrtetuar akuzėn se edhe Kiēo Ngjla kishte deponuar gjatė procesit tė tij hetimor mbi “veprimtarinė armiqėsore” tė Mehmet Shehut. Pėr kėtė, madje, ai u thirr si dėshmitar nė procesin tim gjyqėsor. Pyetjes sė gjyqtarėve se ēfarė kishte thėnė ai gjatė procesit hetimor pėr “veprimtarinė armiqėsore” tė Mehmet Shehut, dhe a ishin mėnjanuar nga hetuesi, pra, unė qė isha i pandehur. Kiēo u pėrgjigj se nė procesin e tij hetimor nuk kishte deponuar asgjė pėr ndonjė veprimtari armiqėsore tė Mehmet Shehut dhe se nuk dinte asgjė pėr kėtė veprimtari. Madje, ai tha se nuk dinte as edhe ndonjė veprimtari tė pėrbashkėt armiqėsore tė Abdyl Kėllezit me atė tė Mehmet Shehut, pėr pėrgatitjen e atyre dy materialeve “pėr metodologjinė e planifikimit dhe tė furnizimit materialo-teknik”.

         Pyetje: Nė shtator tė vitit 1982 u arrestua Kadri Hazbiu. A ju thirrėn edhe ju si dėshmitar gjatė hetimit e gjykimit tė tij?


         KRISTOFOR MARTIRO: Gjatė procesit tim hetimor kėrkova disa herė tė ballafaqohesha me Feēor Shehun e Kadri Hazbiun, pėr akuzat qė mua mė bėheshin, e veēanėrisht, pėr mbylljen e procesit hetimor tė Beqir Ballukut, por asnjėherė nuk u realizua kėrkesa ime. Edhe gjatė procesit hetimor tė Kadri Hazbiut, nuk jam thirrur pėr t’u ballafaquar me tė, por u thirra gjatė gjykimit tė tij.

         Kur vuaja dėnimin nė kampin e tė burgosurve politikė nė Zejmen tė Lezhės, m’u bėnė presione tė vazhdueshme nga punonjėsit e sigurimit tė kampit qė tė deponoja nė procesin gjyqėsor tė Kadri Hazbiut, pėr gjoja veprimtarinė e tij armiqėsore.
         Pėrfundimisht, u thirra nė gjyqin e Kadri Hazbiut. Ky i fundit akuzohej, ndėr tė tjera, se kishte urdhėruar mbylljen e procesit tė Beqir Ballukut me porosi tė Mehmet Shehut, se ishin fshehur deponimet e Beqirit pėr veprimtarinė armiqėsore me Mehemetin, akuzė tė cilėn Kadriu nuk e kishte pranuar. Ai kishte kėrkuar ballafaqim edhe me mua. Gjatė procesit gjyqėsor tė Kadriut dhe tė tė tjerėve, kryetari i trupit gjykues mė pyeti: “Pėrse u mbyll para kohe procesi hetimor i Beqir Ballukut? Kush e dha kėtė urdhėr?” Iu pėrgjigja se mesa dija, urdhrin e kishte dhėnė udhėheqėsi i partisė. Shpjegova se nė njė mbledhje tė grupit hetimor, ku kishte qenė prezent edhe kryetari i Gjykatės sė Lartė, Kadri Hazbiu na udhėzoi qė procesi tė mbyllej brenda afatit tė caktuar, se kjo ishte dhe porosia e udhėheqėsit tė partisė. Kėshtu u bė. Seanca nuk zgjati mė me pyetje tė tjera dhe mua mė larguan.


         Pyetje: A kishte deponime tė Kadriut, Feēorit e tė tė pandehurve tė tjerė tė kėtij procesi, kundėr teje?


         KRISTOFOR MARTIRO: Jo. Nuk m’u paraqit asnjė material nga hetuesia nė procesin tim hetimor, nė ngarkimin tim nga kėta tė pandehur; as nga Kadriu, Feēori e as nga ndonjė tjetėr, por pata njė deponim tė Fiqret Shehut nė ngarkimin tim. Nė deponimin e saj, ajo theksonte: “Kur Kristofori erdhi nė Belsh ku ishim tė internuar, mori takim me ne e na pyeti lidhur me fejesėn e djalit dhe ngjarjeve tė vdekjes sė Mehmetit. Ne, kėtė takim e morėm si njė sinjal nga Feēor Shehu, qė nė atė kohė ishte ministėr i Punėve tė Brendshme, qė tė mbyllnin gojėn e tė mos flisnim pėr veprimtarinė e tij armiqėsore, nė bashkėpunim me ne”. E kisha tė qartė se kjo ishte njė sajesė e pėrgatitur nga hetuesia, qė e kishte detyruar Fiqretin qė tė bėnte deponime tė tilla, tė gėnjeshtėrta, aspak tė vėrteta. E kundėrshtova kėtė gėnjeshtėr dhe pėrsėrita se ajo ishte njė gėnjeshtėr e ndyrė e hetuesisė. Madje, u thashė: “Deri kėtu, paskeni arritur?”


