KĖTU I THONĖ DRENICĖ - Tahir Meha – Monografi : Mehmet Bislimi

 

 

Mehmet Bislimi

 

KĖTU I THONĖ DRENICĖ

 

Tahir Meha – Monografi

 

Redaktor:

Kadri REXHA

 

Recensent:

Bedri  ISLAMI

 

Lektor:

Avni DEHARI

 

Desing & Layout

Adnan ASLLANI

 

Pėrkujdesje pėr botim:

Shoqata Kulturore Shqiptare”Mėmėdheu”

St.Gallen – Zvicėr

 

Botues:

MKRSDĒJ

Departamenti i Ēėshtjeve Jorezidente i Kosovės

 

U shtyp nė shtypshkronjėn

"Shkrola" – Prishtinė

 

Copyright © 2004

Autori & botuesi

 

 

- Jeta e njė populli ka kuptim vetėm duke qenė i lirė.

E tėrė filozofia e tė qenit tė lirė, s’ėshtė asgjė tjetėr pėrveē

guximit dhe vendosmėrisė pėr t’iu kundėrvėnė pushtuesit!...

 

- Autori

     





 

 MEHMET BISLIMI HAP PORTAT E BIOGRAFISĖ SĖ TAHIR MEHĖS

 Parathėnie

 

 

            Nė fillim tė librit tė tij tė ri " Kėtu i thonė Drenicė" publicisti i njohur Mehmet Bislimi, nė mėnyrė tepėr modeste, thotė se me kėtė libėr nuk ka dashur tė bėjė asgjė tjetėr, veēse tė hapė portat pėr biografinė e njė njeriu tė rrallė, trimėrisht i lartėsuar dhe mrekullisht i njohur, Tahir Meha. Me synimin pėr tė parė pikėrisht kėtė fakt, "hapjen e portės" pėr biografinė e njė njeriu tė njohur, u nisa ta lexoj kėtė monografi, e cila tashmė gjendet nė duart e lexuesit. Mė shtynte gjithnjė ideja pėr tė ditur mė shumė pėr jetėn e njė njeriu, pėr tė cilin, si ēdo shqiptar, kisha dėgjuar shumė herė. Mbi tė gjitha kisha dėgjuar pėr aktin e tij tė qėndresės sė 13 majit tė vitit 1981, si njėri ndėr epilogėt e demonstratave tė mėdha tė pranverės sė kėtij viti. Kisha dėgjuar pėr luftėn qė ishte bėrė atė ditė, nė gjurmėt e njė beteje tjetėr tė njohur, tė Ahmet Delisė, ashtu si do tė dėgjonim mė pas e do tė mburreshim pėrjetė, me qėndresėn e fisit tė jashtėzakonshėm Jashari, tė komandantit tė pėrgjithshėm tė UĒK-sė, Adem Jasharit.

Njeriu mund t'i hapė portat e njė biografie gjithsesi. Mund t'i hapė nė njė mėnyrė qė "portat" tė duken tė shqyera, pra tė pėrēudnohet historia; mund t'i hapė "portat " nga vetja, ku autori tė jetė mė i merituar se sa njeriu pėr tė cilin shkruhet, mund t'i hapė "portat" nė mėnyrė spekulative, duke i veshur fakte e ngjarje qė nuk kanė ndodhur, si kemi lexuar nė ndonjė biografi tė kohėve tė fundit.

            E kisha kureshtjen pėr tė ditur hapjen e portės pėr biografinė e njė njeriu, i cili ndėrsa kishte pėrmasat e njė miti, nuk kishte ende njė libėr pėr tė; i cili, megjithėse gjendej nė dhjetėra e qindra faqe tė dosjeve sekrete tė zbulimit tė fshehtė jugosllav e serb, pėrsėri nuk ishte i dritėzuar nė historinė e popullit tė tij; i cili, megjithėse i kishte kėngėt e tij dhe populli nuk i fal aq bujarisht kėngėt, pėrsėri mungonte nė shtjellimin e plotė tė sė vėrtetės. E kisha menduar kėtė, sepse tė bėsh njė akt si ai i 13 majit tė vitit 1981, tė tė rrethojė ushtria serbe qė nė orėt e para tė mėngjesit, tė tė krijohet njė qark rrethues prej disa brezash etj., jo vetėm qė nuk ėshtė e rastėsishme, por donte tė thoshte se njeriu i rrethuar ishte bėrė tashmė rrezikshmėri pėr sistemin, dhunėn, shtypjen, vrasjet, mjerimin; donte tė thoshte se njeriu, qė kishte emrin Tahir Meha, kishte filluar tė bėhej njė shpresė, njė thirrje, njė rrugė qė duhej ndjekur. Kjo rrugė ishte e rrezikshme, sepse ishte e papėrfytyrueshme qė forcat e sigurimit serbo-jugosllav tė bėjnė gjithė kėtė rrethim, nė tė cilin vriten mė shumė se dhjetė milicė, plagosen mė shumė se dyfishi i tė vrarėve etj., vetėm se ashtu paskan menduar tė bėjnė terror.

            Normalisht shėrbimi i fshehtė serb, UDB-ja, e kanė studiuar mirė objektin e goditjes sė tyre, pėr t'i dhėnė mėsim tė tjerėve dhe pėr tė shuar ēdo vatėr rezistence. Nėse ndodhi e kundėrta, nėse flakėt e rezistencės u rritėn, kjo ėshtė nė nderin e bijve tė Drenicės, tė cilės i takonte edhe Tahir Meha, edhe i ati i tij Nebih Meha, tė cilės do t'i takojė edhe dėshmori i mėvonshėm Beqir Meha, vllai i Tahirit.

            Mehmet Bislimi, mendoj unė se, nuk ka hapur thjesht vetėm njė portė. Unė mendoj se ai ka hapur njėkohėsisht disa porta. Po ashtu ai ka bėrė edhe njė punė tjetėr: ka biografizuar jetėn dhe luftėn e njė njeriu, duke dhėnė njė vepėr tė dobishme. Mė tej se kaq: njė vepėr tė nevojshme. Edhe mė tej: njė vepėr e cila ka qenė e domosdoshme tė shkruhet. Fakti qė ajo del nė dritė nė 23 vjetorin e rėnies sė Tahir Mehės, nuk do tė thotė se ajo nuk ka qenė e punuar prej kohėsh nė mendimin e autorit. Do tė thotė se mosngutja e deritanishme ka bėrė qė tė kemi njė libėr tė mirė nė dorėn e lexuesit, i cili, nė se kthehem nė fillimin e idesė sime, ka hapur disa porta.

            Mehmet Bislimi ėshtė Drenicas, kjo do tė thotė se ai e njeh mirė Drenicėn. Ai ka bėrė tė ditur pjesė tė historisė sė saj, histori pėrmes sė cilės ka kaluar edhe Tahir Meha. Duke i treguar lidhjet fisnore tė Tahir Mehės, autori e ka parė tė arsyeshme, dhe mirė ka bėrė, qė gjeografinė e trimėrisė drenicase ta shtrijė pėrtej vatrės ku ka lindur Tahir Meha, pėrtej cakut tė fisit tė tij, duke e bėrė kėshtu njė simbol tė njė populli tė pėrvuajtur, mrekullisht luftėtar.

            Mehmet Bislimi ėshtė njėri ndėr veprimtarėt e hershėm tė ēėshtjes kombėtare. Me aq sa di unė, ai ka mė shumė se 25 vite qė ėshtė pėrfshirė nė kėtė pėrkushtim. Kjo do tė thotė se mė shumė se gjysmėn e jetės sė tij ai e ka bėrė me idenė se duhet bėrė mė shumė pėr lirinė e Kosovės. Duke qenė kėshtu ai i ka njohur mirė rrethanat nė tė cilat janė zhvilluar ngjarjet ilegale nė Drenicė, apo mė gjerė se kaq, ka sjellė fakte tė reja pėr fillesat e kėsaj lėvizjeje apo pėr pėrmasat qė mori ajo. Duke qenė i tillė, ai e ka njohur nga afėr Tahir Mehėn, familjen e tij, ka qėndruar nė tė njėjtėn qeli burgu me tė vėllain e Tahirit, dėshmorin e kombit Beqir Meha, e kjo do tė thotė se jo rrallėherė, kujtimet e tij janė autentike. Ai ka mundur t'i shmanget "unit" qė mund tė dėmtojė njė histori biografike, por nga ana tjetėr, herė pas here, me stilin e thjeshtė rrėfyes, pėrzier me humorin qė e ka edhe nė jetėn e pėrditshme, e bėn historinė mė tė saktė, mė bindėse e njėkohėsisht mė jetėsore.

            Mehmet Bislimi e shkruan kėtė libėr kur ka kaluar njė kohė, disi e gjatė, pas ngjarjes sė 13 majit tė vitit 1981. Do tė ishte dashur ta bėnte mė herėt, por edhe kjo e ka tė mirėn e saj. Nė kėtė kohė ai ėshtė njohur me tė vėrteta tė reja, me fragmente tė dosjes sė Tahir Mehės nė organet e sigurimit tė fshehtė serb, ndonėse jo plotėsisht dhe kjo duhet bėrė sa mė parė. Ka pasur kohėn e duhur tė gjejė fakte tė reja qė nuk janė ditur deri mė tash, tė bėj analizėn krahasuese tė ngjarjeve, pėr tė arritur nė pėrfundimin e saktė se Tahir Meha nuk ishte njė fragment i veēantė i lėvizjes ilegale ēlirimtare tė Kosovės, se ai ishte produkt i kėsaj lėvizjeje dhe i vendit ku kishte lindur, tė cilin po ashtu nuk e idealizon.

            Tahir Meha e dinte se nė rast lufte, Drenica do ta mbėshteste. Herėt a vonė kjo do tė ndodhte. Ai, po ashtu e dinte, se do tė kishte mes bijve tė vendit tė tij edhe plėngprishės. Tė dyja pėrdallimet e Tahir Mehės do tė shfaqeshin gjatė luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, dhe nėse pėrmasat e kėsaj lufte do tė ishin krejt tė jashtėzakonshme, kjo do tė kishte lidhje edhe me vizionin e Tahir Mehės pėr lirinė e atdheut tė tij.

            Shkrimi i biografisė sė njė njeriu tė njohur, aq mė shumė i njė njeriu si Tahir Meha, ka vėshtirėsitė e veta. Disa prej tyre janė, shpeshherė, tė pashmangshme, sidomos kur ende shumė dosje janė pas njė mijė e njė ēelėsave. Mehmet Bislimi ka bėrė tė gjitha pėrpjekjet qė pėrmes grumbullimit tė materialit tė futet pėrmes kėtyre vėshtirėsive, dhe nėse ndonjėherė nuk ia ka arritur, kjo ka ardhur mė shumė nga mungesa e informacionit tė fshehtė. Kjo edhe ėshtė e kuptueshme.

             Narracioni i librit "Kėtu i thonė Drenicė" ėshtė i thjeshtė, kjo do tė thotė se ėshtė i bukur. Megjithėse Mehmet Bislimi ėshtė poet, ai nuk e ka futur nė kėtė libėr pėrdorimin poetik tė fjalėve dhe tė fjalive, nuk ka rendur pas gjetjeve poetike, por ka dėshmuar thjesht, nė njė ndėrtim tradicional tė biografive, jetėn e njė martiri, si ishte Tahir Meha. Ndoshta kjo do ta bėjė librin mė interesant.

            Personalisht do tė isha pėr njė ndėrthurje, disi mė dramatike, duke shkuar disi tej asaj qė ėshtė e pėrhershme nė biografitė e njė njeriu, por kjo nuk e zbeh librin. Njė dėshirė e dikujt ėshtė vetėm njė dėshirė, secili e sheh vetė rrugėn qė do tė bėjė nė pėrshkrimin e jetės sė njė heroi. Mehmet Bislimi e ka parė nė kėtė mėnyrė, por dramatikja ėshtė ruajtur deri nė fund. Dhe kjo i bėn mirė librit tė tij. Mehmet Bislimi i hapi portat pėr jetėn e Tahir Mehės. Pra, ka hapur shumė porta. Duhej njė libėr i tillė. Dhe ky libėr tashti erdhi. Ėshtė i mirėseardhur.

 Bedri Islami

 NJĖ BORXH I KAMOTSHĖM

( Fjala e redaktorit )

 

            Emri i martirit Tahir Meha opinionit shqiptar dhe mė gjerė iu bė i njohur me 13 maj 1981, datė qė shėnonte ditėn e forcave tė milicisė famėkeqe jugosllave. Asokohe Kosova vlonte nga demonstratat mbarė popullore qė e kishin goditur pėr vdekje Jugosllavinė. Masat qė kishte ndėrmarrė pushtuesi kundėr demonstruesve dhe diferencimet ishin tė paefektshme. Zemėrimi i Kosovės sa vinte e rritej. Ndaj, shteti, pėr ta frikėsuar njė popull tė tėrė, me qėllim nėnshtrimi, e ngriti nė ligj dhe aplikoi metodėn e shfarosjes sė familjeve tė shquara shqiptare. Si fillim i fushatės u zgjodh Drenica kryengritėse dhe pikėrisht Prekazi heroik. Pra, nė datėn e cekur mė sipėr, forca tė shumta tė milicisė dhe tė ushtrisė e rrethojnė shumėfish kullėn e Nebih Mehės mbi tė cilėn Serbia e derdhi tėrė mllefin dhe urrejtjen shovene pėrmes zjarrit, hekurit dhe barotit. Tahir Meha me tė atin plak, Nebihun, si dhe me mbarė familjen qėndruan dhe luftuan deri nė flijim, duke e kthyer kullėn e tyre nė njė kala tė pamposhtur, nė njė mit modern. Menjėherė pas kėsaj tragjedie tė rėndė, shtypi dhe mjetet elektronike tė Beogradit, si dhe ato tė pushtetit vasal nė Kosovė, Tahir Mehėn e shpallėn terrorist, ndėrsa TV Shqiptar, Radio Tirana, gazetat:“Zėri i Popullit“,“Zėri i Kosovės“ dhe shtypi revolucionar i kohės,Tahir Mehėn, fshatarin e pėrvuajtur tė Prekazit, e ngritėn nė nivelin e heroit.

            Nga dita e rėnies heroike e deri me sot, pothuajse njė ēerek shekulli, emri dhe vepra e Tahir Mehės, jo vetėm u mbajtėn gjallė nė zemrėn e kombit shqiptar, por ata u bėnė edhe gurrė e pashtershme frymėzimi dhe shembull i lartė vetėmohimi pėr rininė tonė liridashėse. Nė ruajtjen e emrit, veprės dhe tė kujtimit tė Tahir Mehės rol tė madh ka luajtur edhe muza popullore, vlerėsuesja e pagabueshme e moralit tė shpirtit kombėtar. Nė kėto dhjetė vitet e fundit, nė shtypin shqiptar, emri i Tahir Mehės dhe i familjes sė tij, ėshtė zėnė nė gojė sipėrfaqėsisht, sa pėr tė thėnė diēka, por a ėshtė e mjaftueshme vetėm kaq?

            Nxėnėsit, studentėt dhe mbarė populli kėrkojnė tė dinė mė tepėr pėr rrėnjėt, jetėn, edukimin dhe veprėn e Tahir Mehės. Njė punė tė kėtillė ia kemi borxh martirit qė ra pėr tė mos rėnė Kosova nė ditėt e veta mė tė rėnda. Prandaj libri monografik: ”Kėtu i thonė Drenicė” pėr Tahir Mehėn, qė po i afrohet lexuesit, besoj se e lanė kėtė borxh tė kamotshėm, si ndaj heroit ashtu edhe ndaj lexuesit. Libri vjen nga autori Mehmet Bislimi, veprimtar i orėve tė para, poet e publicist, militant si dhe bashkėfshatar i heroit. Pra, Mehmet Bislimi jo vetėm e ka njohur Tahir Mehėn si njė person tė fshatit tė lindjes sė tij, por ai heroin e ka prekur nga afėr, si nė kohėra tė mira ashtu edhe nė kohėra tė liga dhe, ndonėse jo moshatarė, tė lidhur rreth njė ideali, vazhdimisht sė bashku i kanė qarė hallet e Kosovės sė robėruar. Vlerė tjetėr e kėtij libri ėshtė puna dhe serioziteti i autorit pėr ta dhėnė sa mė besnikėrisht figurėn e Tahir Mehės. Libri pėr jetėn dhe veprėn e Tahir Mehės i autorit Mehmet Bislimi i plotėson tė gjitha elementet qė i duhen shkrimit tė njė monografie tė mirėfilltė. Prandaj pėrgėzoj autorin pėr punėn e tij.

 

  Kadri REXHA - letrar

     

NĖ VEND TĖ HYRJES

 

      Nė luftė pėr liri kombėtare nder shekuj, luftėtarėt tanė u shquan duke bėrė sakrificat mė sublime, duke dhėnė shembullin e sprovės sė madhe nė shėrbim tė atdheut. Ata me guximin, treguan shpirtin e tyre human dhe para vetės vunė ēėshtjen e pėrgjithshme tė kombit, duke u flijuar nė altarin e lirisė.

            Populli ynė nėpėr shekuj u pėrgjak, por krenarinė kombėtare e ruajti me fanatizėm. Ai edhe sot i ruan tė gjalla kujtimet pėr bijtė e vet mė tė mirė, futur thellė nė gjirin e historisė sonė tė re e tė vjetėr. Heronjtė tanė, me aktin e tyre tė guximshėm u bėnė udhėrrėfyes pėr brezin e ri. Ata mahnitėn bashkėkombėsit e vet nė kohė dhe hapėsirė, por edhe tė tjerėt me pėrkushtimin e tyre ndaj ēėshtjes sonė tė pazgjidhur. I tillė ishte edhe Tahir Meha, i cili me qėndresėn e vet edhe sot i vė nė dilemė shumė strateg tė artit ushtarak, pėr shkak tė rezistencės, qė e bėri kundėr njė makinerie policoro-ushtarake tė ish- Jugosllavisė.

Tahir Meha e pėrgjaku 13 majin, ditėn e organeve tė shėrbimit tė sigurimit tė Jugosllavisė, pjesėtarėt e sė cilės nė Prekaz lanė kokėn e vet, pėr mė keq „famėn“ e njėsitit special rėnė pėrtokė!

            Me 13 maj 1981 ndėrmjet aparatit shtypės tė atij pushteti dhe popullit shqiptar, krisi pushka e parė pas njė pushimi mė shumė se tridhjetėvjeēarė, pra qė nga rėnia e Ymer Berishės me 1949. Kjo pushkė foli shumė pėr ata qė e kuptuan, duke i dhėnė edhe rezultatet e saj tė para pėr ata qė punuan nė kėtė drejtim, frytet e sė cilės po i prekim e pėrjetojmė ne sot.

            Megjithėse rrugėt e lirisė nė Kosovėn e sotme, ende janė tė padefinuara, tė gjithė ata qė ranė pėr kėtė qėllim, popullin tonė e futėn nė rrugėt e lavdishme, nė rrugėt e pakthimta drejt lirisė e cila do shtytje tė fortė edhe mė, pėr tė mos e mohuar gjakun e dėshmorėve tanė e sė bashku me ta edhe gjakun e Tahir e Nebih Mehės, martirė tė lirisė.

            Tahir Meha ne mesin e atyre qe ranė pėr atdhe, nuk kishte ndonjė emėr tė veēantė. Ai as qė kishte punuar pėr tė pasur emėr-ngase ishte trashėgimtar i drejtpėrdrejtė i familjes sė Emin Latit-bashkėluftėtarit tė denjė tė Azem Bejtė-Galicės. Pėrkundrazi, ai e kishte pėr detyrė qė ta ruante emrin e madh tė Emin Latit-Mehės, duke e bėrė atė edhe mė tė ndritur me aktin e rezistencės sė tij. Tahir kishte dėgjuar shumė pėr luftėrat e Azem Galicės nga gjyshi i tij dhe nga babai i tij, pastaj nga Bajram Zena, Xhemė Ternavci etj. Tahiri pėr luftėn e kaēakėve kishte dėgjuar si tė thuash nga dora e parė e bashkėluftėtarėve tė Azem Galicės.

Tahiri ishte brezi i tretė pas Eminit e Nebihut, qė pushkėn nuk ia ndanė pushtuesit serbosllav gjatė tėrė shekullit tė njėzetė. Kjo familje kėtė e dėshmoi edhe nė luftėn e fundit qė u zhvillua nė Kosovė, me ē’rast ra dėshmor edhe i vėllai i Tahirit, Beqir Meha.

            Pa dyshim se nė vitin 1981 ishin demonstratat e fuqishme tė asaj pranvere qė i dhanė grushtin vendimtar ish-Jugosllavisė e cila mė nuk u ribė. Edhe atė ish-Jugosllavi Millosheviqiane qė mė pas qarqet shoviniste serbe tentuan ta mbajnė artificialisht tė gjallė, Ushtria Ēlirimtare e Kosovės e vrau me pushkėn e lirisė.

            Tahiri, nė mėnyrė shembullore e njihte jetėn e Kaēakut, ngase e kishte mėsuar shumė mirė nga gjyshi i tij Emini. Atė e kėrkonte pushtuesi pėr ta burgosur, ngase i kishte kthyer pushkėn dhe nuk po i bindej, qė tė jetonte si rob. Rezistenca e Tahir Mehės ėshtė e lidhur pazgjidhshmėrisht me pėrpjekjet e pareshtura tė popullit tonė pėr liri. Akti i rėnies sė tij s’ėshtė asgjė mė shumė se sa finalizim i kėtij misioni i cili po bėnte dritė nė atė shtegrrugė tė nisur kaherė. Tahiri me aktin e rezistencės sė tij pėrshpejtoi lėvizjen e proceseve kombėtare duke qenė vet nė rend tė parė si shembulli mė unikat.

            Pushka e Tahirit, ėshtė pushka e parė lajmėtare e cila u drejtua nga njė atdhetar i thjeshtė i Prekazit kundėr ish-Jugosllavisė titiste. Kjo pushkė pėrgjaku 13 majin e vitit 1981, duke e goditur pushtuesin jugosllav nė shtat, nė mėnyrė qė nga ky moment shqiptarėt tė mendojnė dhe tė veprojnė pėr t’i bashkuar mendjet dhe pushkėt e tyre pėr tė ecur pėrpara.

Me kėtė monografi pėr jetėn dhe veprėn e Tahir Mehės, nuk pretendoj se i kam thėnė tė gjitha, as qė i kam mbyllur portat pėr njė studim tjetėr mė shkencor e mė tė arrirė pėr Tahirin. Pėrkundrazi, mendoj se kam hapur porta pėr tė trokitur nė derėn e kullės- legjendė tė veprės sė madhe tė Tahir Mehės.

            E ndiej se e kam pasur borxh pėr ta shkruar kėtė monografi, ngase veē tė tjerash Tahir Mehėn e kam njohur personalisht, qė nga rinia ime e hershme. E kam shėrbyer me dhjetėra herė me kafe e ēaj nė kullėn tonė tė dikurshme, kur ai me babė Nebihun dhe me tė vėllain Beqirin na vizitonin shpesh. Kam dėgjuar sa e sa herė prej tij pėr domosdoshmėrinė e rezistencės kundėr kėtij pushtuesi barbar. Kam dėgjuar prej tij sa e sa herė edhe romuze tė kėndshme, por edhe betimin qė e kishte bėrė qė tė mos dorėzohej i gjallė. Pamja e tij burrėrore, veshja e tij pedante, natyra e butė e plot humor, pa dyshim edhe pėrsosmėria e tij nė pėrdorimin e fjalės dhe armės ishin veēori dhe shkathtėsi tė veēanta qė ai i posedonte. Ai e kishte edhe njė tė ndenjur tė veēantė kėmbėkryqi, tėrė krenari me duart mbi gjunjė, me kafenė qė e vinte nė maje tė gjurit, me revolen pėrpara dhe bombat pėr rreth saj. Ai kishte njė dashuri tė veēantė pėr armėt, dhe tė veēanta i gjente ato. "Si armėt e Tahirit ma!" – thoshin bashkėmoshatarėt e tij. Tahiri kishte njė fytyrė tė pastėr me flokė tė krehur me kujdes dhe tė kthyer mbrapa. Kishte njė zė tė trashė burri dhe herė-herė kollitej, mė tepėr, pėr ta shprehur krenarinė e tij. Tahiri atė qė e thoshte edhe e bėnte. Ndaj e kisha si njė barrė mbi supe qė me duhej ta zbrazja nė letėr, e kisha si njė borxh qė me duhej ta pėrmbushja para personalitetit tė tij. Ai sa herė na thoshte: “Djema, kur tė luftoj unė do tė shkruajnė gazetat!“ E ndiej pėr obligim qė t'i falėnderoj tė gjithė ata qė mė ndihmuan duke kontribuar, me kujtimet, me tė dhėnat e tyre, qė ishin tė panjohura deri tani dhe me mendimet e tyre tė vlefshme pėr tė bėrė njė punė kaq tė vogėl e modeste, siē ėshtė ky libėr imi, krahasuar me veprėn e madhe tė Tahir Mehės qė e bėri pėr ne dhe pėr popullin shqiptar nė pėrgjithėsi.

 

Zvicėr, mars 2004

Autori -  Mehmet Bislimi     

  VĖSHTRIM HISTORIK

 

            Nė mesin e viteve tė ‘70 shek. XIX, Perandoria Osmane kishte rėnė nė krizė tė thellė ekonomike dhe politike, duke mbetur shumė mbrapa Evropės, si pasojė e qeverisjes me metoda tė stėrvjetėruara anadollake. Shtypja qė po ushtronte kjo perandori po rritej pėr ditė e mė shumė pėrballė popujve tė tjerė tė cilėt ishin me vite nėn pushtimin osman. Njėkohėsisht kjo shtypje, ky shfrytėzim i egėr me taksa e xhelep po jepte shenjat e pashmangshme tė njė kryengritjeje tė popujve tė Ballkanit. Nė kėtė vazhdė edhe nė trevat shqiptare po ziente vullneti i ndrydhur i lirisė qė priste tė shpėrthente gjithandej tokave shqiptare si nė Korēė e Gjirokastėr,Mirditė e Dukagjin, Malėsi e Drenicė, Llap e Kaēanik etj.

            Nė korrik tė vitit 1876 Serbia dhe Mali i Zi, tė pėrkrahura nga Rusia, i shpallėn luftė Turqisė, por pas njė rezistence tė vogėl, Turqia i theu keq kėto pėrpjekje tė serbo-malazezve. Ngase tė pėrkėdhelurit e Rusisė humbėn, nė prill tė vitit 1877, Rusia i shpalli luftė Turqisė. Pėrderisa ushtria osmane po pėsonte humbje tė mėdha nga forcat ruse, si dhe nga rreziku permanent qė po e humbiste edhe Stambollin, Porta e Lartė kėrkoi armėpushim. Si pasojė e kėsaj nė Shėn-Stefan u bė njė lloj paqeje nė fillim tė marsit tė vitit 1878, ku Serbia, Mali i Zi dhe Rumania do tė njiheshin si shtete, ndėrkaq Bullgaria do tė shpallej autonomi, nėn sovranitetin e Perandorisė Osmane. Traktati i Shėn-Stefanit jo vetėm qė Shqipėrinė e la nėn sundimin turk, por edhe e cungoi shumė rėndė territorin e saj nė favor tė Bullgarisė, Serbisė dhe Malit tė Zi.

            Nė kėto rrethana njė grup patriotėsh shqiptarė qė po vepronin nė Stamboll me 1877, formuan “Komitetin Qendror pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Popullit Shqiptar“. Aty ishin bashkuar patriotėt e kohės, si: Abdyl Frashri, Vaso Pasha, Sami Frashri, Jani Vreto, Zija Prishtina etj. Ata nxorėn njė memorandum duke ia drejtuar Fuqive tė Mėdha, pėr t’i bėrė tė ditur botės sė aspirata e popullit shqiptar ėshtė njohja e tij si njė popull i bashkuar, mosprekja e tokave dhe kufijve tė tij dhe njohja e tij nėn njė administratė autonome shqiptare. Me dhjetėra patriot tė shquar tė kombit pėrgatitėn terrenin nėpėr krahina tė vendit tonė pėr tė organizuar mė mirė kėtė lėvizje e cila pas pak u vendos me qendėr nė Prizren me emrin “Lidhja e Prizrenit”. Lidhja e Prizrenit gjatė formėsimit tė saj, formuloi programin politik e kombėtar, pastaj ngriti nėpėr tė gjithė vendin organizmat e saj drejtues politikė e ushtarakė pėr realizimin e programit kombėtar.

            Si duket me Traktatin e Shėn-Stefanit Fuqitė e Mėdha u frikėsuan nga zgjerimi i mundshėm i Rusisė nė Evropė, prandaj nėn presionin e Anglisė dhe tė Austro-Hungarisė Rusia u tremb dhe pranoi tė ulet nė bisedime nė Kongresin e Berlinit (mė13 qershor 1878). Evropa dhe fuqitė vendimmarrėse me padrejtėsitė e tyre qė i bėnė ndaj shqiptarėve i dėmtuan edhe mė tokat shqiptare duke e shtyrė popullin tonė nė pėrgjakje tė pareshtur. Si i tillė ky popull u detyrua pashmangshėm qė tė mbrohej nga pushtuesit e shumtė. Pasiqė fuqitė e mėdha bėn padrejtėsinė mė tė madhe tė mundshme nė historinė e njerėzimit, nė dėm tė shqiptarėve, ne u detyruam tė mbrohemi, nė rend tė parė si qenie e mė pas edhe si komb. Menjėherė pas Kongresit tė Berlinit, Konferencės se Ambasadorėve, si dhe mė vonė Traktatit tė Fshehtė tė Londrės, Serbisė iu dha drita jeshile dhe kjo e fundit tani mė kishte bėrė planet dhe elaboratet, pėr shpėrnguljen me dhunė dhe asgjėsimin e shqiptarėve nga tokat e veta! Mu nė janar tė vitit 1913, xhandarmėria e Serbisė, filloi njė dhunė tė padurueshme mbi shumė vise shqiptare, pra nė tė njėjtėn kohė edhe nė Prekaz tė Drenicės.


 

 

            Atdhetar i shquar, tribun popullor qė gėzonte autoritet. Udhėheqės i Kuvendit Popullor qė u mbajt nė Morinė tė Drenicės nė mars tė vitit 1903, ku morėn pjesė mbi 5000 burra tė tė gjitha viseve shqiptare. Aty u vendos dhe u lidh besa pėr tė mos u nėnshtruar para pushtuesit. Ahmet Delia ra heroikisht nė Prekaz tė Drenicės nė shkurt tė vitit 1913 nė pėrleshje me forcat shoviniste tė xhandarmerisė serbo-malazeze.

            Pėrleshja e pėrgjakshme qė u bė nė Prekaz ndėrmjet bandave tė xhandarmėrisė serbe dhe bashkėluftėtarėve tė Ahmet Delisė (shkurt 1913), shėnoi fillimin e pakėnaqėsive tė shqiptarėve (pėr padrejtėsitė qė Evropa i bėri ndaj tyre). Me kėtė rast, botės sė civilizuar, shqiptarėt i treguan se nuk do t’i njohin as edhe njė herė kongreset e ndryshme tė cilat ndanė tokat tona sipas shijeve tė shteteve grabitqare fqinje. Evropa, nė fakt, nuk e dėgjoi zėrin e shqiptarėve pėr njė shekull tė tėrė lufte e pėrgjakje, dėbimi e dhunimi, burgosje e izolimi, djegie e masakrimi qė Serbia i ushtroi mbi popullin tonė! Mirėpo, Prekazi qė ndodhet nė zemėr tė Kosovės, i tregoi botės se sėpata e Ahmet Delisė do tė godasė pa mėshirė ēdo marrėveshje qė do tė bėhet nė dėm tė shqiptarėve. Qė nga rėnia e Ahmet Delisė e deri tė rėnia e komandantit legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės Adem Jashari ka njė lidhje. Kjo lidhje gati njėshekullore ėshtė ajo qė e mbajti gjallė frymėn tonė kombėtare. Tahir Meha duke i dėgjuar kėto gjėra si: historirat dhe bėmat pėr Ahmet Delinė, pėr Shaqir Smakėn, Azem Bejtėn, Mehmet Delinė, Emin Latin, Bajram Zenėn, pastaj pėr shumė trima tė kohės si ata tė Lidhjes sė Prizrenit e deri tek Shaban Polluzha e Mehmet Gradica, kishte gjetur frymėzimin dhe qėllimin e rrugės sė tij prej patrioti. Kishte gjetur rrugėn e tij prej guximtari, qė nė momentin e duhur tė jepte gjithēka prej vetes nė shėrbim tė atdheut e tė shoqėrisė nė pėrgjithėsi, duke u bėrė shembull i flijimit pėr brezat qė do tė pasojnė, gjithnjė drejt shtigjeve tė lirisė sė atdheut tonė tė dashur.

      

DRENICA DHE BIJTĖ E SAJ

 

     Nė pjesėn qendrore tė Kosovės shtrihet krahina gjeografike dhe etnografike e Drenicės, e cila nė antikėn e largėt, quhej Klapotnik. Nė zemėr tė Drenicės shtrihet Prekazi-fshati i qėndresės dhe i rezistencės shekullore kundėr pushtuesve tė atdheut tonė.

 

 

 

 

            U lind nė Prekaz. Rrjedh nga njė familje me traditė atdhetare. Ademi tėrė jetėn e vet ia kushtoi atdheut. Duke qenė nė vazhdėn e ngjarjeve sė bashku me shokėt e vet formuan celulat e para luftarake mbi bazėn e tė cilave mė vonė u formua ose lindi Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Ra me 7 mars 1998. Qeveria e Pėrkohshme e Kosovės, Adem Jasharin, nė shenjė respekti pėr tė gjitha ato qė ai i bėri pėr lirinė e atdheut, e shpalli "Komandant Legjendar".

 

            Drenica shtrihet ndėrmjet Fushė-Kosovės nė lindje, Rrafshit tė Dukagjinit nė perėndim, Golashit dhe tė maleve tė Carralevės nė jug dhe malit Mokna nė veri. Ka njė reliev kodrinorė-malor. Mali mė i lart i saj ėshtė Qyqavica, me njė lartėsi mbidetare prej 1091 m. Drenica nė gjirin e saj pėrfshinė mbi 90-tė fshatra dhe pėrbėhet nga dy pjesė: nga Drenica e Epėrme dhe nga ajo e Poshtme, tė cilat administrohen nga dy prefektura: nga ajo e Skenderajt dhe nga ajo e Drenasit.

