DEMONSTRATAT STUDENTORE TĖ MARSIT 1981

 

Rekuiem

 

 Shkruan : Sylė Mujaj

 

“Nė pranverėn 1981 shqiptarėt u hodhėn nė vallen e ēlirimit nga tė gjitha anėt: nga Llapi e Gollaku, nga Drenica e Rugova, nga Shala e Bajgora, nga Dukagjini e Malėsia e Gjakovės, nga Podgueri e Korabi, nga Tuzi e Hoti e nga Anamali.” (Vlerėsim i popullit tė Kosovės)

 

            

 

         Duke i nderuar martiret e lirisė, Forcat e NATO-s, OKB-ėn e Evropėn nė kėtė pėrvjetor tė 1981-ės po hapej njė realitet i ri shqiptarė, qe pėr ne si student tė atyre viteve ishte vetėm njė shkėndi  e largėt nė tunelin e madh!

Nė kėtė pėrvjetor tė 25-tė, tė ngjarjeve pranverore tė vitit 1981 i kujtojmė dhe i nderojmė dėshmorėt qe gjaku i tyre i pastėr u bė fanarė ndriēimi qė shqiptarėt njėherė e pėrgjithmonė  tė vendosin vetė pėr fatin e vetė.

Sot mbas 25 vitesh po nė kėtė ditė, vėrehen ndryshimet e mėdha nė tė mirėn e dhe perspektivėn e Kombit tonė jemi afruar bukur afėr qėllimit fisnik tė ēlirimit tė plotė kombėtar, tė jemi tė sinqertė  dhe ta kuptojmė realitetin se kemi edhe njė copė rrugė.

Periudha e luftės si tė ēdo popull qe e fiton lirinė edhe tė ne shkaktoj  plagosje tė rėnda nė shpirtin e Kosovės, sot Kosovės ne aktivitet i mungojnė shumė: fėmijė, vasha e djem qe moshėn e tyre tė re jetėn e tyre ia falen Kosovės sot pushojnė nė amshim, kėta dėshmorė tė kombit tonė sot u bėnė trėndafilat mė tė dashur u bėnė kopshtet qe qėndisin hiq mė pakė sė se mija e mijėra varreza nė tokėn e Kosovės.

Nga kėto lule tė lirisė jo pa qėllim sot kėtu nė mesin tonė nė mėrgatė janė disa nga martirėt e lirisė qė me jetėn e tyre i ndihmuan procesin e ēlirimit tė Kosovės, i ndihmuan organizimit tė mė vonshėm deri tė organizimi i mirėfilltė ushtarak deri tė e shenjta UĒK. Kėto “lule tė lirisė” na ftojnė tė kėndellemi se kemi nevojė pėr njėri tjetrin se jemi tė plagosur kemi ende plagė (thuaja se nė ēdo familje shqiptare nė kėtė proces e dhamė atė tė mundshmen.

Shqiptarėt gjatė kėtyre viteve u solidarizuan dhe pėrkrahen procesin e ēlirimit, ishim solidarė nėpėr burgje, ishin solidar nė demonstrata, ishin solidar nė pjesėmarrjen e UĒK-sė, nuk kursyen as nė pėrkrahjen materiale.

Plagėt e mija – tuajat duan shėrim e shėrimi nuk vije me lutje e ankime por vije me bashkėpunim reciprok, qe ti gjendemi njėri - tjetrit nė pėrpėlitjet tona drejtė horizonteve tė lira sė pari si Komb i lirė, si Komb me kulturė e traditė, kemi arsye ti them kėto, kur dihet sė si mėrgatė jemi njėra ndėr mėrgatat mė tė reja dhe mė vitale nė kėtė planetė, sot kemi ekspert tė ēdo lėmije qe pa u rrudhur dhe pa u skuqur dėshmojmė pėr njė pėrvojė perėndimore qe pa dyshim na ishte e nevojshme sa buka, kėto energji duhet ti gjejnė vendet e merituara nė procesin e Kombit tonė, si nė aspektin e rindėrtimit tė Kosovės, tė mbrojtjes, mėkėmbjes si ekonomike ashtu dhe politike, qė sot si kurrė mė parė Kosova ka nevojė pėr profesionet e bijve tė vetė.