         Pyetje: A jeni takuar gjatė qėndrimit tuaj nė kampet e burgimit, me tė dėnuar tė tė njėjtit proces?


         KRISTOFOR MARTIRO: Po. Kur isha nė kampin e tė dėnuarve nė Zejmen tė Lezhės, dhe mė vonė nė atė tė Shėn Vasilit nė Sarandė, erdhėn edhe disa nga tė dėnuarit qė ishin nė tė ashtuquajturit grup i Kadri Hazbiut dhe tė tė tjerėve, tė cilėt i kisha njohur mė parė. Njė prej tyre ishte Xhavit Ismailaga, i dėnuar me dhjetė vjet heqje lirie si “armik e bashkėpunėtor” me Kadri Hazbiun dhe Feēor Shehun. Xhavitin e kisha njohur gjatė kohės qė ai punonte si berber nė hotel “Dajti”. Ishte njeri pa shkollė. Familja e tij ka qenė e lidhur me Lėvizjen Nacional-Ēlirimtare e me pushtetin popullor. Gjatė bisedave me tė, mė tregonte pėr procesin hetimor tė Kadri Hazbiut e tė tė tjerėve, pėr akuzat qė u ishin bėrė atyre, si dhe atij personalisht. Sipas tij, ai akuzohej se gjoja ishte agjent i rekrutuar nga zbulimi jugosllav si ndėrlidhės midis Kadriut, Feēorit dhe pėrfaqėsuesve tė legatės jugosllave nė Tiranė. Ai mė ka thėnė: “Asgjė nuk qėndron nga akuzat qė m“u bėnė. Hetuesia mė ka bėrė shumė presione, mė ka torturuar, duke mė thėnė se do tė mė zhduknin mua dhe familjen time, nėse nuk pranoja tė deponoja ato qė ata kėrkonin. Unė u detyrova dhe pranova tė them se isha spiun i rekrutuar nga jugosllavėt pėr 500 lekė tė vjetra dhe se bėja ndėrlidhjen mes Feēor Shehut dhe funksionarėve tė legatės jugosllave. Kam thėnė se unė, ndėrlidhėsi, merrja letra nga Feēori dhe ua jepja jugosllavėve dhe nga kėta merrja letra pėr Feēorin. Asgjė nga kėto qė kam thėnė nė hetuesi dhe nė gjyq nuk qėndrojnė. Kurrė nuk kam qenė spiun dhe agjent i huaj. Kam qenė njė familje e lidhur me luftėn dhe pushtetin popullor; kam ndihmuar me sa kam mundur. U detyrova t’i vė njollė vetes dhe familjes, tė ngarkoj tė tjerėt, pa pasur faj, gjė pėr tė cilėn mė vret edhe sot e kėsaj dite ndėrgjegjja.


         Pyetje: Hekuran Isai mė detyroi ta bėja njė gjė tė tillė, duke mė premtuar se pas deponimit nė gjyq, tė kėtyre qė thashė mė sipėr, nuk do tė bėja mė shumė se tre-katėr vjet burg. Ai mė betohej pėr kėtė”.


         KRISTOFOR MARTIRO: Kur ishim nė kampin e tė dėnuarve nė Shėn Vasil tė Sarandės, dhe kur Xhaviti kishte kryer rreth 6 vjet burg, i bėri njė letėr nė prezencėn time, Hekuran Isait, nė tė cilėn i kėrkonte lirimin para kohe, duke i pėrmendur edhe atė ēka ai i kishte premtuar, por i erdhi pėrgjigjja se kėrkesa e tij nuk merrej parasysh. Xhavit Ismailaga vdiq nė kampin e tė burgosurve nė Shėn Vasil tė Sarandės nė vitin 1990, dy javė para se tė plotėsonte dėnimin e tij. Vdekja e tij ishte diēka e papritur.

         Pyetje: Ēfarė tjetėr mėsuat prej tij, lidhur me procesin gjyqėsor tė Kadriut e tė tė tjerėve?


