Kliko dhe shih tė zmadhuar

Kliko dhe shih tė zmadhuar

Kliko  dhe shih tė zmadhuar

Kjo ėshtė njė mustėr e ēekut tė Kontonumrit nė Bern tė Zvicrės (tetor 1997), nė tė cilėn konto janė derdhur mjete nga 52 nėndegė tė LDK-sė nga krejt Zvicra dhe nga donator dhe organizata humanitare Zvicerane !!Kjo konto ėshtė hap me urdhėr tė Ibrahim Rugovės dhe Kryesia e degės sė LDK-sė nuk ka pas mundėsi kontrollimi ose distribuimi ose dedikimi . Nuk e di sa "student" jan stipenduar nga ky Fond !! Apo ishte vetėm njė truk pėr larjen e parave nga Firmat dhe agjensit e ndryshme !!??

 

 

DEKLARIME TĖ RREJSHME TĖ IBRAHIM RUGOVĖS DHE BUJAR BUKOSHIT !

 

 

Deklarimi i pasuris sė politikanve konkurrent nė Zgjedhjet Parlamentare tė Kosovės 2004 qitėn nė shesh mjerimin dhe dinakrin e „politikanve tanė“ ! Ishin tė tmerrshme deklarimet e Ibrahim Rugovės dhe Bujar Bukoshit !!

 

Bujar Bukoshi edhe sot e kėsaj dite merr para nga Fondi i ish Qeveris sė Kosovės nė egzil edhe ate nė shumėn vjetore 11 400 Euro !!!

 

E tmerrshme !!

   Derisa Gjermania e pas luftės sė dytė botrore, kishte punuar 8 vita pa paga dhe popullata  duke u ushqyer nė mensa publike, Bujar Bukoshi tash 5 vite shfrytėzon mjetet materiale tė mbledhura pėr Drenicėn, pėr Luftarėt dhe Lirin e Kosovės !!!!

 

   Unė personalisht (autori i kėtyre rreshtave dhe i www.besiana.de) kam paguar nė Fondin e ish Qeveris deri nė fund tė  vitin 1999 dhe kam qen bartės i aktvendimit pėr grumbullimin e atyre mjeteve si 3 % pastaj Aksionin  „Drenicė jemi me ty“ dhe Aksionin „Gjithēka pėr Pavarsin e Kosovės“  nė Kantonin e Schwyzit !! Vetėm nė Kantonin e Schwyzit patėm grumbulluar pėr aksionin „Drenicė jemi me ty“ 400.000 Fr Zvicerane, nė aksionin „Gjithēka pėr pavarsin e Kosovės“ 983 000 Fr Zviceran !!

 

E tash 5 vite pas lufte po shoh se Bujar Bukoshi nga ky Fond i merr  sot nė Prishtinė nga 11 400 Euro nė vjet !!!

 

Ne ato mjete i kishim  mbledh pėr Drenicėn pas rrezistencės dhe luftės nė Prekaz  nė mars tė vitit 1998  dhe nė shtator-tetor 1998 pėr mbėshtetje lufėn ēlirimtare nė Kosovė !!

 

Unė po publikoj Faksimilin e kėrkesės qė ja kemi bėrė pėrgjegjėsve tė Qeverisė atėhere pėr tė ndihmuar luftėn dhe dėshmin se ato mjete ishin mbledh nė emėr tė Drenicės dhe luftės atje…. E tash sa vite ato mjete shfrytėzohen nga „politikani“ Bujar Bukoshi !!!

 

Janė nė kėtė faksimil  edhe nėnshkrimet e 12 aktivistve qė bėmė kėrkesėn dhe sqaruam pėr rrjedhėn e aksionit nė Kantonin e Schwyzit.

 

E dham djersėn , gjakun , mundin dhe nė fund mashtrohemi  nė pikė tė ditės nga matrapazėt qė gėnjyen popullin se ato mjete po mbledhen pėr Lirin dhe pėr Ushtrin e  Kosovėns !!

 

Ėshtė nė list edhe Zotri Isa Avdullahu bartės i kėtyre aktiviteteve dhe vėllau i dėshmorit Hajrush Abdullahu qė u vra afėr shtėpis sė Ibrahim Rugovės nė pranverėn vitit 1999 nė njė tentim pėr tė u munduar tė i dal nė ndihėm . (Shi pėrshkrimin qė i bėnė Adnan Merofci nė librin „Pa protokoll“ faqe 107)

 

Gėnjeshtra dhe rrena tjetėr e Ibrahim Rugovės

 

Nė tetor tė vitit 1997 nė Bern formohet „Fondacioni pėr Student Dr Rugova“ nga i cili Fondacion askush nuk din se kush u financua dhe kush i kontrollon ato mjete !! Apo ishte njė nga format  elegante e pastrimit tė parave nga Firmat e ndryshme Piramidale dhe bisnismen tė dyshimt nė Zvicėr.

 

Po jap Faksimilin e ēekut dhe letrės pėrcjellse pėr Nėndegėt e LDK-sė nė Zvicėr . A thua nėse nuk i takon Ibrahim Rugovės ky Fond .... kujt duhet tė i takoj ??!! E mbajeni mend !!! sic. ishte tetor 1997 dhe Protestat e Studentve dhe duke shfrytėzuar solidaritetin me studentėt , Ibrahim Rugova hap Fond nė Zvicėr !!! Komenti ėshtė i tepėrt !!!

 

Kėto i publikoj me pėrgjegjėsi tė plotė, duke potencuar se nė atė periudh isha antar i Kryesisė sė LDK-sė dega nė Zvicėr dhe antar dhe bartės i aktvendimit tė Qeveris sė Republikės sė Kosovės pėr grumbullimin e mjeteve fianciare . Mendoj se mjaft ėshtė mashtruar populli i Kosovės, me kėtė dua tė kontriboj sado pak tė kthjellohet dhe tė mos mashtrohet nga mashtruesit me profesion MASHTRUES !!

 

Shefqet Cakiqi-Llapashtica

 

 (Kliko dhe shih tė rritur)

 

 (Kliko  dhe shih tė rritur)

 

NĖ 5-VJETORIN E RĖNJES SĖ DĖSHMORIT  ENVER MALOKU

PĖRKUJTIM

ENVER MALOKUN SOT DUAN TA VRASIN PĖR SĖ DYTI !!

„Enver Maloku afirmonte sistematikisht luftėn ēlirimtare tė forcave tė UĒK-sė“ Xhemail Mustafa

 

    Enver Maloku (1954-1999) ka qenė njė nga themeluesit e QIK-ut dhe prej vitit 1993 e deri nė vdekje e drejtoi me shumė sukses kėtė Qendėr, e cila u bė hal nė sy e okupatorit serb. Gjatė kohės kur nė krye tė QIK-ut ishte Enver Maloku, pėrveē nė shqip, kjo Qendėr emitonte lajme edhe nė anglisht, frengjisht dhe gjermanisht dhe ishte burimi mė i shpejtė, mė i saktė dhe mė i besueshėm i informimit nė vend dhe nė botė pėr ngjarjet e stuhishme nė Kosovė. Tėrė veprimtaria gezetare e publicisitike e Enver Malokut e viteve '90 i kushtohet lirisė e pavarėsisė sė Kosovės

   Enver Maloku, pasi i shpėtoi njė atentati nė korrik tė vitit 1998, u vra nė njė atentat tė organizuar mė 11 janar tė vitit 1999. Enver Maloku ishte bėrė halė nė sytė e okupatorit serb, nė prag tė fillimit tė bisedimeve nė nivele ndėrkombėtare pėr ēėshjen e Kosovės dhe vrasja e tij ishte tentim pėr tė vrarė tė vėrtetėn pėr Kosovėn dhe luftėn e popullit tė Kosovės pėr liri dhe pavarėsi.

            Me Enver Malokun, unė personalisht pėrveē si vendas dhe lidhjet nga rrethi miqėsor i imi, nė vitet 90 kam pasur edhe kontakte profesioni dhe organizimi. Unė isha anėtar i Komisionit pėr Informim nė kuadėr tė Kryesisė sė degės sė LDK-sė pėr Zvicėr. Ishin vite tė sukseseve dhe dėshprimeve tona njėkohėsisht.

            Sot nė pėrkujtimin e 5 vjetorit tė rėnies sė tij, mė sė shumti mė dhemb se rėnien prej dėshmori tė tij, qarqe tė caktuara duan ta politizojnė dhe ta materializojnė pėr kapital partiak, pėr qėllime tė ngushta, duke tentuar ta vrasin moralisht. Mė dhemb se i bėhet njė vrasje e dytė, njė atentat i dytė, njė njeriu tė madh tė Kosovės.

Enver Maloku nuk u vra pse ishte me kėtė apo atė lider politik, por Enver Maloku u vra se ishte personalitet me peshė nė luftėn informative me okupatorin serb. Nuk janė tė vėrteta pohimet e disave qė mundohen tė nxjerrin kapital nga vrasja gjoja e „dyshimtė“ dhe „nė tradhti“ e Enver Malokut. Vrasėsi dhe adresa e vrasėsve tė Enver Malokut ėshtė e kthjelltė si dita me diell, e ai ėshtė okupatori serb. Pėr gjykata ėshtė me rėndėsi dorasi dhe ai do tė gjendet, por adresa e vrasėsit ėshtė e qartė, ėshtė po ajo adresė qė ka vra Afrim Zhitin dhe Fahri Fazliun, ajo adresė qė ka vra Rexhep Malėn dhe Nuhi Berishėn, ėshtė ajo adresė qė ka vra Fehmi Aganin dhe Xhemail Mustafėn dhe shumė dėshmorė tė tjerė.