Shpėrthimi i luftės dhe ndihma e Shteteve tė mėdha qe sot janė sė bashku me ne, na obligon qe tė jemi tė kujdesshėm dhe mė tė organizuar, ata duan dhe ju duhet gjuha e fakteve e ato janė nė duart tona janė tė bollshme pėr hapjen e tryezės sė bisedimeve me fqinjėt tanė grabitqar, po jam qe shqiptarėt tė flasin me Bullgarėt - Grekėrit e Serbėt, me kėta ėshtė fillimi i ndarjes sė popullit tonė dhe padyshim me kėtė duhet tė jetė dhe bashkimi i kombit tonė dhe pėrfundim i lloj-lloj elaboratesh ortodokse qe deri me sot e rėnduan vetėm popullin shqiptarė, kėtu ėshtė dhe fundi i robėrisė shekullore, kėtu ėshtė dhe “Paqja e Ballkanit pėr njė tė nesėrme pa pushtues e pa robėr.

Gjuha jonė duhet tė jetė faktor i rėndėsishėm nė strategjinė e vendosjen se paqes nė Ballkan e mė gjerė. Strategjia jonė edhe kėsaj here duhet tė dėshmohet para opinionit botėror me kompaktėsinė dhe solidaritetin gjithė shqiptarė ne aspektin politik qe jemi faktor pėr stabilizimin e Ballkanit por kurrsėqysh mė tė ndarė.

As vetė Evropa nuk na pranon te ndarė sepse nuk ka llogari, duhet tė bindet nė provimin tonė tė pjekurisė nė tavolinėn e kėtyre popujve: Grekėrit, Maqedonėt e Serbėt, pėr stabilizimin e Ballkanit dhe Evropės.

Procesi ynė kombėtar deri me tani nuk ka zbrazėsi nė ruajtjen e stabilitetit mė tė tjerėt ky element ėshtė virtyt edhe i perėndimit qe ēmohet.

Provim i rėndėsishėm ishte dhe atėherė kur nga gjenocidi mė i ashpėr qė Serbia me miqtė e pakėt tė saj e zhvilloj nė popullin shqiptarė tė Kosovės, Shqiptarėt e pėrgjakur dhe ende pa u terur gjaku i mė tė dashurve tė tyre u kthyen nėpėr vatrat e tyre tė shkumuara nga barbaria ortodokse serbe, Ky ishte rezultati mė madhėshtor i kėtij shekulli qė shqiptarėt dėshmuan sė vendosin vetė pėr fatin e tyre nė tokėn e Ballkanike jo si deri dje kur “Greku e caktonte rrobaqepėsin”, “Franca e prente materialin” e “Serbia e qepte rrobėn shqiptare pėr interesin e saj”.

Mbijetuam u rilindėm dhe shqiptari nuk lejon mė qe ti pėrsėritet  e kaluara, do tė kėtė kujdes se kujt ti thotė vėlla dhe mikė, pėr kėtė mori mėsim historie nga fqinjėt grykės, ku sė bashku pa dallim u munduan tė na zhdukin”?.

Pra pa mendjemadhėsi themi sė kėta janė shqiptarėt e vėrtet nė shekullin e ri, mileniumin e tretė. Kemi motiv, kemi energji dhe potencial civilizues dhe duhet pėr tė vėrtetėn e mbyllur mė sė njė shekull tu tregojmė dhe ti bindim pėrveē miqve tanė edhe armiqve tanė se jemi tė zotėt e vetes, dimė dhe tė mbrohemi, dimė tė tregojmė dhe pėr tė vėrtetėn e mbyllur (kuptohet me dhunė) Mundemi dhe ta demonstrojnė se nuk jemi tė dhunės por i duan tė drejtat tona kombėtare, dėshmuam dhe po dėshmojmė bashkimin e popullit tonė si komb me familjen tonė Evropiane.

