25 vite pas vetvrasjes - Ramiz Alia: MEHMET SHEHU NUK KA QENĖ AGJENT - Intervistė nė Revistėn "ABC"

    
         Ramiz Alia rrėfen lidhjet e tij personale nė kupolėn komuniste, marrėdhėniet e tij me Mehmet Shehun dhe ēfarė ndodhi pak minuta pas vdekjes sė ish-kryeministrit, pėrplasjet nė Komitetin Qendror dhe pse dyshon qė Mehmet Shehu nuk ka qenė agjent. Intervista dhėnė revistės “ABC”

 


Revista "ABC"


         Ramiz Alia: “Po tė kishte qenė Mehmet Shehu i tillė qė nga viti 1942-’43, kohė kur ishte nė kampin e pėrqendrimit, deri nė vitin 1981 kur vrau veten, i thonė 40 vjet. Ēfarė ka pritur? Ishte nė krye tė vendit. Po tė ishte agjent i amerikanėve apo i anglezėve, ēfarė donin mė tepėr ata pėr ta shtruar Shqipėrinė?! Mehmeti do tė kishte vepruar”



         Revista "ABC": Cilat kanė qenė etapat e formimit tuaj intelektual, duke nisur qė prej periudhės sė gjimnazit, kohė pėr tė cilėn keni kujtime tė mira. Cilėt kanė qenė idhujt shpirtėrorė, filozofikė e letrarė tė asaj kohe, raportet me shokėt e gjimnazit. A ka ndėr ta personazhe qė u bėnė figura tė njohura dhe veēanėrisht raportet me Todi Lubonjėn, i cili edhe sot mbetet njė prej miqve tuaj?


 Ramiz Alija


         Ramiz Alia: Kam lindur nė Shkodėr, ku kam bėrė dy klasė tė shkollės fillore. Mė pas, familja u vendos nė Tiranė, ku vazhdova edhe shkollėn. Pasi mbarova filloren nė “Shkollėn e Kuqe”, u regjistrova nė gjimnazin e Tiranės. Nė atė kohė, gjimnazi i kryeqytetit ishte njė prej shkollave mė tė mira tė vendit dhe mos harroni se ishin vetėm gjimnazi i Shkodrės, Liceu i Korēės, Normalja e Elbasanit dhe gjimnazi i Tiranės. Kėto ishin shkollat e mesme tė plota, pėrveē Teknikes nė Tiranė. Dua tė them qė gjimnazi i Tiranės ishte njė institucion, ku jepnin mėsim, mėsues e pedagogė mjaft tė ditur. Unė kam pasur mėsues shumė tė mirė si Vangjel Gjikondi, Minella Karajani, Sotir Angjeli, Vasil Andoni, Mihal Zallari, Vedat Kokona, Nonda Bulka, etj. Drejtor i shkollės ishte Safet Butka. Kur u krijua Universiteti i Tiranės, shumica prej tyre u bėnė pedagogė themelues tė atij universiteti.

          Jeta nė gjimnaz ishte e veēantė: nė atė kohė lexonim shumė, si tė rinj qė ishim, dhe nė atė ambjent u formuam nė tė gjitha kuptimet. Nė vitin 1939, nė kohėn e pushtimit, unė ndiqja gjimnazin dhe ishte pikėrisht ky moment qė shėnoi pėr tė rinjtė e shkollave formimin e ndjenjės antifashiste. Pas vitit 1941, vit i krijimit tė Partisė Komuniste, kur lėvizja antifashiste pėrfshiu tė gjithė rininė shkollore, unė kam hyrė nė Organizatėn e Rinisė Komuniste. E thashė kėtė, pasi kjo shėnon edhe pėrfshirjen nė jetėn politike. Kjo kohė pėrcakton edhe shokėt e ngushtė, me tė cilėt diskutonim pėr ēėshtje tė ndryshme tė fushave tė ndryshme. Kam pasur shumė shokė, njė pjesė e tė cilėve janė vrarė, si shoku im i ngushtė Manush Alimani, Siri Kodra, Zeqi Agolli, etj. Diskutonim pėr politikė, por edhe pėr kulturėn nė pėrgjithėsi. Lexonin letėrsi, kryesisht italiane, por edhe amerikane si Shtajnbekun, Mark Tueinin, Danten, etj.



         Revista "ABC": A kishte ndonjė afeksion tė rinisė shqiptare pėr Danten, pėr poetėt e tjerė popullorė, pėr Italinė? Po i referohemi njė periudhe tė depėrtimit kulturor italian….



         Ramiz Alia: Sigurisht, ka patur. Por lexoheshin edhe shumė tė tjerė. Lexonim nė atė kohė edhe filozofi si Shopenhauerin, Niēen, etj., sepse ishte kuriozitet i madh. Marksin nuk e njihnim mirė. Njihnim vetėm disa teza themelore tė tij.

         Pėrmendėt Todi Lubonjėn. Ėshtė personazh qė kam qenė gjithė jetėn i lidhur, prej rinisė deri mė sot. Todi ka qenė mė lart nė vite shkolle se unė. Kemi qenė shokė fėmijėrie e shtėpitė i kemi pasur afėr nė Tiranė. Edhe pas ēlirimit, kemi punuar nė sektorė qė na lidhte puna, si nė sektorin e rinisė, tė kulturės, etj. Nuk ėshtė e nevojshme tė futemi nė historinė e Todit.


         Revista "ABC": A keni ndjerė keqardhje pėr fatin e Todit dhe ēfarė keni bėrė ju pėr ta ndryshuar atė fat?



         Ramiz Alia: Ajo qė ndodhi me Todin, e kam thėnė gjithnjė, duke u nisur nga vija e partisė nė atė kohė, u konsiderua gabim. Edhe unė vetė kam qenė i mendimit se atje (nė Festivalin e 11) kishte ekzagjerime, gjithnjė sipas vijės politike tė kohės. Pėr kėtė e kam kritikuar personalisht Todin, qė nė mbrėmjen e festivalit. Por, ashtu si rrodhėn ngjarjet, sidomos burgosjen e Todit, e kam vuajtur personalisht, si pėr njė shok tė ngushtė timin. Por, ėshtė e kuptueshme, nė atė kohė, mė shumė se tė shprehja dhimbjen, nuk mund tė bėja asgjė.

         Revista "ABC": Por, kur u bėtė Sekretar i Parė dhe President i Shqipėrisė, ju i kishit tė gjitha mundėsitė ama?



         Ramiz Alia: Po. Mund tė thonė se pėrse nuk bėra gjė pėr Todin. Por nuk ishte problemi i vetėm Todi. Problemi ishte se nė atė kohė duhej rishikuar ēėshtja e dhjetėra e dhjetėra kuadrove tė partisė, tė cilėt ishin dėnuar. Pra, t’i hyje njė rishikimi tė tillė, do tė ishte tepėr e vėshtirė pėr mua. Do tė konsiderohej si njė shkėputje nga rruga e Enver Hoxhės, si njė shkėputje nga e gjithė veprimtaria e partisė deri nė atė kohė, njė rishikim, njė revizionim i plotė i vijės sė partisė, gjė qė nuk bėhej dot.



         Revista "ABC": Ēėshtja e Mehmet Shehut vazhdon edhe sot tė zėrė faqet e shtypit. Keni ndonjė refleksion tė tanishėm tė nxitur nga ky shtyp? Ē’mund tė thoni rreth tij si figurė politike e intelektuale? Cili ka qenė raporti juaj me tė?



         Ramiz Alia: Pėrsa i pėrket Mehmet Shehut, ēėshtja themelore pėr tė cilėn shkruajnė autorė tė ndryshėm sot, ėshtė: Vrau veten apo e vranė? Unė do tė them nė mėnyrė kategorike se Mehmet Shehu e vrau veten dhe prova pėr kėtė ėshtė, jo ku u gjet e jo ku nuk u gjet koburja, por letra e shkruar prej tij. Nė atė letėr, e shkruar nga dora e tij, thuhet qė ai po vret veten, jep rekomandimet, etj., etj.


         Revista "ABC": Nė ato rekomandime, ai ju pėrmend edhe juve….