         KRISTOFOR MARTIRO: Nga Xhaviti e tė tjerė tė dėnuar, sė bashku me “grupin” e Kadri Hazbiut, mėsova se janė pėrdorur tortura ēnjerėzore nga organet e hetuesisė pėr t’i detyruar tė pandehurit tė depononin ato qė kėrkonin, se gjoja ishin agjentė e tradhtarė, nė shėrbim tė tė huajve. Sipas tyre, veēanėrisht tortura ēnjerėzore, ishin pėrdorur ndaj Kadri Hazbiut, Feēor Shehut, Lammbi Peēinit, aq sa edhe i kishin shpėrfytyruar krejt. Mė kanė thėnė se Kadri Hazbiu, gjatė gjykimit nuk pranoi asgjė. Ai qėndroi burrėrisht dhe u tha se tė gjitha kėto qė i kėrkonin, ishin trillime tė agjenturave tė huaja e tė njerėzve qė janė lart (duke lėnė tė kuptohej pėr udhėheqjen). Edhe Feēor Shehu, pavarėsisht nga torturat, ka mbajtur tė njėjtin qėndrim.
         Tė dėnuarit nga ky proces mė kanė thėnė se nga torturat e presionet, ata kishin pranuar gjithēka, pėr tė ruajtur zhdukjen fizike tė tyre e tė fėmijėve. Sipas tyre, duhet tė provohej me ēdo mjet, me ēdo kusht, e me ēdo mėnyrė skenari i parapėrgatitur se Kadri Hazbiu ishte njė agjent e tradhtar i lidhur me “poliagjentin” Mehmet Shehu. Nėpėrmjet torturave ēnjerėzore, ata i detyruan tė pohojnė se e kishin parė Kadri Hazbiun tė hynte nė shtėpinė e Mehmet Shehut, natėn e vdekjes sė tij, pėr t“i dhėnė gjoja mesazhin e zbulimeve tė huaja, qė tė vriste veten. Sipas tyre, po nėpėrmjet torturave, i kishin detyruar tė pranojnė se kishin marrė lidhje me agjentė tė CIA-s jashtė shtetit, si dhe kishin marrė helmin pėr tė helmuar Enver Hoxhėn apo kishin sjellė radiotransmetuese pėr Mehmet Shehun e tė tjera e tė tjera.
         Pas daljes nga burgu nė vitin 1992, takova Mihallaq Ziēishtin nė kafe “Postiqja”. Me tė jam njohur prej kohėsh e veēanėrisht, kur isha me detyrė nė Degėn e Brendshme Korēė, ndėrsa ai ishte me detyrėn e sekretarit tė parė tė Partisė sė Rrethit. Nė kėtė takim i thashė: “Kam dėgjuar se ti, nė procesin hetimor, ke pranuar se ke qenė agjent nė shėrbim tė jugosllavėve e tė rusėve. Ke thėnė se edhe Kadriu ka qenė agjent i tyre”. “Po,- mė tha, - i kam thėnė nė hetuesi dhe nė gjyq. Deponova ēfarė hetuesia kėrkonte, se nuk mund t“i duroja torturat ēnjerėzore tė tyre. Mė vjen keq, mė vret edhe ndėrgjegjja qė ngarkova Kadri Hazbiun me gjėra tė paqena, por nuk kisha ē“tė bėja. Edhe pa deponimet e mia, ata do tė dėnoheshin dhe do tė pushkatoheshin, ashtu siē ndodhi edhe me vėllanė tim”.

         Ashtu siē iu bė presion edhe djalit tė Mehmet Shehut, Vladimirit, pėr tė ashtuquajturėn radiotransmetuese, sikur ai e kishte montuar dhe ēmontuar atė, presion qė e ēoi nė vetėvrasje. Ish- kryetari i Degės sė Punėve tė Brendshme nė Gramsh, Kadri Gojashi, nė njė intervistė dhėnė nė vitin 2002 nė njė tė pėrditshme, ka thėnė: “Disa ditė para vetėvrasjes, Vladimiri ėshtė marrė me makinė nga Gramshi, pėr t’u dėrguar nė Degėn e Punėve tė Brendshme Elbasan, ku ėshtė pyetur gati njė natė. E kanė kthyer nė Gramsh rreth orės 05.00 tė mėngjesit. Pastaj e kanė marrė pėrsėri pas dy ditėsh dhe kėtė herė e mbajtėn dy ditė me radhė. Menjėherė pas kėsaj, Vladimiri vrau veten nė shtėpinė e tij. Ai e vrau veten, i detyruar nga organet e sigurimit, tė cilat nė atė kohė i vunė pėrpara disa alternativave: ose tė thonte ato qė u duheshin atyre nė procesin, qė do tė zhvillohej njė vit mė vonė ndaj “grupit armiqėsor nė kokėn e partisė”, ose do tė kishte pasoja tė tjera”.


         Pyetje: E paqartė ėshtė situata e krijuar pas ardhjes sė tė ashtuquajturės “Banda e Xhevdet Mustafės”. Ēfarė dini e mendoni pėr kėtė ngjarje?