Si sot kujtoj angazhimet e tij nė Faqe interneti dhe nė gazetat dhe revistat shqipe tė kohės nė depėrtimin e lajmit tė shpejtė dhe tė saktė pėr gjendjen nė Kosovė. Enver Maloku kishte pengesa dhe kėrcnime. Disa herė Faqja e Internetit e Qendrės pėr Informim e Kosovės ishte sulmuar nga Shėrbimi Informativ i Serbisė dhe kėrcėnuar pėr likuidim dhe hudhje nė erė tė gjithė ndėrtesės sė QIK-ut, veprim tė cilin e bėnė realitet pak javė pas vrasjes sė Enver Malokut. Vetėm disa ditė para vrasjes nė njė bisedė pėr Gazetėn “Bujku” nė Prishtinė i pyetur pėr shpėrblimet qė mund t'i jipeshin pėr punėn e bėrė, Enver Maloku shprehet kėshtu: "Ndoshta ju befasoj me pėrgjigjen. Shpėrblim mund tė jetė likuidimi politik, moral dhe fizik. Jemi nė luftė dhe secili jemi kandidat potencial pėr t'u vrarė e likuiduar".

 

Ditėn e varrosjes sė Enver Malokut, ishte Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ajo qė i organizoi varrimin dinitoz

 

            Enver Maloku kishte pengesa edhe nga brenda “institucioneve” qė pikėrisht sot mundohen ta qesin si tė vrarė nė rrethana tė dyshimta dhe pėr qėllime qė vetėm ata i imagjinojnė. Gjatė atyre periudhave kemi mbledhė ndihma materiale dhe kemi ndihmuar funksionimin normal tė QIK-ut, sepse pikėrisht “Institucionet e Republikės sė Kosovės” ia kishin ndėrprerė financimin dhe ndihmėn. Si rezultat i atyre ndihmave gati gjysmė private, Enver Maloku kishte nxjerrė nė dritė disa libra nė gjuhėn angleze pėr Kosovėn dhe historinė e ēėshtjes sė Kosovės. Pikėrisht gjatė vjeshtės sė vitit 1998 bėhej puna pėr mundėsinė e daljes edhe nė mal tė agjensisė dhe gazetės. Nė kėto rrethana Enver Maloku gati ishte i izoluar nga tė ashtuquajturat “Institucione tė Republikės sė Kosovės”. Enver Maloku nuk ka pas lidhje me kompromitimet e mėvonshme tė “Institucioneve tė Republikės sė Kosovės” , nuk ka pas lidhje me shkuarjen dhe takimet e liderit “tonė” tė atėhershėm Ibrahim Rugova me Millosheviqin dhe spekulimet tjera. Ditėn e varrosjes sė Enver Malokut, ishte Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ajo qė i organizoi varrimin dinitoz.

            Nė fjalėn e tij tė pėrmortshme, z. Xhemail Mustafa atėherė pat thėnė: ”Ata qė i kanė pėrcjellė shkrimet e Enver Malokut, veēmas serinė e komenteve tė pėrditshme nė gazetėn e mbrėmjes "Informatori", e kanė tė qartė se ai idetė dhe gjithė potencialin e vet intelektual e profesional po i vinte nė shėrbim tė pėrpjekjeve tė popullit shqiptar pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Ai e afirmonte sistematikisht luftėn ēlirimtare tė forcave tė UĒK-sė dhe, nėpėrmjet njė gazetarie kritike, angazhohej sistematikisht pėr krijimin e intitucioneve tė lirisė e tė pavarėsisė sė Kosovės. Kėto dhe shumė tekste tė tjera gazetareske tė Enver Malokut paraqesin, pa dyshim, fondin mė tė mirė tė gazetarisė kritike nė Kosovė nė kėtė gjendje okupimi dhe pėrpjekjesh pėr lirinė dhe pėr pavarėsinė e Kosovės. Nė njė bisedė qė pata vetėm njė ditė para se t'i vihej prita vdekjeprurėse, Enver Maloku po manifestonte njė gatishmėri, njė energji e njė fond tė pashoq idesh pėr punė e pėr angazhime nė funksion tė luftės ēlirimtare tė popullit tė Kosovės pėr liri e pėr pavarėsi “.

            Pėrfaqėsuesi politik i UĒK-sė, Bardhyl Mahmuti, nė konferencėn pėr shtyp nė Gjenevė pas vrasjes sė Enver Malokut deklaroi se “pas kėtij atentati tė paskrupullt qėndrojnė shėrbimet sekrete serbe, ndėrsa i ndjeri ka qenė edhe mė parė i kėrcėnuar”. I pyetur nga njė gazetar rus a ka dėshmi pėr kėtė, z. Mahmuti u pėrgjigj se "sot shėrbimet sekrete serbe tė dirigjuara nga Beogradi kanė nė shėnjestėr nė Kosovė, pos luftėtarėve tė UĒK-sė, edhe gazetarėt, intelektualėt dhe pasi t'i vrasin pėrmes njerėzve tė tyre, pėrhapin spekulime vetėm e vetėm pėr tė krijuar huti, nė njė luftė speciale pėr t'i pėrēarė shqiptarėt, tė cilat qėllime sot janė tė kota, sepse sot shqiptarėt janė tė vendosur pėr ēlirimin e Kosovės nga okupatori serb...".

            Koincidenca : Dy ushtar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė rreshtin qė i bėjnė nderime dhe homazhe Enver Malokut, disa muaj mė vonė bien dėshmor nė beteja me ushtrinė serbe dhe varrosen nė po ato varreza nė Bardhosh (ish-Bradash) tė Besianės (ish-Podujevės).

            A thua e meriton Enver Maloku sot tė mos quhet dėshmor!!?? Nga kush po bėhet linēimi moral i Enver Malokut, pėr tė larė kompromitimet e veta gjatė luftės!!??

     Ironia : Ibrahim Rugova dhe pasuesit e tij bėjn homazhe te varri i Enver Malokut dhe harrojn aty pran Dy ushtarėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, atyre qė kishin qenė nė momentet e fundit tė pėcjelljae sė Enver Malokut !! A thua kėshtu mendojn ta nderojn Enver Malokun ??!!

            I pėrjetshėm qoft kujtimi pėr dėshmorin, mikun dhe bashkėpuntorin Enver Maloku!

Shefqet Cakiqi-Llapashtica

DY  VJETORI I NDARJES

PĖRVJETOR

       Jusuf Gėrvalla, Kadri Zeka dhe Bardhosh Gėrvalla frymuan pėr Kosovėn dhe nė tė njejtėn ditė dhe nė tė njejtin vend u vranė. Pėr 20 vjet ishin tė varrosur pran njėri tjetrit, ishin tė nderuar nga populli i Kosovės pėr veprėn e tyre. Ata tashmė nuk i takonin vetėm njė Partie, nuk i takonin vetėm njė familjeje, me ata ishte familjarizuar e tėrė Kosova me ndarjen e dhembjes pėr vrasjen e tyre nga okupatori serb.

     Nga viti 1982 kur u vranė e deri para dy viteve, dėshmorėt Jusuf Gėrvalla, Kadri Zeka dhe Bardhosh Gėrvalla, pėrkujtoheshin me pietet dhe ishin frymzim bashkimi dhe rezistence kundėr okupatorit serb,

      Tash u bėnė dy vite nga ndarja fizike e varreve tė tyre, me njė akt politik tė mbeturinave nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės, duke lėnduar idealet e atyre qė i kishin respektuar pėr dy decenije me radhė.

E tash ēka ka mbetur nga e gjith kjo ??

Do tė pėrkujtohen si datė e ndarjes sė padrejtė dhe me qėllime politike !!

    Janė dy shkaqe qė mbeturiant nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės bėnė kėtė akt makabėr :

 1.) Sipas filozofisė politike tė LDK-sė, Kosova ėshtė okupuar nė vitin 1990 dhe rezistenca  pėr lirinė e Kosovės ka filluar me LDK-nė, me kėtė rast duke kontestuar Lėvizjen politike ēlirimtare pėrpara vitit 1990 !!

2.) Puna sistematike propagandistike me qėllim tė vėrtetimit tė versionit tė Tanjugut dhe UDB-sė se me 17 janar 1982 nė Studgart  »nė njė qėrim hesapi u vranė tre emigrant nga Kosova», version ky i pėrhapur pastaj dhe i mbrojtur nga Lidhja Komuniste e Kosovės. Madje njeri nga prijsit shpirtror i LDK-sė ka shkruar edhe njė dramė (»Misioni» S. Hamiti) nė tentimin pėr »vėrtetimin» e kėsaj teze tė Tanjugut dhe UDB-sė (sherbimit sekret policor tė ish Jugosllavisė) !! Kjo mund tė kuptohet vetėm tentim pėr tė «arsyetuar» pozicionet e ndyta antikombėtare tė tyre nė periudha tė anėtarsimit dhe mėrizimit nė Lidhjen Komuniste tė Kosovės, tė asaj Lidhjeje qė kishte burgosur me mijra shqiptar, qė kishte detyruar mijra tė tjerė tė emigrojn jasht vendit, tė asaj Lidhjeje Komuniste qė kishte vrarė dhe plagosur me mijra shqiptar tė tjerė !!