         Ramiz Alia: Nė atė letėr mė pėrmend edhe mua, nė kuptimin qė i thotė Enver Hoxhės “ruaju nga njerėzit qė ke pėrreth”, e pėrmend Kadri Hazbiun qė e quan “Jago”, pėrmend emrin tim dhe tė Foto Ēamit. Por kryesisht, emrin tim, qė mė cilėson si “Hrushov”, etj. Kėto ishin mendime qė kishte Mehmeti.



         Revista "ABC": Pse e kishte kėtė mendim Mehmeti pėr ju?


         Ramiz Alia: Para se tė them se pėrse e kishte kėtė mendim, doja tė tregoja raportet e mia me Mehmet Shehun, ose mė mirė, mendimin tim pėr Mehmetin. Ai ka qenė njė kuadėr e udhėheqės i talentuar i vendit tonė. Ai ka qenė i ditur, njeri qė lexonte, i mprehtė nga pikėpamja politike, ishte shumė punėtor e aktiv. Nuk kishte lėnė zonė tė Shqipėrisė qė Mehmeti nuk e kishte shkelur me kėmbė, si i thonė fjalės. Nga kjo pikėpamje, ai ishte padiskutim njė prej kuadrove kryesorė tė partisė.


         Revista "ABC": Kishte divergjenca me ju, qė e bėnin atė tė arrinte nė konkluzione tė tilla?


         Ramiz Alia: Jo divergjenca. Ai nuk pajtohej, ose e shihte me sy sektar qėndrimin tim, qė ishte relativisht i butė. Nuk kam qenė i egėr me njerėzit qė punoja, me sektorėt qė kontrolloja, etj. Pėr shembull, ndodhi ajo qė ndodhi me grupin ku ishte edhe Todi Lubonja, qė ishte sektori qė drejtoja unė. Mehmeti u ngrit nė Pleniumin e Komitetit Qėndror e tha qė pėrgjegjės ėshtė Ramizi, domethėnė donte, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, qė tė mė implikonte edhe mua nė atė problem.


         Revista "ABC": Pra, atėherė, raportet tuaja ishin tė ftohta?


         Ramiz Alia: Tė ftohta nuk kanė qenė asnjėherė, por unė do tė thoja korrekte. Marrėdhėniet e mia me Hysni Kapon, kanė qenė shumė mė tė afėrta se sa me Mehmetin.


         Revista "ABC": Qėndrimi i Mehmetit nė letrėn e fundit para vdekjes, ka pasur si pikėnisje qėndrimin tuaj kritik ndaj tij nė mbledhjen e Byrosė?


         Ramiz Alia: Jo, nuk e besoj. Qėndrimi im ka qenė i matur. Unė nuk jam futur nė kritikė ndaj Mehmetit me fjalė kot. Por atė mendim pėr mua, Mehmeti duhet ta ketė krijuar pėrpara, duke parė tolerancėn time nė drejtimin e sektorėve pėr tė cilėt kisha pėrgjegjėsi. Unė isha mė i kuptueshėm me njerėzit. Nuk isha i egėr nė drejtimin e kėtyre sektorėve, ku ai mendonte se influencat e huaja po shfaqeshin, po dukeshin.


         Revista "ABC": Mos vallė ka qenė pjesė e luftės pėr pushtet? Mos ndoshta ju konsideronte si rival kryesor pėr tė qenė pasardhės i Enver Hoxhės?


         Ramiz Alia: Nuk besoj tė jetė nisur nga ky koncept pasi, pėr drejtuesit e partisė, Mehmeti konsiderohej si njeriu qė do tė vinte pas Enver Hoxhės. Sa ishte gjallė Hysni Kapo, kishte njė lloj dyshimi se cili do tė ishte pasuesi i Enverit, por absolutisht pėr mua qė isha nė radhėn e tretė apo tė katėrt. Pasi vdiq Hysniu, ishte Mehmeti ai qė konsiderohej si pasardhės. Madje edhe ne, sekretarėt e Komitetit Qendror, kur nuk ishte Enveri, shkonim te Mehmeti pėr t’u kėshilluar. Prandaj, nuk ka qenė ky motiv.


         Revista "ABC": Nė momentin kur kanė nisur fėrkimet e Mehmetit me Enverin, pėr ēėshtjen e fejesės sė djalit, ai mund tė ketė menduar pėr ndonjė konspiracion ku ju ka pėrfshirė edhe juve….


         Ramiz Alia: Ai mund tė ketė menduar shumė gjėra, por nuk jam nė gjendje tė flas pėr ato qė ka menduar ai.



         Revista "ABC": Pas vdekjes sė tij, u mbajt njė qėndrim i ftohtė, me njė komunikatė zyrtare. Mė pas, nisi njė fushatė kriminalizuese ndaj tij si poliagjent, etj. I qėndroni ju sot, pas 25 viteve, akuzave qė ai ka qenė agjent i Jugosllavėve, amerikanėve, rusėve, etj.?


         Ramiz Alia: Vetėvrasja e Mehmetit e komplikoi problemin, pasi lindi pyetja se pėrse e bėri kėtė? Pse vrau veten? Ishte pikėrisht kjo pse. Mua, kur mė njoftuan pėr vrasjen e Mehmetit, kam shkuar te Enveri pėr ta lajmėruar. Gjėja e parė qė tha Enveri: “Po pse vrau veten?”. I bėri pyetje vetes. Nuk deshi pėrgjigje nga unė. Pra, lindi kjo pyetje. E mė vonė, pas njė apo dy ditėsh, nė zyrėn e Enverit, ai mė bėri njė pyetje: “I ke parė ti ato dokumenta qė na kanė ardhur nė vitin 1964 pėr Mehmetin”? Unė nuk kisha parė gjė dhe i thashė: “Jo, nuk di gjė”. U ngrit, ishin nė kasafortėn e Hysnin Kapos qė kishte vdekur nė atė kohė. Kasafortėn e Hysniut e mbante Enveri nė kasafortėn e tij. E hapi atė kasafortė dhe mė dha njė zarf me kartela, tė cilat ishin kartela tė zbulimit tė huaj. Autentike apo jo, unė nuk them dot gjė. Fakt ėshtė qė ato i kishin parė nė vitin 1964 Enveri dhe Hysniu, vetėm kėta tė dy, e kishin arritur nė pėrfundimin se ky ėshtė njė provokacion qė na bėjnė rusėt pėr tė na ndarė me Mehmetin. E, pėr kėtė arsye e kishin mbyllur pėr rreth 17 vjet (1964-1981). Meqėnėse Mehmeti vrau veten, Enveri nisi tė besojė se kėto janė tė vėrteta. Unė nuk them dot gjė pėr kėto dokumente. Me thėnė tė drejtėn, kur i lexova, tė dukej se kishe tė bėje me njė agjent tė tyre tė Intelligence Service. Nė ishin apo jo tė vėrteta, nuk them dot gjė. Nė vitin 1987, nė ambasadėn tonė nė Argjentinė, njė amerikan dorėzon njė letėr, ku thuhej se: “Ato dokumente qė ju janė dhėnė nė vitin 1964, janė tė vėrteta”. Pra, kur kishte vdekur edhe Mehmeti, edhe Enveri. Unė e kam parė atė dokument, ia kam lexuar Komitetin Qėndror tė Partisė dhe u kam thėnė: “Nuk dua asnjė koment, por tė futet nė arkivė”. Ajo duhet tė jetė nė arkiv.


            Revista "ABC": Ju duket disi qesharake…?


         Ramiz Alia: Mund tė jetė qesharake, mund tė jetė hiē. Unė sot nuk mund tė prononcohem fare, pasi nuk kam asnjė tė dhėnė. Unė po flas atė qė ishte reale.


         Revista "ABC": Po me zemėr?


         Ramiz Alia: Me zemėr them kėtė: Po tė kishte qenė Mehmeti i tillė qė nga viti 1942-’43, kohė kur ishte nė kampin e pėrqendrimit, deri nė vitin 1981 kur vrau veten, i thonė 40 vjet. Ēfarė ka pritur? Ishte nė krye tė vendit. Po tė ishte agjent i amerikanėve apo i anglezėve, ēfarė donin mė tepėr ata pėr ta shtruar Shqipėrinė?! Mehmeti do tė kishte vepruar. Por deri atėherė s’ka vepruar. Domethėnė, kur them vepruar, njė agjent i atij niveli bėn pėrmbysje. Nuk thotė ai: …Ky ėshtė kėshtu, e ky ėshtė ashtu… Muhabet kot. Pra, ai njė veprim tė tillė nuk e bėri. E ka pasur raste tė shumta, si pėr shembull nė kohėn e prishjes me sovjetikėt. Nga kjo pikėpamje, janė tė dyshimta konkluzionet mbi atė ēėshtje.


