Nė 10 vjetorin e rėnjes Heroike tė Zahir Pajazitit, Edmond Hoxhės dhe Hakif Zejnullahut 



GJASHTĖ ENIGMAT E NJĖ VRASJEJE TĖ TREFISHTĖ


  
     Shkruan: Bedri ISLAMI 

 

             

 

 Mė 31 janar tė vitit 1997, rreth orės 16.30 minuta, pikėrisht nė kufirin mes ditės dhe natės, ndodhi njėra nga betejat e para madhore tė pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Rrugės pėr njė mision tė veēantė, siē kishte bėrė tė njohur Komunikata nr. 30 e Shtabit Qendror tė UĒK-sė, nė afėrsi tė fshatit Pestovė, tre luftėtarė u ndeshėn me forca tė shumta tė policisė, tė sigurimit tė fshehtė dhe njėsi speciale serbe, tė pėrforcuara me helikopterė dhe tanke. Emrat e tė tre tė rėnėve nė pritėn e 31 janarit tashmė dihen. Ajo qė nuk dihet ende qėndron nė faktin se si ranė ata nė kėtė pritė, e organizuar sipas tė ashtuquajturės “ndjekje japoneze”, si kishte rrjedhur fillesa e ndjekjes sė tyre dhe ku e kishte gjenezėn e saj? Qė nuk kishte qenė njė ndjekje e rastėsishme, kjo ėshtė tashmė tepėr e qartė pėr tė gjithė. Qė nata e 31 janarit ose njė natė tjetėr e afėrt me tė, kishte qenė e pėrgatitur nė tė gjitha detajet nga sigurimi i fshehtė serb e bashkėveprues serbė, edhe kjo nuk do shumė mend tė jetė qartėsisht e kuptueshme.


Njėri nga tre tė rėnėt ishte Zahir Pajaziti, anėtar i Shtabit Qendror tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (mė pas Shtabi i Pėrgjithshėm) dhe njėkohėsisht anėtar i Shtabit Qendror Operativ tė saj. Figurė madhore e luftės. Komandanti i parė i Zonės Operative tė Llapit, njėri ndėr atentatorėt dhe organizatorėt mė tė mėdhenj tė luftės. Kishte ngritur nga pėrgjakimet e mėparshme ngrehinėn e re tė luftės nė Llap dhe kishte marrė me vete gjithēka tė mirė qė kishte pasur lėvizja ilegale e pas viteve ‘70-ta. Ndoshta mė shumė se gjithēka aty ishte mendimi dhe njėkohėsisht qėndresa me pushkė nė dorė e Ali Ajetit, pararendėsit tė tij, komandantit tė njohur tė Ēetės sė parė tė Llapit; ndoshta kishte marrė nga njė tjetėr llapjan i lavdishėm, Afrim Zhitia, komandanti i njėsiteve tė para tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės nė fundin e viteve ‘80-ta dhe drejtuesi politik i organizatės; ndoshta kishte marrė nga qėndresa e llapjanit tjetėr, Hasan Ramadanit, dhe duke u ngritur mbi gjithēka ishte bėrė traditė e sė mirės dhe e qėndresės, e kishte vendosur tė luftonte.



Zahiri ishte drejtuesi i njėrės nga degėt e mėdha tė luftės, qė mė pas, natyrshėm, ėshtė shkrirė nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Se kur ėshtė bėrė kjo shkrirje, nė cilin vit apo pas cilit takim, kjo nuk ėshtė e rėndėsishme. Sepse nuk ka tė bėjė aspak me ditėhyrjen e luftėtarėve tė Llapit nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Mė shumė se gjithēka, ky ėshtė njė aktbashkim i natyrshėm i degėve qė pėrbėjnė tė njėjtin lum apo i dallgėve qė pėrbėjnė tė njėjtin det. Duke qenė drejtues i njėrės nga degėt e mėdha tė luftės, ai ishte njėkohėsisht edhe njėri nga bashkėkrijuesit e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.


Edmond Hoxha ishte junikasi qė kishte ndėr mend tė krijonte pėrmasat e reja tė traditės sė tij familjare apo tė Kosovės. Duke qenė se nė moshėn gjashtėvjeēare, kur ishte ende fėmijė, kishte parė prangimin e burgosjen e tė vėllait tė tij tė madh, Xhavitit, duke qenė se nga kjo kishte parė se kishte pasur dhimbje, por nuk kishte pasur thyerje, ai kishte vendosur tė bėhej shtyllė e mosthyerjes, sado e dhimbshme tė kishte qenė kjo dhe sado e mundimshme tė kishte qenė rruga. Edmondi ishte studenti mes dėshirės pėr t’u bėrė ushtarak dhe njeri i shkencave, i riu qė kishte zgjedhur tė bėnte njė jetė ndryshe e megjithatė tepėr rinore; ndoshta mė shumė se gjithēka ai do tė niste njė rrugė qė njerėzit e tij e kishin hapur, me gjithė dhimbjen qė kishte mbartur ajo, me gjithė gjakimin qė kishin pėrjetuar e do tė pėrjetonin. Duke qenė mė i vogli nga fėmijėt, djali pas shtatė motrave, ai qe krejt natyrshėm thelbi i zemrės sė tyre, dritėsim nga jeta e prindėrve tė tij e, megjithatė, kjo nuk e bėri atė, dhe mendoj se nuk kishte se si ta bėnte, njė djalė tė ri, por tė plakur qė nė moshėn njėzetvjeēare, pra njė djalė plak njėzetvjeēar. Nė tė kundėrtėn, e gjithė ajo qė kishte lidhje me pėrkujdesjen ndaj Edit, me thelbėzimin e zemrės sė motrave dhe dritėsimin e prindėrve, ishte e lidhur me Kosovėn. Asnjėherė nė kullėn e Junikut dhe pėrgjithėsisht nė kullat dukagjinase dita e zakonshme e secilės stinė nuk ka qenė e shkėputur nga Kosova.


Hakif Zejnullahu ėshtė njė nga figurat mė tė pabujshme tė luftės. Si duket, edhe natyra e tij njerėzore ka qenė e tillė, e pabujshme. Ka njė kontradiktė mes heshtjes sė tij dhe punės sė bėrė prej tij. Nėse heshtjen e ka tė jashtėzakonshme, punėn e ka po ashtu tė jashtėzakonshme. Ėshtė njė nga rastet mė tė veēanta tė luftės, kur njė figurė e rėndėsishme si ai tė ketė qėndruar, me njė natyrshmėri tė thellė, nė vendin qė i ishte caktuar, si zėvendės i Zahir Pajazitit dhe ndihmės i tij, dhe e gjithė kjo tė ishte shumė e heshtur. Hakifi dhe Zahiri ishin jo thjesht nip e dajė, por kishin tė pėrbashkėt gjithēka tė virtytshme. Ai kishte virtytin e luftės dhe tė guximit, tė mosthyerjes dhe mosfjalėve tė mėdha, kishte identitetin e tij tė pashoq dhe njėkohėsisht merakun e gjithkundshėm pėr shokėt, i pafjalė e gjithsesi njė urė lidhėse mes komandantit tė zonės dhe luftėtarėve.


SI U VRANĖ DHE PĖRSE U VRANĖ ZAHIR PAJAZITI, EDMOND HOXHA DHE HAKIF ZEJNULLAHU?



Pra, nė pritė ishin tre luftėtarė. Do tė ishte e natyrshme qė menjėherė pas vrasjes sė tyre, nga njerėzit e zakonshėm, tė bėhej pyetja normale: si u vranė dhe pėrse u vranė Zahir Pajaziti, Edmond Hoxha dhe Hakif Zejnullahu?


Nė shkurtin e vitit 1997, ishte krejtėsisht normale tė bėhej pyetja si dhe pėrse u vranė, ndėrsa tani, pėr tė gjithė ėshtė e qartė pėrse u vranė, por ende jo e qartė, si u vranė. Sepse ajo qė ndodhi ndėrmjet fshatrave Pestovė dhe Maxhunaj tė Vushtrrisė, nuk ishte pėrgatitur me nxitim dhe shkujdesje nė tė premten e asaj dite tė 31 janarit, por kishte patjetėr njė fillesė tė mėhershme. Shtypi shqiptar i botuar nė Prishtinė, ngriti versionin se kjo nuk ishte asgjė mė shumė vetėm se vazhdim i dhunės qė kishte nisur, sipas komunikatės sė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme serbe, qė nga 22 janari 1997, dhe se versioni i paraqitur se ishin vrarė tre pjesėtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ishte veēse njė justifikim. Nė mbrėmjen e sė premtes, dy orė pas vrasjes, nė mediat serbe u dha Kumtesa e Shėrbimit Informativ tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė. Edhe sot, pas nėntė vitesh, kur rikthehesh nė leximin e saj, e ke tė qartė se ajo do tė ketė qenė e pėrgatitur qė mė parė, se vetėm pritej vendi, ora dhe momenti i vrasjes.


Mes tė tjerave mund tė lexosh: “Duke ndėrmarrė masa pėr zbulimin dhe ndėrprerjen e veprimtarisė ilegale dhe terroristike tė ekstremistėve shqiptarė nė rajonin e Kosovės, me rastin e privimit nga liria tė njėrit nga udhėheqėsit e tė ashtuquajturės Ushtri pėr Ēlirimin e Kosovės, e cila deri mė tashti e ka marrė pėrgjegjėsinė pėr kryerjen e sulmeve terroriste nė Kosovė, organeve tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Republikės sė Serbisė u ėshtė bėrė rezistencė e armatosur. Tė premten, mė 31 janar, nė afėrsi tė Vushtrrisė, nga automjeti i udhėtarėve nė tė cilin gjenden Zahir Pajaziti, nga i ati Qerimi, i lindur mė 1 nėntor tė vitit 1962, nė fshatin Orllan, KK Podujevė, ėshtė hapur zjarr nė pjesėtarėt e MPB-sė, me ē’rast ėshtė plagosur lehtė njė, ndėrsa u lėnduan dy veta. Nga zjarri i kthyer pranė Zahir Pajazitit e kanė pėsuar edhe ngasėsi i automjetit tė udhėtarėve, Hakif Zejnullahu, nga i ati Sabiti, si dhe njė person hėpėrhė i paidentifikuar. Zahir Pajaziti ishte njė ndėr udhėheqėsit e shtabit tė tė ashtuquajturės Ushtri pėr Ēlirimin e Kosovės, pėr tė cilin ekziston dyshimi i bazuar se ėshtė drejtpėrsėdrejti i kyēur nė organizimin dhe ekzekutimin e shumė akteve terroriste tė kryera nė regjionin e Podujevės, Prishtinės, Mitrovicės sė Kosovės dhe vende tė tjera. Te tė vrarėt janė gjetur armėt, nga tė cilat ėshtė shtėnė nė pjesėtarėt e MPB-sė. Personat kanė qarkulluar me dokumente personale dhe me leje te falsifikuara, tė cilat janė gjetur tek ata”.


Ky ėshtė thelbi i Kumtesės sė Shėrbimit Informativ tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė. Kjo Kumtesė ėshtė dhėnė nė mbrėmjen e 31 janarit 1997 thuajse nė tė gjitha mjetet e informimit nė gjuhėn serbe. Identiteti i Zahirit dhe i Hakifit ka qenė krejtėsisht i saktė, “megjithėse udhėtonin me dokumente tė falsifikuara”, ndėrsa identiteti i Edmondit ėshtė bėrė i njohur vetėm ditėn e diel, mė 2 shkurt 1997, megjithėse ėshtė cilėsuar, qė tė premten nė mbrėmje, si pjesėtar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Si duket ėshtė ditur se nė ndjekje ishin tre pjesėtarė tė UĒK-sė, por meqenėse Edmondi ishte bashkuar me Zahirin dhe Hakifin pak pas orės 16.00, dhe takimi ishte lėnė qė dy ditė pėrpara, nėpėrmjet njė tė treti, informacioni pėr tė kishte qenė i mangėt.


Komunikimi i ngjarjes, dhėnė nga mjetet e huaja tė informimit, saktėsisht mė 1 dhe mė 2 shkurt 1997, lidhur me ngjarjen, pėrcaktohet detyra e Zahirit, dhe vetėm ‘Amnesti International’ hedh dyshimin se mos e gjithė kjo ėshtė njė shkak i gjetur nga serbėt pėr reprezalje tė radhės. Gjithēka u bė edhe mė e dyshimtė nė ditėt e mėpasme, jo shumė tė largėta, kur lajmi pėr vdekjen nė burg tė studentit Besnik Restelica u bė i njėjtė me lajmin pėr vrasjen e trefishtė. Shtypi qė dilte nė Kosovė apo jashtė Kosovės, por i lidhur me rrjetin nė Prishtinė, kishte mendime tė njėjta. Pėrgjithėsisht ishte mendimi se kjo ishte njė vrasje e radhės, herė pas here cilėsohej si vrasje politike, qė nuk kishte tė bėnte me faktin se tre tė rėnėt ishin pjesėtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Do tė kthehemi mė pas nė kėto shkrime. Vetėm dy gazeta nė Perėndim, “Zėri i Kosovės” dhe “Rruga jonė”, kishin njė qėndrim krejt tjetėr.


KISHTE APO JO DIJENI ZAHIR PAJAZITI PĖR ARRESTIMIN E NAIT HASANIT?



Megjithatė, pyetja e parė qė bėhej atėherė dhe qė bėhet edhe tash ėshtė kjo: si e ditėn organet e shėrbimit tė fshehtė tė sigurimit tė Serbisė se po e ndiqnin Zahir Pajazitin dhe se ai kishte qenė anėtar i Shtabit Qendror tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės? Si e ditėn ata se Zahir Pajaziti kishte qenė organizator dhe pjesėmarrės nė aksionet e para tė UĒK-sė nė Podujevė, Prishtinė, Mitrovicė dhe nė vise tė tjera tė Kosovės? Prej kur e kishin kėtė informacion ata? Si e kishin pėrpunuar? Si e dinin ata se po pėrgatitej njė aksion i ri i forcave ēlirimtare, kur vendimi pėr kėtė ishte marrė pas kthimit tė Zahirit nga Shqipėria, mė 20 janar 1997? Deri ku shkonte informacioni qė ata kishin? Kush e kishte hapur rrugėn drejt kėtij informacioni dhe kishte mbjellė sė pari farėn e hidhėt tė dyshimit se pas UĒK-sė qėndronin forca terroriste? Disa gjėra nuk u morėn dhe nuk do tė merren vesh ndoshta asnjėherė, por edhe faktet qė dihen janė tė mjaftueshme pėr tė ngritur godinėn e denoncimit tė enigmave qė pėrfshijnė kėtė vrasje tė trefishtė. Nė thelbin e saj qėndron njė thėnie qė bėri tė njohur shumė vite mė vonė koordinatori kryesor i luftės nė Kosovė deri mė 25 janar 1997, Nait Hasani.



Nė njė intervistė tė tij, dhėnė nė shtator - tetor tė vitit 2002, kur nuk kishte shumė kohė qė ishte liruar nga burgu, ai dėshmoi se “...UDB-ja kishte informata pėr njerėzit qė i pėrbėnin bėrthamat e UĒK-sė dhe kishin siguruar material dhe fotografi qė na kishin fotografuar nė vende tė caktuara, me mjete tė sofistikuara, pa u hetuar e diktuar qė na kanė fotografuar apo pėrcjellė nėpėrmjet spiunėve. Nga fotografitė qė kam parė (kur ishte i burgosur - shėnim i autorit) ata ishin tė fotografuar nė Prishtinė, nė vende tė ndryshme me mjete tė tilla qė nuk kam mundur t’i hetoj, brenda nė lokale dhe jashtė nė qytet”.


Ishte njė dėshmi tronditėse, megjithėse e vonuar, pėr shkaqe qė nuk vareshin prej tij, por qė gjithashtu pėrbėnin edhe thelbin e disa enigmave tė tjera, mes tė cilave edhe tė mohimit e tė gjurmimit.



A KISHTE UDB-JA INFORMACIONE TĖ SAKTA PĖR ROLIN E  ZAHIR PAJAZITIT NĖ UĒK?



Ėshtė pyetur shpesh nėse kishte njohuri Zahir Pajaziti pėr arrestimin e Nait Hasanit, lidhjet e tė cilėve ishin tė afėrta, sidomos pas takimit tė tyre tė parė, nė dhjetorin e vitit 1995. Pyetja e bėrė kėsisoj, pra nėse kishte pasur apo jo dijeni Zahiri pėr arrestimin e Nait Hasanit, ka nė vete edhe nėnkuptimin tjetėr se, nė rast se ai do e dinte njė gjė tė tillė, me siguri qė do tė kishte marrė masa tė tjera, do tė ishte ruajtur mė shumė dhe, ndoshta, do tė kishte qenė mundėsia e vazhdimit tė luftės.


Nė tė vėrtetė, dyshimi i parė pėr njė mundėsi tė tillė Nait Hasanit i kishte lindur edhe mė parė. Kjo ka ndodhur pas kidnapimit tė Besim Ramės. “Rrethanat ishin tė paqarta. Nė atė kohė kam menduar se tashmė UDB-ja ka informacione tė sakta pėr njė pjesė tė njerėzve tė UĒK-sė, derisa arriti tė arrestojė njė anėtar tė saj. Kuptohet se kemi punuar, por edhe UDB-ja me njerėzit e saj, e kolaboracionistėt e kanė ndihmuar pėr tė na kapur”. Besim Rama, pjesėtar i grupit tė Drenicės dhe njėri nga bashkėpunėtorėt mė tė afėrm tė Adem Jasharit, ėshtė kidnapuar mė 16 shtator tė vitit 1996, ndėrsa ishte nė realizimin e njė detyre tė rėndėsishme. Ai ėshtė kidnapuar sė bashku me Avni Nurėn dhe menjėherė, qė asaj nate, janė akuzuar nga Shėrbimi Informativ i Ministrisė sė Brendshme tė Serbisė dhe shtypi beogradas si pjesėtarė tė lėvizjes terroriste nė Kosovė. Menjėherė pas kėsaj, njė pjesė e Shtabit Operativ tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, mė 23 shtator 1996, bėn takim urgjent nė Prishtinė. Takimi bėhet nė bazėn e Shtabit Operativ, ku banonte Nait Hasani, dhe morėn pjesė Rexhep Selimi, Zahir Pajaziti, Sokol Bashota, Lahi Ibrahimaj, Bislim Zogaj dhe Naiti.
Megjithėse edhe mė parė ėshtė ditur, edhe nga pėrvojat e mėhershme tė goditjeve ndaj lėvizjeve ilegale, se UDB-ja mund tė infiltronte nė radhėt e organizuara, tashmė kjo mundėsi ishte shumė e lartė dhe se UDB-ja mund tė kishte informacione tė sakta pėr rrjedhėn e ngjarjeve dhe pėr njerėzit qė i mbartnin ato. Duhet mbajtur mend: kidnapimi i Besim Ramės ndodhi nė mesin e shtatorit 1996. Kjo ishte goditja e parė ndaj pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, qė bėhej nė befasi dhe shenja e parė se pavarėsisht nga rrethanat, mund tė priteshin edhe goditje tė tjera. Deri nė shtatorin e vitit 1996, nė radhėt e UĒK-sė, megjithėse vepronte prej disa vitesh dhe kishte organizuar shumė aksione, nuk kishte pasur goditje. Mė 4 tetor, Gjykata e Qarkut tė Prishtinės, nėpėrmjet gjyqtares hetuese Danica Markoviq do tė ngrinte aktakuzėn ndaj 15 personave, tė njohur mė pas si Grupi i Drenicės.
Pyetje e njėjtė, nėse UDB-ja ka pasur informacione tė sakta pėr rolin e Naitit dhe tė Zahirit nė UĒK, i ėshtė bėrė edhe njėrit prej drejtuesve kryesorė tė UĒK-sė, Xhavit Halitit. Megjithėse nė atė kohė lidhjet e Xh. Halitit me njerėzit qė ishin nė Kosovė realizoheshin vetėm nėpėrmjet disa kanaleve tė caktuara, qė ishin tė ditura vetėm pėr pak njerėz, ai ka mendimin se “sa di unė, Zahir Pajaziti ka qenė ndėr njerėzit e kėrkuar nė Kosovė dhe mendoj se ka pas atė farė pėrcjellje japoneze hap pas hapi. E di qė nė vitin 1996 ka qenė pėr njė periudhė tė caktuar kohe nė Shqipėri. Ėshtė takuar me njerėz qė ka njohur dhe qė nuk i ka njohur personalisht. Unė personalisht nuk jam takuar me tė. E kam ditur qė ishte nė Tiranė, mirėpo nuk ka qenė punė e imja tė takohesha me tė... E ka takuar Azem Syla. Se si ka ndodhur rėnia e tij dhe arrestimi i Naitit unė mund tė flas vetėm me hamendje… Sidoqoftė, nuk ėshtė bėrė ndonjė analizė e plotė e atyre ngjarjeve. Pėr ta bėrė unė njė analizė tė tillė, do tė mė duhej t’i kisha tė gjitha informatat, tė gjitha: ku ka qėndruar Zahiri, me kė ka qenė herėn e fundit, ku ka qenė herėn e parafundit...?”.


Takimi i Zahirit me Azem Sylėn, nė atė kohė i emėruar, por ende i pa bėrė publik, si komandant i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė realizuar nė fillimin e muajit janar 1997 dhe ky ka qenė takimi i parė dhe i fundit mes tyre. Biseda e zhvilluar mes tyre nuk ėshtė temė e kėtij shkrimi, megjithatė, sa pėr tė shuar kureshtjen, kėrkesa mė kryesore e A. Sylės ka qenė qė pėrvoja e Zahirit, nė organizimin e aksioneve, duhej shtrirė nė tė gjitha zonat. Zahiri e ka pranuar njė gjė tė tillė, por gjithashtu ka theksuar se zhvendosja e vendimmarrjes duhet bėrė sa mė parė e sa mė e pėrqendruar nė Prishtinė, ndėrsa lidhjet e strukturave tė luftės brenda vendit me ato jashtė vendit, tė ishin sa mė pėrfaqėsuese dhe, si deri atėherė, sa mė tė forta. Ėshtė pyetur shpesh nėse kishte njohuri Zahir Pajaziti pėr arrestimin e Nait Hasanit, lidhjet e tė cilėve ishin tė afėrta, sidomos pas takimit tė tyre tė parė, nė dhjetorin e vitit 1995. Siē dihet, Naiti ėshtė arrestuar njė javė mė parė se tė ndodhte ngjarja e 31 janarit dhe arrestimi i tij ka qenė i fshehtė pėr shumė vetė nė Kosovė, ashtu si, nė javėt e para, ka qenė i paditur edhe vendi se ku mbahej ai, me saktė, vendi se ku torturohej ai. Pyetja e bėrė kėsisoj, pra nėse kishte pasur apo jo dijeni Zahiri pėr arrestimin e Nait Hasanit, ka nė vete edhe nėnkuptimin tjetėr se, nė rast se ai do e dinte njė gjė tė tillė, me siguri qė do tė kishte marrė masa tė tjera, do tė ishte ruajtur mė shumė dhe, ndoshta, do tė kishte qenė mundėsia e vazhdimit tė luftės.



ĒFARĖ THONĖ ATA QĖ ISHIN NĖ LIDHJE ME ZAHIRIN DHE ĒFARĖ THUHET NĖ DĖSHMINĖ E ISAK SHABANIT?



Njė pyetje e shtruar kėshtu ka nė vete shumė domethėnie. Megjithatė, diēka duhet pėrjashtuar menjėherė: duhet pėrjashtuar mundėsia se mos nga torturat e tmerrshme Nait Hasani mund t’i kishte nxjerrė shokėt e tij tė luftės. Qė nga momenti i kidnapimit tė Naitit, nga katėr pjesėtarė tė policisė sekrete serbe, para shtėpisė sė tij, sulmit mbi tė dhe deri nė ditėn e riardhjes nė vete, kanė shkuar mė shumė se dy javė, tė cilat kanė qenė edhe ditė ankthi, pasi askush nuk e dinte se ku mund tė ishte ai. Nga ana tjetėr, Naiti do tė dėshmonte, si kishte dėshmuar edhe mė parė se, nė asnjė lloj gjendjeje, nga mė tė vėshtirat, ai nuk do tė thyhej. Kjo do tė ishte pėr shumė dekada njėra nga virtytet mė tė spikatura tė pjesėtarėve tė lėvizjeve ilegale. Ende nuk njihet asnjė lloj gjyqi politik nė tė cilin tė arrestuarit e shumtė tė kenė nėpėrkėmbur njėri-tjetrin. Naiti ecte nė tė kėtė vazhdė dhe kjo pėr shumė kėnd ishte mė se e natyrshme. Nė pėrgjigjen e pyetjes, nėse kishte pasur dijeni Zahiri pėr arrestimin e Naitit- ka qėndrime tė ndryshme dhe mendime tė ndryshme. Ata qė kanė qenė jashtė Kosovės, por tė lidhur ngushtė me ngjarjet dhe pėrgatitjen e luftės nė Kosovė, pohojnė se Zahiri nuk ka pasur dijeni. Ata qė kanė qenė nė Kosovė me Zahirin pohojnė se nė dy ditėt e fundit i ka ditur arrestimet qė kanė ndodhur nė Kosovė dhe mes tyre edhe arrestimin e njė njeriu tė veēantė dhe shumė tė vyer. Nuk ka dhėnė asnjė emėr, por gjithēka i ka bėrė shokėt e tij tė mendojnė, natyrisht mė pas, se fjala kishte qenė pėr Naitin. Po ashtu, njėri nga njerėzit e afėrm tė Zahirit nė atė kohė, me tė cilin kishin bėrė sė bashku udhėtimin e fundit Kosovė-Shqipėri-Kosovė nė fundin e dhjetorit 1966, dhe kthimin nė mesin e janarit 1997, Qerim Kelmendi “Dema”, ka shėnuar se nė bazėn ku ka qenė ai i ėshtė dhėnė urdhri tė kalojė nė ilegalitet mė tė thellė. Kėrkesės sė tij qė “do tė largohem pasi tė jetė lajmėruar Zahiri pėr arrestimin e Naitit”, i janė pėrgjigjur se kjo punė ėshtė bėrė tashmė.



Ėshtė interesant, se nė linjat pėrkatėse, ditėn qė ėshtė arrestuar Naiti, vetėm pak ēaste mė vonė, pra po atė pasdite, kjo ėshtė marrė vesh nga Xhavit Haliti, i cili ka dėrguar mesazhin qė tė gjithė tė ikin dikah, duke e pasur fjalėn posaēėrisht pėr Zahirin. Mundėsia e Xhavit Halitit pėr tė komunikuar me Zahirin ka qenė vetėm nėpėrmjet lidhjeve nė Zvicėr. “Kur ėshtė arrestuar Naiti dhe njė pjesė e shokėve, katėr orė pas arrestimeve jemi informuar, meqenėse kam qenė drejtues i sektorit tė veēantė. Me shokėt e Llapit ne kemi pasur divergjenca rreth futjes sė I. A. nė kėto ēėshtje. Zahiri ka qenė trim, ai ka bėrė punė tė mira. Nė orėn shtatė ose tetė tė darkės jam informuar qė ėshtė burgosur Nait Hasani. Dhe ėshtė kėrkuar prej meje qė tė njoftoj Abazin (Ali Ahmetin) dhe nėpėrmjet lidhjes qė kishte nė Zvicėr Zahiri, ta njoftonim edhe atė. Unė e kam njoftuar Abazin dhe nė tė njėjtėn kohė kam folur edhe me Azem Sylėn pėr ēfarė kisha bėrė”. (Shėnime nga biseda me Xhavit Halitin e Grupit tė Punės i LPK-sė, ngritur pėr kėtė qėllim).


Ndėrsa Azem Syla, nė bisedė me tė njėjtin grup pune, ka nėnvizuar se “…ndodhi arrestimi i Naitit. Pas dy orėve, nga Prishtina, jam njoftuar unė se ėshtė arrestuar Nait Hasani, dhe menjėherė kam porositur qė tė lajmėrohen tė gjithė shokėt, sido qė tė jetė e mundur, dhe sidomos kam porositur pėr linjėn e Llapit, se shokėt e tjerė, nėpėrmjet lidhjeve tė tjera, kanė pasur mundėsi tė lajmėrohen, kurse linja e Llapit ka mbajtur lidhje tė drejtpėrdrejta me shokėt nė Zvicėr, Abazin dhe I. Abdullahun. Pra, unė jam njoftuar pėr dy orė, e kam thirrur Zekėn, i kam thėnė qė tė bisedojė me Abazin dhe tė lajmėrojnė Ismetin (pseudonimi i Zahirit). Mė vonė kam pyetur se “a janė mirė shokėt?”, pra a janė lajmėruar shokėt. Mė kanė thėnė se janė mirė, mirėpo kam dyshuar prapė se mė erdhi informata se Zahiri ka disa ditė qė po e kėrkon nė telefon Naitin dhe ky i fundit nuk i pėrgjigjet. Po e thėrrasin e nuk ka lidhje. Kėtu edhe mund tė dyshoj, se kjo ka qenė edhe njė ndėr shkaqet e tjera qė ka ra nė sy Zahiri nga UDB-ja dhe pastaj janė bėrė pėrcjelljet, deri tek vrasja”.