            Edhe kėsaj radhe dhe gjithė herave tjera do tė dėshmojm se kjo tendencė pėr falcifikimin e historisė do tė dėshtoj. Nuk lindė gjithēka me formimin e Lidhjes Demokraike tė Kosovės dhe me momentin kur Ibrahim Rugova e ndėrron librezėn e Lidhjes Komuniste tė Kosovės me librezėn e Lidhjes Demokratike tė Kosovės !! Okupimi i Kosovės dhe rezistenca pėr lirinė e sajė nuk lindė me momentin kur lindė Partia dhe kur kėndellet nga jugosllavizmi kryetari i LDK-sė !!

            Edhe kėsaj radhe dhe gjithė herave tjera, do tė dėshmojm se dėshmorėt Jusuf Gėrvalla, Kadri Zeka dhe Bardhosh Gėrvalla, janė nderuar dhe pėrkujtuar nga populli i Kosovės pėr 20 vjet me radhė, pėr faktin se ishin bartės tė organizimit politikė pėr lirin dhe Pavarsin e Kosovės. Ata ishin nė ball tė organizimeve politike pėr ndarjen e Kosovės nga Serbij dhe pėr kėtė janė vrarė nga Serbija.

            Kosova ka pasur dhe ka me qindra bela dhe belagjinjė nė qėrime hesapesh pėr hesape nga mė tė ndryshme, por popullit tė Kosovės nuk i ka shkuar ndėrmend tė i pėrkujtoj dhe nderoj ata qė janė vrarė nga belat private. Edhe nderimin 20 vjeqar nė varrezat e Stutgartit e ka bėrė me bindjen se nderon bijt e vet qė kan rrezistuar (para fillimit tė »rezistencės» sė LDK-sė -1990) kundėr okupatorit dhe pėr atė arsyse janė vrarė nga okupatori serb.

            Tash i turpėruari mundohet tė bėj shok !! „Rezistenca“ ka fillue me ata, me 1990, me LDK !! Ata qė u vran mė heret janė vrarė nė «qėrim hesapi» si kan propaganduar sa ishin vet antar tė Lidhjes Komuniste tė Kosovės !! E pėr kėtė nė vitet `80-ta u shkruan edhe qindra artikuj gazetaresk nė „RILINDJA“, „Komunist“  madje edhe njė  dramė !!

Tė harroj dikushi dhe gjithkushi se me 1990 filloj rrezistenca nė Kosovė !!

Tė harroj dikushi dhe gjithkushi se nderohet pėr bela dhe belagjinjėt ndėrshqiptar tė ēfardo tipi qofshin siē bėn Ibrahim Rugova me Akademit e tij pėrkujtimore !!

Shefqet Cakiqi - Llapashtica

  „SHAKAXHINJĖT“  E  KOSOVĖS

 

 Shefqet Cakiqi - Llapashtica

 

   Nė vitin mė tragjik tė Kosovės, 1998,  u gjendėn edhe „shakaxhinjtė“ me fatin dhe popullin e Kosovės ! U bėnė lojėra me „institucionet“ dhe luftėn, jo pėr liri po pėr tė fituar „legalitetin“ dhe „legjitimitetin“ e njė udhėheqje nėn ombrellėn dhe lejen e okupatorit serb !

       A ju kujtohet marsi i vitit 1998, kur Ibrahim Rugova pat shpallur zgjedhjet parlamentare dhe presidenciale tė Republikės sė Kosovės?      

         A ju kujtohet konferenca pėr shtyp e Presidentit tė „Republikės“ sė Kosovės kur „pas takimeve tė shumta diplomatike prezantoi njohjen e  Pavarėsisė sė Kosovės nga shteti Dominioni i Malchizedekut „ ...(Dominion Of Malchizedek) !! Kėtė „sihariq“ me pompozitet e pėrhapėn Qendra pėr Informim e  Kosovės, gazetat e pėrditshme, TVSH-satelitor e shėrbime tjera propagandistike tė LDK-sė !!

         Ishte 16 marsi 1998 kur propagandohej letra me email dhe fax nga „shteti“ i ishujve tė largėt diku nė pacifik  me emrin Dominion Of Malchizedek, qė nė asnjė nga hartat politike e shkollore nuk mund tė identifikohej !!


         Ju kujtohet !


         U ngritėn  shqiptarėt e mėrgatės e t`i ndezėn kerret nėpėr Stutgard, duke ju pri kryetari i kolegjiumit tė LDK-sė dhe kryetarėt e degėve tė LDK-sė pėr diasporė ! Ushtonin benzat e BMW, e t`i ngritėn flamujt, e t`i lėshonin sirenat nėpėr qytetet e qeta Stutgardit, Zürichut, Gjenevės etj... !!

         Rroftė Ibrahim Rugova, ja politika paqėsore na solli njohjen e Pavarėsisė nga shteti i parė Dominioni i Mlchidezekut... rroftė presidenti... u njoh pavarėsia e shtetit tonė...  kot po luftohet , vetėm po na i djegin shtėpiat, vetėm po komprometohet politika paqėsore e presidentit e parulla tjera...!!

         U sollėn atė mbrėmje me flamuj e me sirena duke festuar.... derisa diku nė Kosovė zhvillohej lufta ēlirimtare dhe Serbia bėnte plojėn dhe masakrat ....!!

         Nuk qonte peshė fare pse nė Kosovė anekėnd luftohej, pse kishte me qindra mija tė zhvendosur, shum mė e rėndėsishme ishte tė dėshmohej se nė Kosovė nuk po bėhej luftė, por po zhvillohej aktivitet politik, po mbaheshin zgjedhje, po shtypeshin gazeta, po realizohej marrėveshja Millosheviq-Rugova pėr kthimin e objekteve shkollore etj…

         Nė kėtė frymė ishe apeli  dr.Ibrahim Rugova pėr popullin e Kosovės qė nė mėnyrė masive tė dalė nė zgjedhjet parlamentare e presidenciale tė 22 marsit 1998, apel ky i lėshuar me 19 mars 1998.

 

         Kur Kosova digjej, ky ishte apeli i Dr Ibrahim Rugovės :

 “Zonja dhe zotėrinj,

         Qytetarė tė nderuar tė Republikės sė Kosovės.

Zgjedhjet parlamentare dhe presidenciale tė 22 marsit nė Republikėn e Kosovės janė me rėndėsi tė veēantė historike, kombėtare e shtetėrore… Me kėto zgjedhje mbahet dhe forcohet rendi demokratik nė Kosovė, duke u afirmuar vota e lirė e qytetarėve.

         Me kėto zgjedhje forcohet legjitimiteti i udhėheqjes dhe i institucioneve tė Kosovės, krijohen mundėsi mė tė mėdha tė ndėrtimit tė shoqėrisė dhe tė shtetit civil.

Me kėto zgjedhje forcohen mė shumė lidhjet e Kosovės me miqtė e saj tė shumtė nė botė, sidomos me SHBA-tė dhe me Bashkimin Evropian.

         Kėto zgjedhje kanė pėrkrahje ndėrkombėtare, sidomos tė SHBA-ve, tė BE, tė vendeve tė tjera evropiane, tė OKB-sė, tė OSBE-sė dhe tė shumė institucioneve e asociacioneve ndėrkombėtare.

         Nė cilėsinė e Kryetarit tė Republikės sė Kosovės ftoj tė gjithė qytetarėt qė tė dalin nė votime. Nga institucionet republikane e lokale kėrkoj tė bėhen pėrgatitjet e duhura pėr realizimin me sukses tė zgjedhjeve tė 22 marsit.

         I ftoj qytetarėt tė votojnė pėr kandidatėt parlamentarė e presidencial tė subjekteve politike qė marrin pjesė nė zgjedhje, sidomos tė LDK-sė, dhe tė partive tė tjera qė kanė punuar nė ndėrtimin e shtetit tė Kosovės dhe pavarėsisė sė tij.

Zonja dhe zotėrinj,

qytetarė tė nderuar,

         Me fat zgjedhjet e dyta parlamentare e presidenciale nė Republikėn e Kosovės dhe presim qė ato kosovarėt t’i mbajnė, siē tha kėto ditė miku amerikan Tallbot, nė dritėn e diellit, tė kėtij simboli tė Zotit, tė njerėzimit e tė popullit tė lirė shqiptar.

Zoti e bekoftė Kosovėn dhe qytetarėt e saj tė qėndrueshėm.

         Prishtinė 19 mars 1998, Dr Ibrahim Rugova Kryetari i Republikės sė Kosovės.“

 

*

         Sot na kujtohet fare mirė se sa patėm pėrkrahjen e SHBA-ve, BE-sė, OKB-sė, OSBE-sė pėr ato „zgjedhje tė lira“, pėr tė cilėn pėrkrahje atėbotė Ibrahim Rugova mashtronte qytetarėt e Kosovės, ashtu siē kishte mashtruar disa ditė mė parė se Republikėn e Kosovės e kishe njohur shteti i quajtur Dominioni i Melchizedekut !!!