            Nė Drenicėn e Epėrme ose tė Kuqe, shtrihet Prekazi, vendlindja e Ahmet Delisė, e Tahir Mehės dhe e Adem Jasharit. Ky fshat njihet qė nga kohėrat e lashta. Tė parėt e Prekazit rrjedhin ose thirreshin si lozė e rrėnjės sė Prekave, pra: Prenė-Prenk-Prekė- Pre-ka-z. Edhe sot nė Prekaz, duken qartė shenjat e dy varrezave tė tė parėve tė Prekazit: ai i Prekės dhe i Lenės (shoqes sė tij). Kėto dy varreza gjenden nė vendin e quajtur “Otava”, nė njė skaj tė njė are. Prekazin si emėr tė shkruar nė letra pėr herė tė parė e hasim nė dokumentet turke nė vitin 1435. Aty thuhet se ėshtė "njė fshat me popullatė tė paktė, por tė pabindur e tė rebeluar ndaj urdhrave tė sulltani". Ky ėshtė Prekazi ku u lind dhe u rrit martiri i kombit Tahir Meha.

            Qė nga rezistenca e Prekazasve, tė cilėve u printe stėrgjyshi i Adem Jasharit (Murat Jashari), kundėr hordhive turke e deri mė sot Prekazi e Drenica kanė dhėnė shumė pėr shqiptarinė. Ndėr ta edhe Ahmet Delia, bashkėpunėtor i Hasan Prishtinės dhe i Bajram Currit, qė kishte bėrė shumė pėr ta organizuar kryengritjen e pėrgjithshme pėr liri, pastaj atdhetari i devotshėm Shaqir Smaka nga Kastrioti i Skenderajt themeluesi i parė i ēetave kaēake nė Kosovė.

 

 

 

 

            Atdhetar i devotshėm. Themelues dhe udhėheqės i parė i Ēetave Kaēake tė Kosovės 1909-1916. U lind nė Kastriot tė Drenicės, i respektuar dhe me ndikim nė atė kohė. Ra me pushkė nė dorė nė Bajė tė Drenicės me 1916 nė pėrpjekje pėr lirinė e atdheut. Pas rėnies sė tij, Lėvizjes Kaēake tė Kosovės i priu Azem Bejtė Galica.

            Pas vrasjes sė Shaqir Smakės ēetave kaēake u priu Azem Bejta, bashkė me tė cilin ishin edhe shumė shokė, si: Mursel Delia, Emin Lati, Bajram Zena, Xheladin Luboveci, Mehmet Delia, Xhemė Ternavci, Bajram Delija, Fazli Berani, Adem Miftari, Beqir Lahu, Rifat Bajska, e shumė tė tjerė. Tė gjithė shokėt e Azem Bejtės, Tahir Meha i dinte me emėr e mbiemėr. Ai madje na i tregonte shpeshherė edhe romuzet e asaj kohe, qė i kishte dėgjuar nga gjyshi i tij.

            Tahiri, shpeshherė tregonte edhe pėr njė xhandar Lutėn: "Ky Luta kishte hapur fjalė se ku ta zinte Azem Bejtėn do ta vriste me dorėn e vetė! Azemit i vjen lajmi se xhandar Luta njė natė ishte nė njė konak. Me t’u errur, Azemi bashkė me Bajram Zenė Mehėn dhe futet brenda nė konak ku ishte Lutė xhandari. Azemi u thotė tė pranishėmve: «Mos lėvizni se jeni tė rrethuar!» Azemi ulet, e ata ia sjellin pėrpara kafen dhe duhanin. Xhandar Lutės fillojnė t’i dridhen duar e kėmbė. «Mbaje veten xhandar Luta!» – ia pret Azemi. «Ja ku erdha. Kam dėgjuar se je betuar qė po sa tė takohemi do tė mė vrasėsh!» «Jo, ore Azem!» – fillon tė betohet xhandar Luta. – «Tė kanė gėnjyer. Unė ty tė respektoj!» Azemi ia zgjat kutinė e duhanit xhandar Lutės duke i thėnė: «Na kutinė e duhanit. Mbėshtille njė cigare. Ndize dhe pije! Kur ta harxhosh cigaren, do tė bie me dhjetėshe nė ballė,pra ke jetė vetėm deri sa tė soset cigarja!» Xhandar Luta nuk e mbėshtillte dot, ngase i shqyheshin letrat e duhanit nga dridhjet e duarve. Azemi e urdhėron shokun e vet Bajramin, i cili ia mbėshtjell cigaren dhe ia ndez.” – e vazhdonte tregimin Tahiri duke e rrėfyer, ashtu siē e kishte dėgjuar nga Bajram Zena. "Po Lutė xhandari nuk po e pinte dot cigaren. Po i merrej fryma. Tė gjithė filluan t’i luten Azemit qė ta falte Lutėn se kishte gabuar. Azemi kur e pa se xhandar Lutės vėrtet po donte t'i dilte shpirti nga frika, e urdhėron qė ta flakte petkun e xhandarmėrisė sė Serbisė. Ia bėn njė shenjė, duke ia prerė veshin me thikė, dhe e lėshon tė ikte vetėm «nė tė linta» nga konaku!” «Mirė ia ka bėrė! Kėshtu e duan spiunėt, t'ua presėsh veshin, nė mėnyrė qė t’i njohė populli,» – thoshte nė fund Tahiri dhe shkulej se qeshuri. Me tregime e ngjarje trimėrish Tahiri ishte formėsuar e mbushur me ide pėr ta pėrballuar jetėn nėn pushtim.

Mė vonė, pikėrisht gjatė vitit 1945, sistemi sllavo-komunist me Titon dhe Rankoviqin nė krye, vunė ēizmen e dhunės nė Kosovė, duke e shuar me gjak kryengritjen e Drenicės tė udhėhequr nga Shaban Polluzha. Me kėtė rast ata pushkatuan mbi dhjetė mijė shqiptarė pa gjyq. Pesėmijė tė tjerė i vranė nė mėnyrėn mė mizore nė Tivar tė Malit tė Zi. Vranė Ymer Berishėn, dėnuan grupin e Prekazit, qė akuzohej se kishte prerė shtabin operativ ēetnike-partizan nė Prekaz, nė kullėn e Shesivar Alisė me 1945. Masakrat, vrasjet dhe dėnimet me burg nė Kosovė e nė viset e tjera shqiptare, qė shkaktuan shpėrnguljen e dhunshme pėr nė Turqi, nuk kishin tė ndalur.

            Pėr t'ia prerė hovin kėtij terrori tė paparė filluan edhe lėvizjet e para politike nė rrethana tė reja, si ajo e grupit tė Isa Zymberit, nipit tė Mursel Delisė dhe e disa atdhetarėve tė tjerė qė kishin pėr synim lirinė e popullit.

 

 

 

 

            I biri i Ahmet Delisė, bashkėpjesėmarrės nė rezistencėn e njohur tė Prekazit me 1913. Luftėtar dhe burrė bujar. Mė vonė i bashkangjitėt ēetės kaēake tė Azem Bejtės, sė cilės nuk iu nda pėr asnjė ēast. Vdiq nė njė spital tė Shkupit me 1931 nga njė sėmundje jo e rėndė! Dyshohet se e kanė helmuar me tė diktuar se ishte i biri i Ahmet Delisė. Atje ėshtė i varrosur, ngase xhandarmėria e Serbisė nuk kishte lejuar qė ta sillnin kufomėn nė Kosovė,madje e kishin ruajtur ca kohė edhe varrin e tij!…

            Nė kullat e shumė burrave tė Prekazit, nė tė cilat kishin ngrėnė bukė, kishin ndenjur e kuvenduar burrat e dheut si Hasan Prishtina, nė kullėn e Ahmet Delisė, ku kishin lidhur besėn e madhe “pėr me dhanė rob e gjanė e mos me iu nėnshtrua robnisė…”, pastaj nė kullėn e gjyshit tė Tahirit dhe nė kullėn e Bajram Zenės, ku kishin ngrėnė bukė me dhjetėra herė Azem Bejta me shokė, mė vonė Shaban Polluzha e Mehmet Gradica, pastaj nė kullėn e Murat Jasharit etj., Tahiri ishte rritur duke i dėgjuar tregimet e vėrteta, nga vetė pjesėmarrėsit e tyre.

 

 

 

 

 

            Nė kėtė kullė kanė ngrėnė bukė Azem Bejta me shokė, Shaban Polluzha, Mehmet Gradica, Shaban Jashari e shumė e shumė tė tjerė. Shumė nga kėto kulla, tė cilat janė historia jonė kombėtare, sot i mungojnė Drenicės dhe Kosovės.

            Pas vitit 1912 pushteti serb me dhunė filloi spastrimin etnik tė popullatės shqiptare nga Kosova, duke ushtruar gjenocid pėr t’i dėbuar pėr nė Turqi. Kėshtu kishin filluar edhe nė Prekaz, ku hasėn nė rezistencė tė vendosur tė prekazasve tė prirė nga Ahmet Delia. Nga xhandarmėria serbe aty mbetėn tė vrarė tetė veta. Sakrifica sublime e Ahmet Delisė dhe gjaku i tij, nė atė kohė, shėnojnė flijimin e parė nė themelet e Kosovės. Qė nga ajo ditė e deri mė sot, pėr liri tė tokave shqiptare ranė shumė dėshmorė. Pa dyshim, mbi gjakun e tyre, populli ynė do tė shėnojė emrin Liri dhe asgjė tjetėr.

            Lufta pėr lirinė tonė kombėtare nuk pushoi, edhe pse ajo pati baticat dhe zbaticat e saj. Ajo gjeti mbėshtetje tė fuqishme tek strategėt tanė politikė tė kohės e herė pas herė edhe te faktori ndėrkombėtar. Figurat madhore, tė cilat bėnė ēmos qė zėri i shqiptarit tė dėgjohej edhe nė parlamentet e Evropės, si Abdyl Fėrashėri, Ismail Qemali, Hasan Prishtina, Bajram Curri, Isa Boletini, Luigj Gurakuqi, Hoxhė Kadria etj., i bashkėrenditėn kėrkesat, qė u mbėshtetėn edhe nga masat e gjera, pėr t'i treguar botės se lirinė do ta realizojmė edhe me ēmimin e gjakut.

 

 

 

 

 

            Atdhetar i pėrkushtuar, luftėtar i paepur, prijės i Lėvizjes Kaēake tė Kosovės. Mbi dhjetė vite nuk e hoqi pushkėn nga dora nė pėrpjekje pėr liri tė atdheut. Bashkėpunonte ngushtė me Hasan Prishtinėn, Bajram Currin etj. Ra me 1924 nė mbrojtje tė Kosovės dhe tė popullit tonė. Pas rėnies sė tij Lėvizjes Kaēake tė Kosovės i priu Mehmet Delia i Radishevės se bashku me Shotėn.

 

 

 

 

            Qerime Halili, Radishevė, Shotė Galica, pėr asnjė ēast nuk iu nda burrit dhe bashkėluftėtarit tė saj, Azem Galicės. Ajo u bė shembull pėr botėn femėrore jo vetėm tek ne. Ajo sė bashku me Mehmet Delinė bėnė atentat mbi naēallnikun serb nė Mitrovicė me 1920 dhe se bashku i prinė ēetės sė luftėtarėve pas vdekjes sė Azemit. Mė 1968, nė Shqipėri, u shpall "Heroinė e Popullit Shqiptar".       

TRADITA LUFTARAKE E FAMILJES MEHA  

 

            Emin Lati me tė vėllain Mehėn si tė rinj kishin dhėnė prova duke qenė kurdoherė pranė luftėtarėve tė lirisė. Emini, kur ra Ahmet Delia ishte njėzetė vjeē. Nė organizimin e lėvizjeve kaēake tanimė ai kishte njė prėvojė tė mirė. Azem Bejta Eminin e donte dhe i besonte shumė. Kur Azemi i kishte gratė nė Shqipėri tė shumtėn e rasteve e dėrgonte Eminin pėr t’ia sjellė nė Kosovė. "Tė gjithėve iu dua, thoshte Azemi, por Eminin e kam mė pėr zemėr. Jam i sigurt se ai mė parė do tė bjerė, se do tė tėrhiqet pa u vrarė sė bashku me gratė e mia, po qė se bie nė ndonjė grackė tė mundshme tė xhandarmėrisė serbe.” Vėrtet Emini ishte i tillė. Ai mund edhe tė vritej, por kurrė tė dorėzohej. Ishte betuar se: “Njė herė kam me e dhanė kėtė shpirt. Mbasi qė po u dashka me e dhanė, atėherė do ta jap pėr shqiptari dhe pėr shokėt e mi!”

 

 

 

 

            Bashkėluftėtar i pandarė i Azem Bejtės, atdhetar i devotshėm dhe pjesėmarrės i dhjetėra luftimeve e aksioneve kundėr xhandarmėrisė serbe. Si njėri ndėr figurat kyēe tė Lėvizjes Kaēake tė Kosovės, ishte shumė i respektuar nga shokėt. I ka shpėtuar gjithė asaj lufte e katrahure dhe ka vdekur nė moshė tė shtyrė pleqėrie nė Prekazin e tij tė dashur.

            Azem Bejta, tanimė kishte bėrė emėr dhe pėrvojė si prijės i Lėvizjes Kaēake tė Kosovės. Ai e rekrutoi Selim Dervinėn nga fshati Kollė i Vushtrrisė nė radhėt e xhandarmėrisė serbe si “ēaush”, pėr tė qenė nė shėrbim tė ēėshtjes, pra pėr ta njoftuar Azem Bejtėn pėr planet qė mund t’i bėnte Serbia kundėr kėsaj lėvizjeje. Kjo zgjati pėr dy-tri vite. Pasi qė xhandarmėria serbe e diktoi Selimin se po i nxirrte informatat jashtė, vendosi qė ta pėrcillte. Njė natė dimri, me gjasė tė vitit 1920, Selim Dervinėn e rrethojnė nė shtėpinė e vet, meqė e kishin diktuar se brenda nė shtėpi i kishte edhe bashkėluftėtarėt e Azemit, Eminin Latin me tė vėllain, Mehėn. Kėrcet pushka dhe lufta zgjat deri afėr mėngjesit. Aty vritet Selim Dervina se bashku me nipin e vet, pastaj edhe i vėllai i Eminit, Mehė Lati si dhe dy luftėtarė tė tjerė. Njėkohėsisht, nė atė pėrleshje, kishin mbetur tė vrarė edhe 11 xhandarė serbė.

Tahiri, qė nė rini kishte dėgjuar pėr ngjarje tė tilla, pėr kėta njerėz tė mirė qė kurrė nuk flisnin nė veten e parė njėjės. Ata kurrė nuk thoshin se unė e bėra atė dhe kėtė. Ata gjithmonė pohonin: “Shokėt nė krye me Azemin e bėnė luftėn pėr liri, ndėrkaq ne u kemi ndihmuar duke ia bėrė nga njė argat atdheut!” Bujaria dhe urtėsia filozofike e kėtyre njerėzve tė mirė e brumosi Tahirin edhe mė me pėrkushtim pėr tė qenė i gatshėm pėr sakrifica mė sublime qė mund tė bėjė njeriu pėr atdheun e vet. Ai do tė tregojė edhe njė interesim tė madh edhe pėr Kryengritjen e Drenicės, tė udhėhequr nga Shaban Polluzha, sė cilės mė vonė iu bashkėngjit edhe Mehmet Gradica.

 

 

 

 

            Komandant i Kryengritjes sė Drenicės, prijės dhe tribun popullor. Po ashtu komandant i njėsitit vullnetar nė luftėn e Pazarit dhe tė Kolashinit kundėr ēetnikėve serbė. Luftoi kundėr nazi-fashizmit gjatė viteve 1941-1944 dhe kundėr tė gjithė pushtuesve te atdheut tonė. Duke i vėrejtur tradhtitė e sllavo-komunistėve tė Titos, organizoi kryengritjen popullore nė Drenicė. Ra heroikisht nė altarin e lirisė pas njė lufte tė ashpėr dhe tė pabarabartė me armikun, nė shkurt tė vitit 1945.

 

 

 

 

            Toger Mehmet Gradica, komandant i Xhandarmėrisė Shqiptare, udhėheqės i luftės pėr liri kombėtare. Bartės i pushtetit shqiptar gjatė viteve 1941-1943 nė Drenicė (nėn pushtimin Italian), pa dyshim atdhetar i devotshėm dhe trim i pakompromis. U vra nė shkurt tė vitit 1945 nė kryengritjen e madhe tė Drenicės se bashku me Shaban Polluzhėn kundėr hordhive partizane-ēetnike tė Serbisė, respektivisht Jugosllavisė.

            Historinė e Kryengritjes sė Drenicės Tahiri e kishte dėgjuar nga babai i tij Nebihu, bashkėluftėtar i Shaban Polluzhės. Nebihu i tregonte pėr kasaphanat qė ishin bėrė kundėr shqiptarėve pas shuarjes me gjak tė kėsaj kryengritjeje, pėr masakrat e tmerrshme qė ishin bėrė nė prag tė saj nė tėrė Kosovėn e nė veēanti nė Drenicė, ku i kishin parė me sytė e tyre kufomat e shqiptarėve tė hedhur nė lumin Klina tė Skenderajt!

 

 

 

 

            Pjesėmarrės i Kryengritjes sė Drenicės. Nebihu asnjėherė nuk iu nėnshtrua pushtuesit serb. Ai e kundėrshtoi atė nė mėnyrat mė tė ndryshme duke luftuar edhe me pushkė nė dorė. As pas vitit 1945 e kėtej nuk e pushoi veprimtarinė e tij pėr liri. Mė 1981, nė moshėn 71 vjeēare, ra heroikisht sė bashku me tė birin Tahirin nė njė luftė tė pabarabartė me pushtetin antishqiptar jugosllav.

            Pėr luftėn e Shaban Polluzhės Nebihu i kishte folur shumė Tahirit. I kishte treguar se si kishin luftuar dhėmbė pėr dhėmbė me forcat e pushtuesit. Ai i kishte folur edhe pėr trimat dhe udhėheqėsit e rrallė tė asaj kohe, siē kishin qenė: Miftar Bajraktari, Gani Agė-Spahia, Jetullah Rezalla etj., tė cilėt kishin rėnė heroikisht nė fushėn e nderit pa u tėrhequr pėr as njė ēast nga vija e frontit.

 

 

 

 

            U lind nė Llaushė tė Drenicės. Luftėtar dhe strateg i dalluar. Njeri me autoritet nė popull, organizator dhe mbėshtetės i paluhatur i Shaban Polluzhės dhe i Kryengritjes gjithėpopullore tė Drenicės kundėr hordhive ēetniko-partizane tė Serbisė. Major me gradė ushtarake. Akademinė Ushtarake e kishte tė kryer nė Shqipėri (nė kohėn e mbretit Zog). Komandant i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Kryengritjes sė Drenicės. I vetmi qė kishte kontaktuar me Misionin Anglez nė malet e Qyqavicės nė janar tė vitit 1945. Ra nė vijėn e frontit nė shkurtin e vitit 1945 sė bashku me Shaban Polluzhėn.

 

 

 

 

            Ka lindur nė Llaushė tė Drenicės. Anėtar i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Kryengritjes sė Drenicės. Luftėtar i paepur i lirisė, i cili nuk u nda prej Shaban Polluzhės pėr asnjė ēast deri sa ra nė shkurt tė vitit 1945. Ishte strateg dhe diplomat dhe njohės i mirė i rrethanave politike tė kohės.

            Pas Kryengritjes sė Drenicės pushteti serb filloi me represaliet mė ēnjerėzore mbi shqiptarėt. Dhuna, duke e shtrėnguar rrethin e hekurt, nė atė kohė ishte bėrė institucion legal i Jugosllavisė sė Titos kundėr shqiptarėve. Nga Kryengritja e Drenicės shpėtuan pak udhėheqės, siē qe Ymer Fazlia i Radishevės, i cili kaloi nė ilegalitet tė thellė. Imeri ka bėrė shumė pėr t'i sendėrtuar aspiratat e popullit tonė.

 

 

 

 

            Udhėheqės i vullnetarėve nė luftėn e Pazarit dhe tė Kolashinit kundėr ēetnikėve. Komandant i Batalionit nė luftėn e Drenicės. Shpėton nga luftimet e ashpra nė Kryengritjen e Drenicės, por vritet nė pabesi mė vonė, nė prill tė vitit 1947.

            Tahiri Meha, duke e kuptuar esencėn e kėtyre ngjarjeve, kultivonte njė respekt tė veēantė pėr ata trima tė kohės. Padyshim se edhe ai kishte simpatitė e veēanta pėr ndonjėrin nga personazhet e ngjarjeve. Kjo mbase edhe varej prej pėrshkrimeve me tė bukura qė i kishin bėrė atij gjyshi dhe babai i tij. Siē duket mė tė veēanta i kishte ato kujtime, qė ia kishte treguar Bajram Zena, me njė bisedė tė rrjedhshme dhe tė qetė. Ai ia pėrshkruante ato me aq simpati dhe me aq kujdes, sa qė luftėtarėt e lirisė i ngjallte dhe i nxirrte si ne skenė, i bėnte tė dukshėm. Njė simpati mė vete Tahiri e mbante pėr Mehmet Delinė, qė bashkėluftėtarėt e tij e thėrrisnin: "Mehmeti i Vogėl", i cili kishte qenė shumė solidar me shokėt. Ai ishte nė gjendje qė t’i printe ēdo aksioni. Nuk kishte ndodhur kurrė tė thoshte: "Shko ti”! Ēdoherė thoshte: "Rri se po shkoj unė nė aksion!” Kėtė veti e posedojnė vetėm trimat e rrallė. "Mehmet Delia me plot meritė i priu Lėvizjės Kaēake Tė Kosovės pas rėnies sė Azemit", – i kishte thėnė, Tahir Mehės, Bajram Zena.

 

 

 

 

            Ose "Mehmeti i Vogėl" – siē e thėrrisnin shokėt e ēetės. Luftėtar i shquar qė nga viti 1916. Bashkėluftėtar i Azem Bejtės dhe udhėheqės i Lėvizjes Kaēake tė Kosovės qė nga viti 1924-1927. Ishte strateg i shquar dhe shumė i afėrt me shokėt e ēetės. Pas vitit 1927, pėrpjekjet e veta pėr liri tė atdheut i vazhdoi nė Shqipėri. Vritet nė Bari tė Italisė nga regjimi fashist si i zėnė rob lufte, diku nė maj tė vitit 1945. Eshtrat e tij ende prehen pėrtej Adriatikut, nė Itali!...

 

 

 

            Bashkėluftėtar i Azem Galicės qė nga orėt e para. Burrė i respektuar dhe njohės i mirė i rrethanave tė atėhershme politiko-ushtarake. Kishte njė kujtesė tė hatashme dhe i shpjegonte ngjarjet luftarake pa emocione e pa anime. Ishte shumė i sinqertė. Gjėrat i thoshte troē dhe kurrė nuk fliste nė vetėn e parė, siē e kishin zakon shumė bashkėkohanikė tė tij. Vdiq mė 1979.

            Menjėherė pas pėrfundimit tė LDB-sė, udhėheqėsit e pushteti komunist, Tito dhe Rankoviqi, filluan me fazėn e dytė tė pasluftės me reprezalje mbi shqiptarėt. Sė pari i mbyllėn tė gjitha shkollat shqipe, qė kishin funksionuar gjatė viteve 1945 – 47. Njėkohėsisht i ndaluan edhe simbolet kombėtare. Nė emėr tė “ēarmatimit tė shqiptarėve” ata ushtruan torturat mė mizore mbi shqiptarė. Kjo formė e egėr e terrorit, qė vazhdoi deri nė vitet e gjashtėdhjeta, pėrcillej me propagandė, e cila kishte pėr qėllim t’i shpėrngulte shqiptarėt pėr nė Turqi! Nė kėtė kėndvėshtrim, po t’i shohim gjėrat realisht, vėrtet nė Kosovė nuk kishte mundėsi veprimi pėr tė bėrė diēka mė tė madhe, prandaj duhej pėrveshur punės pėr t'i pėrgatitur gjeneratat e reja, tė cilat njė ditė do tė bėhen mė tė zonja pėr tė hapur shtigje tė reja lirie. Nė hapėsirat politike dhe ekonomike tė kohės nė Kosovėn e pasluftės, patriotė tė shquar filluan pėrgatitjet e para. Ata kishin shumė punė pėr tė bėrė, ngase shtypja ishte shumė e egėr dhe se populli ynė kishte vuajtur shumė. Ishte e domosdoshme platforma e bashkimit veprues tė kėtyre forcave, nė mėnyrė qė flaka e ndezur e lirisė tė mos shuhej, por tė pėrhapej ngadalė e sigurt, pėr tė arritur mė pas formėn e vet tė pėrshndritjes sė natyrshme dhe tė domosdoshme. Ndėr tė parėt qė vepruan pas LDB-sė ishin burrat e kombit tonė, si: Omer Ēerkezi me shokė, Ali Aliu i Preshevės me shokė, Adem Demaēi me shokė e dhjetėra e dhjetėra grupe e grupime tė tjera atdhedashėsish tė denjė si i madhi Fazli Grajqevci etj. , tė cilėt pėr t’i dhėnė shtytje tė fortė ēėshtjes sė pazgjidhur tė atdheut kaluan vite tė tėra rinie nėpėr kazamatet e Serbisė

Shqiptarėt e Kosovės, pėrpos prangave tė robėrisė, nuk kishin se ē’tė humbisnin mė! Pikėrisht mbi kėtė platformė filozofike dhe tė drejtė, Ushtria Ēlirimtare e Kosovės edhe triumfoi mbi pushtuesin serb i cili Kosovėn e mbajti me dhunė si koloni, pėr rreth njė shekull!

Ėshtė e natyrshme qė popujt tė cilėt luftojnė gjatė pėr liri, tė kenė mė shumė trima, dėshmor, histori, kėngė trimėrie e lavdie, po edhe monumente historie e lapidarė krenarie. Shikuar nga ky kėnd edhe Drenica ka veprimtarėt, luftėtarėt dhe tė rėnėt e vet..

            Pasi qė Isė Zymberi i shpėtoi pushkatimit (ishte komandant i Batalionit tė Tretė nė Brigadėn e Shaban Polluzhės), arratiset nga burgu i Sremit dhe veproi nė ilegalitet tė thellė deri nė vitin 1950. Nė pamundėsi veprimi tė mėtejmė, Isai arratiset pėr nė Shqipėri sė bashku me Sherif Tėrstenėn. Mė vonė, bashkėveprimtarėt e Isės, sė bashku me ta edhe i biri i tij Shabani, zbulohen, arrestohen dhe dėnohen. Si: Shaban Isė Zymberi, Vesel Hajzeri, Halil Sejdia, Ilaz Halimi, Hamėz Tali, Dibran Ukshini, Shaban Fazlia, Ahmet Dili etj. Pas tyre do tė dėnohet edhe Bajram Nebihu, i cili kishte vėnė disa flamuj shqiptarė nėpėr Mitrovicė dhe njė nė Kalanė e Zveēanit. Njė flamur, Bajrami, e kishte vėnė edhe nė trenin qė udhėtonte nė relacionin Fushė-Kosovė Beograd. Serbėt u tmerruan kur panė se treni u fut nė Beograd me flamurin shqiptar duke valuar!

            Nė Prekaz tanimė po ngritej brezi i ri i intelektualėve liridashės tė kohės tė cilėt kishin arritur qė t'i ndiqnin mėsimet nė normalen e Gjakovės. Kėta nxėnės tė inspiruar nga atdhedashuria si dhe nga shembulli i bashkėvendėsve tė tyre dhe tė atdhetarėve tė tjerė tė kohės (padyshim tė pėrkrahur fuqishėm edhe nga drejtori i normales sė Gjakovės, mėsuesi dhe atdhetari Beqir Kastrati), kontribuuan anė e kėnd Kosovės. Ndėr ta ishte edhe Bislim Prekazi, i cili i kishte bashkuar bashkėmendimtarėt e vet, duke dalė me platformėn kombėtare mė organizatėn e atėhershme tė cilėn e kishin pagėzuar ”Vuajtja Shqiptare”. Ėshtė me rėndėsi tė cekim se ky grup kishte tė gjitha resorėt si edhe atė tė rėndėsisė sė veēantė, qė nėnkuptonte pėrgatitjen pėr rezistencė tė armatosur! Kėtij resori i printe pikėrisht Beqir Meha (vėlla i Tahir Mehės).Veprimtaria e tyre politike u zbulua nga UDB-ja diku nė prill tė vitit 1959, me ē'rast burgosen: Bislim Prekazi, Beqir Meha, Adem Alia, Ajet Fazlia-Meha, Sherif Musliu, Ramadan Zeneli, Istref Osmani, Muhamet Llausha etj. Ky grup kishte bėrė disa aksione nė terren. Njėri prej kėtyre aksioneve, ishte edhe ai i sigurimit tė armėve qė i kishin grabitur nė shkollė tė Prekazit,e qė shėnonte fillimin e grumbullimit tė armatimit pėr pėrgatitjen e njė kryengritje tė mundshme tė armatosur. Kėtij aksioni i kishte prirė Beqir Meha me sukses. Kjo nuk kaloi edhe pa tronditje pėr UDB-nė atė kohė. Grupi u dėnua, sė bashku me ta edhe Beqir Meha, tė cilin pėr ta vuajtur dėnimit e mė tejmė e transferuan mė pas nė llogorin koncentrues tė "Goli Otoku" famėkeq.

 

 

 

 

            Beqir Meha, atdhetar i shquar, njeri me karakter tė fortė kombėtar. Ai vazhdoi rrugėn e ndritur tė tė parėve tė tij. Kjo rrugė e ndritshme Beqirin e bėri tė pavdekshėm. Pas vuajtjes sė dėnimit me burg politik nuk u hamend pėr asnjė ēast, por punoi me pėrkushtim pėr ditėn qe e priste. Nė momentin e parė kur u formuan celulat e para tė UĒK-sė, Beqiri iu bashkangjit atyre. Ishte i pandashėm me Adem Jasharin. Beqiri ra me pushkė nė dorė duke luftuar kundėr pushtuesit serbe me 25 mars tė vitit 1999 nė moshėn 63 vjeēare. Ra nė fushėn e nderit pėr tė mos vdekur kurrė.

            Familja e Nebih Mehės nuk e kishte tė lehtė atė botė pėr t’i rrahur ato rrugė deri nė "Goli Otok" pėr ta vizituar Beqirin. Hallet dhe dertet filluan qė tė rėndonin edhe mė shumė nė kurrizin e Nebihut, ngase Tahiri ishte i ri pėr t'i pėrballuar gjithė ato intriga tė UDB-sė. Tahiri po i shihte drejtpėrdrejtė padrejtėsitė, shtypjet, burgosjet qė pushteti i Jugosllavisė po i ushtronte mbi shqiptarėt. Nė kėtė rast, si personazh sublimi, ai po e shihte edhe tė vėllain e vet se bashku me prekazasit e tjerė. Tahiri do t’i mbajė nė mend gjatė ato rrapėllima ēizmesh tė gardianėve, ato rrapėllima dryrėsh e shulash tė dyerve tė hekurta tė burgut, ato grila qė i kishin ngėrthyer shqiptarėt dhe ato rreze dielli qė pėrthyheshin nė valėt e Adriatikut, pėr t’u betuar mė vonė se: “I gjallė nė dorė tė shkjaut nuk kam me ra!”. Nebihut se pari iu rėndua barra e jetės meqė njė jetė tė tėrė e pėrcolli varfėria, se dyti Beqirin ia burgosėn e dėnuan, se treti Tahirin e kishte tė ri pėr t’iu bėrė krah pune dhe sė fundi nga vėzhgimi dhe pėrcjellja qė i bėhej nga UDB-ja dhe marrja nė biseda “informative” qė i sillte mjaft telashe. Mirėpo Nebih Meha kurrė nuk ishte dhėnė. Gjithmonė kokėn e mbante lartė. Ai nuk u nėnshtrua kurrė as pėrpara varfėrisė e as pėr para pushtuesit jugosllav. Ai gjithmonė thoshte: "Beqirin e kam tė burgosur, por ai njė ditė do tė lirohet se bashku me shokėt. Po unė e kam edhe Tahirin qė po rritet e sė shpejti do tė bėhet krah i fortė i shtėpisė.”

            Pas vuajtjes sė dėnimit, Beqiri u kthye nė shtėpi. Sė bashku me tė edhe Nebihut iu kthye buzėqeshja. Beqiri iu tha: “Unė dhe shokėt dolėm. Sė pari ka rėndėsi qė dolėm gjallė, por rrugėt tona duhet vazhduar nga dikush…e ata jemi ne. Me kėtė pushtet nuk i kemi qėruar hesapet ende,prandaj do tė ndeshemi me te pėrsėri. Jo vetėm ne si familje, por pa dyshim edhe si komb!”

            Jeta vazhdonte. Shqiptarėt filluan tė lėviznin pėr ditė e mė shumė. Diku vepronin e nuk zbuloheshin, diku zbuloheshin e burgoseshin. Sa mė e madhe qė bėhej trysnia aq mė fuqishėm ndizej flaka e atdhedashurisė. Nė kuadėr tė veprimtarisė pėr ēėshtjen e madhe mė vonė burgoset edhe Beqir Lutfiu. Ėshtė me rėndėsi tė cekim se Beqir Lutfiu, po ashtu normalist, dėnohet nga Gjyqi Ushtarak nė Beograd pėr propagandė antijugosllave. Atė e transferojnė nė "Goli Otok", ku takohet me shumė shqiptarė,tė dėnuar nga ai regjim si: Kemail Agollin, Xhafer Kodrėn, Salih Lisin etj.Beqiri mė vonė nėpėr kazamatėt e Serbisė, por edhe jashtė tyre,takohet edhe me Adem Demaēin.Ai duke i parė te Beqiri tiparet e njė djali tė vendosur e tė zgjuar,si dhe duke e ditur se Beqir Lutfiu ishte nė lidhje me veprimtarėt e grupit “Vuajtja shqiptare”, kishte kėrkuar qė ky grup tė fillonte menjėherė furnizimin me armatim, mbase shpejt do tė vinin ditė mė tė favorshme pėr njė kryengritje tė armatosur dhe ne duhej tė ishim gati. "Pra le ta marrė vesh bota se; nė qoftė se nuk zgjidhen kėrkesat tonė me paqe, ne do t’i realizojmė ato edhe me pushkė-kishte thėnė Demaēi...”