Mirėpo, sado i drejtė qė ėshtė konstatimi i A. Sylės, pėrsėri ndjekja ka qenė mė e hershme. Por ajo qė ėshtė e dukshme, qėndron nė faktin se anėtarėt e sektorit tė veēantė tė LPK-sė, qė ishin njėkohėsisht edhe anėtarė tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, porsa kanė marrė lajmin e arrestimit tė Naitit, kanė vėnė nė lėvizje tė gjithė ata mekanizma qė mendonin se do tė ishin tė vlefshėm. Xhavit Haliti ishte informuar nga Azem Syla, i cili si dukej ishte informuar nga Xheladin Gashi “Plaku”, i cili kishte qenė nė tė njėjtėn pasdite me Nait Hasanin dhe tė fejuarėn e tij, tani bashkėshortja, Fatmire Zogu. Pas drekimit nė lokalin “Fjala” nė Prishtinė, “Plaku” kishte shkuar nė banesėn e Naitit pėr ta pritur atė, ndėrsa Naiti nė lagjen “Dardania” pėr tė pėrcjellė Fatmiren deri tek banesa e saj, ku do tė merrte disa gjėra. Gjatė kėsaj pritjeje vjen edhe kidnapimi e zhdukja e pėrkohshme nė burgjet serbe e Naitit. “Plaku” mėson pėr zhdukjen dhe si duket ka lajmėruar Azem Sylėn, nėpėrmjet tė cilit lajmi shkon tek Xhavit Haliti, drejtues i sektorit tė veēantė tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės. Mundėsia pėr tė komunikuar me Zahirin, ose mė saktė, njėra nga mundėsitė, ka qenė Zvicra. Kjo nėpėrmjet lidhjes qė kishte lėnė aty Zahir Pajaziti. “Unė e kam dėrguar informatėn tek njeriu i lidhur me tė, Ismet Abdullahu, thotė Xhavit Haliti, por me sa kam marrė vesh, informata nuk ka shkuar nė vendin pėrkatės”. Xhavit Haliti ka bėrė edhe lajmėrimin e Ali Ahmetit, i cili ka pasur lidhjet e dyanshme me Zahirin. Nė bisedėn e zhvilluar me A. Ahmetin, nė vitin 1998, kur ishte ngritur grupi i punės pėr verifikimin e ngjarjes, ėshtė thėnė nga ai se, “nga ana ime ėshtė bėrė lajmėrimi i Ismet Abdullahit dhe i shokėve tė tjerė, dhe kam pasur edhe atėherė mendimin se informata duhej tė kishte shkuar tek Zahiri. Ngjarjet ndodhėn pastaj shumė shpejt dhe nuk u arrit te kontaktohej mė me tė”.


Nė ditėn e 31 janarit 1997, rreth orės dymbėdhjetė, nė takimin e tij tė fundit me shokėt, sipas dėshmisė si Isak Shabanit, i gjykuar dhe dėnuar mė pas me dhjetė vite burgim, nė tė njėjtin gjykim me Nait Hasanin, Zahiri i informoi se “ishte burgosur njė shok i tij me shumė rėndėsi, por nuk besoj se do tė rrezikohemi, pasi ėshtė njė njeri shumė i vendosur”. Pastaj ai urdhėroi disa nga shokėt e tij, mes tė cilėve edhe Ilir Konushevcin, tė cilėt kishin marrė pjesė nė atentatin e organizuar ndaj rektorit tė dhunshėm serb tė Universitetit tė Prishtinės, qė tė kalonin nė ilegalitet tė thellė, tė paktėn pėr disa kohė. Nuk duhet harruar se ėshtė data 31 janar dhe kishte tashmė gjashtė ditė qė kishte filluar vala e madhe e arrestimeve. Pra, pėr tė gjithė pjesėtarėt e Grupit Operativ tė Llapit, sidomos tė njėsiteve tė saj nė Prishtinė, posaēėrisht tė njėsitit “Kobra”, ishte e qartė se ngjarjet po zhvilloheshin me shpejtėsi dramatike dhe se ishin para njė goditje tė ndjeshme tė pushtetit serb. Ajo qė nuk pritej, sepse kishte qenė e pabesueshme, do tė qėndronte nė vrasjen e Zahirit. Pa asnjė dyshim, nė vetėdijen e tyre, Zahiri kishte qenė i paprekshėm.


Ndėrsa Edmond Hoxha ka ditur pėr arrestimet masive qė po ndodhnin, sidomos nė radhėt e lėvizjes studentore. Duke qenė vetė student, pėr mė tepėr i organizuar nė lėvizjen ilegale, ai ka ditur mė shumė se kaq. Edmondi, sipas dėshmisė sė motrės sė tij, e ka ditur dhe e ka pritur se fushata e arrestimeve do tė shtrihet mė tej nė lėvizjen studentore, ka ndjerė rrezikun e arrestimit tė tij, ėshtė pėrpjekur tė shoshitė dhe tė marrė informata pėr gjendjen e krijuar nė Junik dhe nė Prishtinė. Nė tė njėjtėn kohė, ka qenė i vetėdijshėm se mund t’i ndodhte tė vritej.




AJO QĖ KISHIN DITUR PĖR ARRESTIMET EDMOND HOXHA  DHE HAKIF ZEJNULLAHU



Nė orėn 16 tė 30 janarit 1997, Edi shkoi nė shtėpinė e motrės sė tij. Ajo kujton se “Filluam tė pimė ēaj dhe Edi foli si me vete: “Rrezik ėshtė”.


- E pse , i thashė, po thue ashtu?


-Ah Lume, situata ėshtė e vėshtirė, i kanė burgosur disa djem dhe mund tė burgosin tė tjerė. Pastaj iu drejtua Nevruzit, duke u ruajt prej meje se mos e dėgjoj, se a m’i mban dy shokė pėr disa ditė, pasi duhet tė ruhen. Hakif Zejnullahu, po ashtu, ka ditur pėr arrestimet. Si njeriu qė zėvendėsonte Zahirin, kur ai nuk ishte nė Kosovė, dhe qė kishte qenė ndėr drejtuesit kryesorė nė atentatin ndaj rektorit serb tė Universitetit tė Prishtinės, ultranacionalistit Papoviq, Hakifi e dinte po ashtu se vala goditėse e policisė serbe mund tė vinte deri tek ai.


Mė 27 janar 1997, paradite, Edmond Hoxha thėrret ne telefon tek tezakja e tij, Safete Hadergjonaj, qė ishte e lidhur ngushtė me lėvizjet ilegale. E porosit t’i thotė Beqės qė tė shkojė nė Junik pėr tė marrė vesh se mos ka pasur kontrolle policore nė shtėpinė e tij. I thotė se ata tė shtėpisė nuk duhet tė dinė gjė rreth kėsaj ēėshtjeje, por as nuk duhet tė dinė se kush e ka dėrguar Beqėn atje, sepse do tė frikėsohen. Tė nesėrmen, mė 28 janar, ai telefonon pėrsėri, dhe pasi informohet se nė shtėpinė e tij nuk ka asgjė tė re, pra nuk ka pasur kontrolle policore, ndjen njė farė lehtėsimi. Kjo ėshtė telefonata e fundit me Safete Hadergjonajn, por edhe e dhėna e parė e mendimit tė tij pėr ēfarė mund tė ndodhte.



ĒFARĖ THONĖ LUMJA DHE NEVRUZI, E MOTRA DHE DHĖNDRI I EDMOND HOXHĖS?



E dhėna tjetėr vjen nga e motra, Lumja, dhe ėshtė mė e afėrt nė kohė me ditėn e betejės sė tyre tė 31 janarit. Kjo ndodh njė ditė pėrpara, mė 30 janar, afėrsisht njėzet e katėr orė para vrasjes. Nė orėn 16 tė 30 janarit 1997, Edi shkoi nė shtėpinė e motrės sė tij. Ajo kujton se “Filluam tė pimė ēaj dhe Edi foli si me vete: ‘Rrezik ėshtė’.


- E pse, i thashė, po thue ashtu?


-Ah Lume, situata ėshtė e vėshtirė, i kanė burgosur disa djem dhe mund tė burgosin tė tjerė. “Pastaj iu drejtua Nevruzit (dhėndrit - shėnim i autorit), duke u ruajt prej meje se mos e dėgjoj se a m’i mban dy shokė pėr disa ditė, pasi duhet tė ruhen.

Ky reagoi mė tė madhe: ‘Pashė zotin mor Edi, jo dy, por sa tė zė kjo shtėpi, i mbaj’ dhe e drodhėn fjalėn qė tė mos kuptoja unė”.


Shqetėsimi i tij ka qenė i natyrshėm: ai ka ndjerė goditjen, por njėkohėsisht ka menduar edhe pėr kundėrgoditjen. Duke qenė pjesė e luftės, kėtė kundėrgoditje ai mund ta bėnte vetėm nėpėrmjet luftės. Njė gjė tė tillė ata kishin vendosur ta bėnin nė mbrėmjen e 4 shkurtit 1997, ditėn e martė, nė disa pika tė Kosovės. Fillimisht ishte menduar pėr organizimin e aksioneve, nė disa pika njėherėsh, mė 2 shkurt, ditėn e diel. Fjalėt e fundit, qė Edmond Hoxha i ka thėnė para se tė ndahej prej motrės sė tij, tė enjten e 30 janarit, rreth orės 19, janė krejtėsisht tė sakta: “Lume, ke me ja ndie krismėn nė kėto dy ditė, por mbylle derėn se po bėn mėrdhiet”. Ishte pragu i ndarjes sė tyre, ai ishte duke zbritur shkallėve, duke shikuar pas dhe duke ēuar dorėn lart si pėrshėndetje. I tillė ka mbetur ai nė kujtesėn e motrės sė tij. Nuk besoj se mund tė ketė kujtesė mė tė bukur.


PĖR TĖ SAKTĖSUAR TĖ VĖRTETĖN RRETH KĖSAJ NGJARJEJE, NGA KUSH ISHTE NGRITUR NJĖ GRUP I VEĒANTĖ PUNE?



Hakif Zejnullahu, po ashtu, ka ditur pėr arrestimet. Si njeriu qė zėvendėsonte Zahirin, kur ai nuk ishte nė Kosovė, dhe qė kishte qenė ndėr drejtuesit kryesorė nė atentatin ndaj rektorit serb tė Universitetit tė Prishtinės, ultranacionalistit Papoviq, Hakifi e dinte po ashtu se vala goditėse e policisė serbe mund tė vinte deri tek ai, pasi, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, makina qė kishte shėrbyer pėr atentatin ishte e lidhur me njerėzit e grupit ilegal tė Prishtinės, sidomos me Ilir Konushevcin.



Faktet e mėvonshme do tė tregonin se ai kishte pasur tė drejtė, por jo pėr kohėn kur kishte filluar survejimi i tyre. Fotografitė qė iu treguan Nait Hasanit, kur ishte i arrestuar, tė cilat ishin tė realizuara me teleobjektiv nė vende tė ndryshme, zakonisht brenda Prishtinės, nė rrugėt apo nė lokalet e saj, do tė dėshmonin se ndjekja kishte qenė mė e hershme se janari i vitit 1997. Tė paktėn disa muaj mė e hershme. Askush sot nuk mendon se gjithēka ka qenė e rastėsishme, se rėnia e tyre nė pritė ishte njė rast fatkeq e fatkob. Vitet qė kanė shkuar e kanė bėrė kėtė vrasje tė trefishtė, e para e kėtij lloji nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, edhe mė tė dhimbshme, sepse kohės qė erdhi i mungoi fjala, autoriteti i tyre, por njėkohėsisht edhe mė dyshuese.


Ndodh nganjėherė, qė nė njė organizėm ilegal, luftarak, i cili ėshtė nė formėsim dhe strukturim e sipėr, tė ndodhin edhe prita tė rastėsishme, tė ketė nga ato raste kur e keqja ėshtė e pallogaritur, dhe rėnia, mė shumė se gjithēka tjetėr, tė jetė njė nga rastėsitė e shumta tė jetės. Por, nė kėtė vrasje tė trefishtė nuk ėshtė e njėjta gjė. Duke qenė e dhimbshme, ajo ka zgjuar pikėpyetjet e veta, tė cilat herė janė fashitur dhe herė janė rizgjuar, por qė kurrė nuk kanė reshtur.


Dyshimin se rėnia e tyre nuk ka qenė e rastėsishme e kam dėgjuar pėr herė tė parė nga Hashim Thaēi, nė njėrėn nga mbledhjet e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės. Duke qenė se ai ishte vetė njėri nga drejtuesit e lėvizjes ilegale ēlirimtare, atė e brente dyshimi se mos kishte ndodhur rrjedhje nga radhėt e organizuara.


Nė materialin e tij, tė pėrgatitur nė emėr tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, nė prill tė vitit 1998, mes tė tjerave Hashim Thaēi nėnvizonte se “si pasojė e vėzhgimeve tė shėrbimit tė sigurimit serb, brenda dhe jashtė, dhe duke pėrfituar nga argumentet e lartpėrmendura, nė fund tė janarit dhe nė fillim tė shkurtit ndodhėn arrestime nė radhėt tona. U arrestuan disa shokė. U vra Zahir Pajaziti, Edmond Hoxha, Hakif Zejnullahu dhe mė vonė u mbyt nė tortura Besnik Restelica. Kėrkojmė qė tė sqarohet nga kryesia e degės sė LPK jashtė vendit se kur dėgjuan ata pėr kėto arrestime dhe si u bė informimi i shokėve. Argumentet dhe kundėrargumentet tė diskutohen hapur dhe nė mėnyrė konstruktive, pėr hir tė punės, tė luftės dhe tė gjakut tė dėshmorėve. Kėtė ua kemi pėr detyrė dėshmorėve, sepse ėshtė njė e dhėnė se Zahir Pajaziti u informua pėr arrestimin e Naitit dy ose tri orė para se tė nisej pėr rrugė...”.

 Fakti se Lėvizja kishte pasur disa herė goditje tė rėnda, njėra prej tė cilave nė vitin 1993 kishte qenė ndėr mė tė rėndat, dhe ishte analizuar gjerėsisht nė strukturat drejtuese tė organizatės, kjo mund tė sillte dyshimin, nganjėherė tė natyrshėm, se e njėjta gjė mund tė ndodhte pėrsėri. Nėse do tė kishte qenė kėshtu, pra nėse rrjedhja do tė kishte qenė nga brenda radhėve, atėherė duhej bėrė kujdes i jashtėzakonshėm, pasi nė kohėn kur ėshtė ngritur me forcė ky dyshim, lufta kishte filluar dhe vetėm mendimi se brenda radhėve mund tė kishte bashkėpunėtorė tė shėrbimit tė fshehtė serb, do tė kishte qenė tmerrėsisht i dėmshėm, pa folur pastaj pėr tjetrėn, nėse do tė kishte qenė e vėrtetė. Hashim Thaēi kishte qenė njėri ndėr drejtuesit e organizatės, tė cilėt, nė takimet e tyre nė vitin 1993 dhe 1994, kanė analizuar gjerėsisht shkaqet e arrestimeve tė ndodhura pas Mbledhjes sė Pėrgjithshme tė LPK nė vitin 1993. Pėr tė saktėsuar tė vėrtetėn rreth kėsaj ngjarjeje, sidomos nė pėrgjigjen e pyetjes nėse kishte pasur rrjedhje nė radhėt e organizuara, nga Kėshilli i Pėrgjithshėm i LPK-sė, dega jashtė vendit, ėshtė ngritur njė grup i veēantė pune, nė pėrbėrje tė tė cilit ishin Bedri Islami, kryetar i grupit, Sejdi Gega dhe Naser Idrizi. Para kėtij grupi, veē tė tjerave, ėshtė ngritur edhe pyetja: Ēfarė qėndron pas vrasjes sė trefishtė nė Pestovė? Cila ka qenė mundėsia e tradhtisė dhe e prerjes nė besė tė tyre? A kanė ditur tė ruajnė konspiracionin e domosdoshėm nė njė luftė ilegale vetė drejtuesit dhe pjesėtarėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, sidomos nė Prishtinė? A ėshtė e mundur qė tė jetė gjithēka pronėsi e pėrgjimit tė zakonshėm tė bisedave telefonike apo ka diēka mė shumė se kaq? A mund tė ishim para njė sprove tė hidhur se gjurmimi kishte qenė ndryshe nga sa mendohet, ka qenė, thėnė haptas, mbi bazėn e njė ose disa denoncimeve, tė cilat, si ēdo lloj denoncimesh nė botė, kanė edhe denoncuesit e vet. Si ėshtė shkuar drejt njė pikėvrasėse...



Grupi i punės, pėr t’iu pėrgjigjur kėtyre pyetjeve dhe ēėshtjeve tė tjera qė janė shtruar nė atė kohė, mblodhi materialet e dėrguara me shkrim nga Emrush Xhemajli, Muhamet Kelmendi, Ramadan Avdiu, Adnan Asllani, Ibrahim Kelmendi; u regjistruan takimet me Fazli Veliun, Ali Ahmetin, Bilall Sherifin, Xheladin Gashin, Adnan Asllanin, Ramiz Lladrovcin, Shaban Mujėn, Gafurr Elshanin; u bėnė biseda me Fehmi Lladrovcin dhe Shaban Shalėn; janė zhvilluar biseda dhe incizuar me Xhavit Halitin- “Zeka” dhe Azem Sylėn, “Daja i vogėl”; janė bėrė takime tė veēanta me Hashim Thaēin, Bardhyl Mahmutin, Jashar Salihun; janė konsultuar materiale arkivore tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, letra e Ilir Konushevcit, e Abedin Rexhės dhe e Rexhep Selimit; njė material i paraqitur nga Qerim Kelmendi- “Dema”, dėrguar pėr grupin e punės, si dhe materiale tė tjera. Tė gjitha kėto materiale vazhdojnė tė jenė nė arkivin e organizatės.



CILI ISHTE KONKLUZIONI I GRUPIT TĖ PUNĖS?



Konkluzioni i Grupit tė Punės, i miratuar pastaj nė mbledhjen e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LPK-sė, nė qershorin e vitit 1998, me disa shkurtime, do tė jepet nė vazhdimin e kapitullit tė Enigmės sė vrasjes... Por, mund tė thuhet se: Pėrgjimi i Zahirit ka qenė sigurisht shumė mė i hershėm se fillimi i janarit i vitit 1997. Kthimi i Zahirit nė Kosovė, mė 20 janar tė kėtij viti, bėhej nė pikun e pėrgatitjeve tė mėdha tė shėrbimit tė sigurimit serb, pėr valėn e madhe goditėse tė arrestimeve. Nė dhjetė ditė, Zahiri nuk mund tė kishte folur me askėnd, aq tė besuar, saqė mund tė tregonte dėshminė e tij nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Pėrkundrazi, ai ka qenė shumė i heshtur. Shumė trim, shumė i heshtur dhe shumė i vendosur.
Tek kėto do tė kthehemi mė vonė. Ky ishte fillimi i kapitullit tė enigmės sė vrasjes. tek ky kapitull do tė kthehemi edhe nė fund tė kėtij fejtoni.


Tė tre djemtė, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, janė dėshmues tė tri majave, me aktivitetin e tyre, lidhjet qė kishin, strukturat ku bėnin pjesė, mendimin politik dhe forcėn organizative. Ata, duke qenė prelud i lirisė sė Kosovės, ishin njėkohėsisht edhe thelbi i asaj qė do tė vinte. Nė fund tė fundit, ata ishin themeli i sė ardhmes dhe duke qenė tė denjė pėr tė mbajtur njė mision tė tillė, ata u bėnė shėmbėlltyrė.


Tė tre kanė tė pėrbashkėtat dhe tė veēantat e tyre. Kanė hyrė nė lidhjet e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės jo nė tė njėjtėn kohė dhe jo nėpėr tė njėjtat rrugė; kanė pasur rrugėtime tė ndryshme pėr tė ardhur nė ditėn e janarit tė vitit 1997; ėndėrrime tė ndryshme. Edhe si karaktere kanė qenė disi tė ndryshėm: Zahiri ishte impulsiv, fjalėpakė dhe shprehės; Edmondi ishte meditues, i qetė dhe ėndėrrues qė dinte tė dėgjonte; Hakifi ishte i qetė, dhe praktik. Ata plotėsonin deri diku njėri-tjetrin, mbartnin vlera tė shumė prej shokėve tė tyre dhe tė strukturave qė pėrfaqėsonin, ndaj edhe ishin tė denjė pėr tė qenė, me jetėn dhe me vdekjen e tyre, preludi i lirisė sė Kosovės. Janė gjashtė enigma qė duhen filluar tė sqarohen: e mohimit, e njohjes, e takimit, e udhėtimit, e gjurmimit dhe e vrasjes. Dhe nė vend tė pėrmbylljes ėshtė njė poemė. Secila prej enigmave ka lidhje me njėra-tjetrėn dhe tė gjashtat sė bashku, aq sa kanė lidhje me personazhet realė tė kėtij libri, aq kanė lidhje edhe me vetė jetėn, historinė, rrugėtimin e tė tjerėve.


A nuk ėshtė e drejtė tė dihet pėrse u mohua aq mjerisht dhe egėrsisht Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, dhe pėrse tri familjet e mohuan ngushėllimin qė u dėrgoi Ibrahim Rugova pas vrasjes sė bijve tė tyre? A nuk ėshtė e drejtė tė dihet mė shumė pėr enigmėn e gjurmimit, sepse deklarimet e bėra pas ngjarjes, duke pėrcaktuar qartė rolin, detyrėn dhe misionin e Zahir Pajazitit, bėjnė tė qartė mirėfilli se policia dhe shėrbimi i fshehtė serb e dinte mirėfilli se cilin po ndiqte? A nuk duhet folur pėr enigmėn e njohjes dhe tė takimit, sepse Edmond Hoxha nuk u ndodh rastėsisht nė tė njėjtin udhėtim me Zahirin dhe Hakifin, udhėtim pėr tė cilin, pa dėshmuar pėr emrat, e kishte bėrė tė ditur njė ditė mė parė. Pra, nuk kishte qenė njė takim i rastit, por diēka e pėrgatitur dhe e pėrgatitur disi me ngutė, pasi Zahiri sapo ishte kthyer. Se lidhet udhėtimi i tyre me Komunikatėn nr. 30 tė Shtabit Qendror tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, se ata “... ishin rrugės pėr njė detyrė tė veēantė…”.


A nuk duhet folur pėr enigmėn e gjurmimit, sepse gjurmimi i asaj nate nuk ka qenė thjesht e vetėm arrestimi i tre ilegalėve apo vrasja e tyre, por shumė mė tepėr se kaq dhe nė cilin moment policia serbe ka vendosur se nuk duhej pritur mė... Sepse Zahiri mund tė arrestohej qė nė orėn 16, nė stacionin e autobusėve nė Prishtinė, menjėherė pasi ishte ndarė nga Bislim Zogaj- ky i arrestuar sapo ishte ndarė nga Zahiri- e jo tė lihej tė bėnte mė tej.



JA ĒKA THA FEHMI LLADROVCI



Nė fillimin e shkurtit tė vitit 1997, menjėherė pasi u hap lajmi pėr vrasjen e tre heronjve, njerėzit filluan tė udhėtonin drejt familjeve tė tyre, jo thjeshtė pėr t’i ngushėlluar, por edhe pėr t’u thėnė se janė pranė tyre. Nė banesėn e Xhavit Hoxhės, nė Zvicėr, kishte shkuar edhe Fehmi Lladrovci, sė bashku me Xhevėn. Nuk do t’i them tė gjitha ato qė u thanė asaj dite. Ndeja tė tilla shpeshherė i ngjajnė njėra-tjetrės. Ndoshta mė shumė se gjithēka kishte dhimbje qė tė ēonte drejt pėrballjes. Ishte njė moment, kur dhoma kishte rėnė nė njė heshtje tė pazakontė. Por, vetėm derisa foli Fehmi Lladrovci


Ka tė dhėna qė tė ēojnė nė pėrfundimin se policia serbe e ka ditur udhėtimin e tyre, rrugėn qė do tė bėnin, prandaj prita ka qenė e ngritur mė parė dhe familjet rreth e rrotull kanė pasur secila nė derėn e tyre njė milic serb. Natyrisht nuk mund tė sqarohen tė gjitha. E rėndėsishme ėshtė tė fillohet, jo pėr ndjenjėn e rrėnimit, por tė vėrtetės. Sepse duke dėshmuar pėr gjashtė enigma, njėkohėsisht ėshtė qartėsisht e kuptueshme se i gjithė ai aksion i madh policor serb, vrasjet makabre, nga tė gjitha anėt, nuk janė bėrė pėr njerėz tė zakonshėm. Nėse herė pas here unė do tė ndalem mė shumė e mė gjerėsisht nė figurėn e Edmond Hoxhės, kjo nuk ka lidhje me njohjen time tė hershme me familjen Hoxha, nuk ka lidhje me asgjė tjetėr, veē faktit se, duke qenė mė i riu ndėr viganėt, i lindur nga pikėtakimi i Shqipėrisė londineze me Kosovėn, ai ka pasur nė vete gjithnjė misterin e rinisė sė tij tė hershme, ndėrprerė pėrgjakshėm nė thyerjen e ditės dhe fillimin e natės sė 31 janarit. Mė ėshtė dashur ta them kėtė mesfjalė, sepse, duke qenė gjatė luftės drejtues i Lėvizjes Popullore tė Kosovės, kam pasur mė shumė mundėsi tė njihem me disa tė vėrteta, tė cilat ose nuk janė thėnė deri mė tash ose janė thėnė gjysmė, ose, ēfarė ėshtė mė e keqja, janė thėnė mbrapshtė. Mė ėshtė dhėnė rasti tė kem nė arkivin e organizatės shumė gjėra tė vyera, disa kaseta magnetofoni me zėrin, porositė dhe kujdeset e viganit tė kombit Adem Jashari dhe shokėve tė tij, pjesė tė procesverbaleve tė mbledhjeve tė para tė pėrgatitjes sė luftės, analizat e zhvilluara rreth arrestimeve tė ndodhura nė vitin 1993 dhe materialet e mbledhura rreth vrasjes se 31 janarit, letra tė dėshmorėve, letėrkėmbime tė bėra me pėrfaqėsues tė lartė tė shtetit shqiptar, dėshmi tė dhėna prej tyre. Arkivi i organizatės nuk ėshtė ruajtur pėr t’u botuar njė ditė... ai ka qenė i domosdoshėm pėr kohėn, ka edhe vlerat e sė ardhmes.

Vazhdimi i njė ngjarjeje



Disa prej materialeve qė ndodhen nė arkivin e organizatės unė do t’i bėj tė njohura, ashtu si edhe disa tė dhėna nga shteti shqiptar. E kam menduar prej kohe kėtė libėr. Do tė doja qė tė ishte vazhdimi i njė ngjarjeje, tė cilėn po e tregoj mė poshtė.
Nė fillimin e shkurtit tė vitit 1997, menjėherė pasi u hap lajmi pėr vrasjen e tre heronjve, njerėzit filluan tė udhėtonin drejt familjeve tė tyre, jo thjeshtė pėr t’i ngushėlluar, por edhe pėr t’u thėnė se janė pranė tyre. Nė banesėn e Xhavit Hoxhės, nė Zvicėr, kishte shkuar edhe Fehmi Lladrovci, sė bashku me Xhevėn. Nuk do t’i them tė gjitha ato qė u thanė asaj dite. Ndeja tė tilla shpeshherė i ngjajnė njėra-tjetrės. Ndoshta mė shumė se gjithēka kishte dhimbje qė tė ēonte drejt pėrballjes. Ishte njė moment, kur dhoma kishte rėnė nė njė heshtje tė pazakontė.


FOLI  FEHMI   LLADROVCI:


- Mė dėgjo o Xhavit Hoxha, po ta jap besėn e burrit, mos mė thėnēin nė emėr, me kėto duar do ja marr hakun Edmond Hoxhės e shokėve tė tij.


Tre muaj mė pas, nė majin e vitit 1997, Fehmiu dhe Xheva, sė bashku me njė grup shokėsh u nisėn pėr nė Kosovė dhe ranė nė pritėn ku u vra Luan Haradinaj. Nė fillimin e marsit 1998, ai u kthye pėrfundimisht nė Kosovė dhe nuk e kishte harruar fjalėdhėnien e tij. Sepse Fehmiu, duke qenė njė ndėr burrat mė tė rrallė tė Kosovės, ishte edhe simbol i njeriut fjalėmbajtės. Kam menduar pastaj se, duke marrė hakun e Edmondit, ai kishte bėrė detyrėn e tij prej luftėtari dhe se, edhe unė duhej tė bėja detyrėn time; nė fund tė fundit njė libėr pėr dėshmorėt ėshtė njėkohėsisht edhe njė hakmarrje ndaj mizorive dhe dhunės serbe, ėshtė si t’u thuash vrasėsve dhe denoncuesve se heronjtė janė tė pėrjetshėm. Mė i riu prej tyre ishte Edmond Hoxha. Kishte lindur nė Junik, nė familjen atdhetare tė Hoxhajve tė Junikut tė fisit Morinė. Ishte njė ditė e premte, 10 tetor 1975, dhe po tė njėjtėn ditė u vra, tė premten, 31 janar 1997. Lindi nė orėn pesė tė mėngjesit, pas shtatė motrave, u vra afėrsisht nė orėn pesė tė mbrėmjes, duke lėnė pengun e ikjes sė tij nė sytė e shtatė motrave. Pra, ishte vetėm 21 vjeēar. Student i shkencave politike. Pak ėndėrrimtar si krejt brezi i tė rinjve. Shumė i vendosur pėr tė bėrė mė tė mirėn e mundshme. Zakonisht flet nė fjali tė shkurtra, aq sa tė duket sikur nuk ka folur. Vetėm kur ėshtė fjala pėr Kosovėn, flet mė gjatė dhe i thotė motrės sė tij, Lumes, se “pa e bėrė veten tė vdekur nuk mund tė bėsh diēka pėr Kosovėn, e kur e qet veten, pra kur nuk tė dhimbet jeta, e ke mundur frikėn”. Nuk ėshtė nė natyrėn e tij tė flasė kaq gjatė e prandaj, pėrsėri hesht. Mendon se ka njė rrugė tė hapur nga stėrgjyshi i tij i largėt Ymer Hoxha, pėr tė ardhur mė afėr nė kohė, tek gjyshi Avdyl Hoxha e pėr tė qenė krejt afėr rrugės sė tė atit dhe tė vėllait, Xhavitit. Nėse njė rrugė ndiqet nga disa breza, kjo do tė thotė se ajo rrugė jo vetėm ėshtė hapur, por edhe ėshtė shtruar. Duhet vetėm tė ecėsh nė tė dhe tė bėsh pak mė tej se ata qė shkuan. Cilido brez e ka bėrė kėtė. Edmondi mendon se ėshtė koha e tij. E mendon kėtė krejt natyrshėm, si diēka tepėr tė zakonshme. E di qė ėshtė rrugė tepėr e vėshtirė, sepse ėshtė njė kohė e vėshtirė, si ēdo kohė pushtimi; mė e pakta ėshtė rruga qė tė ēon drejt burgjeve politike, ku ishte i vėllai i tij; por tė ēon edhe drejt vdekjes, si ishin vrarė disa nga tė parėt e tij. Mes dy rrugėve, prehjes dhe qėndresės, ai zgjedh tė dytėn. Mendoj se nuk kishte se si tė ndodhte ndryshe. Rrugėn e kishin hapur disa breza tė kullės sė Junikut, ai nuk mund tė ndėrronte trasenė e saj vetėm po tė ishte bukėshkalė. Nuk ishte i tillė. Kishte marrė prej tė gjithėve atė qė i duhej dhe do tė bėnte mė tutje. Rebelimi i tij kishte filluar nga arsyeja. Jo nga dėshira. Ishte rebelim ndaj shkaut, jo sepse ishte i tillė, por sepse regjimi i tij ishte vrasės. Ishte derdhur aq shumė gjak, saqė shumėēka ishte thyer. Pėrgjakja kishte qenė e rėndė dhe askush nuk e do gjakosjen. Edmond Hoxha ishte njėri prej atyre qė ishin gati tė derdhnin gjakun e tyre, por qė nuk e donin gjakosjen. E dinte, po ashtu, se nuk kishte rrugė tjetėr- kjo ishte arsyeja. Edmond Hoxha ishte njė djalė i gjatė, i hijshėm, ende i ri pėr tė qenė i ngarkuar me halle, dhe njėkohėsisht “tepėr i vjetėr” pėr hallet qė kishte menduar tė merrte mbi vete. Si e shkrova, ishte njė djalė i heshtur. Flokėt i hidhte pa ndonjė kujdes tė veēantė, nganjėherė nė anėn e djathtė; koka ishte paksa e zgjatur pėrmbrapa, kishte njė shikim tė qetė, vėllai i dėshiruar i motrave, ngaqė mė i madhi, Xhaviti, e kishte shkuar njė pjesė tė rėndėsishme tė jetės sė tij larg shtėpisė, pra larg motrave dhe prindėrve. Pėrgjithėsisht Edmondi dėgjonte me vėmendje tė tjerėt kur flisnin, e kjo ndodhte jo vetėm me mė tė moshuarit, por edhe me moshatarėt e tij. Ishte i zhvilluar fizikisht, si dukej ishte ngutur pėr tė qenė i tillė duke e parandier se po vinte koha e tij. Trupi i tij ishte muskulor, por jo deri nė kthimin e muskulozitetit nė mani; krahėt i kishte tė gjatė, kjo duket edhe nga njė fotografi e tij nė Lezhė, me shpatėn e Skėnderbeut nė dorė, kishte diēka shumė tėrheqėse nė shikimin e tij e ndoshta kjo e kishte bėrė njė ilegale tė hershme, Gjyle Krasniqin, e njohur si “Shota e Llapit”, t’i thoshte se “ne nuk e jetuam rininė tonė, ti duhet ta jetosh rininė tėnde”.