         Revista "ABC": Nė vitin 1981, shtypi jugosllav e quajti "vrasje" atė qė i ndodhi Mehmetit dhe ka thėnė se "me vrasjen e Mehmet Shehut, irredentizmi shqiptar mori goditje tė rėndė". Ndėrkohė, nga disa analiza qė bėheshin nė Amerikė rreth raporteve shqiptaro-jugosllave, Mehmet Shehu ėshtė konsideruar si pėrfaqėsues i krahut tė ashpėr pėrsa i pėrkėt Kosovės. Kėshtu shikoheshin edhe shkrimet e iniciuara nė gazetėn "Bashkimi", organ i cili ishte mė afėr qeverisė, pra mė afėr Mehmet Shehut….


         Ramiz Alia: Kėto janė konkluzione qė mund t‘i kenė nxjerrė amerikanėt, pėr tė cilat nuk jam nė dijeni. Pėrsa i pėrket problemit tė Kosovės, mė kundėrshtar i serbėve pėr Kosovėn ka qenė Enver Hoxha. Nė shkrimet e tij ėshtė fare evidente, por kjo nuk do tė thotė se Mehmeti nuk ishte i tillė. Por unė besoj se shprehja e thėnė nga jugosllavėt pėr "…fundin e irredentizmit…" ka tė bėjė me faktin se, duke pasur parasysh karakterin e egėr dhe tė fortė tė Mehmetit, ata mund tė mendonin se ky njeri mund tė bėnte aventurė nė Kosovė, domethėnė tė hynte ushtarakisht nė Kosovė.


         Revista "ABC": Ka pasur ndonjė plan ushtarak rezervė pėr kėtė?


         Ramiz Alia: Plane tė tilla mund tė ketė pasur nė Shtatmadhori, por unė nuk jam nė korent tė atyre planeve. Nga kjo them qė mund tė jetė mė shumė njė supozim se sa njė vėrtetim. Kjo nuk vėrteton gjė. Sidoqoftė tė sulmoje Jugosllavinė do tė ishte aventurė, sidomos duke pasur edhe peshėn qė kishte ajo nė qarqet Perendimore.


         Revista "ABC": Ka njė logjikė qė e interpreton fatin e familjes Shehu si frymėzim tė familjeve pėrkatėse, domethėnė familjes sė Enver Hoxhės. Po tė shohėsh, ka shumė ngjashmėri nė formimin e fėmijėve, shkolla tė ngjashme, vende pune tė ngjashme, por diferencė kulturore. Si mendoni ju, a kanė ndikuar familjet nė egėrsimin e Enver Hoxhės ndaj Mehmet Shehut?


         Ramiz Alia: Pėr kėtė ēėshtje, tė raporteve familjare, nuk jam i prirur t‘i shoh kėshtu, sepse nuk besoj qė midis dy udhėheqėsve kryesorė tė vendit tė jetė bėrė garė se fėmija yt apo i imi ėshtė mė i pėrparuar, mė i zhvilluar, etj. Mua mė duket se edhe nuk duhet parė kėshtu. Ke tė bėsh me dy personalitete kryesore qė kanė probleme tė tjera mė tė mėdha se sa ajo e fėmijėve. Ajo qė i ndodhi Mehmetit me djalin e tij ishte njė tragjedi pėr veten e tij, e cila e ēoi deri nė vetvrasje…. Por jo mė tepėr.


         Revista "ABC": Kishte preferenca ai pėr ndonjė aktor, shkrimtar, shkencėtar…

         Ramiz Alia: Mehmeti lexonte shumė. Nuk ishte indiferent pėr asnjė fushė tė veprimtarisė shoqėrore. Kryesisht donte letėrsinė dhe marrėdhėniet me njerėzit e letėrisė i kishte tė mira. Edhe Kadarenė e donte. Fillimisht, jo edhe aq, tė them tė drejtėn. Pėr ē‘arsye? Sepse nė natyrėn e tij Mehmeti ishte sektar dhe shihte anėt negative tė tė tjerėve. Ishte nervoz dhe shpesh fjalėn e fundit e thoshte tė parėn. Por mė vonė, kur Kadareja pati miqėsi me fėmijėt e Mehmetit, rrjedhimisht e njohu mė mirė. Mehmeti nisi ta respektonte e vlerėsonte Ismail Kadarenė. Kėtu ka ndikuar edhe fakti qė Enver Hoxha ka pasur pėrgjithėsisht qėndrim pozitiv ndaj Kadaresė e Mehmeti nuk ia lejonte vetes qė tė mbante njė qėndrim tė kundėrt nga ai i Enverit.


         Revista "ABC": Ndonjė episod tuajin me Mehmetin…?


         Ramiz Alia: Marrėdhėniet e mia me Mehmetin nė pėrgjithėsi kanė qenė tė mira. Unė s‘kam pasur ndonjėherė grindje me atė. Natyrisht, nuk pajtohesha me atė nervozizmin e tij, veēanėrisht ndaj njerėzve tė artit, kulturės ose shtypit, tė cilėt ishin sektorė qė i drejtoja unė. Por dua tė them edhe njė gjė. Mehmeti ishte shumė korrekt. Unė nuk mbaj mend qė tė ketė pasur ndonjė vendim nė Kėshillin e Ministrave, pėr sektorin qė drejtoja unė nga ana partiake, si probleme tė arsimit, kulturės, etj., qė tė merrej pa kėrkuar mė parė mendimin tim. Mė pyeste, qoftė edhe formalisht, nėse isha dakord pėr ēėshtje tė ndryshme. Domethėnė, nga kjo pikėpamja, Mehmeti ishte korrekt.


         Revista "ABC": Ju jeni akuzuar se, me mbėshtetjen e Enver Hoxhės, keni pėrshpejtuar vdekjen apo eleminimin e figurave qė mund tė ishin rivalė pėr ju, si Hysni Kapo, Kadri Hazbiu, Beqir Balluku, etj. A ėshtė e vėrtetė?


         Ramiz Alia: Ju jeni gazetar dhe pėrcillni pyetjet e tė tjerėve. Unė them se pyetje tė tilla janė absurditete, pyetje qė i bėjnė ata qė historinė e PPSH duan ta paraqesin si njė histori klanesh qė vrisnin njėri-tjetrin, si njė shoqatė ku lufta pėr pushtet personal ishte qėllimi i gjithė veprimtarisė, duke filluar nga Enver Hoxha e kėshtu me radhė. Jo, kėto janė pėrfytyrime tė stisura qė synojnė diskreditimin e partisė dhe tė komunistėve shqiptarė. Ndėrsa pėr pyetjen direkte, as nuk do tė pėrpiqem tė sjellė asnjė argument, pasi nė atė nuk ka asgjė reale, asgjė tė vėrtetė.


         Revista "ABC": Shtypi ka pėrcjellė kėto ditė atmosferėn e plenumeve tė spastrimit tė disa prej figurave. Ē‘pėrshtypje ju ngjallin rijetimi i atyre skenave?