            Vitet kalonin. Jeta i kishte pėrfshirė pėrpara, si tė gjithė tė tjerėt, me tėrė fuqinė e saj edhe familjen Meha. Beqir Meha edhe pas vrasjes sė Tahirit dhe Nebihut, nuk u dorėzua. Ata ia vranė vėllain, babin, ia plagosėn vajzėn e vėllait, ia terrorizuan tė gjithė anėtarėt e familjes, ia dogjėn kullėn e Tahirit dhe shtėpinė qė e kishte nė katin pėrdhes. E mbajtėn nė arrest pėr mė sė shtatė muaj se bashku me axhėn e tij Mehmetin, tė cilėt i akuzuan pėr vrasje tė milicėve serbė. Beqirit i mbetėn nėn pėrkujdesje edhe tė pesė vajzat e Tahirit... Pas shumė vitesh qė kaluan nė pėrpėlitje me jetėn dhe hallet e saj, Beqir Meha sikur e mori pak veten. Djemtė iu rritėn e iu bėnė krah pune. Me tė vėrejtur kėtė, njė mbrėmje, Beqiri u tha bijve tė vet: “Ju shyqyr u rritėt dhe u burrėruat. Kushtet e jetės, deri diku, i kemi tė mira. Si edhe tė tjerėt, kemi bukė e kripė e zemėr. Unė ka kohė qė kam pritur t’ju shoh se jeni tė zotėt e vetes. Tani kam mė tepėr kohė qė tė merrem me punėt e atdheut. Ka kohė qė i kam lėnė anash!” Ai nė momentin e parė u rreshtua nė njėsitin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kjo ėshtė pak a shumė e kaluara e familjes sė Tahir Mehės qė nė jetė la gjurmė tė pashlyeshme.

Nuk ėshtė vetėm se tradita familjare e Mehajve, si edhe e shumė familjeve tė tjera nė Kosovė, qė dhanė aq shumė pėr atdheun. Por mbi tė gjitha ėshtė gatishmėria e saj gati njėshekullore pėr tė bėrė rojė nė zemėr tė atdheut. Mbase kėtu ėshtė edhe gjeneza, fuqia, inspirimi dhe vullneti i madh pėr t'u flijuar me vetėdije tė plotė dhe me pėrkushtim tė madh nė shėrbim tė atdheut. Shembujt qė nuk mbetėn tė papėrsėritur nė histori si: djegia pėr tė gjallė e Oso Kukės nė kullė tė barotit e Kamer Loshit, rėnia heroike e Ahmet Delisė, Azem Bejtės, Shaban Polluzhės, qėndresa deri nė rėnien heroike e Tahir dhe Nebih Mehės, Adem, Hamėz e Shaban Jasharit. Kėto rėnie janė madhėshtia e burrave tė Kosovės dhe e krejt shqiptarisė qė trimėrinė, sakrificėn, rėnien dhe kullat i shndėrruan nė legjendė! Vetėm atyre qė kaq shumė iu pėrkushtuan ēėshtjes sė atdheut, u buzėqeshi fati pėr tė qenė pjesė pėrbėrėse e historisė sonė.

 

 

 

 

            Tahir (Nebih) Meha. Rrjedh nga njė familje me traditė atdhetarizmi. Njeri i pėrkushtuar shpirtėrisht ndaj ēėshtjes kombėtare. Burrė trim dhe i vendosur pėr t'i jetėsuar aspiratat e dėshmorėve tanė. Ra duke luftuar kundėr pushtuesit serbo-sllav pėr 18 orė rresht. Ra me 13 maj 1981, nė njė moshė tė re, pra ende pa i shijuar si duhet bukuritė e saja. Ishte vetėm 38 vjeēar, kur gjaku i tij prej shqiptari tė vėrtetė rimoi themelet e gurta tė lirisė sė Kosovės. Tahir Meha u lind nė kohėn e luftės dhe iku nga kjo botė duke luftuar pėr liri.

Fėmijėria e Tahir Mehės

            Tahir Meha lindi me 10 tetor 1943 nė Prekaz. Atė kohė nė Kosovė e mė gjerė po bėhej luftė e paparė kundėr nazi-fashizmit. Atė fillim vjeshte qė po i paraprinte njė dimri tė ashpėr pėr shqiptarėt po pėrgatitej platforma qė Kosova tė pėrfshihej nėn juridiksionin jugosllav. Ashtu edhe u vendos mė vonė. Pas Konferencės sė Bujanit, ku u shpreh vullneti pėr bashkim me Shqipėrinė, Kosova iu aneksua Jugosllavisė dhunshėm. Atė fundviti tė 1943, Lufta e Dytė Botėrore kishte hyrė nė fazėn mė vendimtare. Tahiri si foshnjė mė parė u ndesh me krisma pushkėsh e erė baroti, se sa me tė qeshura dhe me pėrkėdhelje prindore.

Dajat e gjyshit tė Tahirit ishin nga Baica e Drenasit, kurse tė babait tė tij ishin nga Gllareva e Klinės. Tahiri dajat e vet i kishte nė Llaushė. Nė Llaushė dajat i kishte edhe Adem Jashari, pra ishin kushėri edhe prej nėnave! Nė rrethana tė luftės Tahiri kishte pasur njė foshnjėri tė pa rehatshme duke e bartur e ėma nga njė skaj nė skajin tjetėr, pėr t’u strehuar nga flakėt e luftės me ushqime tė pakta dhe me veshmbathje tė dobėta, nė njė gjendje tė rėndė shpirtėrore e sociale pėr prindėrit tanė,pra si nė kohė lufte,ku njėriu nuk kishte hapėsirė as pėr t’iu gėzuar as lindjės sė fėmiut tė vet!

            Tahiri qe nga fėmijėria, si edhe tė gjithė shqiptarėt e Kosovė, tė cilėt tani po pėrjetonin risundimin e Jugosllavisė e cila e rifilloi njė epokė tė re tė dhunės nder ne, ishte ballafaquar me varfėri dhe pushtim tė rėndė. Shtati i tij foshnjarak ndjeu mė shumė se ē’po ndodhte rreth tij. Ai ishte si fėmijė shumė i dashur dhe nuk e dallonte diēka e veēantė nga moshatarėt e vet pos zgjuarsisė dhe shkathtėsisė sė tij. Ishte plotė shėndet dhe nuk mbahet mend tė ketė lėnguar nga ndonjė sėmundje, pavarėsisht varfėrisė qė e kishte kapluar familjen e tij dhe familjet e fėmijėve tė tjerė. Mė vonė kur u rrit sa pėr tė filluar shkollimin, mbaroi vetėm katėr klasė fillore. Rrethanat e rėnda dhe trysnia e robėrisė e detyruan tė mbetej nė shtėpi?! Lufta pėr bukėn e gojės, thjesht pėrpėlitja pėr ekzistencė, i detyroi shumė shqiptarė qė tė hiqnin dorė nga shkollimi, duke u kthyer nė punėtorė krahu.

Pas mbarimit tė LDB-sė pushteti i LKJ, filloi qė tė zbatonte forma tė ndryshme tė dhunės. Njė formė e tillė ishte edhe presioni mbi ekonominė shtėpiake, qė i detyronte shqiptarėt ta dorėzonin edhe bukėn e gojės nė emėr tė “tepricave”, apo siē e quanin ata “vishak”, “otkup” etj. Nė emėr tė kėtyre tepricave kėrkohej dorėzimi i qumėshtit, djathit, tėlyenit, leshit, drithit, deri edhe bukės sė gojės. Qėllimi ishte qė jeta shqiptarit t’i bėhej e padurueshme dhe tė shpėrngulej pėr nė Turqi. Tahiri po e ndiente kėtė mungesė ushqimi si edhe tė gjithė fėmijėt e tjerė tė Kosovės. Megjithatė intuita e fėmijės nuk pushonte se imagjinuari pėr ditė mė tė mira. Ai po rritej, ku me njė copė buke, ku me njė pemė. Jeta edhe pse e rėndė, vazhdonte dhe pėrballohej pa u diktuar,pra fėmijėt rritėn pa dashur tė ia dinė pėr rrethanat e rėnda tė kohės qė jetojnė.

     

RINIA E TAHIR MEHĖS

 

            Tahiri si i ri bie nė sy pėr zhdėrvjelltėsinė e tij tė pashoqe. Kishte shtat mesatar e tė zhvilluar. Ishte i shpejtė nė lėvizje, shumė i kujdesshėm nė veprime dhe tejet vigjilent. Ai dėgjonte mė shumė se ē’fliste. Mosha e rinisė edhe te Tahiri po kalonte me tė mirat dhe tė kėqijat e saj. Tahiri, si i shpejtė qė ishte, si nė gara tė ndryshme, lojė me top, vrapim, mundje, ngjitje nė lisa, ngarje tė kuajve etj., ai dėshironte tė ishte i pari nder moshatarėt e vet. Ai e kishte pėr krenari kėtė, por edhe kur humbte nuk zemėrohej, megjithėse nuk pajtohej me humbjen dhe kėrkonte qė gara tė pėrsėritej deri sa tė fitonte. Interesant, kishte shumė kondicion dhe durim tė patundur, deri sa e arrinte atė qė e dėshironte. Ai jo rrallė, si i ri bėnte edhe ndonjė prapėshti: piqte tramakė nė ara, dėmtonte bereqetin nė fushė me bagėti, kėpuste ndonjė frutė nga pemėt e huaja, ngiste ndonjė bashkėmoshatar etj. Kur e bėnte ndonjėrėn nga kėto “prapėsina” kėrkonte me kėmbėngulje qė tė pajtohej me “kundėrshtarin” dhe nuk e linte qė ta “spiunonte” nė shtėpi, ngase Nebihu ishte i ashpėr dhe mund ta qortonte apo edhe ta ndėshkonte mė rėndė. I urrente ēunakėt e “mamasė”, tė cilėt pėr ēdo gjė tregonin nė shtėpi. Shpesh ndodhte qė ata t'i "dėnonte" me ndalim nė lojėrat e pėrbashkėta pėr njė apo dy ditė. Kėshtu Tahiri, si edhe tė gjithė ne, u rritė me lojėra e shqetėsime fėmijėsh. Ai shpesh qeshte me atė kohė rinie, siē mund tė qeshim tė gjithė ne me prapėsitė qė i kemi bėrė dikur. Tahiri u poq dhe burrėrua, tanimė ai mori format e pjekurisė trupore;kishte fytyrė tė rregullt paksa tė zeshkėt me sy tė zezė e tė ndritur dhe me vetulla tė zeza e tė trasha. Shkonte gjithnjė i rruar, i pastėr dhe i veshur me pedanteri. Zakonisht shkonte me kostum. Flokėt i kishte tė zeza, paksa tė dredhura, qė i mbante anash mbi ballė. Kishte konstrukt tė rregullt dhe njė ecje krenare-gjithnjė me kokėn dhe ballin e gjerė lartė.

 

 

 

            Faza e fillimit tė pjekurisė sė Tahirit karakterizohet me cilėsi tė mira shpirtėrore e humane. Kėtė e karakterizonte ndjenja e tij e lartė e solidarizimit tė tij me shokė dhe dashuria pėr rrethin, pėr njerėzit dhe kafshėt, pėr tokėn dhe shtėpinė, pėr punėn dhe kėngėn. Ai nuk urrente e as xhelozonte askė. Siē tregojnė edhe bashkėmoshatarėt e tij, Tahirin e shihje gjithmonė tė shoqėruar, asnjė herė tė vetmuar. Tė gjithė e donin. Kishte njė zgjuarsi tė natyrshme. Ishte mikpritės, bujar e fisnik. Nė kullėn e tyre mbahej mend pėrherė bukėdhėnia, mikpritja, bujaria. Tahiri ishte rritur e formuar me rrėfimet e ngjarjeve historike tė disa trimave tė kohės sė Azem Galicės, tė cilėt kishin pasur fatin qė tė jetonin ende nė kohėn e tij. I rritur dhe i edukuar nė rrethana tė tilla ai shumė herėt e kuptoi domosdoshmėrinė pėr tė qenė i lirė. Ai mbase krejt natyrshėm po pėrgatitej pėr rrugė tė gjata, duke qenė krejtėsisht i vetėdijshėm pėr vėshtirėsitė qė do t’i haste nė kėto rrugė. Mirėpo, siē thoshte edhe vet mė vonė: “Ne duhet tė pėrgatitemi pėr njė rezistencė tė gjatė. Do t’ia arrijmė t'ia dalim, vetėm nė se rezistojmė si tėrėsi. Pesėqind vite na ka sunduar Turqia dhe s‘ka mundur tė na tjetėrsojė, ndėrkaq Serbia kėtu ende nuk e ka bėrė vendin. Ne jemi tė vjetėr nė kėto treva. Jemi tė vendosur pėr tė jetuar nė tokat tona, prandaj kjo edhe na forcon ngase e drejta ėshtė nė anėn tonė.”

            Kulla ku u rrit Tahiri, pėrveē pritjes dhe pėrcjelljes sė trimave, kishte edhe kėngėn brenda qė u kėndohej trimave tanė. Ai e kishte pėr shpirt kėngėn: ”Ti Shqipni mos thuaj marova”. Kėngėt e Dėrvish Shaqės i donte tė gjitha, pa pėrjashtim edhe ato tė arshikėrisė. Tahiri pėr Dervish Shaqėn thoshte: "Dervishi ore vėlla ėshtė shpirti i melosit shqiptar. Ky ta ringjallė heroin dhe ta sjellė historinė para syve.” Tė njėjtėn simpati e kishte edhe pėr rapsodėt "Mleqani" dhe pėr kreshnikėt e ciklit tė Mujit e Halilit. Tahiri thjesht e kishte ushqim shpirtėror melosin shqiptar. Edhe ai si shumė bashkėmoshatarė tė tij, kishte si tė thuash dėshirat apo pasionet e veta. Ai i donte shumė kuajt dhe i mbante pėr qejfi. Kuajt si tė Tahir Mehės nė ato anė pak kush i mbante. Ai thoshte: "Gjokun tim kur ta mbėrthej e ta marrė sulmin nuk mund ta ndalė as pushka e dushmanit!” Kuajt e tij kishte dėshirė t’i krahasonte me gjokun e Mujit, tė Halilit e tė Azem Bejtės. Tahiri njė dashuri tė veēantė e kishte pėr armėt. Nuk kishte armė qė ai nuk e njihte, qė nuk dinte ta zbėrthente e mbėrthente, qė nuk ia njihte krismėn dhe fuqinė. Ishte shenjėtar i mirė. Pėr armėt kujdesej mė shumė se pėr fėmijėt e tij. Ai thoshte shpesh: "Burra, armėt duhet ruajtur si sytė e ballit. Njėqind vjet e mban armėn dhe vjen njė ditė kur tė duhet mė shumė se buka dhe uji. Mos blini shumė traktorė dhe shtėpitė mbaroni mė tė vogla. Nga kėto kursime blini armė! Se me armė i mbroni shtėpitė. Ndryshe vjen serbi e ua merr traktorėt, ua djeg shtėpitė e ju nuk keni me ēka t’i mbroni!” Ai porosiste: “Ai qė ėshtė burrė armėt nuk i korit dhe s’ia dorėzon pėr tė gjallė armikut!”…

    

TAHIRI NĖ SHĖRBIM USHTARAK

 

            Tahiri tashmė ishte rritur e burrėruar. Njė ditė i erdhi ftesa pėr tė shkuar nė shėrbim ushtarak! Kjo nuk i pėlqeu Tahirit, por nė veēanti u shqetėsuan gjyshi dhe i ati i tij. Ata e dinin temperamentin e Tahirit dhe ia kishin frikėn. Ishte i ri dhe urrejtjen pėr pushtuesin nuk mund ta fshihte dot. Tahiri e vėrejti kėtė shqetėsim tė prindėrve, sado qė edhe vetė ishte i shqetėsuar e nė tė njėjtėn kohė edhe i mllefosur qė sė shpejti do ta shihte veten nėn uniformė tė pushtuesit tonė gjakatar. Nuk ishte e lehtė pėr tė, por iu kujtua thėnia: “Rruga jonė drejt lirisė ėshtė e gjatė, prandaj duhet tė rezistojmė!” Ai ngadalė i tha babagjyshit: "Po shkoj ushtar babėlok, – mbase atje do tė kem mundėsinė qe sado pak ta mėsoj artin ushtarak. Do tė mėsoj si pėrdoret mitralozi, granatat, mortajat, topi, ndoshta edhe tanki. Do tė bėj ēmos, qė kur tė kthehem nga ushtria, ta sjell njė tank pėr ty babagjysh!” – Tė gjithė i kishte bėrė tė qeshnin nga shpirti pėr kėtė pohim tė ēiltėr e me humor. Nė fakt Tahiri i solli tanket te kulla e babagjyshit tė tij nė pranverė tė vitit 1981 dhe kėrceu mbi to si dikur Vojo Kushi!

            Ishte bėrė rregull e UDB-sė qė para se shqiptarėt tė shkonin nė shėrbim ushtarak, t'ia pėrcillnin dosjen me tė gjitha dokumentet pėr personin nė fjalė nė komandėn ku do tė shėrbente. Ndėrkaq pėr personat dhe familjet e caktuara atė e bėnin krejt nė mėnyrė tė veēantė. Rinia shqiptare duhej tė ishte shumė e kujdesshme, ngase pėrfundonte nė burg, nė ēmendinė, nė psikiatri apo pėr mė keq nė arkivol, tė cilėt i kthenin pėr nė Kosovė, me “arsyetimin” se kishte bėrė "vetėvrasje, "aksident trafiku", apo se ishte "vrarė aksidentalisht". Prandaj rapsodi popullor, jo mė kot nxori kėngėn: "Na ka ardhur njė letėr me njė shkrim tė zi, djalė bėhu gati pėr me shkua n’ushtri!” Vėrtet lajmi pėr tė vajtur nė shėrbim ushtarak nė ish-Jugosllavi, pėr rininė shqiptare ishte vetėm njė lajm i zi dhe as gjė mė shumė!

            Tahirit, tanimė shėrbimi ushtarak nė nivel tė komunės sė Skenderajt, ia kishte pėrcjellė dosjen e tij pėr nė Gollubovc tė Malit tė Zi dhe nė Tuzėll tė Bosnjės, ku do ta kryente kėtė shėrbim mė vonė. Dosja e tij ushtarake pėrmbante kėto tė dhėna tė pėrafėrta: "Tahir Meha, i biri i Nebih Mehės-bashkėluftėtarit tė Shaban Polluzhės dhe tė Mehmet Gradicės, i nipi i Emin Latit-bashkėluftetarit tė Azem Bejtės. I vėllai i Beqir Mehės i dėnuar me burg politik qė nė prill tė vitit 1959”,armiq tė Jugosllavisė qė nga koha e Kralit!”… Kjo do tė mjaftonte pėr Tahirin. Kėto tė dhėna, shėrbimet e pushtetit tė Skenderajt, i nxorėn mė vonė edhe publikisht nė gazetat serbe tė Beogradit si nė: “Nin”, "Borba”, "Politika” etj.

            Tahiri ndonėse i ri nė moshė, por i regjur nga pėrvoja, e njihte mirė taktikėn e pushtuesit serb. Ai i tejkaloi me sukses tė gjitha kurthet qė mund t’i kishin pėrgatitur,nė saje tė kėshillave qė kishte marrė nga gjyshi, babai dhe nga i vėllai i tij, Beqiri. Erdhi dita kur Tahiri u kthye nė shtėpi. Jeta vazhdonte, si gjithmonė, me problemet e saj, herė furishėm e herė e qetė, si valėt e detit. Tahiri duke i parė padrejtėsitė qė po u bėheshin shqiptarėve nė kazermat ushtarake serbe e kuptoi edhe mė mirė porosinė e gjyshit: "Tahir, biro, ruaju! Me shka besė nuk ka!” Ai kishte parė se si shqiptarėt atje i nėnēmonin, i pėrbuznin, i fyenin, i shanin dhe i diskriminonin nė ēdo hap. Kjo e bėri ta kuptonte edhe mė qartė mesazhin, se: "Rruga e lirisė vėrtet ėshtė e gjatė.”

Martesa e Tahir Mehės

            Tahiri, qė ishte bėrė krah i fortė shtėpie, ishte pjekur e bėrė edhe pėr martesė. Nė ndėrkohė gjėrat kishin ndryshuar dhe ekonomia e familjes sė Tahirit kishte rėnė paksa. Asnjėri nga anėtarėt e familjes sė tij nuk ishte nė marrėdhėnie pune. As njė burim tė tė ardhurave, pėrveē bujqėsisė e cila edhe ashtu nuk luante ndonjė rol tė veēantė, nga se toka nė Drenicė nė pėrgjithėsi nuk ėshtė e cilėsisė sė lartė prodhuese. Familja e Tahirit ishte shtuar, po ashtu ishin shtuar edhe shpenzimet e pėrditshme. Kishte ardhur koha qė edhe Tahirin ta martonin. Po martesa donte edhe shpenzimet e veta. Pushteti jugosllav e pėrdorte me mjeshtėri edhe kėtė formė tė luftės psikologjike. Kundėr shqiptarėve, posaēėrisht kundėr familjeve tė caktuara, qė nuk i bindeshin atij, nė mėnyrė qė t’i nėnshtronte me varfėri!Duke ushtruar sanksione ekonomike. Pėr ish-pushtetin, varfėria, ishte mjeti, me anė tė sė cilit, shqiptarėt i detyronte tė bėnin luftė pėr ekzistencė. Tahir Meha krahas kėsaj lufte, pėrgatitej edhe shpirtėrisht pėr tė sfiduar edhe kėtė strategji. Pėrkundėr vėshtirėsive, ai kurrė nuk u ligėshtua. Punonte e kėndonte. Shtinte me armė dhe thoshte: “Kėndoni burra se bota ėshtė jona. Bėhuni tė fortė se vetėm kėshtu do tė triumfojmė mbi tė gjitha. Pasuria nuk ėshtė gjithēka.” Megjithatė njė dorė shqiptarėsh tė mjerė ishin bėrė urė kalimi pėr qėllime tė ulėta pėrfitimi. Po ē’i duhet njeriut qė tė jetojė duke e ngrėnė bukėn me turp?…

            Kėshtu kalonin ditėt. Tahiri nė saje tė punės sė palodhshme arriti qė tė stabilizohet paksa ekonomikisht dhe pas ca kohe u fejua. Tė gjithė u gėzuan qė ai e kishte gjetur vajzėn e ėndrrave tė tij. Ai u fejua me vajzėn e Zenel Hotit nga Palaci i Hasan Prishtinės. Familja Hoti ishte e nderuar jo vetėm nė Palac, por edhe mė gjerė.

            Nebihu nuk e fshihte dot gėzimin e madh ngase e kishte fejuar tė birin e tij mė tė vogėl. Nuk kaloi as viti dhe Nebihu po pėrgatiste dasmėn e madhe pėr Tahirin. U thirrėn burrat nė zė tė Prekazit e tė fshatrave pėrreth, miq e dashamirė. Plasi vallja e ahengu. Kėnga e ēiftelia nuk pushonin deri nė mėngjes. Gėzimi pėrcillej me tė shtėna armėsh dhe sikur nė ditėt e mira, po epej sihariqi i njė martese tė re, e cila do ta gėzonte konakun dhe do ta shtonte familjen Meha.

            Kalonin vitet e jetės bashkėshortore fare qetė. Tahirit i lindėn vetėm vajza. Ai kishte dėshirė pėr ta pasur edhe njė djalė, pra trashėgimtarin e vet. Kjo brengė e bėri qė tė martohej rishtazi. Edhe nga martesa e dytė, Tahirit, i lindėn vetėm vajza! Ishte i vetėdijshėm se kishte bėrė njė padrejtėsi ndaj bashkėshortes. "Ja qė e bėra, – thoshte shpesh, – sepse unė njė ditė do tė shkoj. Dėshiroj qė mbrapa ta lė njė djalė, i cili kur tė rritet, do tė dijė ta luajė ēarkun e hutės dhe tė luftojė me pushtuesin nė kėmbėn time”… Kjo dėshirė Tahirit nuk iu plotėsua. Ai edhe pse la mbrapa pesė vajza le tė flejė i qetė. Djemtė e UĒK-sė e shkrepėn ēarkun e hutės kundėr pushtuesit serb. Edhe nė emėr tė "djalit" tė Tahir Mehės! Ata ia ēuan nė vend dėshirėn e tij, ngase tė gjithė ata qė morėn pjesė ndėr beteja, ishin bij dhe bija edhe tė Tahirit.

     

TAHIRI DHE JETA E TIJ NĖ KURBET

 

            Tė gjithė e dinim se ēka ishte kurbeti, se sa e hidhur ishte buka e kurbetit. Mirėpo, shumė nga ne (nė kohė dhe nė mėnyra tė ndryshme), tė shtyrė nga skamja dhe terrori e pėrjetuam jetėn e kurbetit. Kjo plagė e rėndė, si shumė popuj tė tjerė, e ka goditur rėndė edhe popullin tonė. Pėr kurbetin, pėr jetėn dhe bukėn e hidhur tė tij, ka kėngė, vjersha, filma e vepra tė tjera arti, ndėr tė cilat meritojnė tė pėrmenden: “Lėndinė e lotėve”, "Mitrua" e Ēajupit, "Kur e pėrcolla Ylberin", "O kurbet, kurbet i zi” etj. Shumė nga Shqiptarėt, qė i rrėmbeu kurbeti, nuk u kthyen mė kurrė nė tokat e veta stėrgjyshore, mbetėn pėrtej “Urės sė Qabesė” dhe nėpėr vende tė tjera tė botės. Ky fat tragjik na pėrcolli ndėr shekuj. Ky fat po e priste edhe Tahir Mehėn!

            Edhe pas Luftės sė Dytė Botėrore, shumė shqiptarė morėn rrugėn e kurbetit qoftė pėr shkaqe ekonomike, qoftė pėr shkaqe politike. Kėta dy faktorė, qė janė tė lidhur ngushtė me njėri-tjetrin, pushtuesi serbo-jugosllav po i ushtronte mbi shqiptarėt me program dhe me tė gjitha mjetet e veta tanimė administrative! Mospranimi i tyre nė punė, madje pėrjashtimi nga puna edhe i atyre pak shqiptarėve qė ishin tė punėsuar, taksat e rėnda, qė ēdo ditė i shtonte pushtuesi, tatimet etj qė popullit tonė po ia bėnin jetėn tė padurueshme. Nga kjo dhunė politiko-ekonomike, sa vinte e shtrėngohej zinxhiri i varfėrisė. Sa mė shumė qė shtrėngohej ky zinxhir, aq mė tė forta ishin dhembjet, tė cilat, nė veēanti ndiheshin tek tė rinjtė, qė po i pėrpinte rruga e kurbetit pėr ditė e mė shumė. Kėrkesat e jetės dhe ėndrrat e ēdo njeriut pėr tė bėrė diēka mė tepėr pėr veten dhe familjen,ishin tė arsyeshme. Mirėpo sanksionet politike dhe ekonomike i pamundėsonin ato qė tė realizoheshin nė vend. Jo rastėsisht, qė nga kohėt e lashta, kishte mbetur edhe fjala e urtė popullore, qė nėnkuptonte rrugėn e gjatė tė kurbetit: “Mashkulli nafakėn e ka nė kėmbė!” Kjo rrugė iu imponua edhe Tahir Mehės. Qė tė jetonte vertikalisht e me nder, atij iu desh qė tė gjente njė zgjidhje tė pėrkohshme pėr ta mėkėmbur ekonominė e familjes sė vet. Pėr ta realizuar njė gjė tė tillė, Tahiri nuk shpresonte nė fantazi “bingosh”, por nė punėn e tij tė pandėrprerė dhe tė ndershme. Kur prindėrit e Tahirit e kuptuan kėtė i thanė qė tė mos shkonte. Ai u premtoi se s’do tė rrinte gjatė dhe do tė kthehej posa tė fitonte ca lekė. Dhe vėrtet Tahiri e mbajti fjalėn. Punoi nė disa vende si: nė Mal tė Zi, nė Maqedoni, nė Slloveni dhe nė Austri. Pas disa vitesh, aty nga fund i viti 1979, pėrfundimisht u kthye nė shtėpi.

            Si pėr tė gjithė edhe pėr Tahirin kurbeti ishte jetė e rėndė. Kurbetēarėt e ndienin thellė mallin pėr atdheun e vet, pėr mė tė dashurit e vet, pėr gurėt dhe shkurret e vendlindjes, pėr shokėt dhe miqtė e pėr kė jo tjetėr. Ata punonin qė nga mėngjesi e deri nė mbrėmje. Bėnin punė tė rėnda qė tė siguronin ndonjė lekė pėr t'ua dėrguar nė atdhe, ku pritnin prindėrit dhe fėmijėt. Tahir Meha, i cili i pėrjetoi rėndė ato vite qė ia fali kurbetit, mėsoi shumė nga pėrvoja e jetės nė dhe tė huaj. Ai pati rastin tė takojė shumė kurbetēarė qė ishin me vite atje dhe tė mėsojė prej tyre. Nė tė njėjtėn kohė edhe ata mėsonin nga ky kurbetēar i ri qė bartte njė bagazh tė pasur historik dhe tė realitetit kosovar. Pas ca viteve, tė gjithė shokėt e tij qė kanė punuar me tė, sidomos ata me tė cilėt ka punuar nė Austri me simpati e respekt tė veēantė rrėfejnė pėr Tahir Mehėn: “Punonim bashkė. Tahiri ishte i ri dhe i fuqishėm, djalė i urtė e fjalėpakė. Ishte ekonomist i fortė. Bisedonim shpesh nė ato baraka druri ku banonin zakonisht punėtorėt. Ishte shumė parimor dhe vizionar. Gjėrat i thoshte krejt pa ngurrim. Bisedat e tij shpesh na shqetėsonin, por njėkohėsisht guximi i tij na mahniste. Tahiri na thoshte: “Vėllezėr, ta duam njeri-tjetrin, se kėtu jemi nė vend tė huaj. Ne duhet tė pėrkujdesemi pėr shokėt tanė nė mėnyrė qė tė pėrfitojmė tė gjithė dhe tė kthehemi shėndoshė nė shtėpitė tona. Ai na porosiste qė tė mos binim pre e shėrbėtorėve tė klubeve tė Jugosllavisė tė cilat i organizonte ambasada e Beogradit. Hapur na thoshte se Jugosllavia pėr ne ėshtė pushtuese, ndėrsa ambasada jonė ėshtė ambasada Shqiptare, tė cilėn duhet ta duam e ta vizitojmė!” Kėshtu i kujtojnė sot shokėt bisedat e tij. Tahiri vazhdimisht e mbante flamurin shqiptar te koka, nė dhomėn ku flinte. Kur i lexonte gazetat, shpesh na thoshte si me shaka: “Kur do tė luftoj unė me Jugosllavi, do tė shkruajnė tridhjetė gazeta!”- Ne qeshnim, por me tė vėrtetė, mė 14 maj tė vitit 1981, ato gazeta shkruan, se Tahir Meha luftoi me Jugosllavinė dhe ne qeshėm,por edhe qamė bashkėrisht!"…

            Shokėt e kurbetit tregojnė: "Tahiri pėrgatitjes pėr luftė i kishte hyrė me njė besim dhe me njė vendosmėri tė plotė. Kjo pėrgatitje ishte faktori kryesor qė e detyroi armikun qė ta pranonte kapitullimin moral nė oborrin e kullės sė Tahirit, mu nė zemėr tė Prekazit. Ai pėr ēdo mbrėmje lėshonte kasetofonin me kėngėt e tij tė preferuara nga Dervish Shaqa dhe kėngėt pėr kreshnikėt e Mujit e Halilit. Nė folklorin tonė Tahiri po shihte filozofinė e njė pėrshkrimi tė rrallė qė rapsodi po i bėnte heroit dhe ngjarjes sė madhe historike. Nė kėto kėngė Tahiri po njihej me njė realitet sa tė hidhur pėr tė kaluarėn tonė historike aq edhe krenar. Aty shihte se si shqiptarėt nė beteja e nė luftėra tė njė pas njėshme pėr ēlirim kombėtarė, kurrė nuk e humbėn dinjitetin e vet dhe besimin nė fitore, vendosmėrinė e guximin pėr ndeshje tė reja nė rrugėt e lirisė qė nuk kishin kthim prapa pavarėsisht ēmimit tė lartė qė kėrkonin rrugėt e lirisė. Ai e kishte shumė pėr dėshirė edhe kėngėn e Fazli Grajqevcit, dhe fliste me njė admirim tė veēantė pėr te. Tahiri shpesh thoshte: Nė qoftė se do tė mė lind ndonjėherė njė djalė, do tė ia lė emrin Flamur. Kėtė dėshirė dhe amanet e ka lėnė Fazli Grajqevci, pra unė kam me ja plotėsuar dėshirėn Fazliut dhe amanetin e tij do ta qojė nė vend...Tahiri shpesh thoshte pėr Fazliun se ai ėshtė flamuri ynė, se ėshtė shembulli mė tipik, se si njė njeri idealist e atdhetar flijohet, jap shpirtin nė torturė e shokėt nuk i jap! Ku ka bota edhe njė rast mė unikat?! , a njeh historia e ndonjė populli tjetėr trimėri dhe sakrifica tė tilla siē e kemi nė Fazli Grajqevcin me shokė, pra Fazliu me shokė ėshtė flamuri ynė- pėrfundonte Tahiri me respekt pėr trimat... Tahiri shpesh thishte: “Baco-o..., historia jonė ėshtė histori luftėrash e pėrpjekjesh pėr liri, histori e pėrgjakjes sė flamujve, ngjyrė kjo e kuqe, ngjyrė gjaku, qė vetėm sa ka shkėlqarė nė flamurin tonė tė lirisė. Kjo histori i ka pranuar nė gjirin e vet vetėm ata tė cilėt u futėn nė portat e saj me tėrė fuqinė e vet nė shėrbim tė atdheut.” Pas pohimeve tė kėtilla shpesh shtonte: "Unė do tė ha barot me dhėmbė! Do t'ia kaloj edhe Mujit e Halilit," – dhe ia jepte me gjithė shpirt sė qeshurės sė tij karakteristike. Aq i thjeshtė e i afėrt ishte me shokėt e tij Tahir Meha, i cili me humorin e tij tė veēantė tė bėnte shpejt pėr vete.

            Tahiri kishte dėshirė tė zjarrtė pėr armėt. Qė atėherė ai filloi tė furnizohej me to duke i sjellė nga shtetet ku punonte. Ai e donte armėn, por e donte edhe kėngėn e humorin. Pa dyshim e donte edhe jetėn, por mė tepėr e donte lirinė, sė cilės pa u kursyer do t'ia falė jetėn.

Tė gjithė shokėt e Tahirit qė patėn rastin tė punojnė me tė nė kurbet, nė kohė dhe nė vende tė ndryshme, ruajnė edhe sot kujtimet mė tė mira pėr tė. Tahiri e dinte pėrse punonte. Nė njė kohė kur dikujt i dukej krejt provokative, ai shpesh u thoshte shokėve: “Blini armė dhe ruani mirė! Armėt e sjellin lirinė.” Vėrtet ai u mishėrua me pushkėn e tij e cila u bė lajmėtare e parė e fillimit tė njė lufte, qė shqiptarėt, herėt a vonė, do tė duhej ta bėnin pėr lirinė e vet, ashtu siē e bėri Ushtria Ēlirimtare e Kosovės.