Detyra jonė ėshtė tė mbėrrijmė aty, aty ku u ndaluam pėr mė shumė sė 100 vjet, Nė kėtė proces sot jemi tė vetėdijshėm se nė kėtė familje nuk hyjmė tė copėzuar, por hyjnė si tersi kombėtare, hyjmė komplet, nė kėtė familje hyrja ėshtė e garantuar nga vetė ne. Deri me sot thanė se nuk ishim tė pėrgatitur ?

Nė kėtė pėrvjetor po e pėrsėris fjalėn e tė madhit Vili Brantit tė Gjermanisė kur ju drejtua popullit gjerman e tha: “Le tė bije Muri se nuk na duhet mė”. Dhe shih vėrtet ra muri i Berlinit e u bashkua Gjermania”.

Kėto kujtime mė erdhėn pas 25 vitesh ndėr mend, jo pėr tė pėrshkruar vetėm atė lėvizje madhore tė studentėve kosovarė.

Fillimi i atij viti tė trazuar parandjellte diēka tė veēantė. Kosova dhe shpirtrat tanė ishin nė ethe. Nuk ishim mė tepėr se 20-25 vjeēar. Asnjeri prej nesh nuk mbante nė xhep libreza partiake. Njė tjetėr „librezė“ kishim nė mėndje dhe nė zemėr, atė tė ēėshtjes kombėtare dhe tė dashurisė pėr Kosovėn.

Sot e ndjej qė ka ardhur koha t‘ia themi njėri tjetrit nė sy, se ku qėndron e keqja jonė! Po kujtoj ato ditė tė ndezura dhe ndoshta ēdo koment tjetėr do ishte i tepėrt.

Marsi ėshtė muaji i dhembjes, muaji i krenarisė dhe i dashurisė sonė.

Kujtojmė me dashuri shokėt bashkė protestues dhe nderojmė me dhembje ata qė sot nuk janė mė.

Marsi i vitit 1981 po ēelte njė pranverė tė njė lloji tjetėr. Ishte pranvera e lėvizjes studentore.

Zjarrmia atdhetare shėnonte temperaturat mė tė larta.

Prishtina kishte njė qendėr ku „ziente kazani“ dhe ai ishte qyteti i studentėve. Aty po organizohej diēka madhore.

Kjo gjeneratė e lindur nė kapėrcyell tė viteve 60-tė, e edukuar fuqishėm nė secilėn familje, nuk duronte mė shtypjet e diferencimet dhe bashkėjetesėn me sllavėt. Na dukej vetja se ishim rritur dhe Kosova priste mė shumė prej nesh. Prindėrit tanė na kishin treguar pėr krimet e serbėve  pėr kohėn e Rankoviqit nė burgjet e mbushura plot, ku sharroheshin me sharrė druri trupat e shqiptarėve. Fazli Grajqevcit nė burgun e Prishtinės iu sharruan dy kėmbėt! Torturohej shtazėrisht Shaban Shala. Qorrohej Adem Demaēi nė errėsirėn e burgut. Kalonte ne ilegalitet mėsuesi Isa Demaj qe here bas here takoheshim e konkretizonim se ēka duhet bėrė nesėr, e nesėrmja erdhi me “thyerjen e pjatės” nga vajza kosovare, e ku rrjedha shkuan mbare e me dhembje mbetemi vetėm ti pėrkujtojmė martirėt.

 

Nė horizont vetėm re tė zeza, neve si studentė prindėrit dhe populli na shikonin si e ardhmja e Kosovės, por harronin qė ne nuk kishim  atėherė asnjė aleat!