 

         KRISTOFOR MARTIRO: Nuk kam ditur asgjė gjatė kohės qė kam qenė i padėnuar pėr Xhevdet Mustafėn e bashkėpunėtorėt e tij. Kam mėsuar pėr ardhjen e kėsaj “bande” gjatė kohės qė isha nė kampin e tė burgosurve nė Shėn Vasil tė Sarandės. Nė kėtė kamp, pas ngjarjes erdhi si i dėnuar edhe vėllai i Xhevdet Muastafės, Petriti. Gjatė bisedave me tė, ai shprehej se ishte e ēuditshme vrasja e tė vėllait, pasi sipas tij, Xhevdeti bėnte punėn e sigurimit, vinte edhe nga jashtė shtetit e takonte familjarėt e tij, tė cilėve u sillte edhe ndonjė plaēkė. Madje, Petriti tregonte se Xhevdeti, pasi qėndronte disa ditė i mbyllur nė shtėpi, mbaronte punėt qė kishte dhe largohej pa e ditur njeri. Edhe pėr Sabaudin Haznedarin thuhej se ishte njeriu i Sigurimit. Vėllai i tij nė Durrės, ishte anėtar partie dhe drejtues nė njė ndėrmarrje. Edhe kjo tė linte tė kuptoje se ai ishte bashkėpunėtor i sigurimit. Pėr mendimin tim, duke studiuar tė gjitha materialet e kėsaj ēėshtjeje, “banda” ishte njė gjė e organizuar nga Enver Hoxha dhe Ramiz Alia, nė bashkėpunim edhe me zbulimet e huaja pėr tė vėrtetuar skenarėt e pėrgatitur qė tė goditej edhe Kadri Hazbiu, si agjent e tradhtar, gjoja bashkėpunėtor me Mehmet Shehun. Pėr tė vėrtetuar alibitė e tyre se zbulime tė huaja, si dhe Mehmeti e Kadriu kishin pasur qėllim eliminimin e Enver Hoxhės, tė ekzistencės sė njė grupi armiqėsor, tė njė poliagjenti. Mesa di, Halit Bajrami, njė nga pjesėtarėt e “bandės”, bashkėpunėtor i organeve tė Sigurimit tė Shtetit, u pėrdor si dėshmitar nė gjyqin e Kadri Hazbiut. Ai ka dėshmuar se kur u dorėzua nė postėn e policisė Rrogozhinė, aty ishin prezent Kadri Hazbiu dhe Hekuran Isai. Sipas tij, gjoja Kadriu i kishte bėrė shenjė, duke i shkelur gjoja edhe kėmbėn se nuk duhet tė fliste. Sipas tij, qėllimi i “bandės” ishte tė takonte Kadri Hazbiun dhe t’i jepej mesazhi i zbulimeve tė huaja, pėr veprimet e mėtejshme tė tij, pas vetėvrasjes sė Mehmetit, por sipas tij, mė hollėsisht kėto detyra do t’ia jepte Xhevdet Mustafa. Ndėrsa ai vetė, do ta njihte Xhevdetin me Kadriun, ngaqė vetė e njihte mirė kėtė tė fundit qė nga koha kur ishte ushtarak. Halit Bajrami kishte qenė oficer sigurimi nė Divizionin e 5-tė nė Korēė. Aty u pėrgatit si zbulues nga Kadri Hazbiu dhe u dėrgua jashtė shtetit, ku mbahej nė lidhje nga organet e kundėrzbulimit.

         Mesa kam mėsuar rreth procesit tė Kadri Habiut, ky i fundit i ėshtė pėrgjigjur se ai e kishte pėrgatitur si zbulues dhe se ato qė ai dėshmonte ishin lojė e zbulimeve tė huaja dhe e atyre shqiptare, tė drejtuara nga lart. Dua t’i referohem gjithashtu edhe deklarimeve tė ish-kryetarit tė Degės sė Zbulimit nė Ministri tė Brendshme, i cili u mor drejtpėrsėdrejti me menaxhimin e kėsaj bande. Sipas tij, rreth kėsaj bande ka shumė enigma. Hasan Luēi, megjithėse e menaxhonte kėtė bandė, nuk u thirr nė kohėn e ardhjes sė saj dhe veēanėrisht, nuk u lejua tė takonte Halit Bajramin, si para dėshmisė sė tij nė gjyq, ashtu edhe pas kėsaj. Haliti mbahej nga hetuesit nė ambientet e hotel “Tiranės” dhe u pėrcoll deri nė Zelandėn e Re nga ky hetues. Midis tė tjerave, Hasan Luēi nė intervistėn e tij pėr njė tė pėrditshme shpjegon: “Ka njė sėrė faktorėsh, argumentesh, qė e imlikojnė keq Enver Hoxhėn nė lidhje me kėtė”.
         Del qartė se akuza nė drejtim tė Kadri Hazbiut, ashtu si edhe tė gjitha tė tjerat, ėshtė falso, e parapėrgatitur me kohė nga Enver Hoxha, pėr ta likuiduar edhe kėtė kuadėr tė aftė, qė kishte mbetur e t’i hapte plotėsisht rrugėn bashkėpunėtorit tė tij, Ramiz Alisė, i cili nė tė gjitha kėto procese e likuidime tė kuadrove, ka pėrgjegjėsi tė rėndė. U eliminuan kėto kuadro tė aftė e patriotė, u hodh dhe vazhdon tė hidhet edhe sot baltė mbi ta, vetėm e vetėm pėr tė pėrligjur veprimet monstruoze tė Hoxhės, bėrė nė kurriz tė shqiptarėve.

