REALITETI I SHPĖRFILLUR – Shkruan Akademik Rexhep Qosja

                                                                                                    

 

- Sprova e Ismail Kadaresė, Identiteti evropian i shqiptarėve, ėshtė e mbėshtetur nė premisa tė gabuara

- Ismail Kadare pandeh se i ka ardhur ēasti i dėshiruar qė tė dėgjohet pėr disa oktava mė lartė zėri i tij, mė parė i pėshpėritur, kundėr identitetit mysliman

- Ėshtė shumė e nevojshme qė kėto ide dhe kėto pėrfytyrime tė Ismail Kadaresė tė hidhen poshtė me kohė dhe pa hamendjesime

- Kritikėn e pikėpamjeve tė mia mbi ndikimin e mundshėm ēintegrues tė vetėdijes sė tejshquar fetare nė shoqėrinė e sotme shqiptare, prandaj edhe nė identitetin kombėtar, Ismail Kadare e fillon ashtu siē filloheshin shkrimet politike dhe ideologjike nė kohėn e komunizmit

 

Shkruan: Akademik Rexhep Qosja

 

 

“Tė mendojmė. Tė mendojmė ndershėm dhe, vetėm ndershėm, qoftė edhe kundėr tė gjithėve, sepse ashtu mendojmė pėr tė gjithė.”

Romen Rolan

 

 

 

PREMISA TĖ GABUARA

 

Siē e kam paraparė nė parafjalėn e saj, trajtesa mbi idetė ēintegruese nė shoqėrinė e sotme shqiptare, e botuar nė vazhdime nė gazetėn e Prishtinės “Epoka e re” dhe nė gazetėn e Tiranės “Korrieri” e, pastaj, e botuar edhe si libėr me titullin Ideologjia e shpėrbėrjes nga Shtėpia botuese TOENA, ka shkaktuar njė sėrė reagimesh si nė Shqipėrinė shtetėrore ashtu edhe nė Kosovė. Nuk e di a ėshtė mė i madh numri i reagimeve pajtuese a numri i reagimeve mospajtuese. Si tė parat ashtu edhe tė dytat dėshmojnė, ndėrkaq, se ēėshtjet e ngritura nė atė trajtesė ishte e nevojshme tė ngriheshin. Shkrimtari i madh argjentinas, Horhe Luis Borhes, thotė se “Libri qė nuk e pėrmban kundėrlibrin mund tė konsiderohet i panevojshėm”. Ēdo libėr, pavarėsisht a ėshtė letrar a shkencor, e pėrmbarojnė lexuesit, miq dhe kundėrshtarė tė autorit, qoftė duke e pohuar, qoftė duke e mohuar.

Pėr t’iu pėrgjigjur tė gjitha reagimeve do tė duhej tė shkruaja njė libėr mė tė madh se Ideologjia e shpėrbėrjes, i cili, sigurisht, do tė shkaktonte reagime tė reja tė pėrshkuara edhe prej mė shumė ndjenjash se reagimet e deritashme.

Nė vend se tė gjithave, do t’i pėrgjigjem vetėm reagimit tė Ismail Kadaresė, Identiteti evropian i shqiptarėve. Kjo domethėnė se mbesin pa pėrgjigje tė gjithė reaguesit e tjerė ndaj trajtesės Ideologjia e shpėrbėrjes:

 

1. predikuesit e identitetit kombėtar kosovar, si identitet kombėtar i ri nė Ballkan;

2. predikuesit e gjuhės sė dytė standarde pėr folėsit me identitet kombėtar kosovar;

3. thirrėsit pėr kthimin e shqiptarėve myslimanė nė “fenė e tė parėve”, si gjoja kusht pėr pranimin mė tė shpejtuar tė Shqipėrisė shtetėrore dhe tė Kosovės nė Bashkimin Evropian!

 

Nė reagimin e Ismail Kadaresė Identiteti evropian i shqiptarėve do tė pėrgjigjem pėr kėto arsye kryesore: e para, pse e ka shkruar njė shkrimtar dhe publicist i njohur, me popullorėsi tė veēantė; e dyta, pse nė kėtė reagim ėshtė i pėrmbajtur njė shpėrdorim dhe njė shtrembėrim i disa pikėpamjeve tė mia, sidomos i pikėpamjeve mbi ndikimin e mundshėm ēintegrues tė vetėdijeve tė tejshquara fetare nė shoqėrinė e sotme shqiptare; e treta, pse ky reagim ka shkaktuar jehonė ndėr lexuesit shqiptarė si nė Shqipėrinė shtetėrore ashtu edhe nė Kosovė dhe, e katėrta, dhe, mė vendimtarja, pse nė kėtė reagim janė shprehur ide dhe janė krijuar pėrfytyrime, qė nuk e nderojnė kulturėn shqiptare.

Sprova e Ismail Kadaresė, Identiteti evropian i shqiptarėve, ėshtė e mbėshtetur nė premisa tė gabuara: nė pėrpjekje pėr tė dėshmuar, nė njėrėn anė kundėrshtitė kulturore midis Evropės e Lindjes myslimane, kurse, nė anėn tjetėr sipėrinė e identitetit evropian ndaj identiteteve tė tjera, para sė gjithash, ndaj identitetit mysliman! Dhe, kjo sipėri ėshtė – tė pėrdorė njė togfjalėsh tė Zhan-Pol Sartrit – sipėri raciste.

Gjykimet e kėtilla tė Ismail Kadaresė, gjithsesi shumė befasuese, nuk mund tė mos shikohen si rrjedhojė e disa dukurive dhe disa disponimeve tė pėrtashme politike dhe fetare nė botė. Nuk mund tė mos mendohet se tani kur, si pasojė e fundamentalizmit islamik, tė tejshkallėzuar mbas pushtimit amerikan tė Irakut, ėshtė rritur disponimi kundėrmysliman nė disa vende perėndimore; kur kryetari Xhorxh Bush bėn mobilizimin politik tė krishterimit; kur emri i profetit Muhamed dhe fjalėt islam, mysliman, xhami, shkaktojnė sėndisje nė mjedise tė ndryshme perėndimore; kur, si thonė studiues, po kthehet epoka e konflikteve midis krishterimit e islamit dhe e kryqėzatave; kur disa politikanė shqiptarė nė Kosovė e quajnė politikisht tė leverdishme pėr karrierėn e vet tė ndėrrojnė fenė; kur, si pasojė e sjelljeve shpėrfillėse tė disa politikanėve shqiptarė ndaj dinjitetit tė fesė myslimane, gjithnjė e mė shumė shqiptarė myslimanė nė Kosovė e nė Shqipėri ndihen tė diskriminuar, ja, tani, Ismail Kadare pandeh se i ka ardhur ēasti i dėshiruar qė tė dėgjohet pėr disa oktava mė lartė zėri i tij, mė parė i pėshpėritur, kundėr identitetit mysliman, nė tė vėrtetė kundėr pėrbėrėsve myslimanė nė identitetin e pėrbashkėt, tė pėrgjithshėm, historik, tė shqiptarėve!

Pėr kėtė arsye ėshtė shumė e nevojshme qė kėto ide dhe kėto pėrfytyrime tė Ismail Kadaresė tė hidhen poshtė me kohė dhe pa hamendjesime.

Do ta bėj kėtė vendosmėrisht, edhe pse me shumė keqardhje pėr shumė arsye nė kėtė pėrgjigje detyrimisht tė gjatė.

Nuk e bėj kėtė pse e kam emrin mysliman Rexhep. Jo.

Nuk e bėj kėtė pse shkoj nė xhami a pse fali pesė vaktet e ditės! Jo. As nuk shkoj nė xhami pėr t’u lutur as nuk falem nė asnjė vakt tė ditės. Jo.

E bėj kėtė pėr hir tė perėndive tė mi: tė Vėrtetės dhe tė Drejtės.

E bėj kėtė pėr tė njėjtėn arsye pėr tė cilėn kam shkruar mijėra faqe gjatė shumė viteve tė kaluara: pėr tė mbrojtur bashkėkombėsit, bashkėqytetarėt, prej padrejtėsive tė pushtetit, prej dhunės sė shtetit serb dje, dhe prej diskriminimit pavarėsisht kush e bėn kėtė diskriminim sot.

E bėj kėtė pėr tė njėjtėn arsye pėr tė cilėn nė vitin 1994 kam mbrojtur krishterimin shqiptar prej disa shpjegimesh tė disa bashkėqytetarėve tepėr tė pėrkushtuar si myslimanė, pėr ē'gjė dhe kam shkruar nė librin Tronditja e shekullit.

E bėj kėtė pėr tė qenė ku duhet tė jetė gjithmonė intelektuali i vėrtetė: nė anėn e lirisė, tė tė voglit, tė tė pambrojturit, tė tė diskriminuarit.

E bėj kėtė pėr tė qenė shpirtėrisht i lirė pavarėsisht prej ēmimit qė paguaj pėr kėtė liri. E unė jam i lirė sepse kam zgjedhur tė Vėrtetėn dhe tė Drejtėn.

Sprova e Ismail Kadaresė, Identiteti evropian i shqiptarėve, nuk ėshtė reagimi i tij i parė mospajtues ndaj pikėpamjeve tė mia letrare dhe kulturore. Nė shkrimin Rreth ndikimeve tė huaja dhe karakterit kombėtar tė letėrsisė, tė botuar nė gazetėn Zėri i popullit mė 8.4.1973, me tė cilin i pėrgjigjej shkrimit tim Letėrsia kombėtare dhe letėrsia botėrore ose afrimi pėrmes ndryshimeve, tė botuar nė pėrmbledhjen Panteoni i rralluar nė vitin 1972, ai mė akuzonte si “tellall i kozmopolitizmit”, qė, me gjuhėn e atėhershme politike do tė thoshte se po predikoja evropianizimin dhe amerikanizimin e letėrsisė shqipe. Tani, 34 vjet mė vonė, ai mė akuzon se kinse po e mohoj atė qė atėherė e predikoja!

Unė, natyrisht, nuk po e akuzoj Ismail Kadarenė tani se, para 34 vitesh, duke predikuar veēimin e Shqipėrisė dhe identitetin stalinist, nė tė vėrtetė predikonte kundėrevropianizimin! Unė vetėm po vė nė dukje se perėndia i shndėrrimeve Protej, i cili e ka dhuruar Ismail Kadarenė edhe me dhuntinė e nxitimshndėrrimeve pėr tė qenė politikisht sa mė i koniunkturshėm, ia ka parathėnė edhe kėtė nxitimshndėrrim, fryt i tė cilit ėshtė sprova Identiteti evropian i shqiptarėve.

Po, t’i lėmė njėherė pėr njėherė kėto dy shkrime tė njė kohe tė kaluar dhe tė merremi me reagimin e tanishėm tė Ismail Kadaresė Identiteti evropian i shqiptarėve ndaj trajtesės sime Ideologjia e shpėrbėrjes, nė tė vėrtetė ndaj kreut tė kėsaj trajtese Identiteti kombėtar dhe vetėdija fetare, qė sigurisht nuk do tė jetė nxitimshndėrrimi i tij i fundit. Dhe tė shohim sa tė vėrtetėn dhe sa tė drejtėn do t’ia flijojė qėllimit tė tij: shpėrfilljes sė identitetit mysliman si njėri nga pėrbėrėsit fetarė tė IDENTITETIT KOMBĖTAR SHQIPTAR.

 

SHPREHITĖ E VJETRA

 

Kritikėn e pikėpamjeve tė mia mbi ndikimin e mundshėm ēintegrues tė vetėdijes sė tejshquar fetare nė shoqėrinė e sotme shqiptare, prandaj edhe nė identitetin kombėtar, Ismail Kadare e fillon ashtu siē filloheshin shkrimet politike dhe ideologjike nė kohėn e komunizmit: duke zbatuar metodologji ideologjike - duke ia vėnė gishtin tregues komplotit tė armiqve tė brendshėm dhe tė jashtėm politikė e klasorė dhe duke kėrkuar likuidimin e tyre moral! Dy ngjarje politike i shėrbejnė Ismail Kadaresė pėr tė bėrė politikisht dhe ideologjikisht tė dyshimta, nė tė vėrtetė kombėtarisht tė dėnueshme, pikėpamjet e mia mbi ēėshtjen e trajtuar: e para, ardhja e kryekomisionarit tė Bashkimit Evropian, Baroso, nė Tiranė nė lidhje me nėnshkrimin e afėrm tė marrėveshjes sė Shqipėrisė me Evropėn dhe, e dyta, fillimi i bisedimeve pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, qė sapo kishin filluar nė Vjenė. Unė isha ai qė, ja, me veprimtari mendore dhe politike po sabotoja fitoret qė sapo dukeshin nė horizontin shqiptar!

Po, t’ia japim fjalėn vetė Ismail Kadaresė:

“Sa mė shumė qė nėnshkrimi i marrėveshjes sė Shqipėrisė shtetėrore me Evropėn afrohej, aq mė fort ndiheshin murmurimat. Sa mė shumė qė afrohej caktimi i statusit tė Kosovės, me fjalė tė tjera, besimi i Evropės e i Amerikės se Kosova mund tė hynte si shtet i pavarur nė familjen kontinentale, aq mė kėmbėngulėse bėhej krrokama se shqiptarėt ishin si mish i huaj, pra i padashur, pėr Evropėn”.

Dhe, mė tej:

“S’ishte mbushur as java e fillimit tė bisedimeve tė Vjenės pėr statusin e Kosovės, e s’kishin kaluar veē disa orė qė avioni i kryekomisionarit evropian Baroso, ishte ulur nė aeroportin e Tiranės, kur murmurimat disi kaotike u shtuan. Ato u shfaqėn madje edhe atje ku priteshin mė pak, si pėr shembull, nė ndonjė deklarim tė akademikut nga Kosova, Rexhep Qosja”.

Meqenėse presjet i vė edhe ku s’duhet, nuk ėshtė e ēuditshme pse Ismail Kadare nuk e vė pikėēuditjen ku duhet: nė fund tė kėsaj fjalie.

Po tė lėmė rregullat e pikėsimit e tė gramatikės e tė shohim logjikėn.

Pėr tė parė sa larghedhėse ėshtė kjo logjikė politike po i kthejmė dy pasuset e cituara nė trajtėn e bashkėbisedimit sepse, kėshtu, do tė mėsojmė mė mirė ēka nė thelb mendon autori dhe si mund t’i pėrgjigjet ndonjė lexues.

Ēka po ngjante ndėr shqiptarėt nė ēastet kur po afrohej nėnshkrimi i marrėveshjes sė Shqipėrisė shtetėrore me Bashkimin Evropian?

Po ndiheshin murmurimat.

(Mungon pikėēuditja).

Ēka po ngjante nė ēastet kur po afrohej caktimi i statusit tė Kosovės, me fjalė tė tjera besimi i Evropės e i Amerikės se Kosova mund tė hynte si shtet i pavarur nė familjen kontinentale?

Aq mė kėmbėngulėse bėhej krrokama se shqiptarėt ishin si mishi i huaj, pra i padashur, pėr Evropėn!

Cilėt ishin kėta krrokatės?

S’ka pėrgjigje!

Ēka ngjau pak para se tė mbushej java e fillimit tė bisedimeve tė Vjenės pėr statusin e Kosovės, e s’kishin kaluar veē disa orė qė avioni i kryekomisionarit evropian, Baroso, ishte ulur nė aeroportin e Tiranės?

Murmurimat kaotike u shtuan edhe mė shumė.

Prej nga erdhėn ato murmurima kaotike?

Prej nga priteshin mė pak.

Prej nga priteshin mė pak?

Nga ndonjė deklarim i akademikut nga Kosova, Rexhep Qosja.

Akademiku nga Kosova? Pse e quan akademiku nga Kosova? A vetėm nga Kosova? Ai nė zemėr s’e ndan Shqipėrinė nga Kosova. Pėr ta larguar prej Shqipėrisė shtetėrore apo pėr tė treguar se nuk njihet nė Shqipėrinė shtetėrore?

S’ka pėrgjigje!

Mos kur thua se priteshin mė pak do tė thuash se, megjithatė, nuk ėshtė qė nuk priteshin fare murmurima kaotike prej gojės sė tij?

Megjithatė, murmurima tė tilla kaotike priteshin edhe prej tij?

Si mund tė priteshin murmurima tė tilla qė t’i i pandeh kaotike prej tij kur ai ka shkruar mbi 3500 faqe pėr ēėshtjen e Kosovės dhe ēėshtjen shqiptare nė pėrgjithėsi dhe tė gjitha kėto faqe janė dėshmi e pėrpjekjeve tė tij pėr t’u ēelur dyert e shtėpisė sė madhe evropiane edhe pėr shqiptarėt? Si mund tė priteshin murmurima tė tilla kaotike prej tij, qė ti i pandeh kundėrevropiane kur aq pėrpjekje mendore dhe politike ka bėrė dhe bėn ai pėr tė sjellė vlerat dhe standardet evropiane nė jetėn e popullit tė vet?

S’ka pėrgjigje!

 

* * *

 

         - Ismail Kadare sado pėrpiqet tė lahet e tė shpėrlahet nga e kaluara politike dhe ideologjike, nuk arrin tė lirohet prej shprehive mendore tė krijuara nė atė tė kaluar

        - Pikėrisht nė mospajtimin tim me mbajtjen e portretit tė Nėnės Tereze e tė Papės nė institucione partiake e administrative tė Kosovės, Ismail Kadare pandeh se paska zbuluar Djallin e Tasmanisė

       - E vėrtetė ėshtė vetėm se jam ngritur dhe ngrihem pa nervozizėm kundėr pėrdorimit politik tė emrit, tė portretit dhe tė veprimtarisė sė misionares dhe humanistes Nėna Tereze

 

* * *

 

        Dhe, ja se si e dėshmon Ismail Kadare pohimin e tij se edhe prej meje priteshin murmurima kaotike kundėr ardhjes sė kryekomisionarit evropian, Baroso, nė Tiranė nė lidhje me nėnshkrimin e marrėveshjes me Shqipėrinė dhe kundėr bisedimeve tė Vjenės pėr caktimin e statusit pėrfundimtar tė Kosovės, domethėnė pėr kthimin e Shqipėrisė shtetėrore dhe tė Kosovės nė familjen mėmė.

        “Pėrveē nervozizmit tė papėrligjur ndaj asaj tradite kulturore qė ka qenė lidhur me katolicizmin e hershėm shqiptar, nervozizėm qė nuk lė pa prekur mbajtjen e portretit tė Nėnė Terezės nė institucionet e Kosovės, nė kėto shkrime (pra nė shkrimet e Rexhep Qosjes - R.Q) spikat diēka e errėt dhe e rrezikshme: ndarja e identitetit shqiptar”.

        Nuk ka dyshim se Ismail Kadare nuk ėshtė “i ngathėt nga mendja” qė tė mos e kuptojė tė vėrtetėn dhe tė drejtėn, por Ismail Kadare sado pėrpiqet tė lahet e tė shpėrlahet nga e kaluara politike dhe ideologjike, nuk arrin tė lirohet prej shprehive mendore tė krijuara nė atė tė kaluar. Ato shprehi bėjnė qė nė shkrimin tim tė mos shohė ēka nė thelb ka dhe qė nė shkrimin tim tė fusė ēka nuk ka! Nė trajtesėn pėr idetė ēintegruese nė shoqėrinė e sotme shqiptare, askund, me asnjė fjali, nuk jam marrė me “traditėn kulturore qė ka qenė e lidhur me katolicizmin e hershėm shqiptar”. Nė qoftė se nė kėtė shkrim me asnjė fjali nuk jam marrė me atė traditė kulturore, shtrohet pyetja: ku e gjen Ismail Kadare atė “nervozizėm tė papėrligjur” tė Rexhep Qosjes ndaj “traditės kulturore qė ka qenė e lidhur me katolicizmin e hershėm shqiptar”?

        Nė veprat e mia? Jo.

        Nė shkrimin pėr Gjon Buzukun, Njė vazhdim a njė fillim i madh, tė paraqitur nė sesionin shkencor nė Ulqin nė vitin 1995, me rastin e 440-vjetorit tė Mesharit? Jo.

        Nė Antologjinė historike tė letėrsisė shqipe, tė botuar nga Enti i Teksteve dhe i Mjeteve Mėsimore tė Kosovės nė Prishtinė nė vitin 1985, nė tė cilėn janė pėrfshirė edhe Formula e pagėzimit dhe pėrkthime e shkrime tė Buzukut, Lekė Matrangės, Frang Bardhit, Pjetėr Budit, Pjetėr Bogdanit, Gjon Nikollė Kazazit, Ndue Bytyēit, Filip Shirokės, Ndre Mjedjes, Zef Skiroit, Luigj Gurakut, Hilė Mosit? Jo.

        Nė Historinė e letėrsisė shqipe, Romantizmi I – II - III, tė botuar pėr herė tė parė nė vitin 1984-1985, nė tė cilėn, pėrpos autorėve tė besimit ortodoks dhe myslimanė, natyrisht, janė paraqitur edhe autorėt katolikė, mes tė cilėve edhe Zef Skiroi, tė cilit Ismail Kadare atėherė mund t’ia pėrmendte emrin vetėm dėnueshėm?   

Jo.

        Nė studimet, trajtesat, sprovat e mia tė botuara nė revista nė Prishtinė pėr Ndre Mjedjen, Filip Shirokėn, Luigj Gurakuqin, Gjergj Fishtėn? Jo.

        Nė studimin mbi periodizimin e letėrsisė shqipe prej Rilindjes e deri sot, tė botuar pėr herė tė parė nė vitin 1973 dhe tė mbajtur, mandej, si ligjėratė edhe nė Akademinė e Shkencave tė Shqipėrisė, nė tė cilėn ėshtė folur edhe pėr Gjergj Fishtėn dhe ėshtė folur nė njė kohė kur Ismail Kadare pėr tė shqiptonte akuza tepėr tė rėnda me tė cilat e zhvlerėsonte krijimtarinė e Fishtės dhe, nė pėrgjithėsi, letėrsinė e klerikėve katolikė? Jo.

          Nė librin Tri mėnyra tė shkrimit shqip, nė tė cilėn flitet edhe pėr Gjon Buzukun, Pjetėr Budin, Frang Bardhin, Pjetėr Bogdanin, Ndre Mjedjen, Gjergj Fishtėn? Jo.

        Askund nė veprat e mia – nė monografitė, studimet historike, trajtesat, sprovat, antologjitė e mia, askund nuk mund tė gjendet farė “nervozizmi i papėrligjur ndaj asaj tradite kulturore qė ka qenė e lidhur me katolicizmin e hershėm shqiptar”. Pėrkundrazi: pėr secilin qė gjykon ndershėm, mund tė gjendet njė pėrkushtim, vėrtet, i madh, si edhe ndaj gjithė letėrsisė shqipe. Ku e gjen atėherė Ismail Kadare atė “nervozizėm tė papėrligjur” tė Rexhep Qosjes “ndaj traditės letrare qė ka qenė e lidhur me katolicizmin e hershėm shqiptar”? Ku, vėrtet?

        Mos nė nxitimet e tij tė tanishme pėr tė qenė politikisht i koniunkturshėm duke u paraqitur si mbrojtės kinse i asaj tradite qė dikur e zhvlerėsonte, madje e mallkonte politikisht, ideologjikisht dhe artistikisht? Mos pėr t’i krijuar vetes edhe mundėsinė “e pėrligjur” qė tė bėhet politikisht dhe letrarisht i koniunkturshėm duke mbrojtur gjoja edhe njė figurė politikisht fort tė koniunkturshme sot: duke mbrojtur Nėnėn Tereze prej meje thuajse ajo “tradita kulturore qė ka qenė e lidhur me katolicizmin e hershėm shqiptar” dhe Nėna Tereze pashmangshėm janė nė lidhje historiko-letrare?

        E bėn kėtė lidhje tė paligjshme Ismail Kadare pėr tė pasur mundėsinė “e ligjshme” qė tė shprehė habinė e tij- tė mbrojtėsit tmerrshėm tė vonuar tė “asaj tradite kulturore qė ka qenė e lidhur me katolicizmin e hershėm shqiptar”- se si mendja ime – e mbrojtėsit tė asaj tradite kur ai e mohonte dhe fyente – nuk e arsyeton” mbajtjen e portretit tė Nėnės Tereze nė institucionet e Kosovės”. Dhe, kėtu, pikėrisht nė mospajtimin tim me mbajtjen e portretit tė Nėnės Tereze e tė Papės nė institucione partiake e administrative tė Kosovės, Ismail Kadare pandeh se paska zbuluar Djallin e Tasmanisė, pėr ēka do t’i shprehet mirėnjohje nga shqiptarėt nė Kosovė e nė Shqipėrinė shtetėrore, ndoshta nė Evropė apo, pse jo, edhe nė Nju-Jork! Zbulimi i kėtij Djalli qė u ngritka edhe kundėr vėnies sė portretit tė Nėnės Tereze nė institucionet nė Kosovė e bėn shumė tė koniunkturshėm katekizmin politik dhe ideologjik tė Ismail Kadaresė.