         Fatkeqėsisht njė pjesė e popullit i besoj gėnjeshtrės se u njoh Pavarėsia e Republikės sė Kosovės nga Dominioni i Melchizedekut, u rrejt dhe doli nė zgjedhje dhe zgjodhėn “parlament” e zgjodhėn “kryetar”... !!

         Kosova digjej nga lufta ndėrsa "liderėt" e Kosovės kriheshin dhe krekoseshin se politika e tyre paqėsore solli njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, se kishim „Republikė“ tė pavarur, se kishim institucione... dhe se vetėm disa “patriot lokal” disa “tė frustruar” po dėshirojnė tė kompromitojn politikėn paqėsore….!!

         Shum vonė doli se Dominioni i Melchidezekut ishte "shtet" inekzistent, se vetėm ishin mashtruar nga njė FAX dhe njė email..... se ekzistonte vetėm nė internet me faqen e vet : http://www.malchizedek.com/!!??

         A ju sqarua kjo gėnjeshtėr ndonjėherė popullit tė Kosovės ???

         Jo mė vonė se njė vit, vet Ibrahim Rugova me njė nėnshkrim do tė i shuaj kėto „institucione“ tė dala nga „zgjedhjet e lira“ pikėrisht me arsyetimin se kėshtu donė SHBA, BE, OSBE, NATO, etj.!! Ai nuk do ta pyet askėnd, as kryesin e LDK-sė, as „Parlamentin“, as Qeverinė nė egzil, as Kushtetutėn e Kaēanikut… po nė stilin e monarkut i „shuan“ dhe integrohet nė Kėshillin e Pėrkohshėm Administrativ tė Kosovės nėn drejtimin e OKB-sė !!

         Obligimi qytetar, guximi qytetar ra nė provim, indiferenca dhe aprovimi me heshtje apo me fshehje tė realitetit nga shumica e mbuloi rezonin e arsyes dhe krenarisė kombėtare e qytetare !!

         Po e gjithė kjo ndoshta mund tė kuptohet me deformimet psikike qė ka shkaktuar okupatori serb! Kjo po  vėrtetohet sa e sa herė se ėshtė lehtė tė ndreqen dėmet materiale, po shum vėshtirė tė ndreqet dhe rregullohet psikologjia dhe dėmet psikike tė shkaktuara gjatė periudhės sė okupimit serb! Ende njerėzit kanė dėshirė tė gėnjehen nga pėrrallagjinjėt qė me decenie ishin mėsuar tė i vėnė nė gjumė !!

         Mbamendja dhe kujtesa pas zhvillimeve tė mėvonshme kėtė episod e ka lėnė nė heshtje! Ata qė i kishin dhėnė zjarr kėsaj gėnjeshtre, kishin materializuar qėllimin dhe tash nuk e pėrkujtonin mė ! Ata kishin marr votėn dhe mbėshtetjen e “popullit” dhe as qė qanin kokėn pėr pėrgjegjėsi pėrpara tij !! Po as nga populli nuk ngrihej zėri e tė kėrkohej pėrgjegjėsia pėr gėnjeshtrat rreth Dominionit tė Melchidezekut, pak kush u interesua mė se ēka u bė me mardhėnjet ndėrshtetėrore !! Ku mbetėn kontaktet e presidentit tė Kosovės Rugova dhe presidentit tė Dominionit tė Melchidezekut zotėriut  H.E. Mz Pearlasia??!! Ku mbetėn premtimet e njohjeve tė ndėrsjella, njohjes sė monedhave, pasaportave dhe ndihma pėr anėtarėsim nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara, shkėmbimi i ambasadorėve etj.!!

         Kur shikohen kėto storie si episode tė ndara, mund tė shkoj mendja se ėshtė njė mashtrim naiv i  intelektualėve tė ashtuquajtur tė “qarkut tė Prishtinės” tė atij qarku qė ishte i mbyllur nė guacėn e vet dhe kishte lindur nga strofulli i “institucioneve” shkencore, arsimore tė Komitetit Krahinor tė Lidhjes sė Komunistėve !! Por jo nuk ishin gafe tė rastit ishte njė strategji qė u solli bazėn pėr “qeverisje”, sepse ditėn tė krijojnė shumicėn, tė ruajnė shumicėn dhe atė shumicė pastaj e materializoi nė votė dhe votėn nė pushtet !! E nė rastin tonė konkret me makiavelizėm tė zhveshur, qėllimi i arsyeton mjetet, duke shfrytėzuar eksodin e madh, ikjen dhe mos respektimin e programeve dhe statuseve dhe kushtetutave nė tė cilat thirreshin deri atėherė !! Pikėrisht kur e kanė arritur numrin 900 mijė tė ikur janė “liruar” nga pėrgjegjėsia pse nuk kishin shpallur mobilizim tė pėrgjithshėm pėr mbrojtje, pse nuk kishin njohur gjendjen e luftės, pse nuk kishin mbėshtetur luftėn e UĒK-sė, pse nuk kishin respektuar ligjin e luftės pėr mbrojtjen e grave, fėmijėve dhe pleqve, pse kishin bėrė politikė kur duhej luftuar, pse kishin shtypur gazeta dhe kishin ruajtur rendin dhe qetėsin nė qytetet e Kosovės etj…!! Pėrgjegjėsia kishte kaluar sepse kishin krijuar njė elektorat tė mjaftueshėm pėr tė fituar votat dhe pėr tė “qeverisur” edhe pėr ca vite !!

 

Retushimet nė arkivin e Qendrės pėr Informim tė Kosovės

 

         Nė kėrkim tė gjurmėve rreth kėsaj teme hymė nė internet dhe kėrkuam arkivin e  Qendrės pėr Informimit Kosovės. Sa tė kujdesshėm nė ruajtjen e informatave qė ju shkojnė pėr shtati, vetėm elementet komprometuese nuk mund tė gjeni aty !! Sa me kujdes janė shlyer ato konferenca pėr shtyp tė kryetarit ku ai atėherė shprehej me pėrbuzje pėr “komprometuesit” e politikės paqėsore, me kujdes i gjen faqet e retushuara, tė fshira apo qė nuk mund tė hapen dhe kryesisht nė periudhėn rreth zgjedhjeve tė vitit 1998, rreth marrėveshjes me Holbrukun pėr formimin e policisė sė pėrbashkėt me Serbin dhe OSBE-nė etj.!! Askund nuk mund tė gjendet tash as njoftimin e propaganduar tė atėhershėm tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės nga Dominioni i Melchizedekut !! 

         Pasi qė ne kishim emrin e “shtetit” dhe datat se kur janė bėrė mashtrimet me elektoratin nė “zgjedhjet e lira” tė 22 marsit tė vitit 1998 i hymė kėrkimit nė internet pėrmes makinės kėrkuese “Google” dhe arritėm tė gjejmė tė famshmin shtet  Dominioni i Melchizedekut qė atėbotė nga “Qarku intelektual” i Prishtinės propagandohej si kulmi i tė arriturave tė politikės paqėsore tė Presidentit nė internacionalizimin e ēėshtjes sė Kosovės !! Tash secili nga pėrdoruesit e internetit duke shėnuar nė katrorin kėrkues : http://www.malchizedek.com/ do tė gjej  shum shpejt tė gjitha shėnimet pėr Dominionin e dashur tė Ibrahim Rugovės i cili mezi shihet me zmadhimin disaherėsh tė hartave duku mė larg se Australia dhe mbi  Zelandėn e Re !! Atje gjenden shėnimet pėr grumbullin e Ujdhesave tė quajtura Dominioni i Melchizedekut me sipėrfaqe 17.968 km, dhe me popullsi prej 4.115 banor duke filluar tė sqarojnė se sa prej cilave vende janė : prej Argjentine 207 banor, prej Australie 268 banor, prej Belgjike 13 banor, prej Brazili 80 banor, e kėshtu me radhė deri edhe nga Franca 1 banor, Gjermania 1 banor, India 1 banor… e tė tjera !! Pėr kureshtjen e lexuesve pėrpos adresės nė internet po japim edhe hartat stemat dhe flamurin e shtetit qė shakaxhinjtė e Kosovės dinin tė na shtinin me qesh edhe nė ato ditė tragjedie pėr ne me emrin “Zgjedhjet Parlamentare dhe Presidenciale tė Republikės sė Kosovės” me 22 mars 1998!!!

     

 

PORTRETI  I  IBRAHIM  RUGOVĖS  NĖ  FUSHATĖN  ZGJEDHORE  2001

 

 Shefqet Cakiqi - Llapashtica

    Kohėn e fundit Zyra e Ibrahim Rugovės dhe stafi i tij qė udhėheqė nė fushatėn parazgjedhore janė tė angazhuar nė demantet ndaj disa mjeteve tė informimit dhe nė angazhimin pėr pėrmirsimin e figurės sė Ibrahim Rugovės, karrshi elektoratit tė Kosovės. Prej mjeteve tė informimit tė apostrofuara me emra janė "Epoka e re", "La Padina", "Il Pikolo", Frans Press etj. Ēka ėshtė karakteristikė e kėtyre reagimeve ato bėhen vetėm sa pėr opinjonin e brendėshėm dhe botohen nė Qendrėn Informative tė Kosovės dhe nė "Bota sot". Asnjėri nga reagimet dhe demantimet nuk janė dėrguar psh. nė redaksi tė "La Padina", "Il Pikolo", "Frans Press" apo "Epokės sė Re" !!