 

* * *

 

JETĖSHKRIMI


Kush ėshtė Kristofor Martiro

 

         Kristofor Ilia Martiro u lind nė Lashovė tė Leskovikut nė vitin 1927. Nė vitin 1940 familja e tij u vendos nė Tiranė dhe Kristoforit i duhej tė punonte pėr t“u ushqyer. Nė moshėn 16-vjeēare Martiro mori pjesė nė Lėvizjen Antifashiste Nacional-Ēlirimtare. Njė vit mė vonė ai u bė anėtar i Partisė Komuniste Shqiptare. Pas ēlirimit ka marrė pjesė nė luftėn kundėr bandave nė Veri tė Shqipėrisė. Mbaroi shkollėn dyvjeēare tė Partisė e pas kėsaj u emėrua pedagog nė Shkollėn e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme ku shėrbeu deri nė vitin 1967. Ka mbaruar Fakultetin Juridik nė Universitetin e Tiranės me rezultate tė shkėlqyera. Nga viti 1967 deri nė vitin 1982 punoi nė organet e Sigurimit tė Shtetit nė detyra tė ndryshme si: nėnkryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme nė Korēė, hetues nė grupin hetimor tė ushtarakėve, “grupi armiqėsor i sabotimit nė organizimin shtetėror dhe ekonomi” e mė pas, kryetar i Degės sė Veēantė nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme. Gjatė viteve 1975-1978, i komanduar nė pėrbėrje tė grupit hetimor tė “puēistėve nė ushtri”, ai do tė hetonte Beqir Ballukun dhe mė pas, te “sabotatorėt nė ekonomi e organizimin shtetėror” do tė hetonte Kiēo Ngjelėn dhe Vasil Katin. Nė vitin 1982, pikėrisht mė 13 prill, arrestohet e dėnohet me 15 vjet heqje lirie dhe deri nė vitin 1989 vuajti dėnimin e kaloi nė Lezhė, Burrel e Shėn Vasi nė Sarandė.

 

Ishte radha e Koēo Theodhosit e Abdyl Kėllezit

 