 

PĖRDORIMI POLITIK I EMRIT TĖ NĖNĖS TEREZE

 

Po cila ėshtė e vėrteta pėr qėndrimin tim ndaj mbajtjes sė portretit tė Nėnės Tereze nė institucionet e Kosovės, nė tė vėrtetė nė njė institucion partiak dhe nė njė institucion administrativ tė Kosovės? Nuk ėshtė e vėrtetė se jam ngritur me “nervozizėm” kundėr mbajtjes sė portretit tė shenjtores, Nėna Tereze, nė institucionet e Kosovės; e vėrtetė ėshtė vetėm se jam ngritur dhe ngrihem pa nervozizėm kundėr pėrdorimit politik tė emrit, tė portretit dhe tė veprimtarisė sė misionares dhe humanistes, Nėna Tereze, prej disa fundamentalistėve fetarė dhe disa koniunkturistėve politikė gjithnjė pėr interesat e tyre fetare - nė rastin e parė dhe pushtetore – nė rastin e dytė. Tė them se menjėherė pas vdekjes sė saj, pėr Nėnėn Tereze kam botuar njė sprovė dhe kam dhėnė dy deklarata: njėrėn tė kėrkuar prej BBC-sė e tjetrėn prej medieve tė Prishtinės. Qėndrimi im ndaj emrit dhe portretit tė Nėnės Tereze sot nuk mund tė mos jetė i kushtėzuar nga pėrdorimi fundamentalist fetar dhe politik i atij emri dhe atij portreti. Mbas gjithė asaj qė ėshtė bėrė dhe po bėhet rreth Nėnės Tereze, domethėnė mbas gjithė kėtij pėrdorimi e shpėrdorimi politik tė emrit, tė portretit dhe tė veprimtarisė sė saj si misionare dhe humaniste, nuk e quaj kombėtarisht tė menēur mbajtjen e portreteve tė saj qoftė nė institucionet politike e shtetėrore tė Kosovės, qoftė nė institucione politike e shtetėrore tė Shqipėrisė shtetėrore. Jo. Ėshtė tejtheksuar se veprimtaria prej humanisteje e Nėnės Tereze ėshtė e pandarė, madje e kushtėzuar nga veprimtaria e saj prej misionareje katolike. Papa Gjon Pali i Dytė ka shpallur disa qindra tė shenjtė, gjithsesi, thonė njohės tė tij, mė shumė se tė gjithė papėt para tij. Ndėr shenjtorėt dhe shenjtoret qė ka shpallur Ai dhe qė kanė shpallur papėt para tij natyrisht se nuk ka ortodoks, hebre, hindus, mysliman. Tė gjithė janė shpallur shenjtorė dhe shenjtore sepse ishin tė jashtėzakonshėm si katolikė. Ėshtė e kuptueshme se prej tė gjithė atyre qė e shikojnė portretin e Nėnės Tereze, kudo qoftė i vėnė ai, qė e shikojnė shtatoren e saj kudo qoftė e ngritur ajo, qė e lexojnė emrin e saj kudo qoftė i shkruar ai, Nėna Tereze perceptohet si shenjtore katolike. Kot pėrpiqen tė na e mbushin mendjen pėrdoruesit fetarė dhe politikė tė emrit, tė portretit dhe tė veprimtarisė sė saj humaniste, se Nėna Tereze meriton tė jetė portreti, shtatorja, mbishkrimi mbizotėrues nė institucionet politike e shtetėrore, nė institucionet kulturore tė qyteteve shqiptare, sepse ėshtė fituesja e vetme shqiptare e Ēmimit Nobel. Ēmimi Nobel i ėshtė dhėnė edhe shkencėtarit dhe humanistit shqiptar, Ferid Murati, zbulimi shkencor i tė cilit ėshtė i rėndėsishėm pėr tė gjithė njerėzit nė tė gjitha kontinentet dhe jo vetėm pėr tė sėmurėt, tė varfrit e tė braktisurit e botės, para sė gjithash, tė Indisė. Por, Ferid Muratit nuk i ngrihet kund njė shtatore, nuk stoliset me emrin e tij ndonjė institucion kulturor, nuk vihet portreti i tij nė ndonjė institucion politik e shtetėror. Pse? Sepse Ferid Murati nuk ėshtė i krishterė prandaj emri dhe portreti i tij nuk mund tė shpėrdoren pėr nevojat e mobilizimit politik tė krishterimit dhe pėr nevojat karrieriste tė koniunkturistėve tanė politikė dhe kulturorė.

Nė fund tė shtjellimit tė sipėrthėnė ėshtė e kuptueshme tė shtrohet pyetja: ku i ēon shqiptarėt pėrdorimi i tillė i tejshtrirė e i tejmadhėruar fetarisht i emrit, i portretit dhe i veprimtarisė sė Nėnės Tereze? Ēka u sjell shqiptarėve, tė cilėt u takojnė jo vetėm dy a tri, po pesė feve (katolike, ortodokse, myslimane, protestante dhe ateiste) pėrdorimi aq irracional i emrit, i figurės dhe i veprimtarisė sė njė shenjtoreje sa edhe emri i aeroportit tė Tiranės pagėzohet me emrin e saj: NĖNA TEREZE, edhe pse ēdokush mund ta dijė se prej atij aeroporti, ashtu si edhe prej ēdo aeroporti nė kėtė botė, mund tė ngrihen nesėr edhe aeroplanė luftarakė, qė do tė bombardojnė fshatra e qytete e tė vrasin burra, gra, fėmijė, tė varfėr e tė sėmurė, tė cilėve ajo ua kishte kushtuar jetėn? Ēka do tė thotė ky mitologjizim nė thelb fetar, pėr arsye fundamentaliste fetare dhe tė koniunkturshme politike, i njė shenjtoreje nė njė vend shumėfetar? Logjika e jep kėtė pėrgjigje: do tė thotė nxitje e pjesėtarėve tė feve tė tjera, para sė gjithash, tė fesė myslimane, qė e njėjta gjė tė bėhet me emrat dhe me portretet e figurave tė shquara fetare tė fesė sė tyre. Pėr kėtė arsye emri, portreti dhe shtatorja e Nėnės Tereze duhet vėnė nė mjedise fetare, humanitare dhe shėndetėsore e jo edhe nė aeroportin e Tiranės, e jo edhe nė institucione politike e shtetėrore, e jo edhe nė sheshe tė qyteteve. Bashkėjetesa e harmonishme mes feve tė cilave u takojnė shqiptarėt, baraspesha historike midis kėtyre feve, interesat historike tė popullit shqiptar e kėrkojnė sot si dje, nesėr si sot, qė emrat, portretet dhe shtatoret e figurave tė njohura, tė shquara e tė mėdha kombėtare, historike dhe kulturore, siē janė Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu, Gjon Buzuku, Marin Barleti, Pjetėr Budi, Frang Bardhi, Konstandin Kristoforidhi, Vaso Pasha, Abdyl, Sami dhe Naim Frashėri, Ēajupi, Fan Noli, Faik Konica, Ismail Qemali, Hasan Prishtina, Gjergj Fishta, Ndre Mjedja, Eqrem Ēabej Aleksandėr Moisiu dhe tė sa e sa piktorėve, skulptorėve, kompozitorėve, shkencėtarėve, krijuesve e artistėve tė tjerė tė mos zėvendėsohen nga emra, portrete, shtatore klerikėsh, shenjtoresh, qė perceptohen para sė gjithash si vetje fetare – katolike, myslimane, ortodokse. Tė sipėrpėrmendurit janė emra vetjesh qė mbahen mend pėr veprat kulturore qė kanė lėnė a pėr bėmat historike qė kanė bėrė, qė kanė pasur, kanė dhe do tė kenė funksion integrues nė jetėn e popullit shqiptar sepse vepra e tyre, krijimtaria e tyre, veprimtaria e tyre kulturore, shoqėrore, politike i shėrbente Shqipėrisė, u shėrbente tė gjithė shqiptarėve. Pavarėsisht sė cilės fe i takojnė, ata perceptohen ndryshe se ē’perceptohet Nėna Tereze: perceptohen kryekėput si krijues e veprimtarė atdhetarė e jo si fetarė.

 

* * *

IDENTITETI DHE IDENTITETET

 

- Ismail Kadare mė fajėson edhe se po e ndaj “identitetin evropian” tė shqiptarėve nė “identitet mysliman” dhe nė “identitet tė krishterė”

- Ismail Kadare e trajton identitetin si diēka tė dhėnė njėherė e pėrgjithmonė, qė e pėrcaktojnė gjeografia, lidhja gjinore, ngjyra e lėkurės dhe... hajde gjeje ēka mė!... Maturanti qė do tė gjykonte ashtu pėr identitetin nė Bashkimin Evropian dhe nė SHBA-tė do tė pėrsėriste klasėn

- Nė sprovėn e tij Ismail Kadare gjykon dhe bėn pėrgjithėsime pėr identitetin duke mos pasur parasysh se kemi identitet tė veēantė dhe identitet tė pėrgjithshėm; identitet vetjak dhe identitet kolektiv; identitet konvencional dhe identitet tė ri; identitet historik dhe identitet kulturor; identitet politik dhe identitet mendor; identitet fetar dhe identitet shtetėror

* * *

 

Pėrveē, si e pamė, pėr nervozizmin qė “nuk lė pa prekur mbajtjen e portretit tė Nėnės Tereze nė institucionet e Kosovės”, Ismail Kadare mė fajėson edhe se po e ndaj “identitetin evropian” tė shqiptarėve nė “identitet mysliman” dhe nė “identitet tė krishterė”. Dhe, kjo ndarje qė bėkam unė i ngjan atij si njė muzikė e njohur, qė e ka dėgjuar shumė herė. I shqetėsuar prej tingujve tė kėsaj muzike tė dėgjuar shumė herė, ėshtė e kuptueshme pse ai ua pėrkujton lexuesve shumė i sėndisur pasojat e njė ndarjeje tė tillė, domethėnė tė njė muzike tė tillė! Nė vend tė gjithė fjalive, nė tė cilat numėrohen ato pasoja, po e citoj vetėm fjalinė pėrmbyllėse: “Pėrēartje tė tilla, nė prag tė afrimit tė portave tė Evropės, pėrpara se tė ishin komike, janė thellėsisht tragjike. Si tė tilla, ato kėrkojnė njė pėrgjigje tė qartė, serioze dhe pse jo, tė prerė. Nė raste tė tilla parimi kryesor ėshtė se njė popull ėshtė ai qė ėshtė dhe s’ka nevojė as pėr pudėr zbukurimi e as pėr blozė pėrēmuese”.

       

Bukur apo jo!

        Njė popull ėshtė ai qė ėshtė.

        S’ka dyshim.

        Dhe, s’ka nevojė pėr pudėr zbukurimi.

        Pa dyshim.

As pėr blozė pėrēmuese.

        Pa dyshim.

        Kur e zbukurojmė njė popull me pudėr zbukurimi?

        Kur e quajmė evropian dhe tė krishterė, pa dyshim.

        E kur e shėmtojmė me blozė pėrēmuese?

        Kur e quajmė joevropian dhe mysliman, pa dyshim!

        Domethėnė: pudra zbukuruese mund tė qitet vetėm nė fytyrėn evropiane dhe tė krishterė, kurse bloza pėrēmuese vetėm nė fytyrėn joevropiane dhe myslimane!

Kjo ėshtė pėrgjigjja e qartė, serioze dhe, pse jo e prerė e Ismail Kadaresė!

        Bukur apo jo! Muzika ngjan shumė e njohur apo jo!

        Po, t’i kalojmė njėherė pėr njėherė gjykimet e kėtilla “serioze”, serioze nė mėnyrė raciste, tė Ismail Kadaresė dhe tė merremi pak me katekizmin e tij tė identitetit.

        Prej sprovės sė tij Identiteti evropian i shqiptarėve shihet se Ismail Kadare e trajton identitetin si diēka tė dhėnė njėherė e pėrgjithmonė, qė e pėrcaktojnė gjeografia, lidhja gjinore, ngjyra e lėkurės dhe... hajde gjeje ēka mė! “S’duhej ndonjė filozofi pėr tė kuptuar se fetė mund tė ishin tė ndryshme, por identiteti, ashtu si lidhja gjinore, mbetej gjithmonė njė”! Kultura materiale dhe shpirtėrore, feja, tradita, zakonet, historia – si tė mos ishin fare: ato nuk lėnė kurrfarė shenjash nė identitetin e vetjeve, grupeve etnike dhe popujve! Ku ėshtė dėgjuar kjo? Maturanti qė do tė gjykonte ashtu pėr identitetin nė Bashkimin Evropian dhe nė SHBA-tė do tė pėrsėriste klasėn. Ndikimin e fesė nė pėrbėrjen e identitetit Ismail Kadare jo vetėm se e mohon, por edhe e pėrbuz! Thuajse nuk ka parė dhe thuajse nuk ka dėgjuar se fetė janė pėrbėrės shumė i rėndėsishėm i identitetit, aq tė rėndėsishėm sa shumė herė dhe shumėkund janė bėrė pėrcaktues tė tij. Po tė mos ishte kėshtu nuk do tė flitej, pėr shembull, pėr qytetėrimin e krishterė dhe pėr qytetėrimin islamik. Dhe, po tė mos ishte kėshtu nuk do tė shkruante Semjuel Hantingtoni veprėn e tij Konflikti i qytetėrimeve, nė tė cilėn bazė tė qytetėrimeve qė ai, fatkeqėsisht, i pandeh nė konflikt, quan fenė myslimane, nė njėrėn anė, dhe fenė e krishterė, nė anėn tjetėr!

Nė sprovėn e tij Ismail Kadare gjykon dhe bėn pėrgjithėsime pėr identitetin duke mos pasur parasysh se kemi identitet tė veēantė dhe identitet tė pėrgjithshėm; identitet vetjak dhe identitet kolektiv; identitet konvencional dhe identitet tė ri; identitet historik dhe identitet kulturor; identitet politik dhe identitet mendor; identitet fetar dhe identitet shtetėror. E tė tjera. Tė gjitha kėto identitete, qė janė identitete mė pak a mė shumė tė veēanta, tė njė rrafshi mė tė ngushtė, bashkohen nė njė pėrgjithėsi, nė njė tė tėrė, qė do t’i themi identiteti kombėtar.

        Dhe, mė konkretisht: kemi shqiptarė me identitet kosovar, shqiptarė me identitet lab, shqiptarė me identitet gegė, shqiptarė me identitet toskė, shqiptarė me identitet mirditas, shqiptarė me identitet malėsor, por tė gjitha kėto identitete tė veēanta bashkohen nė atė pėrgjithėsinė, tė pėrgjithshmen, tė tėrėn, qė i themi identiteti kombėtar shqiptar.

        Dhe, mė tej: kemi shqiptarė me identitet katolik, shqiptarė me identitet ortodoks, shqiptarė me identitet mysliman, shqiptarė me identitet protestant dhe shqiptarė me identitet ateist, por tė gjitha kėto identitete tė veēanta, mė tė ngushta, mė tė vogla, nė sajė tė pėrbashkėtave tė pėrmbajtura nė secilin prej tyre bashkohen nė atė pėrgjithėsinė, nė atė tė pėrgjithshmen, nė atė tė tėrėn qė i themi IDENTITETI KOMBĖTAR SHQIPTAR.

Ai qė i ka tė qarta kėto, ai qė ka kuptim pėr marrėdhėnien e tė veēantave me tė pėrgjithshmen, nuk do tė akuzojė kė se po ndan shqiptarėt nė tė krishterė dhe nė myslimanė vetėm pse konstaton se kemi shqiptarė me identitet tė krishterė dhe shqiptarė me identitet mysliman- se ata si tė krishterė (katolikė, ortodoksė, protestantė) dhe myslimanė janė tė gjithė shqiptarė: janė shqiptarė nė sajė tė pėrbashkėtave shqiptare tė pėrmbajtura nė secilėn prej feve tė tyre.

Pse, atėherė, Ismail Kadare ēel derėn e ēelur prej meje para tij?!

 

EVROPA SHUMĖKULTURORE

 

Ashtu siē nuk do ta kuptojė drejt marrėdhėnien e identiteteve fetare shqiptare me identitetin kombėtar shqiptar, po ashtu Ismail Kadare nuk do ta kuptojė drejt as marrėdhėnien e identitetit kombėtar shqiptar me identitetin evropian! Nuk ėshtė e vėshtirė pėr tė parė se togfjalėshin identitet evropian ai e njėjtėson me projektin politik evropian, domethėnė me Bashkimin Evropian, si bashkėsi e shteteve dhe popujve evropianė, nė njėrėn anė dhe me krishterimin, nė anėn tjetėr. Nuk ka dyshim se shtetet dhe popujt, qė do tė pėrbėjnė Evropėn e Bashkuar, do tė kenė njė identitet politik – shtetėror, si njė pėrgjithėsi, si njė e tėrė, si njė e pėrbashkėt e tė veēantave politike dhe shtetėrore tė shteteve qė do ta pėrbėjnė. Evropės sė Bashkuar tė gjitha shtetet qė do ta pėrbėjnė do t‘ia dhurojnė, tė mos thuhet do t’ia flijojnė, tė veēantat e tyre politiko-shtetėrore, por nuk do tė mund tė thuhet se Evropės sė Bashkuar do t’ia flijojnė, sė paku tani pėr tani, identitetet e tyre kombėtare, nė tė cilat janė tė pėrmbajtura veēantitė qė nėnkuptojnė historia, gjuha, feja, tradita, kultura, zakonet e tė tjera. Nuk e di si do tė jetė sot pesėdhjetė a sot njėqind vjet, por sot pėr sot shihet se tė gjithė popujt evropianė, qė pėrbėjnė Bashkimin Evropian, kujdesen tė ruajnė pėrbėrėsit e identitetit tė tyre kombėtar: historinė, gjuhėn, fenė, kulturėn, traditėn e pėrbėrėsit e tjerė. Bashkimi Evropian bėhet Evropė e kombeve.

        Pėrpos me projektin politik evropian, domethėnė me Bashkimin Evropian, togfjalėshin identitet evropian Ismail Kadare e njėjtėson edhe me krishterimin. Ky njėjtėsim, historikisht i shikuar, nuk ėshtė i saktė. Kontinenti evropian nuk ka prejardhje vetėm tė krishterė. Ėshtė i madh numri i intelektualėve dhe i politikanėve evropianė tė cilėt vitin e kaluar e kanė kundėrshtuar nismėn pėr tė futur nė Kushtetutėn e Bashkimit Evropian konceptin mbi prejardhjen e krishterė tė kontinentit. Shkrimtari dhe teoriku i njohur italian, Umberto Eko, e kundėrshton atė nismė pėr dy arsye:

 

e para, pėr arsye politike, dhe,

e dyta, pėr arsye historike.

 

        Arsyeja politike: nuk duhet tė futet nė Kushtetutėn e Bashkimit Evropian koncepti mbi prejardhjen e krishterė tė kontinentit, sepse Evropa e ardhshme duhet tė jetė, thotė ai, projekt politik dhe vizion antropologjik e kjo, projekt politik dhe vizion antropologjik, pėr tė e nėnkupton Evropėn shumėkulturore, shumėfetare dhe, gjithnjė e mė dukshėm, shumėracore, shumėngjyrėshe – jo vetėm tė bardhė.

        Arsyeja historike: nuk duhet tė futet nė Kushtetutėn e Bashkimit Evropian koncepti mbi prejardhjen e krishterė tė kontinentit sepse e kaluara e kontinentit, thotė ai, nuk ėshtė plotėsisht e krishterė. Kulturėn evropiane e kanė pasuruar: matematika e Indisė, mjekėsia arabe, filozofia dhe shkenca greke, kur e kur e zbuluar nė Evropė pėrmes arabėve, filozofia dhe shkenca romake, gjuha latine si gjuhė e ritualeve tė shenjta, mitet dhe adetet pagane me trajtat e politeizmit, monoteizmi i hebrenjve. E tė tjera.

* * *

SHKRIMTARI MĖSUES I GJEOGRAFISĖ!

 

- Disa ide dhe disa mendime tė Kadaresė do tė priteshin mirė prej publicistes Oriana Falaēi,dhe prej kult-shkrimtarit francez, Mishel Uelbek, qė nė vendet e tyre janė akuzuar pėr ide raciste!

- Shkrimtari ėshtė bėrė mėsues i gjeografisė: po na tregon se Shqipėria ėshtė nė Evropė. Nxėnėsit qė do tė pėrgjigjeshin saktė do tė merrnin notė dhjetė!

- Pse nuk qenkan tė qarta letrat e Kosovės? Pse nuk qenkan tė qarta letrat e gjithė shqiptarėve tė tjerė kudo qofshin ata? Pėrgjigjen na e jep, natyrisht, vetė Ismail Kadare: duke i ndarė letrat e Kosovės prej letrave tė Shqipėrisė shtetėrore!

 

* * *

 

Nuk mund tė them a ėshtė a s’ėshtė Ismail Kadare i njė mendjeje me intelektualėt dhe politikanėt evropianė, qė janė ngritur kundėr futjes nė kushtetutėn e Bashkimit Evropian tė konceptit mbi prejardhjen e krishterė tė kontinentit, por mund tė them se disa ide dhe disa mendime tė tij tė pėrmbajtura nė Identitetin evropian tė  shqiptarėve, do tė priteshin mirė prej publicistes sė njohur italiane, Oriana Falaēi,dhe prej kult-shkrimtarit francez, Mishel Uelbek, qė nė vendet e tyre janė akuzuar pėr ide raciste!

Pse do tė mund tė priteshin mirė prej asaj publicisteje dhe prej atij shkrimtari disa ide dhe mendime tė shkrimtarit tonė?

        Sepse janė ide raciste.

        “Letrat e Shqipėrisė – shkruan Ismail Kadare nė Identitetin evropian tė shqiptarėve – janė tė qarta.

        Populli shqiptar nuk ka identitet gjysmak, tė shtirė apo tė fshehur pas lajlelulesh mashtruese. Identiteti i tij ėshtė gjithashtu i qartė, pavarėsisht se dikush nuk dėshiron ta shohė, e dikujt nuk i intereson ta shohė”.

        Kush janė ata qė nuk dėshirojnė ta shohin kėtė identitet tė qartė tė shqiptarėve?

        S’ka pėrgjigje!

        Kush janė ata tė cilėve nuk u intereson ta shohin identitetin shqiptar, qė nuk ėshtė i “fshehur pas lajlelulesh mashtruese”?

        S’ka pėrgjigje!

        A ka identitete tė fshehura pas” lajlelulesh mashtruese”?

        S’ka pėrgjigje!

        Pse s’thuhet se edhe letrat e Kosovės janė tė qarta?

        S’ka pėrgjigje!

        Ēka thuhet mė tutje?

        Thuhet:

        “Gjeografia, gjėja mė kokėfortė nė botė, dėshmon e para evropianitetin shqiptar. Zelli i atyre qė me ēdo kusht duan ta zbehin disi edhe kėtė fakt kokėfortė, arrin disa herė tė krijojė pėrshtypjen se Shqipėria ėshtė nė skaj tė Evropės dhe fill pas saj nis Turqia, ose Azia. Ndėrkaq, kur hedh sytė nė hartė vėren se gjer nė atė kufi shtrihen sė paku tri shtete tė tjera: Maqedonia,Greqia dhe Bullgaria. Pėr tė mos pėrmendur atė qė quhet “Turqia evropiane”. Popullsia shqiptare, ashtu si e gjithė kontinentit evropian, ėshtė e bardhė. Ashtu si gjuha, ajo quhet, nė rastin mė tė favorshėm, pasardhėse e ilirėve, nė mė tė pafavorshmet, e trako-ilirėve”.

        A ėshtė e mundshme?

        Shkrimtari ėshtė bėrė mėsues i gjeografisė: po na tregon se Shqipėria ėshtė nė Evropė. Nxėnėsit qė do tė pėrgjigjeshin saktė do tė merrnin notė dhjetė!

        A ėshtė e mundshme!

        Muzika, vėrtet, ngjan si e njohur! Tragjikisht e njohur.

        Shqipėria dhe Kosova, kur ėshtė fjala pėr identitetin, i paskan letrat e ndara! E mėsuam prej gojės sė Ismail Kadaresė se letrat e Shqipėrisė janė tė qarta, por ēfarė janė letrat e Kosovės. Ēfarė janė letrat e shqiptarėve nė Maqedoni? Ēfarė janė letrat e shqiptarėve nė Mal tė Zi? Ēfarė janė letrat e shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės?