ĒFARĖ ĖSHTĖ EDMOND HOXHA NĖ KUJTIMET E ATYRE QĖ E KANĖ NJOHUR?



Ai kishte marrė shumė gjėra nga bjeshkėt e Junikut ku kishte hedhur shtat, por njėkohėsisht kishte filluar tė merrte edhe nga Prishtina e Durrėsi. Mė pas, Prishtinės do t’i bėhej njėri ndėr studentėt simbol tė saj, ndėrsa nė Durrės do tė kishte afėrsinė e disa prej njerėzve qė do tė pėrgatitnin apo drejtonin luftėn ēlirimtare. Nė kujtimet e tė gjithėve atyre qė e kanė njohur, Edmond Hoxha ka ngelur njė djalė i qetė, tepėr i afėrt, disi i ndrojtur kur ėshtė i pranishėm nė bisedat e tė rriturve, mė tepėr i prirė pėr tė dėgjuar, se sa pėr tė folur, me njė tė kuqe tė lehtė tė fytyrės, zakonisht shumė i afrueshėm pėr tė tjerėt dhe i gatshėm pėr tė qenė pranė. Edmondi zakonisht nuk fliste gjatė, pėrpiqej tė gjente mes fjalėve atė qė ishte mė e domosdoshme pėr tė thėnė dhe qė duhej thėnė, tė tjerat i linte nė heshtje, sikur tė kishte pas vetes drojėn se deri ku duhej folur. Zakonisht nuk e mbajnė mend nė biseda tė gjata, si duket e kishte ndjerė se punėt qė i takonin tė bėnte nė fare pak vite nuk do tė kishin as kohė dhe as vend pėr fjalė tė shumta. Ai gjithēka qė do tė kishte, do e pėrmblidhte nė vetėm fare pak kohė, nė tė cilėn pjesa mė e madhe do t’i takonte lėvizjes, ecurisė sė gjėrave, pėrpjekjeve pėr tė bėrė diēka, pėr tė dalė nga riciklimi i mbylljes nė vete. Ai ishte njėri nga tė rinjtė qė ishte mėrzitur prej fjalėve, ashtu si mėrzitet njeriu nga njė lėngatė e gjatė. Nėse ai do tė kishte qenė nė jetė deri nė fillimin e terrorit tė vitit 1997, me siguri do tė ishte nė mesin e prijatarėve tė demonstratės sė njohur studentore dhe nė radhėt e studentėve luftėtarė. Jam i bindur pėr kėtė nga dy fakte, tė cilat, natyrshėm, kanė lidhje me njėra tjetrėn.


Fakti i parė: Njėri ndėr drejtuesit e njohur tė lėvizjes studentore, Driton Lajēi, duke shkruar pėr Tubimin Pėrkujtimor me rastin e vrasjes sė studentit Edmond Hoxha, shėnimin e tij publicistik “Vdekje krenare” do e mbyllte me mendimin e qartė se “Edmondi filloi studimet pėr tė mos i mbaruar, pėr tė, aty mbeti dėshira pėr t’u bėrė jurist i diplomuar. Ai vdiq, por nėse ka vdekje krenare, kjo kėsaj here i takon Edmond Hoxhės”.


Sė dyti, disa nga miqtė mė tė afėrt studentė tė Edmond Hoxhės, menjėherė pas fillimit tė luftės, ndėrprenė studimet dhe u bėnė ushtarė ose eprorė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės si Mensur Hoti, Bekim Begolli, Ramė Gjikokaj, Shkumbin Demaliaj, Sami Cacaj, Gėzim Hoxha, tė cilėt gjithnjė kanė pasur ndjenjėn se bashkė me ta dhe me punėn e tyre ėshtė edhe ajo qė kishte vėnė Edmond Hoxha. Njė mik imi nga Vlora mė thoshte dikur se “kur vinte nė qytetin tonė ndonjė djalė i bukur, vajzat thoshin ‘ka ardhur njė djalė i bukur si kosovar’”. Miku im shtonte edhe diēka tjetėr, si pėr shembull se “ku e kanė gjetur shqiptarėt nė Prishtinė atė njeri me shall, sikur tė mos ishte i tyre”, por unė do tė ndalem tek thėnia e parė, sepse Edmondi ishte tipik i tillė, si thoshin dikur vajzat e detit pėr djemtė e hijshėm. Me tipare shumė tė rregullta, magjia e tij qėndronte nė tė qeshurėn e veēantė, shumė e lehtė, me njė pėrvijim buzėve. Sikur asgjė tė mos mbahej mend prej tij, nga miqtė, shokėt, shoqet dhe njerėzit do tė kishte mjaftuar vetėm ajo e qeshur e veēantė, disi e tėrhequr, me shkėlqimin e jashtėzakonshėm tė syve. Ėshtė jo e rastėsishme se nė kujtimin e shokėve dhe tė njohurve tė tij, Edmondi mbetet njeriu qė nxitoi tė arrinte vitet e pjekurisė sė parė. Ndoshta shumė nga tė njohurit e tij, shqiptarė tė Kosovės, e kanė parė Edmondin nėpėrmjet syve tė ilegalėve, sepse ata zakonisht i pėrkisnin lėvizjeve ilegale, ose nėpėrmjet syve tė bashkėmoshatarėve tė tij studentė. Ka qenė tepėr e zakonshme pėr secilin ilegal, kur e ka njohur pėr herė tė parė, si vėllai i Xhavit Hoxhės, tė ketė thėnė: “Ah, vėllai i Xhavitit qenke”, dhe njė pjesė e emrit tė vėllait tė tij tė ketė kaluar edhe tek Edmondi. Xhaviti ishte njėri nga tė burgosurit politikė tė grupit tė njohur si “Komiteti i Deēanit”, nėpėrmjet tė cilit kishin kaluar nė dėshminė historike tė mendimit politik edhe kryengritės tė Kosovės shumė emra tė njohur si Smajl Haradinaj, Hasan Ukėhaxhaj, Jashar Salihu, Drita Kuēi etj. Pra, donte apo nuk donte Edmond Hoxha, megjithėse ai e donte kėtė fakt, njohja e parė e tij me njė rreth mė tė gjerė dhe mė tė pjekur se brezi i tij, do tė ishte, pėr shumė vite, nėpėrmjet emrit tė vėllait tė tij dhe kjo, po ashtu, donin apo nuk donin njerėzit, do tė ndikonte nė perceptimin e figurės sė tij.



KA MĖ SHUMĖ REPRESION NGA REGJIMI SERB, KISHTE THĖNĖ EDMOND HOXHA



Tė ruhemi, nuk ėshtė keq, tha, por jo duke ndenjur nė shtėpi. I thashė se duhet tė kishte kujdes, sepse ka prindėrit, motrat, se Xhaviti ėshtė larg Kosovės. Mė tha se e gjithė Kosova ėshtė kėshtu, se tė gjithė kanė prindėr, motra e vėllezėr. Mirėpo, dikush duhet edhe tė punojė pėr Kosovėn. Studentėt nė Prishtinė, mė tha Edi, janė shumė impulsivė, ndoshta gabojnė ndonjėherė, duke folur mė shumė se duhet, por po i ikėn koha fjalėve.


Si do ta shihte atė njė njeri, i cili nuk kishte pasur asnjė lloj lidhje me lėvizjen ilegale, dhe, pėr mė tepėr, nuk do tė ishte as shqiptar i Kosovės, por njė banor i Tiranės, njeri i kulturuar, atdhedashės dhe kėtė e dėshmoi mė pas me mbėshtetjen qė i dha Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, e qė nė jetėn e tij kishte njohur shumė njerėz? Edmondin do ta njihte nė njė vit aspak tė zakonshėm nė jetėn e Shqipėrisė. I jashtmi ėshtė gjithnjė mė objektiv, sepse, duke mos qenė pjesė e gjėrave tė ditura, ai ndėrton nė pėrfytyrimin e tij atė qė ka ndjerė sa kjo ėshtė mė e saktė.



ĒFARĖ THOTĖ FADIL SMAJLI?



Gjithnjė kam dashur tė di se si ngrihet nė kujtesėn e njerėzve tė tillė figura e Edmond Hoxhės. Dhe iu drejtova njė njeriu nė Tiranė, i cili e kishte njohur Edmond Hoxhėn, e mė pas gjithė familjen e tij, nė vitet e kalimit tė tij nga rinia e hershme nė atė qė do tė vinte mė pas. Fadil Smajli, ish-drejtori i pėrgjithshėm i Postės Shqiptare, bėn dėshminė e njeriut qė e ka njohur Edmondin drejtpėrdrejt, jo nėpėrmjet mendimit politik qė ishte krijuar pėr familjen e tij. Ėshtė njeriu qė, ndryshe nga shumė tė tjerė, ka kaluar nėpėrmjet njohjes jetėsore tek njohja politike, dhe pikėrisht sepse, jo vetėm ai, por gjithė familja e tij kishin njė ndjesi tė veēantė pėr Edmondin, ndikoi edhe nė pėrkushtimin e mėtejshėm tė tyre. Nga mosha Edmondi mund tė ishte vėllai i vogėl i Fadil Smajlit. Pra ajo qė do tė ndikonte do tė ishte diēka qė nuk kishte lidhje me moshėn. Kishin jetuar nė dy skaje tė tė njėjtit truall, pra nuk do tė ishte as afėrsia e njė jete tė pėrbashkėt. Ishte diēka tjetėr, e cila, edhe pas shumė vitesh, do tė mbetej e jetėsuar tek Fadil Smajli. Ai mė shkruan: “Tė falėnderoj shumė pėr poemėn ‘Preludi’, kushtuar Edmond Hoxhės dhe shokėve tė tij. Dua tė tė them se vajzat e lexuan dhe u kėnaqėn shumė, duke e vlerėsuar me mendimin e tyre shumė tė bukur, duke u nisur edhe nga fakti se ato e kanė njohur personalisht Edin. Ndonėse nė moshė tė vogėl, por u ka mbetur nė mendje djaloshi i gjatė, i dashur, buzagaz.


JA SI E TAKOVA PĖR HERĖ TĖ PARĖ EDIN.


Njė pasdite vere, diku nga fundi i muajit korrik apo fillimi i muajit gusht tė vitit 1992, bie zilja, vajza e madhe, atėherė rreth 12 vjeēe, hap derėn dhe thotė se ėshtė njė djalė i gjatė dhe njė vajzė e vogėl (ishte mbesa e Edit). Mė thotė se jam Edi, vėllai i Xhavit Hoxhės, sepse Edin e njihja si emėr, por nuk e kisha takuar asnjėherė. E pėrqafova dhe u ulem. U pėrshėndetem sipas zakonit dhe bėmė biseda tė lira familjare. Mė beso, se ai ēast, pėr mua dhe time shoqe, Netin, e vajzat, ka mbetur si njė gjė shumė e rrallė, e jashtėzakonshme. E kujtojmė gjithnjė, njė djalė, qė tani ėshtė pėrcaktuar nga tė gjithė, por me njė buzėqeshje tė hapur dhe krenar, virtyte tė veēanta tė Edit. Si zakonisht, ditėve tė shtuna dhe tė diela shkonim nė plazh, ku takoheshim me tė gjithė tė afėrmit e Xhavitit. Takoheshim tek shtėpia e tij dhe pėr atė shtėpi duhet bėrė njė vlerėsim i veēantė, sepse aty kanė marrė rrjedhė shumė ngjarje tė Kosovės. Mė pas mėsova se Edi ishte student nė Fakultetin Juridik tė Prishtinės. Tė gjitha motrat i duan vėllezėrit, por motrat e Edit e tė Xhavitit ishin diēka mė shumė. Njė gjė mė ka bėrė pėrshtypje; nė biseda personale Edi dėgjonte me shumė kureshtje, pėr ēfarėdo qė flitej, nuk ndėrhynte dhe ēdo bisedė mes miqve e shokėve e shoqėronte me buzėqeshje dhe me njė shikim shumė domethėnės, tė cilin unė e kuptova mė vonė, sepse, pa folur, me buzagaz, nė heshtje, pranonte ose jo, bisedat qė bėheshin kryesisht pėr Kosovėn.

 

Njė ditė nė plazh kisha vendosur ta ngacmoja Edin pėr problemet e Kosovės. E thirra dhe i thashė tė dilnim nė njė anė, sepse aty kishte shumė njerėz. U larguam disa metra dhe fillova ta ngacmoja: “Nė vitin 1981, i thashė Edit, kam qenė me punė nė Pukė, dhe nė janar tė atij viti kam takuar njė ēift tė moshuarish nga Prizreni. Ndėrmjet bisedave tė tjera ata u shprehėn se “Kosova mund tė shpėtojė vetėm nga rinia studentore, studentėt janė ata qė do ta fillojnė luftėn pėr Kosovėn”. Dhe si dihet, studentėt u ngritėn nė marsin e vitit 1981. Qė nga ajo kohė, i thashė Edit, i kam ndjekur me shumė kujdes ngjarjet nė Kosovė, qėndrimet e politikanėve tė kohės nė Kosovė, tė Vllasit, Morinės, Jasharit. Mė dėgjoi me shumė vėmendje, ashtu si pėrherė, i qetė, buzagaz dhe me njė vėshtrim sikur donte tė dinte mė shumė. I fola edhe pėr qėndrimin e Shqipėrisė sė asaj kohe dhe gatishmėrinė e saj pėr tė ndėrhyrė nėse do tė ishte e nevojshme, fjala ishte pėr vitet 1981 - 1988. Mu duk sikur po mė pyeste me shikimin e tij pėr tė ditur mė shumė, por edhe sikur ndjeva se kishte diēka qė nuk po thuhet. Kur befas mė tha tė vazhdoj. Unė e ngacmova pėrsėri. “Edi, ēfarė po bėn rinia studentore nė Prishtinė, se kam dėgjuar se ka filluar tė futet frika nga regjimi serb, se tė rinjtė po largohen nga Kosova?”.

Mė shikoi qetėsisht, si pėrherė, por tash me njė shikim tjetėr.


- Jo baca Fadil, ne po studiojmė dhe po punojmė, e vjen dita edhe luftojmė.


Punoni, i thashė, por duhet edhe tė ruheni.


Tė ruhemi, nuk ėshtė keq, tha, por jo duke ndenjur nė shtėpi. I thashė se duhet tė kishte kujdes, sepse ka prindėrit, motrat, se Xhaviti ėshtė larg Kosovės. Mė tha se e gjithė Kosova ėshtė kėshtu, se tė gjithė kanė prindėr, motra e vėllezėr. Mirėpo, dikush duhet edhe tė punojė pėr Kosovėn. Studentėt nė Prishtinė, mė tha Edi, janė shumė impulsivė, ndoshta gabojnė ndonjėherė, duke folur mė shumė se duhet, por po i ikėn koha fjalėve.


U takuam pėrsėri dhe folėm pėrsėri pėr Kosovėn dhe hallet e saj. Ishte njė vit mė vonė. “Vazhdojmė tė punojmė, mė tha Edi, ka mė shumė represion nga regjimi serb, por jemi mė tė organizuar”. Kishte njė shikim ndryshe.



LAJMI

Atė natė, 31 janar 1997, kthehem nė shtėpi rreth orės 21 dhe menjėherė mė thanė se nė Kosovė janė vrarė tre vetė. Prita lajmet e fundit dhe dėgjova pėr vrasjen. Dy ishin tė identifikuar, Zahir Pajaziti dhe Hakif Zejnullahu. I treti ishte i paidentifikuar. Ditėn e dytė lajmi qe i tmerrshėm. Studenti i paidentifikuar ishte Edmond Hoxha. Nga Juniku. Kisha qenė nė shtėpinė e tyre nė Junik nė vitin 1994. Nuk e harroj atė pritje, megjithėse pushteti serb mė urdhėroi tė largohesha nga Kosova pėr njėzetekatėr orė. Kam qenė me vėllain e Petritit. Asnjėherė nuk e kishim mėsuar emrin e plotė tė Edit. Pėr ne ai ishte thjesht Edi Hoxha. “Merre nė telefon Petritin nė Zvicėr, mė thanė. I thashė se nuk ka plumba qė tė vrasin Edin. Mirė, mirė, po merre Petritin. E mora dhe mėsova tė vėrtetėn mė tė hidhur tė jetės sime. Si ėshtė e mundur. Gruaja dhe fėmijėt filluan tė qanin, si edhe unė, edhe tani qė po shkruaj kėto rreshta...”.


Fadil Smalji, njeriu qė ėshtė pėrkushtuar pėr Kosovėn, mė shkruan mė gjatė se kaq. Duke e njohur nga afėr, atėherė kur e lexova pėr herė tė parė, mendova me vete se edhe njė njeri i fortė si ai mund tė ketė plagėt e tij, lehtėsisht tė prekshme. Nė kėtė rast, plaga e tij ishte njė djalė i ri, shqiptar nga Juniku, qė kishte trokitur njė ditė vere tė vitit 1992 nė shtėpinė e tij, si vėllai i njė tė njohuri, qė mė pas do tė bėheshin miq tė afėrt, dhe qė krejt natyrshėm, i kishte bėrė vend nė jetėn e tij, ashtu si njerėzve mė tė afėrm. Edmond Hoxha, njeriu i heshtur, e kishte pasur vetinė tė heshtte, dhe kur tė vinte koha tė flisnin tė tjerėt pėr tė. Nuk do tė jetė e ēuditshme qė do tė jetė bashkėpunėtori dhe miku i Zahir Pajazitit dhe qė do tė vriteshin bashkė. Ndoshta, mė shumė se askurrė ishin bashkuar njė grup njerėzish tė cilėt nuk i kishin nė natyrėn e tyre fjalėt e shumta, rendjen pas tyre dhe pas pėshpėrimės sė fjalėnajės, njerėzit tė cilėt, krejt natyrshėm, kishin vendosur tė bėnin detyrėn e tyre. Nėse ajo do tė ishte e vėshtirė dhe e rrezikshme, kjo nuk kishte lidhje me pėrkushtimin e tyre. Ata kishin ardhur me njė mision tė madh. Koha qė do tė vinte do tė dėshmonte se ata kishin qenė tė denjė pėr tė mbartur kėtė mision.


A duhej mohuar njė djalė i tillė dhe ēfarė do tė kishte tė paqartė tek ai? Kujtojeni nė ēastin e fundit tė ndarjes me motrėn e tij, nė fillimin e mbrėmjes tė 30 janarit 1997, njėzet e katėr orė para vrasjes; kujtojeni duke ulur shkallėt, buzagaz, me dorėn e ngritur lart si pėrshėndetje dhe natyrshėm do tė ndjeni edhe krimin e mohimit.
Ky ishte njėri nga tre heronjtė e natės sė 31 janarit. Mė i riu dhe mė i panjohuri. As policia e fshehtė serbe, atė natė kur i vrau, nuk e diti emrin e tij. Ose e mbajti pėr disa kohė tė fshehtė pėr tė shkuar mė tej nė gjurmėt e asaj qė kishte ndodhur. Nuk i dihet asnjėherė. Por dihet qė ishte mė i riu nga tė tre, djalė qė sapo kishte mbushur tė 21 vjetėt. Dy tė tjerėt ishin mė tė njohur. Zahir Pajaziti ishte po ashtu njė djalė i gjatė, por ashtu si kishte tė pėrbashkėta me Edmondin, kishte mė shumė tė veēantat e tij. Vetia e Zahirit pėr tė mos folur shumė e sidomos pėr tė mos folur gjėra tė pabukshme, kishte kaluar, pa u ndjerė, edhe nė tiparet e tij. Gjithēka ishte e tėrhequr tek ai, mollėzat e faqeve tė futura pėrbrenda, shikimi i syve sikur kalonte nėpėrmjet vetes sė tij, flokėt qė pėrgjithėsisht nuk kishin ndonjė vend tė caktuar, duart qė i lėvizte atėherė kur duhej, sepse pėrgjithėsisht ai nuk fliste me gjeste, ecja e veēantė duke i tundur paksa shpatullat, ndėrsa kėmbėt sikur i nguliteshin nė tokė.



CILAT RRUGĖ KANĖ ĒUAR DREJT NJOHJES SĖ EDMONDIT  ME ZAHIR PAJAZITIN?



Nė tė gjitha deklarimet e para zyrtare tė Shėrbimit Informativ tė Ministrisė sė Brendshme serbe nuk jepet emri i Edmondit. As nė lajmet speciale tė dhėna nga radio dhe TV beogradase nuk jepet njė gjė e tillė. As nė lajmin e dhėnė nga Radio Moska, emisioni nė gjuhėn serbe, tri orė pas ngjarjes, nuk jepet emri i njeriut tė tretė qė vritet nė Pestovė. Vetėm theksohet se ėshtė terrorist dhe anėtar i tė ashtuquajturės Ushtri Ēlirimtare e Kosovės. Tė dukej sikur, duke qenė nė dijeni tė udhėtimit qė do tė ndodhte dhe tė dy personave tė parė, Zahirit dhe Hakifit, ata ende nuk kishin dijeni pėr tė tretin qė ishte mes tyre.



Nė ditėn e pafundme tė 31 janarit tė vitit 1997, askush nuk mund ta dinte se nė orėt e para tė pasdites sė saj, krejt befasisht, aty ku dita do tė thyhej nga nata dhe gjithēka do tė fillonte tė zhytej nė terrinėn e pritshme tė dimrit, do tė ndodhte njėra nga ngjarjet epike tė kombit. Kishte disa kohė qė ndjehej epizmi nė tė gjithė Kosovėn dhe jo papritmas, megjithėse ende nuk e dinin pėrse, njerėzit kishin filluar tė ndjeheshin disi ndryshe. Kishte diēka qė kishte filluar tė tjetėrsohej pėr tė mirė tek ata, shikimi kishte filluar tė bėhej mė i qetė, ndriēimi mes syve kishte edhe njė fillesė mendimi, hapat ishin mė tė sigurt, pa e ditur as vetė pėrse kishin filluar t’i hidhnin, jo ashtu lehtas, fluturimthi, sikur tė kishte pasur ujė deri atėherė nėn kėmbėt e tyre ose fjalė qė lėviznin nga e premtja nė tė premte; ndėrsa tani toka kishte filluar tė ngjizej; zėri i njerėzve ishte mė i qetė, me gjithė tronditjen qė kishte, pa atė ndjenjėn e ankthit, qė dashje pa dashe, i kishte shtypur. Kishte disa muaj qė gjėrat kishin filluar tė ndryshonin. Megjithėse askush nuk e kishte thėnė krejt qartė shkakun e kėtij ndryshimi, pėrsėri gjithēka ndjehej. Kishte nė tė vėrtetė ende njė ankth qė rrinte pezull mbi qytetet dhe rrafshinat pėrreth, kishte ende njė mjegull qė kacavarej ende mbi rrafshnaltat dhe fillesat e maleve, por, pas shumė kohe, njerėzit kishin filluar tė dėgjonin se jo shumė larg kryeqendrės kishin filluar tė krijoheshin disa oaze lirie, tė quajtura zona tė lira, nė tė cilat, pas mugullimit tė parė tė mbrėmjes, nuk dukej asnjė kėmbė polici serb. Tani, pėrherė e mė shpesh, nė bisedat e zakonshme, jo krejt befas dhe jo rastėsisht, kishte filluar tė hynte njė emėrtim i ri, i panjohur deri atėherė, Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Fillimisht kishte qenė i paperceptueshėm pranimi i saj. Ajo, siē iu ishte dukur njerėzve, ishte shfaqur fillimisht e ndrojtur, jo se kishte druajtjen e ideve tė saj, ajo e kishte tashmė misionin e saj vizionar krejt tė qartė. Ishte ngritur shumė mjegull mbi tė, ishte hedhur shumė dyshim dhe kjo kishte tė bėnte pastaj me mėdyshjen e njerėzve. Do tė vinte nata e 31 janarit 1997 pėr tė qenė mė se e qartė se me ēfarė kishte lidhje drejtpeshimi i gjėrave qė po ndodhnin. Njerėzit kishin pėr herė tė parė tre shembuj tė mėdhenj, se ndryshe nga ēfarė rridhte nga Velania apo konferencat e shtypit, djemtė qė po luftonin ishin djem tė Kosovės, nga tė gjitha viset e saj; se ata ishin tė vendosur tė luftonin deri nė fund dhe tė bėnin jetėn e tyre truall pėr ditėt e ardhshme tė Kosovės dhe se atyre u pėrkiste e ardhmja. 31 janari ishte dita kur u nda dyshimi nga e vėrteta, kur mes hutisė sė pėrgjithshme ishte shkreptima e ditės sė fundit tė muajit, kur me gjithė dhimbjen dhe megjithėse ata po quheshin nga entet zyrtare, qoftė serbe apo shqipfolėse, si terroristė, pjesėtarė tė sė ashtuquajturės UĒK dhe drejtues fantazma tė saj, varrimi i tyre, fillimisht, ditėn e diel, mė 2 shkurt, nė Llap, dhe tė nesėrmen nė Junik, ishte i madhėrishėm. Njerėzit, nėpėrmjet aktit tė pranisė sė tyre nė momentin e fundit, sikur donin tė kėrkonin ndjesė qė nuk i kishin besuar mė parė. Akti i ndjesės ėshtė gjithnjė fisnik.

SI U GJEND EDMOND HOXHA NĖ MAKINĖ ME ZAHIRIN DHE HAKIFIN?



Qė nė ēastin e parė, pra qė nė momentin kur u bė i njohur fakti se tre djem tė rinj, luftėtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovė, sipas Komunikatės nr. 30 tė Shtabit Qendror tė UĒK-sė dhe, “viktima tė terrorit serb qė pėrvetėsohen nga UĒK-ja”, sipas Lidhjes Demokratike tė Kosovės, kur ende gjithēka ishte nėn mjegullėn e natės, njėri nga tre tė rėnėt ishte ende i panjohur, jo vetėm pėr ata qė i kishin pėrcjellė Zahirin dhe Edmondin, por edhe pėr gjurmuesit, ndjekėsit e vrasėsit, pra pėr milicinė serbe. Nė tė gjitha deklarimet e para zyrtare tė Shėrbimit Informativ tė Ministrisė sė Brendshme serbe nuk jepet emri i Edmondit. As nė lajmet speciale tė dhėna nga radio dhe TV beogradase nuk jepet njė gjė e tillė. As nė lajmin e dhėnė nga Radio Moska, emisioni nė gjuhėn serbe, tri orė pas ngjarjes, nuk jepet emri i njeriut tė tretė qė vritet nė Pestovė. Vetėm theksohet se ėshtė terrorist dhe anėtar i tė ashtuquajturės Ushtri Ēlirimtare e Kosovės. Tė dukej sikur, duke qenė nė dijeni tė udhėtimit qė do tė ndodhte dhe tė dy personave tė parė, Zahirit dhe Hakifit, ata ende nuk kishin dijeni pėr tė tretin qė do tė ishte mes tyre. Pra, nėse e kishin ditur se nė atė makinė, qė nga ēasti i nisjes, do tė ishin Zahir Pajaziti dhe Hakif Zejnullahu, ata nuk kishin arritur tė dinin se cili do tė ishte personi i tretė, ose, ēka ėshtė mė e mundshme dhe si thuhet mė tej, ata kishin pritur dikė tjetėr tė udhėtonte asaj nate. Tė kishte qenė rastėsi apo diēka kishte rrjedhur ndryshe nga ajo qė kishte pritur sigurimi i fshehtė serb? Qė nė ditėn e parė tė pasngjarjeve dhe nė ditėt e mėpasme, sidomos nga shtypi i ditės nė gjuhėn shqipe dhe i botuar nė Prishtinė, ėshtė shtruar si mister pėrse u gjend nė atė makinė Edmond Hoxha.