         Enver Hoxha, pasi kishte goditur disa tė ashtuquajtura grupe armiqėsore dhe kishte eliminuar Beqir Ballukun, Petrit Dumen apo dhe burgosur shumė e shumė tė tjerė, vendosi tė ideonte edhe eliminimin e tė ashtuquajturit “grupi armiqėsor i Ekonomisė”. Nė krye tė kėtij grupi vendosi me ndėrgjegje tė plotė dy nga figurat mė tė shquara tė Ekonomisė sė asaj kohe: Koēo Theodhosin dhe Abdyl Kėllezin, me karrierė tė pasur profesionale dhe shtetėrore. Krisja e parė mes Hoxhės dhe dy prej specialistėve tė Ekonomisė kishte filluar qė nė vitin 1973 kur ish-sekretari i Parė i KQ-sė tė PPSH-sė, pasi ishte konsultuar me specialistė tė besuar. Nė vitin 1973, njė informacion nga kanale tė besueshme, e vė nė dijeni Enverin pėr tatėpjetėn qė kishte marrė ekonomia. Raporti ishte pėrpiluar nga njė grup ekspertėsh tė Ekonomisė nė KQ tė PPSH-sė dhe tregonte realisht gjendjen e krijuar pas inflacionit dhe mungesės sė mallrave tė konsumit tė gjerė. Qė nga paraqitja e kėtij raporti, Enveri nisi tė kishte rezerva pėr Abdyl Kėllezin dhe Koēo Theodhosin. Nė vitin 1973, njė grup ekonomistėsh grumbulluan disa tė dhėna pėr gjendjen ekonomike nė Shqipėri. Atėherė inflacioni ishte rritur ndjeshėm, ishte duke rėnė vazhdimisht qarkullimi monetar; para tė reja hidheshin nė treg dhe nuk tėrhiqeshin dot nga bankat, pasi mungonin mallrat e konsumit tė gjerė. Mungonin, jo vetėm produkte ushqimore, por edhe materiale ndėrtimi pėr fshatin. Grupi i ekonomistėve, qė e bėri kėtė studim, parashtroi edhe rrugėt e daljes nga gjendja e krijuar. Kjo ngjarje u zhvillua pėrpara plenumit tė qershorit tė vitit 1973 ku u kryqėzuan mjaft figura tė spikatura tė asaj kohe si Todi Lubonja, Fadil Paērami e tė tjerė. Grupi i ekspertėve kishte filluar tė ndihej ngushtė, pasi nuk dihej rruga qė do tė merrte studimi i tyre. Nė tė vėrtetė, ishte dhėnė gjendja faktike e ekonomisė shqiptare, tė rėnuar dhe me mungesa tė mėdha. Por, duhet tė kishin parasysh edhe faktin qė kjo mund t“ju kthehej kundėr, pasi ndonjėri nė udhėheqjen e lartė mund tė shprehej se raporti kishte errėsuar qėllimisht gjendjen e Shqipėrisė. Atėherė diheshin pasojat pėr hartuesit e raportit. Nė kėtė situatė duhej kujdes i madh dhe konsultat duhet tė ishin tė kujdesshme dhe me njerėz tė besuar. Raporti u nda nė dy pjesė. Nė njėrėn parashtrohej situata e pėrgjithshme ekonomike, inflacioni, vėshtirėsitė e madha qė kalonte ekonomia shqiptare e asaj kohe, ndėrsa pėr pensionet nė fshat e shpenzime tė tjera apo dhe rrugėt e daljes nga kjo situatė, duhet t“i jepnin pėrfaqėsuesit e qeverisė, qė kryesohej nga Mehmet Shehu. Materiali u paraqit nė mbledhjen e Byrosė Politike jo i plotė, por me disa pjesė tė reduktuara. Pėrpara se tė hynin nė mbledhje, u diskutua qė ai material ishte tepėr i zi, pasi e paraqiste situatėn ekonomike shqiptare sikur tė ishte viti 1948, kur jugosllavėt e blenė tė gjithė mallin dhe mbeti tregu bosh. Situata po merrte njė tjetėr rrjedhė, aspak nė favor tė hartuesve tė raportit tepėr realist. Megjithatė, Enver Hoxhės i kishin shkuar informacionet nga e shoqja, qė ai material ishte i saktė dhe pa shtrembėrime, teprime apo zmadhime. Gjendja ishte tepėr e vėshtirė nė atė mbledhje, pasi pjesa mė e madhe e pjesėmarrėsve ishte pėrgatitur ta hidhte poshtė atė material. Mbledhjen e kryesonte Enver Hoxha. Sapo pjesėmarrėsit, anėtarė tė Byrosė Politike, zėnė vendet e tyre, e merr fjalėn Enveri, i cili thotė: “Kur e kam marrė kėtė material, ku parashtrohet situata ekonomike e vendit, nė dorė kam tri net pa gjumė dhe nuk e di pėrse nuk na e keni parashtruar ju tė qeverisė kėtė situatė. I pari diskutant, Kiēo Ngjela, qė kishte thėnė mė parė se materiali ishte i zi, ndryshe nga qėndrimi i mėparshėm, tashmė tha se situata ishte e rėndė. Diskutanti mori pėrsipėr gabimin e tij, duke u shprehur se pėrgjegjėsinė mė tė madhe e kishin nėpunėsit e administratės, qė nuk e kishin raportuar gjendjen reale tė tregut. Tė gjithė diskutantėt shprehen se duhet tė merreshin masa urgjente. Nė fund, Mehmet Shehu thotė: “Pėrgjegjėsi kanė tė gjithė kėta shokė, por nuk pėrjeshtohemi nga kjo e fundit edhe ne (qeveria) me aparatin tonė, pse nuk e njohim kėtė situatė. Prandaj do tė na lejoni ta studiojmė mė thellė, tė marrim parasysh rrugėt qė na propozohen pėr daljen nga kriza dhe mė pas tė veprojmė. Hoxha sygjeroi qė ky problem tė diskutohej bashkėrisht me Komisionin e Planit tė Shtetit, qė drejtohej nga Abdyl Kėllezi dhe Koēo Theodhosi e pastaj tė veprohej.

 