Tė paqarta!

Pse nuk qenkan tė qarta letrat e Kosovės? Pse nuk qenkan tė qarta letrat e gjithė shqiptarėve tė tjerė kudo qofshin ata? Pėrgjigjen na e jep, natyrisht, vetė Ismail Kadare: duke i ndarė letrat e Kosovės prej letrave tė Shqipėrisė shtetėrore!

Dhe, kjo pėrgjigje nuk ėshtė e bindshme pėr arsye se gjeografia, “gjėja mė kokėfortė nė botė”, atė qė e dėshmon pėr Shqipėrinė shtetėrore do tė duhej ta dėshmonte edhe pėr Kosovėn dhe shqiptarėt e tjerė, sė paku nė Ballkan.

        Gjeografia ėshtė njė “gjė” shumė e dashur nga shkrimtari ynė. Pse? Sigurisht pėr dy arsye: e para, pėr arsye se e dėshmon evropianitetin e shqiptarėve tė Shqipėrisė shtetėrore dhe, e dyta, pse Evropėn e ndan, nė sajė tė Gjirit tė Bosforit, tė Mesdheut, dhe tė Gjirit tė Gjibraltarit, prej Azisė dhe prej Afrikės! Ismail Kadare ėshtė i gėzuar pse Shqipėria shtetėrore ėshtė mė larg prej Azisė se disa shtete tė tjera evropiane me identitet evropian. Ai ėshtė i gėzuar pse midis Shqipėrisė shtetėrore dhe Azisė shtrihen tri shtete: Maqedonia, Greqia dhe Bullgaria. “Pėr tė mos pėrmendur atė qė quhet “Turqia evropiane”! Dhe, kėtė ēerekshtetin tjetėr, Turqinė evropiane, ai e fut nė thonjėza!

        Pas kėtyre margaritarėve gjeografikė, me tė cilėt e stolis qafėn e Shqipėrisė, shkrimtari ynė na e dhuron kryemargaritarin gjeografik me ēmimin e tė cilit shpreson tė na bėjė tė lumtur tė gjithėve: “Popullsia shqiptare, ashtu si e gjithė kontinentit evropian, ėshtė e bardhė”. Nė qoftė se gjeografia u ka caktuar shqiptarėve dhe evropianėve tė tjerė fatin qė tė jenė tė bardhė, mos gjeografia ua ka caktuar fatkeqėsinė aziatikėve dhe afrikanėve qė tė jenė tė verdhė, tė vrugėt, tė zinj? Mos ngjyra ėshtė arsyeja pse Ismail Kadare dėshiron tė na mbajė sa mė larg prej tyre?

        Nuk ėshtė gjeografia e vetmja frymėzuese e idesė raciste tė Ismail Kadaresė: frymėzim tė  njėjtė mund t’i sjellin atij edhe historia e arkeologjia. Dėgjojeni:” “Ashtu si gjuha, ajo quhet (popullsia shqiptare – R.Q) nė rastin mė tė favorshėm, pasardhėse e ilirėve, nė mė tė pafavorshmet, e trako-ilirėve"! Meqenėse, si e thonė studiuesit e tij, racizmi ėshtė “botėkuptim qė s’pranon t’i ēmojė dinjitetet tė barabarta”, atėherė na del se rumunėt e shkretė, si pasardhės tė dakėve, fis trakas, nuk mund tė kenė dinjitet tė barabartė me pasardhėsit e ilirėve, madje, as tė iliro-trakasve.

        Po, t’i lėmė pėr pakėz idetė raciste dhe tė merremi me frymėzuesen e tyre kryesore: me gjeografinė.

 

GJEOGRAFIA LĖVIZĖSE

 

        Ėshtė e ēuditshme pse Ismail Kadare, megjithėse do tė ketė qenė nė kontinente tė ndryshme, sigurisht, nė Amerikė, nė Azi dhe nė Afrikė, nuk do tė shohė se deri ku arrin roli i gjeografisė nė pėrcaktimin e identitetit tė popujve dhe tė grupeve tė ndryshme etnike. Nuk ėshtė shumė e vėshtirė, edhe nė qoftė se nuk kemi pasur fatin qė, pėrpos Evropės, tė shohim edhe kontinente tė tjera, tė pranojmė se gjeografia, vėrtet, flet shumė pėr identitetin e popujve e tė grupeve etnike por, megjithatė, nuk i thotė tė gjitha pėr tė. Pėrpos gjeografisė, edhe njė sėrė faktorėsh tė tjerė marrin pjesė, cili mė pak e cili mė shumė, nė pėrcaktimin e identitetit tė tyre.Mund tė thuhet se dikur, para, fjala vjen, katėr-pesė shekujsh, gjeografia, vėrtet, e pėrcaktonte plotėsisht ose pėrafėrsisht plotėsisht, identitetin e popujve dhe tė grupeve tė ndryshme, por mė vonė ky ndikim i saj do tė vijė duke u pakėsuar gjithnjė e mė dukshėm. Zbuluesit e kontinenteve e tė vendeve tė reja, Kristofor Kolombo, Ferdinand Magelani, Amerigo Vespuēi dhe hulumtuesit e kontinenteve tė zbuluara, mandej, posaēėrisht tė Afrikės, Azisė dhe Amerikės Jugore do tė jenė tė merituar – do tė thoshin kozmopolitėt apo do tė jenė fajtorė – do tė thoshin kundėrshtarėt e tyre – pse lartmadhėria e saj gjeografia pothuaj ka rėnė prej fronit tė lartė tė identitetit.

        Pse mund tė thuhet kėshtu?

        Mund tė thuhet kėshtu sepse janė tė shumtė shembujt qė e dėshmojnė shfronėsimin e gjeografisė nė mbretėrinė e identitetit.

        Nuk ka dyshim se dikur, para zbulimit tė kontinenteve tė reja, gjeografia e kontinentit tė Australisė e pėrcaktonte identitetin (fizik, shoqėror dhe kulturor) e aborixhanėve; gjeografia e Amerikės e pėrcaktonte identitetin e majėve, inkėve, shoshonėve, ēejenėve, apaēėve, komanēėve e tė fiseve tė tjera indiane; gjeografia e kontinentit tė Afrikės e pėrcaktonte identitetin e zezakėve, tė arabėve dhe tė popujve a grupeve tė tjera qė nė atė kontinent jetonin; gjeografia e kontinentit tė Azisė e pėrcaktonte identitetin e persianėve, tani tė quajtur iranas, tė afganėve, tė kinezėve, tė japonezėve, tė vietnamezėve, tė hindusve, tė tajlandezėve e tė tjerėve. Ajo kohė, ndėrkaq, ka kaluar pėrgjithmonė dhe nuk do tė kthehet mė. Kontinentet e reja, Amerika dhe Australia, janė banuar me popullsi tė kontinenteve tė vjetra, para sė gjithash, me popullsi tė Evropės, tė Afrikės dhe tė Azisė. Prej gjysmės sė dytė tė shekullit njėzet lėvizjet e njerėzve prej shteti nė shtet, prej kontinenti nė kontinent janė bėrė mė tė shpeshta. Tani njerėzit sikur e marrin gjeografinė me vete: nė shpinė dhe nė shpirt.

        Ēka po shohim tani?

Tani po shohim, natyrisht ata qė duan tė shohin, se anglezėt, skocezėt dhe irlandezėt, fjala vjen, tė cilėve dikur ua pėrcaktonin identitetin ishujt britanikė, e kanė ruajtur identitetin e tyre historikė edhe nė Amerikė, nė Kanada, nė Australi dhe nė Republikėn Jugafrikane, natyrisht, tė pasuruar me pėrbėrės apo me ngjyresa pėrbėrėsish, qė ka sjellė koha dhe qė ka sjellė bashkėjetesa me popuj tė tjerė nė ato kontinente. Apo jo? Arabėt jetojnė nė dy kontinente, nė kontinentin e Azisė dhe nė kontinentin e Afrikės, prej tė cilėve Ismail Kadare, pikėrisht pse arabėt jetojnė atje, pėrpiqet aq shumė ta largojė Evropėn, sidomos, Shqipėrinė, por arabėt e kontinentit aziatik pothuajse nuk ndryshojnė prej arabėve tė kontinentit afrikan: kanė tė njėjtin identitet – arab, me prejardhje, me gjuhė, me fe, me kulturė, me qytetėrim pothuaj tė njėjtė.

        T’i afrohemi edhe mė tepėr Evropės.

        Turqit jetojnė nė kontinentin e Azisė dhe nė kontinentin e Evropės, qė janė tė ndarė nga Bosfori, por turqit e Turqisė Evropiane nuk ndryshojnė me asnjė pėrbėrės tė identitetit prej turqve tė Azisė.

        Rusėt jetojnė edhe nė Evropė edhe nė Azi, por rusėt e kontinentit evropian kanė tė njėjtin identitet qė kanė rusėt aziatikė.

        Shqiptarėt jetojnė nė Ballkan, nė kėtė pjesė tė skajshme tė Evropės, e jetojnė edhe nė SHBA-tė, nė Kanada dhe nė Australi, por shqiptarėt ballkanikė, qė kanė pasur rastin tė vizitojnė bashkėkombėsit e tyre nė ato kontinente, nuk thonė se e kanė ndryshuar identitetin, sė paku jo ata qė kanė lindur nė Ballkan. Pėrkundrazi. Thonė se shqiptarėt qė jetojnė nė kontinente tė tjera nuk janė mė pak shqiptarė se ne nė Ballkan: e kanė tejēuar atje identitetin kombėtar dhe e ruajnė traditėn kulturore me shumė dashuri.

 

* * *

IDENTITETI DHE KULTURA

 

- Pėrpos gjeografisė, Ismail Kadare do ta vėrė edhe kulturėn nė shėrbimin e pėrpjekjeve tė tij pėr tė qėruar hesape njėherė e pėrgjithmonė me pėrbėrėsit myslimanė tė identitetit tė shqiptarėve

- As historia e letėrsisė shqipe, as historia politike e popullit shqiptar nuk e dėshmojnė pohimin poetik tė Ismail Kadaresė pėr letėrsinė e bejtexhinjve

- Letėrsia e bejtexhinjve ishte shprehje e vullnetshme e autorėve tė saj, ashtu siē ishte letėrsia e realizmit socialist shprehje e vullnetshme, edhe teorikisht e mbėshtetur, e Ismail Kadaresė nė kohėn e komunizmit

 

* * *

 

        Se sa ėshtė bėrė i paqėndrueshėm roli i gjeografisė nė pėrcaktimin e identitetit tė popujve e tė grupeve tė ndryshme etnike nė kėtė planet mė sė miri, ndoshta, e tregojnė hebrenjtė. Fati tragjik historik i ka shpėrndarė nė disa kontinente, nė vende tė ndryshme tė kontinentit evropian, tė kontinentit aziatik dhe tė kontinentit amerikan, por, prapė, edhe nėse pėrpiqen shumė qė t’u pėrshtaten kushteve politike, shoqėrore, kulturore nė vendet ku jetojnė, prapė e ruajnė identitetin historik tė hebrenjve.

        Por, sa i paqėndrueshėm ėshtė bėrė ndikimi i gjeografisė nė identitetin e popujve e tė grupeve tė ndryshme na e thotė edhe deklarata e shkrimtares sė njohur amerikane, Emili Dikinson. I takonte brezit tė ashtuquajtur brezi i humbur i shkrimtarėve amerikanė; kishte vendosur tė jetonte njė kohė larg Atdheut tė vet – nė Evropė, nė Paris. Kur, mė njė rast, miqtė evropianė e pyesin: a frikėsohet se duke jetuar aq gjatė larg atdheut, larg SHBA-ve, do tė mbetet pa rrėnjė, ajo do tė pėrgjigjet: “Ēka mė duhen rrėnjėt nė qoftė se nuk janė rrėnjė qė mund t’i marr me vete”. Kjo shkrimtare, me popullorėsi, kryesisht, tė paktė, por, megjithatė, shkrimtare gjeniale, para Luftės sė Dytė Botėrore e kishte vėrejtur atė qė ne as shtatėdhjetė vjet pas saj nuk po e vėrejmė: se gjeografia nuk ėshtė mė ēka ishte. Kush ju beson tė dhėnave sendore mund tė bindet se tė njėjtėn fjali tė shkrimtares amerikane do tė mund ta shqiptonin edhe Fani Noli, Faik Konica, Arshi Pipa, qė kanė jetuar dhe kanė vdekur nė SHBA-tė, Naim Frashėri e Sami Frashėri, qė kanė jetuar dhe kanė vdekur nė Azi, nė Stamboll; Vaso Pasha qė ka vdekur nė Azi, nė Liban; Andon Zako Ēajupi qė ka vdekur nė Afrikė, nė Egjipt; Filip Shiroka qė ka jetuar dhe ka vdekur nė Azi, nė Liban, dhe , sot, Naum Prifti dhe Naim Balidemaj, qė jetojnė e krijojnė nė Nju-Jork.

        Ē’duan tė thonė tė gjitha kėto tė dhėna?

        Duan tė thonė, ndoshta, se gjeografinė mund ta shpallin edhe mė tej faktor vendimtar nė pėrcaktimin e identitetit tė popujve e tė grupeve tė ndryshme etnike vetėm ata politikanė e intelektualė, tė cilėt, kur flasin pėr gjeografinė dhe identitetin, nė thelb mendojnė pėr gjeografinė e kohės sė Kristofor Kolombos. Harrojnė se, pėrpos lėvizjeve tė njerėzve prej kontinenti nė kontinent, edhe teknika e teknologjia, mediet elektronike, interneti dhe globalizimi i egėr, ndikojnė nė identitetin e popujve mė shumė se gjeografia e shfronėsuar.

        Ē’duan tė thonė tė gjitha kėto?

        Duan tė thonė, ndoshta, se qė nga zbulimet e Kristofor Kolombos e kėndej e, sidomos, qė nga Revolucioni i Madh Francez, mė 1789 e kėndej, shumėfish mė tepėr se gjeografia ėshtė gjeopolitika, pra, politika e tė fuqishmėve dhe e tė pasurve, ajo qė luan rol tė “perėndishėm” nė identitetin e vartėsve tė tė gjitha llojeve.

 

QĖRIM HESAPESH ME PĖRBĖRĖSIT MYSLIMANĖ TĖ IDENTITETIT TĖ SHQIPTARĖVE

 

        Pėrpos gjeografisė, Ismail Kadare do ta vėrė edhe kulturėn nė shėrbimin e pėrpjekjeve tė tij pėr tė qėruar hesape njėherė e pėrgjithmonė me pėrbėrėsit myslimanė tė identitetit tė shqiptarėve. Ėshtė bindur, mė nė fund, se vetėm me gjeografinė nuk e ka kryer punėn. Pėrpos nocioneve, mė sė shpeshti tė pasqaruara a tė keqkuptuara, do tė pėrdorė ai edhe krahasime, metafora e simbole pėr t’i mohuar e, kur nuk arrin t’i mohojė, pėr t’i zhvlerėsuar ata pėrbėrės. Si shkrimtar do ta quajė tė arsyeshme apo, ndoshta, edhe tė obligueshme qė mė sė pari tė qėrojė hesape me letėrsinė e bejtexhinjve e cila, sipas tij, ėshtė fryt i luftės qė bėnte Perandoria otomane, “pėr zbehjen e identitetit shqiptar dhe zėvendėsimin me atė otoman” edhe pse kjo letėrsi nuk ka luajtur ndonjė rol tė veēantė nė krijimin a mbajtjen e identitetit tė shqiptarėve myslimanė. Nė kėtė betejė fitoren e pandeh tė paracaktuar, pėr ē’arsye edhe mund tė shkruajė:” “Letėrsia e bejtexhinjve, pėr shembull, njėfarė brumi i pėrzier shqiptaro – turk, u thye pėrfundimisht, si njė sajesė prej qerpiēi prej murit hijerėndė e monumental, ndonėse tė ftohtė, tė traditės sė letėrsisė dygjuhėshe shqiptaro-latine”.

        Sa mė kujtohet, as Osman Myderrizi, as studiuesit e tjerė tė paktė para tij apo pas tij tė letėrsisė sė bejtexhinjve, nuk kanė shkruar se autorėt e saj ishin tė detyruar prej pushtetit turk qė tė shkruanin ashtu siē shkruanin, domethėnė se ajo letėrsi ishte e tillė ēfarė ishte sepse nė Perandorinė Otomane kishte njė doktrinė teorike-letrare dogmatike, sė cilės, deshėn s’deshėn, ishin tė detyruar t’i pėrmbaheshin shkrimtarėt, nė radhė tė parė shkrimtarėt shqiptarė. Sa dihet, nė Perandorinė Otomane nuk kishte njė formacion letrar, qė do tė quhej “realizmi otoman” apo, “realizmi despotik”. Perandoria Otomane, si e thonė historianė tė saj evropianė, qė kanė jetuar nė Stamboll si pėrfaqėsues diplomatikė tė vendeve tė tyre evropiane, ishte njė shtet kur mė pak e kur mė shumė despotik, si mbretėritė e asaj kohe nė Evropė. Ka madje historianė evropianė qė thonė se Perandoria Otomane, sė paku deri nė shekullin XIX, ishte shtet qė e karakterizonte toleranca etnike. Mos tė ishte kėshtu, thonė ata, nuk do tė mbahej aq gjatė. Nė kėtė mbretėri ngjante, sigurisht, shpesh, qė fatkėqijtė e shpallur fajtorė tė nguleshin nė hunj, por edhe nė mbretėritė evropiane ngjante qė fatkėqijtė e shpallur fajtorė tė digjeshin nė turrė tė drurėve! Mund tė besohet se ndonjėri nga tė dėnuarit mė parė do tė zgjidhte djegien nė zjarr se nguljen nė hu, por mund tė kishte edhe tė tillė qė mė parė do tė zgjidhte nguljen nė hu se djegien nė zjarr! Barbaria politike ishte ligji i kohės edhe nė Azi edhe nė Evropė. Bejtexhinjtė shqiptarė shkruanin ashtu siē shkruanin jo pse ishin tė detyruar t’i nėnshtroheshin luftės sė Perandorisė Otomane “pėr zbehjen e identitetit shqiptar” dhe pėr “gjymtimin e trurit tė tyre”, por pse vetė, vullnetarisht, kishin vendosur tė shkruanin ashtu: pėrzieshėm! Letėrsia e bejtexhinjve shkruhej prej vetjeve, qė kishin kryer farė shkolle fetare nė gjuhėn turke, arabe a persiane, ashtu siē shkruhej letėrsia e krishterė prej vetjeve qė kishin kryer farė shkolle a fakulteti nė gjuhėn latine. Ajo shkruhej prej vetjeve tė cilėt, si shumėherė dhe shumėkund gjatė historisė, e kishin pranuar pushtetin, gjuhėn, kulturėn, politikėn, ideologjinė, zakonėsinė, rendin shoqėror tė pushtuesit: tė pushtuesit despotik i cili, megjithatė, vėllezėrit e tyre tė besimit katolik dhe ortodoks i lejonte tė shkruanin qoftė shqip, qoftė latinisht, qoftė greqisht apo italisht. E tillė ēfarė ishte ajo pėrfaqėsonte pėr ta dhe lexuesit e tyre shijen e kohės, besimin dhe iluzionin e kohės. Letėrsia e bejtexhinjve ishte, pra, shprehje e vullnetshme e autorėve tė saj, ashtu siē ishte letėrsia katolike apo ortodokse shprehje e vullnetshme e autorėve tė tyre, ashtu siē ishte letėrsia e realizmit socialist shprehje e vullnetshme, edhe teorikisht e mbėshtetur, e Ismail Kadaresė nė kohėn e komunizmit. Letėrsia e bejtexhinjve shkruhej mbi temat fetare, si edhe letėrsia e krishterė. Letėrsia e bejtexhinjve, ndėrkaq, mė shpesh se letėrsia e krishterė, shkruhej edhe mbi tema laike dhe kjo do tė thotė se tematikisht ishte mė e pasur se ajo. Po t’i vlerėsojmė artistikisht, pa paragjykime fetare, letėrsinė e bejtexhinjve dhe letėrsinė e krishterė do tė mund tė themi se nuk dallojnė shumė njėra prej tjetrės, me pėrjashtim tė sibilave tė Pjetėr Bogdanit qė shquhen me vlerė estetike: janė letėrsi me vlera kryesisht modeste artistike. Por, aq sa e ul vlerėn e letėrsisė sė bejtexhinjve leksiku i huaj-turk, arab dhe persian, po aq e shton vlerėn historike gjuhėsore tė letėrsisė sė krishterė, nė mėnyrė tė veēantė tė letėrsisė katolike, pikėrisht gjuha shqipe e pėrdorur nė tė sado me shumė shtresa tė huaja.

        Ismail Kadare na bėn me dije, i gėzueshėm, se letėrsia e bejtexhinjve na qenka thyer pėrfundimisht “si njė sajesė prej qerpiēi” prej “murit hijerėndė e monumental, ndonėse tė ftohtė, tė traditės sė letėrsisė dygjuhėshe shqiptaro-latine”. As historia e letėrsisė shqipe, as historia politike e popullit shqiptar nuk e dėshmojnė kėtė pohim poetik. Letėrsia dygjuhėshe shqiptaro-latine asnjėherė, gjatė asnjė shekulli, nuk ia ka vėnė pėrpara letėrsisė sė bejtexhinjve murin e saj “hijerėndė e monumental”, prandaj edhe nuk e ka thyer, siē thuhet, “si njė sajesė prej qerpiēi”. Letėrsitė nuk qėrojnė hesape mes vetes as me mure, as me qerpiēė! Letėrsitė dygjuhėshe shqiptaro-latine, shqiptaro-greke dhe shqiptaro-turke, shqiptaro-arabe kanė bashkėjetuar, duke mos u takuar apo duke u takuar rrallė e tek, deri nė gjysmėn e dytė tė shekullit nėntėmbėdhjetė. Jo ato njėra tjetrėn, po vetėm letėrsia e Rilindjes Kombėtare, qė nė jetėn e popullit shqiptar sjell idenė laike as katolike, as ortodokse, as myslimane, qė kryetemė tė saj bėn Kombin nė vend tė Fesė, do t’i tregojė historikisht jo pėrkatėse, historikisht tė tejkaluara ato letėrsi. Shkrimtarėt e Rilindjes do t’i pranojnė ato si traditė tė veten pavarėsisht prej ideologjive fetare nė tė cilat mbėshteteshin jo pėr arsye artistike sa pėr arsye se, duke i pranuar qė tė tria, mund tė ndėrtohej ideologjia kombėtare shqiptare mbi sloganin: fe e shqiptarėve ėshtė shqiptaria. Ata i trajtonin ato letėrsi tė barasvlershme qoftė edhe pse ishin tė vetėdijshėm se nuk kishte arsye as etnike, as shoqėrore, as ideologjike qė autorėt e njėrės prej tyre tė shpalleshin mė tė aftė, mė tė talentuar se autorėt e tė tjerave.

 

* * *

THIRRJE PĖR KTHIM NĖ FENĖ E TĖ PARĖVE

 

-Nė qoftė se Kadare me tė drejtė ngre zėrin kundėr pornografisė tradicionale nė letėrsinė e bejtexhinjve e nė kėngėt popullore, pse nuk ngre zėrin edhe kundėr pornografisė nė nėnkulturėn tonė tė sotme?

-Pėrfundimi i gjykimit tė kėtillė tė Ismail Kadaresė ėshtė ky: afrikano-veriori dhe aziatiku, pėr shkak se dallojnė prej evropianit, nuk kanė dinjitet tė barasvlershėm me tė. Ja edhe njė shpėrthim racist i shkrimtarit tonė – edhe njė qėrim hesapesh me turqit dhe me arabėt!

* * *

 

        Mendja e shėndoshė nuk do t’i quante mė tė pa dhunti krijuese bejtexhinjtė se krijuesit e letėrsisė sė krishterė vetėm pse ishin myslimanė.

        Sado letėrsia e Rilindjes kombėtare e bėnte historikisht tė tejkaluar, letėrsia e bejtexhinjve, si edhe letėrsia e krishterė, do tė vazhdojė tė shkruhet edhe mė vonė, nė Kosovė, madje, deri te Lufta e Dytė Botėrore.