         Ramiz Alia: Edhe unė i kam parė kėto materiale tė ribotuara. Unė e kuptoj se tek shumė njerėz, sidomos tek tė rinjtė, mjaft gjėra nuk kuptohen dhe pėr shumė nga ato qė thuhen nga pjesėmarrėsit e atyre plenumeve ēuditen e mund tė krijojnė edhe keqkuptime tė ndryshme. Filli i atyre plenumeve janė ato qė njihen me emrin "Tezat e Zeza", pėrpunimi nga Beqir Balluku dhe njė grup gjeneralėsh tė disa orientimeve pėr ushtrinė, qė ishin nė kundėrshtim me orientimet qė kishte pėrpunuar Kėshilli i Mbrojtjes. Investigimin pėr kėtė ēėshtje e bėnė Mehmet Shehu e Hysni Kapo. Ata i paraqitėn konkluzionet nė Byronė Politike dhe propozimet pėr masat ndaj Beqir Ballukut. Mė pas rezultoi se nuk ishin jashtė loje edhe Petrit Dume e Hito Ēako. Nuk mendoj se kėto ngjarje janė pėrjetuar pa dhimbje nga tė gjithė udhėheqėsit e kohės, sepse praktikisht u godit pjesa kryesore e Komandės Ushtarake. Por situata ishte tepėr e rėndė. Jemi nė fillim tė viteve 70-tė. Kundėr vendit tonė vepronin jo vetėm jugosllavėt, por edhe sovjetikėt, pa pėrmendur grekėt, etj. Ndėrkohė, marrėdhėniet edhe me Kinėn po keqėsoheshin. Nė kėto kushte, mundėsia e infiltrimit tė agjenturės sė huaj (po flas me gjuhėn e kohės) nuk ishte teorike. Dhe kur u zbuluan "Tezat …" zilet e alarmit ranė natyrshėm. Nė kėtė situatė, goditja ra jo vetėm tek ata qė ishin drejtėpėrsėdrejti pėrgjegjės pėr "Tezat …", por edhe nė njerėz tė tjerė, gjeneralė e oficerė madhorė, ndoshta edhe jo fajtorė. Kanė ndikuar pėr kėtė edhe "miqėsitė" klanore, edhe "denoncimet" pėr njėri-tjetrin, kur kuadro ushtarakė implikonin sho-shoqin pėr faje e gabime etj. Kjo gjė duket qartė edhe nė diskutimet e pėrgjigjet qė japin disa nga kuadrot e akuzuar nė plenum.


         Revista "ABC": Ē‘pėrshtypje tė lėnė diskutimet e tyre?


         Ramiz Alia: Padyshim janė shumė fragmentare dhe kanė karakter investigues. E theksoj, ato pasqyrojnė frymėn e njė kohe tjetėr, tė karakterizuar nga vėshtirėsi tė shumta.


         Revista "ABC": Shtypi shqiptar prej njė periudhe relativisht tė gjatė i ka dhėnė vend nė faqet e veta historive qė kanė subjekte ngjarje, personazhe tė periudhės sė diktaturės. Diku nė njė mėnyrė nostalgjike, diku nė njė mėnyrė dokumentare, diku nė njė mėnyrė tė sforcuar apo plot manira protagonizmi etj. Si e gjykoni ju kėtė rikthim tė tematikės tė diktaturės nė faqet e shtypit shqiptar? Ėshtė njė nevojė historike, mbush njė boshllėk nė literaturėn dokumentare apo ēfarė?


         Ramiz Alia: Unė mendoj qė nė radhė tė parė kjo ēėshtje ka tė bėjė me njohjen e historisė sė vendit tonė, sepse duhet thėnė qė gjatė kėtyre viteve tė tranzicionit, pėr njė arsye apo pėr njė tjetėr, shumė gjėra janė shtrembėruar dhe njerėzit janė tė shqetėsuar. Prandaj ata duan tė mėsojnė. Po marr ēėshtjen e luftės nacional-ēlirimtare. Thuhet: nuk ka qenė luftė ēlirimtare, por ka qenė luftė pėr pushtet ose mė keq ka qenė luftė civile, vėllavrasėse. Njerėzit qė e kanė bėrė kėtė luftė, tė gjithė ata partizanė apo luftėtarė qė vetė kanė marrė pjesė nė kėtė luftė ose njerėzit, populli i fshatit dhe i qytetit qė e kanė mbėshtetur kėtė luftė, duan tė dinė si ėshtė e vėrteta? Ose tė marrėsh problemin e socializmit, edhe nė atė drejtim thuhen lloj-lloj shtrembėrimesh.


         Revista "ABC": Mbetemi tek lufta. Ka disa figura tė asaj lufte, tė cilėt janė parė pėr 50 vjet nė njė prizėm tė caktuar. Por ndėrkohė prej kėsaj literature pėr tė cilėn po flasim, na vijnė nė njė dritė tė re figura si Zef Malaj, apo figura tė tjera tė lėvizjes komuniste, tė cilėt janė eleminuar nga Enver Hoxha. Apo mėsojmė qė Abaz Kupi ka qenė njė figurė e rėndėsishme nė themelimin e strukturave tė ushtrisė nacional-ēlirimtare. A jeni dakord qė njė pjesė e gjykimeve historike rreth kėtyre figurave tė revizionohen apo jo?


         Ramiz Alia: Unė i mbahem njė mendimi. Nė radhė tė parė, kur flasim pėr historinė, duhet pėrqendruar tek ajo qė ėshtė kryesore. Njerėzit nė Shqipėri duhet medoemos tė kenė bindjen absolute qė lufta qė u bė ishte njė luftė ēlirimtare, njė luftė qė synoi nė radhė tė pare ēlirimin e atdheut tonė nga pushtuesit italianė dhe gjermanė. Kjo ėshtė themelore. Pastaj unė jam dakord qė mund tė shikohen edhe fenomene tė veēanta. Zef Malaj, qė pėrmendėt ju, nuk ėshtė lufta nacional-ēlirimtare e popullit shqiptar. Njė person ėshtė njė person. Ndaj tij mund tė jenė bėrė gabime, mund tė jetė bėrė keq, por ai ėshtė njė person dhe tregimet rreth tij nuk mund tė pėrcaktojnė karakterin dhe rolin e madh tė Luftės nacionalēlirimtare..


            Revista "ABC": Enveri ka bėrė gabime… ?


         Ramiz Alia: Enveri ka qenė Komandant i Pėrgjithshėm i Ushtrisė Nacional Ēlirimtare. Dhe kjo ushtri realizoi ēlirimin e Shqipėrisė. Kjo ėshtė kryesore. Po gabime a janė bėrė, po Enveri a ka bėrė gabime, pyet ti? Enveri ishte njeri, pėr pasojė edhe ai ka gabimet e veta, tė cilat duhen analizuar konkretisht. Por nuk do tė ndalem tek kjo ēėshtje. E kisha fjalėn tek Lufta dhe vlerėsimet qė bėhen pėr atė. Unė e theksoj se lufta jonė ka qenė njė luftė ēlirimtare. Ajo nuk ishte njė luftė civile (vėllavrasėse). Luftė civile (vėllavrasėse) ėshtė bėrė nė Greqi pas lufte kur erdhi puna se kush do tė vendosej nė pushtet. Nė Shqipėri kjo nuk ka ndodhur. Ndokush thotė, po lufta me Ballin Kombėtar a nuk ėshtė luftė vėllavrasėse? Jo, ajo ishte luftė me bashkėpunėtorėt e fashizmit, sepse Balli Kombėtar u radhit me fashistėt italianė, kundėr luftės pėr ēlirim. Nuk ėshtė luftė vėllavrasėse. Prandaj jam i mendimit qė nė radhė tė parė duhet tė vėmė pikat mbi i mbi kryesoren, pastaj mund tė flitet pėr raste tė veēanta. Unė e kam deklaruar dhe e kam shkruar mė parė dhe e them kėtu me ty edhe tani, qė ka patur medoemos gabime, ka patur edhe veprime tė gabuara nė kuptimin qė i kanė kushtuar jetėn njėrit e tjetrit, madje ndoshta edhe mė shumė se njėrit e tjetrit. Nuk ka dyshim, se kėto duhen parė, por kėto nuk e hedhin poshtė luftėn Nacional Ēlirimtare, siē bėhen pėrpjekje sot duke pėrmendur njė, dy, pesė apo dhjetė shembuj negativė.


         Revista "ABC": Tani sigurisht mund tė ketė segmente politike, studimore qė mund tė kenė ndonjė synim tė tillė, por ka edhe njė synim tė pėrgjithshėm qė ėshtė shkrimi i drejtė i historisė, i cili ėshtė ideologjizuar, i cili ėshtė bėrė nė pėrputhje me ideologjinė e asaj klase, atij grupimi politik qė ishte nė pushtet, pėr tė mos thėnė qė ende sot njė pjesė e mirė e historianėve qė dominojnė skenėn shkencore shqiptare janė shkruesit tė asaj historie dhe qė e kanė vėshtirė tė mohojnė atė qė kanė shkruar. Kėshtu qė unė po ju pyes, a duhet ndryshuar, - e morėm vesh kėtė qė nuk duhet lėvizur nga objektivi kryesor -, a duhet ndryshuar qėndrimi qė duhet tė mbajė historia ndaj figurave tė tilla si Nako Spiru, Zef Malaj apo edhe figura tė tjera tė cilat janė eleminuar nga diktatura?