Viti fatal: kryqėzohen Abdyl Kėllezi dhe Koēo Theodhosi


         Nė vitin 1977, kur pas “zbulimit tė grupeve puēiste” nė fushat e kulturės dhe tė ushtrisė duhej zbuluar njė grup i tillė edhe nė Ekonomi, pėr ta bėrė sa mė tė plotė kuadrin e “veprimtarisė sė bashkėrenduar tė armikut tė jashtėm e tė brendshėm kundėr tė vetmit vend socialist nė botė”. Arsyet pėrse u zgjodhėn pikėrisht emrat e Abdyl Kėllezit e tė Koēo Theodhosit pėr t’i vendosur nė krye tė “komplotit” nė Ekonomi, janė po aq tė qarta sa edhe arsyet pėrse u zgjodhėn emrat e Paēramit dhe Lubonjės nė Kulturė apo tė Ballukut e Dumes nė Ushtri. Rėndėsi kishte qė edhe kėtė herė partia t’i tregonte gjithė botės “unitetin e saj tė ēelniktė me popullin” dhe t’i kujtonte opinionit tė brendshėm se zbulimi i grupeve tė njėpasnjėshme tė armiqve, qė kishte nisur menjėherė pas lufte, do tė vazhdonte me tė njėjtin ritėm edhe nė dekadat e fundit tė shekullit XX. Drejtėsia “popullore” nuk vonoi edhe kėtė herė tė jepte dėnimet “e merituara” si gjithnjė, duke u bazuar nė “fakte tė pakundėrshtueshme” dhe duke shtuar kėshtu edhe dy emra tė tjera nė listėn e gjatė tė viktimave tė pafajshme tė diktaturės. Gjatė seancės sė Kuvendit Popullor ku u “mor nė shqyrtim” edhe kėrkesa e Abdyl Kėllezit dhe e Koēo Theodhosit pėr falje tė jetės, pasi tė gjithė anėtarėt e Presidiumit e kishin refuzuar kėtė kėrkesė, e mori fjalėn edhe Enver Hoxha, i cili tha: “Shoku kryetar, unė kisha diēka pėr tė folur pėr kėtė ēėshtje, megjithėse tė gjithė janė dakord pėr kėtė dėnim. Tradhtarėt e Partisė e tė popullit, Abdyl Kėllezi me Koēo Theodhosin, na kanė paraqitur kėrkesė pėr falje. Unė, si edhe ju, jam i mendimit t’ua refuzojmė dhe tė pranojmė vendimin e drejtė dhe tė merituar qė u dha Gjykata Popullore kėtyre armiqve tė vjetėr e tė betuar tė Partisė e tė popullit tonė. Pėr njerėz tė tillė, komplotistė, sabotatorė, intrigantė e puēistė, nuk duhet tė ketė asnjė fije mėshire. Mbarė populli ynė, tėrė partia, gjithė kėta tradhtarė, si ata tė grupit tė Beqir Ballukut, Abdyl Kėllezit e Fadil Paēramit me shokėt e tyre, i dėnuan me urrejtje dhe ky ishte njė dėnim plotėsisht i merituar. Kėta elementė tė degjeneruar, siē e vėrtetuan katėrēipėrisht hetuesia dhe gjyqi, ishin qė tė gjithė tė organizuar me njė platformė dhe kishin njė qėllim tė pėrbashkėt: tė merrnin fuqinė nė dorė me puē e “me masakra”, siē e tha me gojėn e tij tradhtari Abdyl Kėllezi, ashtu siē e tha mė parė edhe Beqir Balluku”. Koēo Theodhosi, pasi u shkarkua nga tė gjitha detyrat, u internua familjarisht nė vitin 1975 nė Kurbnesh tė Mirditės. Mė 17 maj 1977 u dėnua me vdekje nga Gjykata e Lartė dhe po atė vit u ekzekutua. Megjithėse pjesa mė e madhe e familjeve tė funksionarėve tė lartė tė pushkatuar nga diktatura i kanė gjetur dhe rivarrosur eshtrat e tė dashurve tė tyre, varret e Abdyl Kėllėzit dhe tė Koēo Theodhosit, me gjithė pėrpjekjet e vazhdueshme tė familjarėve, akoma edhe sot nuk janė gjetur.

 

ARRESTIMI I MARTIROS


         KRISTOFOR MARTIRO -  "Dija shumė, ndaj duhej tė heshtja"

 