        Qėndrimi tepėr subjektiv, nga pikėpamje historiko-letrare i paarsyeshėm, i Ismail Kadaresė ndaj letėrsisė sė bejtexhinjve nuk merr fund me kaq. Ai shkruan se “gjatė kohės sė komunizmit u bėnė shumė pėrpjekje pėr ta rehabilituar kėtė letėrsi, me qėllimin meskin pėr t’ia kundėrvėnė letėrsisė tradicionale mesjetare, sidomos asaj katolike, qė regjimit nuk i pėlqente kurrsesi”. Dhe, kėto pėrpjekje pėr “rehabilitimin” e saj bėheshin pavarėsisht pse studiuesit qė “e morėn nėpėr duar, e panė se pėrveē qė ishte qesharake pėr nga niveli, ajo ishte thellėsisht e pamoralshme”.

        E pse ishte qesharake, pėr nga niveli kjo letėrsi?

        Ishte qesharake pėr nga niveli pse nuk pėrshkohej prej besimit tė krishterė si letėrsia e krishterė, sidomos ajo katolike, po prej besimit mysliman!

        E pse ishte thellėsisht e pamoralshme kjo letėrsi?

        Ishte thellėsisht e pamoralshme jo aq pėr shkak se pjesa e saj erotike ishte e “mbushur me motive ashikėsh e dylberėsh”, qė Shqipėria mund t’ia paraqiste Evropės sot” si dėshmi tė habitshme tė vizionit tė saj tė emancipuar pėr homoseksualizmin, dy shekuj pėrpara Evropės sė sotme”, por pse “e ashtuquajtura letėrsi erotike, nė njė pjesė tė madhe tė saj s’ishte gjė tjetėr veēse bejte dhe lavde pėr pedofilinė. Ne - vazhdon Ismail Kadare – i dėgjojmė kėto kėngė edhe sot, por shtiremi sikur nuk i marrim vesh ē’thonė. Ato gjėmojnė disa herė nėpėr lokalet e natės, madje, nė programet televizive, e ne prapė shtiremi se nuk i kuptojmė”.

Kjo qė thotė shkrimtari ynė ėshtė e vėrtetė: nė pjesėn erotike tė kėsaj letėrsie kishte, si tė themi, pornografi, kishte homoseksualizėm, kishte ashikė e dylberė, kishte, ndoshta, edhe “bejte dhe lavde pėr pedofilinė”! Kishte shumė ēka nga ato qė mund tė shihen e mund tė dėgjohen edhe nė njė pjesė tė nėnkulturės sė sotme masive. Por, lexuesit e sprovės sė Ismail Kadaresė Identiteti evropian i shqiptarėve, qė mund tė kenė dėgjuar dhe lexuar se kush ishte kush nė kohėn e komunizmit, mund ta pyesin Ismail Kadarenė: ti qė ishe gjatė deputet i Kuvendit tė Republikės Popullore tė Shqipėrisė, qė ishe, njėkohėsisht, nėnkryetar i Frontit Popullor tė Shqipėrisė, qė edhe deputet, edhe nėnkryetar i Frontit Popullor ishe pėrzgjedhur si pėrfaqėsuesi mė i shquar i letėrsisė, njė, si mund tė thuhet, ideolog i krijimtarisė artistike komuniste, pse nuk e ngrije zėrin kundėr rehabilitimit tė letėrsisė sė bejtexhinjve dhe kundėr diskriminimit tė letėrsisė sė krishterė, sidomos asaj katolike? Do tė kishe argumente tė fuqishme: ruajtjen e masave popullore prej atyre qė kėndoheshin nė atė letėrsi: prej homoseksualizmit, qė aq fort e dėnonte komunizmi dhe prej pedofilisė, qė aq fort e dėnonte edhe komunizmi dhe e gjithė bota? Pse i lejoje vetes tė shkruaje nė sprovėn Mbi ndikimet e huaja dhe karakterin kombėtar tė letėrsisė, me tė cilėn i jepje pėrgjigje sprovės sė Rexhep Qosjes Letėrsia kombėtare dhe letėrsia botėrore ose afrimi pėrmes ndryshimeve: “Nuk ishte pak pėr letėrsinė tonė (tė realizmit socialist – R.Q) qė nė kėta tridhjetė vjet tė jetės sė saj tė ngrihet si njė protestė kundėr botės sė vjetėr, tė ndante llogaritė njė herė e pėrgjithmonė prej letėrsisė reaksionare zyrtare, dekadente dhe klerikale tė sė kaluarės...”?

        Po mirė, tė mos kėrkojmė shumė prej Ismail Kadaresė nė atė kohė kur nuk ishte e lehtė tė thoshe lirisht ēka mendoje, sidomos ēka mendoje nė kundėrshtim me mendimet zyrtare, sado nė Shqipėri edhe nė atė kohė kishte intelektualė dhe qytetarė tė zakonshėm qė e thoshin mendimin mospajtues pavarėsisht prej pasojave. Por, hajde, ta kėrkojmė tė drejtėn dhe tė vėrtetėn prej Ismail Kadaresė sot! Nė qoftė se me tė drejtė ngre zėrin kundėr pornografisė tradicionale nė letėrsinė e bejtexhinjve e nė kėngėt popullore, pse nuk ngre zėrin edhe kundėr pornografisė nė nėnkulturėn tonė tė sotme? Mos pse ajo e para shprehet nė gjirin e ideologjisė fetare myslimane, kurse kjo e dyta nuk ėshtė nė lidhje me kėtė ideologji fetare? Nė qoftė se Ismail Kadarenė e shqetėsojnė lokalet dhe televizionet nė tė cilat, ja, kėndohen kėngė pėr ashikėt, dylberėt, pedofilėt, pse nuk e shqetėsojnė po aq edhe filmat pornografikė, nė tė cilėt vajza tė reja pėrjetojnė pėruljen mė tė shtazėrishme qė mund tė imagjinohet e qė jepen rregullisht nė shumė televizione nė botė, qė i shohin tė rinjtė dhe qytetarėt tanė, qė duan t’i shohin? Nė qoftė se sinqerisht e shqetėsojnė kėngėt pėr dylberat, ashikėt dhe pedofilėt, pse nuk e shqetėsojnė edhe kėngėt e shfrenimet pornografike nė klubet e natės, nė tė cilat pėr joshje ashikėrie pėrdoren edhe lloje tė ndryshme tė drogės? Pse nuk e ngre zėrin edhe kundėr kėtij zhgruanimi, “zhburrėrimi e zvetėnimi moral tė pashembullt”?

        Mos pse ajo e para na qenka Lindje, kurse kjo e dyta Perėndim?

        Mos pse kjo e dyta ėshtė dėshmi e identitetit modern evropian, kurse ajo e para ishte dėshmi e identitetit “lėngaraq”, si e quan Ismail Kadare identitetin mysliman, tė cilin identiteti shqiptar, “si njė luan i zgjidhur nga zinxhiri”, bėnte pėrpjekje ta hidhte “si leckė”! Bukur! Identiteti, si luan me zinxhirė nė qafė! Ku ėshtė parė luan i tillė? Me zinxhirė nė qafė!

Betejės sė pabarabartė mes identitetit mysliman dhe identitetit shqiptar pas ēlirimit nga Perandoria Otomane i jep fund vetė Ismail Kadare kur thotė: “Kombet nuk ndryshohen as nga pushtimet e as nga konvertimet”. Pėr tė dėshmuar sa serioz, sa shkencor, sa i qėndrueshėm ėshtė ky pohim i Kadaresė po e japim njė tė dhėnė. Nė Enciklopedinė linguistike tė Kembrixhit, tė autorit Dejvid Kristal, shkruan se deri sot, nė botė, janė shuar rreth njėzetmijė gjuhė, qė ishin gjuhė tė grupeve tė vogla etnike, tė fiseve dhe tė popujve. Me to mund tė besohet se janė shuar a janė pėrvetuar nga popuj tė tjerė edhe folėsit e tyre. Dhe, mund tė besohet se numri mė i madh i kėtyre grupeve, fiseve dhe popujve janė shuar a janė pėrvetuar nga popuj tė tjerė si pasojė e pushtimeve dhe e kolonializmit. Edhe historia shqiptare e pėrgėnjeshtron pėrgjithėsimin “teorik” tė Ismail Kadaresė: pushtimi turk ka sjellė konvertimin e mbi dy tė tretave tė popullit shqiptar, kurse ky konvertim ka sjellė njė identitet fetar, identitetin fetar mysliman, si pėrbėrės i identitetit tė pėrgjithshėm, historik shqiptar: i identitetit kombėtar shqiptar. Domethėnė: kombet mund tė ndryshohen shumė edhe nga pushtimet, edhe, sidomos, nga konvertimet.

         Pėrpos nė Shqipėrinė shtetėrore, ku, thotė Ismail Kadare, pėrkraheshin prej komunizmit, bejteve, muzikės, kėngėve, veshjeve, nė pėrgjithėsi, traditės myslimane, shqiptarėt do t’ia shohin sherrin edhe nė ish-Jugosllavinė. Dhe, do t’ia shohin sherrin jo vetėm nė Jugosllavinė mbretėrore, por edhe nė Jugosllavinė komuniste.

        Duke filluar prej viteve tė 50-ta tė shekullit njėzet, shkruan ai, shqiptarėt po treteshin: “i gjithė ngjyrimi kombėtar po zbehej me shpejtėsi. Muzika po orientalizohej mė fort se mė parė, veshjet e famshme tradicionale, ato qė edhe gjatė periudhės sė gjatė otomane ishin ruajtur, po zėvendėsoheshin, jo prej veshjeje tė kohės si kudo, por me petka arabe qė nuk ishin njohur kurrė nė kėtė vend. Jugosllavia, kjo primadonė e “botės sė tretė”, po i ofronte kėsaj bote popullsinė mė tė padėshiruar tė saj, shqiptarėt. Ajo pėrpiqej qė kėta tė ngjanin sa mė pak evropianė e aq mė shumė afrikano-veriorė e aziatikė”. Megjithėse nė fund tė kėsaj fjalie do tė duhej tė vihej, sė paku njė pikėēuditje, Ismail Kadare e vė njė pikė tė zakonshme! Jugosllavia, “primadona” e botės sė tretė, po i afronte asaj bote popullsinė mė tė padėshiruar: shqiptarėt nė ndryshorin (variantin) afrikano-verior dhe aziatik! Domethėnė: popullsia mė e padėshiruar e kėsaj bote nuk ishin shqiptarėt, po vetėm shqiptarėt qė ngjanin “mė pak evropianė e aq mė shumė afrikano-veriorė e aziatikė”! Pėrfundimi i gjykimit tė kėtillė tė Ismail Kadaresė ėshtė ky: afrikano-veriori dhe aziatiku, pėr shkak se dallojnė prej evropianit, nuk kanė dinjitet tė barasvlershėm me tė. Ja edhe njė shpėrthim racist i shkrimtarit tonė – edhe njė qėrim hesapesh me turqit dhe me arabėt!

Nuk ka dyshim se si nė Jugosllavinė mbretėrore ashtu edhe nė Jugosllavinė komuniste janė bėrė pėrpjekje tė ndryshme pėr shkombėzimin e shqiptarėve. Pėrpjekje pėr shkombėzimin e tyre, gjithsesi shumė djallėzore, ishte regjistrimi pa i pyetur, i njė numri shqiptarėsh si myslimanė apo si turq! Por, as nė Jugosllavinė mbretėrore, as nė Jugosllavinė komuniste shqiptarėt as nuk janė kandisur as nuk janė detyruar qė tė orientalizojnė muzikėn e tyre, veshjen e tyre, pamjen e tyre vetėm e vetėm qė tė ngjajnė sa mė pak evropianė e sa mė shumė aziatikė, domethėnė turq dhe afrikano-veriorė, domethėnė arabė. Jo. Pėrkundrazi: ka ngjarė qė detyrueshėm tė “ēaziatizohen” dhe tė “ēafrikanizohen”! Kėshtu, pėr shembull; grave ,nė shumė raste, me dhunė u ėshtė hequr ferexheja. Aziatizim dhe afrikanizim folklorik i shqiptarėve nė Kosovė, “duke filluar prej viteve tė 50-ta tė shekullit njėzet”, nuk ka ngjarė. As nė Jugosllavinė mbretėrore, as nė Jugosllavinė komuniste, turqit nuk janė pėrbuzur, pėrkundrazi: janė ēmuar. Kudo ishin nė Jugosllavi – nė Kosovė, nė Maqedoni, ata ishin njė si shtresė e lartė; nė Kosovė ata ishin qytetarėt e qytetėruar tė Kosovės, fisnikėt e Kosovės. Ata trajtoheshin kėshtu qoftė edhe pėr shkak se si Jugosllavia mbretėrore ashtu edhe Jugosllavia komuniste kishte marrėdhėnie politike dhe shtetėrore me Turqinė tė mira, nė situata tė veēanta, jashtėzakonisht tė mira, kurse babai i Turqisė moderne, Ataturku, kishte qenė mik i mbretit Aleksandėr, ashtu siē kishte qenė kryetari i mėvonshėm, gjeneral Evreni, mik i Josip Broz Titos. Nė Serbi dhe, nė pėrgjithėsi, nė Jugosllavi nuk pėrbuzeshin siē i pėrbuz Ismail Kadare as veshja, as muzika turke apo arabe. Si muzika e veshja ashtu edhe veēori tė tjera orientale tė kulturės serbe shiheshin si njė mbetje historike, qė do tė duhej tė ruhej nė muze, nė teatėr apo nė festivale tė kėngės popullore. Tė rinjtė shqiptarė qė kanė studiuar nė universitetin e Beogradit, mbajnė mend se nė dekanatin dhe sallat e Fakultetit tė Gjuhės dhe tė Letėrsisė Serbe mbahej portreti i madh me fes nė kokė i themeluesit tė gjuhės letrare serbe, Vuk Stefanoviq Karaxhiqit, i cili njihet edhe si autor i sloganit ku jeton qoftė edhe njė serb ėshtė tokė serbe, qė do tė bėhet slogani i nacionalizmit pushtues serb, duke filluar prej gjysmės sė parė tė shekullit nėntėmbėdhjetė. Nė teatrot serbe, qoftė edhe nė Beograd, mė shpesh se asnjė shfaqje tjetėr do tė shihej shfaqja e punuar sipas dramės sė shkrimtarit serb, Borisllav Stankoviq, Koshtana, nė tė cilėn tė gjithė personazhet janė tė veshur siē ishin veshur nė kohėn e Perandorisė Otomane – allaturka dhe argėtoheshin siē ishin argėtuar atėherė – allaturka!  

* * *

IDE DELIRANTE

 

- Nxitimi pėr tė qenė politikisht i koniunkturshėm atje ku ai shumė dėshiron tė jetė i koniunkturshėm, do tė bėjė qė Ismail Kadare tė predikojė njė ide politike oh sa tė palejueshme pėr Shqipėrinė dhe njė ide politike, oh sa tė palejueshme pėr tė si krijues!

- Sa shumė do tė befasohen “tė rinjtė myslimanė shqiptarė” kur ta lexojnė pohimin propagandistik tė koniunkturshėm tė Ismail Kadaresė. Rinia studentore dhe shkollore e Kosovės, as nė vitin 1981, as nė vitin 1989-1990, nuk ėshtė ngritur nė demonstrata “pėr tė kėrkuar rrėnjėt e krishterimit tė hershėm shqiptar”

 

* * *

 

Ata qė urreheshin nė Jugosllavi, ata qė pėrbuzeshin nė Jugosllavi, nė Jugosllavinė mbretėrore dhe nė Jugosllavinė komuniste, mund tė ishin vetėm shqiptarėt. Ata ishin tė paracaktuar pėr tė bėrė punėt mė tė rėnda dhe mė tė pista nė Beograd e nė qytete tė tjera si mė tė mėdha nė tė dy Jugosllavitė: pėr tė bartur qymyrin dhe pėr tė fshirė rrugėt.

Dhe ata qė ishin tė paracaktuar pėr dajakun e policisė dhe pėr plumbat e ushtrisė serbe kudo e, sidomos, nė kufirin me nėnėn Shqipėri, ishin kėsulėbardhėt – shqiptarėt, qė mbanin nė kokė qylafin, qė i binin fyellit dhe ēiftelisė! Vetėm ata, thuhej nė Klubin kulturor serb, ku pėrpunohej strategjia e zgjidhjes pėrfundimtare tė ēėshtjes shqiptare e ku ishte paraqitur edhe projekti i Vasa Ēubrilloviqit Shpėrngulja e arnautėve - para Luftės sė Dytė Botėrore dhe nė UDB-nė e Rankoviqit - pas Luftės sė Dytė Botėrore, e mbajnė kombin sepse vetėm ata nuk e ndėrrojnė qykėn lehtė! Nė kohėn kur Sllobodan Millosheviqi e kishte filluar tė ashtuquajturin jogurt – revolucionin, me qėllim qė tė pėrmbyste autonominė e Kosovės tė njohur nė vitin 1974 dhe, ashtu, mandej, t’i ndryshonte marrėdhėniet kushtetutore mes republikave tė ish-Jugosllavisė, serbėve qė prej Kosovės shkonin nėpėr Serbi pėr ta shprehur zėshėm mosdurimin e tyre ndaj shqiptarėve, nė Novi Sad tė Vojvodinės, u thuhej: kthehuni atje prej nga keni ardhur dhe qėrojini hesapet me ato kokat e gjipsuara! Vetėm ata ju vijnė haqesh ju! Jo shqiptarėt qė Ismail Kadare i pandeh tė veshur nė rroba turke (aziatike – thotė ai) dhe arabe (afrikano-veriore – thotė ai) po shqiptarėt, me kokė “tė gjipsuar”, ishin ata qė duhej tė dėboheshin prej Kosovės, sepse prej tyre, prej vitalitetit tė tyre, prej qykės sė tyre, frikėsoheshin serbomėdhenjtė. Do ta provojmė kėtė nė vitin 1998 dhe nė gjysmėn e parė tė vitit 1999: fshati shqiptar ishte ai mbi tė cilin u derdh gjithė tėrbimi i shtazėrishėm i paramilitarėve, i policive nė uniforma tė ndryshme dhe i ushtrisė serbe dhe i cili u “pastrua etnikisht”, pėr fat, vetėm pėrkohėsisht. E, kėta, “primadona e botės sė tretė”, Jugosllavia, nuk do tė denjonte t’i vishte nė veshjet e miqve tė atėhershėm politikė: tė turqve dhe arabėve.

        Qėllimin e kėtyre bredhjeve tė tij fetare, politiko historike, nėpėr Jugosllavinė mbretėrore dhe Jugosllavinė komuniste, Ismail Kadare do ta shpjegojė vetė kur shkruan: “Njė shekull mė pas – thotė ai, duke e zgjatur harkun kohor nė njė shekull edhe pse rrėfimin pėr orientalizimin e shqiptarėve nė Jugosllavi e kishte filluar nga vitet e 50-ta tė shekullit njėzet – kundėr propagandės serbe qė kėmbėngulte t’i jepte shqiptarėt si turq apo aziatikė tė ardhur vonė nė Ballkan, dhjetėra mijėra tė rinj myslimanė shqiptarė mė 1981-shin e 1991-shin, kėrkuan rrėnjėt e krishterimit tė hershėm shqiptar, aspak pėr arsye fetare, por thjesht pėr tė treguar se populli i tyre kishte qenė ngulitur nė Kosovė shumė shekuj pėrpara sllavėve”.

        Sa shumė do tė befasohen “tė rinjtė myslimanė shqiptarė” kur ta lexojnė kėtė pohim propagandistik tė koniunkturshėm tė Ismail Kadaresė. Rinia studentore dhe shkollore e Kosovės, as nė vitin 1981, as nė vitin 1989-1990, nuk ėshtė ngritur nė demonstrata “pėr tė kėrkuar rrėnjėt e krishterimit tė hershėm shqiptar”. Demonstratat e vitit 1981 dhe tė vitit 1989-1990 nuk janė bėrė as pėr tė kėrkuar rrėnjėt e paganizmit ilir, as tė krishterimit tė hershėm, as tė krishterimit tė vonshėm, as tė myslimanizmit tė hershėm a tė vonshėm. Jo dhe jo. Kėrkimi i rrėnjėve tė krishterimit tė hershėm do tė bėhet zbulim i komunistėve tė kthyer shpejt e shpejt nė gjoja demokratė pas viteve tė 90-ta, tė cilėt do ta kuptojnė se duke i kėrkuar ato rrėnjė do tė mundė tė pėrfitojnė politikisht pėr karrierat e tyre! Dhe, disa prej tyre edhe do tė pėrfitojnė: do tė dėgjohet pėr ta dhe do tė jenė tė ndihmuar nė pėrparimin e tyre. Tė rinjtė e ngritur nė demonstratat e vitit 1981 dhe 1989-1990 nuk do tė kėrkojnė rrėnjė, sepse ata rrėnjėt i kishin me vete si nė shtėpi, nė shkolla e nė fakultete ashtu edhe nė demonstrata. Nė qoftė se, megjithatė, do tė pranojmė se do farė rrėnjėsh i kėrkonin, atėherė duhet tė thuhet e vėrteta: tė vetmet rrėnjė qė disa prej tyre kėrkonin mė 1981, fatkeqėsisht, ishin rrėnjėt marksiste-leniniste!

Ata nuk ishin ngritur nė demonstrata as “pėr tė treguar se populli i tyre kishte qenė ngulitur nė Kosovė shumė shekuj pėrpara sllavėve”. Ata brohorisnin: jemi shqiptarė jo sllavė jo pėr tė thėnė se shqiptarėt janė rrėnjės, banorė mė tė hershėm tė Kosovės se serbėt, po pėr tė thėnė se Kosova as etnikisht, as historikisht s’i takon Jugosllavisė. Ata nuk ishin ngritur nė demonstrata as pėr arsye fetare, as pėr arsye arkeologjike, historike a linguistike. Pėr kėtė as nuk kishin nevojė, as nuk kishin kohė. Ngulitjen e popullit tė tyre nė Kosovė pėrpara sllavėve e kishin dėshmuar arkeologėt, historianėt dhe gjuhėtarėt e shquar shqiptarė: Hasan Ceka, Skėnder Anamali, Muzafer Korkuti, Vangjel Toēi, Neritan Ceka, Aleks Buda, Arben Puto, Kristo Frashėri, Stefanaq Pollo, Kristaq Prifti, Ali Hadri, Gazmend Shpuza, Eqrem Ēabej, njė varg shkencėtarėsh tė huaj – gjermanė, francezė, italianė, bullgarė, kroatė, boshnjakė, madje, edhe ndonjė serb. Ata nuk e lodhnin mendjen atėherė tė shqiptojnė nė demonstrata parullat fetare qė Ismail Kadaresė do t’i duhen dhjetė a njėzet e pesė vjet mė vonė pėr koniunkturėn e tij politike dhe letrare. Ata ishin ngritur nė demonstrata pėr ta bėrė botore njė kėrkesė shumė mė tė rėndėsishme: kėrkesėn pėr Kosovėn republikė e cila, mbasi tė bėhej republikė, do tė mundė tė bashkohej me, si thuhej atėherė, shtetin amė – Shqipėrinė.

 

CILI S’ĖSHTĖ MISIONI I SHQIPĖRISĖ

 

        Nxitimi pėr tė qenė politikisht i koniunkturshėm atje ku ai shumė dėshiron tė jetė i koniunkturshėm, do tė bėjė qė Ismail Kadare tė predikojė njė ide politike oh sa tė palejueshme pėr Shqipėrinė dhe njė ide politike, oh sa tė palejueshme pėr tė si krijues! Ta dėgjojmė me ē’vetėbesim e predikon kėtė ide ai.

        “Klisheja krejtėsisht e gabuar e pėrftimit tė Shqipėrisė si vend ndėrmjetės, njė sanduiē midis Lindjes dhe Perėndimit, njė qytetėrim as ashtu, as kėshtu, thėnė ndryshe njė “vend i as-as-it”, s’na bėn kurrfarė nderi. Sė pari, sepse nuk ėshtė e vėrtetė, sė dyti, sepse tė lakmosh njė cilėsim tė tillė, ėshtė njėlloj si tė vetėshpallesh “gjysmak”, qė nė shqip midis tė tjerash do tė thotė “tarrallak”. Ideja e pėrhapur andej-kėndej, dhe fatkeqėsisht e pėrkrahur nga Qosja, se “fati ynė historik ėshtė i paracaktuar pėr tė sendėrtuar zbutjen e kundėrshtimeve midis Lindjes dhe Perėndimit”, tė kujton njė nga njollat (e) historisė shqiptare, kapardisjen e Shqipėrisė komuniste pėr kinse misionin e saj planetar pėr mbrojtjen e marksizėm-leninizmit.

        Ide tė tilla delirante, ato me tė cilat, Shqipėria, pėr njė kohė tė gjatė, u bė gazi i botės, u kanė ardhur nė majė tė hundės shqiptarėve”.

        Ēfarė margaritari politik!

        Ēfarė margaritari diplomatik!

        Ēfarė margaritari historik!