         Ramiz Alia: Nuk janė vetėm disa segmente tė politikės, tė cilėt ngrenė probleme tė tilla lidhur me luftėn. Po krijohet njė opinion. Vetė fakti qė dilet e propozohet edhe nė parlamentin shqiptar qė tė hiqet data 5 maj dhe tė vendoset 7 prilli si ditė dėshmorėsh, tregon se goditet vetė Lufta NĒL e popullit, tė damkoset ajo si luftė vėllavrasėse. Juve jeni nga Kolonja. Safet Butka, tė cilin unė e kam pasur drejtor tė gjimnazit tė shtetit kur kam qenė nxėnės, ka luftuar kundėr italianėve. Ai qysh atėhere ka botuar nė njė trakt tė vetin marrėveshjen Dalmaco - Kėlcyra, duke e denoncuar Ballin Kombėtar, megjithėse ai vet ishte anėtar i Ballit Kombėtar, por i pėrkiste asaj pjese qė donte luftėn kundėr pushtuesit dhe jo bashkėpunimin me pushtuesin. Por tani edhe ndonjė historian ballist po pėrpiqet tė bindė njerėzit se nuk ka ekzistuar Dalmaco-Kėlcyra.


         Revista "ABC": Mos po manipuloni historinė zyrtare...


         Ramiz Alia: Jo nuk e manipuloj.


         Revista "ABC": Se Safet Butka deri tani nga historiografia komuniste ėshtė konsideruar si tradhtar. Ju e rishikoni…


         Ramiz Alia: Jo, jo unė nuk e rishikoj absolutisht me kėto qė them. Unė fola pėr njė fakt real dhe nuk bėra as biografinė, as vlerėsimin e figurės sė Safet Butkės. Unė thashė vetėm kėtė fakt, qė tė vėrtetoja se bashkėpunimin e Ballit me pushtuesin e ka dėnuar edhe njė ish ballist si Safet Butka. Nė qoftė se ti do konkretisht tė tė them mė shumė pėr atė figurė, mund tė diskutojmė, megjithėse nuk jamė shumė nė korent tė veprimtarisė sė tij konkrete gjatė luftės. Tani po vij tek Nako Spiru. Unė po jua them se Nako Spiru ka qenė njė komunist i ndershėm, ka qenė njė luftėtar antifashist i vendosur, njė udhėheqės i shquar. Nako Spiru gjatė gjithė kohės sė luftės antifashiste dhe pas ēlirimit tė Shqipėrisė mbetet pėr mendimin tim figura e njė luftėtari tė vendosur jo vetėm nė luftė, por edhe pėr zhvillimin e Shqipėrisė. Nako Spiru vrau veten sepse ra viktimė e jugosllavėve. Kjo duhet thėnė troē…

 

         Revista "ABC": Ra viktimė edhe e mosmbėshtetjes sė Enver Hoxhės nė kėtė presion…

         Ramiz Alia: Mundet. Enveri nuk e mbėshteti, por nė ē‘pozita ishte ai nė atė kohė? Kishte ndodhur Plenumi i Beratit dhe vetė Enveri ishte damkosur si antijugosllav. Sidoqoftė mund tė diskutohet....

 

         Revista "ABC": Nako Spiru ra viktimė edhe e mosmbėshtetjes sė Enver Hoxhės nė presionin jugosllav…


         Ramiz Alia: Mundet. Enveri nuk e mbėshteti, por nė ē‘pozita ishte ai nė atė kohė? Kishte ndodhur Plenumi i Beratit dhe vetė Enveri ishte damkosur si antijugosllav. Sidoqoftė mund tė diskutohet....


         Revista "ABC": A ishte mungesė e kėsaj mbėshtetjeje nga presioni i jugosllavėve qė e ēoi nė vetėvrasje apo jo?


         Ramiz Alia: Jo, nuk ėshtė kjo mungesė qė e ēoi nė vetėvrasje. Nako priste pėrgjigje nga sovjetikėt. Sidoqoftė, ata qė e ēuan nė vetėvrasje Nakon janė jugosllavėt, ėshtė akuza qė i bėnė jugosllavėt qė ti je agjent i imperializimit, qė ti po bashkėpunon me imperialistėt kundėr miqėsisė shqiptaro-jugosllave. Kjo ishte kryesore, madje vendimtare. Nė qoftė se kapemi te fakti nėse e priti apo nuk e priti iksi apo ypsiloni, do tė largohemi nga ajo qė ėshtė themelore. Ndryshe, dashur pa dashur, po e nxjerrim jugosllavin, Titon dhe shokėt e tij, tė pafajshėm. Kjo nuk ėshtė e drejtė. Unė nuk e di pse njerėzit duan ta rehabilitojnė Titon dhe Jugosllavinė nė raport me Shqipėrinė. Jo, vėllezėr. Shqipėria ka qenė gjithmonė dhe sot ėshtė, mos e harro kėtė, nė tytė tė pushkės sė serbėve pėr arsyet e tyre. Ashtu siē ka qenė edhe pėr grekėt. Tani duke kėrkuar fajin e vetėvrasjes sė Nakos tek tė tjerėt, pėrshtypja ime dhe kėtė do t‘ia thoja edhe Liri Berishovės nė sy, ėshtė qė mbrohen Titoja dhe jugosllavėt. Jo, ata janė qė e vranė Nako Spirun, ata e shtynė nė vrasje Nako Spiron. Dhe sikur t‘i jepnin kohėn qė kėrkonte Nako pėr mbledhjen e Byrosė, pra edhe nėse Enver Hoxha dhe Koēi Xoxe (Koēi Xoxe nė atė kohė ka patur njė pushtet tė madh, madje mė tė madh se Enveri) do ta linin Nakon tė fliste, fati i Nakos ishte pėrcaktuar prej jugosllavėve, pikė. Unė nuk e mbroj Enver Hoxhėn. Jam dakord qė Enver Hoxha ka gabuar, sepse duke e dėgjuar Nakon, mundet tė mėsonte edhe disa gjėra qė mund tė mos i dinte. Por prapė, edhe avokat i Enverit do tė bėhem, sepse ka edhe rrethana lehtėsuese. Mos harro situatėn, jemi nė vitin 1947. Enver Hoxha ishte viktimė i Beratit, i sulmit jugosllav nė Berat. Pra edhe Enver Hoxha ishte nė tytėn e jugosllavėve, kėshtu qė nuk ishte i lirė plotėsisht nė veprimet e veta. Thashė, Koēi Xoxe kishte pushtet tė plotė.


         Revista "ABC": Nuk ishte i lirė, meqenėse ai kėrkoi tė emėrohet Tito edhe sekretar i Partisė sė Punės sė Shqipėrisė, apo jo? A ka kėrkuar Enver Hoxha njė gjė tė tillė qė rezulton nga dokumentet?


         Ramiz Alia: Unė nuk e di, nuk e di qė tė ketė kėrkuar. Kam pėrshtypjen qė kėto tė jenė abuzime me historinė.


         Revista "ABC": Nuk janė retushime tė historisė…


         Ramiz Alia: Jo, jo, janė abuzime.


         Revista "ABC": E kanė hequr ata qė e kanė shkruar historinė nė kohėn tuaj dhe tani rezulton nga njė pėrmbledhje pėr marrėdhėniet me Jugosllavinė se ka kėrkuar njė gjė tė tillė…


         Ramiz Alia: Nuk e di unė e kanė hequr apo e kanė vėnė. S‘e kam dėgjuar, ėshtė e para herė qė e dėgjoj kėtė ēėshtje.


         Revista "ABC": Ata qė kanė shqyrtuar dokumentet pėr marrėdhėniet shqiptaro-jugosllave e thonė kėtė...


         Ramiz Alia: Mundet, por nuk kam lexuar vetė pėr kėtė ēėshtje. Problemi ėshtė qė historia duhet parė duke patur edhe kėmbėt nė tokė, pra duke gjykuar sipas kohės sė caktuar. Nė atė kohė tė caktuar, mundet ta ketė thėnė Enveri atė qė thua ti, sepse dihet qė nė vitin 1947 edhe Enveri edhe Koēi Xoxe, nė radhė tė parė, ecnin drejt forcimit tė marrėdhėnieve me Jugosllavinė, drejt bashkėpunimit tė ngushtė me jugosllavėt, duke unifikuar doganat, deri edhe paranė (monedhėn). Pra, ne do tė bėheshim gjoja njė dhe tė bashkuar.