   Qėllimi i reagimeve dhe demanteve tė Ibrahim Rugovės nuk ėshtė demantimi i atyre qė ka deklaruar, por amortizimi i faktorit tė brendėshėm shqiptar tė informuar pėrmes pėrkthimeve dhe publikimeve tė materjaleve tė botuara nė "La Padina", "Il Pikolo", "Frans Press" apo shtypi tjetėr. Nė arsenalin e fushatės Zgjedhore, stafi i Ibrahim Rugovės pėr tė mashtruar elektoratin, boton edhe fotografi tė komandantit tė UĒK-sė Adem Jasharit me Ibrahim Rugovėn nga viti 1992. Komandanti i UĒK-sė Adem Jasharit zė vendė qėndror nė spotin Televiziv tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, tė partisė e cila kur Bernard Kushneri deklaronte se familja Jashari e meriton ēmimin Nobėl tė Lirisė, lideri i Lidhjes Demokratike tė Kosovės hezitonte tė vėnte njė kurorė lulesh nė varrezat e tyre dhe nė varrezat tjera masive nė Kosovė !! Pasi qė Zyra e Ibrahim Rugovės dhe QIK-u po pėrsėrisin se vetėm ato qė i thon ata drejtpėrdrejt janė tė vėrteta, ne nxorrėm nga arkiva e QIK-ut pohimet e tyre qė aspak nuk janė mė pak skandaloze sesa ato tė publikuara nė "La Padina", "Il Pikolo", "Frans Press" apo shtyp tjetėr.

    Ja ēka informonte Informatori i QIK-ut : "Informatori ditor nr.2017-A, Prishtinė, e premte, 03 prill 1998, Edicioni i parė ora 11: 30 ,.... Duke u pėrgjigjur nė pyetjen e gazetares sė BBC-sė se a do tė ndikojė embargoja e armėve kundėr Serbisė nė furnizimin me armė tė UĒK-sė, kryetari Rugova tha se pėr kėto grupe nuk ka ende informacione. Ai tha se mund tė ketė grupe tė vogla tė njerėzve tė frustruar, tė cilat edhe mund tė jenė tė nxitura e qė shfrytėzohen nga serviset dhe nga forcat serbe pėr tė pasur pretekst qė tė bėjnė masakra, sikur ngjau nė Drenicė." Ja qė "La Padina", "Il Pikolo", "Frans Press", "Epoka e re" etj. nuk ua rregulluakan si duhet fjalėt, si mund ta pastroj fytyrėn nga informatat e QIK-ut dhe nga deklaratat e inqizuar dhe tė transmetuara nė gazeta, radio dhe TV. Vetvetiu shtrohet pyetja, a ka sapun qė pastron fytyrėn e Ibrahim Rugovės nga njollat e veta.

     Me 27 janar 1998 gazeta e pėrditshme Zvicerane "Tages-Anzeiger", gazetė shum prestigjioze nė Zvicėr, me njė traditė botimi 109 vjeēare nga korrespodenti i saj nė Pishtinė Erich Rathfelder sjell njė faqe tė tėrė, faqen 5. pėr Kosovėn dhe rrethanat qė zhvilloheshin atje. Titulli i shkrimit ėshtė "Fitili ndezės i bures sė barotit tashmė digjet"

-origjinali-

 (Die Lunte am Pulverfass brennt bereits). Gazetari Erich Rathfelder nga Kosova pėrshkruan rastin e vrasjes sė mėsuesit Halit Gecaj nė Llaush tė Drenicės me 26 Nėntor 1997 dhe pėrshkruan varrimin madhėshtor tė tij me 28 Nėntor 1997 dhe daljen nė skenė tė Ushtris Ēlirimtare tė Kosovės me thirrjen pėr mobilizim dhe luftė okupatorit serb : "Ein Mythos war geboren, der Mythos der Befreingsarmee des Kosovo, UĒK, Ushtria Clirimtare es Kosoves" konstaton i entuziazmuar gazetari Erich Rathfelder .

-pėrkthimi-

( "Njė mit kishte lindur, miti i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės" tė shkruar edhe nė gjuhėn shqipe), po nė vazhdim entuziazmin e gazetarit e ftohė shprehja e Ibrahim Rugovės "Hinter der UĒK stehen serbische Provokateure" sagen Ibrahim Rugova, der Präsident der Albaner Kosovos und Mitglieder seiner Demokratischen Liga des Kosovo!!!"

-pėrkthimi-

("Prapa UĒK-sė qėndrojn provokatorėt serb" thot Ibrahim Rugova kryetar i shqiptarve tė Kosovės dhe antarve tė LDK-sė sė tij !!!") dhe prapa i vė pikqudtėse. I nxitur dhe i provokuar nga kjo pėrgjigjje shum e papritur pėr gazetarin Erich Rathfelder ai bėn edhe intervistė me Ibrahim Rugovėn pėr tė shtjelluar mė tej tezat e ēuditshme tė Rugovės, intervistė kjo qė botohet nė tė njejtėn faqe me njė portret tė Ibrahim Rugovės dhe me njė titull po ashtu me pikėquditėse : "Wir wollen ein Protektorat" !!

-pėrkthimi-

("Ne duam njė Protektorat!!")

nė nėnpyetjen sqaruese pėr protektoratin gazetari e pyet :

"Die UNO hat Srebrenica einst zugesehen, wie mehr als 7000 Menschen masakriert wurden. Sind Sie in bezug auf das Verhalten der internationalen Gemeinschaft nicht zu optimistisch ? "

-pėrkthimi-

( OKB-ja nė Srebėrnicė nė njė kohė vetėm ka vėshtruar se si janė masakruar mbi 7000 njerz. Juve ju bėnė sė tepėrmi optimist bashkėsia ndėrkombėtare nė lidhje me kėtė qėndrim ? ) Pėrgjigjja e Ibrahim Rugovės : "Ibrahim Rugova : Wir müssen gemeinsam mit serben einen Weg suchen, den drohenden Konflikt zu vermeiden."

-pėrkthimi-

(Ibrahim Rugova : Ne duhet sė bashku me serbėt me gjetė njė rrugėdalje, qė konfliktin kėrcėnues ta shmangim!!) pėr Ibrahim Rugovėn ishte ende vetėm kėrcnim konflikti !!

    Nė vazhdim gazetari i shtron konstatimin : "Viele Leute in Kosovo sind mit Ihrer Strategie des fridlichen Widerstands nicht mehr zufrieden und sind auf die Seite der UĒK, der Befreiungsarmee Kosovos, gewechselt?"

-pėrkthimi-

( Shum njerz nė Kosovė nuk janė tė knaqur me strategjin tuaj tė kryengritjes paqėsore dhe nga kjo anė janė shėndėrruar nė UĒK?) Pėrgjegjja e Ibrahim Rugovės : "Ibrahim Rugova : Was die Befreiungsarmee Kosovos betrifft, so könnte es sein, dass sie von serbischen Geheimdiensten gesteurt wird - die haben auch albanischsprechende Leute. Ziel könnte die Vorbereitung einer grössern Intervention sein. Die Konsequenz wäre ein fürchterlichs Blutbad."

 -pėrkthimi-

 ( "Pėr sa i pėrket Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, kjo do tė mundė tė ishte e drejtuar nga shėrbimi i fsheht serb - ata kanė njerz qė flasin shqip. Qėllimi do tė mund tė ishte pregaditja e njė intervenimi tė madh. Pėr pasoj do tė kishim njė gjakderdhje tė madhe.!!") Nė insistimin e pėrsėritur tė gazetarit pėr masakrėn e Srebrenicės dhe "provokuesve" tė masakrimit tė mijra qytetarve tė Srebrenicės, Ibrahim Rugova nuk hyn nė komentimin apo gjykimin e rastit!!

    Kėto ishin qudirat e Ibrahim Rugovės dhėnė gazetarit tė "Tages-Anzeiger"-it dhe me njė retushim tė vogėl e botuar nė gazetėn "Rilindja" botimi i Zvicrės me 29 janar 1998 nė faqen 6. e cila kėshtu e zbut deklarimin e Rugovės pėr UĒK-nė ( " Sa i pėrket formacionit tė pėrmendur, ėshtė e mundur qė ajo tė jetė drejtuar nga shėrbimi sekret serb.") e pregaditur nga Ripress tė cilėt sot janė me siguri rreth QIK-ut dhe Zyrės sė Ibrahim Rugovės. Do tė vazhdojm mė tutje duke cituar vet QIK-un pasi qė Zyrja e Ibrahim Rugovės nė "demantimet" e saj prap atje orjenton dhe pa modesti shprehet : "Kjo fushatė e koordinuar ka pėr qėllim tė fundit diskreditimin e politikės shqiptare nė Kosovė " !!!