        Ēfarė margaritari gjuhėsor-stilistik!

        Pėr ta kuptuar plotėsisht, me tė gjitha ngjyresat politiko-diplomatike, dhe tragjiko-komike kėtė katekizėm politik tė Ismail Kadaresė ėshtė e nevojshme ta kthejmė nė trajtė tė bashkėbisedimit.

        Ēka ėshtė pohimi i Rexhep Qosjes se fati historik i popullit shqiptar ėshtė i paracaktuar pėr tė sendėrtuar zbutjen e kundėrshtimeve midis Lindjes e Perėndimit?

        Ėshtė njė klishe krejtėsisht e gabuar e pėrftimit tė Shqipėrisė si vend ndėrmjetės, njė sanduiē midis Lindjes e Perėndimit.

        Thėnė ndryshe?

        Thėnė ndryshe do tė thotė njė vend i as-as- it.

        Ēka s’na bėn ky pohim i Rexhep Qosjes?

        S’na bėn kurrfarė nderi.

        Pse s’na bėn kurrfarė nderi pohimi pėr Shqipėrinė si vend ndėrmjetės, qė mund tė zbusė kundėrshtitė midis Lindjes dhe Perėndimit?

        Sepse, kjo sė pari nuk ėshtė e vėrtetė.

        E sė dyti?

        Sė dyti, sepse tė lakmosh njė cilėsim tė tillė, tė lakmosh tė bėhesh ndėrmjetės ėshtė njėlloj si tė vetėshpallesh gjysmak.

        Ēka do tė thotė gjysmak nė shqip?

        Gjysmak nė shqip, midis tė tjerash, do tė thotė “tarrallak”.

        A ėshtė kjo ide qė i pari e paraqet publikisht Rexhep Qosja?

        Kjo ėshtė ide e pėrhapur andej – kėndej?

        Nuk mė kujtohet qė pėr kėtė ide tė kem lexuar nė gazetat tona a tė kem dėgjuar nė mediet tona elektronike.

        S’ka pėrgjigje!

        Idetė e pėrhapura andej kėndej kanė njė shqiptues tė parė.

        S’ka pėrgjigje!

        Duket, megjithatė, se shqiptues i parė publik i kėsaj ideje djallėzore, kėsaj klisheje, tė jetė Rexhep Qosja.

        S’ka pėrgjigje!

        Ēka tė kujton kjo ide e Rexhep Qosjes e pėrftimit tė Shqipėrisė si vend ndėrmjetės, njė sanduiē midis Lindjes dhe Perėndimit, njė qytetėrim as ashtu, as kėshtu?

        Mė kujton njė nga njollat e historisė shqiptare, kapardisjen e Shqipėrisė komuniste pėr kinse misionin e saj planetar pėr mbrojtjen e marksizėm-leninizmit?

        Ėhė! Po cili ėshtė kontributi yt nė kapardisjen e Shqipėrisė komuniste pėr kinse misionin e saj planetar pėr mbrojtjen e marksizėm-leninizmit?

        S’ka pėrgjigje!

        Sa kap numri i vjershave, tregimeve, romaneve, sprovave, artikujve, referateve, intervistave me tė cilat ti i ke shėrbyer posaēėrisht shumė asaj kapardisjeje tė Shqipėrisė nė kohėn e komunizmit pėr kinse misionin e saj planetar pėr mbrojtjen e marksisėm-leninizmit?

        S’ka pėrgjigje!

        A dėshiron t’i pėrkujtojmė titujt e tyre dhe tė shėnojmė ndonjė citat si mė tė gjatė?

        S’ka pėrgjigje!

        Si mund tė cilėsohet ideja e Rexhep Qosjes pėr pėrftimin e Shqipėrisė si vend ndėrmjetės, njė sanduiē midis Lindjes dhe Perėndimit, njė qytetėrim as ashtu, as kėshtu?

        Mund tė cilėsohet si ide delirante?

        Deri ku ju kanė ardhur idetė e tilla delirante shqiptarėve?

        Idetė e tilla delirante, me tė cilat pėr njė kohė Shqipėria u bė gazi i botės, u kanė ardhur nė majė tė hundės shqiptarėve.

        E pse idetė e tilla delirante ju kanė ardhur nė majė tė hundės shqiptarėve? A vetėm pse i shqipton Rexhep Qosja?

        Sepse idetė e tilla po “shkaktojnė ēoroditjen kryesore nė politikėn shqiptare. Njė pjesė e madhe e politikanėve flasin gjithė ditėn pėr Evropėn dhe Perėndimin, por mendjen, me sa duket, e kanė nga Lindja. Nga Lindja nė tė gjithė gamėn qė ajo ngėrthen: Lindja e Mesme, ish-lindja sovjetike, e po tė mos mjaftojė kjo, edhe ajo kineze maoiste”.

        E pabesueshme! Vėrtet delirante! Lindjefobi! Myslimanofobi! Myslimanofobia e Ismail Kadaresė, vėrtet, ėshtė delirante! Dhe, ėshtė e leverdishme!

 

* * *

POLITIKA E KĖSHTJELLĖZIMIT

 

- Sa pėrjashtues dhe moralisht i mjerė ėshtė mendimi i Ismail Kadaresė nė krahasim me mendimin e gjeniut grek, Nikos Kazanxhakis

- Mos mendojmė ne se Amerika dhe Evropa duan tė na konvertojnė nė tė krishterė pėr tė na pėrdorur nė “luftėn” fetare midis qytetėrimit tė krishterė dhe qytetėrimit islamik? Jo. Kjo nuk ėshtė ardhmėria jonė. Kjo mund tė jetė vetėm rrėshqitje politike dhe intelektuale e Ismail Kadaresė

- Qėndrimi shpėrfillės ndaj identitetit mysliman nė identitetin e gjithėsishėm shqiptar nuk ka se si tė pėrjetohet ndryshe pėrpos si fyerje prej shqiptarėve myslimanė qė si pėrbėrės tė identitetit tė vet kombėtar e ēmojnė edhe fenė myslimane me tė gjitha tė veēantat e saj shpirtėrore, morale dhe qytetėruese

 

* * *

 

        Shkrimtari Ismail Kadare jo vetėm se kundėrshton, dėnon, zhvlerėson, duke e quajtur, madje, njollė nė historinė e Shqipėrisė, pohimin tim se “fati ynė historik ėshtė i paracaktuar pėr tė sendėrtuar zbutjen e kundėrshtimeve mes Lindjes e Perėndimit”, por njėkohėsisht merr nė thumb tė gacatores sė tij edhe atė pjesė tė politikanėve shqiptarė, qė bėjnė politikėn e bashkėpunimit politik, diplomatik, ekonomik dhe, pse jo, kulturor tė Shqipėrisė me tė gjitha vendet pa dallim race, kombėsie, feje, ideologjie. Shihet qartė: Ismail Kadare e ngre zėrin, zėshėm, vendosmėrisht, kundėr ēdo kontakti tė Shqipėrisė me vendet e Lindjes sė Afėrme e tė Lindjes sė Mesme, domethėnė me vendet islamike, duke pėrfshirė kėtu, madje, edhe ish-republikat aziatike sovjetike, si vende me popullsi kryesisht myslimane. A ėshtė e mundshme? Dhe, pėrpos vendeve myslimane, Ismail Kadare e ngre zėrin edhe kundėr ēdo bashkėpunimi tė Shqipėrisė me Kinėn e cila pėr tė vazhdon tė jetė maoiste, si nė kohėn kur e ka shkruar romanin Dasma – jehonėn e revolucionit kulturor kinez nė letėrsinė shqipe! Siē e kėshillonte dikur Shqipėrinė komuniste qė tė mbahej larg, sa mė larg, prej imperializmit perėndimor dhe sa mė larg prej revizionizmit sovjetik, Ismail Kadare e kėshillon tani Shqipėrinė demokratike qė tė mbahet larg, sa mė larg, prej vendeve islamike! A ka nevojė fare tė shpjegohen burimet dhe frymėzimet e kėsaj myslimanofobie nė tė vėrtetė tė kėtij kėshtjellėzimi tė ri nė mėnyrė tė koniunkturshme tė Ismail Kadaresė? Jo.

        Por ka nevojė tė thuhen edhe disa fjalė pėr zhvlerėsimin politik dhe historik qė i bėn ai mendimit tim mbi fatin e paracaktuar historik tė Shqipėrisė pėr zbutjen e kundėrshtimeve midis Lindjes dhe Perėndimit.

        Pėr fatin e popujve tė tyre, dhe pėr fatin e kulturave e tė qytetėrimeve tė tyre ėshtė i madh numri i intelektualėve nė Perėndim dhe nė Lindje tė cilėt as nė kohėn e Luftės sė Ftohtė nuk janė pajtuar me kėshtjellėzimin e popujve e tė shteteve tė tyre, tė cilėt kanė predikuar dhe tė cilėt predikojnė lidhjet, bashkėpunimet, bashkėmarrėveshjet midis Perėndimit dhe Lindjes, midis qytetėrimit tė krishterė dhe qytetėrimit mysliman. Dhe, fatmirėsisht, numri i tyre tani ėshtė nė rritje si pas Luftės sė Dytė Botėrore. Janė kėta intelektualė tė cilėt jo vetėm se nuk e kundėrshtonin dhe nuk e kundėrshtojnė, dhe jo vetėm se e predikonin dhe e predikojnė, por e quanin dhe e quajnė tė fisėm misionin historik tė vendit tė tyre pėr zbutjen e kundėrshtimeve midis Lindjes dhe Perėndimit. Dhe, pėr mė tepėr, kėtė fat tė rėndė, tė vendit tė tyre e quanin dhe e quajnė tė shenjtė.

        Po e citoj njėrin prej tyre: po e citoj shkrimtarin grek, Nikos Kazanxhakis, i cili nė romanin e tij tė lavdishėm, njė kryevepėr e letėrsisė botėrore, Letėr El Grekos, pėrkthyer shqip nga Miēo Gubera e tė botuar nga Shtėpia botuese Eugen, nė vitin 2001, pėrpos tė tjerash, shkruan:

        “Pozicioni i Greqisė ėshtė me tė vėrtetė tragjik; pėrgjegjėsia e Greqisė sė sotme ėshtė dėrrmuese; ajo ngarkon mbi supet tona njė detyrė tė rrezikshme, tė vėshtirė pėr t’u plotėsuar.Forca tė reja ngrihen nga Lindja, po ashtu forca tė reja ngrihen nga Perėndimi dhe Greqia qėndron gjithmonė midis kėtyre dy shtysave qė pėrplasen e bėhet edhe mė shumė vendi i vorbullave. Perėndimi ndjek traditėn e logjikės e tė kėrkimit, turret pėr tė pushtuar botėn; Lindja, shtyrė nga forca tė tmerrshme tė subkoshiencės, pėrpiqet edhe ajo tė pushtojė botė. Greqia, ndėrmjet tyre, kryqėzimi gjeografik e shpirtėror i botės, ka detyrė sėrishmi t’i pajtojė kėta dy sulmues tė mėdhenj, duke arritur sintezėn e tyre. A do tė mundet?

        Fat i shenjtė, tmerrėsisht i hidhur.”

        Bėni krahasim!

        Sa i thjeshtė ėshtė mendimi im pėr fatin e paracaktuar historik tė Shqipėrisė pėr tė zbutur kundėrshtitė midis Lindjes dhe Perėndimit nė krahasim me mendimin e autorit grek, i cili nuk ishte njeri pa paragjykime politike dhe ideologjike, por, megjithatė, ishte humanist i vetėdijshėm pėr misionin qė historia ia kishte caktuar vendit tė tij: jo vetėm pėr tė zbutur, si them unė pėr Shqipėrinė, kundėrshtimet mes Lindjes e Perėndimit, po pėr tė bėrė sintezėn e tyre.

        Bėni krahasim! Sa kundėrhistorik e sa shkurtpamės ėshtė mendimi i Ismail Kadaresė, gabimisht i pandehur si i koniunkturshėm sot, me tė cilin ia mohon Shqipėrisė, me mbi dy tė tretat e popullsisė-myslimane, misionin qė ia kanė paracaktuar historia dhe gjeografia, pėr tė luajtur rol, vėrtet, ndėrmjetėsues, pėr tė qenė jo “sanduiē”, po subjekt historik, qytetėrues, moral nė zbutjen e kundėrshtimeve mes Lindjes e Perėndimit sot! Sa pėrjashtues dhe moralisht i mjerė ėshtė mendimi i Ismail Kadaresė nė krahasim me mendimin e gjeniut grek, Nikos Kazanxhakis, i cili Greqinė, me fare, fare pak popullsi myslimane dhe jo greke, e sheh si ndėrmjetėsuese, madje si vend pajtimi, ku do tė arrijnė sintezėn e tyre Lindja e Perėndimi, i cili Greqinė e sheh ēka ajo ishte e do tė jetė: kryqėzimi gjeografik e shpirtėror i dy botėve.

        E kush e sheh njėmendėsinė shqiptare tė tillė ēfarė ėshtė, kush e sheh njėmendėsinė shqiptare pa paragjykime fetare e politike, kush e sheh njėmendėsinė shqiptare pa e shpėrnjohur pėr shkak tė leverdive tė veta tė ēastshme, do tė thotė: mė parė se Greqia – me fare pak popullsi myslimane dhe jogreke, ėshtė Shqipėria (me Kosovėn dhe Maqedoninė Perėndimore) – me mbi dy tė tretat popullsi tė besimit mysliman, ėshtė, pra, Shqipėria ai kryqėzimi gjeografik dhe shpirtėror i dy botėve, i Lindjes dhe i Perėndimit, qė ka misionin historikisht tė paracaktuar pėr zbutjen e kundėrshtive tė tyre.

        E kuptueshme.

        Tokat shqiptare janė ato nė tė cilat, mė dukshėm e mė krijueshėm se kudo nė Ballkan apo nė botė, ka ngjarė takimi i Lindjes dhe i Perėndimit, ėshtė arritur bashkimi midis qytetėrimit tė krishterė dhe qytetėrimit mysliman. Kultura dhe qytetėrimi shqiptar, ashtu si i ka trashėguar brezi ynė – brezi qė i afrohet fundit tė jetės, ėshtė dėshmia e kėsaj. Dhe, bashkėjetesa shumėshekullore e harmonishme fetare nė tokat shqiptare ėshtė dėshmia e mrekullueshme e kėsaj.

Dhe, ky mision i paracaktuar i Shqipėrisė nuk e nxjerr Shqipėrinė sot as gjeografikisht, as shpirtėrisht, as politikisht prej Evropės. Pėrkundrazi, pikėrisht pėr shkak tė kėtij misioni, do tė duhej ta bėnte mė tė dėshiruar pėr Bashkimin Evropian.

        Mos mendojmė ne se Evropa dhe Amerika do tė na ēmojnė, vėrtet, pse prodhojmė kėso mendimesh pėrjashtuese, si tė Ismail Kadaresė, qė na kthejnė nė kohėn e Luftės sė Ftohtė? Mos mendojmė ne se Amerika dhe Evropa do tė na ēmojnė, vėrtet, mė shumė pse ministrin spanjoll tė Punėve tė Jashtme e presim gojėkyēur vetėm pse kishte ardhur nė Tiranė pėr tė frymėzuar pikėrisht rolin zbutės tė Shqipėrisė, me njė pjesė tė madhe tė popullsisė sė besimit mysliman, nė marrėdhėniet e sotme midis Lindjes myslimane dhe Perėndimit tė krishterė? Mos mendojmė ne se Amerika dhe Evropa duan tė na konvertojnė nė tė krishterė pėr tė na pėrdorur nė “luftėn” fetare midis qytetėrimit tė krishterė dhe qytetėrimit islamik? Jo. Kjo nuk ėshtė ardhmėria jonė. Dhe, kjo nuk ėshtė ardhmėria e qytetėrimeve. Dhe, kjo nuk ėshtė politika e Perėndimit. Kjo nuk duhet tė jetė dhe historikisht nuk do tė mund tė jetė politika e Shqipėrisė. Kjo mund tė jetė vetėm rrėshqitje politike dhe intelektuale e Ismail Kadaresė.

 

IDENTITETI I NĖNĒMUAR

 

        Prej hidhėrimit mospajtues me tė cilin reagon ndaj pohimit tim se nė identitetin shqiptar janė tė pėrmbajtur pėrbėrės tė krishterė dhe pėrbėrės myslimanė, se identiteti kombėtar shqiptar nė tė vėrtetė ėshtė njė pėrgjithėsi, njė e pėrbashkėt, njė e tėrė e gjerė, e identitetit fetar tė krishterė dhe e identitetit fetar mysliman, nė tė cilėt janė bashkuar edhe pėrbėrės historikė, kulturorė, zakonorė, moralė e tė tjerė edhe mė tė pėrparshėm; prej pėrzgjedhjes sė njėanshme tė disa tė dhėnave apo trillimit tė disa tė tjerave; prej analizės dhe shpjegimit tė njėanshėm tė tyre, kur e kur tė cekėt e tė njėanshėm deri nė naivitet dhe, mė nė fund, prej disa pėrgjithėsimeve qė bėn, del qartė se Ismail Kadare mohon tė vėrtetėn dhe tė drejtėn pėr identitetin shqiptar i tillė ēfarė ėshtė dhe madhėron njė identitet evropian shqiptar sot tė mbajtur prej tij nė shemėrim tė supozuar me identitetin mysliman tė Lindjes. Qėndrimi shpėrfillės ndaj identitetit mysliman nė identitetin e gjithėsishėm shqiptar nuk ka se si tė pėrjetohet ndryshe pėrpos si fyerje prej shqiptarėve myslimanė qė si pėrbėrės tė identitetit tė vet kombėtar e ēmojnė edhe fenė myslimane me tė gjitha tė veēantat e saj shpirtėrore, morale dhe qytetėruese. Mund tė thuhet kėshtu sepse nė gjykimet e tij janė shpėrfillur: adetet qė shoqėrojnė ceremonitė e lindjes, tė martesės dhe tė varrimit; mėnyra tė jetės nė shtėpi dhe nė shoqėri; ceremonitė fetare nė ndėrtesat dhe nė vendet e kultit; veshjet me tė cilat shumė gra myslimane vishen nė shtėpitė e tyre apo edhe dalin nė qytete; muzika popullore me veēori tė muzikės orientale; vallet popullore me veēori tė valleve orientale; kuzhina popullore me veēori tė kuzhinės orientale; arti popullor nė tė cilin janė tė pėrmbajtura motive dhe veēori tė tjera tė artit popullor turk dhe arab; krijimtaria letrare, fetare, iluministe, pedagogjike, morale, dokumentare e shkruar me alfabetin arab; monumentet fetare kulturore siē janė xhamitė, teqetė dhe tyrbet, numri i tė cilave, posaēėrisht i xhamive, ėshtė i madh nė Shqipėri, nė Kosovė dhe nė tė gjitha trevat ku jetojnė shqiptarė nė Ballkan; urat dhe kėshtjellat e ngritura nė kohėn e Perandorisė Otomane vlera kulturore historike e tė cilave ėshtė e madhe; objektet e arkitekturės bashkėkohore, nė tė cilat shihen pėrbėrės tė arkitekturės tradicionale orientale; qytetet e njohura shqiptare si Shkodra, Berati, Vlora, Prizreni, Gjakova, Peja, Gjirokastra e tė tjera, nė tė cilat arkitektura evropiane paraqitet vonė, kryesisht, gjatė Luftės sė Dytė Botėrore dhe nė kohėn e komunizmit.

(Maj 2006) 

 

Ismail Kadare fillon njė polemikė tė pa nxitur nga R. Qosja

 

„Tė jem i sinqertė: nuk kam pritur se mund tė jem i fyer prej tij jo vetėm pėr njė sėrė arsyesh, pėr tė cilat nuk mund tė flas kėtu, por edhe pėr arsye se nė trajtesėn time “Ideologjia e shpėrbėrjes”, kundėr sė cilės ėshtė ngritur me sprovėn “Identiteti evropian i shqiptarėve”, askund nuk e kam pėrmendur dhe nuk e kam pėrmendur, sepse nė asnjė rast nuk kam menduar pėr tė. As nuk e kam pėrmendur Ismail Kadarenė nė atė trajtesė, as nuk e kam cituar nė ēfarėdo mėnyre ndonjė vepėr, intervistė a deklaratė tė tij.“ Akademik Rexhep Qosja

  

 

IDENTITETI EVROPIAN I SHQIPTARĖVE

 

Shkruan:Ismail Kadare


Sprovė

1

         Nė shkurt tė vitit 2006, kryekomisioneri i Kėshillit tė Evropės, Baroso, fluturoi me avion pėr nė Tiranė, pėr nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Shqipėrisė sė vogėl me kontinentin e madh evropian.

         Disa vite mė parė fjala “marrėveshje” e pėrdorur pėr Evropėn, do tė ishte fatale nė Shqipėri, madje aq fort, saqė do tė ēonte nė burg ose nė pushkatim cilindo. Pėr Evropėn ishte e pėrshtatshme vetėm njė fjalė, ajo e kundėrta me marrėveshjen, pra “mosmarrėveshja”. Mosmarrėveshje e plotė, e palodhshme, e pėrjetshme. Ky ishte urdhri numėr njė i kohės. Programi i pandryshueshėm komunist. Thėnė ndryshe: verdikti kundėr Shqipėrisė. Nė dhjetor tė vitit 1990, ky verdikt u shkel me kėmbė e u thye. Fjalėt “e duam Shqipėrinė si Evropa”, ishin tė parat qė gjėmuan nė trajtėn e njė himni, e njė programi tė ri. E bashkė me to, disa javė mė pas, shtatorja e njeriut mė antievropian qė kishte njohur ky vend, u thye e u zvarrit gjithashtu.Qė nga ajo kohė Evropa, mė saktė Evropa atlantike nuk pushoi sė qeni xanxa kryesore pėr shqiptarėt.

         Mė 1997, kur pėr turpin tonė, shteti shqiptar ra, ishte Evropa qė na u gjend nė fatkeqėsi. S’na erdhi ashtu siē e kishim pritur: me viza, para dhe, Zoti e di ēfarė, por me armė dhe topa, pėr tė na pajtuar me njėri-tjetrin. Pėrpara se Evropa me NATO-n tė merrnin kėtė vendim tė madh, disa herė u ngrit dyshimi se mos shqiptarėt e ndėrkryer, ashtu tė armatosur siē ishin, tė qėllonin trupat ndėrhyrėse.

         Pėr fat tė mirė, kjo nuk ndodhi. Midis marrėzisė, populli shqiptar e bėri sė paku njė gjė tė menēur. Nė vendin ku mosprekja e kufirit prej ēizmes sė ushtarit tė huaj, ishte kthyer nė mit, asnjė armė, qoftė edhe pėr zakon, nuk u shkreh kundėr ushtrisė euroatlantike. Ishte hera e parė qė nė historinė shqiptare ndodhte njė gjė e tillė. Ajo ishte njė dėshmi e madhe: dėshmi prekėse, se atė ushtri qė po zbarkonte nga deti dhe nga ajri, shqiptarėt e quajtėn si tė tyren.

         Vetvetishėm midis kaosit, pa retorikė integruese, pa u shtyrė prej askujt, shqiptarėt treguan qartė se ndiheshin evropianė. Ata nėnshkruan kėshtu njė akt monumental: rigjetjen e Evropės sė humbur.

         Dy vite mė pas, si njė pėrgjigje e mirėkuptimit, ndodhi e pabesueshmja. E njėjta ushtri euroatlantike, me avionė, raketa e bombardime, ndėrhyri pėr ēlirimin e Shqipėrisė sė jashtme, Kosovės. U duk sikur kontinenti mėmė, i penduar pėr harresėn e gjatė, po kujtohej mė nė fund pėr popullin e braktisur.



         Nėse marrėdhėniet e Evropės me mė trillanin e tre gadishujve tė saj jugorė, Ballkanin, mund tė thuhej se ishin kundėrthėnėse, ato me shtetin e vogėl shqiptar, e kapėrcenin ēdo pėrfytyrim.

         Pėrpara se tė kujtojmė tepėr shkurt kronikėn historike, le tė sjellim ndėr mend vitet e tranzicionit, ato qė i mbajnė mend tė gjithė.

         Fill pas dehjes sė parė pėr Evropėn, madje mu midis dalldisjes pėr tė, nuk u bė e qartė asnjėherė se ēfarė e shtyu qeverinė e parė demokratike tė bėnte njė lėvizje kundėrthėnėse. Krejt si njė shpend i verbėr, njė dėrgatė shqiptare fluturoi me avion pėr nė Xhedal, fluturim pas tė cilit Shqipėria u gdhi nė Ligėn Islamike.