“Mirėpo, si u gjet nė makinėn e tyre Edmond Hoxha, kėtė nuk e di askush. Ēfarė ėshtė e vėrteta, edhe nga tė afėrmit e Hakifit dhe tė Zahirit, nga njėra anė, si edhe tė afėrmit e Edmondit, nuk mund tė thuhet nė asnjė mėnyrė se kėta janė njohur mes veti. Dhe e tėrė kjo e shton enigmėn e kėsaj vrasjeje misterioze”, shkruhej nga Haqif Mulliqi mė 7 shkurt 1997, njė javė pas ngjarjes. Pyetja, si e tillė, ėshtė shtruar qė me njė shkurt dhe ata qė e kanė ditur tė vėrtetėn nuk mund tė dilnin haptazi. Ėshtė shkuar edhe mė tej; ėshtė hedhur dyshimi se, sipas tė dhėnave tė pasqaruara, Edmond Hoxha ishte arrestuar njė ditė mė parė, tė enjten, mė 30 janar, dhe se trupi i tij aty mund tė ishte njė truk policor. Edhe prindėrit e tė afėrmit e Zahirit dhe tė Hakifit, nė bisedat e para, tė bėra pas ngjarjes, duke dashur tė ruajnė tė fshehtėn e pasgoditjes, kanė thėnė se Edmondin nuk e kishin takuar ndonjėherė dhe se nuk e dinin miqėsinė e tij me bijtė e tyre. Duke pasur parasysh se nė atė kohė nuk mund tė thuhej asgjė tjetėr mė shumė se kaq, sepse lidhjet do tė vazhdonin tė shthureshin, edhe kjo ėshtė e kuptueshme. Nga tė gjitha gjėrat e javės sė parė ngeli njė enigmė, e cila zgjati edhe mė tej: kur dhe si janė njohur me njėri- tjetrin Zahiri dhe Edmondi? Nuk ka pasur asnjė enigmė nė lidhjet mes Zahirit dhe Hakifit. Si u bė e njohur menjėherė, ata ishin nip e dajė, dhe duke qenė tė tillė, gjithēka do tė ishte e natyrshme. Edhe organizimi i varrimit tė tyre u bė me njė diferencė tė shkurtėr kohore, nė mėnyrė qė pjesėtarėt e dy familjeve tė mund tė ishin tek njėra- tjetra, sepse ishin tė lidhura. Motra e Qerim Pajazitit, babait tė Zahirit, ishte nėna e Hakifit. Pra ishte njė dhimbje familjare e dyfishtė. Enigma do tė qėndronte nė njohjen tjetėr.

PĖRSE ME ZAHIRIN, EDMONDIN DHE HAKIFIN NUK RRUGĖTOI EDHE ILIR KONUSHEVCI?


Ishte ajo thjeshtė nė ditėn e 31 janarit kur po udhėtonin sė bashku dhe nisja kishte njėkohėsisht edhe fundin e njėkohshėm? Ishte njė udhėtim i rastit apo i organizuar, kishte lidhje kjo me njė rastėsi rutinė apo ishte gjithēka e pėrgatitur prej ditėsh? U ndodh krejt rastėsisht Edmondi nė makinėn e tyre? Pėrse nuk rrugėtoi me ta edhe Ilir Konushevci siē ishte parathėnė dhe pėrse gjithēka ndėrroi nė momentet e fundit? Cili do tė ishte caku i atij udhėtimi? Pėrse morėn ata pikėrisht atė drejtim dhe ēfarė do tė kishte ndodhur nėse do tė kishin marrė njė drejtim tjetėr? A kishin udhėtuar edhe mė parė me njėri-tjetrin apo kjo kishte qenė njohja e parė, udhėtimi i parė dhe i fundit?


Rastėsia nė udhėtimin e tyre, qoftė edhe si bashkėluftėtarė, duhet pėrjashtuar krejtėsisht, sepse Edmond Hoxha nuk kishte qenė nė atė makinė si njė udhėtar i zakonshėm, i cili nė fillimin e mbrėmjes sė 31 janarit kishte dalė buzė rruge dhe kishte ngritur dorėn pėr tė udhėtuar, nuk dihej se ku dhe nuk dihej se me kėnd. Qė ka qenė njė udhėtim i pėrgatitur, kėtė e ka dėshmuar qė tė nesėrmen e motra e Edmond Hoxhės, Lumja, pa e ditur se pėr ēfarė dhe me cilėt do tė udhėtonte vėllai i saj. Njė ditė para krimit, mė 30 janar, tha nė ditėn e varrimin tė vėllait tė saj, Lumnije Hoxha, e martuar nė Prishtinė, “vėllai im, Edmond Hoxha, gjendej nė shtėpinė time. Kishte ardhur tek nė darkė. Edi, kėshtu e thėrrisnim Edmondin, mė tha se do tė shkoj nesėr pėr darkė, iftar, nė Vushtrri. Bile, si me shaka, mė tha se ‘a do tė vish edhe ti?’”. Thėnia e saj mė 3 shkurt 1997 dėshmon se ishte pėrgatitur, tė paktėn prej disa ditėsh, udhėtimi i tyre i pėrbashkėt. Ajo dėshmon se edhe lajmi i dhėnė nė gazetat e kohės, se, sipas informatave tė pasqaruara, Edmondi mė datėn 30 janar kishte qenė i arrestuar nga policia serbe, ishte po ashtu i pasaktė. Pra Edmondi e dinte se do tė udhėtonte nė drejtimin e Vushtrrisė, kjo edhe ndodhi, e dinte se do tė udhėtonte pasdite, pasi do tė bėnin iftar diku, kjo edhe ndodhi, e dinte se do tė kishin strehim nė njė bazė tė luftės, pasi kėto ishin bazat e Zahirit, kjo nuk ndodhi sepse gjithēka u ndėrpre egėrsisht. Por ka edhe arsyetime e njohje tė tjera, qė e saktėsojnė mendimin se asgjė nuk ka qenė e rastėsishme. Sė pari, nė kushtet e fundjanarit tė vitit 1997, kur egėrsia serbe ishte nė kulmin e saj dhe do tė burgoseshin mė shumė se 110 vetė, do tė ishte tejet e vėshtirė tė mendohej se njė ilegal i pėrmasave tė jashtėzakonshme si Zahir Pajaziti do tė udhėtonte me njė njeri tė panjohur apo qė sapo e kishte njohur. Gjendjen e janarit tė vitit 1997 nuk mund ta nėnvlerėsonte njė drejtues i luftės, aq mė tepėr se pak para nisjes ai kishte marrė mesazhe tė qarta se duhej ndėrruar gjithēka nga taktikat dhe rrugėlidhjet e deriatėhershme. Pėr mė tepėr, dy ditė para ngjarjes, mė 29 janar, ėshtė bėrė i njohur lajmi, nėpėrmjet Televizionit satelitor shqiptar, se ėshtė zhdukur ish i burgosuri politik, albanologu Nait Hasani. Po atė natė, kujton Xhavit Hoxha, duke kujtuar se Nait Hasani kishte lidhje me mjekun Xhevat Hasani, mora nė telefon kėtė tė fundit pėr t’i kumtuar lajmin.
Ka pasur disa rrugė qė kanė ēuar drejt njohjes sė Edmondit me Zahir Pajazitin dhe lidhjes nė mes tyre. Mė e rėndėsishmja prej tyre ka qenė ajo qė mund tė quhet si lidhje institucionale. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ka qenė njė institucion i veēantė i luftės. Ajo ka pasur strukturat e saj, lidhjet, organizimet, mbulesat, mbėshtetjen politike e financiare etj. Nė radhėt e saj nuk mund tė futeshe sipas qejfit dhe kohės qė do tė donte secili. Kishte njė kohė strukturė dhe shkallė verifikimi. Jo rrallėherė, nė kohėt e para tė organizimit tė saj, edhe pėr pranimin e njė njeriu tė veēantė ėshtė bėrė kujdes i veēantė, sepse, duke mėsuar nga goditjet e deriatėhershme, LPK-ja, si organizatore e luftės, nuk dėshironte pėrsėritjen e gjėrave. Nė kohėn qė ėshtė bėrė njohja e Edmondit me linjėn e Llapit, si quhej atėherė, ka qenė i ndėrtuar dhe funksiononte Shtabi Qendror i UĒK-sė, brenda nė Kosovė dhe jashtė saj, ishin zgjedhur drejtuesit e Shtabit Operativ Qendror, qė bėnte pėrcaktimet ushtarake dhe kishte filluar lidhja dhe koordinimi i saktė i veprimeve.



CILAT ISHIN LIDHJET E ZAHIR PAJAZITIT ME ZONĖN E DUKAGJINIT?



Nė linjė strukturore tė UĒK-sė ėshtė bėrė i mundur kalimi i Edmondit nė linjėn e Llapit, nė fillimin e vitit 1996. Por, pjesėmarrja e tij nė radhėt e UĒK-sė ėshtė mė e hershme, pasi nė linjėn e Llapit ai hyri si pjesėtar i saj dhe jo si rishtar. Megjithatė, kjo nuk ėshtė e tėra. Nė atė kohė nė Prishtinė njė numėr i madh studentėsh, sidomos nga zona e Llapit, por jo vetėm nga ajo, tė cilėt kishin si figurė kryesore Rrustem Mustafėn- “Remi”, pasuesin e mėvonshėm tė denjė tė punės sė Zahirit dhe tė Ilir Konushevcit, ishin nė strukturat e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės



Zahir Pajaziti u pėrfshi nė kėto struktura tė larta drejtuese dhe vendimmarrėse pas takimit tė tij me Nait Hasanin nė dhjetorin e vitit 1995, takim i organizuar nė varrezat e qytetit tė Prishtinės, nė lagjen e sotme Mirditė. Njohja e tyre ėshtė bėrė nėpėrmjet strukturave tė tjera ndėrlidhėse dhe drejtuese. Duke qenė se koordinatori kryesor i kėtij takimi, pas miratimit qė ishte marrė nė sektorin e veēantė, ishte Ali Ahmeti- “Abazi”, edhe Nait Hasani u paraqit me emrin “Abaz” - njėri nga emrat e shumtė tė luftės sė tij. Ndėrsa Zahiri, duke qenė se kishte si ndėrmjetės nė atė fazė Ismet Abdullahun, qė jetonte nė Zvicėr, u paraqit me emrin “Ismeti”. Zahiri shoqėrohej nga njeriu i pandarė me tė, djali trim Avni Ajeti, njeri i afėrt i komandantit tė parė tė ēetės sė njohur tė Llapit, dėshmorit Ali Ajeti. Takimi ka qenė i shkurtėr, diēka mė shumė se njė gjysmė ore, por shumė i frytshėm. Natyra impozante, e sinqertė dhe komunikative e Naitit ka ndikuar nė forcimin e lidhjeve. Ndėrsa vendosmėria dhe shpirti i lartė praktik dhe organizativ i Zahirit ka ndikuar nė besimin e dyfishtė. Pak kohė pas vendosjes sė kėtij kontakti, duke qenė se ndėrkohė Zahiri kishte edhe lidhje tė mėhershme nė linjėn e Dukagjinit, sidomos me Luan dhe Ramush Haradinajn, Adrian Krasniqin dhe Qerim Kelmendin, tė cilėt ishin sė bashku me Ilir Konushevcin, bartėsit kryesorė tė logjistikės nė atė kohė, u vendos qė edhe njė grup tjetėr i kėsaj zone, i cili deri atėherė kishte lidhje me struktura tė tjera, tė kalonte nė linjėn e Llapit. Nė kėtė grup prej tre anėtarėsh ishte edhe Edmondi. Aq mė shumė bėhej i domosdoshėm ky kalim strukturor, pasi Edmondi, nė kėtė kohė, ishte student nė Prishtinė dhe kryeqendra e Kosovės ishte pikėrisht nėn strukturat organizative tė linjės sė Llapit. Dėshmia e Ali Ahmetit- “Abazit” pėr kėtė kalim ėshtė bėrė qė nė vitin 1998, kur ishte ngritur grupi i punės pėr hulumtimin e ngjarjes dhe nė njė mbledhje tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LPK-sė. Pra, nė linjė strukturore tė UĒK-sė ėshtė bėrė i mundur kalimi i Edmondit nė linjėn e Llapit, nė fillimin e vitit 1996. Por, pjesėmarrja e tij nė radhėt e UĒK-sė ėshtė mė e hershme, pasi nė linjėn e Llapit ai hyri si pjesėtar i saj dhe jo si rishtar. Megjithatė, kjo nuk ėshtė e tėra.


Nė atė kohė nė Prishtinė njė numėr i madh studentėsh, sidomos nga zona e Llapit, por jo vetėm nga ajo, tė cilėt kishin si figurė kryesore Rrustem Mustafėn- “Remi”, pasuesin e mėvonshėm tė denjė tė punės sė Zahirit dhe tė Ilir Konushevcit, ishin nė strukturat e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ja njė dėshmi e komandant Remit: “Si student i Fakultetit Juridik, Edin e kam njohur nga afėr qė prej vitit 1995. Meqenėse personalisht isha i organizuar nė UĒK, nuk mė lejohej tė bisedoj me tė drejtpėrdrejtė, por kam mbledhur informata se kush ėshtė dhe prej ēfarė familje rrjedh. Informatat i kam dorėzuar tek komandanti Zahir Pajaziti dhe kam insistuar se Edmondi mund tė jetė njė ushtar i mirė dhe se mund tė rekrutojė edhe tė tjerė. Komandanti ka marrė informata edhe nga njerėz tė tjerė dhe e pranoi angazhimin e tij nė UĒK. Komandant Zahir Pajaziti fliste pėr Edin si pėr ushtarin mė tė dalluar dhe tė sprovuar tė asaj kohe...”.



PSE ZAHIR PAJAZITI DHE SHOKĖT E TIJ TĖ LUFTĖS U DREJTUAN QĖ NĖ FILLIM TEK EDMOND HOXHA?



Takimet e para tė Edmond Hoxhės me Zahir Pajazitin, sipas informacioneve qė ndodhen nė arkiv, janė bėrė nė pranverėn e vitit 1996. Fillimisht ato kanė qenė takime tė tyre individuale dhe pastaj janė shtrirė mė tej, nėpėrmjet Adrian Krasniqit dhe Ilir Konushevcit. Lidhjet e tjera, pėr organizimin e tij nė struktura, Edmond Hoxha i kishte me “Mėrgimin”, por, edhe mė tej, takimet mes tij dhe Zahirit kanė qenė, ndonėse jo tė shpeshta, tė domosdoshme. Siē kujton komandant Remi, mendimi i Zahirit fillimisht ka qenė qė tė dėrgojė Edmondin nė Prekaz, tė ushtrohet, pasi po vinin kohėra qė duheshin mė shumė atentatorė nė Prishtinė, mirėpo, pėr shkaqe qė nuk lidheshin me dėshirėn e tij, pra tė Zahirit, nuk u bė e mundur njė gjė e tillė. Nė fakt, me gjithė lidhjet dytėsore qė kishin, sidomos nėpėrmjet Nait Hasanit dhe Rexhep Selimit, takimi mes Zahirit dhe njeriut - legjendė, Adem Jasharit, nuk u realizua. Pra, fakti qė njohja e tyre ėshtė bėrė qė nė pranverė tė vitit 1996, dėshmon se nuk ka qenė njė udhėtim i zakonshėm dhe se ai, Edmondi, nuk ėshtė gjetur aty rastėsisht. Pėrgjithėsisht Zahiri ishte njė njeri i qetė, flegmatik, qė nuk i shprehte edhe aq kollaj ndjenjat e tij, pėr mė tepėr ai nuk ishte njeri i fjalėve tė tepėrta. Megjithatė, nė kėtė rast, pas njohjes sė parė, atij i kishte bėrė pėrshtypje diēka e veēantė tek Edmondi, dhe u kishte thėnė shokėve se “ishte njohur me njė student tė fortė dhe shpejt do tė kishin njė krah tė mirė ndihme. Ai vjen nga njė familje e tė burgosurve politikė dhe ėshtė shok i Adit (Adrian Krasniqit)”. Pas njohjes sė tyre vjen njė periudhė e shkurtėr heshtjeje, kjo pėr dy arsye. Zahiri kishte nė atė kohė shumė objektiva tė rėndėsishme dhe ėshtė koha kur ai organizon, pėr pak muaj, 11 aksione nė gjithė territorin e Kosovės, dhe sė dyti, ai, si zakonisht, i lė kohė pėr t’u provuar dhe pėr t’u menduar mirė nėse mund tė hynte pėrfundimisht nė njė rrugė qė nuk kishte kthim. Edmondi e pranoi sfidėn. Pastaj do tė vijnė takimet tjera, herė tė drejtpėrdrejta dhe herė nėpėrmjet tė tretėve. Avni Ajetit, njeriu mė i lidhur se kushdo me Zahirin, i kujtohej mė vonė se “Edmond Hoxhėn e kam parė pėr herė tė parė nė vjeshtėn e vitit 1996, nė prezencė tė Zahirit, Hakifit, Ilirit dhe Hasan Zenelit nga Ballabani. Ishte kohė pasdreke, nė lokalin “Xhixhi”, qė gjendej nė Qafė. Tė gjithė ishim ulur nė njė tavolinė. Edi ishte pranė Zahirit dhe gjatė tėrė kohės biseduan sė bashku. Bisedonin lehtas, ne tė tjerėt po ashtu bisedonim, sa nuk mund tė them se ēfarė teme rrahėn Zahiri me Edin. Hera e dytė, prapė vjeshtė, nė tė njėjtin muaj, gjethet ishin ende nė drunj, por nuk bėnte ftohtė. U takuam nė tė njėjtin lokal, por kėtė herė ishim mė shumė, dy tavolina. Edi ishte ndėrmjet Zahirit dhe njė njeriu tė moshuar, qė as sot nuk e di se kush ka qenė. Zahiri mė thoshte gjithnjė: “Harro ēdo gjė qė sheh, mos mbaj mend njerėzit, qė edhe nėse burgosesh, tė mos dish se me kėnd ke pasur kontakt. Natėn e fundit tė tyre kam qenė me ta...”.


Pranvera e vitit 1996 ėshtė fillesa e punės sė tyre tė pėrbashkėt. Kjo e fisnikėron edhe mė tej Edin, saqė vėrehet edhe tek shoku i tij i dhomės pėr dy vite radhazi, Nexhat Xhafa, tė cilit mė pas i kujtohej se “...sidomos nga fillimi i vitit 1996 Edmondi ndryshoi edhe nė sjellje. Nuk sillej kot rrugėve, si bėnte njė pjesė e rinisė. Edi nė kėtė vit ishte inkuadruar drejtpėrdrejt nė radhėt e UĒK-sė”. Shoku i tij nuk kishte gabuar, ai vetėm nuk e dinte se Edmond Hoxha do tė kishte tash e tutje njė mėsues tė madh tė luftės, Zahir Pajazitin. A ka qenė e rastėsishme shkuarja e Edmondit nė radhėt e UĒK-sė? A ka qenė e rastėsishme qė kėtė e pranoi dhe e bėri pjesė tė luftės Zahir Pajaziti? Pėrse Zahir Pajaziti dhe shokėt e tij tė luftės, pra, pėrse strukturat e luftės “trokitėn” qė nė fillim tek Edmond Hoxha?


PSE ZAHIRI, EDMONDI DHE HAKIFI KISHIN VENDOSUR TĖ BĖNIN UDHĖTIMIN DREJT VUSHTRRISĖ?


Ėshtė krejt normale tė besohet se nuk ka qenė e rastėsishme. Zakonisht, kalimi nėpėrmjet “filtrit” tė njohjeve ka qenė shumė mė i gjerė sesa e zakonshmja. Nė fillimin e vitit 1996, kur u bė njohja e Zahirit me Edmondin, nuk ishte e lehtė tė ishe pjesėtar i UĒK-sė, jo vetėm nga fakti se shndėrrimi i strukturave tė LPK-sė drejt strukturave ushtarake ishte nė njė fazė domethėnėse, por edhe sepse shumė nga ata qė u pagėzuan nė orėt e para tė luftės, mė pas u bėnė drejtuesit e saj. Pra, njohja u bė kur duhej tė ishe njėkohėsisht prijės i njerėzve dhe luftėtar i thjeshtė, kur duhej tė ishe pėrgatitės i aksioneve dhe atentator. Shembulli i Zahirit ėshtė, pa dyshim, njėri ndėr mė domethėnėsit. Nė tė vėrtetė, nė vitet e para tė krijimit tė saj Ushtria Ēlirimtare e Kosovės do tė kishte njė strukturė tė ngritur jo rrėmbimthi, ashtu shpejt e shpejt. Gjėrat janė shoshitur e sqaruar bukur mirė, nga njėri takim nė tjetrin, nga njėra strukturė nė tjetrėn. Nuk ka qenė rastėsi qė UĒK shkoi tek Edmondi, jo vetėm se ai ishte vėllai i Xhavit Hoxhės dhe ky ishte i njohur si ish i burgosur politik, por edhe mė shumė se aq. Po tė shikosh me vėmendje, thuajse tė gjithė studentėt e Universitetit tė Prishtinės qė kanė qenė pjesė e strukturave tė luftės apo qė u bėnė mė vonė, do tė ishin djem tė rregullt, do tė them ndoshta edhe me tipare tė jashtėzakonshme virtytesh, shembulli qė duhej tė ndiqej.


Zahiri dhe Edmondi janė takuar me njėri-tjetrin edhe mė 29 janar 1997, dhe si duket, nė kėtė takim, kanė vendosur udhėtimin drejt Vushtrrisė. Si del nga tė dhėnat e bashkėkohėsve, por edhe nga Xhavit Haliti- “Zeka”, qėllimi i udhėtimit tė tyre ka qenė tėrheqja e njė sasie armatimi qė gjendej nė njė bazė qė e dinte Edmond Hoxha. Njė ditė para vitit tė ri, mė 30 dhjetor 1996, Edmond Hoxha sė bashku me Nexhat Xhafėn shkuan sė bashku nė njė fshat afėr kufirit me Shqipėrinė, pėr tė marrė armė dhe municion. Udhėtuan me veturėn e pronarit tė banesės ku jetonin, por nuk i kishin thėnė qėllimin e udhėtimit. Pasi arritėn nė Botushė, i thanė shoferit t’i presė, morėn dy ēantat me armė dhe u kthyen. Kėto mjete ishin vendosur nė ditėn e dytė tė janarit, nė njė bazė, nė drejtimin e ushtrisė, tė cilėn e dinte Edmondi. Ėshtė i saktė mendimi se ata ishin nisur pėr t’i tėrhequr kėto armė, tė cilat ishin nė njė bazė tė pazbuluar dhe qė do tė shėrbenin pėr aksionin qė ishte menduar tė bėhej nė shkurt 1997. “Tė mėrkurėn, mė 29 janar, nė orėn 12, u nisa pėr provimin e patentės sė shoferit. E takova Edin pas qendrės sportive, ishte me njė shok. Edi u nda dhe erdhi tek unė, ndėrsa ai tjetri, si duket ngaqė nuk mė njohu se isha motra e Edit, ktheu shpinėn dhe u largua. Ky gjest mė bėri pėrshtypje. Nuk e njoha se ishte nga shokėt e Edit qė kisha parė ndonjėherė. Ai reagoi shpejt, nuk ia pashė mirė fytyrėn, andaj i them Edit, se kush ėshtė ai. Njė shok, mė tha, nuk ka rėndėsi emri. E pashė edhe njė herė shokun e Edit, mė vonė nga fotografia mė ėshtė dukur si Zahiri” - kujton motra e Edmond Hoxhės. Ky, si duket, ka qenė edhe takimi nė tė cilin ėshtė vendosur udhėtimi i tyre.



KUSH U ARRESTUA DHE KUSH IA DOLI TĖ KALOJĖ NĖ ILEGALITET?



Xhavit Haziri, i burgosur, nėpėrmjet anėtarėve tė familjes sė tij kishte ēuar fjalė se “Shtėpinė qė kemi filluar ta ndėrtojmė, ta lėmė krejt, se tullat i ka tė dobėta dhe u rrėnohet menjėherė, prandaj shokėt le tė kthehen e tė studiojnė aty ku kanė qenė”.


Ky ishte lajmėrimi i parė dhe nga ajo qė ka treguar mė pas Xhavit Haziri, nė periudhėn e shkurtėr tė lirimit nga burgu dhe zhdukjes sė tij pas kidnapimit serb nė pranverėn e vitit 1999, faktet dhe pyetjet qė i kishin bėrė hetuesit serbė dhe shqiptaro-serbė, dėshmonin se ata kishin filluar tė binin nė gjurmėt e strukturave tė para tė armatosura.



Ka qenė e pamundur tė mendohet se duke dashur tė organizojnė njė strukturė tė armatosur, do tė kishin qenė edhe jashtė ēdo pėrgjimi tė njėsive tė specializuara tė sigurimit tė fshehtė serb. Lėvizja Popullore e Kosovės, nė vitet e saj tė ekzistencės, e kishte pasur njė pėrvojė tė tillė tė hidhur, pasi disa herė, qė nga ditėt e para tė krijimit tė saj, ajo kishte pėsuar goditje tė ndryshme, njėra nga tė cilat do tė ishte pėr shumė e shumė vite, e ndoshta ėshtė edhe tash, enigma mė e madhe e saj, vrasja e Jusuf Gėrvallės, Kadri Zekės dhe Bardhosh Gėrvallės. Gjithsesi, pėrgjigjja e njė enigme tė tillė ka gjithnjė vėshtirėsitė e veta, pasi nė jo pak raste ato qė mungojnė janė mė tė shumta se ato qė kemi. Nė kėtė enigmė, si nė ēdo enigmė tjetėr tė vrasjeve tė atdhetarėve shqiptarė nė Kosovė, mungojnė faktet, qė do tė thotė se janė tė fshehura thellė nė dosjet sekrete serbe. Por edhe ajo qė dihet ose qė mendohet se ėshtė e saktė, ėshtė pėrsėri njė rrugė nė tė cilėn mund tė guxohet tė hyhet. Frika pėr goditjen qė mund t’i jepej Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės ka qenė e pranishme qė nė ditėt e para tė saj dhe kjo ėshtė bėrė mė e madhe pas arrestimeve qė ndodhėn ne pėrfundimin e Mbledhjes sė IV-tė tė Pėrgjithshme tė LPK-sė. Njėri ndėr konkluzionet mė tė rėndėsishme tė kėsaj mbledhjeje ka qenė edhe ai i pėrgatitjeve serioze pėr luftėn e armatosur, e cila kishte nisur, por qė duhej bėrė shumė mė mirė e shumė mė gjerėsisht. Dyshimi i parė erdhi andej edhe nga nuk pritej, ai erdhi nga qelitė e burgut. Nė mbledhjen e pėrbashkėt qė kanė bėrė pėrfaqėsuesit e LPK-sė brenda vendit dhe tė kryesisė sė Kėshillit tė Degės sė saj Jashtė Vendit, nga data 23 deri mė 25 dhjetor 1993, ėshtė thėnė shprehimisht se, Xhavit Haziri, i burgosur, nėpėrmjet anėtarėve tė familjes sė tij kishte ēuar fjalė se “Shtėpinė qė kemi filluar ta ndėrtojmė, ta lėmė krejt, se tullat i ka tė dobėta dhe u rrėnohet menjėherė, prandaj shokėt le tė kthehen e tė studiojnė aty ku kanė qenė”. Ky ishte lajmėrimi i parė dhe, nga ajo qė ka treguar mė pas Xhavit Haziri, nė periudhėn e shkurtėr tė lirimit nga burgu dhe zhdukjes sė tij pas kidnapimit serb nė pranverėn e vitit 1999, faktet dhe pyetjet qė i kishin bėrė hetuesit serbė dhe shqiptaro-serbė, dėshmonin se ata kishin filluar tė binin nė gjurmėt e strukturave tė para tė armatosura.


Nė takimin e mėsipėrm, sipas procesverbalit tė mbajtur, merrnin pjesė Besimi (Kadri Veseli), Daja (Azem Syla), Bashkimi (Adnan Asllani), Qamili (Halil Selimi), Selimi (Hashim Thaēi), Abazi (Ali Ahmeti), Muhameti (Emrush Xhemajli) dhe Zeka (Xhavit Haliti). Nuk i solla rastėsisht emrat e pjesėmarrėsve nė kėtė takim tė pėrbashkėt. Po tė shikosh me vėmendje, pesė prej tyre do tė jenė anėtarė tė Shtabit Qendror tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (mė pas Shtabi i Pėrgjithshėm): Xhavit Haliti, Ali Ahmeti, Azem Syla, Kadri Veseli dhe Hashim Thaēi. Halil Selimi do tė jetė mė pas, sė bashku me Ramiz Lladrovcin, pėrfaqėsues i organizatės dhe i Fondit “Vendlindja thėrret” nė Shqipėri, Adnan Asllani, kryeredaktor i gazetės “Zėri i Kosovės”, ndėrsa Emrush Xhemajli do tė jetė nė detyrė nė Zonėn Operative tė Dukagjinit. Nė fakt, nė kėtė periudhė, pas arrestimeve qė kishin ndodhur nė Kosovė, mė 2 gusht 1993, ku nė tė njėjtėn orė ishin arrestuar anėtarėt e sapozgjedhur tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LPK-sė, Bajrush Xhemajli dhe Xhavit Haziri, Ahmet Haxhiu dhe Nehat Selimi nė Prishtinė, Hysen Gega dhe Ilaz Kadolli nė Therandė, Behajdin Hallaqi nė Prizren, janė kėrkuar qė tė arrestohen Ramadan Avdiu, Kadri Veseli, Ramiz Lladrovci, Ramadan Pllana, Ibish Neziri, kurse kaluan nė ilegalitet Hashim Thaēi, Adnan Asllani, Halil Selimi dhe Azem Syla. Njerėzit qė u takuan nė Mbledhjen e Pėrbashkėt, ishin drejtuesit kryesorė tė organizatės dhe tė ngarkuar pėr ngritjen e strukturave tė armatosura.