         Revista "ABC": Konfederatė?



         Ramiz Alia: Gati te konfederata.



         Revista "ABC": Ka qenė dakord me idenė e konfederatės…



         Ramiz Alia: Nė atė kohė ai mund tė ketė qenė dakord dhe mund tė ketė thėnė atė qė thua ti. Por problemi ėshtė kėtu qė u duk sheshit qė me vetėvrasjen e Nakos u zbuluan tė gjitha kartat.



         Revista "ABC": Meqė ju thoni qė duhet tė mbajmė qėndrim kritik ndaj Titos,- unė jam nga ata qė mbajnė,- unė po ju pyes si shpjegohet mosmbajtja e qėndrimit tuaj nė atė kohė ndaj njė krimi tė tmerrshėm qė u konsumua ndaj njė pjese tė nacionalistėve shqiptarė, tė cilėt u morėn nga Kosova dhe u vranė nė Mal tė Zi nė njė marshim qė pati vdekje, vrasje gjatė rrugės dhe pastaj ekzekutim masiv nė njė vend rreth Ulqinit. Unė dua t‘ju pyes, pėr kėtė: edhe ju jeni akuzuar pak…



         Ramiz Alia: Unė s‘kam patur lidhje me kėtė fenomen, as nuk kam patur dijeni nė atė kohė, sepse kur ka ndodhur kjo gjė unė kam qenė nė Sanxhak me divizionin e pestė, kėshtu qė s‘e di fare se ē‘ėshtė bėrė poshtė. Por pavarėsisht nga kjo…



         Revista "ABC": Kur e keni marrė vesh?



         Ramiz Alia: Unė e kam marrė vesh pas ēlirimit, pasi kishte kaluar shumė kohė.




         Revista "ABC": Partia kur e ka marrė vesh?



         Ramiz Alia: Nuk e di kur e ka marrė vesh, por duhet ta ketė marrė vesh nė atė kohė, sepse, nė fund tė fundit, ata kanė kaluar nėpėrmjet territorit shqiptar pėr tė shkuar nė Tivar. Unė nuk di tė tė shpjegoj asgjė pėr atė fenomen, di vetėm qė ata njerėz janė marrė si ushtarė, por edhe tė dyshuar si njerėz tė cilėt kanė qenė bashkėpunėtorė me pushtuesit. Me pretekstin se pėr t‘i ēuar nė divizionet e tyre e kishin mė tė lehtė duke kaluar nga Mali i Zi dhe mė tutje pėr t‘u bashkuar me forcat, ato i morėn dhe bėnė masakėr me ta. Pra, plani jugosllav praktikisht ishte qė kėta njerėz qė quheshin si bashkėpunėtorė e t‘i vrisnin. Ėshtė ngjashmėri me atė qė bėri Zerva me ēamėt. Zerva vrau atje sa deshi. Kurse 30 mijė ēamė tė tjerė i pėrcolli, i nxori nga kufiri, i solli nė Shqipėri, domethėnė i pėrzuri nga tokat e tyre.



         Revista "ABC": Komunistėt shqiptarė ndiejnė njė lloj pendese ndaj kėtij fakti qė e injoruan kėtė…?



         Ramiz Alia: Nuk mund tė bėnin asgjė komunistėt shqiptarė nė atė kohė. Dėgjova nė njė konferencė shkencore njė referues qė i thotė vetes shkencėtar, qė tha se "divizionet tona duhet tė qėndronin nė Kosovė edhe ta mbanin Kosovėn tė bashkuar me Shqipėrinė". Tani njerėz tė tillė, ku e di unė, janė si ata kalamajtė e vegjėl kur luftojnė luftėrash dhe mund ta thonė njė gjė tė tillė, po tė mendosh seriozisht njė njeri i pjekur qė e quan veten "profesor", kur thotė qė njė divizion qė pėrbėhej nga 5 000 veta tė qėndronte nė Kosovė dhe tė thoshte se Kosova ėshtė e jona pa pasur parasysh asgjė. As edhe normat ndėrkombėtare. Nuk duhet harruar qė ekzistonin disa norma ndėrkombėtare nė atė kohė, si Karta e Atlantikut. Por, e dyta, pėrpara njė force si ajo e Jugosllavisė qė nė luftėn kundėr fashizmit, pas aleatėve Francės dhe Anglisė nė Evropė e kam fjalėn, vinte Jugosllavia dhe tė qėndronte divizioni ynė tė "pushtonte" Kosovėn, ishte e pamundur. Kėto janė pėrralla dhe absurditete.

         Revista "ABC": Po pėr Kosovėn, a ėshtė ngritur zėri?



         Ramiz Alia: Ėshtė ngritur zėri qė ē’ke me tė. Puna ėshtė kėtu, ju e keni lexuar,e ka shkruar Enver Hoxha takimin qė ka patur me Titon, e ka shtruar problemin e Kosovės qysh nė atė kohė. Tito i tha qė ky problem duhet parė, por neve, tha ai, tani s‘mundemi sepse do tė na krijonte problem me serbėt etj, dhe u la pėr t‘u parė mė vonė. Kėto ishin problemet tė cilat mund tė diskutoheshin midis aleatėve siē diskutohet sot midis aleatėve. Ka shumė probleme sot qė diskutohen dhe mbyllen. Sot amerikani i thotė atij tė BE-sė, OSBE-sė dhe si urdhėron ai bėhet.



         Revista "ABC": Po mirė, ju u thoshit atyre jugosllavė si urdhėron?



         Ramiz Alia: Po, sigurisht. Jugosllavėt nė atė kohė ishin aleatėt tanė qė kishin luftuar kundėr fashizmit. Bashkimit Sovjetik mund t‘i hedhėsh tani gurė sa tė duash, por pėr Bashkimin Sovjetik nė Luftėn e Dytė Botėrore ngrije dolli. Edhe nė Kolonjė ngriheshin dolli.

         Revista "ABC": Qartė, qartė…



         Ramiz Alia: Shiko, unė po flas qė pėr kohėn qė ka kaluar nuk ėshtė kollaj tė flasėsh, siē flet pėr hallet e sotme…


 
         Revista "ABC": Ju tani jeni nė njė moshė qė njeriu e shikon nė mėnyrė kritike atė ēfarė ka bėrė, domethėnė pjesėn aktive tė jetės sė vet. Pėr kėtė pjesė pra, pėr marrėdhėniet me Jugosllavinė, cilat janė disa prej gjėrave shkurtimisht qė ju do t‘i shikonit nė mėnyrė kritike, domethėnė i fus koefiēentėt -mungesė e eksperiencės, konjuktura ndėrkombėtare, dobėsitė personale tė njėrit apo tė tjetrit, punėt agjenturore domethėnė tė jugosllavėve me njėrin ose me tjetrin, po flasim tani si udhėheqės i Partisė sė Punės. Tani po ju pyes disa prej momenteve qė ju i konsideroni si gabime, si faje nė qėndrimin ose raportet midis dy vendeve…



         Ramiz Alia : Shiko, unė do tė ta them kėshtu, qė nė qoftė se flasim pėr marrėdhėniet e Shqipėrisė me Jugosllavinė nė fazėn e parė, flas gjithmonė pėr periudhėn ‘45-‘48, ne nuk kishim eksperiencėn qė duhej dhe jugosllavėt mund tė na e kenė hedhur nė ēėshtjet e marrėdhėnieve ekonomike. Kėtu ne s‘kishim fare eksperiencė dhe jam i bindur pėr kėtė. Ata na e kanė hedhur nė ato planet qė pėrpunoheshin, pėr unifikimin e monedhės, unifikimin e doganave e tė tjera. Por Nako Spiru, dhe kjo ėshtė meritė e madhe e Nakos, e kuptoi kėtė hile dhe prandaj iu kundėrvu kėtyre. Dhe duke iu kundėrvėnė Nakoja, ndodhi tėrė ajo qė u zbulua mė pas, ajo politikė e jugosllavėve qė synonte pėrfshirjen e Shqipėrisė nė Federatėn Jugosllave. Pėr sa i pėrket problemit tė Kosovės, unė e them me bindje se absolutisht nuk kemi bėrė asnjė gabim. Ne gjatė tėrė periudhės, madje deri nė vitin 1990 qė unė kam qenė i fundit nė pushtetin e socializmit, kemi luftuar dhe kemi ngritur problemin e Kosovės edhe para opinionit botėror, nė ato kushte qė mund tė ngriheshin. Luftė me Jugosllavėt nuk kemi kėrkuar, nuk kemi bėrė dhe nuk mund tė bėnim. Ai qė mendon kėshtu ėshtė aventurier. Por qė ta ngremė problemin e Kosovės nė tė gjitha anėt- dhe shtypi jonė po tė marrėsh ka me dhjetėra e dhjetėra artikuj qė janė shkruar, domethėnė pėr tė krijuar opinionin publik botėror pėr Kosovėn. Nuk ėshtė bėrė asnjė tolerancė veēanėrisht nė periudhėn prej vitit ‘48 e kėtej pėr kėtė ēėshtje.