         Opozita e majtė bėri njėfarė zhurme, kundėrshtuese, qė u quajt me tė drejtė e pasinqertė, ngaqė kur ajo vetė erdhi nė pushtet, nuk bėri asgjė pėr ta rishqyrtuar anėtarėsimin ende tė paratifikuar nė Parlament. Kjo u shpjegua dymėnyrash. E para, se opozitės, sė akuzuar, pėr shkak tė liderėve tė saj, si grekofile, i interesonte njė ngjyrim i tejshquar islamik pėr t’u mjegulluar filogreqizmi i saj. E dyta, hotelet e shtrenjta tė Dubait, tė shoqėruar, ndoshta, nga dhurata tė shtrenjta, ishin mjaft joshėse gjithashtu pėr tė majtėn.

         Kur u duk se, pas kėsaj turbullire, njėfarė konsensusi u arrit midis dy krahėve kryesorė politikė, tė djathtės dhe tė majtės, lidhur me Evropėn, kur u duk se u kapėrcye disi edhe xhelozia e secilės palė, qė futjen nė Evropė ta kryente ajo e kurrsesi pala tjetėr; shkurt, kur u duk mė nė fund se dritėza e shumėpritur nė anėn tjetėr tė tunelit po shfaqej, nė vend tė kthjellimit tė strategjisė politike shqiptare, ca re tė zeza e mbuluan horizontin.

         Ishin ca hamendje pėrherė e mė shqetėsuese, ca si mėdyshje kinse filozofike, kinse hamletiane: jemi apo s’jemi evropianė. Tė jemi a tė mos jemi tė tillė. Ėshtė Shqipėria Evropė, a s’ėshtė Evropė. Ėshtė Lindje a Perėndim. Ėshtė mė shumė Perėndim se Lindje. Ėshtė mė shumė myslimane se e krishtere. Ėshtė edhe ashtu edhe kėshtu. S’ėshtė as ashtu, as kėshtu etj., etj.

         U dukėn si pėrēartje komike nė fillim. Ndėrkaq, hamendjet e hamletizmat sa vente shtoheshin. Le ta themi mė mirė haptas atė qė kemi fshehur. Pėrse tė hiqemi ata qė s’jemi? Pėrse, hiqemi si evropianė, kur dihet qė s’jemi tė tillė? Shkurt, pėrse tė na vijė turp nga identiteti ynė joevropian?

         Sa mė shumė qė nėnshkrimi i marrėveshjes sė Shqipėrisė shtetėrore me Evropėn afrohej, aq mė fort ndiheshin murmurimat. Sa mė shumė qė afrohej caktimi i statusit tė Kosovės, me fjalė tė tjera, besimi i Evropės e i Amerikės se Kosova mund tė hynte si shtet i pavarur nė familjen kontinentale, aq mė kėmbėngulėse bėhej krrokama se shqiptarėt ishin si mish i huaj, pra i padashur, pėr Evropėn.

         S’ishte mbushur as java e fillimit tė bisedimeve tė Vjenės pėr statusin e Kosovės, e s’kishin kaluar veē disa orė qė avioni i kryekomisionerit evropian Baroso, ishte ulur nė aeroportin e Tiranės, kur murmurimat disi kaotike u shtuan. Ato u shfaqėn madje edhe atje ku priteshin mė pak, si pėr shembull, nė ndonjė deklarim tė akademikut nga Kosova, Rexhep Qosja. Thelbi i shkrimit tė tij “Identiteti kombėtar dhe vetėdija fetare”, ėshtė pėrpjekje pėr tė treguar se shqiptarėt vetėm pėrgjysmė i pėrkasin qytetėrimit evropian. Sipas Qosjes shqiptarėt s’kanė pse tė shtiren si evropianė, ngaqė ata “i takojnė qytetėrimit islamik hiē mė pak se qytetėrimit tė krishterė”.

         I turbullt, i cekėt dhe i pasaktė, akademiku bie nė kundėrshtim me veten dhe shkrimet e tij tė mėparshme ku ai me tė drejtė, ka qenė ithtar i vendosur i tezės se atdheu ėshtė njė, e fetė janė tri, pra, nuk janė fetė ato qė kushtėzojnė identitetin por tjetėr gjė. E megjithatė, kur vjen puna pėr tė vėrtetuar evropianizmin e munguar shqiptar, Qosja pėrdor pikėrisht fjalėt “islamik” dhe “i krishterė” thua se njė shqiptar i krishterė mund tė jetė evropian, por njė shqiptar mysliman, kurrsesi!

         Por keqkuptimet nė shkrimin e Qosjes nuk janė vetėm kėto. Pėrveē nervozizmit tė papėrligjur ndaj asaj tradite kulturore qė ka qenė lidhur me katolicizmin e hershėm shqiptar, nervozizėm qė nuk lė pa prekur mbajtjen e portretit tė Nėnė Terezės nė institucionet e Kosovės, nė kėto shkrime spikat diēka e errėt dhe e rrezikshme: ndarja e identitetit shqiptar. Muzika ngjan si e njohur. Askush nuk mund tė jetė aq naiv sa tė mos e kuptojė se njė identitet i ndarė ėshtė njė komb i ndarė. Askush s’mund tė jetė aq i ngathėt nga mendja qė tė mos e kuptojė se pėrjashtimi i gjysmės ose shumicės sė kombit shqiptar nga identiteti evropian, do tė thotė pėrjashtim nga Evropa. Dhe pėrjashtimi nga Evropa nuk ėshtė larg dėbimit nga Evropa.

         Ky nuk ėshtė as pėrfundim teorik e as filozofik. Kombi shqiptar, pėrpara se ta lexojė nė libra e ka ndier nė mishin e tij kėtė lemeri. Shpėrnguljet me dhunė kanė hyrė nė vetėdijen e traumatizuar tė disa brezave shqiptarė. Kėto shpėrngulje nuk ranė si rrufe nė qiell tė pastėr. Ato ishin pėrgatitur pėr njė kohė tė gjatė nga zyra kriminelėsh, nga ushtarakė sadistė, nga akademikė tė zinj si Vasa Ēubrulloviēi, nga mendėsia e njė popullsie tė tėrė tė dehur prej etheve shoviniste. Nė kėtė pėrgatitje, po ta hulumtosh tani do tė gjesh paradigmat e vjetra: Njėra prej tyre ėshtė identiteti joevropian i shqiptarėve. Shqiptarėt, turq tė ardhur nga Anadolli. Shqiptarėt, myslimanė, mish i huaj pėr Evropėn e krishtere. Shqiptarėt, rrezik pėr qytetėrimin evropian. Shqiptarėt duhen mbajtur tė tkurrur, tė thyer nė mes. Na lini ne ta bėjmė kėtė punė.


         Gjithė strategjia e Millosheviēit pėr tė marrė dritėn jeshile nga Evropa pėr zhbėrjen e sė paku gjysmės sė kombit shqiptar, atij “qė s’kishte identitet evropian”, domethėnė tė shqiptarėve mė besim mysliman, bazohej nė besimin e tij tė verbėr se Evropa do tė binte nė kėtė kurth gjenocidar.

         Ne e dimė ē’ndodhi. Evropa dhe SHBA-ja nuk ranė nė kurth dhe kjo ėshtė njė nga aktet mė tė ndritshme tė qytetėrimit perėndimor.


3

         Pėrpara se t’i kthehemi tezave pėr identitetin e pėrgjysmuar shqiptar, le tė hamendėsojmė njė ēast se ndoshta mbrojtėsit e tyre kanė tė drejtė. Me fjalė tė tjera tė shtrojmė pyetjen se mos vallė gjithė kėto vite, madje disa shekuj me radhė nuk e paskėshim ditur ē’kemi qenė? Ose e kemi ditur gabim? Mos na kanė gėnjyer poetėt, nga De Rada te Naim Frashėri, qė tė kujtojmė se jemi ata qė s’jemi? Dhe prapė mund tė vazhdonim. Mos vallė mė 1990, kemi lėshuar britmėn e gabuar “E duam Shqipėrinė si Evropa?” Mos vallė ajo duhej tė ishte: “E duam si Evropa, por e duam edhe si Azia”, ose “Hiē mė pak se Azia?” Shkurt mos jemi ata qė s’jemi?

         E gjithė kjo nuk ėshtė aspak pėr tė qeshur. Pėrēartje tė tilla, nė prag tė afrimit tė portave tė Evropės, pėrpara se tė ishin komike, janė thellėsisht tragjike. Si tė tilla, ato kėrkojnė njė pėrgjigje tė qartė, serioze dhe pse jo, tė prerė. Nė raste tė tilla parimi kryesor ėshtė se njė popull ėshtė ai qė ėshtė dhe s’ka nevojė as pėr pudėr zbukurimi e as pėr blozė pėrēmuese.

         Letrat e Shqipėrisė janė tė qarta.

         Populli shqiptar nuk ka identitet gjysmak, tė shtirė apo tė fshehur pas lajlelulesh mashtruese. Identiteti i tij ėshtė gjithashtu i qartė, pavarėsisht se dikush nuk dėshiron ta shohė, e dikujt nuk i intereson ta shohė.

         Gjeografia, gjėja mė kokėfortė nė botė, dėshmon e para evropianitetin shqiptar. Zelli i atyre qė me ēdo kusht duan ta zbehin disi edhe kėtė fakt kokėfortė, arrin disa herė tė krijojė pėrshtypjen se Shqipėria ėshtė nė skaj tė Evropės dhe fill pas saj nis Turqia, ose Azia. Ndėrkaq, kur hedh sytė nė hartė vėren se gjer nė atė kufi shtrihen sė paku tri shtete tė tjera: Maqedonia, Greqia dhe Bullgaria. Pėr tė mos pėrmendur atė qė quhet “Turqia evropiane”.
Popullsia shqiptare, ashtu si e gjithė kontinentit evropian, ėshtė e bardhė. Ashtu si gjuha, ajo quhet, nė rastin mė tė favorshėm, pasardhėse e ilirėve, nė mė tė pafavorshmet, e trako-ilirėve. Historia e Shqipėrisė, ashtu si e gjithė gadishullit, gjer nė pushtimin otoman, ėshtė pjesė e kronikės mesdhetare evropiane. Sė paku tri qytete kryesore tė saj, me jetė tė pandėrprerė, Durrėsi, Shkodra dhe Berati, kanė afėrsisht njė moshė me Romėn. Lidhjet ekonomike e ushtarake, ligjet rregulluese (statutet) e qyteteve, tė rrugėve e porteve detarė janė tė njė natyre me ato tė kontinentit. Gjurmėt arkeologjike greko-iliro-romake, teatro e amfiteatro gjenden gjithashtu kudo. Historia e mesjetės shqiptare sipas veprės monumentale tė Milan Shuflait, jepet nė njė tablo tė plotė me principatat, kryezotėt, aleancat, krushqitė e natyrisht grindjet e pashembullta, tradita e tė cilave ka mbėrritur e pazbehur aspak gjer nė ditėt tona.

         Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, heroi kombėtar shqiptar, pėrmendja e tė cilit ishte e ndaluar nė Shqipėri pėr pesė shekuj, pėr shkak tė sundimit otoman, u bė sė pari njė mit evropian, (mbi njė mijė vepra historike e artistike, tė shkruara pėr tė), pėrpara se Evropa t’ia rikthente Shqipėrisė nė shekullin XX.

         Letėrsia e hershme shqipe, letėrsi dygjuhėshe, shqip e latinisht, si nė shumicėn e vendeve evropiane, u zhvillua nė tė njėjtin nivel pėr gati tre shekuj. Emra tė mėdhenj tė saj si Pjetėr Budi, Frang Bardhi, Pjetėr Bogdani i botonin veprat e tyre dygjuhėshe nė kryeqendrat kulturore evropiane, pėr t’i sjellė fshehtazi nė Shqipėri, ku shkrimi dhe shtypshkrimi shqip ishin tė ndaluara.

         Nė kushtet dramatike tė ndalimit, mė 1908, njė komision i kryesuar nga Gjergj Fishta dhe Mithat Frashėri, me shpalljen e alfabetit latin si alfabet zyrtar tė shqiptarėve, dhanė njė kumt tė qartė tė evropianizmit shqiptar. Kjo ndodhte nė prag tė agut, pas njė nate tė gjatė pesėshekullore, kur mendjet ishin ende tė turbullta, dhe alfabeti latin nė Ballkan ishte tepėr i rrallė.

         Me kėtė mall tragjik pėr Evropėn e humbur, Shqipėria mbėrriti nė vitin 1912, vit i lirisė sė saj.

         Mė 28 nėntor u shpall pavarėsia, dhe nga zgafellat e kombit u nxor flamuri i moēėm mbretėror me shkabė dykrenore, njė nga emblemat e mėdha, e cila, prej botės romako-bizantine i kishte kaluar Evropės e kishte zėnė vend nė qendėr tė heraldikės sė saj. Kontinenti nėnė, nė njė vrull fisnikėrie ua njohu atė shenjė shqiptarėve. Por gjestet e Evropės do tė ishin mė pas tepėr tė kursyera pėr ta.


4

      Ishte e natyrshme qė krahas kėsaj historie filoevropiane, e kundėrta e saj do tė rrugėtonte paralelisht me tė: kundėrevropianizmi. Ai ishte i pashmangshėm sidomos gjatė pushtimit pesėshekullor osman. Programi kryesor i perandorisė, misioni i saj i shpallur ishte pushtimi dhe shkatėrrimi i Evropės mbarė. Merrej me mend se sa e egėr do tė ishte kjo perandori me trojet e porsapushtuara tė kontinentit armik. Dhe egėrsia nuk vonoi. Pas nėnshtrimit fizik nisi ai shpirtėror. U lanė nė kėmbė kishat, por u ndaluan shkollat dhe gjuha e shkruar. Me sa duket qysh atėherė u kuptua se kishat, duke qenė dyllojėshe, katolike dhe ortodokse, ishin mė pak tė rrezikshme se gjuha, e cila ishte njė. Shumė shpejt njė besim i ri, do t’u shtohej tė parėve, feja myslimane me xhamitė e saj.
Por gjuha do tė ishte prapė njė, ashtu siē ishte identiteti i popullit. Ky i fundit, qysh atėherė, natyrshėm e zuri vendin e vet mbi tre besimet kryesore tė shqiptarėve. Qėllonte qė brenda njė familjeje tė gjėllinin pėrbri besimi katolik dhe mysliman, tė ndarė midis vėllezėrve. Nisur nga kjo, s’duhej ndonjė filozofi pėr tė kuptuar se fetė mund tė ishin tė ndryshme, por identiteti, ashtu si lidhja gjinore, mbetej gjithmonė njė. Kishim pasur njė atdhe pėr tė tre besimet dhe kjo s’do tė ndryshonte, dhe kjo s’mund tė ndryshonte kurrė.

         Nostalgjikėt e sotėm tė perandorisė otomane duket se e kanė harruar ē’ka ndodhur nė atė kohė. Edhe sikur shtypje e plojė tė tmerrshme tė mos kishte pasur, do tė mjaftonte tragjedia e ndalimit tė shkollave pėr disa shekuj rresht, pėr tė kapur pėrmasat e sė keqes.

        Shqipėria, ashtu si gjithė vendet e gadishullit, u dėmtua rėndė. U dėmtua e u tret trupi i saj, por po aq i lemerishėm ishte gjymtimi i trurit nga terri i gjatė i padijes. E veē kėsaj ndėrprerjeje ogurzezė do tė mjaftonte tė kujtonim nxėnėsit dhe mėsuesit e masakruar, kur kapeshin duke mėsuar shkrim e kėndim, nė bodrumet e fshehta, pėr tė kuptuar se pėrse gjuha shqipe u ngrit mė pas nė statusin e martirit dhe pėrse zuri vendin e njė tempulli.

        Lufta pėr zbehjen e identitetit shqiptar dhe zėvendėsimi me atė otoman, ishte e lodhshme dhe e pėrditshme. Perandoria, ashtu si kudo nė Ballkan, u pėrpoq tė krijonte tė tjera zakone, stil, vese, arkitekturė, veshje, muzikė dhe letėrsi. Diku ia dilte e diku kurrsesi. Letėrsia e bejtexhinjve, pėr shembull, njėfarė brumi i pėrzier shqiptaro-turk, u thye pėrfundimisht, si njė sajesė prej qerpiēi prej murit hijerėndė e monumental, ndonėse tė ftohtė, tė traditės sė letėrsisė dygjuhėshe shqiptaro-latine.

         Gjatė kohės sė komunizmit u bėnė shumė pėrpjekje pėr ta rehabilituar kėtė letėrsi, me qėllimin meskin pėr t’ia kundėrvėnė letėrsisė tradicionale mesjetare, sidomos asaj katolike, qė regjimit nuk i pėlqente kurrsesi. Mirėpo kur studiuesit e morėn nėpėr duar, e panė se pėrveē qė ishte qesharake pėr nga niveli, ajo ishte thellėsisht e pamoralshme. E paraqitur kinse si letėrsi me probleme shoqėrore-klasore e erotike (me gjasme tepėr e guximshme pėr kohėn), u pa se si ana shoqėrore, si ajo erotike, ishin tepėr tė dyshimta. Kjo e fundit, pėr shembull, s’ishte aspak erotizėm normal, por i mbushur me motive ashikėsh e dylberėsh. Gjer kėtu edhe mund tė pranohej, madje mund tė quhej tepėr e pėrparuar, pėr tė mos thėnė qė Shqipėria mund ta paraqiste sot si dėshmi tė habitshme tė vizionit tė saj tė emancipuar pėr homoseksualizmin, dy shekuj pėrpara Evropės sė sotme!

         Por kjo punė ishte mė e ndėrlikuar. E ashtuquajtura letėrsi erotike, nė njė pjesė tė madhe tė saj s’ishte gjė tjetėr veēse bejte dhe lavde pėr pedofilinė. Ne i dėgjojmė kėto kėngė ende sot, por shtiremi sikur nuk i marrim vesh ē’thonė. Ato gjėmojnė disa herė nėpėr lokalet e natės, madje, nė programet televizive, e ne prapė shtiremi se nuk i kuptojmė. Mjafton njėfarė pėrqendrimi nė kėto tekste e kėto melodi, mjaftojnė dėshmitė e shkruara tė kohės, pėr tė kuptuar se cili ėshtė thelbi i kėsaj nėnkulture, tė futur kontrabandė, nėn pasaportėn e artit popullor. “Ēunat e vegjėl”, adoleshentėt, dylberė me shallvare mėndafshi e vetulla tė hequra, nga njėra anė dhe ashikėt e moshuar, “lalėt” me mustaqe, qė psherėtinin tė dergjur pėr ta, nga ana tjetėr, ishin personazhet kryesore tė kėtyre idileve tė neveritshme.
          Ende nuk dihet nga kishte buisur kjo kundėrkulturė, qė jo vetėm me shqiptarėt, por me asnjė popull ballkanas s’kishte lidhje. Nė thelb ajo bartte brenda saj njė program tė fshehur zhburrėrimi e zvetėnimi moral tė pashembullt. Nuk duheshin veē disa breza “ēunash” e “lalėsh” tė tillė qė jo liria, por vetė ideja e lirisė tė perėndonte pėrgjithmonė. Kundėr kėsaj lyre qė s’dije ē’emėr t’i vije, u ngrit Rilindja Kombėtare Shqiptare. Me programin e saj tė qartė evropianist, me kthjelltėsinė e mendimit, strategjinė burrėrore dhe idetė iluministe, ajo e mėnjanoi si njė rreckė atė kinse kulturė qė po rrihte t’i zinte frymėn Shqipėrisė.  Pas tėrheqjes sė shtetit osman nga gadishulli, lufta midis identitetit tė lodhur shqiptar dhe kėtij kinse identiteti lėngaraq, u duk se do tė pėrfundonte shpejt. Ky i fundit s’e kishte mė pėrkrahjen e shtetit pushtues, kurse identiteti shqiptar, si njė luan i zgjidhur nga zinxhiri, dukej se mund tė fshinte ēdo pengesė qė do t’i dilte pėrpara.

         Por nuk ndodhi ashtu.

         Fill pas ardhjes sė mbretit gjerman Vilhelm Vidit, i dėrguari protestant i Evropės, nė vendin me tri fe, rebelimi i Haxhi Qamilit ishte njė ogur i keq. I nisur si mllef kundėrevropian ai pėrfundoi nė tėrbim antishqiptar. Nėn daullet dhe klithmat “Dum Babėn!”, qė do tė thoshte, as mė pak as mė shumė: “Duam robėrinė!” hordhitė e haxhiqamilistėve digjnin flamurin shqiptar, mbyllnin shkollat shqipe, masakronin nxėnės e mėsues, si dikur.  Ky rebelim egėrshan u shfaq kėshtu befas si krah i armatosur i asaj dergjjeje tė pėrgjumur shallvaresh e psherėtimash, qė shqiptarėt nuk e kishin marrė seriozisht.


5
         Nga burrat e shtetit, mbreti Zog ishte njė ndėr ata qė mė sė shumti u shqetėsua nga njė pėrsėritje e mundshme e haxhiqamilizimit. Pėrpjekjet e tij, shpeshherė tė dėshpėruara, pėr njė shtet shqiptar evropian, binin ndesh me fytyrėn reale tė Shqipėrisė. Shqipėria ishte e vonuar. E pėrveē vonesės, ajo kishte njė pengesė tjetėr. Ndėrsa nė vendet e tjera feja zotėruese e krishtere ndihmonte pėr ndarjen nga tradita otomane, nė Shqipėri, ajo traditė mund tė strehohej pikėrisht pas fesė zotėruese, myslimanizmit. (Parazitė tė shumtė do t’i ngjiteshin kėsaj feje, sidomos nė shekullin e njėzetė, duke pėrfshirė edhe tė fundit, atė mė tė rrezikshmin, terrorizmin.) Por jemi ende nė fillim tė shekullit. Faik Konica, qysh pa u pėrmbysur perandoria, u drejtoi njė thirrje “muhamedanėve shqiptarė”. Thirrja ishte profetike: otomanėt po rrėzoheshin, ē’do tė bėnin myslimanėt shqiptarė?

         Konica dhe gjithė mendjet e ndritura tė kohės e kuptonin se ēėshtja e myslimanizmit shqiptar, ishte nė tė vėrtetė ēėshtja e ekzistencės sė Shqipėrisė. Vetėm me tė krishterėt Shqipėria nuk mund tė bėhej. Ndaj programi i njė Shqipėrie evropiane, ishte i pandarė nga ai i njė myslimanizmi kombėtar e njėherėsh evropian.

         Shqiptarėt ishin familjarizuar ndėrkaq me idenė se identiteti shqiptar, duke qenė njė, qėndronte vetvetiu mbi tė tre besimet e tyre. Tė tre ata ishin njėlloj tė ligjshėm dhe ēdo fryrje e njėrit nė dėmtim tė tjetrit, do ta prishte drejtpeshimin historik. Pra do tė kishte tre pėrbėrės tė njė identiteti dhe jo njė identitet i ndarė mė tresh.

         Natyrisht qė kjo ēėshtje e zgjidhur parimisht e filozofikisht, gjatė kohės kur ende Shqipėria nuk ekzistonte si shtet mė vete, paraqitej mė e ndėrlikuar nė kushtet e pavarėsisė. Mbreti Zog, i cili u ndesh me tė, do ta kuptonte se njė shtet shqiptar nė Evropė nuk mund tė mbahej nė kėmbė jashtė zakoneve tė kontinentit: aleancave, traktateve e gjeostrategjisė, me fjalė tė tjera, jashtė kushtėzimit evropian. Pėr ta pėrshtatur vendin me kėto zakone tė reja, ai e quajti tė ngutshme nxjerrjen e ligjeve dhe dekreteve qė rregullonin marrėdhėniet e tė tre besimeve me shtetin. Merrej me mend qė njė vend tė rėndėsishėm do tė zinin ēėshtjet e besimit mysliman. Ndėr to, kryesorja ishte ndarja e tij me ēmėrsin e shtetit tė perėnduar osman. Kėshtu ai nxori dekrete qė disa herė u dukėn tejet tė guximshme e tė parakohshme, si ai pėr ndalimin e qylafit turk pėr burrat, ose tė ferexhesė pėr gratė. Dekreti i tij mė befasues ishte ai i ndryshimit tė lutjes nė gjunjė. Duke u nisur nga njė nyje e Kanunit tė moēėm, qė ndalonte rreptėsisht rėnien nė gjunjė tė burrave, e qė njė burrė tė gjunjėzuar e quante tė vdekur moralisht, mbreti, nėpėrmjet Bashkėsisė Islame, urdhėroi myslimanėt shqiptarė tė faleshin kėndej e tutje pa e ulur dinjitetin shqiptar, domethėnė nė kėmbė!