ZBULIMI I FSHEHTĖ SERB KA DYSHUAR GJITHNJĖ TEK  FIGURA E ZAHIR PAJAZITIT



Interesant ėshtė fakti se nė disa nga organizmat bazė tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, Kėshillat Popullorė, si quheshin atėherė, kishte njė ngrirje tė veprimtarive, pėr dy arsye themelore: kėrkohej analizimi i shkaqeve qė kishin ēuar deri tek arrestimet dhe, mė e rėndėsishmja, kėrkohej njė mėnyrė e re pune. Ėshtė pikėrisht koha kur ato, nga njė organizim i thjeshtė politik, kalojnė nė struktura luftarake. Kėmbėngulja mė e madhe bėhet sidomos nga kėshillat e rretheve Skenderaj dhe Drenas (Gllogoc), por edhe nė Mitrovicė, Pejė, Klinė, Kumanovė, Rugovė etj. E pėrmenda kėtė takim, nė tė cilin, pėr herė tė parė ėshtė dyshuar seriozisht dhe ėshtė analizuar konkretisht se nė hapat themeltarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ka qenė shumė e mundur qė tė ndodhin zbulime masive dhe dėmtime tė ndjeshme. Po ashtu, pėr herė tė parė ngrihet njė grup pėr tė analizuar shkaqet e arrestimeve dhe sqarimin e gjendjes. Materiali, i cili ėshtė punuar nga Halil Selimi dhe Adnan Asllani, gjendet nė arkivin e organizatės. Po ashtu, pėr herė tė parė, grupi udhėheqės i kohės i Lėvizjes Popullore tė Kosovės, saktėson se nė radhėt e organizuara ka pas infiltrim tė agjentėve tė UDB-sė, tė cilėt edhe janė njohur mė pas. Saktėsimi i gjėrave dhe sqarimi i ngjarjeve bėri po ashtu tė mundur ringritjen e strukturave tė luftės, dhe pėr njė kohė tė gjatė, mosdėmtimin e tyre. Sepse, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, ishte bėrė mbyllja e rrugėve qė ēonin nė dekonspirimin e radhėve. Interesant ėshtė po ashtu se nė kėtė material pėr herė tė parė jepen emrat e strukturave tė para ilegale, tė cilat janė tė gatshme tė kthehen nė struktura tė armatosura. Pėr njė kohė tė gjatė, qė nga fillimet e aksioneve tė armatosura, lėvizja guerile nė Kosovė, me gjithė kėrkimet e sforcuara tė shėrbimeve tė fshehta tė sigurimit serb, UDB dhe KOS, e po ashtu, me gjithė rrjetin jo tė paktė tė bashkėpunėtorėve tė tyre shqiptarė, nuk kishte dėmtime nė radhėt e saj. Arrestimi i parė, i Besim Ramės, ndodhi mė 16 shtator 1996. Pastaj erdhi njė periudhė kur, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, megjithėse aksionet po bėheshin gjithherė e mė tė shpeshta, nuk kishte arrestime tė tjera. Mirėpo kjo nuk do tė thotė se gjithēka u zbulua brenda njė dite ose se gjithēka filloi pas atentatit ndaj rektorit tė dhunshėm tė Universitetit tė Prishtinės, ultranacionalistit Papoviq. Vazhdoj tė mendoj se goditjet qė iu dhanė lėvizjes ilegale ēlirimtare nė Kosovė, nė janarin e vitit 1977, nuk lidhen edhe aq shumė me faktin se u godit ish-rektori i dhunshėm i Universitetit tė Prishtinės, apo se Rugova kėrkoi Interpolin pėr tė zbuluar atentatorėt. Beogradi, kur erdhi puna, dėshmoi se nuk i vinte keq pėr njė rektor universiteti.


Zbulimi i fshehtė serb ka dyshuar gjithnjė tek figura e Zahir Pajazitit, por dyshimet mė tė shpeshta dhe mė tė sforcuara pėr tė dhe lėvizjet e tij, janė sidomos pas muajve tė parė tė vitit 1996, sidomos nė pranverėn e kėtij viti. Kjo ėshtė periudhė kur shėrbimi i fshehtė serb ėshtė nė kėrkimin e vazhdueshėm tė Zahirit, kur shtėpia e tij kontrollohet disa herė, bėhen kėrkesa pėr dorėzimin e armėve dhe nė njė rast edhe pėr njė armė-snajper. Fillon keqtrajtimi i familjes sė tij, sidomos i tė atit dhe vėllezėrve, kurse Zahiri, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, kalon nė gjysmė-ilegalitet dhe nė disa momente edhe nė ilegalitet tė thellė. Takimet e tij me familjen bėhen gjithnjė e mė tė rralla, sepse, si njė ilegal i lindur si i tillė, ai e ndjen se ėshtė nėn vėzhgimin e pėrhershėm. Nuk duhet harruar po ashtu se emri i Zahirit duhej tė kishte qenė prej kohe nė listat serbe tė zbulimit, sepse pėr njė kohė, nė fillimet e viteve ‘90, ai ishte nė grupin e njerėzve qė stėrviteshin pėr disa kohė nė Shqipėri, grup i cili ishte krejtėsisht i zbuluar dhe i ditur nga sigurimi serb. Listat qė ishin hartuar nė zyrat e ndryshme tė LDK-sė kishin qenė prej kohe tė njohura pėr strukturat policore serbe dhe nė kėto lista emri i Zahirit ishte nga mė tė njohurit.



DISA NUK I SHKĖPUTĖN LIDHJET ME STRUKTURAT E LDK-SĖ OSE TĖ BUKOSHIT



Por pranvera e vitit 1996, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, ka treguar se “linja e Llapit”, duke qenė shumė shqetėsuese pėr pushtetin e dhunshėm serb, do tė ishte edhe nė pritjen e njė goditjeje. Ka qenė njė periudhė kur shėrbimi i fshehtė serb po kalonte nga e njohura, pra nga fakti se nė Kosovė vepronte Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, tek e panjohura, tek strukturat e saj pėrbėrėse, kalim i cili asnjėherė nuk u shtri nė tė gjitha qelizat e luftės. Afėrsisht nė majin e vitit 1996, njė pjesė e anėtarėve tė dikurshėm tė atij qė ishte quajtur “Grupi i Deēanit” dhe qė pėrbėhej nga njerėz qė kishin qenė nė lidhje me Sali Ēekun ose me tė tjerė, kaluan nė strukturat e ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pikėrisht nė zonėn e cila lidhet me “linjėn e Llapit”, si quhej atėherė. Duke kaluar kėtu, shumė prej tyre me qėllimin e mirė pėr tė vazhduar luftėn dhe disa tė tjerė pėr tė vėzhguar luftėn, ata nuk i kishin shkėputur lidhjet e dikurshme, fije tė cilat, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr do tė ēonin edhe tek strukturat e sigurimit tė fshehtė qė ishte ngritur pranė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Shpeshherė, pa ndonjė qėllim tė keq, e ndonjėherė edhe me qėllimin e mbrapshtė, informacionet qė kanė kaluar nga strukturat e luftės tek strukturat e fshehta tė Lidhjes Demokratike, kanė pasur tė bėjnė jo vetėm me aksionet, por edhe me bartėsit, jo vetėm me shokėt e aksionit, por edhe me organizatorėt e tyre. Ėshtė fakt se disa prej atyre qė nuk i shkėputėn lidhjet me strukturat e LDK-sė ose tė Bukoshit, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, ishin mė shumė sesa tė dekonspiruar, tė njohur pėr shumėkėnd, spekulohej me emrin e punėn e tyre dhe pėrfitohej nga besimi ose nga vėshtirėsitė qė kishin.


Njeriu qė Zahir Pajaziti kishte lėnė pėr lidhje tė mėtejshme, jashtė Kosovės, kishte njėkohėsisht lidhje si me Shtabin Qendror tė UĒK-sė, po ashtu edhe me strukturat e Lidhjes Demokratike ose tė “qeverisė” Bukoshi. Asnjėherė nuk ėshtė menduar se ai po bėn lojė tė dyfishtė, por sinqeriteti ose dėshira e mirė e tij ėshtė keqpėrdorur.


Duke qenė se emri i Zahirit kishte filluar tė bėhej, vesh pas veshi, i njohur edhe pėr strukturat e LDK-sė (si e pranon nė intervistėn e saj edhe zonja Edita Tahiri), drejtuesit e sektorit tė veēantė tė LPK-sė, anėtarė tė Shtabit Qendror tė UĒK-sė, ishin tė pakėnaqur dhe iu propozuan shokėve tė Llapit krijimin e lidhjeve tė tjera. Disa nga anėtarėt e kėtij sektori ishin tejet tė pakėnaqur me punėn e njeriut tė ngarkuar nga Zahiri pėr lidhjembajtje, dhe kjo jo vetėm pėr shkak tė raporteve tė tij me organizatėn, por shumė mė tepėr pėr lidhjet e dyfishta. Ėshtė fakt, se me pėrjashtim tė anėtarėve tė Sektorit tė Veēantė, askush tjetėr nė Kryesinė e LPK-sė nuk e ka ditur se kush po merret me problemet e luftės, se kush ėshtė nė drejtim nė shtab, nė organizim etj. Ata kanė ditur vetėm aq sa u ėshtė dashur tė dinė dhe ka qenė njėra ndėr kėrkesat themelore tė sektorit tė veēantė, ruajtja e fshehtėsisė sė veprimit.

 

KALIMET NGA “GRUPI I DEĒANIT” TE “LINJA E LLAPIT”  DHE PĖRGJIMET E SHĖRBIMIT SERB



Muhamet Kelmendi: “Dua tė deklaroj dhe atė me pėrgjegjėsi tė plotė, se Kryesia e LPK-sė, dega jashtė vendit, nuk i ka njohur shokėt e asnjė organi tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kėtė e them dhe mbaj pėrgjegjėsi nė emėr tė organit qė i kam takuar”.


Nė sektorėt e posaēėm tė shėrbimit tė fshehtė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, kishin hyrė me shumicė jo pak nga njerėzit e organizuar deri pak kohė mė parė nė shėrbimin e fshehtė tė sigurimit serb (UDB) dhe qė nuk i kishin humbur lidhjet e vjetra.


Nė Materialin dėrguar grupit tė punės, pėr analizimin e shkaqeve qė ēuan nė arrestimet e janarit 1997 dhe vrasjen e trefishtė mė 31 janar tė po kėtij viti, Muhamet Kelmendi, i cili nė kėtė periudhė kishte qenė nėnkryetar i LPK-sė, shkruante: “Dua tė deklaroj dhe atė me pėrgjegjėsi tė plotė, se Kryesia e LPK-sė, dega jashtė vendit, nuk i ka njohur shokėt e asnjė organi tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kėtė e them dhe mbaj pėrgjegjėsi nė emėr tė organit qė i kam takuar. Por nuk e pėrjashtoj mundėsinė qė shokėt e sektorit tė veēantė t’i kenė njohur. Kėnd e kanė njohur dhe nė cilin organ kanė qenė ata shokė, nuk kemi qenė tė informuar dhe nuk kemi kėrkuar tė informohemi. Pėr ta ne jemi informuar nga sektori i veēantė pas vrasjes sė shokėve nė Vushtrri dhe burgosjeve dhe mbi informatat e tyre ėshtė analizuar gjendja e krijuar, arsyet a faktet qė kanė ēuar deri tek rėnia dhe burgosjet...” (maj 1998).


Krejt e kundėrta ka ndodhur nė sektorėt e posaēėm tė shėrbimit tė fshehtė tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Nė pėrbėrjen e tyre kishin hyrė me shumicė jo pak nga njerėzit e organizuar deri pak kohė mė parė nė shėrbimin e fshehtė tė sigurimit serb (UDB) dhe qė nuk i kishin humbur lidhjet e vjetra. Faktet janė tė shumta, por nuk janė patjetėr analizė e kėsaj enigme. Mjafton tė pėrmendet fakti se kur filloi ekzekutimi i agjentėve tė fshehtė, tė cilėt ishin deri nė fyt tė pėrlyer me gjakun e shqiptarėve, njeriu i parė i LDK-sė, Ibrahim Rugova, i mori publikisht nė mbrojtje. Kjo ndodhi pėr herė tė parė nė zhvillimin e njė lufte ēlirimtare, nėse nuk e pėrmendim si fakt qeverinė e Petenit nė Francė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Disa nga ata qė kishin hyrė nė prill-qershorin e vitit 1996 nė strukturat e organizuara tė luftės, u arrestuan mė pas dhe njėri u dėnua nė tė njėjtin grup me Nait Hasanin. Deponimet e tyre nė hetuesi, shumė prej tė cilave, pas aksioneve tė organizuara fillimisht nėn drejtimin e Sali Ēekajt, thuajse tė gjitha deri nė vitin 1992, kishin njė shkėputje tė ndjeshme, deri nė vitin 1996, jo vetėm sepse nuk kishin vazhduar mė tej, me gjithė dėshirėn e mirė, por edhe sepse nuk kishin dijeni se ēfarė kishte bėrė ndėrkohė Grupi i Llapit ose njerėzit nė Prishtinė. Njerėzit, tė quajtur mė pas nė hetuesi si “Grupi i Deēanit”, nė mesin e vitit 1995, jo nėpėrmjet strukturave tė organizuara me Shtabin e Pėrgjithshėm, nė tri shtėpi tė refugjatėve nė Junik kishin vendosur eksploziv, i cili eksplodoi nė dy prej tyre, aksion i cili u pėrsėrit edhe mė 8 gusht tė vitit 1996, por tashmė tek lagjja e refugjatėve nė Baballoq. Nė tė gjithė aktakuzėn e ngritur kundėr 16 tė pandehurve, mė 18 shkurt 1997 nga Danica Marinkoviq nė Gjykatėn e Qarkut tė Prishtinės, tė akuzuar si pjesėtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, mund tė vėresh njė fakt i cili nėse mė parė nuk ishte i dukshėm, tani, kur gjėrat dihen, ndikon nė formėsimin e njė mendimi tė qėndrueshėm pėr pėrgjimin dhe gjurmimin e Zahir Pajazitit.



CILI ĖSHTĖ KY FAKT?



Nė vendimin e gjykatėses serbe pėr zbatimin e hetimeve, nė arsyetimin qė lidhet me Bislim Zogajn, thuhet vetėm se “ka marrė pjesė nė mbledhjet e UĒK-sė dhe ka mbajtur lidhje dhe ka bartur porositė midis anėtarėve tė organizatės”. Vetėm kaq. Pra, nuk thuhet se Bislim Zogaj ėshtė anėtar i Shtabit Qendror tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Kjo do tė thotė se ata nuk e kanė ditur kėtė fakt, pra nuk e kanė ditur detyrėn e Bislim Zogajt nė strukturat e luftės. Megjithėse ai ėshtė arrestuar mė 31 janar 1997, nė orėn 16, sapo ishte ndarė nga Zahiri.


Njė fakt tjetėr: Nė mesditėn e 26 janarit 1997, koordinatori i veprimtarisė ēlirimtare nė Kosovė, Nait Hasani, kishte drekuar me njėrin nga anėtarėt e Shtabit tė Pėrgjithshėm, Xheladin Gashi- “Plaku”. Ata kishin ecur sė bashku deri nė banesėn e Naitit dhe “Plaku” kishte hyrė aty pėr tė pritur Naitin, derisa tė kthehej nga pėrcjellja qė po i bėnte tė fejuarės sė tij. Ėshtė e sigurt se nė kėtė kohė Naiti ka qenė i ndjekur rreptėsisht dhe se ishte planifikuar arrestimi dhe kidnapimi i tij nė fshehtėsi tė madhe. Kjo edhe ndodhi. Mirėpo, deri para pak kohėsh ai kishte qenė me njė tjetėr anėtar tė Shtabit tė Pėrgjithshėm, siē ishte edhe Zahiri. Arrestimi i “Plakut” nuk ndodhi, dhe kjo, si duket, sepse organet e shėrbimit tė fshehtė serb ende nuk kishin siguri pėr veprimet e tij, pra ende ai, Xheladin Gashi, nuk ishte nė listėn e tė pėrgjuarve, apo edhe nėse ishte, nuk dihej nėse ky ishte “Plaku”. Pak kohė mė vonė, po pėr tė njėjtin njeri, pra pėr Xheladin Gashin, shkruhej nė tė gjitha aktakuzat e regjimit serb si pėr njėrin ndėr organizatorėt e luftės, ēka do tė thotė se dekonspirimi i tij ishte bėrė mė vonė se data e 26 janarit. Nė tė kundėrtėn, ai u arrestua sapo ishte ndarė nga Naiti, ashtu siē u arrestua njė javė mė vonė Bislim Zogaj, i cili sapo ishte ndarė nga Zahiri. Nuk duhet harruar se “Plaku” i takonte pėrgjithėsisht grupit tė njohur si “Grupi i Drenicės” dhe lidhjet e tij me Zahirin kishin qenė tė pakta, mė shumė organizative, nė takimet e Shtabit Operativ Qendror apo tė Shtabit Qendror tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, shumica e tė cilave mbaheshin nė shtėpinė e Nait Hasanit, nė Prishtinė. Nga ana tjetėr, siē u dėshmua pas arrestimit tė Naitit, lidhjet mes Zahirit dhe “Plakut” u shkėputėn, pėr t’u rilidhur pėrsėri mė 30 janar, njė ditė para vrasjes sė trefishtė. Pra, nė fundin e janarit, por edhe disa javė mė pas, shėrbimi i fshehtė serb nuk ka ditur pėr rolin dhe funksionin e Bislim Zogajt, por as tė Xheladin Gashit.



PĖRGJIMI DHE RĖNIA NĖN PĖRGJIM E “LINJĖS SĖ LLAPIT”



Ndėrsa, po atė natė, kur Bislimi ishte arrestuar dhe diēka mė shumė se njė gjysmė ore mė pas, Zahiri, sė bashku me Hakifin dhe Edmondin, u vranė nė pritėn e ngritur nė Pestovė. Shėrbimi informativ i Ministrisė sė Brendshme tė Serbisė bėri tė njohur se ishte vrarė njėri nga drejtuesit e Shtabit Qendror, si dhe tė dhėna tė tjera, tė cilat, siē u bėnė tė njohura mė pas, kishin qenė tė vėrteta. Kjo do tė thotė se pėrgjimi kishte qenė ndaj Zahirit, se i pėrgjuari kishte qenė ai, se pėr atė kishte tė dhėna tė skeduara, se njihej se kush ishte ai dhe se atė natė, njėri ndėr dy qėllimet e shėrbimit tė fshehtė serb, ka qenė vrasja e tij. Qėllimi tjetėr ka qenė zėnia si rob e tij, mirėpo pėrgatitja e madhe qė ėshtė bėrė, ka mė shumė dėshminė se kanė ditur se do tė kishte luftė. Nėse nga dy anėtarė tė tė njėjtit Shtab Qendror dhe me lidhje tė pėrbashkėta, njėri ėshtė i njohur, nganjėherė deri nė detaje, kjo do tė thotė se ai ka qenė i ndjekur. Nuk ka se si tė jetė ndryshe. Kjo ndoshta mbėshtet edhe mė shumė mendimin e shfaqur mė parė, tė dekonspirimeve qė kanė ardhur nga depėrtimi nė strukturat e luftės tė njerėzve qė ishin tė lidhur me shėrbimin e fshehtė informativ tė LDK-sė, njerėz tė tė cilit, siē u dėshmua edhe mė pas, ishin tė lidhur me shėrbimin e fshehtė serb.


A ka qenė e rastėsishme qė arrestimet ndodhėn disa kohė pasi ishin pėrfshirė nė strukturat e UĒK-sė edhe disa pjesė grupimi qė kishte ngritur kohė mė parė Sali Ēekaj dhe njerėzit rreth tij? Mendoj se jo. LDK ka pasur tė ngritur, qė nga fillimi i veprimtarisė sė saj, strukturat e fshehta, gjysmėmafioze dhe gjysmė tė lidhura me pushtetin serb, tė cilat u drejtuan nė fillim nga Anton Kolaj dhe Rexhep Gjergji. Qėllimi dominues i tyre ishte goditja e lėvizjes ilegale nė Kosovė. Jo rastėsisht, i gjithė tehu i goditjeve lėdėkėiste u pėrqendrua tek ish tė burgosurit politikė, tė cilėt deri atėherė ishin quajtur nacionalistė, irredentistė, armiq tė bashkim – vėllazėrimit etj. etj., ndėrsa tani po quheshin si marksistė, enveristė. Jo rastėsisht, pas vitit 1990, e gjithė periudha e pėrgjakshme e terrorit serb nė Kosovė, u injorua, u hesht, dhe gjithēka u pėrqendrua tek ēmitizimi i Shqipėrisė. Nė shtypin shqiptar, tė ashtuquajtur nacionalist, qė botohej nė Prishtinė dhe nė Tiranė, asnjėherė, as nė fillimet e pluralizmit dhe as mė vonė, nuk ėshtė shkruar pėr masakrat rankoviqiane nė Kosovė, pėr dhunėn e ushtruar, gjakosjen, lėēitjen, dėbimet, masakrat, vrasjet.


Arrestimet erdhėn se nė fundin e dhjetorit, nė UDB kishin shkuar tė dhėnat e grumbulluara mjeshtėrisht nga strukturat e fshehta udbashe nė Kosovė dhe ishte menduar se mund tė bėhej njė goditje e fuqishme nė strukturat drejtuese tė luftės, pėr t’i dhėnė fund asaj. Fakti tjetėr se arrestimet ndodhėn nė ato linja tė luftės, tė cilat ishin tė lidhura me persona tė veēantė qė erdhėn nga grupimet e fshehta tė LDK-sė, e bėn disi mė tė ndjeshme tė vėrtetėn e goditjes. Mund tė pyetet: pėrse nuk ndodhėn arrestime masive nė Zonėn e Drenicės, kur dihej fare mirė se ajo ishte jo vetėm gurėkyēi i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, por edhe mbijetesa e saj? Adem Jashari ishte njė njeri qė besonte tek njerėzit, qė duke pasur njė zemėr tė madhe, kishte edhe kujdesin e madh pėr tė ngritur njė ngrehinė tė fuqishme, pa plasaritje tė brendshme dhe kėtė ia arriti mrekullisht. As gjatė luftės dhe as mė pas, nga Grupi i Drenicės, i cili ishte mė i madhi dhe mė i shtrirė nė tė gjithė zonat e saj, nuk kanė dalė denoncues, pėrgjues, lajmės udbashė apo dėshmues tė gjyqeve tė rreme. Kjo ndodhi se me gjithė pėrpjekjet, udbashėt nuk arritėn tė depėrtojnė dhe tė bėhen pjesė e lėvizjes ēlirimtare nė Drenicė. Ata edhe nuk mundėn, por edhe nuk guxuan tė shkonin mė tej.



NGA KUSH ISHTE FILLUAR TĖ FLITEJ HAPUR PĖR PUNĖT E LUFTĖS?



Sidoqoftė, pėrgjimi, ose mė saktė rėnia nėn pėrgjim e “Linjės sė Llapit” ka edhe shkaqe tė tjera dytėsore, tė cilat kanė pasur njė ndikim nė tė gjithė atė qė ėshtė zhvilluar. Ėshtė e ditur tashmė se telefoni i Zahirit ėshtė pėrgjuar. Njė shembull: mė 31 janar 1997, nė orėn 9 tė paradites, Bislim Zogaj thėrret nė telefonin e Zahirit dhe sė bashku kanė lėnė takimin e njohur tė orės 16, nė stacionin e autobusėve nė Prishtinė. Kjo telefonatė ėshtė pėrgjuar dhe mbi bazėn e kėtij pėrgjimi ka vazhduar edhe ndjekja e mėtejshme e asaj dite, qė ēoi nė vrasjen e trefishtė. Jo nė pak raste, ilegalė, gjysmė-ilegalė apo njerėz tė angazhuar nė luftė, por qė ende bėnin jetė legale, nė rrethana tė ndryshme, janė ekspozuar, dashje ose pa dashje. Ėshtė e vėrtetė se disa muaj para vrasjeve, por edhe pak javė pėrpara, njerėz tė angazhuar nė luftė qė ndodheshin nė Tiranė, bėnin fotografi edhe me njerėz qė nuk i takonin rrethit tė tyre ilegal ose tė luftės. Kishte filluar tė flitej hapur pėr punėt e luftės, kjo edhe nga fakti se ende nuk kishte pasur ndonjė goditje tė ndjeshme ndaj radhėve tė organizuara. Nė njėrėn nga bisedat e tij, Hamzė Jashari thoshte se njerėzit po flitnin se ēfarė po bėhet, se ēfarė po mbarohet, dhe shtonte se po tė ishte ndryshe, punėt do tė ishin mė mirė… dhe kėtė aludim nuk e kishte pėr rrethin e tij. Fotografitė e ilegalėve ose tė luftėtarėve, jo vetėm nga “Linja e Llapit”, kanė qenė tė njohura pėr shumė vetė, dhe jo rrallė nė kėto fotografi janė parė njerėz tė armatosur. Njėri nga anėtarėt e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, nė njė bisedė tė zhvilluar nė Tiranė, duke folur pėr njėrin ndėr ilegalėt e njohur, thoshte se “ishte trim i madh, por ishte edhe dekonspirues i madh”. E thoshte kėtė, sepse me gjithė lidhjet qė ishin krijuar me strukturat e luftės, ai kishte trokitur nė disa dyer njėherėsh, pėr sigurimin e shpejtė tė logjistikės luftarake. Shėrbimi i fshehtė i sigurimit serb sigurisht qė ka bėrė jo vetėm pėrgjimin, por edhe pėrzgjedhjen. Ai ka arritur nė konkluzionet se kush duhej tė ndiqej dhe kush jo dhe tė dhėnat e tij, pas ngjarjeve tė njohura, i ka dhėnė shtypit beogradas tė lidhur ngushtė me tė. Dhe nuk ka qenė e rastit, se disa nga aktakuzat e ngritura kundėr pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė jenė botuar mė parė nė shtypin beogradas dhe mė pas tė kenė dalė nė cilėsinė e aktakuzės. Zahir Pajaziti dhe Hakif Zejnullahu kishin qenė dy nga mė tė ndjekurit e shėrbimit tė fshehtė tė sigurimit serb. Problemi shtrohet se prej kur dhe deri nė ēfarė mase e dinin organet e dhunshme serbe nė Kosovė ekzistencėn e UĒK-sė, prej kur dhe si e ndiqnin aktivitetin e njėrit nga drejtuesit kryesorė tė luftės, Zahir Pajazitit?




CILAT KANĖ QENĖ TAKIMET E FUNDIT TĖ ZAHIRIT ME ANĖTARĖT  E SHTABIT QĖNDROR?



Sokol Bashota, Xheladin Gashi dhe Bislim Zogaj takohen mė 30 janar 1997. Janė tė njohur me faktin se Nait Hasani ėshtė zhdukur, pra kidnapuar, gjė tė cilėn “Plaku” e kishte ditur pak ēaste mė pas. Nė takimin e kėsaj pjese tė shtabit, nuk merr pjesė Rexhep Selimi, i cili ishte i sėmurė, gjendej nė Tiranė dhe sapo merr vesh pėr arrestimet dhe ngjarjet e fundjanarit 1997, kthehet nė Kosovė, pėr tė ringritur edhe njė herė strukturat e dėmtuara.


Tashmė ėshtė krejtėsisht e sigurt se Zahir Pajaziti ishte njė emėr i njohur pėr shėrbimin e fshehtė tė sigurimit serb dhe pėr strukturat e tij. Njėkohėsisht ata kishin informacion jo tė paktė se Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ishte e pranishme dhe reale. Nė njė intervistė tė tij, dhėnė pas lirimit nga burgu, Nait Hasani, koordinatori kryesor i UĒK-sė, kishte deklaruar se “Shėrbimet e fshehta serbe kanė pasur njohuri se kush po i kryen aksionet, sepse ata e kanė ditur se UĒK-ja ekziston dhe nuk ishte pjellė e tyre, siē thoshin politikanėt tanė. Mendoj se UDB-ja kishte informata pėr njerėzit qė i pėrbėnin bėrthamat e UĒK-sė...”. Njė thėnie e tillė, pas kaq kohėsh dhe se si kanė rrjedhur ngjarjet ėshtė plotėsisht e saktė, jo vetėm nė pjesėn e parė tė saj, pra nė njohurinė e shėrbimit tė fshehtė serb se UĒK ekzistonte, por edhe pėr disa nga njerėzit qė pėrbėnin bėrthamat e para tė saj. Njėri prej tyre ishte Zahir Pajaziti. Duke qenė ndėr organizatorėt kryesorė tė luftės, fillimisht nė zonėn e Llapit dhe pastaj me njė shtrirje mė tė gjerė, nė tė gjithė Kosovėn, ai jo shumė vonė skedohej dhe bėheshin tė gjitha pėrpjekjet pėr tė rėnė nė gjurmėt e tij. Kjo ėshtė ditur nė njė shkallė tė ndjeshme nga Zahiri, por edhe nga shokėt e tij, Hakifi dhe Edmondi. Faktet qė Zahiri, relativisht shumė shpejt, kaloi nė ilegalitet ose gjysmė ilegalitet, dėshmojnė pėr kėtė. Vendqėndrimin e tij e kanė ditur fare pak njerėz, zakonisht mė tė besuarit e tij, si Ilir Konushevci, Avni Ajeti, Hakif Zejnullahu, Rrustem Mustafa, Isak Shabani e pak tė tjerė, pėrgjithėsisht djemtė mė tė besuar tė “linjės sė Llapit”. Qė banesa nuk ėshtė ditur nga sigurimi i fshehtė serb dėshmon fakti se ai asnjėherė nuk ėshtė bastisur, megjithėse kėrkohej, e pėr mė tepėr, atė ditė qė ėshtė vrarė, mė 31 janar 1997, policia serbe bėri kontroll nė njė banesė mė tė afėrt, ku si duket kishin marrė informatėn e parė se mund tė ndodhej Zahiri. Sidoqoftė, kėrkimi i Zahirit ėshtė bėrė shumė mė pėrpara, sepse policia serbe nuk i ka marrė vesh tė gjitha pėr tė vetėm nė paraditen e 31 janarit. Kėrkimi dhe gjurmimi i tij ka filluar qė nga ditėkthimi i tij nga Shqipėria, nė fillimet e viteve 90, pėr vetė faktin se lista e plotė e njerėzve qė po stėrviteshin nė Shqipėri, nė tė njėjtėn kopje qė gjendej nė zyrat e pėrfaqėsisė sė Kosovės nė Tiranė, ndodhej edhe nė strukturat e fshehta tė shėrbimit informativ serb. Shumė prej atyre qė ndodheshin nė kėtė listė u arrestuan, u detyruan tė iknin jashtė Kosovės dhe tepėr tė paktė ishin ata qė arritėn tė shpėtonin e mes tė paktėve, pėr fatin e bardhė tė Kosovės, ishin edhe dy nga mitet e ardhshme tė Kosovės, Adem Jashari dhe Zahir Pajaziti. Pra kėrkimi pėr Zahirin e ka njė fillesė, e ka fillimisht njė dekonspirim: listėn e dėrguar nga zyra e pėrfaqėsisė sė “qeverisė” sė Kosovės nė Tiranė, por ka edhe njė mundėsi shumė mė tė madhe se kjo. Nė fillimet e viteve 90 nė Shqipėri po vendosej njė regjim i rreptė kėrkimi ndaj tė gjithė atyre shqiptarėve tė Kosovės qė mendonin tė kishin njė rrugė tjetėr, krejt tė ndryshme nga ajo qė po ndiqej “institucionalisht” nė Kosovė. Shėrbimi Informativ Shtetėror i Shqipėrisė dhe kryetari i kėtij shėrbimi, Bashkim Gazidede, jo vetėm e dinin qė kryeqendra shqiptare gėlonte nga shėrbimi i fshehtė serb, i cili kishte tani njė fushėveprim tė jashtėzakonshėm, por nėpėrmjet njerėzve tė tyre nė LDK, kishin vendosur, ndoshta pa dijeninė e shtetit shqiptar, lidhje tė dyanshme. Nė Shėrbimin Informativ Shtetėror tė Shqipėrisė, nga ana e pėrfaqėsisė sė Kosovės kishte shkuar njė kėrkesė pėr survejimin ose ndalimin e veprimtarisė sė 36 personave, qė cilėsoheshin si eksponentė tė lėvizjeve ilegale, listė, tė cilėn, nėpėrmjet kanaleve tė tjera, mund ta kishte edhe shėrbimi i fshehtė serb.