     

  TAKIMET DHE BISEDAT E TAHIRIT ME MIQ E SHOKĖ

 

            Qė nga koha e gjyshit tė tij, kulla e tyre ishte njė vendtakim pėr trimat e kohės. Aty merreshin vendime tė mėdha. Kėtė traditė tradicionale e kombėtare e kishte vazhduar edhe Nebihu dhe tani po e vazhdonte Tahiri. Aty disa herė ishin takuar shokėt e Tahirit, madje edhe atdhetarėt e shquar si Zeqir Gėrvalla e Selman Berisha. Kėta dy tė fundit fillimisht ishin njohur me axhėn e tij Mehmet Mehėn nė kazamatet e Serbisė. Ishin njohur atje ku janė njohur qindra atdhedashės tė kohės, tė cilėt, mė vonė, kanė vėnė ura miqėsie duke e zgjeruar rrethin e veprimit nė shėrbim tė atdheut. Ata Tahirit i dhanė shtytje morale pėr ēėshtje madhore tė atdheut. Janė tė shumta takimet qė Tahiri kishte pasur me kėta dy atdhetarė tė dėshmuar nė kullėn e vet. Prej tyre ai kishte mėsuar shumė. Ishte pėrgatitur edhe mė tepėr, madje qėllimet e tij drejt pėrpjekjes pėr ēlirimin e atdheut ishin qartėsuar edhe mė. Tahiri vetė e thoshte mė vonė: "Pėrvoja e jetės fitohet nga ata tė cilėt kanė pėrjetuar mė shumė nė jetė". Nga takimet e shumta qė i kishte pasur me shokėt e vet, ai sikur ishte brumosur dhe fuqizuar edhe mė. Pa dyshim i frymėzuar edhe me idetė e rilindasėve tanė pėr njė Shqipėri tė lirė e tė bashkuar, tė ngritur e tė pėrparuar ai u pėrkushtua me tėrė fuqinė e vet, duke qenė i vetėdijshėm se nuk arrihet lehtė dhe brenda natės.

            Tahiri ishte pėrpjekur pėr ta zgjeruar rrethin e vet sa mė shumė. Ishte i ndėrgjegjshėm, se nė kohėn qė po vepronte, e kishte tė vėshtirė qė tė gjente bashkėveprimtarė, ngase ato vite (’75 – ’80), pushteti serbo-sllav e kishte vėnė nė gjumė pjesėn mė tė madhe tė shqiptarėve. Si tė thuash njerėzit kishin filluar qė ta gėnjenin veten e tyre se ēėshtja e Kosovės tani do tė avancohej mė shumė. Kėtė hile, mjerisht, e kishin gėlltitur edhe shumė nga intelektualėt tanė! Tahiri e kishte kuptuar kėtė realitet tė hidhur, andaj po vepronte dhe thoshte: “Unė e di se nuk ėshtė e lehtė, por dalėngadalė, pėr ditė e nga pak, kėtij hyqymeti duhet t'ia thyejmė nga njė hu gardhi deri sa ta rrėzojmė krejt. Ne ta bėjmė tonėn e tė tjerėt do ta ēojnė punėn tonė mė tutje.” Nga ky parim u udhėhoq Tahiri, kur rezistoi me Nebihun. Ata atė ditė luftuan tė vendosur. Pėrkundėr lutjeve tė shumta qė iu bėnė nga pushteti, as qė u shkoi ndėrmend qė tė dorėzoheshin. Troē i thanė pushtuesit: ”Jo, ne nuk i dorėzohemi shkjaut. Edhe pushkėt tona, si edhe tuajat, dinė tė vjellin zjarr!” Tahiri nuk kishte folur kot, nuk kishte vepruar kot, nuk ishte armatosur kot, nuk e kishte urrejtur kot pushtuesin. Tahiri nuk luftoi kot, kėtė e vėrtetoi koha katėrēipėrisht.

     

 DASHURIA E TAHIRIT PĖR ARMĖT

 

            Tahiri kontaktet e para me armėn i kishte pasur fare nė moshė tė re. Dashuria pėr armėt ishte traditė e trashėguar nga gjyshi e pastaj edhe nga babai. Ata shpesh i kishin folur pėr kohėrat e mėparshme. I kishin treguar se si nė kullėn e tyre vinin me armė tė ndryshme shumė burra tė asaj kohe. “Ata kur hynin nė kullė, sė pari i varnin pushkėt nė mur, ku ishin gozhdėt e ngulitura enkas pėr armėt. Pastaj i hiqnin koburet nga brezi dhe uleshin ngadalė. I zoti i shtėpisė i urdhėronte qė tė rrinin lirshėm. Ata ishin nė besėn e tė zotit tė konakut. Luftė mund tė bėhej, por mysafirėt nuk mund t’i ngiste kush deri sa ishin nė konak. Kėtė duhet ta mbash mend mirė djali im!” – si gjyshi i thoshte sa e sa herė edhe babai i tij, Nebihu, i cili e vazhdonte me pasion rrėfimin. – "Pastaj shėrbeheshin me duhan e kafe. Kėrciste muhabeti deri nė orėt e vona tė natės. Kishte shumė raste (sidomos netėve tė dimrit), kur ata kėndonin kėngė pėr trimat e kreshnikėt, luanin “kapuēas”, ”lojėn me filxhanė” etj. Ata e gjuanin njėri-tjetrin me kėngė e romuze. Talleshin bukur e ēiltėr, qeshnin shpirtėrisht, ishin trima bujarė e tė thjeshtė sa qė kėnaqeshe duke i dėgjuar e duke i shikuar. Po biseda mė e dashur pėr ta, ishte pėr armėt. Bisedonin se cili e kishte pushkėn, apo koburen mė tė mirė, arma e kujt po shtinte mė mirė, cila kishte fuqinė mė tė madhe etj. Thoshin se koburja e filanit ishte e mbėshtjellė me serm!Dhjetėshja e filanit ishte me dorėza briri. Pastaj flitej pėr pushkėn e gjatė tė Mretit, pėr "belgjikun" e gjatė e pėr "martinėn e kuqe". I vinin nė pah karakteristikat e armėve, duke thėnė se filani e kishte njė mauzer me njė dru tė verdhė si kėmbė sokoli, e kishte njė "taliankė” qė e shponte lisin, tjetri e kishte njė pushkė gjermani qė i kish hak tri lira ari etj. Ata shpesh edhe gjuanin nė shenjė, duke i provuar armėt e tyre. Kėto tregime tė gjyshit dhe tė babait tė tij Tahiri shpeshherė jo vetėm i kujtonte, por edhe i pėrjetonte. Ani pse ato ngjarje kishin ndodhur nė kohė tė ndryshme, ai e ndiente veten si personazh tė tyre. Tahirit thjesht i pėlqente tė ishte si Azem Bejta, si Mic Sokoli, si Sefė Koshrja, si Oso Kuka e plot trima tė tjerė qė kishin zėnė vend nderi nė historinė tonė. Pėr Tahirin, ata ishin idhuj.

Tahiri, kishte pasur rastin qysh si i ri qė tė mėsonte shumė pėr armėt, pėr kujdesin ndaj tyre, natyrisht pėr sjelljen me to. Ai sa herė kishte dėgjuar nga gjyshi i tij dhe tė tjerėt se: "Me armėn duhet pasur kujdes, ngase atė e mbush shejtani njė herė nė vit!” Pra ata kujdeseshin qė tė mos vritej dikush gabimisht. Nga bisedat e tyre dilnin kėshilla e porosi tė qarta, si pėr Tahirin dhe pėr mbarė brezin e ri: "Tytėn e armės mos ia kthe askujt, qoftė edhe nėse ajo ėshtė e zbrazur." "Arma njė herė nė vit kėrcet vet!” “Nėse ia kthen armėn dushmanit, mos e fut mė nė brez pa e shkrepur.” “Arma nuk dorėzohet pėr sė gjalli.” “Pėr tė nuk duhet tė dijė as gruaja!” "Arma nuk koritet para armikut!” “Armėn duhet mbajtur pastėr.” “Me armė mbrohet shtėpia, rob e fėmija.” “Me armė fitohet liria!” etj. Nga kėto kėshilla e porosi, pos tjerash, mėsojmė se shqiptarėt jo se i kanė mbajtur armėt nga dėshira, por se nė armė kanė gjetur mbrojtjen e vet personale, familjare dhe kolektive. Me armė ėshtė mbrojtur dinjiteti, nderi dhe kombi. Me armė ėshtė mbajtur gjallė rezistenca shekullore, nė radhė tė parė pėr tė mbijetuar e mė pas pėr ta fituar lirinė e cila na ka munguar gjatė. Pra arma pėr shqiptarin ka paraqitur mbrojtjen e tij, sigurinė e tij, ka paraqitur drejtėsinė, ligjin. Arma pėr shqiptarin ka qenė prindi dhe fėmija i tij. Mbėshtetja nė armė ka qenė shpresa e tij e vetme pėr t'i realizuar tė drejtat. Arma pėr shqiptarin ka qenė thjesht institucion, ngase shqiptarėt nuk i kanė mbrojtur institucionet ndėrkombėtare e as ato vendore, ngase ishin institucione tė pushtuesit tė cilat kishin pėr synim nėnshtrimin e shqiptarėve,por jo kurrė edhe mbrojtjen e tyre. Duke i pasur tė gjitha kėto parasysh, Tahir Meha, i pėrkushtohet furnizimit me armė dhe dashurinė pėr armėn vendosi ta pėrcillte edhe te bashkėkohanikėt e tij dhe te gjeneratat e reja. 

 

     

 MĖ KUJTOHET… (Pjesė nga ditari)

 

            Isha i ri. Nė kullėn tonė u shėrbeja me kafe apo ēaj mysafirėve qė vinin. Nė kullė na vinte shpesh edhe Nebihu me tė bijtė: Tahirin dhe Beqirin. Herė-herė ai vinte edhe me Bajram Zenėn e tė tjerė. Ata zakonisht vinin mbrėmjeve tė vona tė dimrit. Sa hynin brenda i varnin armėt nė gozhdė e vet, pastaj hiqnin koburet nga brezi dhe i fusnin nėn jastėk. Ndonjėri e mbante para vetes koburen, sė bashku me takėmin e duhanit, si qelibarin, kutinė, ēakmakun, tė cilėn e miklonte lehtė me dorė. Kėtė veti e ka pasur edhe Adem Jashari, komandanti legjendar, i cili pėr aq sa i miklonte mustaqet krah mė krah, po aq i miklonte edhe armėt e tij!

            Kam pėrshtypjen se trimat lindin tė tillė, tė tillė e kanė fatin dhe vetėm ata ulen kėmbėkryq nė sofrėn e historisė. Kėtu do kujtoj vargjet e Dritėrose qė shkruan pėr sofrėn historisė:

 

SOFRA E HISTORISĖ

 

Nė sofrėn e shtruar tė historisė

Presin tė marrin lugėt tė gjithė,

 

Vėshtrojnė thelat dhe duan tė hanė

Kurnacė, grykės, batakēinj, pehlivanė;

 

Po historia u jep njė kafe nė kėmbė

Dhe thotė e pėrmbajtur diēka nėpėr dhėmbė;

 

“Na falni, se presim nė sofėr tė vijnė

Ata qė bėjnė vėrtetė historinė”...

 

 

            Ėshtė varg aq mjeshtėrisht i goditur prej Dritėroit, sa edhe tmerrshėm tregon kurnacėt e sotėn qė pa u skuqur fare para popullit tonė i vardisėn “historisė”... Por siē thamė mė lartė, historia pretė vetėm bėrsitė e saj!...

            Ėshtė interesant tė ceket se gozhdėt, apo varėset e armėve duhej tė ishin tė ngulitura pėr nga lartėsia nė rrafsh tė barabartė. Nuk guxonte qė njė armė tė qėndronte mė lartė dhe tjetra mė poshtė e varur, sepse “koritej” arma! Ėshtė e mahnitshme, sa respekt i ka kushtuar shqiptari armės sė lirisė ndėr shekuj!

            Ata shpesh provonin tė shtinin edhe nė shenjė me armėt e tyre.  Kėshuqė nė kullėn tonė, njė ditė, kishin ardhur, Tahir e Beqir Meha, Ramadan Zeneli e Sherif Musliu. Bislimi- djali i axhės tim i priti dhe i futi brenda, pas kafesė dhe ēajit filloi biseda rreth armėve, se cila po gjuan mė mirė nė shenjė e cila jo! Kėshtu qė kėrkuan tė vinin njė shenjė pėr tė parė se cila armė do tė ishte mė e saktė nė qitje. Ishte viti ’76. Para dritares sė kullės, nė njė largėsi prej rreth 400 metrash, ishte njė dardhė e trashė qe ne e quanim: “Dardha Shavarine”. Mua ma dhanė njė rrip brezi dhe njė letėr tė bardhė. Letrėn e ngjita nė trup tė dardhės, ndėrsa mbi tė vura rripin e gjerė rreth tre-pesė cm, i cili dallohej lehtė mbi letrėn e bardhė qė shėrbente pėr shenjė. Filluan tė shtinin. Nuk ishte e lehtė tė goditej caku. Tahiri tha: "Ma lini mua burra dhe shihni se si qėllohet shenja.” E mori pushkėn i hoqi llozin e saj dhe e shikoi shenjėn pėrmes tytės sė armės... U ndal pėr njė ēast, dhe mori frymė thellė. Mė pas i vuri llozin pushkės dhe plumbin nė tytė dhe e pėrqendroi sėrish shikimin pėrmes shėnjestrės nė shenjė. E tėrhoqi kėmbėzėn e pushkės dhe i dha zjarr. Shkova tė dardha dhe e mora rripin me vete. E kishte goditur mu nė mes. U ul dhe u tha tė pranishmėve: ”Besa nuk guxon tė mė rrej as syri e as pushka, se qė tė dy i dėnoi," – dhe shpėrtheu gazit.

            Njė pjesė e familjes sime pėr njė kohė ka jetuar nė Tamnik tė Mitrovicės. Tahiri na vizitonte shpesh edhe atje. "Nė njė rast, duke u kthyer nga Mitrovica, – tregonte babai im, – kishim hipur nė njė qerre kuajsh, tip arabaje dhe po udhėtonim nė drejtim tė Skenderajt. Te vendi i quajtur Faqja e Lemurit, milicia i kishin vėnė pusi Tahirit. I diktoi me kohė. Kėrceu nga qerrja dhe u ngjit pėrpjetė Faqes sė Lemurit. Kur arriti nė majė, nxori koburen nga brezi dhe ia shkrepi tri herė pėrpjetė duke brohoritur: "O-o-o, nuk ēarmatoset i gjallė Tahir Meha- ore-e-e! …” Milicėt nuk kishin guximin ta ndiqnin, por kishin filluar qė ta kėrcėnonin tė zotin e qerres dhe babain tim, duke ju thėnė: ”Kush ishte ai qė e kishin pasur nė qerre, se do t’ju arrestojmė nėse nuk tregoni?! ”Besa ju e dėgjuat mė mirė se ne kush ishte, po lėrnani rehat nė punėt tona," – ua kishin kthyer kėta. "E ai ja ku ėshtė. Shkoni dhe kapeni po deshėt!” "Ikni!" – i kishte urdhėruar njėri nga milicėt duke i kėrcėnuar.

Fisnikėria e Tahir Mehės

Pėrkundėr tė gjitha rrėfimeve pėr luftėn e shumė trimave dhe pėr ashpėrsitė e jetės, pėrkundėr rrėfimeve pėr luftėn e gjyshit dhe tė babait, qė Tahiri i kishte dėgjuar qysh nė rininė e tij tė hershme, pėrkundėr persekutimit qė kishte pėrjetuar ajo familje, burgosjes sė vėllait dhe pėrkundėr kurbetit tė rėndė e vėshtirėsive tė tjera, Tahiri kishte mbetur njeri me botė tė pasur shpirtėrore. Vėshtirė ėshtė tė gjendet ndonjė njeri si ai, i cili do ta ruante qetėsinė e tij tė brendshme shpirtėrore, ndjenjat humane, dhe sensin pėr humor, ashtu siē i kishte ruajtur Tahir Meha. Me gjasė kėtė forcė dhe botė fisnike shpirtėrore, e kishte trashėguar nga i gjyshi qė kishte qenė i tillė. Si i tillė, ai qė herėt, pa u hamendur pėr as njė ēast, u rreshtua me luftėtarėt e lirisė pėr vite tė tėra.

            Nuk ka gjė mė fisnike se kur njeriu jep gjithēka prej vetes sė tij pėr atdheun e vet. Gjithēka nga vetja dha edhe i ati i Tahirit, edhe i vėllai i tij, Beqiri, i cili jo vetėm vuajti dėnimin me burg pėr veprimtari politike, por hyri edhe nė radhėt e UĒK-sė, ku ra me pushkė nė dorė. I tillė ishte edhe Tahir Meha, njeri qė solidarizohej me tė shtypurin, pėr t’i dalė nė ndihmė dhe pėr ta ngritur nė luftė kundėr sė padrejtės. Tahiri i ēdoherė i ndihmonte shokėt e vet nė punė. Ai me dėshirė solidarizohej me tė varfrit. Shpesh ndodhte ta merrte pėrsipėr qė t'ua zgjidhte atyre ndonjė problem, kur nuk u pėrgjigjej ndonjė i „madh“, pėr ēėshtje borxhi, ngatėrrese apo ndonjė hall tjetėr.

            Ėshtė interesant dhe me rėndėsi qė tė pėrkujtohet njė episod, nga jeta e Mursel Delisė. Ia ēojnė Murselit njė thirrje pėr t'u paraqitur nė xhandarmėri, qė ishte me qendėr, nė Kishėn e Deviqit, afėr Llaushės (kjo kishė kishte luajtur rolin e kasaphanės pėr shqiptarėt nė tė gjitha kohėrat). Mendohet mirė e mirė se ē’tė bėnte. Po tė mos shkonte do t'i duhej tė hynte nė luftė me xhandarėt, tė cilėt pa dyshim se do ta rrethonin. Tė shpėrngulej pėr nė Turqi, nuk bėnte, nga qė kjo ishte edhe dėshira dhe qėllimi i Serbisė. Nė fund vendosi qė tė shkonte nė Deviq. Duke kaluar pranė lagjes Mehaj, takohet me gjyshin e Tahirit. Pasi qė pėrshėndeten mes vete, Murseli i tregon hallin. Emini i thotė: "Prit pak kėtu." – Shkon nė shtėpi, e merr pushkėn dhe i thotė Murselit: "Qe besa e shqiptarit, nuk tė lashė vetėm!" – Sado qė Murseli pėrpiqet ta ndalė, nuk ia arrin dot. Shkojnė ne Deviq. Xhandarėt kur e shohin Eminin tė armatosur fillojnė tė bėjnė mend se sa veta tė tjerė tė armatosur mund tė ishin tė fshehur nė malin e afėrt. Atėherė i thonė: "Mursel ne tė kemi ftuar qė tė merremi vesh qė tani e tutje tė rrini urtė dhe qė ta ndėrtojmė paqen se mjaft kemi luftuar" – dhe pas nja dhjetė minutash e kishin liruar! A mund tė ketė gjė mė fisnike se gatishmėria e njeriut pėr t’u sakrifikuar pėr shokun, pėr bashkėkombėsin, dhe pėr atdheun e vet? Kėtė mund ta bėjnė vetėm njerėzit e mėdhenj siē ishin ata tė familjes Meha e tė familjes Jashari.

            Pa dyshim se Tahiri kishte marrė shumė nga kjo edukatė familjare. Familja atij i kishte dhėnė njė bazament tė fortė qė solidaritetin, nė rrethana tė reja, ta perfeksiononte deri nė shkallė tė sakrificės sė vetėdijshme. Tahiri nuk deshi ta njihte e as t’ia dorėzonte armėt pushtuesit serb, tė cilit nuk iu kishin nėnshtruar as gjyshi, as babai e as vėllai i tij. Ai nuk u luhat kurrė para sprovave tė mėdha dhe para pengesave tė shumta qė i dolėn nė rrugėt e jetės. Tėrė jetėn e vet u solidarizua me tė shtypurit, me tė varfėritė, me hallexhinjtė. Ky ishte Tahir Meha shpirtmadh, Tahir Meha fisnik, i cili edhe po tė kėrciste pushka, siē thonė, nė tė katėr anė, nuk tė linte asnjė herė vetėm. Ai tė jepte kurajė dhe tė kėshillonte pėr tė mirė. Shpesh u thoshte burrave tė Drenicės se na duhej shkollimi dhe dituria. Pėr rėndėsinė e femrės drenicake, ua kujtonte atyre rolin e femrave tona qė kishin zėnė vend nė histori. Ua kujtonte mbretėreshėn Teutė, qė kishte udhėhequr shtetin edhe nė luftė, Noren e Kelmendit, qė kishte vrarė Pashainė, mandej Tringėn, Shotėn, Ganimeten, Margaritėn, Iben e tė tjera, qė krahas burrave kishin luftuar pėr liri. "E sot, ku ėshtė femra jonė, nė veēanti femra drenicare?!" – pėrfundonte ai duke i thelluar rrudhat nė ballin e tij tė gjerė. Mbase kėshtu Tahiri nė thellėsitė e shpirtit tė tij e kishte ėndėrruar njė femėr, si figurat e lartpėrmendura, qė ta kishte jo vetėm grua, por edhe bashkėluftėtare e bashkudhėtare nė ėndrrat e jetės sė tij. Mbase..., por ja qė nuk bėhej ēdo gjė sipas dėshirės. Shqetėsimi qė s'po e linte njė trashėgimtar ishte i madh, sepse mirė e dinte se rruga e jetės sė tij nuk ishte kopsht me lule, por... Kjo e rėndonte nė shpirt. Ishte i vetėdijshėm, se pėr ta pasur njė djalė, tė cilin nuk e pati kurrė, duke u martuar me dy gra, i kishte bėrė padrejtėsi bashkėshortes sė tij, qė e respektonte shumė. Edhe pse asnjėherė nuk ankohej, kjo e mundonte. Kur dikush e prekte nė kėtė plagė, ia kthente: “Edhe Azem Bejta i ka pasur dy gra dhe nuk la djalė mbrapa, por Kosovės i la emrin dhe historinė e luftės pėr liri. Po ne, burra, ēdo t’i lėmė Kosovės?" – Ishte pyetja mė brengosėse e kėtij trimi, e kėtij e atdhetari, qė pėr ta parė Kosovėn tė lirė, u bė theror, iku nga kjo botė, qė si tė thuash ende pa e shijuar si duhet, me vetėm 38 vitet e jetės. Iku nga kjo botė me brengėn e nuk e pati njė djalė qė ta lė mbrapa, qė ishte edhe dėshirė e tij...nuk la djalė, por ai iku i qetė se mbrapa la kushtrimin e armės lirilajmėruese, la shokėt, pasuesit e tij, qė i hapėn rrugėn asaj pranverė tė bukur studentore, tė asaj pranvere tė madhe qė erdhi mė me shumė lule se kurrė pėr dėshmoret e Kosovės e se bashku me ta edhe pėr Tahirin!

 

 

Tahiri e urrente pushtuesin dhe shėrbėtorėt e tij

 

            Padyshim se shkalla e vetėdijes dhe pėrkushtimi patriotik janė dy faktorė qė luajnė rol tė madh nė pėrcaktimin e individit pėr tė luftuar pėr lirinė e atdheut. Tahiri i plotėsonte shumė mirė kėto dy kushte. Atė bagazh tė pasur kombėtar, qė e kishte trashėguar nga tė parėt e tij, diti shumė mirė ta shfrytėzonte e ta zbatonte nė kohėn kur ai veproi. Urrejtjen dhe pėrbuzjen pėr pushtuesin, ai i pėrdorte si levė strategjie tė veprimit tė mėtutjeshėm. Urrejtja e tij nuk mbėshtetej mbi baza racore, pėrcaktimi kombėtar, apo konfesionale. Jo, ai e urrente robėrinė, padrejtėsinė, e urrente pushtuesin qė atė dhe mbarė popullin tonė e kishte vėnė nėn prangat e robėrisė. Urrejtja e Tahirit ishte pasojė e tė gjithė shqetėsimeve padrejtėsive qė pėrjetonte populli ynė, ishte pasojė e vuajtjeve dhe maltretimeve tė familjes Mehaj, qė si shumė familje liridashėse ishte nėpėrkėmbur prore nga pushtuesi. Burgosjet e qindra atdhetarėve, shtypja me dhunė e demonstrueseve tė ’68, ’81, vrasjet e shumta, plagosjet, arrestimet dėnimet..., qė ishin bėrė pjesė e jetės sė pėrditshme, ia shtonin edhe mė shumė urrejtjen Tahirit, kundėr shkaktarit, nė rastin konkret kundėr pushtuesit dhe shėrbėtorėve tė tij. Tė gjitha kėto padrejtėsi ai i pėrjetonte rėndė, por nė veēanti, mė rėndė e pėrjetoi dhunėn e vitit ’81. Pėr kėtė urrejtje Tahir Mehėn, milicia po e ndiqte hap pas hapi. Donte ta arrestonte. Pėr tė mos rėnė nė dorė, kishte vitin qė kishte dalė si ilegal nė mal. Vuajtjet nuk e mundonin, por e mundonte brenga qė nuk ishte i pranishėm nė ato demonstrata tė mėdha qė ishin drejtuar kundėr pushtuesit qė ai e urrente me shpirt. Tahri priste me padurim qė kjo lėvizje tė shkallėzohej nė njė luftė tė armatosur, ku e shihte veten ushtar tė saj.

     

 ISHA STUDENT - (Pjesė nga ditari)

 

Kisha marrė pjesė vazhdimisht nė demonstrata. Tė paktėn isha munduar qė tė isha prezent kudo. Me Tahirin u takova diku rreth 4 apo 5 prillit nė njė mal mbi Mehajt. U pėrshėndetėm dhe u ulėm pranė njė gardhi. "Nuk tė lėshoj, -mė tha, – pa mė treguar pėr tė gjitha ato qė po ndodhin.” I interesonte pėr ēdo gjė, madje nė imtėsi. Donte tė dinte si ishin zhvilluar ngjarjet. A kishte shumė tė vrarė e tė plagosur. A kishte shumė tė arrestuar. A po solidarizoheshin qytetarėt me studentėt. A kishte shtėnė nė demonstrues veē milicisė edhe ushtria jugosllave? Pyeste se si janė sjellė milicia shqiptare me studentėt. Ai kishte dėgjuar edhe pėr rastin „Delibashiq!“ (Delibashiqi nga dritarja e shtėpisė sė tij kishin shtėnė me armė mbi demonstruesit dhe kishin vrarė dy studentė). etj. Kishte dėgjuar pėr pėrkujdesjen e shėrbimit mjekėsor ndaj demonstruesve, pėr pjesėmarrjen e femrės shqiptare krah burrave dhe pėr rolin aktiv tė saj, etj. Kur mėsoi pėr tė gjitha kėto, mori frymė thellė dhe tha: “Po qė besa, ka trima Kosova ore!“ – dhe e shtrėngoi fort mauzerin e tij sa iu skuqėn gishtat e dorės.

            Nė shpirtin e Tahirit kishte zėnė vend dashuria e madhe pėr atė lėvizje tė fuqishme dhe urrejtja pėr armikun shtypės qė kishte bėrė gjithė ato vrasje e plagosje. Tahiri ishte i prerė: "Me pushtuesin serb duhet luftuar. Nuk ka rrugė tjetėr pėr ta fituar lirinė. Mirėpo, si do t'ia bėjmė me shėrbėtorėt e tij? " – shtroi pyetjen pėr tė cilėn aty pėr aty e dha edhe pėrgjigjen: "Tė gjithė ata qė me vetėdije janė futur nė shėrbim tė pushtuesi dhe punojnė kundėr atdheut tė vet, nuk duan mė pak se pushtuesi!" M'u duk sikur ato informata qė ia dhashė ia lehtėsuan shpirtin. Nė tė ndarė vėrejta sikur iu zbeh ca fytyra e tij ezmere. Peshėn e atij shikimi, qė ma drejtoi si kurrė mė parė e ndiej edhe sot,njashtu si tė shtrėnguarėn qė ma bėri nė krahun tim rinor, duke mė pėrqafuar kur u ndamė…

     

  EKCESET E TAHIRIT ME PUSHTUESIN

 

            Tahiri po hynte nė fazėn e veprimtarisė sė tij shumė serioze. Ishte shumė i vendosur dhe i paluhatur nė arritjen dhe realizimin e aspiratave. Iu kishte pėrkushtuar qėllimit, prandaj punonte pandėrprerė.

            Ai ishte i vetėdijshėm se ishte e domosdoshme dhe e shenjtė tė luftonte pėr lirinė e atdheut. Tahiri qė e kuptoi kėtė shumė mirė, kurrė nuk ngurroi tė vepronte natė e ditė pa dashur t’ia dinte pėr epilogun. Nuk kalkuloi kurrė me gjėrat siē i “elaboronin” disa, qė lufta ua ka prishur kumbaritė me pushtuesin. Kurrė nuk ra nė grackėn e atyre, tė cilėve edhe sot nostalgjia pėr atė kohė tė “bekuar” ua gėrryen mushkėritė. Asnjėherė nuk u pajtua me "filozofinė" se liria do tė vinte mė shpejt e mė mirė sikur tė mos luftonin. Ai thoshte prerė e qartė: "Liridashėsit nuk e lėnė punėn nė dorė tė fatit. Ata me angazhimin dhe guximin e tyre i prijnė fatit qė sjell dashurinė mes njerėzve, tė drejtėn pėr tė jetuar tė lirė, paqen dhe mirėqenien. Ata nuk iu besojnė thėnieve tė kota si: "Zoti e bėnė mirė!” Tahiri me shembullin e tij dhe me koburen e tij, sikur edhe paraardhėsit e tij, e goditi ėndrrėn e gjatė tė pushtuesve jugosllavė pėr Kosovėn. Ai u bashkua me ta, qė po e zgjonin popullin tonė nga ai gjumė i rėndė qe e kishte kapluar. Demonstratat studentore dhe pushka lajmėtare e Tahir Mehės ishin tėrmeti mė i fuqishėm qė e goditėn nė themel ish-Jugosllavinė qė nga Lufta e Dytė Botėrore e kėtej. Nga ky termet ish-Jugosllavia do tė shkatėrrohet. Kosova do tė bėhet varr i pushtuesve serbo-sllavė!

            Veprimi konkret i Tahir Mehės filloi me mosbindjen dhe kundėrshtimin ndaj organeve tė pushtetit,ai thoshte: “Unė nuk e njohė kralin Tito. ai ėshtė pushtues pėr mua. Kėshtu duhet ta trajtojmė tė gjithė ne qė e duam lirinė e vendit tonė!” Tahiri tanimė nuk dilte pa armė askund. Kėrkesės sė milicisė pėr tė dorėzuar armėt nuk i bindej. Rezistonte me to kur ata i zinin rrugėn. Edhe shėrbimi i UDB-sė e kishte kuptuar seriozisht se me Tahir Mehėn mund tė flitej vetėm me pushkė! Prandaj nuk guxonin qė t’i shkonin nė shtėpi pėr ta kontrolluar. Ata edhe nė rrugė tani mė nuk donin qė tė takoheshin me tė. Ata tentonin ta kapnin nė befasi,pėrndryshe i bishtnonin ndeshjes ballė pėr ballė me te. Pasiqė e kishin vėrejtur se mė Tahirin nuk i delet lehtė!...

            Pėr ironi tė fatit, gjėrat ndodhin nganjėherė edhe kundėr vullnetit tė njeriut. Tahiri kurrė nuk kishte dashur qė tė ketė probleme me shqiptarė. Me kėmbėngulje u kishte ikur kurtheve, sado qė kishte pasur ndonjėherė edhe provokime po nga vetė shqiptarėt e “ndershėm”, siē i quante atėbotė Serbia shėrbėtorėt e saj. Me gjithė kujdesin qė Tahiri kishte treguar pėr t’iu ikur kėtyre kurtheve, nuk ishte e mundur. Nė fillim tė pranverės sė vitit 1979, Tahiri ishte duke shkuar nė mulli pėr tė bluar drithė me qerre qė e tėrhiqnin qetė. Rrugės sa nuk e shtypi me gjithė qetė njė fugon qė erdhi me shpejtėsi tė madhe. Fatbardhėsisht, edhe pse e nxori krejt nga rruga e asfaltuar, nuk pati pasoja serioze. Tahiri ngritėt me shpejtėsi dhe e shan shoferin e fugonit i cili as qė kishte zbritur pėr tė parė se ē'kishte bėrė as pėr tė kėrkuar falje! Ai sapo e dėgjoi Tahirin, zbriti nga makina duke iu kėrcėnuar: “A e di ti kujt po i thua a je normal?” Fillon kacafytja. Si pėrfundim, shoferi i fugonit, qė paska qenė i vėllai i kryetarit tė komunės sė Skenderajt, shkon i rrahur e i pėrgjakur nė Skenderaj.

            Nuk u desh shumė dhe u pėrhap lajmi: "I pabinduri, Tahir Meha, po ngre dorė edhe kundėr pushtetit. E paska rrahur edhe tė vėllain e kryetarit!" Fillimisht Tahirit i erdhi keq pėr kėtė, dhe tha: "Dreq o punė, si po mė thyhen kėto gjėra nė dorė, si me qenė tė akorduara!... Kaq shumė po mundohem t’u ikė incidenteve, por...! Pėr mė se tre muaj Tahiri nuk zbriti nė Skenderaj ku zakonisht dilte ditėve tė hėna, kur ishte edhe ditė tregu. Pas tre muajsh filloi tė duket rrallė dhe me shumė kujdes, ngase e dinte se do tė plaste sherri. Megjithatė njeriu i gjallė duhet tė jetojė. Ai kishte nevojė pėr furnizim me gjėra tė pėrditshme si edhe tė tjerėt. Ėshtė interesant se as organet e sigurimit pėr kėtė rast, Tahirit, nuk i shkuan nė shtėpi, as nuk i dėrguan ftesė qė tė paraqitej nė milici! Kjo heshtje po e habiste edhe Tahirin. Ata e kishin bėrė kėtė enkas. Pėrgatitnin njė kurth, andaj donin qė edhe Tahiri tė besonte se ajo punė ishte harruar.