Kujtoj plot respekt mė aktivėt e asaj kohe e veēanėrisht Ali Lajēin nga Rugova, Hamdi Hajdinin nga Presheva, Bajram Kosumin nga Korretini i Kamenicės, Riza Demaj nga Rugova,  Ibrahim Nikēin nga Rugova, Gani Kocin nga Drenica, Salih Lajqin nga Rugova, Ramadan Gashin nga Drenica, Xun Qetėn nga Turbuhoci i Pejės e plot tė tjerė qė u kėrkoj ndjesė kėsaj here qė nuk po i pėrmendi emrat.

Sot kanė kaluar 25 vite prej asaj kohe, por kurrė nuk do harroj mbėshtetjen e Gazmend Zajmit dhe Pajazit Nushit i cili  me 26 mars tė vitit 1981 tha: ”Udhė e mbarė djemtė e mijė, dalshim fitimtarė se vėrtet e kemi vėshtirė”.

 

Ne anėn tjetėr ishin Vllaset e Bakallet.

 

Ne ishim tė rinj, ishim ndėr gjeneratat e para tė studentėve, ne kishim ėndrrat tona tė cilat u pėrpoq ti burgosė pushteti i pushtueseve serbė.

Por nuk harrohen dhe politikanėt kosovarė ne atė kohė edhe sot deklaronin se janė te dyshimta se kush i nisi kėto demonstrata e se do i fusim nė vrimė tė miut studentėt!“…

E prapė aty kėtu pėrsėritet refreni: ishin ngjarje tė hershme, (i kuptojmė po si dje sė vėrtet pėr ta ishin dhe do tė jenė tė hershme edhe sot e nesėr). Pėrsėri ky lloj politikani e mban peng Kosovėn, pse jo dhe disa tė tjerė qė kanė veshur kostumet e politikanit dhe ish tė burgosurit politikė i etiketuan me gjithfarė epitetesh. Mė vonė mė kėso lloj-lloj epitetesh i cilėsuan edhe luftėtarėt e lirisė simbolin tone tė vetėm UĒK-ėn.

Edhe sot mundohen disa tė japin vlerėsime tė shtrembėruara pėr Ushtrinė ēlirimtare Kombėtare. UĒK e civilizuar dhe mė tė pėrgatitur nė truallin e Ballkanit, Ushtrinė mė tė Re,  qe nga dita e sotmit doli hapur edhe ne skenėn e shqiptare nė Maqedoninė e sot. Kemi edhe sot asi lloj politikanucesh qe pa ju dridhur goja thoin: “Duhet tė eliminohen ata rebel qe e destabilizojnė Maqedoninė ?. Athua ky lloj i veēantė i politikanucėve do tė merr pėrgjegjėsinė  edhe nga familja e vetė? Nėse ka?

Ky lloj produkti i flirtit antishqiptare, me pafytyrėsi tė vjedh dhe meritat, e ēka ėshtė mė keq e vjedh edhe persekutimin e tė tjetrit e zhdaravit e mbllaqos dhe vazhdimisht po si kėrmilli nė lėmashkun e vetė, del i terur. E kur dihet se ē`do gjė e ka emrin e vetė: “kush i rrokullisi pjatat ne mensėn e studentėve kush organizoj tubimin e 25 marsit 1981, kush u mundua te infiltrohet ne organizimin tone ne natėn e 25 marsit 1981, nga UDB-ja e Serbisė me vetėdijen e politikaneve te atyre viteve ne Kosovė, kush organizoj nė natėn e 25-26 marsit mbylljen e konvikteve, kush e mori pėrsipėr fjalimet e ditės dhe plan programin e rrjedhave te fjalimeve tė demonstrimeve pėr atė ditė kur stafeta e Marshallit qe ishe ne Prishtine”.

Kush u plagos e kush u vra atyre ditėve, kush u kacafyte me njėsitet speciale te ardhura nga Nishi ne mėngjesin e datės 25- 26 mars e kush e kush ishte ne organizimin tonė e kush e organizimin e djallit te mallkuar...