ARRESTIMI I ZAHIRIT NGA POLICIA SHQIPTARE DHE MUNGESA E LIDHJEVE TĖ DREJTPĖRDREJTA



Fakt ėshtė se nė vitin 1994, Zahiri ėshtė arrestuar nga policia e shtetit shqiptar, sepse i ishin gjetur armatime tė ndryshme, kryesisht bomba dore, dhe ishte burgosur pėr 5 javė. Qėndrimi i tij nė burg, megjithėse i shkurtėr, ka bėrė tė mundur rizbulimin e identitetit tė tij, por edhe tė veprimtarisė sė tij. Megjithatė, kjo nuk do tė thotė se gjithēka ka qenė e panjohur. “Problemi tjetėr ėshtė se nga informacionet qė kemi pasur, ata (grupi i Zahirit) kanė qenė nė pėrcjellje, Zahiri vetė ka qenė nė pėrcjellje rregullisht, pa ndėrprerje, ai e ka ditur kėtė dhe ne ia kemi thėnė kėtė”, do tė pohonte mė pas, nė majin e vitit 1998, drejtuesi i sektorit tė veēantė pranė LPK-sė, Xhavit Haliti. Pra gjurmimi dhe ndjekja ėshtė ditur edhe nga organet e strukturat drejtuese tė luftės, por edhe nga vetė Zahiri.


Ndėrsa Hakif Zejnullahu, duke bėrė njė jetė nė dukje normale, pėr mjaft kohė ka qenė jashtė pėrgjimit, kjo edhe nga fakti tjetėr se marrėdhėniet e tij me Zahirin, ndonėse tė afėrta, ndoshta mė tė afėrtat nė kėtė periudhė, janė mė sė shumti nė komunikimet direkte ose me anė tė shifrave tė caktuara. Hakifi, edhe natėn e 30 janarit e ka kaluar nė shtėpinė e tij. Edmond Hoxha, dyshimin pėr pėrgjimin dhe ndjekjen e tij e ka pasur vetėm nė ditėt e fundit tė jetės, saktėsisht nė dy ose tri javėt e fundit, pasi pjesėmarrja e tij nė atentatin ndaj rektorit Papoviq, megjithėse jo primare, ka pasur tė mundur identifikimin e tij. Pas arrestimeve tė para, droja e tij se ka filluar pėrgjimi i aktivitetit ka qenė edhe mė e madhe, por jo e frikshme. Ai ka pasur shqetėsimin se mos kanė filluar bastisjet ose pėrgjimet edhe nė shtėpinė e tij nė Junik, por edhe aty ku banonte nė Prishtinė. Mė pėrpara ai nuk e ka pasur njė shqetėsim tė tillė, megjithėse ka pasur ndjenjėn se nė njė aksion ose nė njė tjetėr, edhe mund tė vritej. Pikėrisht pėr kėtė shkak ai iu ka kėrkuar motrave se, nėse ndodh njė gjė e tillė, ai nuk do vajtime nė ditėvarrimin e tij e as mė pas. Ėshtė periudha kur fillon shndėrrimi i tij, nga jeta romantike ilegale nė veprimtarinė konkrete tė rrezikshme, e cila mund tė sillte pasoja, ashtu si edhe ndodhi.

 

Ėshtė thuajse kurdoherė njė ngjarje e fshehtė qė tėrheq ngjarjen e njohur dhe tė dukshme. Tek ne, ngjarja e njohur dhe e dukshme ėshtė vrasja e trefishtė e natės sė 31 janarit. Ajo ka pasur njė paraprirje, njė ngjarje tė fshehtė, qė e ka tėrhequr atė. Ka pasur disa mundėsi pėr zbulimin, pėrgjimin, gjurmimin dhe ndjekjen e Zahir Pajazitit. Mirė ėshtė qė tė analizohen tė gjitha qetėsisht, sepse anashkalimi i secilės hallkė prej tyre, mund tė sjellė nė mangėsi qė janė tė dėmshme. Le tė nisim nga institucionet e luftės dhe tė ecim deri nė hallkat e saj.


Qė nga janari i vitit 1996, Zahiri ėshtė zgjedhur anėtar i Shtabit Qendror tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe njėri nga drejtuesit kryesorė tė Shtabit Qendror Operativ tė saj. Ai ėshtė njėri nga planifikuesit kryesorė tė aksioneve tė vitit 1996, nė kuadėr tė strukturave tė luftės, (sepse aksione tė tilla nė kuadėr tė “linjės sė Llapit” ai kishte bėrė shumė mė herėt) dhe njeriu i cili kishte autoritet tė fuqishėm nė radhėt e bashkėluftėtarėve tė tij. Siē dihet tashmė, nė kėtė periudhė, brenda vendit, bėnin pjesė nė Shtabin Qendror Nait Hasani, Rexhep Selimi, Xheladin Gashi, Sokol Bashota, Bislim Zogaj, Adem Jashari (i cili nuk merrte pjesė nė mbledhjet e Shtabit Qendror Operativ pėr arsye sigurie dhe lidhjet mes tij dhe shtabit mbaheshin nėpėrmjet Nait Hasanit), Lahi Ibrahimaj. Nga strukturat jashtė vendit ishin tė pėrfshirė Xhavit Haliti - “Zeka”, drejtuesi i sektorit tė veēantė dhe Ali Ahmeti - “Abazi”, mė pas Jashar Salihu dhe Azem Syla. Koordinatorė tė veprimeve jashtė- brenda ishin Hashim Thaēi (i cili kishte mandatin e organizatės pėr krijimin e strukturave tė luftės) dhe Kadri Veseli. Azem Syla ishte njėkohėsisht njeriu kryesor nė krijimin e lidhjeve mes shtabeve dhe pėrēuesi i lidhjeve dhe direktivave. Nė Kosovė mė 26 janar arrestohet Nait Hasani dhe detyrohet tė kalojė menjėherė nė ilegalitet Xheladin Gashi. Adem Jashari ndodhej nė Drenicė, dhe me pėrjashtim tė lidhjeve nėpėrmjet tė dytėve ose tė tretėve, ai nuk kishte lidhje tė drejtpėrdrejta me Zahir Pajazitin. Mungesa e lidhjeve tė drejtpėrdrejta ka ndikuar jashtėzakonisht shumė nė krijimin e njė strukture mė tė fuqishme, sidomos pas 31 janarit, pasi dy zonat kryesore tė luftės mbetėn pėr disa kohė tė shkėputura nga njėra-tjetra. Sokol Bashota, Xheladin Gashi dhe Bislim Zogaj takohen mė 30 janar 1997. Janė tė njohur me faktin se Nait Hasani ėshtė zhdukur, pra kidnapuar, gjė tė cilėn “Plaku” e kishte ditur pak ēaste pas arrestimit. Nė takimin e kėsaj pjese tė shtabit, nuk merr pjesė Rexhep Selimi, i cili ishte i sėmurė, gjendej nė Tiranė dhe sapo merr vesh pėr arrestimet dhe ngjarjet e fundjanarit 1997, kthehet nė Kosovė, pėr tė ringritur edhe njėherė strukturat e dėmtuara. Asnjėri prej tyre nuk mund tė kishte ditur udhėtimin e fundit tė Zahirit, sepse asnjėri nuk kishte pasur takim me tė. Nga ana tjetėr, tė gjithė ata ishin prej shumė kohe anėtarė tė tė njėjtit shtab dhe, deri atėherė, nuk kishte pasur asnjė dėmtim tė radhėve. Kėshtu qė, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, dyshimi se mos kishte pasur rrjedhje nga strukturat e larta tė luftės, brenda nė Kosovė, ishte lehtėsisht i verifikueshėm. Nuk kishte pasur.



BISLIM ZOGAJ, NJERIU I DYTĖ QĖ ĖSHTĖ TAKUAR ME ZAHIRIN



Nė muajin janar 1997, janė vetėm dy anėtarė tė Shtabit tė Pėrgjithshėm qė janė takuar me Zahirin. I pari takohet Nait Hasani, qė sapo ishte kthyer nga Shqipėria. Ishte njė takim i shkurtėr, pėr marrje e dhėnie detyrash, tė cilin, as njėri e as tjetri, nuk e kanė menduar se do tė ishte i fundmi mes tyre. Njeriu i dytė qė ėshtė takuar me Zahirin nga ana e Shtabit Qendror ėshtė Bislim Zogaj. Takimi, siē e kemi thėnė dhe do e pėrsėrisim, ka zgjatur jo mė shumė se dy minuta, dhe ka qenė vetėm pėrcjellja e mesazhit tė shtabit, pra e asaj qė ishte vendosur nė takimin e sė enjtes, 30 janar 1997, mes Sokol Bashotės, Xheladin Gashit dhe Bislim Zogajt, se “duhej ndryshuar krejtėsisht metoda e punės”. Askush tjetėr nuk ėshtė takuar me tė nė Kosovė. Kanė qenė dy takimet e tij tė fundit me shokėt e shtabit. Nė Tiranė, siē e kemi thėnė edhe mė parė, ai ishte takuar me Azem Sylėn, por kėtu ėshtė diskutuar pėr probleme tė strukturimit tė luftės. Interesant ėshtė fakti se, megjithėse bėjnė pjesė tė dy nė tė njėjtin shtab, ata do tė takohen pėr herė tė parė dhe ky do tė ishte edhe takimi i tyre i fundit. Deri nė atė kohė, nė linjėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Zahiri kishte njė lidhje tė dyfishtė: nė Kosovė me Nait Hasanin, ndėrsa jashtė saj me Ali Ahmetin. Zakonisht nuk tejkaloheshin kėto lidhje, pėr vetė ndėrtimin e strukturave tė luftės dhe rregullave qė ishin vendosur mė parė. “E di qė, nė dhjetor 1996, Zahiri ka qenė nė Shqipėri, ...unė personalisht nuk jam takuar me tė... E kam ditur qė ishte nė Tiranė, por nuk ka qenė punė e imja tė takohesha me tė... E ka takuar Azem Syla…” (Xhavit Haliti, qershor 1998).


Lidhja tjetėr e Zahirit jashtė Kosovės ishte Ismet Abdullahu, me tė cilin, gjithashtu, ishte dyfish i lidhur: edhe nė linjėn e luftės, por edhe nė linjėn familjare, pasi i vėllai i Zahirit, Agimi, ėshtė i martuar me mbesėn e Ismetit. Sidoqoftė kjo ishte njė lidhje jashtė strukturave tė drejtpėrdrejta tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėr mė tepėr njė linjė e cila kishte nė vete rrezikun e dekonspirimit. Ėshtė njė kohė kur disa vetė fillojnė tė kėrkojnė ndihma tė ndryshme pėr “linjėn e Llapit” dhe kjo shpeshherė ėshtė bėrė pa miratimin e Zahirit. Nė fakt, nė dhjetor 1996 dhe fillimin e janarit 1997, ai ėshtė takuar nė Tiranė me shumė njerėz, tė cilėt kanė qenė tė njohur e tė panjohur pėr tė.



CILAT ISHIN PALĖT QĖ MERRESHIN ME GJURMIMIN DHE NDJEKJEN E NJERĖZVE TĖ LUFTĖS?



Fakti se edhe pas vrasjes sė Zahirit shumė nga shokėt e tij e vazhduan luftėn, nė po tė njėjtat struktura dhe me po tė njėjtit njerėz, dėshmon se ndėrsa ishin vrarė dy nga drejtuesit kryesorė tė tyre, u burgosėn disa tė tjerė, pėrsėri thelbi kishte mbetur pa u dėmtuar. Ky thelb ēoi nė riorganizimin e Zonės Operative tė Llapit, duke e bėrė atė njėrėn nga mė tė merituarat gjatė luftės



Komisioni i Veēantė i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LPK-sė, dega jashtė vendit, pėr verifikimin e arrestimeve dhe vrasjen e 31 janarit 1997, ėshtė ngritur mbi bazėn e njė vendimi tė veēantė tė Mbledhjes sė VI-tė tė Pėrgjithshme tė majit 1998 dhe ka filluar nga aktiviteti i tij qė nga data 20 maj. Pėrreth dy muaj e gjysmė, duke verifikuar tė gjitha problemet e shtruara nga tė deleguarit e LPK-sė dhe tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, ka dalė me konkluzionin se “megjithėse janė marrė tė gjitha masat pėr t’u lajmėruar shokėt e “linjės sė Llapit” nėpėrmjet kanaleve tė tyre jashtė Kosovės, pėr arrestimet qė kanė ndodhur dhe sidomos tė NH, pėrgjegjėsia e njeriut tė caktuar posaēėrisht me kėtė detyrė, ėshtė se nuk i ėshtė shkuar deri nė fund verifikimit dhe saktėsimit tė ngjarjes. Shokėt qė janė vrarė nė Pestovė kanė qenė nėn pėrgjimin e vazhdueshėm tė policisė serbe dhe nuk pėrjashtohet mundėsia e vėzhgimit tė mėhershėm tė grupit tė tyre”. Thelbėsore ishte se “nė sektorin e veēantė nuk ka pasur rrjedhje tė informacionit”. Mundėsia tjetėr e rrugės sė strukturave tė lidhura me luftėn pėr dekonspirimin e tyre mund tė ishte Kėshilli i Pėrgjithshėm i LPK-sė, pasi, si organ drejtues, mund tė kishte pasur dijeni pėr ngjarjen. Duke e sjellė nė mend, edhe njė herė, thėnien e ish-nėnkryetarit tė kryesisė sė LPK-sė, Muhamet Kelmendi, e cituar nė kėtė fejton, ėshtė ndoshta me interes tė sjellim edhe fragmentin e njė bisede, mes Grupit tė punės sė ngritur pėr kėtė qėllim nga LPK-ja dhe drejtuesit tė Sektorit tė Veēantė, Xhavit Haliti.


KOMISIONI: ĒFARĖ ISHIN LIDHJET MES KĖSHILLIT TĖ PĖRGJITHSHĖM TĖ LPK-SĖ, SEKTORIT TĖ VEĒANTĖ DHE STRUKTURAVE TĖ LUFTĖS?


Xh. Haliti: “Kėshilli i Pėrgjithshėm nuk ka qenė absolutisht kompetent qė tė merret me ēėshtjet e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe strukturat e saj. Sepse kompetencat pėr UĒK-nė i ka pasur vetėm kryesia, nė bazė tė marrėveshjes qė ėshtė bėrė, me idenė qė tė mbahen gjėrat sekrete, veprimet tė kryhen perfekt dhe vendimet politike qė merren nė kryesi tė mos dalin nė Kėshillin e Pėrgjithshėm”.


Njė ide e tillė ėshtė hedhur pėr herė tė parė nė Mbledhjen e Pėrbashkėt tė drejtuesve tė LPK-sė nė Kosovė dhe kryesisė sė LPK-sė jashtė vendit, nė dhjetorin e vitit 1993, nga Hashim Thaēi dhe Xhavit Haliti. Duke parė arrestimet qė kishin ndodhur dhe goditjet qė mund tė ndodhnin edhe nė tė ardhmen, ėshtė kėrkuar, me tė drejtė, qė problemet e luftės dhe ngritja e bazave tė saj tė mos bėhen temė nė rreth tė gjerė, pra tė dinė pėr tė sa mė pak njerėz qė tė jetė e mundur. Nė takimet e bėra nė dhjetorin e vitin 2003 (23 deri mė 25 dhjetor) dhe mė pas nė prillin e vitit 1994, ėshtė shtruar mendimi dhe ėshtė paraqitur skema e re organizative, se si duhet tė funksiononte LPK-ja, si duhet bėrė riorganizimi i saj mbi bazėn e strukturave ushtarake qė do tė krijoheshin nė Kosovė dhe raportet e pėrbashkėta me to. Propozimi ka qenė qė tė krijohej sektori ushtarak, i cili, nė kuadėr tė LPK-sė, do tė merrej me problemet ushtarake, nė kuadėr tė Kryesisė sė LPK-sė dhe do i jepte llogari vetėm kryesisė. Pėrqendrimi i problemeve tek sektori i veēantė, brenda LPK-sė, si pjesė e Shtabit Qendror tė UĒK-sė, nuk ka qenė i detajuar. “Pėr sa i pėrket ēėshtjes se kush merrte pjesė nė njėsitė e UĒK-sė, se kush ishte nė krye tė detyrės, ēfarė detyrash kishte nė Kosovė, kush merrej me atė punė ose me kėtė punė, jo vetėm qė nuk e kemi diskutuar, por as nuk do tė pranonim kurrsesi tė diskutonim”.



ASNJĖRI NGA SHOKĖT E “LINJĖS SĖ LLAPIT” NUK E KA DITUR  UDHĖTIMIN E DREJTUESIT TĖ TYRE



I solla gjithė kėta shembuj, pėr tė arritur edhe njė herė nė tė njėjtin konkluzion qė arriti edhe komisioni i majit tė vitit 1998, se pavarėsisht gabimeve qė ishin shfaqur, vija e ndjekur kishte qenė pėrgjithėsisht e saktė dhe nė kushtet e atėhershme, ndoshta, mundėsia mė e mirė. Nuk duhet pėrjashtuar se shumė nga anėtarėt e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LPK-sė, duke pasur lidhjet e tyre me ilegalėt qė vepronin nė Kosovė, lidhje tė hershme organizative, mund tė kishin dijeni pėr ngjarjet qė zhvilloheshin aty dhe tė mbanin ende lidhje, por jo nė rrugė organizimi politik. Lidhje tė tilla, herė pas here, kanė pasur ndikimin e tyre, nė tė mirė ose nė tė pamirė tė punės, por asnjėra prej kėtyre lidhjeve nuk ishte nė rrjedhėn e veprimit, tė ilegalitetit dhe tė personalitetit tė Zahirit. Fakt ėshtė se edhe drejtues tė luftės brenda vendit, si pėr shembull Rexhep Selimi, deri nė fund, e ka njohur Zahirin me emrin e luftės “Ismeti” dhe mė pas ka mėsuar pėr emrin e tij tė vėrtetė. Kėshtu qė lidhjet vetjake, nganjėherė edhe tė miratuara, tė anėtarėve tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LPK-sė, me pjesėtarė tė njėsiteve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nuk tė ēonin drejt dekonspirimit individual. Nga ana tjetėr, megjithėse thuajse tė gjithė pjesėtarėt e “linjės sė Llapit” ishin anėtarė tė LPK-sė, ose qėndronin nė lidhje tė vazhdueshme me LPK-nė, vetjake ose familjare, Zahiri nuk ishte anėtar i organizatės. Pra duhet pėrjashtuar mundėsia e dekonspirimit nga jashtė, qoftė nga sektori i veēantė, qoftė nga anėtarėt e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LPK-sė, apo tė kryesisė sė Fondit tė luftės “Vendlindja thėrret”.


Njė mundėsi tjetėr dekonspirimi, e cila duhet pėrjashtuar pa mėdyshje, qėndron edhe nė vetė “linjėn e Llapit”, si thuhej fillimisht, dhe nė Zonėn Operative tė Llapit, siē u bė e njohur mė pas. “Linja e Llapit”, nė fillimet e saj, kishte diēka mė shumė se 30 anėtarė, tė cilėt ishin njerėz tė besuar, pėrgjithėsisht, tė sprovuar pėr trimėrinė e tyre ose qė do tė sprovoheshin mė pas, dhe pėr mundėsinė e qėndresės. Disa prej tyre kishin qenė tė burgosur politikė, anėtarė tė lėvizjeve ilegale, mė pas do tė bėheshin atentatorė tė njohur pėr njėsitet e tyre dhe shtrirja nuk do tė ishte marramendėse, pėr tė cilėn edhe mund tė ishte mundėsia, por e kujdesshme, e menduar dhe e saktė. Vetė pranimi nė radhėt e UĒK-sė ka qenė njė proces nė vete, i cili kalonte pėrmes njė organizmi tė posaēėm verifikimi dhe miratimi. Duhej kaluar nėpėr disa “rrathė provash” pėr tė arritur deri tek fakti se ishe tash e tutje pjesėtar i strukturave tė luftės. Ky organizėm verifikimi dhe kujdesie ishte nė tė gjitha zonat e luftės, tė paktėn deri nė fillimin e majit tė vitit 1998, kur lufta mori karakter masiv dhe nuk mund tė ishte e njėjta veti matėse. Por edhe nė vitin 1995 dhe sidomos njė vit mė pas, edhe nė Zonėn e Llapit, verifikimi i anėtarėve tė ardhshėm tė UĒK-sė, do tė ishte shumė i kujdesshėm. Shokėt dhe bashkėluftėtarėt e Zahirit janė tė njohur tashmė pėr tė gjithė. Hakifi, Ilir Konushevci, Rrustem Mustafa dhe Selim Neziri pėrbėnin shtabin e parė drejtues nė Zonėn Operative tė Llapit. Avni Ajeti - “Sokoli” ka qenė njėri nga njerėzit mė tė afėrm tė tij, si dhe Latif Gashi, Muharrem Ismajli, Fahri Bala, Isak Shabani, Shaip Haziri, Sejdi Rama, Naim Hyseni, Beqir Beqiri e dhjetėra tė tjerė. Asnjėherė, askush, pėr asnjė ēast, nuk ka ngritur dyshimin se rrjedhja e informacionit ka ndodhur nga “linja e Llapit”. Edhe unė, nėse e bėj kėtė, qoftė edhe nė linjėn e plotė mohuese, kjo ndodh vetėm pėr shkak tė radhitjes sė gjėrave. Edhe nėse do tė kishte ndodhur ndryshe, pra edhe nėse rrjedhja do tė kishte qenė nga njė “njeri i brendshėm”, njė gjė e tillė nuk do tė kishte ndodhur pėr herė tė parė nė lėvizjet ilegale, politike apo ushtarake. Ka pasur ngjarje tė rėndėsishme qė janė dekonspiruar nga brenda. Por nė kėtė rast, dhe kjo i bėn nder “linjės sė Llapit”, asgjė nuk ka ndodhur prej kėndej. Ėshtė edhe njė fakt qė e vėrteton kėtė: Mė 31 janar 1997, asnjėri nga shokėt e “linjės sė Llapit” nuk e kanė ditur udhėtimin e drejtuesit tė tyre. Pra, askush, me pėrjashtim tė Hakifit dhe tė Edmondit, nuk e ka ditur se ata po drejtoheshin pėr nė Vushtrri. Kjo ka qenė e paditur pėr ta. Siē do e themi edhe nė pjesėn e mėpasme, udhėtimi i Zahirit, sė bashku me Edmondin dhe Hakifin, ka qenė njė diēka krejt e papritur, pėr mė tepėr, Ilir Konushevci dhe Shaip Haziri e kishin ditur se do tė udhėtonin drejt njė objektivi tjetėr.



RRJEDHJET NUK KANĖ NDODHUR NGA BRENDA, KANĖ ARDHUR  NGA JASHTĖ ORGANIZMIT TĖ LUFTĖS



Avni Ajeti kishte folur qė nė mėngjes herėt me Zahirin, por as ai nuk e ka ditur qėllimin e udhėtimit tė tyre. Nga ana tjetėr, nėse do tė kishte pasur rrjedhje nė “linjėn e Llapit”, arrestimet do tė kishin ndodhur shumė mė herėt, para se tė bėhej shtrirja dhe strukturimi i mėtejshėm i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe, sidomos, para se tė bėhej atentati ndaj rektorit Papoviq. Fakti se edhe pas vrasjes sė Zahirit shumė nga shokėt e tij e vazhduan luftėn, nė po tė njėjtat struktura dhe me po tė njėjtit njerėz, dėshmon se ndėrsa ishin vrarė dy nga drejtuesit kryesorė tė tyre, do tė burgoseshin disa tė tjerė, pėrsėri thelbi kishte mbetur pa u dėmtuar. Ky thelb ēoi nė riorganizimin e Zonės Operative tė Llapit, duke e bėrė atė njėrėn nga mė tė merituarat gjatė luftės. Duke pėrjashtuar nga denoncimi tri nga strukturat mė tė lidhura me luftėn, drejtuesit e Shtabit, brenda e jashtė Kosovės, drejtuesit e strukturave tė LPK-sė, si dhe shokėt e “linjės sė Llapit”, kėtė nuk e bėj as nga nostalgjia, pasi kam qenė drejtues i organizatės nė vitet e luftės, dhe as nga mungesa e materialeve. Pikėrisht sasia e materialeve qė janė nė arkivin e organizatės dhe tė Shtabit tė Pėrgjithshėm mė kanė ēuar drejt mendimit ose, mė saktė, drejt pohimit, se rrjedhjet nuk kanė ndodhur nga brenda, por kanė ardhur nga jashtė organizmit tė luftės.


Se si ka ndodhur rėnia e Zahirit, Edmondit, Hakifit dhe arrestimi i Naitit, para disa kohėsh mund tė flitej vetėm me hamendje. Mendoj se komunikimi me pejxherė e ka dėmtuar shumė luftėn dhe njerėzit pjesėtarė tė saj, telefonatat edhe ato kanė dėmtuar. Pastaj, daljet nė disa atentate pa maska kanė ndikuar nė dekonspirimin, edhe tė Zahirit, edhe tė shokėve tė tij. Jo rrallė, punėt e luftės janė bėrė ēėshtje e njė bisede tė lirė, ku, si pa tė keq, janė pėrmendur emra tė pėrveēėm, dhe nė Zonėn e Llapit, pa dyshim, emri i Zahirit ka qenė mė i njohuri. Tė bėsh atentat nė qendėr tė qytetit, mes njė lokali, pa maskė, je vėrtet njė guerilas trim, do tė thosha, tepėr i vendosur, mirėpo gjithēka ndodh nė njė vend publik, ku janė tė njohur e tė panjohur, ku mund tė tė shohin dhjetė vetė qė nuk flasin, por edhe vetėm njė qė flet. Mirėpo, asnjėra prej kėtyre, ose tė gjitha sė bashku, nuk kanė ēuar drejt dekonspirimit tė madh. Tė gjitha sė bashku ose secila veē e veē, kanė qenė pjesė qė kanė dėmtuar ose jo nė momente tė veēanta, por nuk kanė qenė pjesa kryesore e dekonspirimit. Gjurmimi dhe ndjekja e njerėzve tė luftės ka ardhur nga dy palė njerėz: e natyrshme- nga pushtuesit, dhe e panatyrshme- nga ata qė politikisht dhe jo vetėm politikisht, nuk ishin njerėz tė luftės. Mes kėtyre dy palėve, tė interesuara pėr ndjekjen, pėrgjimin, zbulimin dhe vrasjen, mė tė mundshmit pėr tė shkuar nė afėrsi tė ngjarjeve kanė qenė njerėzit qė thirreshin nė “institucionet”, qė ishin mėsuar tė shėrbenin dhe po vazhdonin t’i shėrbenin pushtuesit serb. E, tė gjitha kėto sė bashku, do tė ēonin drejt 31 Janarit.


Deri tani, vetėm Komisioni i ngritur mė 10 maj 1998, ka bėrė, pėr kushtet e kohės, njė analizė tė kėtyre ngjarjeve. Pėr tė shkuar mė tej nė njė analizė tė tillė, pėr tė thelluar atė, asaj kohe nuk ishin nė dispozicion tė gjitha informatat. Duheshin pasur tė gjitha, pra duhej pasur se cila kishte qenė dita e parafundit e Zahirit, ēfarė kishte bėrė dhe me kė ishte takuar dy ose tri ditė mė parė, me cilėt njerėz, ēfarė kishte besuar dhe cili kishte qenė qėllimi i tij pėr ditėt e ardhshme, kujt i besonte ai mė shumė e kujt nuk i besonte edhe aq, pėrse kishte ndėrruar drejtimi i rrugėtimit tė tij dhe pėrse prita, qė do tė vriste nė orėn 16 e 22 minuta, ishte ngritur qė njė orė e gjysmė mė parė... Pra, asaj kohe, duheshin ato tė dhėna qė pak a shumė i kemi sot, dhe qė tė gjitha ndihmojnė tė qartėsohet enigma e vrasjes dhe e gjithė asaj qė ndodhi atė ditė tė fundit tė janarit tė vitit 1997, e premte. Mirėpo, qė kjo nuk kishte filluar mė parė, tashmė ėshtė e qartė pėr tė gjithė. Le t’i ndėrtojmė sė bashku ditėt e fundit tė tre  dėshmorėve...

PSE UDHĖTIMI I ZAHIRIT, EDMONDIT DHE HAKIFIT ISHTE SHTYRĖ PĖR PASDITE?