         Dhe ashtu u bė. Mund tė dukej se mbreti Zog, nė pėrpjekje pėr krijimin e “myslimanit evropian”, po kryente ca bėma qė mund tė dukeshin donkishoteske. Por s’ishte fare ashtu. Nė tė njėjtėn kohė afėrsisht, sado e habitshme tė dukej, nė Turqi, nė bėrthamėn e ish-perandorisė sė rroposur, po pėrparonte ideja e njė “Turqie evropiane”.

 Po vėrtetohej ideja e rilindėsve se myslimanizmi shqiptar nuk do tė ishte pengesė pėr rrugėtimin e Shqipėrisė drejt Evropės.

         Ndėrkaq, nė hapėsirėn shqiptare, qė kishte mbetur jashtė kufijve shtetėrorė, po ndodhte njė zhdrivillim i kundėrt. Rrethet shoviniste nė vendet fqinje, kryesisht nė Jugosllavi, e kuptuan shumė shpejt se mund ta shfrytėzonin myslimanizmin kundėr identitetit shqiptar. Si vende tė krishtera qė ishin, do tė ngjante e logjikshme qė ato tė pėrpiqeshin tė dobėsonin myslimanizmin te shqiptarėt. Por, pėr njė paradoks tė madh, ato bėnė tė kundėrtėn. Dukej qartė se ajo qė i shqetėsonte ata nuk ishte myslimanizmi, por identiteti shqiptar. Ndaj nė mėnyrė tė ethshme shpresonin qė me anė tė fesė t’i merrnin frymėn identitetit.
Strategjia e tyre ishte afatgjatė. Sa mė shumė qė shqiptarėt tė ngjanin jo si shqiptarė me besime tė ndryshme, por thjesht si myslimanė pa komb, aq mė tė huaj do tė dukeshin nė sytė e Evropės. Dhe kėshtu, Evropa, e mėsuar me zakonin e mbrapshtė qė popujt myslimanė t’i pėrftonte mė lehtė si koloni, se sa si popuj sovranė, tė tillė do t’i pėrftonte dhe shqiptarėt, gjersa t’i harronte. Shqipėria zyrtare ndėrkaq ishte pengesė pėr kėtė harrim. Mbreti Zog sikur ta ndiente tė keqen, vazhdonte me dėshpėrim evropianizmin e ngutshėm tė vendit. Por njė ngjarje e beftė do tė ndėrlikonte gjithēka: pushtimi italian. Nga dėshpėrimi dhe zia si njė ngushėllim i papritur do tė ishte bashkimi i Kosovės me Shqipėrinė. Por hareja pėr kėtė s’do tė vazhdonte gjatė. Pushtimin fashist do ta zėvendėsonte diktatura komuniste, mė saktė njė diktaturė dyfishe; shqiptare dhe serbe, e para mbi vendin amė, e dyta mbi Kosovėn. Procesi i evropianizimit jo vetėm u ndėrpre, por urrejtja kundėr Evropės, u bė baza e strategjisė komuniste. Kjo urrejtje ishte dhurata mė e ēmuar qė komunizmi shqiptar u bėri jugosllavėve. Shqipėria u nda pėrsėri nga Evropa, kėtė herė edhe mė tragjikisht. Mė 1947-ėn, Enver Hoxha, tė vetmen “sprovė historike” qė shkroi ia kushtoi himnizimit tė Haxhi Qamilit. Urrejtja kundėrevropiane u shkri me atė kundėrshqiptare si trupi me hijen e vet.

         Ėndrra jugosllave po njėmendėsohej nėpėrmjet Enver Hoxhės. Dhe ndodhi ajo qė pritej, Evropa e harroi Shqipėrinė.


Me duar tė lira tashmė, jugosllavėt iu turrėn identitetit shqiptar.



         Rretheve shoviniste nė Jugosllavi dukej se iu erdhi dita. Armiqėsimi i Shqipėrisė komuniste me Evropėn ishte argumenti mė i mirė pėr ta, pėr t’i paraqitur edhe shqiptarėt e Jugosllavisė si kundėrevropianė.

         Thelbi i strategjisė jugosllave mbetej i pandryshuar: tė tkurrej, tė shkonte drejt tretjes shtati i kėtij populli, qė edhe pa kėtė, ishte mpakur pa pushim. Ai nuk po e kapėrcente dot shifrėn fatale, njė milion, nė kohėn qė popujt e tjerė ishin katėrfishuar e disa herė tetėfishuar.

        Pra, thelbi mbetej statusi i gjymtuar i Shqipėrisė. Njėfarė gjenocidi i ftohtė, i vazhdueshėm. Pyetja, a ka shqiptarė normalė, thėnė ndryshe shqiptarė qė ishin vėrtet shqiptarė, kishte pėrgjigje mohuese. Nga jugu, nga rrethet shoviniste greke vinte ideja e mbrapshtė se ortodoksėt nė Ballkan, pėrveē sllavėve, ishin tė gjithė grekė, pra rrjedhimisht nuk kishte, madje nuk mund tė kishte shqiptarė ortodoksė. Ata qė hiqeshin tė tillė, nuk ishin veē grekė, qė rastėsisht kishin mbetur brenda kufijve tė Shqipėrisė dhe qė flisnin gjuhėn shqipe, natyrisht pėrkohėsisht!

         Tė dehur nga kjo ide, jugosllavėt po josheshin nga njė neps edhe mė i madh: t’i shkėputnin kombit tė vjetėr, njė copė mė tė madhe: myslimanėt. Ndryshe nga mėnyra greke, qė kujtonin se marrėzinė e tyre mund ta arrinin me ca shpallje e ca mallkime shkronjash, si dikur, sllavėt e kuptonin se procesi do tė ishte i gjatė dhe i mundimshėm. Meqenėse s’dukej asnjė shpresė se shqiptarėt do ta zėvendėsonin identitetin e tyre me atė sllav, e vetmja mėnyrė mbetej ajo e tėrthorta, pėrdorimi i njė identiteti tė tretė.  Pas heqjes sė ortodoksėve dhe myslimanėve, trupit skeletik tė kombit, nuk do t’i mbetej veēse pakica katolike, e vetmja pėr tė cilėn ndonjė fqinj tjetėr, ta zėmė Italia, nuk po tregonte ndonjė padurim gllabėrimi. Por pakicės, sado rrėnjėse tė ishte do t’i gjendej zgjidhja. E bashkė me tė do tė pėrfundonte kėshtu problemi shqiptar.  Pėr tė njėmendėsuar ėndrrėn e tyre makabre, jugosllavėt kishin nevojė pėr pėrvojėn otomane. Kėshtu qysh nė vitet ’50, ata filluan programin e shpėrnguljes me dhunė tė shqiptarėve drejt Turqisė. E bėnė kėtė si njė test nė sytė e Evropės dhe tė kampit socialist, pa u shqetėsuar prej askujt, madje as prej atij qė hiqej si miku i shqiptarėve e qė nė tė vėrtetė ishte armiku i tyre mė i madh, Stalinit.

         Zėvendėsimi i gjuhės shqipe prej turqishtes po nxitej edhe mė fort, e bashkė me tė, pakėsimi i shkollave pėr shqiptarėt. Politika e vjetėr osmane: mjaft i keni xhamitė, s’ju duhen shkollat, po pėrparonte si nė ethe. Krahas gjuhės, i gjithė ngjyrimi kombėtar po zbehej me shpejtėsi. Muzika po orientalizohej mė fort se mė parė, veshjet e famshme tradicionale, ato qė edhe gjatė periudhės sė gjatė otomane ishin ruajtur, po zėvendėsoheshin, jo prej veshjeve tė kohės si kudo, por me petka arabe qė nuk ishin njohur kurrė nė kėtė vend.
Jugosllavia, kjo primadonė e “botės sė tretė”, po i ofronte kėsaj bote popullsinė mė tė padėshiruar tė saj, shqiptarėt. Ajo pėrpiqej qė kėta tė ngjanin sa mė pak evropianė e aq mė shumė afrikano-veriorė e aziatikė. Kėshtu, kur tė vinte ēasti fatal, qė ajo e pėrgatiti me aq kujdes, t’i thoshte Evropės, se ajo nuk po zhbėnte njė popull normal tė kėtij kontinenti, por njė nė npopull.

         E gjithė kjo ethe shkombėtarizimi shoqėrohej nga propaganda pėr rrezikun e krijimit tė njė pyke tė myslimanizmit nė brinjėt e Evropės. Parashikoheshin skenarė ogurzinj me trekėndėsha islamikė, me qendra terroriste, fundamentaliste, me xhihad version ballkanik etj., etj.

         E gjithė kjo nė pritje tė ēastit fatal, kur rebelimi shqiptar do tė shpėrthente. Ai rebelim do tė paraqitej si luftė pėr islamin, e jo si luftė pėr liri. Si luftė kundėr krishterimit serb e jo kundėr krimit serb. Shkurt, si luftė kundėr qytetėrimit evropian, nė emėr tė njė tjetėr qytetėrimi.

         Nuk ishte e lehtė pėr shqiptarėt e Kosovės t’u shmangeshin kėtyre kurtheve. Por ata ia dolėn dhe kjo ishte njė meritė e tyre e jashtėzakonshme. Ata i treguan gjithė botės se luftonin nė radhė tė parė pėr liri. Dhe prapė pėr liri. Ata i treguan Evropės se s’kishin asgjė kundėr krishterimit serb, e aq mė pak atij evropian, ngaqė krishterimi ishte gjithashtu besim i tyre, vėllam i vjetėr i myslimanizmit, madje krishterimi shqiptar ishte mė i moēėm se ai sllav.
Nė ēaste tė vėshtira, popujve u ndriēohet mendja nė mėnyrė tė ethshme. Njė shekull mė parė, nė ag tė shkėputjes nga osmanėt, Rilindja Shqiptare e flakėroi mendimin shqiptar, duke hedhur idenė e harmonisė fetare nė interes tė lirisė e tė kombit. Njė shekull mė pas, kundėr propagandės serbe qė kėmbėngulte t’i jepte shqiptarėt si turq apo aziatikė tė ardhur vonė nė Ballkan, dhjetėra-mijėra tė rinj myslimanė shqiptarė mė 1981-shin e 1991-shin, kėrkuan rrėnjėt e krishterimit tė hershėm shqiptar, aspak pėr arsye fetare, por thjesht pėr tė treguar se populli i tyre kishte qenė ngulitur nė Kosovė shumė shekuj pėrpara sllavėve.
Gjėmimi i bombave sipėr Jugosllavisė ishte njėkohėsisht njė lajm i madh. Njė lajm nga ata qė i vinin Shqipėrisė njė herė nė njė mijė vite, e Evropės vetė, njė herė nė shekull. Ishte lufta e parė e Aleancės Atlantike, e njėkohėsisht e para luftė pėr shkaqe morale, nė kontinent. Dhe s’ishte vetėm kaq. Ishte hera e parė qė koalicioni i madh euroatlantik, qė identifikohej sė shumti si krahu i armatosur i qytetėrimit tė krishterė perėndimor, kishte hyrė nė luftė pėr mbrojtjen e njė populli me shumicė myslimane, kundėr njė tjetri qė kėrkonte tė pėrligjte krimin pas kryqit. Evropa dhe SHBA-ja nuk i kėrkuan popullit shqiptar as ndėrrim feje dhe asgjė tjetėr tė kėsaj natyre. E mbrojtėn ashtu siē ishte, shqiptar nė radhė tė parė, trefetarėsh pastaj. Me kėtė luftė, qė ndiqej ditė pas dite e orė pas ore nga mbarė planeti tokėsor, Evropa atlantike po emanciponte, veē tė tjerash, vetveten.  Tė gjendur befas nė qendėr tė historisė evropiane, a mund tė thuhet se shqiptarėt i kapėn pėrmasat e asaj qė po ndodhte?


Vėshtirė tė thuash “jo”, por po aq vėshtirė tė thuash “po”.


7

         Nė kohėn e tanishme, viti 2006, ēėshtja e raporteve tė shqiptarėve me kontinentin nėnė, ėshtė ende nė zhvillim e sipėr. Tė ndėrgjegjshėm pėr njė pjesė tė gjėrave, shqiptarėt paraqiten po aq tė pandėrgjegjshėm pėr tė tjerat.

         S’ėshtė fjala vetėm pėr mosmirėnjohjen qė shfaqet aty-kėtu. Pėr qirinjtė e shuar fill pas kapėrcimit tė tmerrit dhe pėr nervozizmin kundėr katedrales, qė askush nuk ua kėrkoi si shpėrblim pėr asgjė. E bashkė me katedralen, murmurima e panjerėzishme kundėr Rugovės tė porsaikur, qė me funeralin e tij i bėri njė shėrbim tė fundit Kosovės. (Ka gjasė qė prania e fuqishme evropiane nė kėtė mort tė ketė rizgjuar ca demonė tė vjetėr.)

           Ėshtė folur shpesh pėr atė pjesė tė Shqipėrisė qė, ndonėse s’guxon tė dalė haptas, ėshtė kundėr Evropės. Ėshtė folur pėr mafien dhe krimin e organizuar, qė duke mos njohur komb e atdhe, s’kanė si tė ēajnė kryet pėr to. Ėshtė folur pėr politikanė tė korruptuar, qė ashtu si mafia tmerrohen nga ligjet e demokracisė e nga standardet e Ballkanit evropian. Ėshtė folur pėr fjalimet antiamerikane nė parlamentin shqiptar mė 1997-ėn, qė kanė shkaktuar, me siguri, lot nostalgjikė, nė sytė e stalinistėve shqiptarė. Janė tė njohura udhėtimet gjysmė tė fshehta tė politikanėve shqiptarė tė tė dy krahėve, nė vende, disa herė tė cilėsuara si terroriste, me qeveri tė dyshimta, qė s’i duan as popujt e vet, e me tė cilat s’na lidh asgjė.

         Tė gjitha kėto dihen. E keqja ėshtė se kujtesa e politikės shqiptare ėshtė e shkurtėr dhe, veē kėsaj, disa nga politikanėt tanė, dinakėrinė e tyre e kujtojnė pėr zgjuarsi.  Ėshtė e kuptueshme qė dhe haxhiqamilizmi dhe komunizmi shqiptar do tė linin pas vetes njė frymė tė sėmurė kundėrevropiane. Ėshtė e kuptueshme qė shumė njerėz do tė ndihen keq nė familjen e sotme tė popujve. Problemi i mirėkuptimit ose moskuptimit shqiptar me kontinentin, ėshtė nė thelb mirėkuptimi ose moskuptimi me vetveten. Raportet me Evropėn s’mund tė jenė veēse tė qarta e pa dyfytyrėsi. Mesazhi i Evropės mė 1997-ėn dhe 1999-ėn, ishte i qartė. Ajo na quante tė vetėt ashtu siē ishim, me atė identitet qė kishim. E vetmja kėrkesė e saj ishte ajo qė iu bė gjithė popujve tė tjerė tė ish-Lindjes komuniste: emancipimi, demokracia. Trillet, nazet dhe dyshimet nuk janė pa njė burim. Njė pjesė vijnė nga keqkuptimet tona tė vjetra, njė pjesė nga dredhitė e sotme. Ende disa vite mė parė ishin tė kuptueshme. Por nė pranverė tė kėtij viti, ato janė tė tepėrta.

         Pengesat qė s’na lėnė, ose na duket se s’na lėnė, t’i afrohemi Evropės, pėrpara se t’i kėrkojmė jashtė, duhet t’i kėrkojmė brenda nesh. Nuk ėshtė pengesė asnjėra nga fetė, e sidomos nuk ėshtė myslimanizmi ndaj tė cilit dyshimi ngjan mė i lehtė.  Ėshtė thėnė me tė drejtė se tė tri besimet janė tė barasligjshėm nė Shqipėri. Duke mos qenė pengesė asnjėri, po aq mund tė thuhet se asnjėri s’ėshtė lokomotivė qė na tėrheq drejt Evropės. Nė pengojnė, ata pengojnė tė tre bashkė, e, nė tėrheqin, kėtė e bėjnė tė tre njėlloj. Njė shqiptar mysliman, ėshtė po aq i natyrshėm si shqiptar dhe si evropian, sa njė katolik, e po aq sa njė ortodoks.

         Nė acarimet e shpesh nė pėrpjekjet me turqit osmanė, shqiptarėt myslimanė ishin nė vijėn e parė. Feja e njėjtė me pushtuesin, nuk ua mjegulloi idenė e lirisė. Bilbilenjtė, ata qė nė mėnyrė aq tė padenjė u pėrgojuan nė Kuvendin shqiptar mė 2006-ėn, ishin njė nga familjet martire, 13 djem oficerė tė sė cilės u varėn brenda ditės nga pushtuesi me tė njėjtėn fé.
E njėjta gjė ka ndodhur me shqiptarėt ortodoksė. Martirėt e vijės sė parė kundėr trysnisė mizore tė shovinizmit fqinj, ishin pikėrisht ata. Papa Kristo Negovani, At Stath Melani, Petro Nini Luarasi, janė vetėm disa nga emrat e mėdhenj qė feja e njėjtė me kundėrshtarin nuk ua zbehu pėr asnjė ēast idenė e lirisė.

         Rexhep Qosja ka tė drejtė kur thotė se nėse shqiptarėt do tė kishin ruajtur besimin fillestar, rikthimi i tyre nė Evropė do tė kishte qenė mė i lehtė. Por kjo keqardhje e tij, nėse mund ta quanim kėshtu, bie ndesh me kėmbėnguljen se gjysma jonė i pėrket ndėrkaq qytetėrimit lindor. Me kėtė pranohet ngadhėnjimi i vonuar i shtetit osman. Me kėtė pranohet se nė gjithė gadishullin ballkanik i vetmi popull qė u thye, qoftė edhe pėrgjysmė, ishim ne. Nė qoftė se kjo do tė ishte e vėrtetė, ne do tė ishim tė detyruar ta pranonim. Por kjo, pėr fat, nuk ėshtė kurrsesi ashtu.

         Siē u tha mė lart, kombet nuk ndryshohen as nga pushtimet e as nga konvertimet.
Nostalgjia e tėrthortė qė po shfaqet sot tek ne pėr otomanizmin nuk ėshtė vetėm e habitshme. Ajo ėshtė nė radhė tė parė poshtėruese. E po ashtu fantazma e Haxhi Qamilit, qė pėrherė e mė shpesh shfaqet nė trojet shqiptare. Shtatorja qė iu ngrit nė qendėr tė Tiranės, mė 2001, njė shefi otoman, i shpallur si kinse themeluesi i qytetit, ka qenė fyerja mė e madhe pėr kryeqytetin e shtetit, pėr historinė dhe ndėrgjegjen shqiptare. Vetėm njė popull qė nuk e meriton lirinė mund t’i ngrejė shtatore pushtuesit tė vet.

         Bashkia e Tiranės, e drejtuar nė atė kohė “nga haxhi qamilėt”, siē i cilėsoi me tė drejtė arkitekti Maks Velo, e ngriti atė shtatore natėn dhe pa lajmėruar askėnd, si keqbėrėsit. Banorėt e pallateve rreth sheshit ku ajo ende ngrihet sot, e mbajnė mend njeriun qė printe vallen rrotull shtatores atė natė. Ky njeri mban njė nga postet mė tė rėndėsishme nė qeverinė e sotme.

         Kjo shtatore ėshtė mishėrimi i korrupsionit politik dhe moral tė shkallės mė tė errėt. Historianėt e kanė shpallur tė rremė kėtė kinse themelues. Emri i Tiranės si vend vendbanimi, ėshtė shumė mė i vjetėr se koha e kėtij pashai.

         Klisheja krejtėsisht e gabuar e pėrftimit tė Shqipėrisė si vend ndėrmjetės, njė sanduiē midis Lindjes dhe Perėndimit, njė qytetėrim as ashtu, as kėshtu, thėnė ndryshe njė “vend i as-as-it”, s’na bėn kurrfarė nderi. Sė pari, sepse nuk ėshtė e vėrtetė, sė dyti, sepse tė lakmosh njė cilėsim tė tillė, ėshtė njėlloj si tė vetėshpallesh “gjysmak”, qė nė shqip midis tė tjerash do tė thotė “tarrallak”.

         Ideja e pėrhapur andej-kėndej, dhe fatkeqėsisht e pėrkrahur nga Qosja, se “fati ynė historik ėshtė i paracaktuar pėr tė sendėrtuar zbutjen e kundėrshtimeve midis Lindjes dhe Perėndimit”, tė kujton njė nga njollat historisė shqiptare, kapardisjen e Shqipėrisė komuniste pėr kinse misionin e saj planetar pėr mbrojtjen e marksizėm-leninizmit.

        Ide tė tilla delirante, ato me tė cilat, Shqipėria, pėr njė kohė tė gjatė, u bė gazi i botės, u kanė ardhur nė majė tė hundės shqiptarėve. Por jo politikanėve tanė. Me sa duket, reflekset e vjetra tė zyrave tė Enver dhe Nexhmije Hoxhės, iu vijnė nė mendjet e tyre prej mitomanėsh.

        Janė kėto, me sa duket, qė shkaktojnė ēoroditjen kryesore nė politikėn shqiptare. Njė pjesė e madhe e politikanėve flasin gjithė ditėn pėr Evropėn dhe Perėndimin, por mendjen, me sa duket, e kanė nga Lindja. Nga Lindja nė tė gjithė gamėn qė ajo ngėrthen: Lindja e Mesme, ish-lindja sovjetike, e po tė mos mjaftojė kjo, edhe ajo kineze maoiste. Janė kėto reflekse, qė i shtyjnė kėta politikanė, qė, nė vend qė tė pėrqendrohen nė ēėshtjet e ngutshme madhore pėrpara tė cilave ndodhet kombi shqiptar: mirėqenia, hyrja nė Evropė dhe statusi i Kosovės, fillojnė e joshen nga fantazira pa kuptim, pėr tė cilat nuk kanė as mundėsi, as shtat e as tagėr moral nga populli i vet. Tė brengosesh se si do tė pajtohet Perėndimi me Lindjen, tė kinse ndėrhysh, pėr shembull, nė kinse rolin e ndėrmjetėsit, nė mosmarrėveshjet SHBA - Iran, pėr energjinė bėrthamore, kjo, nė rastin mė tė thjeshtė quhet ėndėrr nė diell, kurse nė rastin mė tė keq, e ka emrin korrupsion politik. Misioni i shqiptarėve nė kėtė planet, fati apo e thėnia e tyre, ėshtė njė dhe i pandryshueshėm: mbrojtja e interesave tė vendit tė tyre, qė quhet Shqipėri dhe i popullit tė tyre qė mban emrin shqiptar. Programi i ēdo populli tė qytetėruar ėshtė ky dhe vetėm ky. Miqėsitė, aleancat, strategjitė, kanė lidhje me tė dhe vetėm me tė. Ky nuk ėshtė etnoegoizėm. Kur ēdo popull nė mėnyrė tė natyrshme, njerėzore e demokratike e kryen kėtė mision ndaj vetes, ai e ka kryer atė ndaj gjithė njerėzimit. Ky ėshtė thelbi i idesė evropiane, fundaja mbi tė cilėn ngrihet Bashkimi Evropian, ai qė ndryshe quhet Evropa e Kombeve. Ne nuk e kemi shpikur Shqipėrinė, ashtu siē kanė dashur tė na mbushin mendjen disa. Ne nuk e kemi shpikur as ngulitjen e saj nė Evropė, siē kanė dashur tė na mbushin mendjen ca tė tjerė. Humbja dhe rigjetja e kontinentit nėnė, nuk tė bėn mė pak evropian se tė tjerėt. Pėrkundrazi, ajo tė bėn mė shumė.

         Nė mbyllje tė kėsaj sprove, le tė pėrpiqemi ta shohim atė qė ka ndodhur, nga njė kamera e largėt, nga ato qė tė japin mundėsi t’i skajosh gjėrat nė njė tablo sa mė tė pėrgjithshme. Ėshtė njė kontinent qė shekuj mė parė ėshtė quajtur Evropė. Ėshtė njė gadishull jugor i saj, ai mė i ndritshmi dikur, dhe mė i errėti pastaj, me emrin Ballkan. Ishte njė perandori qė u shfaq pėrbri, perandoria osmane, me njė program e njė ėndėrr tė mbrapshtė: tė zhdukė nga faqja e dheut Evropėn. Ndodh kacafytja e madhe midis tė dyve. Gjatė saj, perandoria e re i shkul sė vjetrės gadishullin ballkanik, djepin e qytetėrimit tė saj. Pesė shekuj mė pas, gadishulli nė fjalė, nė mes tė tė cilit ndodhet Shqipėria, shpėton nga kthetrat e osmanėve. Perandoria e tyre bie. Kthimi i Ballkanit te kontinenti nėnė ėshtė i gjatė, i mundimshėm.