E veēanta, e ēuditshme e disa politikanėve tanė ėshtė trishtuese, kur i krahasojmė mė intelektualėt e popujve tė tjerė, kur intelektuali i mirėfilltė guximshėm hynė nė procesin e ēlirimit pėr popullin e vetė dhe jep vizionin largpamės, te ne po ėshtė e kundėrta dhe shih e kundėrta e pėrsėritur: nxėnėsi, studenti e qytetari i zakonshėm po e tėrheq edhe sot pėr veshi intelektualin paranoik, apatik, tė lodhur, tė molisur etj.

Deri kur kėshtu ?!!!)

Po i pėrsėriten gabimet e mėparshme pra sa duket e kanė me qėllim. Shqiptari qėllimin nuk e falė? E falė “mosdijen politike e falė  fjalėn e rastit por nuk e falė mė fyerjen e luftėtarit tė lirisė sė njė populli.

Ne jemi pėr zgjedhjen dhe lirinė e popullit tonė nė rejonin e Ballkanit, jashtė eksperimenteve qe veē u provuan e po provohen mbi kurrizin tonė tash e 100 vjet, dhe po dėshmohet se nuk dha rezultate. Tė provojmė kėsaj radhe vetėm atė tė thjeshtėn, konkreten dhe tė mundshmen: shqiptarėt e bashkuar nė mbrojtjen tė vetė dhe tė Evropės pėr Evropėn. Ne jemi ata qe po i pėrkrahnim vėllezėrit tanė qė e mbrojtjen nderin dhe shtėpinė e vetė dhe ne ishim me UĒK-ėn dhe shprehnim admirim dhe pėrkrahje morale e materiale e fizike. Deri nė bashkimin e plotė me tė drejta civilizuese evropiane !

 

Vetėm kjo ėshtė zgjedhja dhe stabilizimi i Ballkanit, kuptohet dhe i familjes tonė evropiane. ēdo lloj i eksperimenteve tjera i vije “era”, ngecje kombėtare shqiptare.

Strategji tjera nuk e duron as toka ballkanike e lėre mė shqiptarėt.

Dėshiroj qė gjeneratat e studentėve tė sotmit nė trojet shqiptare ti pėrmirėsojnė gabimet tona nėse  i kishim?!!!

Athua mos po gabuakam, apo duhet te presim edhe njė ēerek shekulli qe tė thuhet ajo qe ishte.

Mendojmė se ėshtė koha ti “ēelim te gjitha letrat” frytdhėnėse pėr kombin tonė”.

......

Por athua duhet te pėrsėritet prapė politika edhe mbas njė ēerek shekulli: jo themi guximshėm, jo sa pėr motive te mbrėmshme politike por pėr hire te se vėrtetės qe i duhet kombit tim ta dinė tė vėrteten e atyre ditėve pranverore studentore.

 

 

Me 26 mars e vitit1981 ne burgun e Prishtinės ishin vetėm katėr veta tė burgosur: Ali Lajēi, Bajram Kosumi, Riza Demaj dhe unė Sylė Mujaj, e ku me ndryshimet nė politikėn jugosllave e nė marrėveshje edhe me Bakallet, Vllaset e Dollancaet u ndėrrua ligji dhe na quajtėn kundėrrevolucionar  dhe grupit tonė prej katėr vetave ju bashkėngjitėn se pari ne 9 veta e ma vonė 11 veta e tek ne muajin korrik- gusht 1981 u bene 21 veta e burgosur.

 

.....

Le te dali e vėrteta,  ėshtė koha e vėrtetėsive kombėtare...

 

Rroftė Kombi Shqiptarė i bashkuar me Evropėn!