     

  ARRESTIMI APO KIDNAPIMI I TAHIR MEHĖS NĖ SKENDERAJ

 

            Ishte pjesa e dytė e vitit 1979. Tahiri kishte dalė nė Skenderaj si zakonisht pėr nevoja tė familjes si dhe pėr ta takuar ndonjėrin nga shokėt apo miqtė. Si i kujdesshėm qė ishte, e vėrejti, se atė ditė nuk do tė kalonte mirė. Disa civilė po e pėrcillnin si hije! Ishte mu nė qendėr tė qytetit dhe nuk e kishte tė lehtė qė tė tėrhiqej. Nė moment grumbullohen shumė milicė dhe e rrethojnė. Shteg pėr t'u larguar nuk kishte. Tė hapte zjarr, nuk ishte moment i pėrshtatshėm. Nuk u zmbraps. Me vendosmėri dhe neveri ua tėrhoqi vėrejtjen milicėve: "Ju zagarė tė Jugosllavisė, mos u afroni se do tė gjeni belanė!” Me shpejtėsi tė madhe erdhi edhe njė makinė milicie me forca tė tjera shtesė. Filloi pėrleshja. Ishin mbi 15-tė milicė. E sulmuan Tahirin. E pėrgjakėn. E lidhėn. E poshtėruan! E rrahėn aq keq, mu ne qendėr tė qytetit, para qytetarėve dhe e futėn pa ndjenja nė makinė. E dėrguan nė stacionin e milicisė sė Skenderajt duke u shfryrė edhe mė tutje mbi tė.

            Ata e kishin goditur Tahirin me grushte, shqelma, shufra gome, me kondakė pushkėsh e revolesh.... E kishin mbuluar me gjak! Njė dėshmitar i rastit kishte thėnė: "E rrahėn njėrin aq fortė, sa nuk besoj se ka pėr ta zanė mėngjesi tė gjallė! Pėr zotin, kėta milicėt tanė janė hallakatė mendsh krejt. Desh e mbyten njeriun. Ai milici serb, veē kėqyrke e mė dorė nuk e prekte!” Milici serb s'kishte pse ta prekte. Punėn e tij po e bėnin shqiptarėt! Ai po i shikonte se cili nga shėrbėtorėt ishte mė i denjė pėr shėrbime tė tilla.

            Tahirin e kidnapuan nė mes tė Skenderajt, pikėrisht ditėn e tregut, nė prani tė shumė qytetarėve. Atė e lau me gjak milicia e Serbisė, duke dashur qė me kėtė “shembull” t’i jepte mend “miletit” se kush e kundėrshton pushtetin e Jugosllavisė dhe kush nget organet e tij kėshtu do ta pėsonte! Kėshtu u kishte thėnė milici serb tė pranishėmve, sapo e kishin futur Tahirin nė makinė, dhe para tė gjithėve i kishte pėrgėzuar milicėt: "Bravo momci, idemo!”- qė d.m.th.: ”Ju lumtė djem, shkojmė!"

            Torturat mbi trupin e Tahirit nuk kishin pushuar me kaq. Ato kishin vazhduar pėr tri ditė me radhė edhe nė stacionin e milicisė sė Skenderajt. Pastaj pėr mė se njė muaj rresht nė UDB-nė e Mitrovicės, deri nė atė shkallė, sa ia kishin thyer edhe brinjėt! Tahirin e kishin mbajtur gjashtė muaj rresht nėn hetime. E kishin pyetur pėr tė gjitha, qė nga gjyshi e babai e deri te i vėllai e nipat. E kishin pyetur se me kė shoqėrohej. E kishin pyetur pėr bisedat, pėr armėt, prej nga furnizohej ai me to. Pastaj e kishin pyetur pėr jetėn e tij nė kurbet, me kė ishte takuar atje dhe pse e kundėrshtonte kėtė pushtet. Nė fund fare e kishin kėrcėnuar: ”A e di se ne edhe mund tė tė vrasim! Tė marrim e tė qesim nė mal nė kufi me Shqipėrinė dhe themi se tė ka vrarė roja duke e kaluar kufirin.Tė varim e themi se e ka varur veten ngase nuk ke mundur qė ta pėrballosh burgun.” etj. Tahirin e torturonin gati ēdo natė. Donin ta shkatėrronin edhe psikikisht. Megjithatė ai u rezistoi tė gjitha torturave me shpresėn e madhe se njė ditė do tė hakmerrej pėr tė gjitha tė ligat qė po i bėnin atij dhe qė iu kishin bėrė atdhetarėve tanė mė herėt.

            Pas mė se gjashtė muaj hetimesh, nė mungesė faktesh tė tjera, Gjykata e Qarkut tė Mitrovicės, me urdhėr tė UDB-sė, e dėnoi me njė vit burg, duke e lėnė tė lirė deri nė fuqizimin e lėndės. Tahiri nga burgu doli me shėndet tė rrėnuar dhe me njė dhembje tė madhe nė gjoks. Iu desh kohė pėr ta marrė veten plotėsisht.

     

PĖR TĖ GJALLĖ MĖ NUK DORĖZOHEM -  (Pjesė nga ditari)

 

            Befasitė janė interesante dhe tė papėrsėritshme. Po atė ditė qė ishte liruar Tahiri nga burgu, jam takuar me tė! Nga Prishtina atė ditė pata shkuar nė Mitrovicė, prej nga e mora autobusin pėr nė Skenderaj, nė tė cilin kishte qenė edhe Tahiri, i cili nga burgu po kthehej nė shtėpi. Nėse nuk gabohem ka qenė fundi i janarit ose fillim shkurtit tė vitit 1980. Derisa isha nė autobus Tahirin nuk e kisha vėrejtur fare. Sa zbrita nga autobusi,pas pak mora drejtimin pėr nė fshatin Prekaz. Para meje pashė duke ecur njė njeri me njė valixhe tė vogėl nė dorė. Shikonte herė-herė mbrapa dhe ecte ca si shpejt. E shpejtova hapin qė ta takoja, pėr tė bėrė njė copė rrugė me tė. Nga mbrapa i dukej koka e rruar tė cilėn nga tė ftohtit mundohej ta mbronte me jakėn e xhaketės. Rrobat nuk i kishte tė trasha, pėr atė stinė tė ftohtė dimri dhe ishte pa pallto?! "Kush do tė jetė ky vallė?" – thashė, me vete. Veshja jo e zakonshme dhe pamja disi e ēuditshme, ma shtoi edhe mė tepėr kureshtjen. Arrita krejt afėr tij dhe e pėrshėndeta: ”A mujte or burrė?” Ai nuk u pėrgjigj! Kur e pashė mirė nė fytyrė, e njoha: "Eh Tahir!" – i thashė me njė zė qė me doli ashtu pa e kuptuar as vet. Edhe ai me pa dhe si me ndrojtje, duke u kthyer nga unė mė tha: "O, ti qenke!”- dhe u pėrshėndetėm. Ishte ca si vonė dhe sa kishte filluar tė errėsohej. "S’tė fola kur me thirre – mė tha, nga se thashė me vete mos ma kanė lėshuar ndonjė zagar qė tė mė pėrcjellė. E kisha ndėr mend qė sa t’i kalojmė Jasharajt me tė zėnė e me tė b-a-a…!" – pastaj ia dha gazit me njė tė qeshur, e cila nuk mė ngjau me tė qeshurat e tij tė mėparshme...

            Duke e pyetur pėr ditėt e burgut si dhe pėr peripecitė qė kishte kaluar, vėrejta se filloi t’i vinte nė vend shkėlqimi i fytyrės qė i kishte humbur paksa. Vėrtet ishte zbehur shumė, mbase nga qėndrimi i gjatė mbyllur nė burg. Ia dhashė shallin tim, me tė cilin e mbėshtolli kokėn. Ia mora edhe atė valixhe tė vogėl nga dora dhe vazhduam rrugėn. Kishim diku tė udhėtonim rreth tridhjetė minuta nėpėr rrugėn qė pėr tek Mehaj kalonte pėrmes lagjes Jasharaj. Njė baltė e pėrzier me borė bėnte qė tė na rrėshqisnin kėmbėt. Ai po ndiente njė lodhje dhe nuk po ecte mė siē kishte ecur dikur. Ishte tėrė mllef. Rreth shtatė muaj hetime, tortura, qeli, ushqimi i dobėt, pa rroba, pa shtrojė e mbulojė tė duhur, dhe pėr „shpėrblim“dy brinjėt e thyer! I kishte humbur forca fizike dhe kondicioni qe e kishte pasur mė parė.

            Bėmė ca rrugė. Tahiri nuk po fliste shumė. E kuptova se e kishte tė vėshtirė. Ajo qė i kishte ndodhur po e gėrryente pėrbrenda. Dikur mė tha: "Ti ndoshta ke dėgjuar se si Tahir Mehėn nė mes tė Skenderajt e kanė mbuluar me gjak!” Mu duk sikur nxirrte zjarr nga goja! "S’ka gjė. Ėshtė "hyqymet," – i thashė, ngase ai kėshtu e quante pushtetin arrogant tė pushtuesit Serb. "Hyqymeti, thonė, nuk tė korit!” – i pėrdora kėto shprehje pa i peshuar se sa ishin me vend. "Po mor djalė, – ma ktheu, – ai ėshtė hyqymet, por hyqymet i huaj e jo yni. Ky tė korit dyfish, se ėshtė hyqymet pushtues!” Ē’ti thoshja? Biseda m'u ndėrpre. Nė atė moment po kalonim afėr kullės sė vjetėr tė Shaban Jasharit. Ishte errėsuar dhe mu nė atė ēast u ndėrpre edhe rryma. Tahiri mė pyeti: "A i ke parė kėta tė Shabanit si janė? "Mixhėn Shaban e shoh ndonjėherė. Ademin mė shpesh, ndėrkaq Hamzėn ka kohė qė nuk e kam parė- i thash."

            - "Kėta janė trima dhe burra tė mirė, mos harro”- i mėshoi zėrit ai...

            Erdhi koha tė ndaheshim. Ai po merrte drejtimin e lagjes Mehaj, ndėrsa unė atė tė Nezajve. I zgjata dorėn. Hoqi shallin nga qafa dhe ma zgjati. "Mbaje!" – i thashė "Jo, – tha, – nė asnjė mėnyrė! Tani mbėrrina, do edhe dhjetė minuta rrugė. Ty tė faleminderit pėr rrugėn qe e bėmė bashkė. Unė djali i mirė, i kisha marrė rrobat e dimrit. Para se tė lirohesha, m’i kishin sjellur familja, por ata tė UDB-sė nuk m’i dhanė. Mė thanė: "Kėshtu ke pėr tė shkuar nė shtėpi nė mėnyrė qė tė kuptosh se ka hyqymet kėtu qė tė lė «nė tė linta»! Ja kėshtu i thanė ata Tahir Mehės- djalooo!” – kėtė o-nė, sikur e zgjati aq sa i doli mllefi. Ma dha dorėn, duke mė thėnė: “Tė fala Bislimit, dhe thuaj se Tahir Meha pėr tė gjallė mė nuk dorėzohet!”...

            Edhe tani pas sa viteve, sa herė qe kaloj aty ku ndahet rruga pėr nė drejtim tė lagjes Mehaj dhe Brahaj e Nezaj, mė kujtohen fjalėt e tij: “Tahir Meha, pėr tė gjallė mė nuk dorėzohet!”...

            Ai vėrtet e kishte vendosur pėr tė vdekur, por jo pėr tė hyrė mė i gjallė nė duart e UDB-sė.

Tahir ishte ndėr tė rrallėt, qė i kam takuar nė jetė, qė flasin me guxim dhe me kohė. Fliste pak dhe krejt natyrshėm. I parashikonte proceset, meqė e njihte mirė realitetin dhe nuk i frikėsohej vėshtirėsive dhe rreziqeve. Megjithatė ai jetėn kurrė nuk e nėnēmonte,pėrkundrazi ai atė e vlerėsonte mė shumė nga tė tjerėt,ngase e maste atė mė kandarin e peshės sė lirisė.

     

  TENTIMI I DYTĖ PĖR ARRESTIM

 

            Tahiri ju pėrvesh punėve tė shtėpisė tė cilat gjatė kohė nuk i kishte prekur me dorė. Priste dhe pėrcillte miq qė vinin pėr ta vizituar me rastin e lirimit nga burgu. Nė kėtė mėnyrė Tahir Meha po i kalonte ditėt dhe po i shėronte plagėt qė ia kishte shkaktuar burgu. Disa njerėz tė ligj mendonin se ai kishte “mbledhur mend”. Thoshin si nėn hundė: “I paska bėrė mirė burgu!” Tahiri i dėgjonte kėto fjalė, por s'e kishte ndėr mend tė merrej me ta. Ai e kishte tė qartė: punė kishte me pushtuesin dhe me askė tjetėr. Nuk merrej me gjepura. Atė nuk e kishin luhatur torturat e rėnda e jo mė pallavrat e njerėzve tė dobėt. Torturat nė burg ia kishin shtuar edhe mė urrejtjen ndaj pushtuesit. Sa herė qė i kujtonte ato shfrynte me mllef: "Ah, pushtues i poshtėr! Ah, gjakpirės! Do tė vijė dita!"

            Tahiri sė shpejti solli njė armė tjetėr nė vend tė asaj qė ia kishte marrė milicia. Pasi u kujdes edhe pėr ato armė qė i kishte fshehur nėpėr vende tė ndryshme, vendosi tė merrej me punėt qė ishte detyruar t'i ndėrpriste pėr shkak tė vuajtjes sė burgut.

            Pranvera po ndiqte ngadalė stinėn e dimrit. Natyra kishte filluar tė shpėrthente me mijėra ngjyra. Se bashku me tė edhe njerėzit po lėviznin mė gjallė, mė hareshėm dhe mė krenar se kurrė. Diēka po lėvizte, diēka qė nuk po shihej, por qė po ndihej! Nė kopshte, nė ara, nė fusha…kudo shihej gjallėri ishte pranvera e hershme e vitit 1980. Sa e bukur qė ėshtė jeta, mendonte Tahiri i magjepsur nga kjo mrekulli, – por aq neveritėse e pėrbuzėse ėshtė ajo kur tė mungon liria! Natyrisht se edhe Tahiri e donte jetėn, mbase mė shumė se tė tjerėt, por ai nuk e donte jetėn e robit, prandaj e sfidonte pushtuesin ēdo ditė nga pak dhe nė ēdo mėnyrė tė mundshme!

            Pranvera ato ditė vėrtet po e kėrkonte dorėn e Tahirit. Duhej mbjellur drithi nė ara, duhej punuar kopshti, duhej korrur bari nė livadhe, duhej thurur gardhi... Duhej pėrgatitur ēdo gjė nė atė pranverė, nė mėnyrė qė njeriu punėtor t’i gėzohej vjeshtės qė do tė pasonte. Kėtė po mendonte Tahiri, kur njė zė pushtetari e thirri tė dera. Tahiri doli dhe e pėrshėndeti. Ngase nuk e njihte e ftoi qė tė futej brenda. "Jo, ta kam sjellė kėtė letėr! Duhet ta nėnshkruash." – i tha ai dhe iku. Tahiri e mori letrėn dhe e lexoi. I kishte ardhur ftesa pėr tė vajtur nė burg, pėr ta vuajtur pjesėn e dytė tė dėnimit! I shkoi buza nė gaz dhe tha me vete: "Pa shih, se ēka mendon UDB-ja. Tani kur ėshtė vlugu mė i madh i punės, kur unė duhet ta siguroj ekzistencėn e familjes, do tė mė ngujojė! Jo!” – tha prerė Tahir Meha dhe e shqeu atė letėr copė-copė, duke e flakur tutje si njė tė ligė tė urryer.

            Ditėt po kalonin dhe Tahiri po vazhdonte punėn e vet pa e prishur fare terezinė. UDB-ja po priste reagimet e para tė Tahirit. Ai kohė pas kohe dilte nė Skenderaj, koburen e mbante nė brez dhe granatat nė xhepa. Ishte i vendosur. Datės, nė tė cilėn duhej tė lajmėrohej nė milici tė Skenderajt, i kishte kaluar afati ditė mė parė. Milicia po bėnte plane tė reja. Ajo e kishte kuptuar fare mirė se Tahiri nuk kishte “mbledhur mend”.

            Me 28 prill, Tahiri kishte zbritur prapė nė Skenderaj. Shpejt e shpejt mbaroi ca punė qė kishte dhe po ngutej qė tė kthehej pėr nė shtėpi. Diku rreth orės 14: 00 i afrohen fillimisht dy milicė dhe i thonė se kishin urdhrin pėr ta arrestuar. Tahiri i pa dhe pa tė keq u tha: ”Ikni, se po ju marr nė qafė. Le tė vijnė tė tjerėt tė mė arrestojnė!" Sa pa u mbaruar fjalėt, disa milicė tė tjerė i nxorėn revolet, duke e kėrcėnuar Tahirin qė tė mos kundėrshtonte se ishte i arrestuar. Tahiri pa e humbur gjakftohtėsinė fare u thotė: "Jo, jo, e keni gabim. Mbase ndonjė tjetėr po, por Tahir Mehėn jo, nuk mund ta arrestoni!" Kėrceu shpejt pėrtej rrugės. Nė njėrėn dorė shtrėngoi revolen, nė tjetrėn granatėn, por nuk shtiu. Milicia, sipas urdhrit tė udhėheqėsit tė tyre, hapi zjarr nė Tahirin. Ėshtė e papėrshkrueshme, tregonin dėshmitarėt e shumtė, se si gjithė ata plumba nė drejtim tė tij, pos njėrit qė e kishte kapur nė kėmbėn e djathtė mbi gju,tė tjerėt nuk e kishin qėlluar! "Tahiri, – rrėfenin dėshmitarėt, – nuk pėrkulej, fare nuk ruhej! Qėndronte krenar dhe nė kėmbė. Thuaja se asgjė nuk po ndodhte. Edhe pse ishte i plagosur nė kėmbė, ecte krejt normal dhe qetė! Kur e mori rrugėn pėr nė drejtim tė Llaushės dhe u largua ca nga qendra e Skenderajt, disa milicė filluan ta ndiqnin mbrapa me tė shtėna. Atėherė Tahiri u pozicionua pas njė traktori dhe filloi tė shtinte nė drejtim tė tyre. Milicėt ia dhanė vrapit dhe kėshtu u krijua njė pamje sa tragjike aq edhe komike. Milicėt qė po iknin ngatėrroheshin nė kėmbėt e veta. Disave u shkonin kapelat pėrtokė e disa tė tjerė ishin bėrė krejt pluhur duke u rrėzuar nė tė ikur. U hap fjala si era: "Tahir Meha mu nė qendėr tė Skenderajt i ndoqi milicėt si lepujt!"

            Tahiri u zdorgj ngadalė kodrės mbi Skenderaj, nė drejtim tė Llaushės. Mbrėmjen e kaloi nė Klinė tė Ulėt tė familja e Imer Ibishit. Atė nuk e brengosi shumė ajo qė kishte ndodhur nė Skenderaj. Ishte pėrgatitur pėr takime tė tilla. Tani e tutje Tahirin po e priste njė jetė krejt tjetėr, jeta prej ilegali. Pėr pak kohė qėndroi nė Klinė tė Ulėt, pastaj nė Qubrel tė Zekė Fazlija e nė Rezallė tė Ragip Delia. Mė pas nė Verboc tė Habib dhe Jonuz Shala e mė shumė kishte qėndrua nė kullėn e Ahmet Kodrės. Tahiri sė fundi vendosi tė qėndroi nė shtėpinė e vet, ku e kaloi kohėn mė tė gjatė, deri sa edhe ra.

     

 JETA PREJ ILEGALI

 

            Pas tė 28 prillit tė vitit 1980, kur Tahir Meha iu kishte pėrgjigjur me tė shtėna milicisė nė Skenderaj, u shtrėngua tė bėnte jetė ilegali. Nė tė vėrtetė pėr jetėn e kaēakut, Tahiri kishte dėgjuar dhe mėsuar shumė mė herėt nga gjyshi i tij. Me gjithė njohuritė teorike qė i kishte pėr kėtė jetė, tani ai praktikisht atė po e pėrjetonte disi mė ndryshe. Ishte pėrmirėsuar ca nga shėndeti. Dhembja nė gjoks sikur i kishte kaluar. Me gjithė se brinjėt iu kishin ngjitur, herė-herė prapė e ngacmonin. Plaga e plumbit iu kishte mbyllur dhe nuk e pengonte edhe aq nė lėvizjet e tija qe i bėnte gati ēdo natė pėr ta vėshtruar terrenin ku strehohej. Ndihmėn dhe pėrkujdesjen mė tė madhe gjatė kėsaj kohe pa dyshim e kishte nga babai, Nebihu dhe i vėllai, Beqiri, si dhe nga tė dyja gratė e tij. Ata, pa marrė parasysh rrezikun qė i kanosej mbarė familjes, sepse Tahiri kishte marrė vendim tė prerė: "vdekje po, dorėzim jo!", e furnizonin atė me ushqime, e vėzhgonin terrenin dhe e strehonin pa u hamendur pėr as njė ēast.

Tahiri e kishte tė qartė se ilegaliteti kėrkonte gjeturi dhe pėrgatitje tė domosdoshme, si:

- Tė ishte shumė i kujdesshėm dhe vigjilent.

- Tė kishte parasysh ambientin dhe hapėsirėn gjatė lėvizjes.

- Tė kishte koncentrim tė duhur psiko-fizik.

- Tė mbizotėronte arsyeja pėr veprim dhe vlerėsim tė situatės.

- Tė kishte njohuri mbi lėvizjen e rrethit tė tij.

- Tė furnizohej me ushqim, veshmbathje, armatim dhe strehim nė rrethana tė caktuara.

- T'i shquante dhe t'i vlerėsonte tepėr saktė elementet e dyshimta.

- Tė kishte vazhdimisht informacione, ta hulumtonte dhe ta verifikonte saktė burimin e

tyre.

-Ta kishte tė qartė se tani ai ėshtė vetė «mbret i natės!»

-Tė ishte i gatshėm qė nė ēdo moment ta ndėrronte me shpejtėsi bazėn e strehimit po tė paraqitje nevoja etj.

Teorikisht, Tahiri tė gjitha kėto i kishte tė qarta. Shtrohej pyetja se sa e si do tė arrinte qė t’i zbatonte ato rregulla tė jetės ilegale nė praktikė. Pas njė kohe, qė e kaloi nė disa fshatra tė Skenderajt, Tahiri u vendos nė kullėn e tij.

Pasi u vendos pėrfundimisht nė kullė, i kufizoi lėvizjet e ditės. Terrenin, pėrreth lagjes e vėzhgonte natėn. Ishte i vetėdijshėm pėr pasojat qė mund t'i sillte strehimi nė kullėn e tij. Andaj njė ditė, Tahiri i thotė babait tė vet: "Babėlok, erdha nė shtėpi, ngase kėtu jam nė familjen time. Sido qė t’i vijė fundi, tė paktėn nuk mund tė thonė se Tahir Meha ia fiku derėn filanit. Unė e vėrejta se njerėzit kishin frikė tė me mbanin, sado qė nuk ma thoshin hapur. E kuptoja fare mirė kėtė. Shqetėsimin dhe frikėn e tyre e vėreja nė fytyrat dhe sjelljet e tyre. Shumica e njerėzve tanė ende nuk janė tė pėrgatitur qė t'i kundėrvihen si duhet pushtuesit,unė e kuptoi kėtė,prandaj as nuk i fajėsoi ata njerėz tė mirė e bujar qė mė kanė mbajtur deri me tani,bile mendoj se kanė bėrė shumė pėr mua duke i rrezikuar edhe familjet e tyre. Prandaj vendosa dhe erdha nė kullėn tonė." “Mirė kė bėrė," – ia ktheu Nebihu. "Lė tė bėhet ēka tė bėhet. Bashkė do t’i ndajmė tė mirat dhe tė ligat,tek e fundit jemi nė shtėpinė tonė!”

            Pas disa kohe UDB-ja, pa dyshim nga shėrbėtorėt e vet, e kishte kuptuar se Tahir Meha po qėndronte kėmbėkryq nė shtėpinė e tij! Ata po e pėrgjonin. Po siguronin informacionet e duhura. Sado qė kishte kaluar bukur kohė, prej se Tahiri ishte ilegal nė kullėn e vet! , organet e pushtetit as qė ishin dukur pėrreth lagjes Mehaj. Nuk silleshin fare atypari! Nė fakt ata mendonin qė prapė, nė befasi ta hidhnin nė grackė Tahirn. Mirėpo ai nuk mund tė biente kaq lehtė nė kurthen e tyre Tahiri e kishte kuptuar dhe tanimė nuk po flinte....

             Nė raportin, qė e kemi nė dorė, me titullin:”Dosja Meha”, shihet qartė se ata, nė ditėn kritike, i kishin pasur nė dorė tė gjitha informacionet, madje shumė tė sakta.

«Dosja Meha», raport i organeve tė hetuesisė, qė do tė zėrė vend nė faqet e kėtij libri, ėshtė pjesė origjinale e dokumenteve tė hetuesisė. Kjo dosje ėshtė gjetur nga njė qytetar i Prishtinės, nė stacionin e policisė nė Prishtinė, qė ishte rrėnuar nga bombardimet e NATO-s. Pjesėt (me gjithė komentet e veta), qė do tė citohen nė vijim, janė marrė nga gazeta "Koha Ditore", e 6 dhe 8 prill 2000, redaksisė sė tė cilės, qytetari qė e kishte gjetur kėtė material, ia kishte dorėzuar:

"Nė mėnyrė operative me 12 maj 1981 rreth orės 17: 00, kemi ardhur deri tė shėnimi (informacioni) se Tahir Meha me siguri nė mbrėmje do tė jetė nė shtėpinė e vet, nė fshatin Prekaz tė Ulėt…”.

            Nga raporti, del qartė se pėrcjellėsi ishte njohės i mirė i terrenit dhe lagjes Mehaj. Informatat e sakta, nė favor tė UDB-sė, sollėn deri te rrethimi i kullės sė Tahir Mehės, qė filloi pikėrisht nė orėn 01 tė datės 13 maj 1981.

            Agu i asaj dite, qė sapo kishte filluar, po shkrepte bashkė me krismat e pushkėve tė Tahir e Nebih Mehės, qė rezistonin me trimėri nė kullėn qė ishte rrethuar e po sulmohej me armė nga policia speciale e Jugosllavisė. Krismat e Tahirit dhe Nebihut, atė ditė prilli, nė tė gdhirė, bashkė me rrezet e para tė agimit pėrhapnin lajmin pėr njė luftė nė mbrojtje tė jetės, tė nderit dhe tė pragut tė shtėpisė, paralajmėronin rifillimin e njė lufte tė armatosur pėr lirinė e mbarė Kosovės.

     

  QĖNDRIMI I TAHIR MEHĖS PĖR DEMONSTRATAT E VITI 1981

 

            Tahir Meha kishte mbushur vitin qė po bėnte jetė ilegale, kur nė Kosovė shpėrthyen fuqishėm demonstratat e 11 e 26 marsit, tė 1 dhe 2 prillit tė atij viti. Demonstratat, me pėrmasat qė morėn, i befasuan pushtetmbajtėsit jugosllavė. Ata ishin zėnė tė papėrgatitur, pėr tė pėrballuar tėrė kėtė vlim revolte tė popullit shqiptar e cila ishte mbledhur lėmsh nga mizoritė dhe barbaritė e atij regjimi. Federata jugosllave u zu ngushtė dhe u luhat. E verbuar nga padrejtėsia dhe lakmia pėr t'i mbajtur tė tjerėt nėn sundim, tė vetmin shpėtim gjeti nė ushtrimin e dhunės mbi demonstruesit shqiptarė. Maltretimet, demolimet, arrestimet, plagosjet, vrasjet, diferencimet etj., jo qė ndihmuan gjė, por e thelluan edhe mė krizėn politike dhe ekonomike nė Kosovė. Frazeologjia boshe e ish-Jugosllavisė, mbi tė ashtuquajturėn bashkėjetesė e vetėqeverisje socialiste, doli pėr lendinė. Para gjithė botės bashkėkohore Jugosllavia nxori nė shesh fytyrėn e vėrtetė tė atij regjimi antishqiptar.

            Demonstratat e vitit '81 ngjallėn shpresėn te qindra e qindra atdhedashės tė cilėt me vite tė tėra e kishin pritur njė ditė tė tillė! Ata kishin pritur me vite njė shpėrthim tė popullit tė vet, ashtu siē e presin skamnorėt shpėrthimin e rrezeve tė diellit pranveror. Edhe Tahiri, edhe pse i kishte pritur, ishte mahnitur nga kėto ngjarje. Ai, qė pėr shkak tė padrejtėsisė dhe robėrisė, nuk kishte mundur tė shkollohej, nuk kishte mundėsi tė dinte se ē'po zihej nė mesin e studentėve. Lėvizjet e kufizuara, dhe jeta e thellė nė ilegalitet, po ashtu ia kishin pamundėsuar qė tė kishte informacione tė mjaftueshme mbi rrjedhat e lėvizjes studentore qė i pėrgatiti demonstratat e asaj pranvere. Lajmi pėr kėto demonstrata, pėr Tahir Mehėn, tė cilin karakteri i tij kryengritės e kishte shtyrė qė tė bėnte rezistencė individuale kundėr pushtuesit, ishte njė gėzim i madh. Pra, nė rrugėn qė ai kishte zgjedhur, mė nuk ishte vetėm.

     

TAKIMI I FUNDIT - (Pjesė nga ditari)

 

            Ishte kjo hera e fundit qe e takova Tahir Mehėn pėr tė gjallė tė tij. Ishte shumė i gėzuar dhe tėrė emocione. Tani kishte mė shumė informacione. Po e ndiente dhe po e shihte se populli ynė me fuqinė e vet, vėrtet kishte tronditur pushtetin shtypės. Pyetjen e parė qė ma bėri ishte: "A thua mor djalė, ēka po thotė Shqipėria? Pse nuk po ndihet ende!?” U zura ngushtė. Vėrtet nuk dija se ēka t'i thosha. Ishte 7 prilli dhe Shqipėria zyrtarisht ende nuk ishte prononcuar?! (Komentin e parė, i cili na forcoi e na dha zemėr e fuqi tė papėrshkrueshme, ajo e dha tė nesėrmen, mė 8 prill). I thashė: "Baca Tahir, Shqipėria nuk ngutet, por kur t’ia bėj bamė, do t’ia bėjė pėrnjėmend!” "As qė dyshoj, – ma ktheu, – por e kam ngase nuk po mė pritet mor djalė. Unė jam i gatshėm qė Kosovės t'ia fal jetėn time. Atė ditė po e pres. Tani, kur po e shoh se populli ėshtė nė tė mbarėn dhe nė tė drejtėn e tij, unė jam bė me krahė! Ta dish, unė jam me ju. Do tė shkrihem i tėri. Jam i gatshėm, si Oso Kuka, tė digjem nė flakė tė barotit, vetėm e vetėm qė tė ēlirohemi prej kėtij pushteti shtypės e gjakatar. Kėtu nė zemėr me ka therur kur kam dėgjuar pėr vrasjen e atyre studentėve. Ta dini, do tua marr hakun katėrfish!” Kur u ndamė mė porositi: "Mos u ndalni. Vetėm punoni, vetėm punoni. Dita jonė patjetėr do tė vijė! Pėr ēdo nevojė, mos i harro dyert e Tahir Mehės," –mė tha, duke mė rėnė lehtė me dorė supeve.

            Fitova pėrshtypjen se kėto demonstrata e kishin bėrė Tahirin mė tė ri, mė optimist, mė tė fuqishėm. Liria e Kosovės tani po dukej nė horizont, mė herėt se sa kishin menduar disa!

Diferencimet ideo-politike nė Kosovė

            Pas shpėrthimit tė demonstratave nė Kosovė filloi procesi i diferencimit dhe i dėnimit tė pjesėmarrėsve dhe pėrkrahėsve tė tyre. LKJ-ja kishte filluar fushatė tė egėr, duke dashur qė shqiptarėt t’i godittė rėndė. Disa filluan tė luhaten, mirėpo Kosova kishte edhe atdhetarė tė devotshėm, qė s'donin t'ia dinin pėr rrezikun. Dhe pikėrisht duke u mbėshtetur nė veprat e kėtyre burrave tė mėdhenj, Kosova dhe populli shqiptar nė pėrgjithėsi, sot ka pėr se tė mburret me historinė e tij. I tillė, ishte edhe Nebih Meha, qė nuk pranoi pėr asnjė ēast qė tė distancohej as nga demonstratat e studentėve e as nga biri i tij Tahiri. Madje ai nuk u distancua as atėherė kur duhej ta zgjidhte rrugėn mes jetės dhe vdekjes! Tė rrallė janė shembujt nė historinė e popujve, siē ka ndodhur ndėr ne, kur burri, qoftė babai me tė birin, shoku me shokun, vėllai me vėllain, apo me bashkėluftėtarin, thotė: ”Jo besa nuk po dorėzohem, por dua tė vdes se bashku me tė!” Raste tė tilla si tė Nebihut, ndėr ne, mė herėt e mė vonė, kemi me dhjetėra. Rėnia heroike e Rexhep Malės dhe e Nuhi Berishės, Afrim Zhitisė dhe Fahri Fazliut, Fehmi e Xhevė Lladrovcit, Adem legjendarit me gjithė familje, janė akte tė periudhės mė tė re nė historinė tonė tė bujshme. Kėto akte heroizmi tė popullit tonė, qė janė kurorėzuar me lavdinė e rėnies legjendare pėr liri, i lėnė nėn hije edhe aktet mė heroike tė veprave mė tė lashta tė Danteve e tė Homerėve tė tė gjitha kulturave dhe pėrpjekjeve tė njerėzimit pėr liri gjatė gjithė historisė sė lashtė tė njerėzimit,qoftė e shkruar e qoftė legjendė.

            Nebih Meha, nė rrugėn e vėshtirė tė pėrpjekjeve pėr liri, kurrė nuk u hamend: "Unė nuk e gjykoj birin tim, pėr rrugėn qė ka zgjedhur, nuk i gjykoj demonstratat, qė paraqesin pėrpjekjet tona pėr liri. Demonstruesit janė bijtė tanė. Po i gjykova ata, do ta gjykoj edhe Tahirin tim. Unė jam deri nė vdekje me popullin tim!”. Hapur e kundėrshtonte diferencimin dhe apelonte te bashkėkohėsit qė t’i pėrkrahnin studentėt. "Studentėt janė ardhmėnia jonė. Ata dinė se ēka duan dhe ēka bėjnė. Jo qė duhet t'i dėnojmė, por duhet t’i pėrkrahim fuqishėm!” Edhe pėrkundėr rrezikut qė i kanosej atij dhe familjes sė tij, Nebihu, nuk deshi t'ia dijė pėr trysninė qė i bėnin pėr tė birin. Nebihu publikisht e mbrojti Tahirin. Shumė herė kishte thėnė me plot krenari: "Tahiri im nuk dorėzohet i gjallė nė dorė tė pushtuesit! Edhe unė sė bashku me tė do tė luftojė kundėr Serbisė". Pėr ta theksuar edhe mė fort qėndrimin e patundur tė tij, shtonte: "Ia kam dhėnė besėn Tahirit. Me tė do ta bėjė vdekjen.. Trarėt e kullės sime do tė fluturojnė deri nė Llaushė nga lufta qė do ta bėjmė me shka. Le tė ndiejė gjithė bota se shqiptari mė nuk e duron robėrinė!” Edhe nė ndenja, gazmende apo ndonjė rast morti dinte ta sfidonte vdekjen dhe t'i thumbonte ata qė ishin tė luhatshėm me humor: "Unė do tė vdes nga plumbi, duke luftuar pėr liri. Juve burra, pa tė keqen e askujt, do t'ju mbysin flamat me krye nė jastėk. Pas vdekjes suaj, kush s'ka ēka thotė pėr ju". Aq hapur e aq nė mėnyrė tė sinqertė, ua thoshte kėtė, sa bashkėbiseduesit, jo qė prekeshin, por qeshnin me gjithė zemėr ngase Nebihun e respektonin shumė.