  Kjo nė stilin e Lidhjes sė Komunistave tė Jugosllavis, kush ėshtė kundėr kryetarit ai ėshtė kundėr popullit dhe shtetit, prandaj kriminalizojeni, arrestojeni, dėnojeni ose likuidojeni !!! Kush qenka nė fushat kundėr Ibrahim Rugovės ai po bėjka "diskreditimin e politikės shqiptare". Tė citojm mė tutje atė ēka ka deklaruar Ibrahim Rugova dhe si e ka transmetuar besniku i saj QIK-u dhe do tė shohim kush bėn diskreditimin e politikės shqiptare ai me deklaratat e tij apo ne qė ja pėrkujtojm dhe nuk pajtoheshim me to :

 " Informatori ditor nr.2043-C ;

Prishtinė, e mėrkurė , 29 prill 1998 ; Edicioni i tretė (ora 17:00) ; - Nė pyetjen se ēka mund tė thotė pėr grupet e armatosura nė Kosovė, kryetari Rugova tha se e dėnon ēdo lloj dhune nė Kosovė. Por, gjenerator i dhunės nė Kosovė ėshtė represioni i regjimit serb, ngase Kosova de facto ėshtė e okupuar, ndėrsa njerėzve tė frustruar, tė cilėt mund tė keqpėrdoren - ju them qė tė pėrmbahen. Mirėpo, duhet thėnė se ka edhe shumė thashetheme rreth kėtyre grupeve dhe se kjo mund tė jetė edhe lojė serbe dhe qė tė shėrbejnė si preteskt qė tė bėhen masara, si nė Drenicė dhe nė Deēan. E vetmja zgjidhje e problemit tė Kosovės ėshtė ajo me mjete politike e paqėsore, theksoi kryetari Rugova." Dhe tani ne shtrojm pyetjen kush kėtu diskrediton politikėn shqiptare, nėse kjo ēfar deklaronte Ibrahim Rugova ėshtė "politikė shqiptare" atėherė ajo ėshtė pėr tė u vjellur dhe pėr tė u distancuar nga "shqiptarizma" e tillė !!

                                                        

Kur e don nevoja tė mashtroj popullin, Ibrahim Rugova vė posterin e Adem Jasharit edhe nė spote propaganduese nė fushatė zgjedhore edhe nė fjalime "kombėtare tė djathta" !!!

                                             

               

     Pasi i tėrė arsenali i stafit drejtues tė Ibrahim Rugovės pa ja nda thirret nė intelektualizėm dhe nė ndėrkombtarizimin e problemit tė Kosovės i pėrkujtojmė cektėsin e tyre duke i pėrkujtuar se intelektualizmi i tyre i lindur nė pesvjeqarėt e Lidhjes sė Komunistave tė Jugosllavis ėshtė demaskuar kur nė konferencen e pare pas "zgjedhjeve" ose vetzgjedhjeve tė 22 marsit 1998, Ibrahim Rugova deklaron me pompozitet se pavaresinė e Kosoves e ka njohur Dominioni i Maldhedezekut, nje shtet qė emrin e tij spikeri dhe vet Ibrahim Rugava menxi e shqiptonin !! Ja aktiviteti i tyre diplomatik ndėrkombėtar !!! Ja ku e kanė ndėkombtarizuar qėshtjen e Kosovės!!! Nė shtetin e Dominioni i Maldhedezekut!!! Opinjoni shqiptar i Kosovės mashtrohet, mendon se pas deklaratės sė Ibrahim Rugovės, pas publikimit nga QIK-u, botimi nė "Bujku" dhe "Rilindja" dhe emitimi nė TV shqiptare Satelitore, kjo do tė duhej tė ishte pasoj e shum kontakteve diplomatike, dhe shkėmbimit tė informacioneve tė ndėrsjella shtetrore etj. Tė gjithė kėta "intelektual" ran nė provim !! Pas pak ditėsh doli se shteti Dominioni i Maldhedezekut nuk ekzistoka fare dhe e gjith kjo paska qenė njė gėnjeshtėr e hidhur !!! Tė gjith kėta edhe pas kėsaj veten e quajn "intelektual" e politikan qė pretendojn tė drejtojn Kosovėn !!!

    Nė rastin konkret a "rrezikoj" qė nga kėta "intelektual" tė etikohem se po e bėjė "diskreditimin e politikės shqiptare nė Kosovė" ? Njė politik e tillė nuk do tė duhej tė quhej fare shqiptare e nuk do tė duhej fare tė ekzistoente. Por fatkeqėsisht kjo do tė ekzistoj pėrderisa janė ish clulat e Lidhjes Komuniste tė Jugosllavis tė cilat tė frymėzuara nga patriotizmi Jugosllav kur organizohej gjahu i funksionarėve nė Bjeshkėt e Junikut me antarsin e vet e bėnin rrethimin e bjeshkės dhe ua trembėnin gjahun fuksionarėve tė partisė si Nikolla Lubiqiq, Ali Shukriu, Rrahman Morina e CO. Ibrahim Rugova kėsaj radhe nuk i detyroi tė trembėnin gjahun nė bjeshkė, po i detyroi tė marrin ikėn kah Bllaca, Stankoveci e Kukėsi. Ibrahim Rugova vėrtetė jeni turmė e madhe po nuk jeni emblematik i Kosovės, nuk jeni krenaria e Kosovės por fatkeqėsia e Kosovės.

 

NĖ RETROSPEKTIVĖ ; QĖSHTJA E PĖRFAQĖSISĖ SĖ KOSOVĖS NĖ TIRANĖ NĖ VITIN 1994

 

Shefqet Cakiqi - Llapashtica

        

     Historiku i Pėrfaqėsisė nė Tiranė: Pėrfaqėsia e Kosovės nė Tiranė u hap me vendim tė Kryesisė sė LDK-sė , si Zyrė e LDK-sė, ndėrsa shef i sajė u caktua Ali Aliu, pas disa mospajtimeve nė relacionin me Qeverin, Ali Aliu nė vjeshtėn e vitit 1992 u tėrhoq nga kjo detyrė. Mė pastaj punėn e tij gati tre muaj me radhė e kryente ish shoferi i tij, Zymer Berisha, ndėrkohė Kryesia e LDK-sė vendosė Mehmet Krajėn tash si shef tė Qendrės sė Informimit tė Kosovės dhe kishte pėr detyrė tė punonte edhe pėr daljen dhe botimin e "Rilindja" nė Tiranė. Pas suksesit me "Rilindjen" Bujar Bukoshi tash rrit kompetencat e Mehmet Krajės dhe tash atė e emron shef tė Pėrfaqėsisė por tani tė Qeverisė sė Kosovės.

 

Emrohet pėrfaqėsues i kosovės nė Tiranė pa vendim me shkrim

 

         Mehmet Kraja pas njė pune mbi njėvjeēare nė Pėrfaqėsi lėshon detyrėn dhe kthehet nė Kosovė, nė kėtė situatė punėn nė pėrfaqėsi e vazhdon Skender Zogaj gazetar i "Rilindjes". Pas blerjes sė godinės sė ish-ambasadės sė Koresė, Qeveria Bukoshi emron Skender Zogajn shef tė Pėrfaqėsisė por pa i lėshuar vendim me shkrim pėr kėtė. Nė periudhėn e burgosjeve tė ish Ministris sė Mbrojtjes dhe Ministris sė Brendėshme, grupit tė Hajzer Hajzerajt dhe grupit tė Avdija Mehmedoviqit, nga Kosova arratisen Anton Kolaj dhe Rexhep Gjergji tė cilėt atbotė akuzoheshin si ministra tė ministrive gjegjėse. Anton Kolaj pėr arsye familjare nuk pat pranuar tė zgjedhet zėvendės i Kryeministrit (Bukoshit) kur u zgjodh Qeveria e Kosovės nė tetor tė vitit 1991, dhe tash pasi arratisjes nga Kosova dhe pasi nuk kishte mundėsi tė kthehet nė Kosovė kishte pretendime tė hapta tė vendosej si shef i Pėrfaqėsisė nė Tiranė pėr ēka Ibrahim Rugova emron dhe i lėshon vendimin me shkrim qė Anton Kolaj tė emrohet shef i Pėrfaqėsis sė Kosovės, derisa njė aktvendim tė tillė nuk e kishte Skender Zogaj. Kėtu edhe plas sherri nė mes kalneve qė kishin dyshime dhe rezerve reciproke. Tė gjitha dyshimet lidheshin me dekonspirimin e dy Ministrive dhe burgosjen e qindra personave nė lidhje me ato veprime.

 

Kush dekonspiroi dhe cilėt ishin provokatorėt ?

 

         Zbulimi i dokumentacionit dhe tė njė Videokasete qė dekonspironte Anton Kolėn, Rexhep Gjergjin, Ali Aliun dhe Mehmet Krajėn shtynė Kryesin e LDK-sė qė tė burgosurit pėr kėtė qėshtje tė i akuzoi pėr agjent dhe provokator, sepse ata me deklaratat e tyre paskan dashur tė njollosin njerzit e Kryetarit Rugova dhe me kėtė tė kompromitonin politikėn paqėsore. Nė atė kohė patėn shkruar edhe gazetat serbe sidomos "Borba" duke i shpallur organizator tė ushtrisė sė Kosovės Ali Aliun, Regjep Gjergjin dhe Mehmet Krajėn. Kėtu diēka nuk pėrputhej, deri sa nė polici ishin tė dekonspiruar dhe pėr kėtė shkruante edhe shtypi i Beogradit, personat e lartpėrmendur shetitnin tė lirė nė Maqedoni dhe Kosovė-Shqipėri !!! Kėta tė fundit gjithherė duke u mbrojtur se janė viktim e "provokatorve" tė cilėt dėshirojn tė kompromitojn politikėn paqėsore tė kryetarit tė tyre Ibrahim Rugova. Nė rastin konkret u mbetet vet protagonistėve dhe tė implikuarve tė dėshmojn se vėrtet a ishin "provokator" siq thuhej nė Kryesin e LDK-sė apo vėrtet kishin menduar nė luftėn ēlirimtare pėr ēlirimin e Kosovės.