 

Krijime artistike tė Sylė Mujės

Krijime artistike tė Sylė Mujės

Krijime artistike tė Sylė Mujės

 

SYLĖ MUJAJ, pjesėmarrės dhe organizator i drejtpėrdrejtė i 11-26  marsit te vitit 1981

 

 AUTOBIOGRAFIA

 

Sylė Mujaj u lind nė Kosovė nė maj 1958 nė fshatin Dugaivė, Rugovė, komuna e Pejės. Shkollėn fillore e tė mesme e kreu nė vendlindjen e tij. Studimet e larta nė Prishtinė si inxhinier i Agronomisė.  Para se tė mbaronte studimet arrestohet nga policia serbe si pjesėmarrės i demonstratave studentore nė mars tė 1981. Dėnohet me 10 vjet burg.

Nė fillim nė burgun nė Prishtinė dhe nė nėntorin e 1981 transferohet nė kampin e njohur “hekur e beton” tė Nishit nė Serbi. Nė kėtė kamp qėndron deri nė vitin 1990.  7 vite e dy muaj i kalon nė tė ashtuquajturėn “grupa pojaqanih nadzor”, (izolim).

Me ndihmėn e Amnistisė Internacionale dhe Komitetit tė Helsinkit lirohet nga burgu. Pas daljes nga burgu shkoi nė Zvicėr, ku jeton edhe aktualisht sė bashku me familjen e tij, gruan dhe tre fėmijėt. Zvicra i njohu atij strehimin politik.

Sylė Mujaj ėshtė njėherėsh edhe piktor, edhe poet. Njeriu qe prej dhimbjesh, prej mungesės sė lirisė, krijoj vargje qe mė forcėn e tyre realiste tė tronditin, mė fuqinė e tyre artistike, depėrtojnė deri nė qelizat e trupit.

Piktura e tij e krijuar ashtu nė heshtje e nėn peshėn e prangave, nga njė copė laps i mprehtė e njė letėr cigareje – siē kujton autori,- njė pikturė e lexueshme, por domethėnėse: Ajo pėrcjell me forcė tragjizmin e njė populli tė tėrė nėn peshėn e dhunės: Fatet individuale tė njerėzve numra, siē i ka cilėsuar autori, ku ai bėn pjesė  edhe vetė shprehin dhimbshėm shpresėn e lirisė.

I mbyllur nė mes tė betonit dhe hekurit, pėrmes hekurave, bashkė me dhimbjen dhe shpresėn ai herė me poezi e herė me pikturė, nėpėrmjet artit tė tij realist pasqyron botėn e tij tė brendshme.

Tė gjitha kėto ai i mblodhi nė njė libėr, tė cilin e paraqiti kėto ditė nė Lidhjen e Shkrimtarėve tė Shqipėrisė.

Portretet e njerėzve tė tij tė dashur, shokėve tė burgut, tė identifikuar me numra, nėnės, babait e gruas qė e priti pėr 10 vjet rresht, japin tragjedinė e tij individuale, si simbol i njė kombi.

Sylė Mujaj ka ekspozuar punimet e tij nė 6 ekspozita personale tė hapura 5 nė Zvicėr, njė nė Itali dhe nga viti 1996-1999.

Koordinator i simpoziumit ndėrkombėtar  “Aleksandėr Moisiu - 1994, e 2005 Lugano

Delegat i Soccorso Operaio Svizzera (SOS), nė emrin e komunitetit shqiptar nė Zvicėr, Lugano .1997.

Autor i ekspozitės “Mbas grilash”, Xylography, 1992, 1993, 1996, 1997

Mirėnjohje pėr rezultate tė prezantimit tė etnografisė shqiptare nė Evropė, Zürich, 22.02.1997.

Autor i librit “Njerėzit numra”, Tiranė, 1998

Anėtar i lidhjes se shkrimtarėve e artistėve tė Shqipėrisė, Tiranė, 1998

Laureat i ēmimit ndėrkombėtar tė poezisė Studi Universum “EUROPA”, Bellinzona, 2001

 

     





Eigene Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!