         Dhe ja epilogu: popujt e Ballkanit, janė vėnė nė radhė pėrpara Portave tė Evropės. Pėrbri, ėshtė Turqia, bėrthama e dikurshme e perandorisė sė tmerrshme. Pėr pesė shekuj ka kujtuar se popujt ballkanas, pasi ia ka zhvatur Evropės, po i ēon si trofe, drejt kontinentit tė vet. Por ē’po na shohin sytė? Njė gjė tejet tė pabesueshme. Ka vėrtet njė trofe, por jo ashtu siē ėshtė kujtuar. S’janė popujt ballkanas qė Turqia po i ēon si robėr drejt Azisė, por pėrkundrazi, janė ata, qė po sjellin si trofe njė hanėme tė vjetėr: Turqinė.

         Natyrisht qė Turqia nuk ėshtė robinė, nė kuptimin e mirėfilltė. Natyrisht qė ajo po e kėrkon vetė, madje me kėmbėngulje tė pranohet nė Evropė. Natyrisht qė ajo, ndėrsa lėshonte kėrcėnime e mallkime kundėr Evropės, fshehtazi joshej prej saj. Dhe ky ka qenė ngadhėnjimi i madh i Evropės. Ana e fshehtė e historisė, shfaqet kėtu nė formėn mė tronditėse. Pyetja: kush u thye prej kujt, ngrihet me gjithė peshėn e saj. Dy rrjedha tė historisė kanė ecur paralelisht. Nė atė tė jashtmen, perandoria osmane, godiste, fitonte, robėronte. Por nė njė rrjedhė tė brendshme, tė fshehtė, ajo goditej, humbte, robėrohej.

         Popujt e Ballkanit bashkėrisht ishin aktorėt e kėsaj lufte. Ishin ata qė, vit pas viti e shekull pas shekulli, bashkė me energjinė e tyre, bashkė me zyrtarėt e lartė, gjeneralėt, guvernatorėt dhe aventurierėt, qė ia dhanė pa kursim, i ngjitėn perandorisė joshjen evropiane. Historia e pushtuesit tė pushtuar, si nė rastin e Romės me Greqinė, nė njėfarė mėnyre u pėrsėrit. Rrjedhimisht, asnjė nga popujt e Ballkanit nuk u thye. E aq mė pak shqiptarėt. Nėse ka pasur pėr ta njė fat historik tė paracaktuar, ai ėshtė i ndryshėm nga ai i ndėrmjetėsit. Popujve ballkanas, e midis tyre shqiptarėve, pa e ditur as ata vetė, madje pa e ditur as Evropa, fati u caktoi tė jenė komando tė Evropės, mu nė qendėr tė botės osmane. Si tė tillė ata kanė qenė pėrherė, ndonėse me dhembje, nė rrėnjėt e Evropės. E qenia me dhembje nuk ėshtė kurrė njė mungesė, pėrkundrazi.


FUND

Gazeta „SHEKULLI“

Botohet me shkurtime. Teksti i plotė do tė vihet nė qarkullim  nga shtėpia botuese “Onufri”.

 

      

 

Shkrimtari  Ismail Kadare, i pėrgjigjet  Akademik Rexhep Qosjes nė lidhje me identitetin evropian tė shqiptarėve nė njė intervistė pėr gazetėn “Shekulli”

 

Shekulli: Ėshtė pritur njė reagim prej jush lidhur me polemikėn e Qosjes. Nė Shqipėri ėshtė bėrė zakon qė polemistėt nuk presin gjatė pėr t‘u pėrgjigjur. Ju keni treguar mosgatishmėri pėr pėrgjigje…


Ismail Kadare: Ėshtė e vėrtetė. Madje edhe nėse iu pėrgjigja kėrkesės suaj, e bėra pėr respekt te lexuesit shqiptar dhe tė askujt tjetėr. Ėshtė njė gjė e bezdisshme tė marrėsh pjesė nė njė polemikė tė pabesė. E tillė quhet polemika kur njėri nga polemistėt, ose tė dy, e mbėshtesin zjarrminė e tyre mbi diēka tė pavėrtetė, diēka tė sajuar prej atyre vetė. Kjo ėshtė njė dredhi e vjetėr, kur polemisti sajues shpreson qė sajesa e tij, duke u pėrsėritur, tė merret si e mirėqenė. Pikėrisht kjo ėshtė bėrė prej Qosjes, nė shkrimin e tij tepėr tė gjatė, tė mėrzitshėm dhe po aq tė pamoralshėm.

         Nė kėtė shkrim polemizues lidhur me identitetin evropian tė shqiptarėve, pėr tė falsifikuar thelbin e ēėshtjes: integrimin e shqiptarėve nė Evropė, Qosja pėrdor pikėrisht dredhinė e vjetėr, qė u pėrmend mė lart. Nė sprovėn time jam pėrpjekur tė vėrtetoj se synimi shqiptar drejt Evropės ėshtė jo vetėm i logjikshėm, i natyrshėm e i kahershėm, por ėshtė i vetmi shans i ynė.

           Ēdo polemist ka tė drejtė ta kundėrshtojė kėtė ide, pėr tė parashtruar njė tjetėr. Por asnjė polemist nuk ka tė drejtė qė, pėr tė rrėzuar idenė e kundėrshtarit, ta ndryshojė e ta kthejė kokėposhtė atė. Qosja ka bėrė pikėrisht kėtė gjė. Gjithēka qė kam thėnė pėr identitetin evropian tė shqiptarėve, ėshtė quajtur prej tij si kundėrmuslimanizėm.


Shekulli: A mund ta shtjelloni pak mė gjerė, nė mėnyrė qė pėr lexuesin tė jetė mė e qartė ku qėndron thelbi i ēėshtjes?


Ismail Kadare: Thelbi ėshtė i thjeshtė. Qosja, pėr shkaqe qė i di ai, ėshtė nė kėrkim tė njė flamuri. Meqenėse flamuri i shėmtuar i "revolucionit tė vonuar demokratik mė 1997" i ra e, meqenėse nė zgjedhjet e fundit nė Kosovė i ra edhe flamuri politik, ka menduar se spekulimet fetare janė tė pėrshtatshme pėr t‘u bėrė protagonist. Ai ka nisur tė valėvitė flamurin e kinse mbrojtėsit sė muslimanizmit shqiptar. Nė kėsi rastesh, flamurtundėsi, pėr t‘u bėrė i besueshėm, shpik njė kundėrshtar qė, sipas tij, valėvit flamurin e kundėrt.

         Nė ēdo vend ky do tė quhej njė mashtrim i rėndė. Nė Shqipėri, nė kushtet e sotme tė problemeve tė brishta fetare, mashtrimi merr ngjyrat e njė provokimi tepėr tė rrezikshėm.

         Tė provokosh e tė nxitėsh pėrēarje fetare sot nė Shqipėri ėshtė krim. Duke e ndier kėtė, disa analistė shqiptarė kėrkuan, me tė drejtė, qė kjo kinse polemikė tė mos vazhdonte. Pėr fat tė keq, ndodhi e kundėrta. Nė sprovėn time "Identiteti evropian i shqiptarėve" nuk ka as kundėrmuslimanizėm e as racizėm evropianist kundėr "identitetit tė Lindjes muslimane", siē thotė Qosja. Madje shprehje tė tillė si kjo e fundit as qė gjenden nė kėtė shkrim.  Nė kėtė sprovė, nė disa paragrafe ėshtė kundėrshtuar teza e Qoses se identiteti shqiptar ėshtė i ndarė, pra gjysmak. Kjo tezė mė ėshtė dukur gjithmonė, dhe jo vetėm mua, me zanafillė tė vjetėr antishqiptare, kryesisht serbe. Qosja kishte tė drejtė tė mbrohej e tė shtjellonte tė kundėrtėn. Mirėpo ai zgjodhi njė rrugė tjetėr: pėrgjigjen e shproporcionuar e tė pamoralshme.

         Qosja shkon edhe me larg. Duke pėrmendur fushatėn fyese tė bėrė kohėt e fundit kundėr profetit Muhamed, nė mėnyrė djallėzore e trajton sprovėn time si pjesė e kėsaj fushate e tė inkurajuar prej saj. Do t‘i thoshja atij dhe gjithė haxhiqamilėve tė tjerė se, nė jetėn time nuk kam fyer kurrė asnjė profet. Nė qindra faqet qė kam shkruar pėr universin e perandorisė otomane, nuk kam pėrmendur kurrė pėr keq emrin e profetit tė muslimanėve. Dhe jo vetėm kaq. Jo vetėm nuk e kam shpėrfillur, por, kur ka qenė rasti, kam bėrė tė kundėrtėn. Nė trajtesėn time tė fundit "Dantja i pashmangshėm", e cila u shkrua e u botua pikėrisht nė kohėn e fushatės kundėr profetit, kam shkruar se i vetmi gabim i poetit tim mė tė adhuruar, Dante Aligierit, ka qenė pikėrisht shpėrfillja ndaj Muhamedit. Do t‘ju lutesha qė pėrbri kėsaj interviste tė botoni nė gazetėn tuaj, qoftė edhe njė paragraf tė kėsaj trajtese, nė mėnyrė qė lexuesi shqiptar tė kuptojė se sa larg mund tė shkojė monstruoziteti i njė shpifjeje.

         Nė sprovėn "Identiteti europian i shqiptarėve" jo vetėm nuk ka kurrfarė kundėrmuslimanizmi, por i ėshtė bėrė mbrojtja mė e plotė muslimanizmit shqiptar. Tezat zotėruese, tė pėrsėritura disa herė nė kėtė sprovė janė tri: E para, muslimanizmi shqiptar nuk pėrbėn kurrfarė pengese pėr integrimin e kombit tonė nė Europė. E dyta, njė musliman shqiptar ėshtė po aq europian sa njė katolik apo njė ortodoks shqiptar. E treta, ne do tė hyjmė nė Evropė jo me njė ose me dy, por me tė tre besimet tona.


Shekulli: Si e shpjegoni interesimin e lexuesit pėr tema tė tilla?


Ismail Kadare: Mė duket e natyrshme. Biseda pėr Europėn ėshtė ndėr themeloret sot nė Shqipėri, nė Kosovė dhe kudo nė diasporė. Nė konceptin "Europė" pėrfshihet Perėndimi, Aleanca atlantike dhe Shtetet e Bashkuara.

         Ndėrkaq, duhet thėnė se pavarėsisht se problemi ngjan tepėr bashkėkohor, ai ėshtė i vjetėr, mbi njėshekullor. Rilindja shqiptare e ka ngritur ēėshtjen e rikthimit nė Europė shumė kohė pėrpara ēlirimit tė Shqipėrisė prej robėrisė otomane. Gjatė gjithė shekullit XX, ēėshtja shqiptare ishte e pandarė nga raportet me kontinentin. Fill pas pavarėsisė sė Shqipėrisė nė fillim tė shekullit, problemi numėr njė u bė kthimi nė Europė. Ne i dimė tani dy pengesat tragjike pėr kėtė: regjimi komunist nė Shqipėri dhe regjimi komunist jugosllav.

         Gjatė gjithė shekullit strategjia antishqiptare nė Ballkan bazohej mbi njė mit tė rrejshėm: shqiptarėt janė mish i huaj nė Europė. Si tė tillė ata s‘kanė vend kėtu. Si tė tillė ata edhe mund tė dėbohen, tė copėtohen e tė shpėrngulen. Millosheviēi besoi se Europa do t‘i jepte dritėn e gjelbėrt, qė ai, si kalorės i krishterimit serb, tė shkulte nga rrėnjėt kombin "joeuropian musliman" tė shqiptarėve.

         Strategjia shqiptare ėshtė bazuar nė tė kundėrtėn: shqiptarėt, popull trifetarsh, janė popull themeltar nė Ballkan e nė Europė, ngulitur nė tokėn e tyre qysh nė lashtėsi. Nė kėtė vizion, ēėshtja e tri besimeve lidhet natyrshėm me tė drejtėn pėr tė ekzistuar. Nė sprovėn time ka njė nderim tė barabartė pėr tė tri besimet fetare tė Shqipėrisė. Eshtė theksuar legjitimiteti i tyre dhe uniteti i tė tri besimeve kur ka qenė fjala pėr ēėshtjen e lirisė. Eshtė theksuar, pėr shembull, se si muslimanėt shqiptarė janė ndodhur shpesh nė vijėn e parė tė luftės pėr ēlirimin nga otomanėt, ndonėse kishin tė njejtin besim me ta. E po ashtu, ortodoksėt shqiptarė kanė qenė nė vijėn e parė tė luftės kundėr sulmit antishqiptar tė fqinjėve me tė njėjtėn fe. Katolicizmin shqiptar, ndonėse nuk i pėrkas si besim, unė e nderoj pėr dy arsye: e para, siē nderoj ēdo besim njerėzor, e dyta, dhe mė e rėndėsishmja, si dėshmi e rrėnjėve, qė duan t‘ia mohojnė kėtij populli. Tė nervozohesh sot kundėr tij, siē bėn Qosja, ėshtė, pėr tė thėnė fjalėn mė tė lehtė, e pashpjegueshme.


Shekulli: Nga shkrimi i Qosjes kundėr jush kuptohet se ka patur njė zemėrim tė grumbulluar pėr njė kohė shumė tė gjatė. E keni ditur ju kėtė gjė? Me sa kemi informacion, ju keni ndihmuar pėr botimin e dy librave tė tij kryesorė nė Paris, bile tė prezantuara me parathėnie prej jush. A nuk ka njė kontradiktė nė kėtė histori?


Ismail Kadare: Nga shkrimi i tij i gjatė ashtu del: njė mllef i vjetėr, gati i pėrhershėm. Kam qenė i pavemendshėm pėr ta pikasur njė gjė tė tillė. Nuk e them kėtė me ndonjė mburrje, si ata qė duan tė thonė: s‘merrem me kėsi meskinitetesh! Fakti qė, siē e pėrmendni ju, kam ndėrhyrė pėr botimin e dy librave tė tij nė Paris, madje njėrin tė shoqėruar me parathėnie tė gjerė, tregon se edhe nėse diēka kam ditur, nuk i kam dhėnė rėndėsi. Mendoj se, nėse ka kundėrthėnie nė kėtė histori, ajo nuk ėshtė nė anėn time, por nė anėn e tjetrit. Ajo e ka emrin mosmirėnjohje. Dhe mosmirėnjohja kur kapėrcen ēdo kufi dhe kthehet nė atė qė quhet "mosmirėnjohje e zezė" , atėherė kjo ėshtė pabesi. Dhe, siē mund ta dini, njė burrė i pabesė ėshtė krijesa mė e pėshtirė nė botė.


Shekulli: Ju keni ndėrhyrė gjithashtu pėr botimin nė Francė tź librit tė Rugovės "Ēėshtja e Kosovės", me njė parathėnien tuaj. Si kanė qenė marrėdhėniet midis jush?


Ismail Kadare: Jemi njohur herėt, si dy kolegė tė letrave. Jemi takuar shumė herė, nė fillim nė Tiranė, mė pas nė Prishtinė, e sidomos nė Paris, nė kohėn qė ai kryesonte LDK-nė dhe u bė president i Kosovės. Botimi i librit tė tij "Ēėshtja e Kosovės" luajti njė rol tė madh nė atė kohė pėr njohjen e dramės shqiptare atje. Kemi takuar sė bashku disa personalitete, si p.sh. Michel Rocard-in, kryeministėr i Francės nė atė kohė, e tė tjerė. Mė pas ka qėlluar qė e kam kritikuar, kur kam menduar se ka bėrė gabime, por ato kritika nuk e kanė prishur miqėsinė e hershme. Jemi takuar pėrsėri pas ēlirimit tė Kosovės njėlloj si mė parź.

         Kur dy njerėz e kapźrcejnė pezmin, gjė qė, pėr fat tė keq, nuk ėshtė e shpeshtė tek shqiptarėt, merita quhet zakonisht e tė dyve. Do tė thoshja se, nė rastin qė pėrmenda, merita ka qenė, nė radhė tė parė e tij. Kėtė e them jo vetėm pėr respektin ndaj njeriut qė nuk ėshtė mė, por sepse e vėrteta kėshtu ka qenė: isha unė qė e kisha kritikuar dhe ishte ai qė nuk ka mbajtur mėri.

 

Shekulli: Qosja, por edhe ndonjė tjetėr ju akuzojnė se ju po nėnvizoni si tepėr karakterin europian tė letėrsisė shqipe. Gjithashtu e identifikoni Europėn me qytetėrimin e krishterė.


Ismail Kadare: Po e nis pėrgjigjen nga kjo e fundit. Asnjėherė nuk jam pźrzier nė njė diskutim tė tillė. Fakti qė kam theksuar me forcė hyrjen e popullit shqiptar, ashtu siē ėshtė, me tri fé, nė familjen europiane, tregon se ē‘vizion kam patur dhe kam pėr kėtė ēėshtje.

         Sa pźr theksimin e karakterit europian tė letźrsisė shqipe, dua t‘iu them gjithė halldupėve shqiptarė se letėrsia shqipe nuk ka nevojė tė bėhet europiane ngaqė ajo ėshtė e tillė. Ajo ka lindur si e tillė, ka patur disa shekuj vijimėsi tipike europiane, ėshtė pźrtźritur europianizimi i saj prej Rilindjes shqiptare dhe sot, pas incidentit historik tė komunizmit, vazhdon rrugėtimin e natyrshėm tė saj. Vizioni im i kushtėzuar nė radhė tė parė prej letėrsisė, ka qenė gjithmonė i tillė. Kėshtu ka qenė kur jam marrė me letėrsinė antike greke, qė s‘ka qenė as e krishterė, as muslimane, as aziatike e as europiane, nė kuptimin e sotėm. E kėshtu ndodh nėse shkruaj pėr Danten katolik, Shekspirin protestant, Kafkėn hebré, Khajamin persian, Akutagavėn japonez, budist a shinduist qoftė.

         Mirėpo halldupėt tanė nuk i kuptojnė gjėra tė tilla, ndaj diskutimi me ta ėshtė njė mjerim i madh.

         Thelbi i problemit qėndron gjetkė. Nė Shqipėri e nė hapėsirėn shqiptare ka sot njė kundėreuropianizėm tė fshehtė. Ai i ka rrėnjėt nė stalinizmin e shekullit tė kaluar, nė nostalgjinė jugosllaviste dhe nė otomanizmin e hershėm (atij otomanizmi qė vetė Turqia e sotme e ka braktisur). Kundėreuropianistėt nuk e duan hyrjen e Shqipėrisė nė familjen europiane. Mirėpo ata nuk guxojnė tė dalin hapur kundėr BE-sė e kundėr Shteteve tė Bashkuara, ndaj janė tė detyruar tė bėjnė dredhi tė shumta, pėr ta ftohur popullin shqiptar me botėn perendimore. Teza themelore nė kėtė rast ėshtė: Europa dhe SHBA janė ndėrtuar mbi njė bazė qė ėshtė e huaj pėr ne. Ata nuk mund tė na duan, prandaj as ne s‘kemi pse t‘i duam. Siē e shihni, jemi nė thelbin e programit tė dikurshėm stalinist shqiptar.

         Sprova ime pėr identitetin europian tė shqiptarėve rreh tė vėrtetojė tė kundėrtėn: ne jemi pjesė e natyrshme e kontinentit, themelet i kemi tė njėjta. Europa dhe SHBA na kanė pranuar si tė tillė kur na kanė ndihmuar moralisht dhe ushtarakisht mė 1997 dhe mė 1999, tė shpėtojmė nga katastrofa dhe nga robėria. Ata na kanė pranuar si aleatė tė afėrt nė luftėn kundėr terrorizmit. Ata na qėndrojnė pranė sot.

         Tė gjitha kėto janė shjelluar nė sprovźn "Identiteti europian i shqiptarėve", qė ka zgjuar te Qosja gjithė kėtė mllef grafomanik.


Shekulli: Edhe njė pyetje tė fundit lidhur me polemikėn pėr tė cilėn po flasim. A nuk ėshtė koha pėr polemika qė tė pėrjashtojnė provokimet, sidomos fetare? E meqė folėm pźr Rugovėn, si mund tė shpjegohet humbja e thellė nė zgjedhje e Qoses kundrejt tij?


Ismail Kadare: Natyrisht qė koha nuk ėshtė kurrė pėr polemika tė tilla. Madje do tė thoshja se nė kushtet tona provokimet fetare tė konsiderohen ligjėrisht tė dėmshme, ashtu si nė vendet demokratike quhen thirrjet raciste ose terroriste. Kėshtu shpjegohet dėshira ime pėr tė mos u pėrgjigjur. Ndaj dhe u mora me diēka qė iu takon tė gjithėve, pikėrisht tani, nė prag tź integrimit europian. Siē e patė, nuk u mora me atė se si, sipas Qoses, unė e paskam dėmtuar letėrsinė shqipe, e natyrisht, si e paskam dėmtuar Shqipėrinė dhe pastaj Kosovėn, etj.,etj. Dhe si ai tjetri, domethėnė Qosja, i paska bėrė aq mirė tė gjitha ato gjėra qė unė i paskam bėrė aq keq. Dhe se si unė paskam qenė dikur prolindor, por pastaj mė ikėn mendte dhe u bėra properendimor, dhe se ai paskėsh qenė, pėr ēudi, properendimor dhe, pastaj, i erdhėm mendtė dhe u bė prolindor! E kėshtu me radhė. Lidhur me votimet nė Kosovė, atėhere kur kėtij njeriu i kthyen shpinėn qytetarėt e Kosovės, ka gjasė qė kėtu tė gjindet njė thelb shpjegues. Nė Ballkan nuk ka ndodhur, ose ka ndodhur tepėr rrallė qė njeriu i cilėsuar "i dijshėm" tė jetė shpėrfillur kėshtu nė njė konkurim zgjedhjesh.

         Shkakun e shpėrfilljes ndaj Qoses mund ta shpjegojnė vetėm qytetarėt e Kosovės. Ne s‘mund tė japim veēse hamendėsime. Ka gjasė qė pranvera e vitit 1997, ai mars i zi , kur kombi shqiptar pėrjetoi tragjedinė e renies sė "shtetit amė" tė jetė bėrė shkas. Nė atė kohė, shqiptarėt, kudo qė gjendeshin ranė nė zi e nė depresion. E midis zizė u ngrit veē njė zė i ngazėllyer qė e pėrshėndeste atė gjėmė , duke e pagėzuar si "revolucion i vonuar demokratik". Dy vite mė pas i erdhi radha Kosovės tė digjej e tź masakrohej. Midis kėtyre dy zjarreve, qė ende nuk janė hulumtuar mirė, u ndriēuan shumė skuta tė ndėrgjegjes sė shqiptarėve.

         Me verdiktin e tyre, qytetarėt e Kosovės na dhanė njė mesazh tė gjithėve: koha nuk ka nevojė pėr njerėz tė fryrė, nga ata qė kanė qejf tė quhen "babai i kombit", "bacė i dijes" e tė tjera si kėto.

         Ndėrkaq pėr njerėz tė tillė kanė ardhur kohė tė vźshtira. Nė kohėn qė qindra djem e vajza shqiptare po kulturohen me shpejtėsi, pėr tė marrė nė duar punėt e kombit e pėr ta shpėtuar Shqipėrinė nga ky ndryshk e nga ky pluhur qė s‘po i shqitet, gėrxhot kanė mbetur tek nostalgjitė e vjetra, tek serbishtja, si e vetmja gjuhė e huaj qė dinė dhe te citimet bajate tė Ēernishevskit. Atėherė tėrė mllefin e tyre e drejtojnė kundėr botės perendimore, asaj qė ua prishi rehatinė. Ajo botė iu duket armiqėsore, ashtu si nė kohėn e stalinizmit. Kėrkojnė vjega dhe aleatė kundėr saj dhe, ē‘ėshtė mė e keqja, kėrkojnė t‘i mbushin mendjen popullit shqiptar, qė, ashtu si ata, tė mos e dojė atė botė e tė shpallet kundėr saj. Me fjalė tź tjera, tź shpallet kundėr vetvetes.

         Njė shekull e ca mź parź, Anton Ēehovi ka portretizuar shkėlqyeshėm personazhin e njė "profesori", qė jetonte me poza e me legjenda, e qė nė tė vėrtetė nuk ishte veēse njė krijesė e rėndomtė, me aftėsi tź rėndomta. Pėr t‘u kthyer te votimet nė Kosovź, kumti i qytetarėve tė Kosovės do tė pėrmblidhej nė kėto pesė fjalė: Mos i jepni rėndėsi njerėzve tė parėndėsishėm.


17/05/2006

   

 




 





Eigene Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!