         U arrestova nė 13 prill tė vitit 1982, pasi ishte arrestuar Feēorr Shehu. U akuzova fillimisht pėr tradhti ndaj atdheut, por mė vonė nė pėrfundim tė hetimeve rrėzohet kjo akuzė. Mė pas, prokuroria mė akuzoi pėr sabotim tė vijės politike tė partisė nė zhvillimin e luftės sė klasave. Akuzohesha se kisha ndihmuar elementė armiq apo tė afėrmit e tyre. Pėr ta mbėshtetur me njė bazė ekonomike akuzėn e parė, u tha se gjatė viteve tė fundit degjenerova nė njė element antisocialist dhe kjo vetėm pse kisha pirė kafe, pėr qėllime pune, kur isha nėnkryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme nė Korēė, me njė emigrant shqiptar qė kishte ardhur nga Amerika. Mė pas ky emigrant, kur erdhi pėr herė tė dytė nė vitin 1975, u arrestua, pasi kishte propoganduar, e mburrur potencialin ekonomik tė SHBA-sė. Nuk kishin se ēfarė tė sillnin tjetėr fakt pėr tė mė akuzuar, pasi gjithė jetėn time kam qenė korrekt. Akuza mbi tė ashtuquajturin degjenerim u trillua, pėr tė zhvilluar dhe argumentuar akuzėn tjetėr farse, se ky degjenerim u bė bazė pėr t“u bėrė vegėl e Kadri Hazbiut dhe Feēorr Shehut. Ata kėrkonin tė vėrtetonin se si i tillė u caktova nė hetimin e tė ashtuquajturve grup i komplotistėve dhe sabotatorėve ne ekonomi, pėr qėllime armiqėsore, pra qė tė mos zbulohej lidhja e Beqir Ballukut me Mehmet Shehun, Kadri Hazbiun e tė tjerė. Sipas tyre, esenca e pjesės sė parė tė akuzės ėshtė: se gjoja me qėllim nuk u zhvilluan hetime tė plota dhe tė gjithanshme mbi “armikun” Beqir Ballukun, Kiēo Ngjelėn e tė tjerė me qėllim qė tė mos dilte veprimtaria e pėrbashkėt e tyre me Mehmet Shehun dhe Kadri Hazbiun. Pjesa e dytė e akuzės, siē e thashė, ishte sabotimi i vijės sė partisė nė zhvillimin e luftės sė klasave, duke mbrojtur elementėt armiq. Tė dyja kėto akuza unė i kam hedhur poshtė, pasi nuk qėndronin dhe mbėshteteshim me materiale fiktive, tė paqena apo tė shtrembėruara me qėllim. Asnjėherė nuk e kam pranuar akuzėn dhe kėrkova fakte dhe prova tė cilėt nuk m’i sollėn kurrė. I jam drejtuar me ankime edhe Gjykatės sė Lartė dhe KQ tė PPSH qė tė hidheshin poshtė akuzat, por nga asnjė prej kėtyre organeve nuk kam marrė pėrgjigje. Qėllimi themelor i akuzės ishte qė unė si hetues i Beqir Ballukut, tė thoja se ky i fundit mė paskėsh thėnė mua se nė krye tė “komplotit” ishte Mehmet Shehu dhe Kadri Hazbiu dhe se unė me porosinė e tyre i paskėrkam mbuluar apo mbyllur kėto tė thėna. Atėherė flitej lart e poshtė sikur Beqiri kishte kėrkuar gjatė hetuesisė qė t“i dėrgonte letėr Enver Hoxhės, pėr problemin e tij. E them me bindje se kjo nuk ėshtė aspak e vėrtetė. Unė i kam thėnė Beqir Ballukut se po tė kishte probleme, tė cilat nuk dėshironte tė m’i thoshte mua, mund tė m’i shkruante nė njė letėr pėr udhėheqjen, tė cilėn mund tė mbyllte nė zarf. E kisha siguruar se ajo letėr do t“i vinte nė dorė Enverit dhe prapa do tė ktheja zarfin e firmosur nga ai vetė. Atėherė ka reaguar ish-ministri duke mė thėnė se nuk kishte pėr tė thėnė gjė tjetėr pėrveē atyre qė kishte deponuar gjatė procesit tė hetimit. Pra, edhe gjatė hetuesisė sime kėmbėngulej qė unė tė pranoja patjetėr se Beqiri mė kishte thėnė qė nė krye tė komplotit ishte Mehmeti dhe Kadriu. Mė janė bėrė edhe presione tė pohoja apo luaja skenarin e mėsipėrm, atė qė kishte thėnė Enveri, se ekzistonte komplot dhe nė krye tė tij ishin Shehu dhe Hazbiu. E them sinqerisht se nga hetuesit e mi nuk ėshtė ushtruar mbi mua dhunė fizike, natyrisht qė ata bėnin punėn e tyre. Por, ama, dhunė ėshtė ushtruar mbi mua nga persona, qė ishin vėnė nga drejtuesit e lartė tė Ministrisė sė Brendshme, pra ata qė na ruanin nė biruca. Madje gjatė ushtrimit tė saj mė kanė thyer edhe dhėmbėt, tė cilėt m’i rregulloi dentisti i mrekullueshėm, Hasan Jero, i burgosur gjithashtu. Pra, pėrfundimisht unė u burgosa, pasi nuk deponova se ekzistonte ndonjė lidhje mes tė ashtuquajturve grupe armiqėsore me Mehmet Shehun dhe Kadri Hazbiun, por edhe pėr faktin se duke marrė pjesė nė hetimet e Beqirit, Kiēo Ngjelės dhe tė familjarėve tė Mehmet Shehut, unė shfletova mjaft materiale nga tė cilat mėsova shumė gjėra, pėr tė cilat duhet tė heshtja pėrgjithmonė. Nuk mund ta harroj se Gjykata Ushtarake mė dėnoi me 15 vjet heqje lirie dhe 5 vjet internim dhe kuptohej qė nė atė moshė qė isha unė, nuk do tė dilja i gjallė prej andej. Edhe familja pati kalvarin e vuajtjeve nga kjo histori e dhimbshme. Gruaja ime qė ishte juriste u hoq nga puna dhe shkoi tė punonte nė prodhim, pra punėtore. Tė dy djemtė e mi, u hoqėn nga punėt me pėrgjegjėsi dhe u vendosėn tė bėnin punė tė rėndomta. Edhe kunetėrit e mi pėsuan tė njėjtėn gjė. Pra ishin njė sėrė vuajtjesh, por mė e keqja ishte se tėrė kohėn ata jetonin me frikė, se mos i arrestonin. Megjithatė asnjė prej njerėzve, fėmijėt, motrat nuk m’u ndanė asnjė ēast kur vuaja dėnimin, qoftė nė Lezhė apo nė Sarandė.

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kostenlose Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!