     

 NJĖ DIALOG I ASHPĖR DHE I PRERĖ NĖ KULLĖN E SHABAN POLLUZHĖS

 

            Nebih Meha, njė ditė marsi tė vitit 1981, sė bashku me Zekė Fazlinė e Ēubrelit, shkojnė nė Polluzhė, nė kullėn e Metit (tė tė birit tė Shaban Polluzhės), me tė cilin ishin edhe miq tė vjetėr. Nė atė konak qėllon edhe Beqir Dobra nga Kryesheci i Skenderajt, (nip i Shaban Polluzhės dhe dhėndėr i autorit tė kėtij libri), i cili mė vonė, ka rėnė pėr liri tė atdheut, gjatė luftės sė UĒK-sė nė Kosovė.

            Beqir Dobra, disa herė, me besnikėrinė mė tė madhe e ka treguar dialogun e ashpėr qė e kishte pasur bacė Nebihu nė atė kullė me zėvendėskomandantin serb tė stacionit tė milicisė sė Skenderajt, Cvetko Radojēiqin.

            UDB-ja, siē e kishte zakon, pėrmes zagarėve tė vetė e pėrcillte edhe Nebihun, se ku shkonte dhe me kė shoqėrohej. UDB-ashėt ishin lajmėruar se Nebih Meha, vetė i dytė shkoi pėr nė kullė tė Shaban Polluzhės. Me kėtė rast ata supozonin, se: "Pėr derisa shkon aty babai i tij, rrjedhimisht edhe Tahiri duhej tė ishte atypari!” Kėshtu vendosin tė shkonin ta takonin e ta kėrcėnonin Nebihun mu aty ku ishte mysafir!

"Sa ishim duke ndenjur, – tregonte Beqir Dobra, – pasi qė kishim ngrėnė drekė dhe po pinim ēaj, u ndie njė e thirrur. Pas saj u fut nė kullė zėvendėskomandanti i stacionit tė milicisė sė Skenderajt Cvetko Radojēiq vetė i katėrti. Nebihu as qė lėvizi nga vendi. Pasi u ulėn, filloi biseda me anė tė njė pėrkthyesi, sepse Nebihu, thėnė realisht, nuk e dinte edhe aq serbishten. Biseda qė fillimisht ishte ca e qetė, me kohė mori tone kėrcimi:

   - Ne erdhėm kėtu tė takohemi me mixhėn Nebih, posa morėm vesh qė ėshtė kėtu, nė kullėn tuaj. Thamė tė bisedojmė pak me tė, sepse unė i respektoj pleqtė," – e filloi bisedėn Radojēiq.

   - E para, ai, me kėtė, donte qė t’i tregonte Nebihut se nuk kishin ardhur krejt kot, por po e pėrcillnin. E dyta, duke e theksuar shprehjen "Sa e morėm vesh qė ėshtė kėtu”… - donte ta ngjallte dyshimin, te Nebih Meha, se pėrcjellėsin e tij e kishte diku afėr, e kishte tė rrethit tė vet, pra tė fuste dyshimin dhe pasigurinė. Ndėrsa pėr t'ia vėnė kapakun kėsaj pune, vazhdoi me dinakėri:  – "Unė i respektoj pleqtė,”  – qė donte t'i thoshte, se ti nuk ke faj, por Tahiri dhe doli aty ku ia kishte qitur rrethin:

   - Dorėzoje djalin nė besėn tonė dhe kjo punė, mixha Nebih, do tė mbyllet! – Rajdoēiqi, fjalėn "mixhė" e pėrdorte pėr ta zbutur Nebihun. Pasi ia hodhi njė vėshtrim zhbirues, e pyeti:

     -Ku ėshtė Tahiri, mixha Nebih? Ti e di qė ne po e kėrkojmė. Ti e di po ashtu se ai ua ka rrezikuar jetėn milicėve duke shtėnė nė ta. Ti e di mirė, qė ne ende s’tė kemi ardhur nė shtėpi pėr kėtė punė. Nuk po duam t’ju shqetėsojmė, prandaj erdha kėtu qė tė tė lus ta dorėzosh Tahirin. Ėshtė mirė qe ti vet, me dorėn tėnde, ta dorėzosh. Pėrndryshe, – e ngriti zėrin ai, – nėse Tahiri nuk dorėzohet brenda tri javėve, ne kemi urdhrin pėr ta vrarė, ku ta zėmė! Bile kemi urdhėr qė ta vrasim edhe atė qe e strehon, – e tha edhe kėtė, pėr tė futur frikėn tek strehuesit e mundshėm tė Tahir Mehės.

Posa pėrkthyesi i tha edhe fjalėt e fundit, Nebihu qė mezi priste, ia ktheu, me njė ton po aq kėrcėnues:

   - Dėgjo ti, komandant i milicisė. Sė pari, duhet ta dini qė, Tahir Meha, edhe po tė dua unė, nuk ėshtė djalė qė i dorėzohet hyqymetit tuaj. Sė dyti, as Nebih Meha, nuk ėshtė njė babė qe dorėzon djalin e vet nė milici tė Serbisė. -Ne as babė e as babgjysh nuk jemi dorėzuar, e jo mė... – Kėtu pėrkthyesi u ngatėrrua, tregonte Beqir Dobra. Nuk kishte guximin qė t’ia pėrkthente komandantit tė vet atė qė po e thoshte Nebihu.Radojēiqi, i cili e  mori vesh shumė mirė, ngase e dinte shqipen mirė, ndėrhyri:

   - Mixha Nebih, koha e Kralit tani ka kaluar. Tani jemi nė Jugosllavinė e Titos, jemi nė kohėn e vėllazėrim-bashkimit. S’ka mė luftė. Tani ėshtė kohė paqeje dhe duhet tė rrini rehat.

   - Ju e dini shumė mirė, -vazhdoi fjalėn Nebihu, – qė djalit tim, mu nė kėtė kohėn e paqės suaj, ia keni thyer dy brinjė dhe e keni bėrė pėr spital. E keni sulmuar midis qytetit, pa bėrė asgjė. Ku keni parė ju kėshtu? E keni gjuajtur edhe me armė, madje edhe e keni plagosur... e sigurisht qė ai ka vdekur diku ne mal, ndėrkaq ju po mė bini kot nė qafė mua se e paskam fshehur dhe se u dashka ta dorėzoj unė me dorėn time! – i tha kėto fjalė Nebihu, sa pėr tė marrė vesh se a ishin nė dijeni kėta tė hyqymetit se ku strehohej Tahiri...

   - Djalin e ke nė shtėpi. – mori frymė Radojēiqi. – Ne jemi nė dijeni pėr kėtė. Nėse e dorėzon, ta japim besėn se s’ka pėr ta prekur kush me dorė.

   - Djalin nuk e kam nė shtėpi, mirėpo edhe po tė kisha, nuk kam besė nė hyqymetin e Serbisė! – pėrfundoi Nebihu, pasi qė e pa se ata deri diku kishin informata pėr vendndodhjen e Tahirit, dhe se mė nuk kishte vlerė as tė zgjaste bisedėn me ta.

Radojēiqi kėrceu nė kėmbė. U mat tė ndėrmerrte diēka, por e vėrejti se nuk ishte as momenti e as rrethanat nuk ishin tė tilla. I urdhėroi milicėt qė tė dilnin prej aty, duke e kėrcėnuar edhe njė herė Nebihun me njė ton ca mė tė ngritur:

   - Ta dish pra, se kemi pėr ta vrarė, ku ta takojmė. Ai nuk ka shpėtim!

   - Kush ka lypur vrasje, deri mė sot, ajo e ka gjetur. Veē, mos harro, Tahirin, kurrė nuk e merr plumbi i shkaut- i tha baca Nebih, po me atė tonė tė lartė!

   - Nė tė dalė e sipėr Radojēiqi i tha edhe kėtė Nebihut:

   - Sė bashku me Tahirin, tė gjithėve do tė ju vrasim!

   - Pikė falė mos tė qofsha, se plumbi ta len edhe ty!- ia ktheu Nebihu pa lėvizur nga vendi.

   - Tė gjithė sa ishim brenda, – tregonte Beqir Dobra, – u shtangėm. Nuk e dinim ēdo tė pasonte. Nebihu qė ishte i vendosur, as qė donte t’ia dinte pėr kėtė. Pasi ata shkuan iu drejtua tė zotit tė konakut me fjalė miradije:

   - Lirohu, Met Shabani, se ti nuk ke faj. Unė e di se ata tė milicisė e pėr mes zagarėve tė tyre me pėrcjellin, por ti mos u shqetėso fare. Ata duan qė tė mbjellin frikė e dyshim tek unė, por Nebih Meha nuk e di se ēka ėshtė frika. Na jep leje, se edhe ne po ecim e na e bėn hallall pėr kėtė qė ndodhi nė kullėn tėnde. Mirėpo, jam shumė i lumtur qė kėto fjalė ia thashė shkaut pikėrisht nė kullėn e Shaban Polluzhės. Po tė ishte Shabani gjallė, do t’ia jepte plumbin, por ne jemi ligur, or Meto-o-o! – ia ktheu Nebihu duke u pėrshėndetur me tė zotin e konakut.

Shėrbimet e UDB-sė, pa dyshim se kishin bėrė pėrgatitje tė gjata pėr ta kapur Tahirin. Pėr kėtė flet shumė mirė edhe “Dosja Meha”.

     

 «DOSJA MEHA» E ZBULUAR 19 VITE MĖ VONĖ

 

            Mė 13 maj, nė ish-Jugosllavinė, festohej, dita e sigurimit shtetėror. Operacioni, qė ishte paraparė pėr kėtė ditė, nė formė dukej i zakonshėm. Nė tė vėrtetė, ky aksion, i pranverės sė vitit 1981, kishte pėr qėllim, mu nė ditėn e sigurimit shtetėror, ta arrestonte Tahir Mehėn dhe t'i jepte "mėsim" tė gjithė atyre qė kishin ngritur krye kundėr pushtetit antishqiptar jugosllav. Sipas tė dhėnave zyrtare tė asaj kohe, pėr njėsinė speciale tė milicisė, operacioni kishte pėrfunduar me katėr tė vrarė dhe tre tė plagosur!

            Shėnimet qė pasojnė janė deklarata tė familjarėve (tė cilat duhet tė shihen me dyshim sepse janė marrė nga pjesėtarėt e sigurimit shtetėror), tė milicėve pjesėmarrės nė aksion dhe nga shkresat zyrtare tė SPB-sė sė Kosovės pėr “Dosjen Meha”.

            Sipas kėsaj dosjeje Tahir Meha pėrshkruhet nė kėtė mėnyrė: "Mesatarisht i zhvilluar, i gjatė rreth 170 cm, fytyrė tė rrumbullakėt, flokė ngjyrė tė zezė tė errėt tė nėnqeshur me rregull, nė kokė zakonisht mban kallpak. Ka gojė, hundė, sy, duar, kėmbė tė zhvilluara normalisht. Nė qoftė se ėshtė pa kallpak, flokėt i kreh prapa, nuk ėshtė tullac, por ka flokė tė dendur. Gjatė ikjes ka pasur tė veshur njė mantel ngjyrė tė kaltėr tė ēelėt. Gjatė ecjes lėviz me kujdes duke kthyer kokėn majtas dhe djathtas. Gjatė ikjes ka pasur tė veshur pantallona tė zeza dhe kėpucė me ngjyrė tė panjohur. Lidhjet familjare tė Tahir Mehės tash pėr tash janė tė panjohura jashtė selisė sė kėtij organi. Pėr herė tė fundit ka punuar nė Kavadar nė RS tė Maqedonisė. Nė rastin e gjetjes sė tij duhet tė privohet nga liria dhe t’i dorėzohet Gjykatės sė Qarkut tė Mitrovicės sė Kosovės, ndėrsa duhet njoftuar kėtė organ duke u thirrur nė numrin e depeshes. Komandanti i Stacionit-dokument zyrtar i SPB-sė”.

 

            “Nė natėn midis 12 e 13 majit,Tahirin,e kanė zgjuar tė lehurat e qenit nė oborr. Ėshtė kollitur zhurmshėm dhe ka ndezur njė cigare. Rreth orės 01:30, kishte nxjerrė revolen, qė e mbante nėn jastėk kur flinte, e tė cilėn e vinte nė bel gjatė ditės. Kishte kohė qė bėnte gjumė me rroba veshur. I kishte thėnė gruas, Shefkijes, qė tė pyeste se kush ėshtė jashtė. Pėrgjigja ka ardhur nga njėri prej milicėve, qė ka thėnė se shtėpia ėshtė e rrethuar nga milicia dhe e ka ftuar qė tė dorėzohet pėr shkak se ekzistonte urdhri gjyqėsor pėr arrestimin e tij”.

"Mė 28.04.1980, rreth orės 14:00, nė Skenderaj, Tahir Meha ka shtėnė nga revolja e prodhimit tė panjohur, kalibri 9 mm, nė drejtim tė milicit NN, me qėllim tė vrasjes sė tij, nė ēastin kur patrulla e milicisė, me urdhėr tė Gjykatės sė Qarkut tė Skenderajt, ka tentuar ta privonte atė nga liria dhe ta shpinte nė gjykatė pėr vuajtjen e dėnimit nė kohėzgjatje prej gjashtė muajsh.”

            "Tahiri e kishte urdhėruar Shefkijen, bashkėshorten e parė tė tij, qė tė kėrkonte nga milicėt qė tė largoheshin, por ata nuk kishin lėvizur nga pozitat e tyre. I ka thėnė Hakės, bashkėshortes sė tij tė dytė, qė tė vepronte njėsoj dhe t’u thoshte milicėve se «Tahiri nuk ėshtė kėtu». Por milicėt tė vendosur nuk kishin reaguar dhe kishin insistuar se ishin nė dijeni qė Tahiri ndodhej nė shtėpi."

            "Nė mėnyrė operative, me 12 maj 1981, rreth orės 17:00, kemi ardhur deri tė shėnimi se Tahiri me siguri, nė mbrėmje, do tė jetė nė shtėpinė e vet, nė fshatin Prekaz i Ulėt... Aksioni duhet tė fillojė tė mėrkurėn, mė 13 maj 1981, nė orėn 02:00, kur njėsia duhej tė nisej nga organi dhe tė bllokonte shtėpinė e tė pėrmendurit Tahir. Pas bllokimit tė shtėpisė, posa tė fillonte agu i parė, me ndihmėn e megafonit duhej tė ftohej Tahiri qė tė dilte dhe tė dorėzohej. Nė rast se nuk pranonte tė dorėzohej duhej tė merreshin masat dhe veprimet e parapara…, – thuhet nė kuadėr tė planit operativ tė hartuar lidhur me masat dhe veprimet qė duheshin marrė nga shėrbimi i sigurimit publik pėr kapjen e Tahir Mehajt".

            "Tahiri kishte kuptuar se milicėt ishin nė dijeni se ai ndodhej nė shtėpi dhe se nuk do tė largohej. I ėshtė afruar dritares dhe ka filluar tė bisedonte me milicin qė kishte qenė mė afėr dritares: «Nuk kam besim qė t’i dorėzohem milicisė sė Serbicės se ata m’i kanė thyer brinjėt dhe njėherė mė kanė plagosur»- kishte thėnė Tahiri. Milicėt janė pėrpjekur ta bindin se askush nuk do ta rrihte. Pėr njė kohė tė gjithė kishin qėndruar nė vendin e tyre. Tahiri me kujdes kishte pėrcjellė lėvizjet e ēdonjėrit prej milicėve qė e kishin rrethuar shtėpinė e tij. Duke shikuar me bisht tė syrit, i vendosur pranė dritares kishte reaguar nė ēdo lėvizje tė tyre dhe tė armėve. «Do t’i dorėzohem nė besė vetėm Zoranit, punėtorit tė DB-sė (Sigurimi Shtetėror nė Mitrovicė),» – kishte thėnė Tahiri pas njė kohe. Njė “gazikė” ishte nisur pėr Skenderaj dhe pas pak ishte kthyer me njėfarė personi, tė cilin Tahiri nuk e kishte njohur. – «Ky nuk ėshtė Zorani», – u kishte thėnė ai. Pas kėsaj u kishte thėnė milicėve se do t’i dorėzohej njė Imeri apo Faiku. Nė vend tė tyre kishte ardhur njėri i quajtur Zena, tė cilin e njihte Tahiri. Nė bisedė me tė Tahiri, kishte refuzuar tė dorėzohet, duke kėrkuar qė tė silleshin personat qė i kishte thirrur.

            «Imeri ka vdekur nė fatkeqėsi komunikacioni e Faiku ėshtė nė shok-dhomė», – i kishin thėnė milicėt."Heshtja e brishtė kishte vazhduar. Tahiri kishte vėrejtur se pėrforcimet e milicisė sa vinin e shtoheshin.

            Ai e kishte ndier se po i afrohen ēastet e fundit tė jetės dhe u kishte thėnė grave qė tė mos ia hapin derėn askujt dhe tė mos vinin mė nė dhomėn e tij nė katin e dytė tė shtėpisė"...

"Tahiri ka dalė nė dritare, ka biseduar gati me tė gjithė milicėt dhe nuk ka dashur tė dorėzohet, duke u thėnė se unė i gjallė nuk dorėzohem. Bile, nganjėherė e shpaloste edhe gjoksin dhe thoshte: «Vritmėni!» – deklaratat e milicėve pjesėmarrės nė aksion, dhėnė me 17. 05. 1981.

     

 MILICIA E KA NĖNĒMUAR TAHIRIN

 

            "Pėr zėnien e Tahirit, rreth orės 10:00 tė 13 majit, ėshtė angazhuar njėsiti special i milicisė. Rreth orės 10: 00 nė zyrėn time nė Skenderaj ka ardhur inspektori i SPB-sė A. B me komandantin e njėsitit special tė milicisė qė ėshtė prezantuar si Franc. Ai ka thėnė se detyrė e milicėve ėshtė qė tė mos vėrehet ardhja e njėsitit tė tij nė vendin e ngjarjes, qė ta mbajmė Tahirin nė dritare pėr 2-3 minuta, deri sa ai t'i vendosė njerėzit e vet nė vende tė caktuara dhe tė japė urdhrin pėr futje tė lotsjellėsit dhe zėnien e tij. Ndėrkohė qė milicėt nuk duhet tė pėrzihen nė kryerjen e aksionit tė njėsitit special kur tė fillojė veprimi.

            Derisa milicėt e tjerė kanė biseduar me Tahirin pėr t’ia tėrhequr vėmendjen, njėsiti special i ėshtė afruar shtėpisė. Disa prej tyre janė fshehur nė gardh, derisa njėri, me ndihmėn e milicėve tė tjerė ka marrė llotrėn pėr tė hipur nė dritare. Tė veshur nė uniforma tė gjelbėrta, pjesėtarėt e njėsitit special, janė pėrvjedhur pranė shtėpisė se Tahirit. «Tė lutem largohu», – i kishte thėnė Franci njėrit prej milicėve tė rregullt, derisa ai pėrpiqej t’i shpjegonte milicėve specialė se ku gjendej Tahiri. Mandej udhėheqėsi i tyre pėrmes radiolidhjes ka urdhėruar qė me anė tė pushkėve speciale tė pėrdorin mjetet kimike. Dy patronė tė gazit lotsjellės nuk kanė hyrė nėpėr dritare, por kanė goditur murin dhe janė kthyer duke pėrhapur gazin lotsjellės nė mesin e milicėve. Janė dėgjuar britmat e grave dhe tė fėmijėve qė nė rrėmujėn e krijuar ia kanė dalė qė tė largohen nga shtėpia.

            “Disa milicė e kanė ngritur llotrėn (rezhnik i qerres me shtiza tė rralla, nė formė shkalle, qė vihet nė qerren qė tėrhiqet nga kafshėt pėr tė bartur kashtė apo sanė). Kam parė se njėri ka hipur deri nė gjysmė. Po kėtė moment kam dėgjuar edhe krisma, por nuk dija se kush po shtinte. Tė shtėnat janė pėrzier me britmat e grave, tė mbėshtjella me mbulesėn e gazit lotsjellės. Njė pjesė e milicėve ėshtė detyruar tė tėrhiqet mu pėr shkak tė gazit lotsjellės tė hedhur nga milicia speciale. Njė pjesėtar tė njėsitit special (Salih Hasanoviq), i cili ka tentuar tė ngjitet shkallėve tė llotrės, Tahiri e ka qėlluar nga dritarja. Pas kėsaj ėshtė qėlluar edhe Muhamet Selmanaj. Muhameti i cili ka qenė afėr meje tė oda mė ka thėnė: «Kėqyr ku qenka Tahiri» dhe njėkohėsisht e ka drejtuar pushkėn nė drejtim tė dritares sė Tahirit. Mirėpo, nė kėtė moment, Tahiri ka shtėnė dhe Muhameti menjėherė ėshtė rrėzuar, kėshtu qė fare nuk ka mundur tė shtinte nė dritaren ku ka qenė Tahiri. Pas kėsaj kam dėgjuar njė milic tė njėsitit special duke kėrkuar ndihmė nė radio-lidhje: «Mė ndihmo! Jam plagosur». Duke u kthyer pėr ta kėrkuar mjekun e takova njė udhėheqės tė njėsisė speciale tė cilin e kam pyetur nė gjuhėn serbe: «Kolegė, e ke parė mjekun?» Ai mė tha: «Nuk e di ku ėshtė. Unė i kam humbur dy milicė.» Milicėt nė dėshmitė e tyre thonė se pėr shkak tė rrėmujės sė pėrgjithshme dhe tė shtėnave si dhe pėrhapjes se gazit lotsjellės nuk kanė qenė nė dijeni se ēka ndodhur”.

            “Pasi qė kanė pushuar krismat e armėve, kam dėgjuar zėrin e grave duke thėnė: «U vra Tahiri! U vra Tahiri!» – deklaron njėri."

            "Njė milic tjetėr dėshmon se Franci ėshtė kthyer me pushkėn e Nebihut tė cilin e kishte vrarė, duke thėnė: «E kam vrarė plakun dhe ia kam marrur pushkėn.» Por, para se ta kishte bėrė kėtė, Nebihu kishte vrarė njė milic tė njėsitit special, Pejoviq.

            Pas kėtij dueli ka mbretėruar qetėsia. Milicėt janė terhequr nga pozitat e tyre, por shtėpia ka mbetur nėn rrethim. «Pastaj ka ardhur transporteri i blinduar dhe sulmi ndaj shtėpisė ka vazhduar pėr njė kohė, por as me kėtė nuk ėshtė arritur qėllimi », – shkruan Cvetko Radojēiq, milic rezervist nė Skenderaj. «Pastaj ėshtė gjuajtur me tromblona e janė provuar edhe mjetet kimike qė janė futur pėrmes vrimave nė shtėpi. Ka ardhur edhe njė mjete tjetėr i blinduar, e pastaj nga udhėheqėsi i njėsitit tė milicisė ėshtė pėrcjellė qė shokėt duhet tė tėrhiqen pasi qė do tė fillohet me hedhjen e bombave tė dorės ».

            Nė kėtė kohė milicėt janė tėrhequr dhe kanė qėndruar nė distancė nė pritje tė daljes sė Tahirit. Urdhri ėshtė dhėnė qė njė transporter i blinduar tė rrėnojė shtėpinė pėr ta detyruar Tahirin qė tė dilte. »Kur blinda ka goditur derėn dhe ka rrėnuar njė pjesė tė shtėpisė nuk ėshtė parė mė asgjė pėr shkak se ėshtė ngritur njė re e pluhurit. Udhėheqėsi i njėsitit special ka dhėnė urdhrin pėr tėrheqjen e transporterit dhe ka vazhduar me hedhjen e bombave tė dorės. Gjithashtu ka ndriēuar oborrin me reflektorė». – pohon Radojēiq nė deklaratėn e tij.

            “Nė njė ēast nė orėt e vona tė pasdites, Tahir Meha ka braktisur pozitėn e tij dhe ka luajtur me «krejt apo asgjė». Ka dalė nga shtėpia e tij e rrėnuar dhe ka filluar tė vrapojė. Ka kapėrcyer njė gardh dhe ėshtė nisur poshtė arave. Janė dėgjuar dy breshėri automatiku dhe njė e shtėnė pushke. Tahiri ka hasur nė rrethin e dytė tė pozicioneve tė milicisė”.

            «Nuk di si ka ardhur deri tė vdekja e katėr shokėve tė mi », – shkruan Radojēiq. »Sa mė pėrket mua kjo ka ndodhur pėr shkak se e kanė nėnēmuar Tahirin dhe se e kanė zhvilluar sulmin shumė shpejt pa u njoftuar nė detaje me tė gjitha objektet.»

            Nė aksionin pėr zėnien e Tahir Mehės janė vrarė milicėt: Muhamet Selmanaj, Salih Hasanoviq, Voja Tubiq, Milanko Pejoviq. Janė plagosur Boshko Palija, Jovica Milaēiē dhe Vllado Stepanoviq dhe janė likuiduar Tahir e Nebih Meha.”Pjesė nga „Dosja Meha“ tė botuara nė « Koha Ditore», 8 prill 2000.

     

 KUNDĖRTHĖNIET BRENDA «DOSJES MEHA»

 

            Nė « Dosjen Meha», vėrehen fare qartė pėrpjekjet e organeve tė sigurimit tė Skenderajt dhe tė atyre tė Mitrovicės pėr ta mbuluar dhe pėr ta shtrembėruar tė vėrtetėn! «Kishte ardhur urdhėrarresti pėr Tahirin nga Gjykata e Qarkut tė Skenderajt !?», – thuhet nė shkresat e organeve tė sigurimit. Skenderaj as sot e kėsaj dite nuk ka gjykatė tė qarkut !

            Atėbotė organet e UDB-sė pėr opinion patėn thėnė se Tahir Meha kishte marrė peng anėtarėt e familjes sė tij. Kėto organe, prapė sipas UDB-sė, ishin pėrpjekur qė t’i lironin nga pengėmarrja anėtarėt e familjes sė Tahirit! Nėse i referohemi dokumenteve tė po kėtyre organeve gjendja na del krejt ndryshe citojmė: 

   - «Kur ėshtė dhėnė urdhri pėr hedhjen e mjeteve kimike dhe pasi u pėrhap gazi lotsjellės, u dėgjuan britmat e grave dhe tė fėmijėve qė nė rrėmujėn e krijuar donin tė dilnin jashtė nga shtėpia, por qė nuk kishin mundėsi tė dilnin nga tė shtėnat e shumta qė po gjuanin milicia»...

   Kush i pengoi pra, anėtarėt e familjes sė Tahirit qė tė dilnin nga shtėpia? Kėshtu paskan dashur organet e SPB-sė qė t’i shpėtonin dhe mbronin familjen e Tahirit duke i sulmuar pa ndėrprerė me granata dore,breshėri armėsh dhe mjete kimike, lotsjellės etj. Si mund t’i shpėtonin ato gra e fėmijė milicia- duke i sulmuar me armė nė tė njėjtėn kohė?! Kur citohen fjalėt e tė dyja bashkėshorteve tė Tahirit, edhe pse janė marrė nga dosja e milicisė, mund tė shohim se cila ėshtė e vėrteta nė kėtė rast:

   - «Tahiri na tha neve grave qe tė mos ia hapnim derėn askujt dhe tė mos vinim mė nė katin e dytė, pra nė dhomėn ku ishte ai.»

            Ishte njėsia speciale, e cila, duke i detyruar qė tė qėndronin mbyllur nė shtėpi fėmijėt dhe anėtarėt e tjerė tė Tahirit, donin ta rritnin presionin psikik mbi Tahirin. Kur fėmijėt mėsynė derėn pėr tė dalė jashtė, se mė nuk mund qėndronin, ata i pritėn me armė zjarri. Me kėtė rast ata plagosėn rėndė, vajzėn e madhe tė Tahirit.

            Nė "Dosjen Meha", aty diku nga fundi pėrmenden katėr milicė tė vrarė dhe tre tė plagosur, me emėr e mbiemėr. Kur ėshtė fjala pėr tė plagosurit ata shkruajnė se: «Janė likuiduar Tahir e Nebih Meha». Fare nuk e pėrmendin vajzėn e Tahirit, e cila kishte marrė plagė tė rėnda! Ndėrkaq bashkėshorten e Tahirit, e cila kishte arritur tė dilte nga shtėpia, nuk e kishin lejuar qė tė hynte pėr ta marrur Salėn e cila ishte vetėm gjashtėmuajshe qė gjendej nė djep. Kjo foshnjė, qė kishte mbijetuar nėn trarėt e shtėpisė gjysmė tė rrėnuar, pėr orė tė tėra, kishte mbetur nėn rrebeshin e plumbave, gazrave kimike, lotsjellėsve, granatave tė dorės, mjeteve tė blinduara dhe zjarrit qė kishte kapluar shtėpinė!

            Duke u pėrpjekur t'i shtrembėrojė faktet UDB-ja krijon njė shfaqje teatrale, qė fund e krye ėshtė njė trillim. Pėrderisa Tahiri paska "kėrkuar dorėzimin nė besė" tė Zoranit, pastaj Imerit e Faikut…pėrse vallė kėta nuk paskan lejuar njė gjė tė tillė! Pėrse nuk ia sollėn "dorėzanėt", ta "garantonin" njeriun qė po "kėrkonte" tė dorėzohej pa gjak e luftė dhe puna do tė pėrfundonte me kaq! Ata edhe ashtu sipas pohimeve tė tyre "kėrkonin" dorėzimin e Tahirit e jo luftė me njeriun i cili kėrkonte "besėn e tyre"! Pėrse i thanė se "Imeri ka vdekur e Faiku gjendet nė shok dhomė", ndėrsa nė vend tė Zoranit i sollėn Zenėn !? UDB-ja e kishte shumė tė qartė se Tahiri nuk do tė dorėzohej i gjallė. Ata e dinin shumė mirė se po t'i sillnin UDB-ashėt e lartpėrmendur nė atė pėrleshje do tė hanin plumbat e "valterit" tė Tahir Mehės. Ata, duke i shpallur tė vdekur a tė sėmurė, kolegėt e tyre, i nxorėn me mjeshtėri nga ajo "lojė" vdekjeprurėse. Si ta sillnin Zoranin, Imerin a Faikun, tė ballafaqoheshin me Tahirin i cili shumė herė e kishte shprehur mllefin duke thėnė: "Nė mė ardhtė dita mua, e di se me kė do tė kem punė. O do t’i laj hesapet njė nga njė, nė radhė tė parė me ata qė kanė bėrė ē'ėshtė mė zi mbi trupin tim, o s’do tė mundohem tė mbetem gjallė!” Dhelprat si Zorani dhe tė tjerėt, qė Tahiri ua kishte "besėn ", e dinin mirė se takimi i tyre me Tahir Mehėn, ishte takim i tyre me vdekjen!

            Vetė "Dosja Meha", qė ėshtė shkruar nga organet e sigurimit e mohon pohimin se Tahir Meha ka kėrkuar qė tė dorėzohet: Nė tė njėjtėn dosje i hasim dy versione qė e kundėrshtojnė kategorikisht njėra-tjetrėn. Derisa nė tė parin thuhet se ai kėrkonte qė t’i dorėzohej nė besė Zoranit, nė tė dytin thuhet: "Tahiri herė pas here ka dalė nė dritare dhe ka biseduar gati me tė gjithė milicėt. Ai nuk ka dashur tė dorėzohet, duke thėnė se: «Unė i gjallė nuk dorėzohem!». Bile nganjėherė e shpaloste gjoksin dhe thoshte: «Vritmėni!».

            Nė "Dosjen Meha" thuhet edhe kjo: "Nė orėn 10: 00 A. B., inspektor i SPB-sė, shkon me Franc Kosin nė zyrė tė Cvetko Radojēiqit!" Mė lartė, gjithnjė nė tė njėjtėn dosje, pėr kėtė Cvetko Radojēiqin thuhet se ishte «milic rezervist» nė Skenderaj", ndėrkaq mė poshtė thuhet se mė i larti i njėsitit special nė nivel tė ish-Jugosllavisė, siē ishte Franc Kosi, shkon nė zyrė tė Cvetko Radojēiqit, pra tė «rezervistit»! Mė pas na del se ata mėsyjnė Prekazin, ku dėgjojnė njė tė plagosur qė po kėrkonte mjekun dhe tjetrin qė nė gjuhėn serbe po i thoshte: "Koleg unė kam humbur dy milicė e ti po kėrkon mjekun". Po aty citohet qė Radojēiqi tė ketė thėnė se: "Unė kam humbur katėr shokėt e mi"! Pra, kėto janė pėrshkrime tė sigurimit tė shteti tė ish Jugosllavisė nė «Dosjen Meha», me plot kontradikta, ku Sigurimi Shtetėror ėshtė munduar ta fshehė tė vėrtetėn, qė siē flasin dėshmitarė tė shumtė, atė ditė i kushtoi sė paku me 20 milicė tė vrarė e me dhjetėra tė tjerė tė plagosur.

            Mė pas organet e SPB-sė do t'i burgosin edhe Mehmet e Beqir Mehėn. Me akuzėn pėr vrasje dhe plagosje tė milicėve tė njėsitit special ata do tė mbahen pėr shtatė muaj nėn hetime nė burgun e Mitrovicės!

            E vėrteta pėr fundin e pėrgjakur nė Prekaz, nė Kosovė e mė larg, ishte pėrhapur me shpejtėsi rrufeje. Numri i milicėve tė vrarė nuk pėrkonte as pėrafėrsisht me atė qė e jepte versioni zyrtar. Milicia speciale, mė 13 maj 1981, mu nė festėn e sigurimit shtetėror, qė kishte sulur me gjithė arsenalin e armėve pėr t'iu dhėnė leksion kryengritėsve, ishte thyer dhe kishte dėshtuar para qėndresės heroike tė Tahir e Nebih Mehės. Pėr ta zvogėluar dozėn e turpit, UDB-ja po e fshihte numrin e tė vrarėve. Ndėrsa, qė ta "arsyetonte" sulmin kundėr njė qytetari e njė familjeje, arrestonte e burgoste edhe tė tjerė. Para opoininit me ēdo kusht mundohej tė krijonte pėrshtypjen se kundėr policisė speciale, atė ditė nė Prekaz, nuk kishte luftuar vetėm njė Tahir Mehė, por edhe shumė tė tjerė.