Mė 30 janar, nė buzėmbrėmje, Zahiri dhe Edmondi janė takuar edhe njė herė dhe kanė vendosur pėr udhėtimin e sė nesėrmes. Nė takim ka qenė edhe Avni Ajeti. Ėshtė rėnė dakord qė udhėtimi do tė bėhej vetėm me Hakifin, pasi rrugėtimi nuk ishte mė i sigurt. Edmondi la mė pas fjalėn tek e motra se tė nesėrmen, mė 31 janar, do tė shkonte nė Vushtrri. Bėnte humor me tė duke i thėnė “a po vjen edhe ti me mua?”, sikur ky tė ishte njė udhėtim i zakonshėm. Takimi i tyre ėshtė lėnė pėr nė mesditė, por mė pas ėshtė shtyrė pėr nė fillimin e pasdites



Janari i vitit 1997 ishte njė muaj i rėndė, ndoshta mė i rėndi nga tė gjithė janarėt qė kishin shkuar. Mbi peizazhin e ngrirė vareshin hejet e akullit tė njė dimri qė sapo kishte filluar, dhe tė cilit nuk i dihej nėse do tė kishte pas pranverė tė shkrirjes sė akujve. Erėrat frynin si tė marra dhe rrugėt e qeta, tė pushtuara tė Prishtinės, dukeshin edhe mė tė boshta. Megjithatė, tė gjitha kėto ishin thuajse tė zakonshme, sikur nė mesin e muajit janar, nė njė ditė krejt ndryshe, tė mos ishte bėrė atentati ndaj rektorit tė dhunshėm tė Universitetit tė Prishtinės, Papoviq. Qe aksioni i parė i njėsiteve guerile tė Prishtinės, i ideuar nga Shtabi Qendror- Operativ i UĒK-sė, i cili dėshmonte krahas tė tjerave edhe veēantinė e organizimit, me shpėrthimin nė distancė. Pėr disa ditė me radhė ishte ndjekur rruga e zakonshme e rektorit tė dhunshėm, rrugėtimi i tij nga shtėpia drejt vendpunimit, ndalesat qė bėnte, mundėsia e qėndrimit nė njė vend ose nė njė tjetėr, parkimi qė bėnte zakonisht, vendqėndrimi i tij nė makinė, pas, majtas apo djathtas, ishin shikuar mundėsitė se nga mund tė devijonte rrugėtimin, oraret e lėvizjes, tė kthimit dhe pasdite etj. Pėr tė gjitha kėto ishin organizuar njė grup i posaēėm i njerėzve tė besuar, mes tė cilėve do tė spikaste roli i Hakif Zejnullahut, Ilir Konushevcit, Edmond Hoxhės dhe pjesėtarėve tė tij tė “Linjės sė Llapit”.


Pikėrisht nė ditėt kur po organizohej aksioni kundėr rektorit tė dhunshėm serb, Edmond Hoxha ka bėrė njė bisedė telefonike me Safete Hadėrgjonajn. “Nė bisedė e sipėr, mė kot u pėrpoqa ta dija pėrse ishte merakosur, nuk mė tha asnjė fjalė lidhur me kėtė. Pastaj e pyeta: ‘Ėshtė kohė pushimesh, pse nuk vjen nė shtėpi, por rri kot atje nė Prishtinė?’. ‘Ta dish se nuk po rri kot. Shpejt do ta marrėsh vesh’, mė ėshtė pėrgjigjur me njė zė qė ende mė tingėllon nė vesh. Kjo ishte biseda ime e fundit me Edin”, thotė Hadėrgjonaj.


Ashtu siē ishte menduar se mund tė ndodhte, menjėherė pas aksionit filluan arrestimet masive, mė masivet e viteve tė fundit dhe njėkohėsisht mė tė organizuarat. Pas dėshtimit tė shėrbimit tė fshehtė serb (UDB-sė) pėr arrestimin e Grupit tė Drenicės, nuk mund t’u lejohej njė dėshtim tjetėr, prandaj gjithēka si duket ėshtė pėrgatitur me rreptėsinė mė tė madhe dhe duke paraparė goditjet mė tė ashpra. Nė fare pak ditė u bėnė 107 arrestime, mes tė cilave do tė ishte edhe ajo e studentit tė inxhinierisė Besnik Restelica, pjesėtar i grupit tė Llapit dhe i lidhur me Zahir Pajazitin. Gjithēka u bė dyfish e dhunshme. Trokitje tė pasmesnatshme, tė akullta, tė egra, gjuhė e huaj nėpėr tokėn e lashtė, krisma tė vetmuara, arrestime nė mesin e rrugės, kidnapime, njerėz qė nuk dihej se ku kishin pėrfunduar, mbi tė gjitha pikėpyetje rreth njė njeriu tė njohur, Nait Hasanit. Qė natė-ditėn e parė tė arrestimeve kishin filluar torturimet e jashtėzakonshme, gjithēka bėhej me shpejtėsi pėr tė pasur njė goditje tė jashtėzakonshme, pėr t’i dhėnė fund njė ėndrre dhe njė shprese, qė kishte emrin UĒK.

PSE ISHIN NDĖRPRERĖ LIDHJET E ZAHIR PAJAZITIT ME SHTABIN QENDROR?



Kėto ditė tė valės goditėse, Zahir Pajazitin, Edmond Hoxhėn dhe Hakif Zejnullahun i gjejnė nė Kosovė. Zahiri dhe Edmondi nė Prishtinė, ndėrsa Hakifi nė shtėpinė e tij. Zahiri ishte tashmė plotėsisht ilegal, dy tė tjerėt ende nė fazėn mes legalitetit dhe kalimit nė ilegalitet. Arrestimet u bėnė tė njohura mė 26 janar 1997, ndėrsa kishin filluar qė mė 22 janar. Katėr ditė kishte zgjatur heshtja mes arrestimeve tė para dhe publikimit tė tyre. Shumė nga emrat qarkullonin si tė arrestuar, ata nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr ishin tė lidhur me strukturat e luftės. Nga mė shumė se 100 arrestime dhe mė shumė se kaq tė pėrndjekur, nė gjyqin policor tė pushtuesit dilnin mė pas 17 prej tyre. Thuajse tė gjithė kishin pasur dijeni ose kishin mbėshtetur lėvizjen ēlirimtare. Ndryshe nga herė tė tjera, kėtė radhė goditja kishte qenė mė e studiuar dhe mė e qartė. Nė mesditėn e datės 27 janar, Zahiri mendon tė organizojė nė javėn e parė tė shkurtit disa aksione radhazi, pėr tė tėrhequr vėmendjen e pushtuesit dhe pėr t’iu dhėnė zemėr njerėzve qė mund tė mendonin se pas kėsaj goditjeje tashmė gjithēka mund tė ishte e humbur. Fillimisht ai mendon pėr ditėn e diel tė 2 shkurtit 1997, por meqenėse koha ishte fare e shkurtėr dhe nuk dihej ende se deri ku ishte shtrirė vala e arrestimeve dhe se deri ku mund tė shkonte mė tej, u mendua qė aksionet tė bėheshin mė 4 shkurt. Pėr kėtė atij i duhej tė bisedonte me shokėt e tij nė Shtabin Qendror Operativ, sidomos me Rexhep Selimin dhe Nait Hasanin, por lidhjet ishin ndėrprerė, pasi Naiti tashmė ishte kidnapuar, ndėrsa ai nuk kishte asnjė adresė tė saktė tė Rexhės. Ajo qė kishte funksionuar deri mė 26 janar, pra koordinimi i veprimeve dhe lidhjeve nėpėrmjet Naitit, tashmė nuk ishte mė. Por, edhe nėse do tė ishte ndryshe, Zahir Pajaziti nuk e dinte faktin se Rexhep Selimi, i sėmurė, ndodhej nė Shqipėri dhe se menjėherė pas lajmit pėr arrestimet qė po bėheshin, mori rrugėn pėr nė Kosovė.


Tė dy, pa e ditur pėr njėri-tjetrin, kishin pasur mendimin e njėjtė. Rexhepi iu tha shokėve tė tij nė Sektorin e veēantė tė LPK-sė se “kthimi im ėshtė i domosdoshėm, se njerėzit do tė mendojnė se kam ikur dhe u duhet dhėnė shpresė”. Ndėrsa Zahiri mendoi pėr organizimin e aksioneve. “Tė martėn, mė 4 shkurt, kishim planifikuar njė aksion nė Besianė...”, kujton mė pas njeriu i pandarė me Zahirin, Avni Ajeti.


Por le tė vijmė tek tri ditėt e fundit tė tyre, megjithėse pėr cilindo ėshtė e qartė se ajo qė ndodhi mė 31 janar nuk ka filluar nė tri ditėt e fundit tė jetės sė tyre. Mė 29 janar 1977, siē kujton edhe Ilir Kastrati, njeri i afėrt me Zahirin dhe Edin, ata janė takuar sė bashku. Kjo ka qenė, si duket, dita kur ėshtė vendosur pėr tė bėrė bashkėrisht aksionet e menduara nga Zahiri dhe qė pėrfshinte edhe Edin. Ndryshe nga herėt e tjera, kur biseda e Edit me Zahirin zhvillohej pa njė tė tretė mes tyre, kėtė radhė pėr disa kohė ishte edhe Ilir Kastrati. Pastaj ata pėrsėri kanė biseduar veēmas. Ka tri mundėsi tė bisedės sė tyre: e para dhe mė e rėndėsishmja- pjesėmarrja nė aksion; e dyta, nė paraditen e 29 janarit Ilir Konushevci ishte thirrur nė polici dhe ishte pyetur rreth makinės qė kishte shpėrthyer nė aksionin kundėr rektorit serb Papoviq. Kjo kishte mundėsinė e zbulimit tė Ilirit, por edhe tė tjerėve qė kishin bashkėpunuar me tė, mes tyre edhe tė Edmondit. Dyshohej se makina autobombė kishte qenė e Ilirit dhe ai kishte lajmėruar, disa ditė para ngjarjes, se ia kishin “vjedhur”. Mundėsia e tretė kishte lidhje me rrugėtimin e ardhshėm pėr sigurimin e mjeteve qė Edmondi kishte sjellė nga kufiri me Shqipėrinė nė ditėn e parė ose tė dytė tė janarit 1997. Kėto janė tri mundėsitė e bisedės sė tyre, ose, ēfarė ėshtė krejt e mundur, ėshtė biseduar pėr tė tria, pasi tė tria janė tė lidhura me njėra- tjetrėn. Mendimi i Zahirit ka qenė qė pas aksioneve qė do tė organizoheshin mė 4 shkurt, Edmondi tė kalojė nė pjesėn e lirė tė Drenicės, ku ishte Adem Jashari. Njė mundėsi e tillė ka qenė edhe mė e madhe, ashtu si ėshtė krejt e mundshme qė asaj nate ose tė nesėrmen nė mėngjes ata rrugėtuan mė tej pėr nė Drenicė, pėr t’i bashkėrenduar me Adem Jasharin aksionet e 4 shkurtit 1997.



KUJT I KISHTE TELEFONUAR ZAHIR PAJAZITI NĖ MĖNGJESIN E 31 JANARIT?



Gazeta “Nedeljni Telegraf”, nė numrin e saj tė 37, datė 5 shkurt 1997, pra vetėm katėr ditė pas ngjarjes, mbėshtetur nė tė dhėnat e shėrbimeve informative tė Serbisė (UDB dhe KOS), me tė cilat ishte e afėrt, pėr herė tė parė ngriti dyshimin se “...ky tresh terrorist, natėn midis 31 janarit dhe 1 shkurtit kishte provuar qė tė hidhej nė Drenicė, pėrkatėsisht nė territorin e komunės sė Skenderajt, ku fshihet njė numėr i madh i bashkėmendimtarėve tė tyre. Pėr kėtė hap ata kishin vendosur si duket pėr faktin se pas arrestimeve tė para nga 26 janari, kishin dyshuar se policia u kishte rėnė edhe atyre nė gjurmė”. Duke marrė parasysh se edhe mė parė Zahiri kishte pasur mendimin pėr tė dėrguar Edmondin tė stėrvitej nė Drenicė (deklaratė e Rrustem Mustafės - “Remit”), por edhe faktin tjetėr, mė tė rėndėsishėm nė kėtė rast, se gjithė atyre ditėve telefoni i Zahirit ėshtė pėrgjuar, mundėsia mė e madhe ėshtė nė qėndrimin e tyre tė pėrkohshėm nė Drenicė, sidomos pas 4 shkurtit. Tė dhėnat e servirura nga shėrbimet sekrete serbe, pėr gazetėn e mėsipėrme, edhe nė raste tė tjera, s’do mend se kanė qenė tė mbėshtetura nė tė dhėnat e grumbulluara prej tyre, tė cilat nuk ia kanė besuar tė gjitha mediave tė tjera nė gjuhėn serbe.
Nė takimin e 29 janarit mes Zahirit dhe Ilir Konushevcit dhe shokėve tė tjerė, ai i kishte paralajmėruar se do tė ndodheshin para aksioneve tė reja. Shprehimisht ai i kishte thėnė Ilirit se “kėto ditė do tė shkojmė bashkė nė njė aksion tė veēantė. Atė duhet ta kryejmė unė, ti, Shaipi dhe njė shok tjetėr. Nėse nuk kemi veturė tjetėr, vjen me ne edhe Hakifi”. Emrin e Edmondit nuk e ka pėrmendur, kjo qe e pazakontė pėr Zahirin, pasi ai gjithnjė kishte vepruar me shokėt e njėsiteve tė tij, tė cilėt pėrgjithėsisht e njihnin njėri-tjetrin. Meqenėse Edmondi nuk ishte i njohur me tė gjithė, ai siē duket ėshtė mjaftuar vetėm me thėnien “edhe njė shok tjetėr”.
Edhe mė parė ėshtė pyetur se “pėrse Zahiri e ka quajtur aksionin qė pėrgatitej tė ndėrmerrte si njė detyrė tė veēantė?”, kur pėr mė shumė ai kishte pėrgatitur dhe realizuar shumė aksione tė tilla. E veēanta e udhėtimit dhe e aksionit tė organizuar qe nė lidhjen e drejtpėrdrejtė tė Zahirit me Adem Jasharin, lidhje tė cilat mė parė ishin realizuar nėpėrmjet Naitit ose Rexhep Selimit. Ky do tė ishte takimi i tyre i parė, megjithėse ata vazhdimisht e kishin mbėshtetur dhe ndihmuar njėri-tjetrin. Njėri ndėr bashkėluftėtarėt e Zahirit mė tha se “e kemi pas ėndėrr tė takonim njė ditė Adem Jasharin. Ishte mit i madh. Si e kishim pas ėndėrr dikur tė shihnim Enver Hoxhėn, tash e kishim ėndėrr tė shihnim Ademin. Por ishte e vėshtirė, shpeshherė kėrkonim, por nuk i lejohej gjithkujt tė shkonte atje. Edhe Zahiri e donte Ademin mė shumė se gjithēka tjetėr dhe kur fliste pėr tė, dorėn e djathtė e lėvizte ngadalė, me pėllėmbėn poshtė, si tė donte tė thoshte se ai burrė ėshtė si toka. Zahiri nuk i kishte qejf llafet e gjata, por pėr Ademin thoshte fjalėn mė tė mirė”. (Qerim Kelmendi).


Hakif Zejnullahu, nė paraditen e 29 janarit kishte qenė po ashtu nė Prishtinė dhe kishte marrė pjesė nė takimin e organizuar mes Ilirit dhe Zahirit. Si duket ai kishte pasur dijeni mė parė pėr aksionet qė u organizuan, ndoshta edhe nga fakti se ishte zėvendėsi i Zahirit. Meraku i tij, i asaj dite, ka qenė nė moszbulimin nga policia serbe e njerėzve qė kishin marrė pjesė nė aksionin kundėr rektorit serb Papoviq, por edhe nė kujdesin pėr shokėt e tjerė. Mė 30 janar, nė buzėmbrėmje, Zahiri dhe Edmondi janė takuar edhe njė herė dhe kanė vendosur pėr udhėtimin e sė nesėrmes. Nė takim ka qenė edhe Avni Ajeti. Ėshtė rėnė dakord qė udhėtimi do tė bėhej vetėm me Hakifin, pasi rrugėtimi nuk ishte mė i sigurt. Edmondi la mė pas fjalėn tek e motra se tė nesėrmen, mė 31 janar, do tė shkonte nė Vushtrri. Bėri humor me tė duke i thėnė “a po vjen edhe ti me mua?”, sikur ky tė ishte njė udhėtim i zakonshėm. Takimi i tyre ėshtė lėnė pėr nė mesditė, por mė pas ėshtė shtyrė pėr nė fillimin e pasdites, pasi Zahirit, nė mėngjesin e 31 janarit, i kishte telefonuar Bislim Zogaj, pėr tė lėnė takimin e njohur mes tyre, pėr nė orėn 16, nė stacionin e autobusėve nė Prishtinė. Takimi ka kushtėzuar edhe udhėtimin e vonė.



ME KĖND U TAKUA ZAHIR PAJAZITI PARADITEN E 31 JANARIT 1997?



Nga ora 12.00, Zahiri telefonon tek Avni Ajeti. I thotė shkurt, duke pėrdorur kodin e zakonshėm ilegal, se “Sot po nxen dielli nė Prishtinė”. Avniu i pėrgjigjet: “Mos po tė djeg ty?”. “Jo, ia kthen Zahiri, unė sot nisem pėr tek Plisat”. Kėshtu e quanin Vushtrrinė. Kjo ishte telefonata e fundit mes tyre. Emėrtimin e Vushtrrisė “Tek Plisat” e dinin vetėm shokėt e “Linjės sė Llapit”. Edhe nėse kjo bisedė ėshtė pėrgjuar, dhe duhet tė jetė pėrgjuar, ka qenė e vėshtirė pėr shėrbimin e fshehtė serb tė zbulonte se pas fjalės “Plisat” ėshtė Vushtrria, kur, po tė njėjtėt, nėpėrmjet bisedave, ende nuk e kishin zbuluar banesėn e Zahirit nė Prishtinė



Mė 31 janar, nė mėngjes, kur po pėrgatitej tė dilte nga banesa e tij, Zahiri vėren se blloku ėshtė i rrethuar me policė serbė. Kthehet pas, nė banesėn e tij, nė Tophane. Siē duket rrethimi ka qenė i pėrgatitur pėr tė, por adresa e dhėnė kishte qenė e gabuar. Nė banesėn ku u bė kontrolli, gjithēka kishte pėrfunduar shpejt, ēka nuk ishte e zakonshme pėr kontrollet serbe tė 31 janarit 1997. Mjafton tė kujtojmė se po atė ditė, nė mėngjes herėt, ėshtė arrestuar Besnik Restelica, i cili mė pas u mbyt nė torturat e burgjeve serbe. Kėrkimi i Zahirit atė mėngjes, nė njė adresė tė gabuar, jep njė dėshmi tjetėr se zbulimi i tij nuk ėshtė bėrė nga shokėt e “Linjės sė Llapit”, tė cilėt e dinin mirė adresėn e tij, por nga tė tjerė, qė kishin hyrė relativisht vonė nė struktura, ose ėshtė dyshuar nga pėrgjimet e vazhdueshme telefonike. Mė e mundshme ėshtė e para.


Nga ora 12.00, Zahiri telefon tek Avni Ajeti. I thotė shkurt, duke pėrdorur kodin e zakonshėm ilegal, se “Sot po nxen dielli nė Prishtinė”. Avniu i pėrgjigjet: “Mos po tė djeg ty?”. “Jo, ia kthen Zahiri, unė sot nisem pėr tek Plisat”. Kėshtu e quanin Vushtrrinė. Kjo ishte telefonata e fundit mes tyre. Emėrtimin e Vushtrrisė “Tek Plisat” e dinin vetėm shokėt e “Linjės sė Llapit”. Edhe nėse kjo bisedė ėshtė pėrgjuar, dhe duhet tė jetė pėrgjuar, ka qenė e vėshtirė pėr shėrbimin e fshehtė serb tė zbulonte se pas fjalės “Plisat” ėshtė Vushtrria, kur, po tė njėjtėt, nėpėrmjet bisedave, ende nuk e kishin zbuluar banesėn e Zahirit nė Prishtinė.


Nė paraditen e 31 janarit, kur ishte vendosur tashmė udhėtimi i Zahirit, Hakifit dhe Edmondit, ndodh edhe takimi i tij i fundit me shokėt. Kjo ndodhi nė njė ēajtore, afėr derės sė tregut tė qytetit. Ishin Zahir Pajaziti, Ilir Konushevci, Shaip Haziri dhe Beqir Beqiri. Pak mė vonė shkon edhe Isak Shabani. Ndėrkohė Zahiri i kishte telefonuar Hakif Zejnullahut nė Gurash, duke i lėnė porosinė qė rreth orės 12.00 tė ishte nė Prishtinė. Takimi do tė bėhej nė vendin e caktuar. Vendi ishte caktuar nė paraditen e 29 janarit, por ėshtė krejt e mundshme qė Hakifi, deri nė atė telefonatė, tė mos e kishte ditur rrugėtimin qė do tė kishin pėrpara, pasi ai nuk kishte qenė nė takimin mes Edmondit dhe Zahirit mė 29 janar. Nė familjen e tij, atė mėngjes, Hakifi u kishte thėnė se po shkonte nė Prishtinė pėr tė blerė disa pjesė rezervė pėr kamionin e tij. “Bile, kur ėshtė nisur, na ka lėnė porosinė qė unė dhe vėllai ynė mė i ri tė shkojmė sonte nė Prishtinė, te motra, pėr tė bėrė iftar, ngase atje do tė takoheshim sė bashku” (Bajram Zejnullahu- vėllai i Hakifit).


Ndėrsa Zahiri, i cili ishte ilegal qė nga fillimi i majit tė vitit 1996, nė shtėpinė e tij pėr herė tė fundit kishte qenė mė 26 janar, ditėn e diel. Mė 31 janar, pėr herė tė parė, dhe jo sipas normalitetit tė tij, Zahiri filloi tė flasė nė njė grup mė tė gjerė se zakonisht dhe ėshtė kjo dita kur i informon shokėt se “njė shok i yni me rėndėsi ėshtė arrestuar”. Nė tė njėjtėn ditė ai porosit Ilir Konushevcin se “pėr disa ditė duhet tė largohesh nga Prishtina”. Iliri dhe Shaip Haziri ndodheshin nė takimin e sipėrm, edhe ngase Zahiri mė 29 janar u kishte thėnė se do tė shkonin sė bashku nė njė detyrė tė veēantė. Qartėsisht ėshtė e ditur tashmė se udhėtimi i Zahirit, Edmondit dhe Hakifit nuk ka qenė diēka e rastėsishme. Gjithēka ka qenė e pėrgatitur qė mė parė, ndoshta edhe mė herėt se mė 29 janar tė vitit 1997, por sidoqoftė, nė dy ditėt e fundit ėshtė vendosur pėr shumėēka. Do tė kishte njė rrugėtim tė pėrbashkėt, i cili do tė merrte pas vetes edhe pyetjen: nga cila orė e ditės sė premte, 31 janar 1997, ka filluar ndjekja e Zahir Pajazitit dhe e shokėve tė tij? Sepse, atė ditė gjithēka e ka njė fillim, i cili ēoi drejt orės 16 e 22 minuta, kur toka pėrskuqet.



CILAT ISHIN DY ETAPAT E UDHĖTIMIT TĖ ZAHIRIT, EDMONDIT  DHE HAKIFIT?



Nė mėngjesin e asaj dite, ndoshta si edhe shumė ditė tė tjera, Zahir Pajaziti ėshtė kėrkuar, por nuk ėshtė gjetur. Policia sekrete serbe ka pasur tė dhėnat rreth tij dhe aktivitetit tė lėvizjes ēlirimtare deri nė atė pikė sa ka pasur njohuri denoncuesi i mundshėm, i cili nuk ka qenė i linjės sė ngushtė rreth Zahirit. Duke u nisur nga tė dhėnat e sakta, por jo tė plota, policia serbe ka kėrkuar vendqėndrimin e tij, ka synuar tė krijojė nėpėrmjet gjurmimit tė tij tablonė e plotė tė njerėzve qė e mbėshtetnin atė dhe ishin, si tė thuash, mundėsia e tij pėr shumėfishimin e vetvetes, dhe nėpėrmjet kėsaj linje ka menduar se do tė bėnte tė mundur goditjen e pėrnjėhershme tė tė gjithė “Linjės sė Llapit”. Nga pėrgjimi i bisedave telefonike shėrbimi sekret serb (UDB) ka mėsuar fare pak, ka mėsuar pėr lėvizjet vetjake dhe takimet e tij tė mundshme, por jo pėr rrjetin ose pėr shkallėn e shtrirjes sė aktivitetit tė tij. Nė asnjė rast nuk ka qenė e mundur qė nėpėrmjet bisedave telefonike tė Zahirit tė jetė kaluar nė zbulime mė tė gjėra. Mundėsia mė e madhe e fillesės sė gjurmimit dhe tė ndjekjes sė Zahirit ka qenė pak pas mesditės sė 31 janarit 1997, pasi ai ishte ndarė nga shokėt e tij. Nė kėtė kohė ėshtė ditur edhe fillesa e udhėtimit tė tij dhe ndoshta edhe caku i pėrfundimit, pėrkatėsisht dy etapat: tėrheqja e armėve nga pika e takimit, qė e dinte Edmondi, dhe, etapa tjetėr, kalimi nė zonėn e lirė tė Drenicės. Ndoshta edhe pėr kėtė fakt prita ėshtė zėnė nė njė vend tė boshtė, e pėrgatitur me kujdes dhe e saktėsuar, tė paktėn dy orė para ngjarjes. Fakti qė pas orės 15 banorėt e fshatit afėr vendngjarjes kanė pasur ndoshta secili nga njė njeri tė armatosur tek pragu i shtėpisė dhe nuk ėshtė lejuar lėvizja e tyre, dėshmon se njohuria e shėrbimit tė fshehtė serb ka qenė tė paktėn dy orė mė pėrpara. Qė nga ora 15 dhe deri disa orė pas pėrfundimit tė luftimeve, banorėt e asaj zone kanė qenė nė njė gjendje moslėvizshmėrie tė detyrueshme. Vetėm nė mėngjesin e sė shtunės, kur ata kanė filluar lėvizjen drejt vendngjarjes, kanė arritur tė shohin gjurmėt e gjakut, qė ende kishin mbetur mbi asfalt, mbi fillesat e borės dhe nė dheun e fushės. Pėrmenda jo rastėsisht tri vendpamje tė pėrgjakura, sepse tė tre kanė rėnė nė kahe tė ndryshme. Por le tė kthehemi edhe njė herė tek ora 15 e 30 minuta e ditės sė 31 janarit. Ėshtė momenti kur fillon udhėtimin edhe Edmond Hoxha. Ky ėshtė momenti kur ai ka dalė nė rrugė, pėr tė mos u kthyer mė si njeri i zakonshėm. Takimi ishte lėnė qė mė parė, nė afėrsi tė banesės sė tij, dhe nė makinė ishin vetėm Zahiri dhe Hakifi. Nė kėtė kohė ata kanė pasur pas vetes tė ashtuquajturėn “ndjekje japoneze”, pra vėnien nėn pėrgjim dhe ndjekje nga shėrbimi i fshehtė serb. Asnjėri prej tyre nuk ka mundur ta dinte se ky do tė ishte udhėtimi i tyre i fundit. Pėr tė qenė tė saktė, ata e kishin menduar se do tė mund tė vinte njė ditė ose njė ēast i fundmė, por gjithsesi kishte qenė diēka e largėt, diēka qė nuk duhet menduar dhe nuk kishte pėrse tė mendohej. Pėr ta, vdekja, sa kishte qenė e afėrt, diēka e zakonshme, po aq kishte qenė edhe e largėt, e pazakontė, qė mund tė priste derisa ata tė shkonin deri nė fund tė qėllimit tė tyre. Jo rastėsisht, Edmondi do t’iu thoshte motrave tė tij se “pa e bėrė veten tė humbur, nuk mund tė vijė ditė lirie pėr Kosovėn”. Pra, gjithnjė kishin menduar se kishin para tyre njė rrugė tė gjatė dhe se vdekja mund tė priste. Tani ajo pjesė e jetės qė shtrihej para tyre ishte tepėr e shkurtėr, mjerisht shumė e shkurtėr, e ndonėse ishte e tillė, ajo kishte para vetes njė gjė tejet tė veēantė dhe kjo do tė lidhej me tė ardhmen. Do tė ishte njėri nga rastet e rralla, kur vdekja do tė koritej. Megjithatė, nuk e kishin menduar se nė ditėn e fundit tė muajit janar tė vitit 1977, nė pragun e thyerjes sė pikut tė dimrit dhe njėkohėsisht nė pragun e thyerjes sė ditėnatės, pati njė muzg tė dyfishtė: tė natės qė po binte mbi tė gjitha konturet e qytetit kodrinor, fushat dhe rrafshinat pėrreth e deri atje tej, ku kufiri i ultėsirės bashkohej me fillimin e vargmaleve dhe tė jetės sė tyre qė sapo kishte nisur. Mė “i vjetri” prej tyre, Hakif Zejnullahu, ende nuk i kishte mbushur 35 vite, pasi kishte lindur mė 22 qershor tė vitit 1962, dhe ishte i vetmi nga tre udhėtarėt qė ishte i martuar. Zahiri ishte po ashtu ende pa i mbushur 35 vite tė jetės sė tij, ndėrsa mė i riu, ai qė po rrinte nė ulėset e pasme tė veturės, Edmond Hoxha, sapo i kishte mbushur 21 vite, pasi kishte lindur mė 10 tetor 1975.


Policia e fshehtė serbe e dinte mirėfilli, pėr dy nga luftėtarėt, se cilėt po ndiqte. Ndoshta ajo ka qenė nė dijeni se lėvizja e tyre do tė ishte edhe mė e madhe, ndoshta me dy makina, pasi edhe prita e pėrgatitur pėr ta kishte qenė mė shumė se e zakonshme.


Por, le tė kthehemi tek dita e nisjes sė tyre tė fundit.