         Revista "ABC": Na thoni diēka pėr rėnien e komunizmit nė Shqipėri. A kishte mundėsi tė evitohej dhe, nėse po, si? Ē’rol kishte nė kėtė rėnie konceptimi rixhid i sistemit ekonomik tė tij?



         Ramiz Alia: Rėnia e komunizmit nuk ishte njė fenomen vetėm shqiptar. Ky fenomen ishte rezultat i “Luftės sė Ftohtė”, i pėrpjekjeve qė bota perėndimore antikomuniste bėri gjatė dhjetėra vjetėve kundėr Bashkimit Sovjetik fillimisht dhe vendeve tė Lindjes evropiane mė vonė, me qėllim pėrmbysjen e sistemit qė u vendos nė kėtė pjesė tė botės. Pas Luftės sė Dytė Botėrore, nė kuadrin e “Luftės sė Ftohtė” Perėndimi e tėrhoqi Bashkimin Sovjetik nė garėn e ethshme tė armatimit. Kjo bėri qė nė kėtė drejtim tė pėrqendrohen burime tė mėdha financiare, duke lėnė prapa, si rindėrtimin e vendit tė shkatėrruar nga lufta, ashtu edhe nivelin e jetesės sė qytetarėve sovjetikė.


         Nė librin e vet “E ardhmja ėshtė te liria” E. Shevarnadze, qė ka qenė njė nga njerėzit mė tė afėrt tė Gorbaēovit, ministėr i Jashtėm i tij, ka shkruar: “Arritėm tė bėhemi njė superfuqi, falė, mbi tė gjitha, potencialit luftarak. Por pikėrisht ky zhvillim i tepruar i kėtij potenciali, si dhe ekspansioni i tij i pakontrolluar e kanė katandisur vendin si tė ishte njė fuqi e rangut tė tretė dhe kanė gjeneruar procese qė e kanė shtyrė atė nė buzė tė katastrofės.... Siguruam vendin e parė nė tregun botėror tė armatimeve ... por u gjendėm nė vendin e 60-tė nė botė pėrsa i pėrket nivelit tė jetesės sė popullsisė, nė tė 32-tin pėr jetėgjatėsinė dhe nė tė 50-tin pėr mortalitetin infantil”. Natyrisht diversioni perėndimor pėrfitoi edhe nga kėto dobėsi tė zhvillimit tė brendshėm tė Bashkimit Sovjetik.


         Pėrsa i pėrket Shqipėrisė, rėnia e komunizmit erdhi si pasojė e pėrmbysjes qė ndodhi kudo nė Lindje pas rėnies sė Murit tė Berlinit. Pra primar ishte faktori i jashtėm, ndikimi i ngjarjeve nė Lindje, si dhe presioni direkt (politik dhe ekonomik) qė bėhej ndaj “dominosė sė fundit” nė shumė rrugė e mėnyra. Por padyshim, pėrmbysja erdhi edhe si pasojė e gjendjes sė vėshtirė qė kalonte vendi, e vėshtirėsive ekonomike nė tė cilat ishte mbėrthyer Shqipėria. Ju pyesni a kishte mundėsi tė evitohej pėrmbysja qė ndodhi? Kur rendi socialist ra nė tė gjithė Evropėn Lindore, ishte e vėshtirė, pėr tė mos thėnė e pamundur, qė tė mbahej mė kėmbė ky rend shoqėror nė njė vend tė vogėl si Shqipėria. Por mendimi im ka qenė dhe ėshtė se mund tė kalohej mė lehtė nga njėri sistem te tjetri, se, duke ndjekur kalimin gradual, mund tė evitoheshin ato shkatėrrime qė shoqėruan tė famshmet “terapi shock” apo fillimi nga “niveli zero”, se mund tė evitohej ai duf antikomunist qė shoqėroi dhe shoqėron tranzicionin, ajo urrejtje “klasore” qė shfaqet edhe sot midis dy partive kryesore tė skenės politike shqiptare.


 
         Revista "ABC": Ju keni qenė artefic i lėvizjeve pėr hapjen drejt SHBA-sė dhe vendeve tė tjera. Ndėrsa me Gjermaninė dėshtuat, ekziston njė hipotezė. A ka diēka tė pathėnė nė kėto pėrpjekje? A u bėtė ju i papranueshėm pėr Perėndimin pėr vazhdimin e tranzicionit shqiptar?



         Ramiz Alia: Jo vetėm pėr mua, por edhe pėr shokė tė tjerė tė udhėheqjes ishte e qartė se u duhej hapur rruga marrėdhėnieve me botėn e jashtme, duke pėrfshirė edhe vende tė tilla si SHBA-ja, Anglia, RFGJ-ja e BS-ja, me tė cilėt vendi ynė nuk kishte marrėdhėnie diplomatike. E vėrteta ėshtė se pėr marrėdhėniet me Republikėn Federale Gjermane si dhe me SHBA-nė e Britaninė e Madhe bisedimet kishin filluar duke pasur edhe mendimin pozitiv tė Enver Hoxhės. Dihet se kancelari i Bavarisė, Shtraus, ka ardhur nė Shqipėri nė verėn e vitit 1984, pra kur Enver Hoxha ishte ende gjallė. Ai autorizoi qė Shtrausi tė pritet nga zyrtarėt e Ministrisė sė Jashtme, si dhe dha udhėzimet lidhur me kėrkesat tona pėr reparacionet, si parakusht pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike.


         Edhe pėr bisedimet me Anglinė e SHBA-nė ka qenė dakord Enver Hoxha. Nė vitin 1984 si anglezėt, ashtu edhe amerikanėt, me anėn e Ambasadės Franceze nė Tiranė kėrkuan qė tė zgjidhej ēėshtja e floririt shqiptar, tė mbajtur nė bankat britanike qysh nga mbarimi i Luftės Dytė Botėrore. Enveri edhe pėr kėtė gjė ishte dakord dhe dha porositė e nevojshme. Nė shtypin tonė ka pasur mjaft spekulime lidhur me marrėdhėniet me RFGJ-nė. Janė hedhur dyshime, duke e paraqitur ēėshtjen sikur RFGJ-ja i propozuan Shqipėrisė njė miliard dollarė kredi, kurse PPSH-ja nuk i paska pranuar pėr t’i qėndruar besnike parimit qė nuk marrim kredi nga vendet kapitaliste!


         Mė vjen keq se, ndonjėherė, turbullirė pėr kėtė ēėshtje ka shkaktuar edhe ndonjė diplomat qė gjoja nė ato kohė paska marrė vesh nga x person gjerman ose i njė kombėsie tjetėr se Shqipėria e paska refuzuar kredinė gjermane. Jo, kategorikisht, jo! Gjermanėt asnjėherė nuk kanė propozuar ndonjė kredi tė atyre dimensioneve. Pala jonė iu ka kėrkuar gjermanėve reparacionet e Luftės (po, miliona, bile njė miliard dollarė). Por gjermanėt na janė pėrgjigjur zyrtarisht se tė tilla nuk jepnin dot, sepse ua kishte ndaluar Konferenca e Londrės e vitit 1953 midis SHBA-sė, Anglisė dhe Francės, qė ishin tutorė tė Gjermanisė Perėndimore nė atė kohė.