     

  NĖ BURG ME BEQIR MEHĖN - (Pjesė nga ditari)

 

            Kisha bėrė ca muaj nė burgun e Mitrovicės. Nga dritarja e qelisė sime, nė «shėtitoren» e burgut, kisha vėrejtur Mehmetin dhe Beqirin. Pas disa muajve mė nxorėn nga qelia dhe mė dėrguan nė njė dhomė ku ishin dy e mė shumė veta. Mė futėn nė tė njėjtėn dhomė me Beqir Mehėn! Nuk e kisha tė qartė: rastėsisht apo me qėllim. Ne ishim qė tė dy nga i njėjti fshat dhe rregullat e burgut nuk e lejonin njė gjė tė tillė. Sidoqoftė aty mė lanė pėr tri ditė rresht. Pas tri dite erdhėn dhe shpejt mė larguan nga ajo dhomė. Mė thanė se do tė mė transferonin nė Prishtinė! Nė fakt nuk mė transferuan. Gjatė atyre tri ditėve sa kisha qėndruar me Beqirin, kishim biseduar gjerė e gjatė. Disa herė e kisha lexuar edhe aktvendimin e tij. Ani pse SPB-ja e dinte shumė mirė se Beqiri dhe Mehmeti tėrė ditėn e 13 majit, nga milicia kanė qenė tė rrethuar me gjithė familjet e tyre dhe nuk i kanė lėnė qė tė dalin jashtė as pėr nevojat e tyre elementare! Akuzoheshin pėr vrasje tė milicėve dhe pėr plagosje tė tyre! Nė aktvendim shkruante: "…pėr veprat e kryera tė lartpėrmendurit mund tė dėnohen me dėnimin kapital, deri me vdekje !" Derisa unė po ia lexoja aktvendimin me habi, Beqiri mė tha: "Djalė, po tė kisha mundėsi qė t’i bashkėngjitesha Tahirit dhe babės, ta dhashė besėn se kufomat e milicisė as me kamion nuk do tė kishin mundur t'i bartnin. Tani lė tė na akuzojnė si tė duan. Unė jam shumė i vetėdijshėm se kėta po mundohen tė hakmerren pėr milicėt qė i ka vrarė Tahiri me babėn, por nuk munden dot: Tahiri e baba nuk ka vrarė tre a katėr, por kanė vrarė shumė, kanė plagosur shume milic- sa qė helikopteri nuk ka pushuar atė ditė, duke i bartur tė vrarėt dhe tė plagosurit. Tetė herė ėshtė ngarkuar me kufoma dhe me tė plagosur, kėtė e kam numėruar vet nga dritarja e dhomės ku na kishin mbyllur milicia! Dhe na ruanin me automatik nė dorė"...

     

 AFTĖSITĖ PSIKO-FIZIKE TĖ TAHIR MEHĖS

 

            Nė «Dosjen Meha » organet e sigurimit kanė shkruar hollėsisht pėr aftėsitė psiko-fizike, qėndresėn dhe vigjilencėn e Tahirit. "Tahiri kishte pėrcjellur me vėmendje lėvizjet e ēdo milici qe e kishin rrethuar. Duke i shikuar me bisht tė syrit, i vendosur pranė dritares, kishte reaguar nė ēdo lėvizje tė armėve tė tyre!"

            Vendosmėria, gjakftohtėsia dhe trimėria e Tahirit bėri qė ai pėr 18 orė rresht ta pėrballonte rrethimin. Qė nga ora 01: 00 deri tė nesėrmen nė orėn 21 e pesėmbėdhjetė minuta tė rezistonte kundėr 200-300 milicėve (nga sa mund t’i kishte pasur rrethi i parė). Tėrė natėn e kishte kaluar pa gjumė e pa ngrėnė. Breshėritė e vazhdueshme tė armėve tė ndryshme, nuk e rrezikonin vetėm atė, por mbarė familjen. Babanė ia kishin vrarė, vajzėn ia kishin plagosur. Pėrpos qė mbrohej e sulmonte ishte i detyruar tė merrej herė pas here edhe me Salėn e vogėl nė djep, tė qarat e sė cilės tė fusnin nė dhe! Ai jo vetėm qė i pėrballoi tė gjitha kėto, por triumfoi moralisht duke qėndruar me trimėri tė rrallė. Siē tregojnė milicėt qė ishin afėr, tė rrethit tė parė: "Tahiri luftonte edhe kėndonte. Herė pas here e kėndonte kėngėn e Dervish Shaqės: «Ti Kosovė mos thuj marova». Na sfidonte dhe na pėrbuzte: "Kush afrohet tė themeli i kullės sime, aty do tė mbetet kurban!"-na thoshte ai, "Ikni or, se qe besa po me dhimbseni, se cilin tė dua e vras." Herė pas herė na e fuste tmerrin duke bėrtitur me tėrė zėrin qė kishte: "O-o-o,…prite, prite Tahir Mehėn ore-e-e!» Ai tė vriste kur tė donte! Plumbi i tij, nuk tė kursente. E vrau njė milic, natėn, duke e marrė nė shenjė, vetėm nė dritėn e flakės sė pushkės sė tij. Ishte i tmerrshėm, i guximshėm dhe gjakftohtė njėkohėsisht"…

            Strategjia e Tahirit i kishte ēorientuar milicėt gjatė gjithė asaj dite. Me taktikėn e tij luftarake tė befasonte. Me dhjetėra minuta, herė pas here brenda asaj dite, ai nuk bėhej i gjallė. Kur, milicėt qė mendonin se e kishin vrarė, ndėrmerrnin hapat e veprimit, ai «ringjallej» dhe i godiste! Gjuante rrallė, por plumbi kurrė nuk i shkonte huq! Ky, pra, ishte Tahir Meha, qė mė 13 maj, ditėn e themelimit tė milicisė, e theu mitin "e pathyeshmėrisė" tė njėsive speciale tė Jugosllavisė!

            Milicia jugosllave pėr ta vrarė Tahir Mehėn ka pėrdorur njė arsenal armėsh: mjete tė blinduara, picgauerė, granata dore, transporterė tė blinduar, tanke, lotsjellės, snajperė, minahedhės, tromblona si dhe helikopter qė gjatė asaj dite kishte fluturuar pandėrprerė mbi kullėn e Tahirit. Nė "Dosjen Meha", ndėr tė tjera, shkruan se pėr ta vėnė nė gjumė, apo pėr ta paralizuar, ata atė ditė kanė hedhur edhe helme kimike: "Pastaj ėshtė gjuajtur me tromblona e janė futur edhe mjete kimike pėrmes vrimave nė shtėpinė e tij!»

     

  NJĖ E “FSHEHTĖ E HAPUR” PAS 23 VITEVE

 

            Ka mbi dhjetė vite qė kam biseduar me shumė veta pėr tė pasur njohuri sa mė tė sakta pėr rastin e Tahir Mehės, pėr ditėn e rrethimit tė 13 majit. Informata tė sakta mė kanė dhėnė vetėm disa nga bashkėbiseduesit e mi. Tė tjerėt sikur nuk patėn guximin qė tė flasin pėr kėtė ngjarje! Sigurisht u frikėsuan nga e kaluara e tyre, u frikėsuan nga Serbia dhe shėrbimi i saj, para tė cilėve e kanė dhėnė betimin. Inspektorėt dhe hetuesit e rastit “Meha” e tė rasteve tė tjera, nuk mė kanė habitur, sepse ata e kanė njė jetė tė tėrė nė shėrbim tė Serbisė, nė shėrbim tė pushtuesit. Mė kanė habitur disa qė frikėsoheshin pa arsye dhe nuk guxonin tė flisnin pėr njeriun qė ka guxuar tė flasė, tė luftojė e tė vdesė edhe pėr ta duke u ballafaquar me organet e sigurimit shtetėror jugosllav dhe me njė milici tė armatosur deri nė dhėmbė. Me kėtė rast, si dhe mė herėt, njerėzit mbetėn tė ndarė nė dy kategori: nė shėrbėtorė tė pushtuesit, qė nuk guxojnė edhe sot ta shkelin "besėn" qė i kanė dhėnė Serbisė dhe nė ata qė e kanė kundėrshtuar dhe e kanė luftuar atė dhe nuk janė luhatur e nuk janė thyer kurrė edhe pse mbi ta janė ushtruar dhunė, tortura tė egra, dėnime me vite nėpėr burgje, izolime, vrasje e likuidime nė forma tė ndryshme etj.

            Kam pasur shpresė tė madhe se do ta fus nė dorė tėrė «Dosjen Meha», qė tė mos e marrė vetėm atė qė e ka publikuar «Koha Ditore». Te njeriu qė shkova pėr ta marrė materialin, nuk gjeta gatishmėri pėr diē tė tillė! "Nuk guxoj tė ta jap materialin e dosjes. Kjo dosje mund tė hapet vetėm atėherė kur tė kenė kaluar 50 vite nga rasti qė ka ndodhur-mė tha!”… U habita. Dosja ishte publikuar nė gazetė dhe e njėjta nuk i lejohej autorit pėr ta shfrytėzuar pėr libėr! As sot nuk mund ta kuptoj atė pėrgjegjėsi «zyrtare» qė ai ia kishte ngarkuar vetes sė vet si duket, nė kėto rrethana!

            Pėr ta nxjerrė tė vėrtetėn e ngjarjes sė 13 majit 1981, ditėn kur u bė luftė e ashpėr nė mes Tahir Mehės dhe milicisė jugosllave, mė herėt e mė vonė, kam biseduar sa e sa herė me Beqir Mehėn, me Mehmet Mehėn, me Shaban Jasharin, me Hamėz Jasharin, me Ahmet Kodrėn.me Jahir Ramėn, me Rexhep Kaēanikun, me Avdi Behramin, me Zymer Mehėn, me Murat Mehėn, me Naser Mehėn, me Ilir Mehėn, me Ferat Mehėn, me Bislim Bislimin, me Haxhi Delinė etj. Kam biseduar edhe me milicėt e asaj kohe qė kishin qenė pjesėmarrės nė rrethim tė kullės sė Tahir Mehės si me Islam Rrustemin e me Rrahim Mikushnicėn e me shumė tė tjerė.

            Pėr ta shndritur tė vėrtetėn, janė pėr t'u cekur dhe pėr t'u cituar edhe disa tė dhėna, qė e vlejnė tė hapen edhe pas 23 viteve, tė cilat janė marrė nga ish-shefi i SPB-sė pėr Skenderaj, pas rastit "Meha" edhe nga postėkomandanti i stacionit tė milicisė nė Skenderaj:

            “Mė 13 maj diku rreth orės 03:30°° min. Pas konfirmimit sė Tahir Meha gjendej nė shtėpi, ėshtė pėrgatitur njė forcė e milicisė pėr ta rrethuar dhe pėr ta arrestuar Tahirin. Para se tė vendosej pėr kėtė aksion, organet pėrkatėse, nė fakt gjatė tėrė asaj periudhe nė ndihmė konsultative dhe tė drejtpėrdrejtė ishin angazhuar inspektorė tė lartė tė resoriatit tė SKPB-sė (Sekretariatit Krahinor tė Punėve tė Brendshme), nė ndihmė tė kolegėve tė tyre nė Skenderaj. Ata kishin pėrpiluar disa plane operative dhe taktike pėr arrestimin e Tahir Mehės. Nė marrėveshje me inspektorėt resorial, iu ishte bėrė kėrkesė organeve gjegjėse pėr angazhimin e njėsitit special tė milicisė pėr kėtė qėllim. (Kuptohet, kėrkesa ishte bėrė pas dėshtimit tė milicisė vendėse, ku nuk pėrmenden fare nė ē'shkallė ishin ato dėshtime). Ardhja e njėsitit special, menjėherė pasoi me sulm, pa pyetur fare pėr shkallėn e rrezikut qė paraqiste Tahiri dhe familja e tij, sidomos Nebihu i cili ishte nė katin e dytė tė kullės. Komandanti i kėsai njėsie Franc Kosi, ka pyetur vetėm se nė cilėn dhomė gjendej Tahiri. Ai menjėherė i ka vendosur personat e vet nė pika tė caktuara, duke i pėrjashtuar forcat vendėse nga aksioni. Ai ka thėnė: «As njė tė mos na pėrziheni nė aksion! Aksioni ka filluar menjėherė. Milici i njėsisė speciale Hasanoviq, deri sa ia kishte futur pushkės predhen tjetėr tė gazit lotsjellės, goditet nga Tahiri nė gjoks (2 cm mbi kėmishėn antiplumb), me revolen e markės “Valter”. Pastaj ėshtė goditur milici Muhamet Selmani. Nė pėrleshje e sipėr, nga dora e Nebihut, ėshtė vrarė edhe milici Tubiq. Duke e parė shkathtėsinė dhe saktėsinė e Tahirit dhe pasojat qė pėsoi kjo njėsi, nė aksion ishte angazhuar edhe vet Franci. Pastaj janė vrarė edhe milici Pejoviq dhe Jovica Milaēiq. I tėrė ky aksion, qė kishte filluar diku rreth orės 10: 00, tė 13 majit 1981, qė pati pėr pasojė luftėn ndėrmjet milicisė speciale, nga njėra anė dhe tė Tahir e Nebih Mehės, nga ana tjetėr ka zgjatur 10-15 minuta!

            Komandanti Franc, duke e parė dėshtimin e turpshėm nė kėtė pėrleshje, ka urdhėruar njėsitin qė tė tėrhiqej. Janė angazhuar me dhjetėra milicė, pėr t’i tėrhequr tė vrarėt dhe tė plagosurit nga vendi i ngjarjes tė cilėt i kanė bartur me helikopter. Pas kėsaj pllakosje ėshtė lajmėruar drejtpėrdrejt instanca mė e lartė e tyre deri te Sekretari Federativ pėr punė tė Brendshme i ish-Jugosllavisė, gjenerali Franjo Herleviq, i cili ishte shokuar dhe kishte thėnė: "A ėshtė e mundur qė kjo t’i ndodhė Franc Kosit, elitės sė njėsive tona speciale!?”

            Kėto tė dhėna (sado qė mund tė jenė nė kundėrshtim me tė parat), tė nxisin ta shtrosh pyetjen: Sa ėshtė numri i milicėve tė vrarė e tė plagosur atė ditė nga dora e Tahirit? Aty thuhet se e tėrė kjo ka zgjatur rreth 10-15 minuta, diku rreth orės 10-tė, para dite! Nė tė dhėnat e kėtij dokumenti (del se Tahiri ėshtė vrarė rreth orės 20 e 20 minuta), ku thuhet: ”Tahiri ka arritur tė shpartallojė rrethin e parė tė milicisė. Ai ka hasur nė rrethin e dytė dhe ėshtė vrarė nė largėsi nga kulla prej afėr 80 metrash!”. Ndėrkaq tė dhėnat e dokumentit tjetėr nuk pėrputhen me kėtė ku thuhet: "Tahiri ka arritur qė ta shpėrthejė rrethin e parė rreth orės 21 e 15 minuta dhe ėshtė vrarė nė largėsi prej afro 50 metrash larg kullės”...

            Cila ėshtė e vėrteta, sa ishte numri i tė vrarėve atė ditė? Kjo edhe nuk do shumė shpjegim, ngase numri i tė vrarėve ka qenė mė i madh kuptohet edhe nga pėrshkrimi i ngjarjes qė i bėhet po nė atė dokument: "Pas urdhrit qė Tahiri tė sulmohej me mjete tė rėnda, dhe pas vrasjes sė Tahirit, pėr ekspertizė ėshtė angazhuar edhe Instituti i Sigurisė Nacionale nė Beograd, tė cilin e udhėhiqte gjeneralmajori Popoviq. Ai, kur mėsoi se Tahiri, gjatė gjithė kohės dhe pasi ishte vrarė Nebihu, kishte pėrdorur vetėm njė pushkė M 48 dhe njė revole, shfaqi skepticizėm duke e vlerėsuar se njė akt tė tillė nuk mund tė kryhej nga njė ose dy person. Ai mbėshteti dyshimin se nė vrasjen e milicėve tė “njėsisė speciale” mund tė kenė marrė pjesė edhe milicėt vendorė! Ky dyshim rezultoi me ekspertizėn balistike, tė tė gjitha armėve tė tė gjithė atyre qė nė momentin e pėrleshjes me Tahir Mehėn kishin qenė prezentė nė vendin e ngjarjes. Nga kjo ekspertizė qė u bė nė Institutin e Sigurisė Nacionale nė Beograd, dyshimi shkoi edhe mė tej, duke aluduar se Tahirin e kanė ndihmuar edhe njėsitet e mbrojtjes territoriale tė Skenderajt. Mirėpo, meqė nuk u gjet asnjė argument bindės pėr ta arsyetuar kėtė "konstatim", armėt nuk iu kthyen kurrė mė bartėsve tė tyre.

            Ekspertizė i ėshtė bėrė edhe vendit tė ngjarjes, (kullės sė Tahir Mehės), tė cilėn sipas urdhrit nga lart, gati njė vit, natė e ditė e kanė mbajtur me roje.

     

  CILA ĖSHTĖ E VĖRTETA E 13 MAJIT 1981

 

            Jeta nė ilegalitet e kishte pajisur Tahirin me njė pėrvojė mjaft tė madhe. Gatishmėria pėr tė papriturat, vigjilenca pėr t'i zbuluar dhe pėr t'u mbrojtur nga rreziqet, lėvizjet e kujdesshme dhe me masė, vėzhgimi i terrenit dhe verifikimi i informatave ishin bėrė pjesė e jetės sė tij. Tė gjitha kėto ndikonin qė ai tė vinte nė pėrfundime shumė tė shpejta dhe tė saktė nė mėnyrė qė tė reagonte me kohė.

            Kohėn mė tė madhe tė ilegalitetit, sidomos atė tė fundit, Tahiri e kishte kaluar, nė shtėpi tė vet. Kėtė e kishin marrė vesh edhe organet e sigurimit tė cilat po pėrgatitnin njė plan specifik pėr ta arrestuar Tahir Mehėn.

            Nė bazė tė shumė dėshmitarėve, por edhe tė fakteve qė gjenden nė «Dosjen Meha», del se urdhri pėr rrethimin dhe arrestimin e Tahir Mehės erdhi nga instancat mė tė larta shtetėrore. Nė pajtim me to, organet pėrkatėse tė vendit, qė mė 11 maj, vendosėn qė secilin ta ngarkonin me detyra tė caktuara pėr kėtė aksion qė deri nė fund duhej tė mbetej tepėr sekret pėr milicėt vendor.

            Shėrbimi operativ kishte vėrtetuar saktė tė dhėnėn se Tahir Meha nė natėn e 12 majit do tė ishte nė shtėpinė e tij. Rrethimi filloi rreth orės 12-tė tė natės se 12 majit. Forca tė shumta tė milicisė, pa bėrė as zhurmėn mė tė vogėl, nėpėr errėsirėn e natės, u nisėn pėr nė Prekaz. Ato u ndanė nė tri drejtime:1- rrugės pėr nė Prekaz tė Epėrm. 2- nga ana e Polacit- Kodralive. 3- nga ana e Jasharajve. Pikėtakim tė vetėm kishin kullėn e Tahir Mehės. Kėshtu u realizua hallka e parė e rrethimit qė ishte vendosur nė njė distancė tė largėt nga kulla. Qėllimi ishte i qartė: ta bllokonin ēdo shteg, nga mund t'i shpėtonte Tahiri rrethimit dhe ta paralizonin ēdo ndihmė eventuale qė mund ti ofrohej atij, nga jashtė, me kėtė rast. Rrethi tjetėr ishte vendosur, rreth orės 01: 00, qė po pasonte, shumė mė afėr kullės. Nė tė njėjtėn kohė, ishte rrethur e tėrė lagja Mehaj e nė veēanti shtėpia e Beqiri Mehės dhe e Mehmet Mehės, qė tė mos e ndihmonin Tahirin e Nebihun gjatė rezistencės. Vendosja e kėtij rrethi fillimisht ishte diktuar nga qentė tė cilėt u alarmuan e pastaj, siē kemi shkruar mė lart edhe nga vet Tahiri.

            Me tė zbardhur tė ditės sė 13 majit, apo thėnė mė mirė se me krismat e pushkėve tė para, ishte dhėnė urdhri edhe pėr hallkėn e tretė, qė u vendos nė njė largėsi pak mė tė madhe nga kulla e Tahirit. Pėrpos milicėve, numri i tė cilėve ishte i madh nė kėtė hallkė ishin pėrfshirė edhe njėsitet tė rezervistėve tė mbrojtjes territoriale tė Skenderajt. Pasi pėrfundon procedura e rrethimit, fillojnė bisedimet e drejtpėrdrejta tė organeve tė sigurimit me Tahirin. Tahiri e kishte mė se tė qartė se konflikti i armatosur me milicėt, pėr tė cilin ishte pėrgatitur gjatė ishte i pashmangshėm. Ai ishte shumė i qetė, shumė i vendosur dhe e dominonte situatėn plotėsisht. Ai po i pėrgatiste psikikisht edhe anėtarėt e familjes sė vet tė cilėt milicia nuk i lejonte qė tė dilnin nga shtėpia! Ai po bisedonte me fėmijėt dhe gratė, qė ishin nėn shėnjestrėn e armėve tė milicėve! Organet e sigurimit u munduan ta bindin Tahirin qė tė dorėzohej. Por Tahiri duke e nxjerrur gjoksin nė dritare, u kishte thėnė qartė se "me u vra po, por me u dorėzua kurrė"!

            Ėshtė e vėrtetė se Tahiri kėrkoi disa herė nga organet e milicisė, qė t’ia lironin familjen tė dilte jashtė, por kėrkesa e tij nuk u pėrfill! Nė njė rast ata i thonė Tahirit se nuk po lejonte Nebihun qė tė dorėzohej! Tahiri ua kthen: "Po unė qe sa kohė po ju lutem qė tė ma lejoni familjen tė dalė jashtė e ju nga ana tjetėr po mė thoni se po e pengoj babėn qė tė dorėzohet." Pas kėtyre fajlėve pason thirrja e Tahirit me zė tė lartė: "O baba plak, Hyqymeti na ka rrethua!. Ti e di se unė nuk dorėzohem, po ti dil. Si tė dalėsh ti, mbase i lirojnė tė dalin edhe gratė dhe fėmijėt. Ta dini sė pa ju e kam shumė mė lehtė tė qėndroj kėtu nė kullė!"… "Jo, or Tahir djali", – ia ktheu Nebihu. "Baba nuk tė lė vetėm pėr jetė. Jo se je biri im, por tani ne jemi bashkėluftėtarė. Baba qė 50 vjet po e pret kėtė ditė. Le tė vdesim duke kėnduar e duke luftuar kundėr shkaut se bashku biro!"

            Vendimet ishin tė prera. Vend pėr hamendje nuk kishte mė. Kulla sikur ua kishte zili trimave qė po i mbante nė gjirin e saj. Muret e saja tė trasha, ende nuk e dinin se a do tė mund t'i mbronin trimat, nga predhat dhe granatat tė shumta qė do tė derdheshin atė ditė mbi to!

            Tahiri u pozicionua nė katin e dytė, dhe pėrcillte ēdo lėvizje tė milicėve dhe tė armėve tė tyre, ndėrkaq Nebihu zuri vend nė katin pėrdhes. Milicia vazhdonte me presionin pėr dorėzim. Nė veēanti kėrkonte tė dorėzohej Nebihu e ta linte Tahirin vetėm. "Pėr kėtė nuk kemi se ēka tė bisedojmė mė", – ua preu edhe njė herė shkurt Nebihu: "Nuk e lė birin tim vetėm. Ju po deshėt lironi familjen tė dalė jashtė, se i trenuat rob e fėmijė!" Pas kėsaj, pėr njė kohė, mbretėroi heshtje e plotė.

            Agu e gjeti lagjen Mehaj nėn rrethim tė hekurt. Askė nuk e linin tė dilte nga shtėpitė. Organet e sigurimit po luanin edhe me njė kartė tjetėr. Duke shpresuar se do tė kishin sukses me disa njerėz qė po i dėrgonin si ndėrmjetėsues. Jahir Rama nga Prekazi tregon: "Sa mė pa Tahiri mė tha: «Jahir, kot tė kanė sjellė kėtu. Unė nuk dorėzohem. Pėr luftėn e sotit do tė shkruajnė shumė gazeta. Ta dhashė besėn, se do tė luftojė me Serbi deri sa tė ketė shpirt nė trupin tim. Po lėri do cigare nė tė paēin qėlluar me veti dhe largohu.” Pas tij e dėrguan njė Zenė Klinėn, tė cilin Tahiri as qe e pėrfilli.

            Diku rreth orės 10:00 biseda pėr dorėzim mori fund. Milicia e pėrforcuar edhe nga njėsiti special, mori hapat e parė pėr t’i hyrė Tahirit brenda. Fillimisht hodhėn lotsjellės, por nuk u godit caku. Tahiri qė ua ktheu me tė shtėna i goditi disa milicė. Pasuan tė shtėnat e pandėrprera. Tahiri kėndonte dhe herė pas herė shtinte. Ai shtinte rrallė. Kuptohej, ai po mendonte pėr njė rezistencė tė gjatė. Shpesh e thėrriste babanė e vet Nebihun:

- O-o-o, Nebih Meha ore-e-e!

- O- o-o, ho-ia-a-a, – ia kthente Nebihu!

- A do tė qėndrojmė, babo-o-o?

- Po besa, do tė qėndrojmė e do tė kėndojmė, – ia kthente Nebihu pėrgjigjen qė e shoqėronte me krisma pushke. Tahiri gjatė asaj dite, disa herė e ka kėnduar kėngėn: "Ti shqipni mos thuaj marova”…

            Gjendja sa vinte e po keqėsohej. Luftimet po ashpėrsoheshin e shkallėzoheshin. Fėmijėt dhe gratė po vuanin mė sė tepėrmi. Ato qėndronin nėn goditje tė vazhdueshme tė armėve dhe tė helmeve kimike. Katėr a pesė milicė Tahiri i kishte vrarė qė nė orėt e para tė pėrleshjes. Njėri prej tyre thanė se ishte shqiptar! Pas vrasjes sė milicėve tė parė u krijua rrėmujė. Qeni tė zotin nuk e njihte. Dėshtuan edhe pėrpjekjet pėr t’u ngjitur me llotra nė katin e dytė. Dėshtoi edhe gazi lotsjellės. Dėshtuan edhe granatat e dorės. Disa prej tyre nuk e qėllonin cakun, nuk i qėllonin frėngjitė. Disa tė tjera qė binin brenda Tahiri arrinte t'ua kthente prapa. Milicėt bėheshin rrafsh me tokė. Nuk guxonin ta ngritin kokėn, ngase pushka e Tahirit i merrte nė lule tė ballit. Pas ēdo rrebeshi tė tė shtėnave, Tahiri ndalej. Nuk shtinte, nuk lėvizte. Priste reagimin. Nė moment kur milicėt, pėrpiqeshin t'i tėrhiqnin shokėt e tyre tė vrarė e tė plagosur, qė zhgėrryheshin nga plagėt nė oborrin e kullės,Tahiri, si era, dilte nė dritare dhe i godiste! Njė nga milicėt e njėsitit special qė kishte marrė zemėr tė futej nė katin pėrdhes goditet pėr vdekje nga Nebihu. Ai, ia merr pushkėn, dhe provon ta fusė brenda duke e tėrhequr zvarrė pėr jake tė xhaketės. Mirėpo milici ishte i rėndė. Breshėria e tė shtėnave qė nuk ndalej e pengonte Nebihun. Nė pėrpjekje e sipėr Nabihu plagoset nė shuplakėn e dorės sė djathtė. Plumbi ia kishte kėputur gishtat, por ai nuk e kishte lėshuar armėn e milicit tė vrarė. Edhe ashtu i plagousr, pozicionohet nė stallėn mbrapa shtėpisė, pėr ta vazhduar rezistencėn. Diku pas dite, Nebihu qė mbronte katin e parė tė shtėpisė dhe stallėn ishte goditur me mortajė. Franc Kosi, tė cilin njėsiti i vet e mbronte me tė shtėna, futet nė stallė. Franci, nga frika se mos po ngrihej Nebihu qė nė atė moment po jepte ende shenja jete, e godet me rafal automatiku. Tė dy qetė e Nebihut qė kishin qenė tė lidhur nė stallė tėrbohen nga krismat e armėve. Njėri, qė pos Nebihut nuk guxonte askush ta lidhte e ta zgjidhte, meqė vriste keq, e kėput litarin dhe ia mėsyn Francit, i cili i tmerruar nga brirėt e mprehta tė kaut, nis e bėrtet me tė madhe: “Ndihmė, ndihmė! Mė mbyti, me mbyti!” Milicėt, qė po e dėgjonin, nuk e dinin se ēka po ndodhte brenda stallės. Mendonin se mos Francin e kishin zėnė Nebihu me Tahirin e po ia nxirrnin shpirtin pėr ngadalė. Aq i kishte kapur frika, sa s’kishte burrė nėne qė ia mėsynte stallės,ata vetėm shtinin me armė pa ndėrprerė... Pas pak kohe, duke sharė e bėrtitur, del Franci, me njė pushkė qė e mbante si trofe nė dorė. "E vrava plakun dhe ia mora pushkėn!” mburrej ai. Milicėt, fillojnė tė dyshojnė se mos Franci kishte luajtur nga frika. Pushka qė ai e mbante nė dorė nuk ishte e Nebihut, por e njė polici, qė pak mė parė kishte mbaruar nė duart e Nebihut.

            Pas njė kohe fėmijėt dhe gratė e Tahirit mėsyjnė derėn dhe dalin pėrjashta duke vrapuar nė drejtim tė shtėpisė sė vėllait tė Tahirit. Nė momentin kur fėmijėt dolėn nga shtėpia njeri nga milicėt e njėsitit special shtinė me armė mbi ta dhe plagos rėndė vajzėn e Tahirit e cila duke u tėrhequr zvarrė futet nė hambarin e drithit. Tahiri tani ishte fill i vetėm nė kullė. Pėr milicėt ishte e qartė se rreziku pėr ta, tani ishte edhe mė i madh. Tahiri qė kishte mbetur me njė foshnjė nėpėr kėmbė, qė kėrkonte edhe kujdesje, nuk jepej. Luftonte me njė taktikė tė ēuditshme qė i befasonte kundėrshtarėt. Shtinte dhe qėllonte mirė, herė nga njėra, herė nga tjetra dritare e kullės, sa krijohej bindja se brenda nuk ishte njė, po nja dhjetė veta! Kur shtėpia sulmohej me tė shtėna dhe mbėshtillej nga tymi e zjarri, Tahiri, si tė ishte vrarė e linte pushkėn mbėshtetur nė dritare me tytė gjysmė jashtė. Milicėt sė pari pritnin, pastaj thėrrisnin e shtinin, por ai nuk ndihej i gjallė! Sapo ata ngjiteshin me shkallė deri te dritarja, kėrciste revolja apo bomba. Nga dy-tre milicė binin lėmsh tė vrarė a tė plagosur. Atė ditė nė kėtė mėnyrė njėsiti i policisė speciale pėsoi disa herė.

            Milicėt qė filloi t'i kapte paniku nuk po i bindeshin mė Francit. Pati raste kur u shanė dhe sa nuk u vranė me armė mes vete! ”A po do qė tė vritemi tė gjithė nė Prekaz? A nuk e sheh se si na ka larė me gjak!”, – i tha njėri nė grindje e sipėr komandantit Franc, i cili iu kėrcėnua: “Unė komandoj kėtu. Nuk ka tėrheqje pa i vrarė tė gjithė. Edhe me topa do ta rrah kėtė vend, do t’i djeg edhe themelet e kėsaj kulle!”

 

     

 SI U VRA TAHIR MEHA

 

            Tėrė ajo ditė u pėrshkua me luftime herė tė rrepta e herė mė tė matura. Vetėm sa kishte filluar rėnia e muzgut tė parė e mė kėtė edhe fundi i asaj dite tė pėrgjakur. Menduan se nėpėr errėsirė do tė futeshin mė lehtė nė kullė. Kėshtu edhe vepruan. Pas njė heshtjeje, relativisht tė gjatė, njėri nga milicėt e mori njė sėpatė dhe iu afrua derės sė hyrjes qė ta thyente. Tahiri nuk ndihej i gjallė. Menduan se e kishin vrarė, por jo, nuk doli ashtu. Nė momentin kur milici filloi ta godiste derėn e kullės me sėpatė, u dėgjuan dy krisma dhe britmat e milicit. Franci duke bėrtitur me tė madhe urdhėroi ndėrprerjen e tė shtėnave. Ai kėrkoi tanksin.

            Nė atė ēast Tahiri, qė qėndronte pranė dritares, iu tha me zė tė lartė: “Deri nė mėngjes do t’iu vras tė gjithėve!” Prapė pasuan breshėri tė shtėnash. Njė nga milicėt e kėsaj njėsie ishte ngritur gjysmė nė kėmbė dhe nuk po e ndėrpriste rafalin, ngase ishte humbur fare. Nė atė moment Tahiri, qė nga korridori i shtėpisė, duke e pasur pėr orientim flakėn e armės sė kundėrshtarit, e godet milicin nė lule tė ballit!

            Franci prapė urdhėroi ndėrprerjen e zjarrit. Ai po ashtu urdhėroi qė tė vendoseshin reflektorėt, qė ta zbulonte Tahirin po tė ikte nėpėr errėsirė. Kėrkoi qė me anė tė tanksit tė rrėzohej shtėpia. Ora po i ofrohej njėzetenjėshit, pra nėntė e natės. Atė natė askush s’mund tė llogariste se do tė dilte i gjallė,mėngjesi ishte larg!… Tahiri po i hante njė nga njė milicėt e njėsisė speciale! Tahiri e kishte nuhatur planin e Francit. Pa dyshim se i kishte dėgjuar edhe urdhėratė e Francit, prandaj ishte bėrė gati edhe pėr kėtė. Kur tanksi theu derėn e hyrjes dhe rrėzoi pjesėn e parė tė murit tė kullės, Tahiri po qėndronte mbi trarėt e katit tė dytė qė kishin mbetur varur. Kur tanksi u tėrhoq mbrapa pėr nė oborr, qė ta godiste pjesėn tjetėr tė murit, Tahiri, kėrceu mbi tanks. Duke e parė rrezikun se po zbulohej nga reflektorėt e shumtė, kėrceu nga tanksi dhe arriti ta kalonte edhe pritėn e parė! Mirėpo, kur i afrohet gardhit tjetėr tė arės, diku rreth 80 metra larg shtėpisė, diktohet nga prita e dytė e cila shkrehu dy rafalė tė pėrnjėhershme, qė u shoqėruan me dy krisma tė forta tė njė arme tė rėndė.