 

Dyfėtyrėsia e Rugovės dhe Bukoshit

 

         Deklaratė e Skender Zogajt pas "puēit" tė "paramilitarve" nė Pėrfaqėsin e Kosovės nė Tiranė me 27.06.1994. "Sa i pėrket asaj qė ka ndodhur rreth Pėrfaqėsisė, e theksoi edhe njkėherė se Rugova dhe Bukoshi nuk kanė arritur tė merren vesh pėr punėn e Pėrfaqėsisė njė javė para se tė ndodhte puēi. Pėr kėtė arsye edhe pas takimit tė tyre tė fundit nė Tiranė, ku ėshtė diskutuar ky problem qė tė dy mė kanė thėnė tė vazhdoi tė qėndroj nė Pėrfaqėsi duke manifestuar dyfėtyrėsi tė pashembullt. Ky qėndrim, me keqardhje mė duhet tė them, ėshtė i pashembullt: veēanėrisht mė habit qėndrimi i Rugovės, qė personit tjetėr t`ia nėnshkruaj vendimin pėr ardhje nė Pėrfaqėsi (tre muaj mė parė); kurse mua nuk e sheh tė arsyeshme tė mė bėjė me dije qė t`ia liroj vendin tė emruarit tė ri ( me Rugovėn kam ndejur 6 orė para largimit tė tij nga Tirana). Bukoshi nga ana tjetėr, i paknaqur me vendimin e Rugovės dhe duke mos qenė nė gjendje ta zgjidhė problemin me tė, kėrkon prej meje qė edhe mė tutje tė qėndroj nė Pėrfaqėsi. Ndėrkohė, dy ditė pas largimit tė Rugovės dhe Bukoshit nga Shqipėria, Anton Kolaj vjen nė Pėrfaqėsi, mė ofron vendimin e nėnshkruar nga Rugova dhe mė thot qė t`ia dorzoi detyrėn dhe tė largohem nga Pėrfaqėsia. Unė nuk mundė tė bėja asgjė tjetėr, pėrveē qė pėrsėri ta informoja Rugovėn dhe Bukoshin. Pėrsėri e njejta pėrgjigjje : Rugova nuk thot t`ia dorzoi detyrėn A. Kolajt, kurse Bukoshi mė dėrgon njė shkresė nė tė cilėn thuhet se pranim-dorzimi i detyrės nuk mund tė bėhet pa Komisionin e caktuar nga organi kompetent. Kėtė urdhėres tė Kryeministrit, A.Kolaj nuk e merr fare nė konsiderat dhe me 27 qershor 1994, me njė grup prej pesėmbdhjetė vetash, hyn nė Pėrfaqėsi dhe me dhunė mė nxjerrė nga pėrfaqėsia mua dhe bashkėpuntorėt e mi, Kadri Balajn dhe Ibrahim Sylaj, deputet tė Parlamentit tė Kosovės, si dhe personelin teknik, rojat dhe puntorėt e tjerė tė Pėrfaqėsisė, pas mbajtjes nė gjendje kidnapimi plot 10 orė nė lokalet e Pėrfaqėsisė.

 

Puēi i paramilitarve nga Kosova

 

         Hyrjen e Anton Kolajt me dhunė nė Pėrfaqėsi e konsideroi puē tė forcave paramilitare, tė cilat nuk ėshtė nė gjendje t`i kontrolloj as Rugova as Bukoshi dhe tė cilat i kėrcnohen edhe njėrit edhe tjetrit. Se ėshtė kėshtu e pohoi vet Anton Kolaj nėpėrmjet tė bisedės telefonike me Edita Tahirin, nė prezencėn time me rastin e puēit, me datė 27. 06. 1994 tė cilės i tha: "Dėgjo Edita; Sot nė ora 11 e kam marrė zyrėn e Pėrfaqėsisė dhe jam pėrgjegjės i plotfuqishėm. Tregoi Kryesisė dhe kryetarit se unė sot e kam filluar me shpejtėsinė e parė, nesėr e shkeli shpejtėsin e dytė, rikuerci nuk mė punon fare, ndėrsa shenjat e komunikacionit nuk mė hyjnė nė punė. Do tė shkoj deri nė fund dhe nuk ka kush qė mė ndalon. Bisedoni me shokėt dhe mendoni mirė se ēfar po bėni. Le tė dijnė mirė, tregoju, se mė nuk ka lojė".

 

Njerzit e dyshimt rreth Anton Kolajt

         Sa i pėrket Anton Kolajt , haptas mė duhet tė them se e ardhjen e tij nė Tiranė e konsideroj dėshtim tė rėndė tė politikės sė Rugovės, i cili kėrkon dhe gjen mbėshtetje te njeriu qė bėnė veprime tė dyshimta. Ėshtė e vėrtetė se unė me Anton Kolajn e kam pasė njė konflikt tė mėhershėm sepse ia kam bėrė me dije se njerzit me tė cilėt ka bėrė organizime, veēanėrisht disa prej tyre qė i kam njohur nga afėr i konsideroj tė dyshimt. As sot e kėsaj dite nuk heqi dorė dhe pohoi se dėshtimet tona tė njėpasnjėshme, e nė veqanti pėr burgosjen e njė mori njerzish, pėrgjegjėsin e bartin drejtpėrsėdrejti njerzit e kėtij grupi (Anton Kolajt). Me kėtė nuk e kam ndėrmend tė akuzoj, por tė mbrohem nga implikimet qė janė rezultat i njė veprimi tė koordinuar pėr shkatrrimin e bėrthamės organizative dhe politike tė LDK-sė dhe tė lėvizjes kombėtarenė Kosovė." "Koha" 10 gusht 1994

 

MASHTRIM A NAIVITET ?!

Kolumna e sė martes nė “Epoka e re”

 

 

ANA QESHARAKE E “NJOHJES FORMALE”

 

Nga Akademik Rexhep Qosja

 

     Ėshtė thėnė e ėshtė pėrsėritur me mijėra herė dhe ėshtė thėnė e ėshtė dėshmuar me mijėra herė gjatė historisė: t’i shpallėsh tė sendėrtuara qėllimet ende tė pasendėrtuara do tė thotė t’u bėsh shėrbimin mė tė keq qėllimeve.

      Nė jetėn tonė politike qėllimet ende tė pasendėrtuara pėrditė shpallen tė sendėrtuara! Shpallen tė sendėrtuara me gojė dhe shpallen tė sendėrtuara me shkrim; shpallen tė sendėrtuara nė shkrime politike dhe shpallen tė sendėrtuara nė vjersha!

     I shpallin tė sendėrtuara qėllimet ende tė pasendėrtuara qytetarėt e rėndomtė- dhe kjo nuk ėshtė shumė e ēuditshme: qytetarėt e rėndomtė, shpesh, i pėrsėrisin ato qė dėgjojnė prej gojės sė atyre tė cilėve ua japin votėn!

     I shpallin tė sendėrtuara qėllimet ende tė pasendėrtuara shkrimtarė e shkencėtarė- dhe kjo ėshtė e ēuditshme: shkrimtarėt e shkencėtarėt, do tė duhej tė mendojnė me kokė tė vet dhe tė mos shkojnė, si thotė populli, si Muēa pas daive!

    I shpallin tė sendėrtuara qėllimet ende tė pasendėrtuara ata qė merren me politikė, do tė thotė njerėzit e politikės- dhe kjo ėshtė shumė e ēuditshme: ata do tė duhej ta dinė se kur votuesit ndjehen tė mashtruar e tė zhgėnjyer nuk ngurrojnė qė ta shprehin zhgėnjimin nėpėr rrugė e nėpėr sheshe dhe ta shprehin nė mėnyrat qė njerėzit e politikės i bėjnė tė mos guxojnė tė dalin para tyre.

     Pse kėta njerėz, qė thonė se janė tė zgjedhur dhe tė thirrur qė nė emrin e qytetarėve tė bėjnė politikėn pėr ta, i shpallin tė sendėrtuara qėllimet tė cilat ende nuk janė sendėrtuar?

    Pėr qejfin tonė?

    Jo, pa dyshim jo!

     Pėr qejfin e ndėrkombėtarėve?

     Jo, pa dyshim jo, edhe pse aq shpesh sillen si kukulla tė tyre prej gipsi tė dobėt!

     Qėllimet e pasendėrtuara i shpallin tė sendėrtuara vetėm pėr qejfin e vetes: e kanė kuptuar se duke i mashtruar ata qė mund tė mashtrohen mbahen gjatė nė shpinėn e tyre, por nuk e kanė kuptuar se, ashtu, mbahen edhe nė dėmin e qėllimeve ende tė pasendėrtuara.