         Mė nė fund, pėr t’i mbyllur bisedimet dhe pėr tė treguar se mė vonė mund tė rriteshin marrėdhėniet tona, gjermanėt vendosėn t’i jepnin Shqipėrisė 20 milionė dojēmarka kredi me 1 deri 10 % interes dhe me njė afat shlyrjeje 40-vjeēar, njėkohėsisht 20 milionė dojēmarka falas pėr teknikė e teknologji gjermane. Dhe qeveria shqiptare, pavarėsisht se Kushtetuta e ndalonte, e pranoi kėtė kredi. Nė atė kohė ne nuk ishim aq “fanatikė” tė nenit tė Kushtetutės qė ndalonte marrjen e kredive! Po tė ishte kredia prej 1 miliard markash, do ta kishim pranuar edhe mė me entuziazėm. “Gjynahu” njėsoj bėhet, si duke pranuar 20 milionė, apo duke pranuar 1 miliard! Ja, kjo ėshtė e vėrteta.


         Pėr ta mbyllur pėrgjigjen e kėsaj pyetjeje, ju kujtoj se marrėdhėniet diplomatike u vendosėn me RFGJ qysh nė vitin 1987. Njė ditė pas shpalljes sė vendosjes sė kėtyre marrėdhėnieve, unė prita dhe zhvillova bisedime miqėsore me zotin Gensher. Ndėrsa marrėdhėniet me SHBA-nė dhe Britaninė e Madhe u vendosėn nė vitin 1990, megjithėse bisedimet pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė floririt shqiptar, qė ishte parakusht i lidhjeve diplomatike, kishin filluar qysh nė vitin 1985. Pėrsa i pėrket ēėshtjes, nėse unė u bėra i papranueshme pėr Perėndimin lidhur me tranzicionin shqiptar, nuk mė rezulton njė gjė e tillė. Unė dhashė dorėheqjen nga posti i presidentit tė Republikės nė prill 1992, jo pse kisha ndonjė presion nga jashtė, por sepse e quajta tė arsyeshme tė mos qėndroja nė atė post, pasi zgjedhjet e marsit 1992 u fituan thellė nga PD-ja dhe, pėr pasojė, ajo do tė kishte si shumicėn absolute nė Parlament, ashtu edhe qeverinė. Nė klimėn e asaj kohe kishte rrezik qė presidentit t’i rezervohej roli i “kukullės”. Prandaj dhashė dorėheqjen.



         Revista "ABC": A keni ndonjė sugjerim pėr marrėdhėniet me Greqinė? Ndonjė gjė qė vjen nga ajo kohė?…

 


         Ramiz Alia: Kam menduar edhe mė parė, po kėshtu mendoj edhe sot, se marrėdhėniet e vendit tonė me Greqinė, por edhe me fqinjėt tjerė, duhet tė jenė sa mė tė mira. Njeriu nuk bėn dot pa fqinjėt. Ky ėshtė ligj i njohur. Pėrveē faktorėve tė mėparshėm, pėr marrėdhėniet e vendit tonė me Greqinė, ėshtė shtuar edhe njė faktor shumė i rėndėsishėm, sa pėr Shqipėrinė, aq edhe pėr Greqinė. E kam fjalėn pėr emigrantėt, qė thuhet se janė rreth 800 mijė veta. Me punėn e djersėn e tyre kėta emigrantė i sjellin vendit tonė tė ardhura tė mėdha, qė ndihmojnė nė rritjen e nivelit ekonomik tė Shqipėrisė. Por nė tė njėjtėn kohė ata ndihmojnė zhvillimin edhe tė ekonomisė greke, sepse janė tė pėrfshirė nė tė gjithė sistemin ekonomik tė vendit fqinj.


         Nga ana politike emigrantėt shėrbejnė si ndėrlidhės midis dy popujve tanė, ashtu siē shėrbejnė pėr kėtė qėllim edhe minoritarėt grekė qė jetojnė nė Shqipėri. Midis Shqipėrisė e Greqisė nuk ka probleme tė pazgjidhura qė do tė pengonin zhvillimin e mėtejshėm tė marrėdhėnieve tona. Minoriteti grek nė Shqipėri jeton i lirė, me tė drejta tė plota si ēdo qytetar shqiptar. Qėndrimi i organeve shtetėrore ėshtė korrekt ndaj minoritarėve dhe respekton normat ndėrkombėtare pėr minoritetet. Nė shtypin tonė nga koha nė kohė flitet pėr tė drejta tė ēamėve nė Greqi. Eshtė fjala pėr pasuritė qė ata kanė matanė kufirit shtetėror.
Mė duket se nė kuadrin e marrėdhėnieve miqėsore, me durim e mirėkuptim, ēdo gjė mund tė zgjidhet. E drejta e pronėsisė ėshtė e njohur edhe nga normat e organizmave ndėrkombėtare. Por zbatimi i kėtyre normave kėrkon pėrpjekje nga tė dy palėt, kėrkon durim dhe jo nervozizėm, qė fatkeqėsisht vihet re ndonjėherė, duke e shndėrruar kėtė gjė nė njė problem politik qė helmon marrėdhėniet midis dy vendeve. Mendimi im ėshtė qė organet shtetėrore tė vendit tonė, si kėtu nė qendėr, por edhe nė ambasadėn tonė nė Athinė, kanė detyrime tė shumta ndaj shqiptarėve-emigrantė qė gjenden nė Greqi. Eshtė e pakuptueshme qė rreth 800 mijė shqiptarė nuk kanė shoqata tė organizuara, tė njohura si nga ambasada jonė, ashtu edhe nga autoritetet greke, lokale dhe qendrore. Emigrantėt kanė shumė probleme, ndonjė herė edhe konfliktuale me autoritete e me vendas. Kush i mbron interesat e tyre? Kush ndihmon qė ata tė ndreqen kur gabojnė, kur shkelin normat e sjelljes apo rregullat e vendit ku punojnė e jetojnė? Ēfarė bėhet me fėmijėt e emigrantėve? Me shkollimin e tyre, me mėsimin e gjuhės amtare? Greqia ėshtė mjaft e pėrhapur, pėr pasojė edhe emigrantėt gjenden nė ēdo anė tė saj, nė tė gjithė ishujt. Ekzistenca e shoqatave tė emigrantėve do tė ishte njė ndihmė e madhe qė ata ta ndjejnė veten sa mė afėr atdheut e familjeve tė tyre.



         Revista "ABC": Ju mbeteni njė figurė e keqkuptuar nė pėrpjekjet tuaja politike. Nuk ju duan demokratėt, por dhe njė pjesė e komunistėve. Cili ėshtė mezazhi juaj i jetės qė mund t’u jepte pėrgjigje kėtyre keqkuptimeve apo...?



         Ramiz Alia: Unė nuk pretendoj qė ēdo politikan, i cilitdo korrent tė jetė dakord me mua, ose tė miratojė qėndrimet e veprimet e mia. Nė tė gjithė veprimtarinė time kam ndjekur atė qė mė ka thėnė ndėrgjegja ime. Pikėrisht me kėtė bindje kam marrė pjesė nė Luftėn Antifashiste pėr ēlirimin e vendit, kam milituar nė radhėt e PPSH-sė dhe me kėtė bindje kam punuar me tė gjitha fuqitė e mia pėr ruajtjen e lirisė e tė pavarėsisė sė vendit, ashtu siē i jam pėrkushtuar ndėrtimit tė Shqipėrisė sė re, tė njė shoqėrie tė drejtėsisė e tė barazisė shoqėrore, siē e dėshironim ne, mbėshtetur nė teorinė marksiste. Kur, si pasojė e pėrmbysjes qė ndodhi nė tėrė Lindjen Evropiane, socializmi do t’ia linte vendin demokracisė pluraliste dhe ekonomisė sė tregut, me ndėrgjegje u pėrpoqa qė ky ndryshim tė bėhej pa trauma tė mėdha shoqėrore e veēanėrisht pa gjakderdhje e luftė vėllavrasėse. Jam i lumtur, qė nė bashkėpunim me tė gjithė shokėt dhe protagonistėt politikė tė kohės, ndryshimi u bė i qetė. Padyshim, si ēdo njeri, gjatė jetės sime kam bėrė edhe gabime. Por asnjėherė pėr tė pėrfituar ndonjė gjė personalisht, asnjėherė me qėllim qė tė dėmtoj me ndėrgjegje popullin tim apo ndonjė person tė veēantė.



Fund

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 





Eigene Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!