            Nė orėn 21,15 minuta, mė13 maj 1981, u vėrtetua vrasja e Tahir Mehės. Nė kontrollin e parė qė ia bėnė ia gjetėn: njė revole tė markės “Valter” me njė ēantė rripi nė krah me rreth 30 predha, njė pushkė M 48 me 200 predha, katėr bomba dore, njė thikė dhe njė copė bukė misri nė xhep, tė cilėn e kishte kafshuar dy-tri herė gjatė asaj dite. Nė xhepin tjetėr kishte edhe rreth gjysmė pakete cigare dhe njė ēakmak.

    

  RĖNIE MADHĖSHTORE

 

            Tahiri kishte mbyllur sytė. Flokėt e krehur mbrapa, dhe mustaqet sapo tė lėshuara i rrinin bukur. Tė veshur kishte njė kėmishė ngjyrė tė kaltėr tė ēelur dhe xhaketė e pantallona tė kaltra paksa nė tė mbyllur. Edhe pas rėnies, sikur po i buzėqeshte Kosovės. Nėntė plumba e kishin marrė nė trup, shtatė prej tė cilėve nė gjoks dhe dy nė anėn e djathtė tė kraharorit. Tamam si dikur Gjergj Elez Alinė! Me nėntė plagė nė trup!…

 

 

 

            Tahir Meha ra nė moshėn 38 vjeēare. Ra sepse mė shumė e deshi lirinė se jetėn.

           Ra se bashku me babanė plak Nebihun 71 vjeēar. A ka diēka mė madhėshtore dhe mė tė fuqishme, se kur njė prind bie nė mbrojtje tė fėmijėve dhe tė familjes sė vet? A ka diēka mė madhėshtore, se kur njė trim bie duke e mbrojtur bashkėluftėtarin e vet? A ka diēka mė madhėshtore se kur njė luftėtar bie nė mbrojtje tė dinjitetit tė vet kombėtar, nė mbrojtje tė atdheut tė vet? Akte tė tilla, qė i njeh historia jonė, do tė pėrsėriten edhe mė vonė edhe nga tė tjerėt. Do tė pėrsėriten edhe me Jasharajt e mėdhenj tė Prekazit!

            Tahir Meha ra duke e lėnė tė hapur rrugėn e luftės pėr liri, tė cilėn mė vonė do ta vazhdojnė me pėrkushtim bijtė e popullit tonė, pjesėtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ata pėr t'i realizuar aspiratat shekullore dhe amanetin e qindra dėshmorėve, sė bashku me ta edhe atė tė Tahirit, vranė me pushkė robėrinė e gjatė.

            Trimat si Tahiri janė tė rrallė. Tė biesh pėr atdhe ėshtė njė fat i madh. Ky fat nuk i buzėqesh ēdonjėrit. Ai u buzėqesh vetėm atyre qė janė pėrjetėsisht tė pėrkushtuar ndaj ēėshtjes sė madhe tė atdheut. Atyre qė ēdoherė janė nė shėrbim tė kombit. Pra, ky fat i buzėqeshi edhe Tahir Mehės!

     

 VARRIMI I TAHIR DHE NEBIH MEHĖS

 

            Nė mėngjesin e hershėm tė 15 majit, pasi qė organet e sigurimit kishin konstatuar vdekjen e Tahirit dhe tė Nebihut, kishin urdhėruar familjarėt e tyre qė t’i varrosnin sa mė shpejt, pa prani tė njerėzve e pa rite fetare. Madje UDB-ja, kishte urdhėruar qė tė mos organizonin as pritje pėr ngushėllime!

            Shokėt, miqtė, dashamirėt dhe bashkėfshatarėt e tij nuk kishin ndenjur duarkryq. Nuk e kishin pėrfillur ndalesėn e organit tė lartpėrmendur. Pos tė afėrmit e Tahirit, atė ditė pėr tė marrė pjesė nė ceremoninė e varrimit, kishin shkuar edhe Shaban Jashari me dy tė bijtė, me Hamzėn dhe me Ademin, Hajredin Celi, Bislim Bislimi e shumė tė tjerė. Ata ishin tė vendosur qė tė dy trimat t’i pėrcillnin nė mėnyrėn mė tė mirė dhe mė madhėshtore pėr nė banesėn e tyre tė fundit – pėr te varrezat e Mehajve.

            Po i pritnin njerėzit qė vinin. Po i pėrgatitnin e arkivolet. Po pėrgatitej dreka qė do tė shtrohej pėr nderė tė tė rėnėve. Kishin ftuar edhe hoxhėn pėr tė bėrė ritet fetare. Ishin mbledhur rreth 60-70 burra qė do t'i pėrcillnin martirėt.

            Nė ballė tė oxhakut si gjithmonė ishte Shaban Jashari. Ai i printe bisedės sė burrave nė odė. ”Ne kemi pėrjetuar mjaft, por kėshtu nuk ka ndodhur as nė kohėn e Turkut. Tė ēohet nė kėmbė njė hyqymet i tėrė e tė luftojė me dy veta, kjo nuk ėshtė dėgjuar ndonjėherė! Tahiri dhe Nebihu ishin njerėz tė mirė. Ata gjatė gjithė jetės sė tyre, askujt nuk i kanė bėrė kurrė asnjė tė keqe. Ky pushtet ia ka plagosur edhe vajzėn dhe ia ka trenua familjen!” – e shprehte pėrnjėherėsh urrejtjen dhe dhimbjen Shaban Jashari.

            Vetė Shaban Jashari, me tė dy bijtė, Ademin dhe Hamzėn, e kishte marrė pėrsipėr rregullimin e arkivoleve. Nė fillim i nderuan trimat duke ndenjur gatitu. Nė prani tė dhjetėra a mė shumė burrave, Ademi, qė nė atė kohė i kishte vetėm njėzet e gjashtė pranvera, foli me zė para tė gjithėve:

            - “Ne do ta vazhdojmė rrugėn e Tahir e Nebih Mehės. Do tė hakmerremi dhjetė fish pėr ta. Do tė hakmerremi pėr tė gjitha tė zezat qė ky pushtet po i ushtron mbi ne!”

- Biro-o! Je i ri. Burrat nuk flasin para kohe – ia priti Shabani.

Ademi e pa babanė e vet me habi. Ishte shumė i mllefosur dhe nuk e fshihte dot urrejtjen.

- "Kėtė do ta shohim!” – e pėrfundoi trimi dialogun duke marrė vendim tė prerė nė vete qė ta vazhdonte rrugėn pėr liri pa e marrė parasysh ēmimin e saj.

            Tahirin dhe Nebihun, me tė gjitha nderimet e mundshme, i varrosėn diku rreth orės 16 tė asaj dite. Pas varrimit tė pranishmit, tė prekur thellė pėr kėtė tragjedi, filluan tė shpėrndahen secili nė drejtimin e vet.

            Milicia vendosi ēadrėn nė lėmėn e kullės sė Tahir Mehės ku do tė qėndrojnė pėr njė kohė tė gjatė. Pėr gjashtė muaj tė tėrė u bėnė ekspertiza tė shumta. Nė vendin e ngjarjes erdhi edhe vetė Franjo Herleviq. Ata nuk po gjenin shpjegim. Nuk mund tė besonin qė nga kjo kullė njė person t'i vriste tė gjithė ata milicė! "Ku e ka kryer Tahiri shkollimin ushtarak?" "A mos ka qenė ndonjėherė ilegalisht nė Shqipėri, pėr t'u stėrvitur?"- pyesnin Franjo Herleviqi dhe milicėt e pranishėm pa gjetur pėrgjigjen. As mjekėsia ligjore nuk kishte pėrgjigje. Tė gjitha vrasjet ishin bėrė vetėm me nga njė plumb tė sė njėjtės armė! Gjyqtari hetues i “rastit Mehaj”, Rexhep Kaēaniku, para njė viti (mė 2003) nė njė akademi pėrkujtimore, kushtuar Tahir Mehės pat thėnė:”Tahir Meha nuk ka shtėnė kurrė dy herė nė tė njėjtin milic!”…

            Pas shtatė muaj paraburgimi, nė mungesė faktesh e provash, lirohen Mehmet dhe Beqir Meha. Organet e SPB-sė i kishin thėnė Beqirit qė ta rrėzonte kullėn e Tahirit. "Pushteti do tė ndihmojė qė ta ngritsh njė tė re nė vend tė saj pėr t’i strehuar fėmijėt e Tahirit qė kanė mbetur pa kulm mbi kokė!"-i kishin thėnė Beqirit. ”Ju ma keni vrarė vėllain edhe babanė. Ma keni plagosur vajzėn e vėllait e cila ka mbetur invalid i pėrjetshėm,ia keni rrėnuar edhe shtėpinė dhe tani po kėrkoni qė unė ta vrasė kullėn e Tahirit pėr sė dyti! Pėr kėtė edhe do tė mė paguani!… Kjo ėshtė ndihma qė mė ofroni ju mua! Si s’keni turp, mor tė mjerė – ua kishte pėrplasur Beqiri mu nė surrat.

            Pushtuesit nuk kėnaqeshin vetėm me vrasjen e Tahirit e tė Nebihut. Ata donin qė t'i fshinin edhe gjurmėt e asaj rezistence. Kėta tė mjerė harruan se populli ynė nuk i harron heroizmat e bijve tė vet qė lanė vulė tė pashlyeshme nė histori. Ata nuk mund ta kuptojnė se kjo kullė, si edhe ca kulla tė tjera, qė u goditėn pėr shkatėrrim nga tanku i tyre, i kanė themelet nė zemėr tė popullit, ato nuk rrėnohen kurrė. Kulla e Tahir Mehės do tė mbetet pėrjetėsisht si kullė-legjendė, ashtu siē ka mbetur kulla e Kamer Loshit, e Oso Kukės, e Azem Bejtės,dhe shumė kulla tė tjera nė tokat shqiptare- pėrmendore tė historisė sonė tė lavdishme.

    

 TAHIR MEHA HYRI NĖ KĖNGĖ

 

            Pa i pėrfillur kėrcimet e UDB-sė, populli u solidarizua shpirtėrisht me familjen Meha. Te varri i Tahirit dhe Nebihut me dhjetėra herė u vunė kurora lulesh dhe banderola me shkrimin: ”Lavdi veprės dhe jetės sė Tahir e Nebih Mehės!” U vunė flamuj mbi varrezat dhe mbi kullėn e tyre legjendė. Nė tėrė Kosovėn e mė gjerė, nė oda, nė tubime, nė dasma e ahengje apo edhe nė rast morti bisedohej me respekt pėr qėndresėn heroike tė Mehajve. Nė veēanti vihej nė spikamė jehona e pushkės sė tyre pėrmes sė cilės i treguan pushtuesit se shqiptarėt pėr lirinė e vet janė tė gatshėm ta pėrdorin edhe armėn. Qėndresa heroike dhe akti i sakrificės e flijimit pėr liri u bėnė motiv frymėzimi pėr rapsodėt qė nėpėr oda me tingujt e ēiftelisė, jo vetėm qė e pėrjetėsonin shembullin e tyre, por edhe e pėrcillnin mesazhin se si duhet tė luftohet e tė sakrifikohet pėr lirinė e atdheut:

 

Babė e bir janė t’uj luftue,

Me flakė kulla asht mbulue.

Sa bajnė luftė, sa janė t’uj knue,

Kishe thanė se janė Drangue!

Shumė janė vra, s’po mujnė me i ēue

Po dojnė tanė, ata me i farue!…

 

Rapsodi popullor pėrshkruan luftėn e pabarabartė tė dy vetave, babė e bir, tė cilėt me njė armatim krejt modest, luftojnė kundėr njė ushtrie qė pėrpos armėve tė tjera pėrdor edhe tankun:

 

Kush po e ndez o pushkėn flakė?

Tahir Meha me babėn plak.

N’kullė tė madhe o nė malėsi,

Ballė pėr ballė me njė ushtri!

Po shkrijnė hekur babė e djalė,

S’po dorėzohen pėr tė gjallė

Tanksa e topa i kanė ndalė!…

 

Nė spikamė vihet, qėllimi i lartė, qė e pėrligj luftėn dhe sakrificėn pėr liri, i personazheve tė ngjarjes qė shpeshherė marrin pėrmasa mitike:

 

Luftuan trimat pėr liri,

Dogjėn kullėn rrafsh me tokė.

Gjakun dhanė ata pėr shqiptari,

S’durojnė rob me kanė nėn Serbi...

 

Krijuesi popullor na e pėrshkruan edhe vendin e kullės ku ėshtė pozicionuar Tahiri. Me dashuri flitet edhe pėr bashkėluftėtarin e tij Nebihun, "babėn plak", i cili e kishte ndarė mendjen tė luftonte me tė birin kundėr pushtuesit deri nė vdekje. Lufta ėshtė e pabarabartė dhe e ashpėr, por qėllimi i lartė fisnik dhe vendosmėria e dy vetave, bėjnė qė numri i armiqve tė vrarė tė jetė tejet i madh:

 

Tahir Meha n’t' dytin kat,

Luftė po bėnė me Beligrad,

Ka qėllue me babėn plak,

Po donė kullėn me djegė flakė

S’kanė vra shumė veē shtatėdhjetė e shtatė!…

 

Luftėtari ėshtė i vetėdijshėm se e drejta ėshtė nė anėn e tij, andaj edhe pse ėshtė vetėm me babanė kundėr njė ushtrie, gjen forcė morale qė tė qėndrojė dhe tė tregojė epėrsi nė atė luftė:

 

Tahir Meha del n’frengji,

Kėqyr ushtrinė ai me dylbi

Po ma thėrret babėn e vet:

"Ēinro babė e ban gajret,

As ni shka mos me na pshtue

kam ba njetin tanė me i farue!”…

 

Moralisht, po aq lart, qėndron edhe babai i Tahirit, Nebihu. Ai pėr as njė ēast nuk tėrhiqet nga flakėt e luftės. Nuk i dhimbset aspak jeta por shpreh kėnaqėsinė se e ka shpaguar veten shumėfish:

 

Nebih Meha ēka po thotė:

"O Tahir, o djali jem,

Baba vetėm o ty nuk t’lenė.

Ka vra baba kapetana,

A po i nien si po u shkon gjama!

Kemi kullėn krejt prej guri,

S’po ia len as topi murit!

Po valon nė kulm flamuri,

Shtatė deri tash ua ka lanė plumbi!

Se po vdes s’po mė dhimet jeta,

Kapetanin mora, me shtatė veta!…

 

Tahir dhe Nebih Meha, me luftėn e sakrificėn pėr liri fitojnė admirimin e popullit qė shprehet nė vargjet shumė tė popullarizuara tė epikės sonė, qė kėngėtari i ka pėrshtatur edhe pėr kėtė rast:

 

Lumja kulla o kanė ka mrena

Tahir Mehėn o me shtatė zemra…

 

Rezistenca e Tahir Mehės u bė simbol i krenarisė sonė kombėtare. Jehona e pushkės sė tij do tė shoqėrohet edhe me krismat e armėve tė UĒK-sė qė arriti ta shporrė armatėn jugosllave nga Kosova:

 

Ajo pushka e Tahirit,

Nis e shkrep nė dorė t’Beqirit.

Pushka e tij o nizet vjet

N’ballė armikun e godet.

Bashkė tre burra vijnė tė varri,

Ni be bon Adem Jashari:

"Veē ky shteg e veē kjo udhė

Sjell lirinė o me flamurė!”…

 

     

QĖNDRESĖ KRENARE DHE SHPRESĖDHĖNĖSE

 

            Ngjarjet madhore tė pranverės sė vitit 1981, popullin tonė e zgjuan nga letargjia qė e kishte kapluar. Demonstratat, nė kuadėr tė saj edhe rezistenca e Tahir Mehės, e ēorėn para botės maskėn e “vėllazėrim-bashkimit”, nėn tė cilėn serbėt i fshihnin dhėmbėt e urrejtjes patologjike kundėr shqiptarėve.

            Pėrkundėr masave represive qė i ndėrmori pushteti shtypės, demonstratat e atij viti dhe qėndresa heroike e Tahir Mehės u mirėpritėn nga populli dhe ngjallėn krenarinė kombėtare. Qėndresa e Tahir Mehės, u ngrit nė shkallė simboli dhe i dha zemėr rinisė shqiptare. Rėnia heroike e Tahir Mehės dėshmonte bindshėm se sakrifica pėr liri ėshtė akti mė sublim nė jetėn e individit dhe tė njė populli. Qėndresa dhe sakrifica e tij, qė forconin traditėn e luftės pėr liri, rivėrtetuan idenė se lufta pėr liri, bartėse e sė cilės do tė behėt Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, mund tė realizohet me sukses pa marrė parasysh epėrsinė e pushtuesit.

            Pėr luftėn dhe rėnien e Tahirit shkruan gazetat e shumta nė Kosovė dhe jashtė saj. Parandjenja e Tahirit, tė cilėn e shprehte duke thėnė: "Djem, kur tė luftoj unė do tė shkruajnė gazetat!", u bė realitet. Lufta dhe akti i rėnies sė tij do tė shėrbejnė si burim frymėzimi qė tė shkruhen sa e sa poezi, sa e sa libra dhe do tė krijohen sa e sa e vepra nė fushat e ndryshme tė artit.

            Ngjarjet e vitit 1981 dhe rėnia e Tahir Mehės, nė mbrojtje tė dinjitetit personal e kombėtar, hynė edhe nė fjalorin e analizave dhe polemikave tė diplomatėve dhe instancave mė tė larta shtetėrore. Ato trazuan edhe marrėdhėniet ndėrshtetėrore edhe ashtu tė acaruara, ndėrmjet Shqipėrisė dhe Jugosllavisė, mu pėr shkak tė ēėshtjes sonė kombėtare qė kishte mbetur e pazgjidhur. Shqipėria, nė atė kohė, e vetėdijshme se lufta pėr liri nuk do tė ndalej me propagandė dhe me masa represive, i drejtohet Jugosllavisė me tonin mė profetizues e mė kėrcėnues: ”Zotėrinj tė Beogradit, mos luani me zjarrin se vetė do tė digjeni nė tė!” Dhe vėrtet ashtu ndodhi. Demonstrata e vitit 1981, aktet heroike si ato tė Tahir e Nebih Mehės dhe lufta ēlirimtare tė UĒK-sė, ia bėnė varrin Jugosllavisė prej nga nuk arriti tė dilte dot.

     

SIMBOL TRIMĖRIE E SAKRIFICE PĖR ATDHE

 

            Shėrbimi sekret i ish-Jugosllavisė, kishte punuar nė Kosovė nė mėnyrė qė sa mė shumė shqiptarė t'i fuste nė shėrbim tė vet. Kėta tė mjerė, qė nuk ishin pak, spiunonin edhe nėnėn e tyre poqė se e zinin duke folur, apo duke punuar kundėr pushtuesit, Jugosllavisė sė Titos. Spiunėt, tani me vepra konkrete, duhej ta tregonin besnikėrinė ndaj Serbisė e Jugosllavis. Demonstratat e atij viti dhe rezistenca si ajo e Tahir Mehės, nga pushtetmbajtėsit, u zgjodhėn si terren i pėrshtatshėm qė t’i sprovonin shėrbėtorėt e vet. Duke i shfrytėzuar rezultatet e gjahut tė tyre, regjimi i Beogradit arrestoi dhe burgosi njė numėr tė madh shqiptarėsh, sidomos tė rinj, mbi tė cilėt u ushtruan dėnime dhe tortura drakonike dhe filloi ta zbatojė procesin famėkeq tė diferencimit ideo-politik.

            Pėr ta dėnuar Tahir Mehėn dhe qėndresėn e tij u organizua njė fushatė e tėrė propagandistike. U ngritėn nė kėmbė tė gjitha mekanizmat shtetėrore. Pėrfaqėsues tė LSPP-sė dhe tė LKJ-sė mbanin mbledhje jo vetėm nėpėr qendra, por edhe nėpėr bashkėsitė lokale tė fshatrave tė Kosovės. Nga ana e tyre, nė ato takime, Tahiri etiketohej si armik, bandit, kriminel, ballist e bir ballisti. Kryetar i LSPP-sė i asaj kohe pėr komunėn e Skenderajt nė njė intervistė qė i kishte dhėnė gazetės “Borba” dhe gazetave tjera tė Beogradit, pasi i pėrsėrit si papagall edhe njė herė etiketat e mėparshme, pėrfundon se "Tahiri, bashkė me babėn e tij, si armiq qė ishin, e kishin merituar plumbin e pushtetit komunist tė Jugosllavisė.”

            Pėrkundėr fushatės propagandistike, pėrkundėr arrestimeve tė shumta, pėrkundėr dėnimeve dhe torturave mė tė egra populli as nuk mashtrohej e as nuk frikėsohej. Ai e kishte tė qartė se bartės tė kėsaj fushate ishin kumbarėt e Miliē Kėrstave, qė me baballarė e gjyshėr u kishin shėrbyer tė huajve. Sa mė shumė qė pėrpiqeshin pėr ta njollosur figurėn e Tahir Mehės, ata para popullit po njollosnin veten e tyre, po bėheshin sinonim i turpit, qė mund tė lahej vetėm me ndėshkimin qė populli i bėn tradhtisė.

            Populli, Tahir Mehės dhe tė gjithė atyre qė ishin ngritur kundėr padrejtėsive dhe shtypjes, ua dha vendin e merituar duke u ngritur edhe kėngė lavdie. Tahir Meha, me qėndrimin, luftėn dhe rėnien e tij, nė ndėrgjegjen tonė kombėtare po ngrihej nė simbol trimėrie e sakrifice pėr atdhe.

     

“BISHTI I SĖPATĖS MA SHPETOI JETĖN !”

 

(Intervistė e njė milici tė njėsisė speciale qė plumbi i Tahir Mehės e kishte qėlluar nė sy)

            Kėtė intervistė e kam lexuar nė gazetėn e ilustruar serbe “Star”, me titullin “Bishti i sėpatės ma ka shpėtuar syrin .” nė burgun “Zabela” tė Pozharevcit, ku po vuja dėnimin pėr demonstratat e mėdha studentore tė vitit 1981.

             Meqė nuk kam pasur mundėsi ta ruaj intervistėn apo ta gjejė mė vonė, fragmentet qė pasojnė i kam nxjerr nga memoria ime ku janė fiksuar e konservuar deri nė ditėt e sotme:

   - "Diku nė orėt e mbrėmjes, pasi humbėm shumė shokė, vėrtet nuk dinim mė se si tė vepronim. Kishim shtėnė aq shumė sa qė kishim pėrshtypjen se as mizat nė kullė nuk kishin shpėtuar. U ndalėm. Pritėm nja 10-15 minuta. Nuk po shihej, nuk po dėgjohej asnjė lėvizje! E mora njė sėpatė dhe me shumė kujdes u ofrova te dera e kullės. Fillova ta goditja derėn. Pas ēdo goditje fshihesha prapa murit. Kurrfarė reagimi nga brenda. Krijova bindjen se Tahiri ishte vrarė. Me qėllim qė tė futesha brenda, fillova tė goditja derėn pandėrprerė. Nė ēast mu duke sikur dėgjova ca hapa tė lehtė dhe ndala. Prapė qetėsi. Mendova se mė kishin mashtruar veshėt. Pėrsėri vazhdova me goditje. Mė befasuan dy tė shtėna revoleje. “Oh nėnė!” – bėrtita dhe dhashė alarmin pėr ndihmė duke e mbajtur syrin me tė dyja duart.

            Nė bazė tė ekspertizės qė ėshtė bėrė mė vonė ėshtė konstatuar se njėri plumb e ka goditur saktėsisht bishtin e sėpatės qė e ka bėrė plumbin ta ndėrrojė drejtimin. Pra, bishti i sėpatės ma shpėtoi jetėn! Plumbi tjetėr me ka kapur nė syrin e djathtė. Nuk e di se a do tė mė shpėtoj syri?” – pohonte nė atė intervistė milici serb nga Peja.

     

 TAHIR MEHA E THEU MITIN E “PATHYESHMĖRISĖ“ SĖ JUGOSLLAVISĖ

 

            Ishte krijuar pėrshtypja se Jugosllavia ishte ndėr shtetet mė stabile nė rajon e mė gjerė. Ajo, madje, shtirej si shtet i painkuadruar dhe si vend ideal ku respektoheshin tė drejtat e plota tė pėrkatėsive tė ndryshme etnike. Propagandohej se edhe ushtarakisht ishte ndėr shtetet mė tė forta nė Evropė! Sa i pėrket respektimit tė tė drejtave, ishte e kundėrta. Ajo, me tė dyja kėmbėt, nė veēanti po i shkelte tė drejtat e shqiptarėve, pastaj tė boshnjakėve, tė romėve, tė turqve e tė popujve tė tjerė qė nuk ishin sllavė. Ishte shndėrruar nė njė ferr tė Ballkanit dhe Evropės, qė pėr fat tė keq bota kėtė do ta vėrejė shumė me vonesė. Mirėpo, edhe pse mjegulla e propagandės kishte errėsuar qiellin, ajo do tė shpėrndahej me diellin e parė, qė filloi tė shndriste nė Kosovė.

            Pėrmes borxheve nė formė kredie, Titoja, qė e bindi botėn se Jugosllavia ishte njė shtet demokratik, mundi pėrkohėsisht ta kalonte krizėn ekonomike dhe tė krijonte iluzione se ekonomia e kėtij shteti edhe nė tė ardhmen do tė kishte perspektivė. Por, borxhi prej 29 miliardė dollarėsh, qė zyrtarisht u pranua pas vdekjes sė tij, eksploatimi i pasurisė sė Kosovės dhe i regjioneve tė tjera pėr dekada me radhė dhe shkelja e tė drejtave kombėtare, veēanėrisht tė atyre qė nuk ishin sllavė, dhanė efekte tė kundėrta.

            Demonstratat e fuqishme tė pranverės sė vitit 1981 dhe pushka e Tahir Mehės, qė i dhanė njė grusht tė fortė propagandės false tė Jugosllavisė, ia ēorėn maskėn faqe botės dhe e thyen mitin e rrejshėm pėr pathyeshmėrinė e saj.

    

KULLAT DHE SHTATORET QĖ MUNGOJNĖ ! -  (Kapitull mė vete)

 

            Po binte njė borė e dendur qė ma dėshironte shpirti ta shikoja. Pėr njė ēast i harrova tė gjitha brengat dhe rrėshqita nė thellėsinė e mendimeve. Shkova nė vitet e rinisė kur miklimi i flokėve tė borės mė mahniste, mė bėnte pėr vete dhe mė joshte qė tė dilja e tė shėtitja nė natyrė. Vendosa tė udhėtoja larg e mė larg. Mora makinėn dhe gati si nė ekstazė po e ngisja nėpėr rrugėn gjarpėrore tė shiritit tė zi tė asfaltit. Nė udhėtim e sipėr, gropat e asfaltit mė sollėn nė vete. Fillova tė mendoja pėr infrastrukturėn qė mungon, pėr ekonominė dhe bujqėsinė e pazhvilluar, pėr papunėsinė e tė rinjve, pėr problemet e shkollimit... Mendja mė shkoi edhe tė monumentet qė tregojnė lashtėsinė tonė, te shtatoret dhe te arkitektura jonė tradicionale e bashkėkohore qė gjenden nė gjendje mė se tė keqe.

            Te njė kthesė nė tė majtė e lash asfaltin e mplakur, tė cilit koha ia kishte brejtur shtatin dhe mora rrugėn krejt gropa nė drejtim tė Prekazit. Mu kujtuan shokėt e burgut si: Afrim Zhitia, Fadil Vata, Bardhyl Mahmuti, Sherif Krasniqi, Nezir Myrta, Sami Kurteshi,Halil Selimi etj. Dhjetėra herė me ta kishim biseduar se kur ta bėjmė shtetin tonė, kujdes tė veēantė do t’u kushtonim dėshmorėve tė kombit tonė. Qė atėherė ka kaluar shumė kohė. Janė bėrė shumė pėrpjekje. Ėshtė bėrė edhe luftė, por aspiratat tona ende nuk janė realizuar. Ende nuk e kemi bėrė shtetin! Prandaj na mungojnė kullat, na mungojnė shtatoret…, i mungon Prekazit njė shirit asfalti, i cili do ta pėrshkonte atė mes pėr mes, qė nga kulla e Ahmet Delisė e deri tė kulla e Adem Jasharit. Mė ra nė sy Kompleksi i Jasharajve, ku punėt pėr ndėrtimin e tij kishin mbetur nė fillimin e tyre!

            Nė hyrje tė lagjes sė parė tė Prekazit, lagjes sė Hasanajve, pashė disa fėmijė tė cilėt po loznin nėpėr borė. Ata, as qė donin ta dinin pėr ato qė unė po mendoja. Ishin tė lumtur. Ua pata zili. Ata si fėmijė duhet tė luajnė e tė rriten. Ata duhet t'i gėzohen tė ardhmes, por qė tė kenė tė ardhme tė lumtur e tė sigurt, duhet tė dinė edhe pėr tė kaluarėn. Duhet tė dinė pėr tė gjithė ata qė pėr tė mirėn e tyre kanė dhėnė ēdo gjė nga vetja e vet, madje edhe jetėn.

            Arrita te shkolla "Azem Bejta". Rruga, si edhe mė parė, si mos mė keq. Mungonte edhe uji, qė pėr tė gjithė, por pėr nxėnėsit nė shkollė ėshtė mė se i nevojshėm. Vazhdova rrugėn. Jo shumė larg saj mė ranė nė sy muret gati tė shembura tė kullės sė Tahir Mehės! Nė mungesė tė shtetit, sot, Drenicės e Kosovės, i mungojnė kullat e shtatorėt e Ahmet Delisė, e Azem Bejtės, Shaqir Smakės, Nak Berishės, Kamer Loshit, Mehmet Delisė, Qerime Radishevės, Shaban Polluzhės, Mehmet Gradicės, Miftar Bajraktarit, Jetullah Rezallės, Shasivar Alisė e plot e plot kulla tė  tjera, monumente historike e shtatore, nga tė cilat kėta fėmijė, por edhe tė tjerėt do tė mėsonin pėr tė kaluarėn tonė tė lavdishme.

            Me kujtohet ishin ditėt e sprovės sė madhe,ditėt kur djemtė e radhitur nė grupet e para tė njėsiteve tė UĒK-sė, po bėnin provat e para nė teren. Isha me Zymer Mehėn,po kalonim pranė varrezave tė Mehajve pėr tė parė se si i kishin rregulluar ato. Ishte njė pranverė e hershme,Zymeri befasisht me pyeti:

            ”A thua rruga qė e bėnė shumė trima tanė e sė bashku me ta edhe Tahiri,vetėm me kaq do tė pėrfundoj?”Nga viti 1981 e deri atė kohė kur po bisedoja me Zymerin, sikur kishte kaluar goxha dhe gjėrat nuk po lėviznin me hapin e duhur,apo nuk po i vėrenim ne?Ē’ti thosha Zymerit…Diēka po pėrgatitej,diēka po punohej,mirėpo pėr ti thėnė atij sikur ishte ca herėt…Megjithatė i thash:”Zymber,diēka ėshtė duke lėvizur,me kohė do ta shohim tė gjithė,do tė ketė punė dhe vend pėr angazhimin e tė tė gjithė neve!”Edhe sot e gjithė ditėn,pra edhe pas luftės ka vend qė tė angazhohemi qė tė gjithė,pėr sendėrtimin e shtetit tonė pėr tė cilin shumė dėshmorė tanė e sė bashku me ta edhe Tahir Meha u martirizua nė altarin e lirisė.

            Me kujtohet kur me rastin e kujtimit tė pėrvjetorit tė dhjetė tė rėnies sė Tahir Mehės nė Prekaz,Hamėz Jashari (tani dėshmor i kombit ) nė njė beze me ngjyrė tė kuqe,me dorėn e vet, kishte shkruar: “LAVDI JETĖS DHE VEPRĖS SĖ TAHIR E NEBIH MEHĖS!”

     

 Shėnime pėr autorin

 

            Mehmet Bislimi u lind me 24 mars 1958 nė fshatin Prekaz i Epėrm, nė Drenicė.

Shkollėn fillore e ka mbaruar nė vendlindje, kurse gjimnazin nė Skenderaj. Nė Universitetin e Prishtinės ka studiuar shkencat e natyrore.

            Nė vitin 1981, pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare arrestohet dhe dėnohet burg. Pas daljes nga burgu mė 1986, veprimtarinė kombėtare e ka vazhduar nė gjirin e LPK-sė, ku ka pasur detyra me pėrgjegjėsi.

            Mė vitin 1994, pėr t'i shpėtuar arrestimit, ėshtė strehuar nė Zvicėr, ku vepron dhe jeton me familjen e tij.

            Gjatė luftės nė Kosovė ishte bartės dhe propagandues i Fondin ”Vendlindja Thėrret”. Gjatė mandatit tė QPK-sė (Qeverisė sė Pėrkohshme tė Kosovės) ka qenė pėrfaqėsues i pėrgjithshėm pėr informim pėr mėrgatėn nė kuadėr tė Ministrisė sė Financave. Pas luftės, nė dy kuvende, Mehmet Bislimi, zgjidhet kryetar i degės sė PDK-sė pėr Zvicėr.

            Me krijimtari letrare ka filluar tė merret qė herėt. Shkrimet e para i ka botuar nė gazetėn”Bota e re”nė Prishtinė, mė vonė nė revistėn”Alternativa”, nė Lubjanė dhe nė disa numra tė gazetės ”Rilindja”, qė botohej nė Zvicėr. Disa vjet ka shkruar pėr organin e LPK-sė “Zėri i Kosovės”qė botohej nė Zvicėr dhe pėr tė pėrkohshmen “Rruga jonė”- qė dilte nė  Francė. Nė "Zėrin e Kosovės" dhe te "Rruga jonė" me vite ėshtė paraqitur nė kėndin e humorit me nofkat “Ngucakeqi” dhe “Gjembi”. Kohė pas kohe shkrimet e tij kanė gjetur vend edhe nė gazetėn “Epoka e re”. Veprimtaria e tij letrare pėrfshin shkrime publicistike,anekdota, humor e poezi si dhe mendime tė urta. Deri me tani ka botuar katėr libra:

 

1. ”Anekdota popullore dhe satira autoriale”, Prishtinė 2002

2. ”Trėndafila maji” – poezi, Prishtinė 2002

3. ”Fjalė dhe gurė” – poezi, Prishtinė 2003

4. "Monografia pėr Tahir Mehėn ėshtė libri i tij i katėrt

Zvicėr, prill 2004

 

   Librin „KĖTU I THONĖ DRENICĖ - Tahir Meha – Monografi“ mund ta porositni nė kėtė adresė elektronike : mbislimi@freesurf.ch

     

 

 

 

 

 

Gratis Homepage von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!