 

Prishtinė, 31 janar 1997. Njė gri i errėt, ēuditėrisht pas njė dite tė veēantė me diell, po ulej mbi gjithēka qė kishte rrethuar kėtė peizazh, gjithsesi tė thyer. Kishte disa ditė qė grija e errėt e fundjanarit kishte rėnė mbi ēatitė e ndėrtesave, si njė muzg i gjithėdijshėm. Erėrat frynin dhe nuk kishin tė ndalur, rrugėt kryesore kishin mbetur bosh. Pėrballė “Grandit” dhe deri nė vendin ku ishte kryer atentati i dy javėve mė parė, kishte njė boshllėk tė ēuditshėm. Vetėm herė pas here, sė bashku me klithjen dhe krrokatjen e korbave, ngrihej edhe zėri i ēartur i nacional-fashistėve serbė: “na vranė, bre, na vranė”. Mijėra e mijėra shqiptarė tė vrarė, nė pesė dekadat e fundit, nuk kishin asnjė lloj ndjesie tek serbėt. Pėrgjunjur mbi veten, krejtėsisht tė deliruar, si nė njė makth tė vazhdueshėm, ata kishin pritur rikthimin e kohės sė rankoviqizmit, dhe, kur kjo kishte ardhur, ishin ndjerė tė qetė, tė sigurt dhe tė bindur se dalėngadalė shqiptarėt, mes dy rrugėve, vdekjes ose dėbimit, do tė shtyheshin drejt Bjeshkėve tė Nemuna.



ĒFARĖ THOSHTE SHĖRBIMI INFORMATIV SERB PĖR ATENTATIN NDAJ REKTORIT TĖ DHUNSHĖM TĖ UNIVERSITETIT TĖ PRISHTINĖS?



Shėrbimi Informativ Serb, lidhur me atentatin ndaj rektorit Radivoje Papoviq, nėnvizonte se “...megjithatė, kėtė dyshohet se e ka kryer sektori mė i fortė i UĒK-sė, e ai ėshtė ai i Prishtinės, i cili si pėr mbrojtje shėrbehet me rrjetin e fortė tė bazave, por edhe me vendbanimet e dendura tė disa pjesėve tė Prishtinės, tė cilat janė mė parė labirinte dhe fortesa, nė tė cilat ndoshta mund tė hyhet, por assesi edhe tė dilet… kėto lagje janė tė paarritshme, posaēėrisht pėr organet e ndjekjes”.


Tre djemtė qė po ndiqeshin kishin pasur njė motiv thelbėsor nė jetėn e tyre: mos-zbrazjen e Kosovės, mos-humbjen e shpirtit tė saj, mostretjen e jetės dhe mosdėbimin. Tė gjitha kėto, sė bashku, mund tė pėrmblidheshin vetėm tek njė fjalėzim i shkurtėr, pavarėsia e Kosovės. Ata qė i ndiqnin kishin tė kundėrtėn, vrasjen, dėbimin, lėēitjen. Nė mes tyre qėndronin vetėm dhjetėra metra ndjekje dhe po ashtu disa metra parandjekje. Djemtė qė shkonin drejt asaj qė kishin dėshiruar, ndjekėsit qė donin tė kryenin vrasjen rituale tė shqiptarėve. E gjithė tragjedia qė kishte ndodhur nė shekuj e qė do tė ndodhte edhe mė pas, duke pasur njė fund nė qershorin e vitit 1999, ishte e pėrmbledhur nė kėtė ndjekje: vrasėsit qė donin tė bėnin vrasjen e tyre, djemtė qė donin tė bėnin Kosovėn. Tė gjitha tė tjerat i kanė shėrbyer kėtij qėllimi. Askush nuk e di me siguri se kur e vunė re pėr herė tė parė se po ndiqeshin. Zahir Pajaziti nuk e dinte, po ashtu, se njeriu me tė cilin ishte takuar nė orėn 16, tani ishte i arrestuar e mė pas do tė dėrgohej nė burgun ferr tė Dubravės, pėr t’i mbijetuar vdekjes. Nuk e dinte se ndjekja kishte filluar qė mė parė dhe se ajo qė kishte filluar tė vėrente, ishte tashmė nė tė gjitha pėrmasat e saj.



ĒFARĖ SHKRUANTE “NEDELJNI TELEGRAF” MĖ 5 SHKURT 1997?



“Pasi qė pjesėtarėt e shėrbimit tė sigurimit i kishin rėnė tashmė nė gjurmė Zahir Pajazitit, pėr tė cilin dyshohej se kishte marrė pjesė nė realizimin e shumė aksioneve terroriste, atė ditė, pasi qė ky i fundit ishte takuar me Hakif Zejnullahun dhe Edmond Hoxhėn, nė Prishtinė, tė treve u ishte vėnė prapa e ashtuquajtura “ndjekje japoneze”, ndėrsa nė hyrje tė Vushtrrisė dhe nė disa vende tė tjera u ishin vėnė pritat. Qėllimi ishte qė tė kapeshin nė vepėr, pėrkatėsisht tė arrestoheshin pasi qė tė arrinin nė cak. Mirėpo, meqė ishte fjala pėr ilegalė me pėrvojė, ata, sipas tė gjitha gjasave, kishin vėnė re se po pėrcilleshin nga policia, prandaj te fshati Pestovė kishin provuar t’u shmangeshin duke anashkaluar makinėn e parė tė “ndjekjes japoneze” dhe duke hapur zjarr nga automatikėt dhe pistoletat…”



Rruga para tyre ishte e zėnė, shtigjet ishin tė mbyllura, nė tė gjitha anėt kishte filluar tė shtrihej prita e zezė. Asgjė nga kėto nuk kishin mundur se si ta dinin. Rastėsisht, njeriu tjetėr qė kishte pasur tė udhėtonte me ta, nė kohėn kur po hipte nė makinė dhe po hapte derėn e pasme tė saj, kishte marrė urdhėr tė qėndronte nė Prishtinė. Ilir Konushevci- “Mėrgimi”, qė e kishte menduar rrugėtimin me Zahirin dhe Hakifin e njė shok tjetėr, pėr tė cilin kishte menduar se ndoshta mund tė ishte Edmond Hoxha, nuk kishte pyetur mė shumė. Ai ishte pėrgjithėsisht njeri i heshtur. Mbylli derėn e makinės, uroi rrugė tė mbarė dhe qėndroi me shokėt qė prisnin, pa e ditur se nuk do tė shiheshin mė. Ndryshimi i rrugėtimit e hoqi nga prita e asaj dite Ilir Konushevcin, por e gjithė kjo do tė thoshte pėr tė, vetėm 15 muaj e disa ditė mė shumė jetė, pasi, pesėmbėdhjetė muaj e dhjetė ditė mė pas, mė 10 maj tė vitit 1998, ai ra nė njė tjetėr pritė, kėtė radhė nė njė tjetėr vend, disi larg Prishtinės, por qė kishte qenė vendi i ėndrrave tė tij, nė Shqipėri. Edhe ai ishte atėherė drejtuesi kryesor i Zonės Operative tė Llapit. Fillimisht Zahir Pajaziti kishte vėrejtur se, qė nga dalja e Prishtinės, pas tij ishin vazhdimisht dy makina dhe i dukej se, kur kishte kthyer kokėn pas, kishte vėrejtur se njėri prej atyre qė rrinte para kishte mbėshtetur mes gjunjėve njė armė. Kjo nuk kishte qenė e zakonshme. Kishin provuar t'u shmangeshin, por ēuditėrisht edhe makina qė ishte para tyre, as nuk hapte rrugė dhe as nuk e shtonte shpejtėsinė. Ai ishte bėrė mė i vėmendshėm. Nuk do tė ishte e rastėsishme qė makina e tyre ishte mbyllur mes tri makinave tė tjera dhe se po lėviznin njėtrajtshėm drejt njė ndalese policore e cila kishte filluar tė dukej. Mendoi se do tė kishte qenė mė e arsyeshme, nėse rrėmbimthi, ashtu duke u shmangur, tė kalonin makinėn qė kishin para tyre dhe tė mund tė ecnin mė tej. Ajo nuk bėnte rrugė dhe ai pėrsėri dalloi tyta armėsh. Katėr njerėz tė rinj, tė shpėrfytyruar, qėndronin para tyre dhe atij se pse iu duk se mund tė ishin nga forcat speciale tė policisė. Nuk do tė kishte qenė i gabuar. Ishte pra 31 janar 1997. Kishte kaluar ora 16 e 15 minuta dhe ata e kishin vėnė re se po ndiqeshin. Pak minuta mė pas vunė re se edhe rrugėt para tyre ishin tė bllokuara. Ishte krijuar njė rrethatore, nga e cila ishte tejet e vėshtirė tė dilje. Njėra nga makinat e policisė kishte bllokuar tė gjithė rrugėn pėrpara, ndėrsa nga makinat e tjera, nė vend tė kokave tė njerėzve, dukeshin vetėm grykat e zeza tė armėve. Ajo qė nuk kishin arritur tė vėrenin ishte se disa agjentė ishin fshehur nė dy krahėt e rrugėve dhe mė pas pikėrisht nga kėndej do tė vinin disa nga plumbat goditės. Fillimi i natės sė hershme e bėnte edhe mė ireale gjithēka, hijet e zeza kishin filluar tė rriteshin, njė fillesė fushe qė shtrihej para tyre ishte po ashtu e mbuluar nga vėzhgimi i pushkės dhe ata kishin para tyre dy rrugė. Njėra prej tyre: tė ndaleshin. Tė qėndronin disa minuta nė pritje, deri sa tė vinte dikush nga ushtarakėt pėrballė, tė dilnin ngadalė prej makinės sė tyre tė vjetėr, natyrisht me duart lart, ndėrkohė do tė kishin dorėzuar armėt dhe do tė prisnin tė heshtur. Hapat e ushtarakėve, qė do tė afroheshin, do tė tingėllonin tė ēuditshėm, si prangat e hekurta kur ecnin, sepse ata ishin njerėz-pranga, Gjithēka qė kishin bėrė deri atėherė ndjenin se si do tė shkėrmoqej dhe ditėt qė do tė vinin do tė ishin tė pakuptimta, si netėt e errėta tė fundit tė janarit. Kjo ishte njėra rrugė. Dhe ashtu si nuk kishte ndodhur pėr herė tė parė, ashtu dhe nuk do tė ishte e bėrė edhe pėr herė tė fundit. Ishte njė rast i njohur, sa bota. Kishin edhe rrugėn tjetėr: tė mos jepeshin, tė thyenin natėn pas shkėndijimit tė pushkės dhe tė kishin njė mbyllje, krejtėsisht tė denjė pėr jetėn e deriatėhershme. Kjo do tė thoshte luftė dhe lufta do tė kishte tė rėnėt e saj. Ata ishin nisur kėsaj rruge, nuk e kishin pasur ndėrmend tė ndaleshin dhe nėse deri atėherė gjithēka kishte qenė e dalė nga shpirti dhe mendimi vizionar, tani kishte ardhur koha qė tė viheshin nė provė nė momentin e tyre tė mbramė. Kjo e dyta, rruga e qėndresės, ishte tejet e vėshtirė, ishte njėra nga rrugėt qė po ashtu nuk ishte e re, por qė vazhdonte tė ishte e rrallė. Duhej mė shumė se guximi i zakonshėm, duhej shikuar pėrtej vetvetes dhe pėrtej sė sotmes. Ata i kishin tė dyja kėto: kishin kohė qė ishin pėrtej vetes, dhe po ashtu kishin kohė qė qėndronin pėrtej sė sotmes. Vendosėn tė luftonin. Helikopteri qė sillej mbi ta kishte, po ashtu, diēka tė pėrbashkėt me krrokatjen e korbave.



ĒFARĖ DEKLAROI MINISTRIA E PUNĖVE TĖ BRENDSHME SERBE MENJĖHERĖ  PAS VRASJES SĖ ZAHIRIT, EDMONDIT DHE HAKIFIT?



Si kishte ardhur deri tek rrethimi i tyre? Njė enigmė, tė cilėn, ndoshta, deri nė njė farė shkalle, mund ta thyente edhe dėshmia e njėrit nga pjesėmarrėsit nė rrethimin dhe nė vrasjen e tre heronjve, dėshmi e cila ėshtė dhėnė mė 3 shkurt 1997, pra as tri ditė pas ngjarjes dhe qė natyrisht kishte qenė shumė “e freskėt” dhe autentike.


“Nedeljni Telegraf”, nė numrin e saj tė datės 5 shkurt 1997, mes tė tjerave shkruante, gjithnjė sipas rrėfimit tė punonjėsit tė shėrbimit tė fshehtė serb, se “ekskluzivisht, nga njėri prej pjesėmarrėsve nė pėrcjelljen dhe arrestimin e kėtij treshi terrorist, zbulon edhe detajet e kėtij aksioni dramatik. Pasi qė pjesėtarėt e shėrbimit tė sigurimit i kishin rėnė tashmė nė gjurmė Zahir Pajazitit, pėr tė cilin dyshohej se kishte marrė pjesė nė realizimin e shumė aksioneve terroriste, atė ditė, pasi qė ky i fundit ishte takuar me Hakif Zejnullahun dhe Edmond Hoxhėn, nė Prishtinė, tė treve u ishte vėnė prapa e ashtuquajtura “ndjekje japoneze”, ndėrsa nė hyrje tė Vushtrrisė dhe nė disa vende tė tjera u ishin vėnė pritat. Qėllimi ishte qė tė kapeshin nė vepėr, pėrkatėsisht tė arrestoheshin pasi qė tė arrinin nė cak. Mirėpo, meqė ishte fjala pėr ilegalė me pėrvojė, ata, sipas tė gjitha gjasave, kishin vėnė re se po pėrcilleshin nga policia, prandaj te fshati Pestovė kishin provuar t’u shmangeshin duke anashkaluar makinėn e parė tė “ndjekjes japoneze” dhe duke hapur zjarr nga automatikėt dhe pistoletat. Mirėpo, nė kėtė ēast ishin pėrgjigjur forcat speciale nga makina e dytė dhe e tretė, dhe ‘rezultati’ dihet...”. “Nedeljni Telegraf” shtonte mė pas se “Ministria e Punėve tė Brendshme, menjėherė pas vrasjes, deklaroi se Zahir Pajaziti ishte njėri nga “udhėheqėsit” e tė ashtuquajturės “Ushtri Ēlirimtare e Kosovės”, gjersa pėr dy tė tjerėt nuk jep kualifikime. Pasi tė tre lėviznin me dokumente tė rreme, identifikimin e tė tretit e deklaruan burime tė afėrta me qendrėn informative shqiptare nė Prishtinė, gjė tė cilėn e vėrtetuan edhe familjarėt e Edmond Hoxhės...”.



KUSH ISHTE QENDRA INFORMATIVE SHQIPTARE, E CILA KISHTE LIDHJE ME MINISTRINĖ E BRENDSHME SERBE?



Para se tė ecim mė tej, ndoshta do tė ishte e vlefshme tė ndalemi nė dy momente. Sė pari, gazeta e lartpėrmendur pėr herė tė parė bėn dėshminė se Ministria e Punėve tė Brendshme e Serbisė, tė dhėnėn e parė pėr “identifikimin e tė tretit”, pra pėr Edmond Hoxhėn, e ka marrė nga Qendra Informative Shqiptare (e theksoj- shqiptare) nė Prishtinė. Nuk duhet harruar se ėshtė njė kohė “entuziaste” pėr forcat policore serbe, tė cilat, dashje pa dashje, kanė lėshuar edhe informata tė tilla, tė cilat lidhen me Qendrėn Informative Shqiptare nė Prishtinė. Kush ishte kjo Qendėr Informative Shqiptare, e cila kishte lidhje me Ministrinė e Brendshme serbe dhe qė i jepte tė dhėna, dhe kėto tė dhėna nuk ia jepte pėr ēkamos, por pėr atė qė kishte lidhje me ēėshtje tė rėndėsishme, si vrasja e ushtarėve tė UĒK-sė. Kush qėndronte pas kėsaj Qendre Informative Shqiptare, e cila, sigurisht, nuk ka qenė qendėr informative lajmesh, si pėr shembull QIK, e cila, me gjithė gjynahet e saj tė mėdha, nė kėtė rast, tė paktėn nė kėtė rast, nuk ka lidhje me Qendrėn Informative Shqiptare nė Prishtinė? Gjurmėt e hershme e tė mėpasshme tė ēojnė tek Shėrbimi Informativ (sekret) i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, qė ishte ngritur mbi bazėn e lidhjeve tė mėhershme udbashe dhe kosiste. Lajmi dhe informimi ka dalė pikėrisht nga kjo Qendėr, pasi jo pak nga anėtarėt pėrbėrės drejtues tė saj, kishin qenė mė parė dhe vazhdonin tė ishin nė lidhje strukturore me UDB-nė, KOS-in dhe shėrbime tė tjera tė inteligjencės serbe. Nga kėtu ėshtė bėrė edhe informimi se i vrari i tretė nuk ėshtė askush tjetėr, veēse studenti militant Edmond Hoxha. Tė dhėnat e dėrguara nga ky shėrbim shqiptar informativ kanė dėshmuar se edhe Edmond Hoxha ishte pjesėtar aktiv i UĒK-sė dhe jo njė udhėtar i zakonshėm, gjė qė ka bėrė qė edhe mė pas, nė tė gjitha versionet zyrtare tė saj, MPB e Serbisė t’i cilėsojė ata si “tresh terroristė”.
Fakti i dytė qė “harron” burimi policor informativ i gazetės “Nedeljni Telegraf”, ėshtė se megjithėse “po lėviznin me dokumente tė rreme”, identiteti i Hakif Zejnullahut ėshtė bėrė i qartė qė nė deklarimin e parė zyrtar tė Shėrbimit Informativ tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė, dhe jo vetėm emri e mbiemri, por edhe ditėlindja e vendlindja e saktė, ēka nuk mund tė jetė nė dokumentet e rreme. Nė gjėrat e rreme janė gjėra tė rreme dhe jo ditėlindja e saktė, emri i tė atit etj. Nėse dikush mund tė thotė se nė kėtė rast janė nisur nga identifikimi i makinės, sepse ajo ka qenė pronė e familjes Zejnullahu, duhet tė dihet se ajo ka qenė e regjistruar nė emėr tė tė zotit tė shtėpisė, njeriut tė mirė Sabit Zejnullahu. Ishin disa djem qė mund tė udhėtonin me atė veturė, dhe ėshtė, nė pamjen e parė, disi e ēuditshme qė gjendet saktėsisht se ishte pikėrisht Hakifi. Nuk ka gjė tė ēuditshme kėtu.



PĖRSE AGJENTĖT SERBĖ KISHIN FUTUR NĖ FUNKSION “NDJEKJEN JAPONEZE”?



Qėllimi i ndjekjes sė Zahir Pajazitit dhe shokėve tė tij nuk ka qenė thjesht arrestimi i tyre. Kjo mund tė bėhej fare thjesht e shkurt nė Prishtinė, nė ēastin kur ai do tė takohej me Bislim Zogajn. Nė njė vend tė tillė, si stacioni i autobusėve ose nė njė ēajtore, arrestimi i dikujt, nėpėrmjet agjentėve tė fshehtė civilė, mund tė ishte i pėrballueshėm, aq mė tepėr pėr njė shėrbim i cili ishte pushtues. Njė gjė e tillė kishte ndodhur edhe me arrestimin e Besim Ramės. Njė ditė mė parė, mė 30 janar, policia e fshehtė serbe arrestoi Asllan Selimin, i cili ishte po ashtu njė nga njerėzit e organizuar nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare



Shėrbimi sekret serb e ka ditur fare mirė se po ndiqte Zahir Pajazitin dhe Hakif Zejnullahun. Nuk e ka ditur pėr tė tretin, sepse kishte qenė diēka qė e kishte ditur vetėm Zahiri, por pėr udhėtarin e dytė kishte ditur gjithēka. Ata i kishin pritur vetėm qė “tė arrestoheshin pasi qė tė arrinin nė cak”, pra duke e shtrirė shkallėn e arrestimeve, duke zbuluar bazat e reja tė luftės, nė njėrėn prej tė cilave ishin nisur pėr tė tėrhequr armėt, dhe nėse kjo nuk kishte ndodhur, ēdo gjė ėshtė nė nderin e kėtyre tre heronjve tė kombit. Nė shkrimin tim Memorial pėr tė rėnėt, tė 7 shkurtit 1997, me titullin “E pėrse u korit vdekja”, botuar nė “Zėri i Kosovės”, mes tė tjerave kam shkruar: “...Pas tyre, ashtu si njoftoi Ministria e Brendshme e Serbisė, ishin nisur edhe agjentėt serbė, nė tė famshmen ‘ndjekje japoneze’. Me shpresėn pėr tė kapur jo vetėm tre veta, por edhe mė shumė se aq. Ishte njė nisje e dyfishtė. Njėra drejt pavdekėsisė dhe tjetra drejt turpit dhe disfatės. Askush nuk kuptoi se pėr ēfarė kanė biseduar pėr herė tė fundit tė tre shokėt ilegalė. Askush nuk mund ta dijė mė se cila mund tė kishte qenė dėshira pėr tė thėnė diēka mė shumė nė adresėn e tė afėrmve tė tyre, tė miqve dhe tė shokėve, por nė fund tė fundit, kjo nuk ėshtė aspak e rėndėsishme. Themelore ėshtė se ata morėn njė vendim tė madh nga ata tė cilėt nuk mund tė marrė gjithkush, e veēanėrisht nuk mund tė marrin ata qė nuk mund tė mbartin mbi vete ide tė mėdha, si ėshtė ideja e lirisė....”.


Mirėpo unė do t’i kthehem pėrsėri njė detaji, ndoshta tė parėndėsishėm nė dukje, por qė dėshmon pėr qėllimin final tė udhėtimit tė tyre. Qėllimi i ndjekjes sė Zahir Pajazitit dhe shokėve tė tij nuk ka qenė thjesht arrestimi i tyre. Kjo mund tė bėhej fare thjesht e shkurt nė Prishtinė, nė ēastin kur ai do tė takohej me Bislim Zogajn. Nė njė vend tė tillė, si stacioni i autobusėve ose nė njė ēajtore, arrestimi i dikujt, nėpėrmjet agjentėve tė fshehtė civilė, mund tė ishte i pėrballueshėm, aq mė tepėr pėr njė shėrbim i cili ishte pushtues. Njė gjė e tillė kishte ndodhur edhe me arrestimin e Besim Ramės. Njė ditė mė parė, mė 30 janar, policia e fshehtė serbe kishte arrestuar Asllan Selimin, i cili ishte po ashtu njė nga njerėzit e organizuar nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare. Pra, nuk ishte fjala thjeshtė pėr arrestimin e njė “terroristi”. Ishte pėr mė shumė se kaq. Ndjekja japoneze i duhej shėrbimit serb pėr dy arsye: ose vėnia nė pritė dhe eliminimi i fundit, ose, dhe kjo ėshtė mė e mundshmja, arritja e caqeve tė tjera. Nė dėshminė e dhėnė nga shėrbimi informativ i Ministrisė sė Brendshme serbe, ėshtė thėnė se “qėllimi ishte qė tė arrestoheshin nė vepėr, pėrkatėsisht pasi tė arrinin nė cak”. Duhet naivitet tė besosh se pėr shėrbimin e fshehtė serb “caku i kapjes” do tė ketė qenė thjeshtė njė bazė e lėvizjes ilegale ēlirimtare. Ajo ishte njėra nga hallkat, por nuk ishte e gjitha. Shėrbimi serb nuk mund tė rrezikonte jetėn e njerėzve tė tij (dhe sipas burimeve tė mirinformuara nga ky luftim u vranė dy policė serbė, u plagos rėndė njė tjetėr dhe u lėnduan tė tjerė), por as nuk mund tė rrezikonte qė nga lėvizja e ilegalėve tė mund t’i largoheshin.



A ISHTE QĖLLIMI I NDJEKJES VĖZHGIMI I LĖVIZJES SĖ ZAHIRIT,  HAKIFIT E EDMONDIT DREJT DRENICĖS?



Ata, duke e ditur se Zahir Pajaziti ishte anėtar i Shtabit Qendror tė UĒK-sė, nuk mund t’i kenė lejuar vetes pakujdesinė, pėr ta ndjekur atė thjesht se donin tė dinin pėr njė bazė mė shumė, apo pėr njė cak tė zakonshėm. Qėllimi i ndjekjes, fillimisht, ka qenė tė merrej vesh itinerari i lėvizjes sė Zahirit, Hakifit e Edmondit drejt Drenicės, ku tashmė ishte qendra mė e fortė dhe mė jetėdhėnėse e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ky ishte interesi i madh i tyre, pasi nė Drenicė ishte thelbi i luftės. Aty ndodheshin disa nga njerėzit tė cilėt jo shumė kohė mė parė ata i kishin dėnuar nė mungesė me nga 20 vite burgim, dhe arritja e kėtij caku do tė ishte pėr shėrbimin informativ serb, shėrbesa mė e ndjeshme. Zahiri, Edmondi dhe Hakifi edhe nė kėtė ēast tė mbramė, kanė menduar pėrtej vetes. Nuk kanė pritur derisa tė vijė ēasti i pritės, por kanė menduar ta thyejnė atė, pėrpara se ajo tė pėrmbyllet. Ndaj edhe kanė sulmuar me armėt qė kishin, me ato mundėsi qė ua jepte rrugėtimi. Breshėria e plumbave mbi ta ka qenė e gjithanshme. “Ėshtė e padyshimtė se nė ēastin kur ėshtė shtėnė mbi ta, Hakifi do tė ketė qenė duke e mbajtur timonin”, thoshte dy ditė pas ngjarjes i ati Sabiti. “Kėtė e dėshmon edhe fakti se njė gisht tė dorės sė djathtė e ka tė kėputur si dhe majat e dy gishtave tė tjerė pranė. Kjo dėshmon se dora ka qenė e ngjitur pėr timon. Nė fytyrėn e tij kishte plot dromca xhami tė makinės dhe kjo tregon se makina ka qenė duke ecur me shpejtėsi dhe pas goditjes sė plumbave nė dritare, xhamat i janė pėrplasur Hakifit nė fytyrė”.

 

Fillimisht ata janė qėlluar nga makinat qė vinin pas tyre dhe, thuajse nė tė njėjtėn kohė, edhe nga prita qė ishte vendosur pėrballė dhe nė dy anėt e rrugėve. Njė breshėri plumbash nė trupin e Hakifit kanė hyrė nga ana e djathtė dhe kanė kaluar nė anėn e epėrme, tė majtė, ndėrsa plumbat me tė cilėt ai ėshtė qėlluar nė kokė, kanė hyrė nga pjesa e pėrparme e kokės, nė pjesėn e ballit, nė anėn e djathtė. Si duket, plumbat nė kokė ai i ka marrė pasi ėshtė ndaluar makina. Ėshtė e mundshme qė deri atėherė, ai tė ketė qenė i plagosur pėr vdekje, por goditja nė ballė tė ketė qenė pėrfundimtare. Nė trupin e tij ka pasur 12 deri nė 13 plumba, aq sa kanė mundur nė prag tė ndarjes tė shohin tė afėrmit, ēka nuk e pėrjashton mundėsinė qė tė jetė goditur edhe mė shumė. Ndėrsa Zahirit, po ashtu rreth 15 plumba, me pėrjashtim tė njėrit, i cili i kishte kaluar nėpėrmjet fytit, tė gjithė tė tjerėt i kanė kaluar nga ana e majtė nė tė djathtėn, ndėrsa Hakifit i kishin kaluar nga e djathta nė tė majtė. Kjo tregon se janė qėlluar, tė paktėn, nga tri drejtime. Ballas, majtas dhe djathtas. Mirėpo, kishte edhe njė drejtim tjetėr, dhe ky ishte nga sipėr. Edmond Hoxhės, i cili mori mė shumė se 8 plumba, vdekja duket se i erdhi nga goditjet e bėra nga helikopteri ushtarak, i cili sillej mbi fushėn e luftės. Ai pati mbi vete mė shumė se 8 goditje, shumicėn nė shpinė, ndonjėrėn edhe nga e majta e tij, por plumbi i ardhur pas qafės, kur ai sapo kishte dalė nga makina dhe ishte nė kėmbė, i ka ardhur nga lart. Pas krimit, si pėr tė dashur tė fshehin gjurmėt e tij, rruga ėshtė bllokuar tėrėsisht, qė nga ora 17 e natės sė 31 janarit dhe deri tė nesėrmen nė mėngjes. Gjatė natės kanė lėvizur mjete policie, helikopterė, ambulanca. Tre heronjtė janė dėrguar po atė natė nė morgun e spitalit tė Prishtinės. Mbi trupat e tre djemve ishin shenjat dhe gjurmėt e mė shumė se 36 plumbave. Breshėri vdekje. Megjithatė, ishte qėlluar mbi njerėz qė kishin si mision tė koritnin vdekjen.


Tė nesėrmen, kur rruga ėshtė liruar, pėrreth vendit ku ishin vrarė djemtė ishin ende forca tė mėdha policore dhe askush nuk lejohej tė afrohej tek vendi i ngjarjes. Shenjat e gjakut dukeshin ende. Gjaku as nuk lahej e as nuk zbardhej. Kishte gėzhoja tė shumta plumbash, qė nuk kishin arritur t’i mblidhnin, xhama tė thyer, prita tė lėna pėrgjysmė, gjithēka si nė njė shesh lufte. Tė rėnėt kishin filluar tė ngjiteshin nė kujtesėn e kombit, vrasėsit ishin ende nė vendin e krimit.


31 Janari ishte dita kur u nda e vėrteta nga dyshimi, kur mes hutisė sė pėrgjithshme ishte shkreptima e ditės sė fundit tė muajit, kur, me gjithė dhimbjen dhe megjithėse ata po quheshin nga instanca zyrtare, qofshin serbe apo shqipfolėse, si terroristė dhe pjesėtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, varrimi i tyre ishte i madhėrishėm. Shqiptarėt, nėpėrmjet aktit tė pranisė sė tyre, nė momentin e fundit, sikur donin tė kėrkonin ndjesė qė nuk u kishin besuar mė parė. Akti i ndjesės ėshtė gjithnjė fisnik.
Kur ishte nė ēastin e vdekjes, i plagosur rėndė, po ashtu nė njė natė janari, Martiri i madh i Kosovės dhe dalzotėsi i saj, Jusuf Gėrvalla, thoshte: “Nėse ai qė ka qėlluar mbi mua ėshtė shqiptar, kurrė mos u zbuloftė emri i tij”.


Andaj edhe unė, me kėtė dhimbje tė Jusuf Gėrvallės, po e mbyll kėtė fejton timin.

 

    

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 





 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Eigene Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!