     Mund tė jetė se edhe nuk e dinė mirė ēka thonė. Jo tė gjithė njerėzit, nė politikė hiē mė rrallė se nė jetėn e pėrditshme, e mendojnė kujdesshėm fjalėn pėrpara se ta hedhin nė ajėr! Nė jetėn tonė politike, siē mund tė binden dhe, mė nė fund, po binden edhe ata qė nuk do tė donin tė besojnė, pėrpos demagogjisė e mashtrimeve ka edhe marrėzira!

     Ja njė fjali e tillė politikėbėrėse e shqiptuar para se tė jetė menduar nė jetėn tonė politike, qė nuk e di sigurt ku duhet tė futet: nė rreshtin e mashtrimeve, me tė cilat mashtrohen ata qė mund tė mashtrohen, a nė rreshtin e marrėzirave, qė nė jetėn tonė politike edhe mė tutje kalojnė si menēuri!

 

UNĖ INSISTOJ!

 

     Unė, thotė personazhi i rrėfimit tim, insistoj qė tė njihet edhe formalisht pavarėsia e Kosovės! Kjo fjali me qindra e qindra herė e shqiptuar nė Prishtinė nė mbledhje partiake, nė institucione administrative, nė konferenca me gazetarėt e, pastaj, e botuar nė gazeta dhe e dhėnė nė radio e nė televizione, e shqiptuar para vendorėve e para tė huajve, domethėnė: Kosova qenka e pavarur vetėm se pret tė jetė edhe formalisht e njohur, nė radhė tė parė, prej Kėshillit tė Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, prej Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, prej Bashkimit Evropian e, pastaj, edhe prej shteteve tė tjera nė planetin tonė.

     Deri tani politikanėt shqiptarė nė Kosovė e nė Shqipėrinė shtetėrore e kanė gėlltitur nė heshtje fjalinė: unė insistoj pėr njohjen edhe formale tė pavarėsisė sė Kosovės. Vetėm kryeministri i Shqipėrisė, Fatos Nano, kur iu ka shqiptuar fjalia ‘unė insistoj pėr njohjen edhe formale tė pavarėsisė sė Kosovės’, gjatė takimit me personazhin e rrėfimit tim, ėshtė pėrgjigjur shkoqur: nuk ėshtė edhe aq formale. Nga ndėrkombėtarėt, ndėrkaq, deri tani vetėm deputetja e Parlamentit Evropian, Doris Pak, e cila tė vėrtetat i shqipton pa ngurrime e shumėfytyrėsi diplomatike, si nė Tiranė ashtu edhe nė Prishtinė, ka reaguar ndaj asaj fjalie nė kėtė mėnyrė: pėr pavarėsinė duhet tė punohet e jo tė flitet ashtu!

     Hajde ta shikojmė pakėz nga aspekti logjik dhe pakėz nga aspekti politik kėtė kėrkesė, nė tė vėrtetė, kėtė kėmbėngulje ose, si e quan ai vetė, insistim tė personazhit tė rrėfimit tim.

     E shikuar nga aspekti logjik, kėrkesa e sipėrthėnė e personazhit tim ėshtė njė naivitet, sepse asaj ende nuk i janė krijuar kushtet elementare politike, juridike dhe ndėrkombėtare qė tė jetė e shqiptuar.

     E shikuar nga aspekti politik, natyrisht nga aspekti i njė politike serioze, tė denjė, e jo nga aspekti i njė politike komike, kėrkesa e sipėrpėrmendur nuk mund tė vlerėsohet ndryshe pėrpos si njė shaka, ta themi e pavetėdijshme, me shumėkėnd dhe me shumėēka: si njė shaka me KFOR-in, qė ėshtė kėtu dhe bėn shpenzime tė mėdha pėr tė siguruar paqen nė Kosovė; si njė shaka me UNMIK-un, qė e qeveris Kosovėn si protektorat tė OKB-sė dhe pėr mbajtjen e administratės ndėrkombėtare nė kėtė protektorat bėn shpenzime tė mėdha; si njė shaka me politikėn e SHBA-ve dhe tė Bashkimit Evropian pėr Kosovėn, qė mbajnė aq ushtarė, aq policė, aq politikanė, aq civilė nė Kosovė dhe ende nuk e thonė se cili do tė jetė statusi pėrfundimtar i Kosovės; si njė shaka me dokumentin e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė pėr Kosovėn, me Rezolutėn 1244 dhe me vetė kėtė Kėshill, i cili aq shpesh mblidhet dhe e shqyrton gjendjen nė Kosovė duke mos thėnė ende se cili mund tė jetė statusi i saj pėrfundimtar; si njė shaka me politikėn e institucioneve administrative vendore, tė cilat, pikėrisht pse Kosova nuk ka arritur nė gjendjen qė tė mėtojė edhe formalisht t’i njihet pavarėsia, para pėrfaqėsuesve tė institucioneve ndėrkombėtare shpesh e pėrmendin statusin pėrfundimtar, duke u thėnė se do tė mund tė pajtohen vetėm me pavarėsinė e Kosovės; dhe, mė nė fund, si njė shaka me vetė Kosovėn dhe me vetė kosovarėt!

Procesi nėpėr tė cilin duhet kaluar

 

PSE MUND TĖ THUHET KĖSHTU?

 

     Edhe Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė, edhe SHBA-tė, edhe Bashkimi Evropian, prej se nėnsekretari i shtetit, Mark Grosman, i ka sjellė nė Prishtinė Standardet pėr Kosovėn, kėrkojnė prej institucioneve vendore tė Kosovės qė tė punojnė pėr pėrmbushjen e kėtyre Standardeve. Sendėrtimi i standardeve, thonė pėrfaqėsuesit politikė tė atyre vendeve e tė atyre institucioneve botėrore, ėshtė kushti qė nė gjysmėn e vitit 2005 tė mund tė fillojnė bisedimet pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės. Po ndodhi qė kėto Standarde pėr Kosovėn nuk u pėrmbushėn deri nė qershor tė vitit 2005, kur do tė bėhet vlerėsimi nėse janė pėrmbushur apo jo, bisedimet pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės do tė shtyhen- do tė shtyhen deri sa tė pėrmbushen ato.

     Kėto Standarde pėr Kosovėn janė pranuar prej tė gjitha institucioneve administrative vendore dhe prej tė gjitha partive qė marrin pjesė nė Kuvendin e Kosovės. Madje, edhe vetė personazhi i rrėfimit tim, i cili e kėrkon njohjen edhe formale tė pavarėsisė sė Kosovės, madje, si thotė aq shpesh, insiston pėr njohjen edhe formale tė kėsaj pavarėsie- sepse gjithė tė tjerat, qė do shteti, na qenkan bėrė- i ka pranuar Standardet pėr Kosovėn dhe pėr pėrmbushjen e tyre kėmbėngul po aq shpesh sa shpesh “insiston” edhe pėr “njohjen edhe formale tė pavarėsisė sė Kosovės”! Pėrfaqėsuesit e tjerė tė institucioneve vendore tė Kosovės, ngjet tė thonė se do tė jetė shumė e vėshtirė qė tė pėrmbushen tė gjitha standardet, sepse ndonjėri prej tyre, siē ėshtė, fjala vjen, kthimi i serbėve, nuk varet prej shqiptarėve apo nuk varet vetėm prej shqiptarėve, kurse vetėm ai qė kėmbėngul pėr njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės, i pėrkrah Standardet pėr Kosovėn me tė dy duart e tė dy kėmbėt, pa shikuar nėse, vėrtet, mund tė pėrmbushen lehtė tė gjitha!

     Standardet pėr Kosovėn, si pėr ata qė i kanė caktuar, ashtu edhe pėr ata qė i kanė pranuar, duan tė thonė: ēėshtja e pazgjidhur e Kosovės, deshėm s’deshėm ne, pashmangshmėrisht do tė kalojė nėpėr njė proces bisedimesh, tė cilat mund tė zgjasin mė shkurt e mund tė jetė mė gjatė, qė do tė duhej tė kryhen: ose me referendumin nė tė cilin populli i Kosovės do tė vendoste vetė pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės; ose me vendimin e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė pėr atė status; ose, mė nė fund, me njė marrėveshje ndėrmjet shqiptarėve e serbėve, tė ndėrmjetėsuar nga njė palė e tretė, pėr lėvizje tė kufirit mes Kosovės e Serbisė

     Nė qoftė se ėshtė kėshtu siē thuhet, nė qoftė se ēėshtja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės pashmangshmėrisht do tė kalojė nėpėr procesin e bisedimeve- e ashtu ėshtė pėrcaktuar edhe nė Rezolutėn 1244, edhe nė Standardet pėr Kosovėn- atėherė shtrohet pyetja: si mund tė kėmbėngulet pėr “njohjen edhe formale tė pavarėsisė sė Kosovės”, pa u kaluar ēėshtja e Kosovės nėpėr atė proces tė bisedimeve? A mund ta bėjė kėtė kėrkesė njė njeri qė njėmendėsinė e sheh tė tillė ēfarė ėshtė? A mund ta bėjė njė kėrkesė tė tillė njeriu, qė nuk dėshiron t’i mashtrojė qytetarėt? A mund ta bėjė kėtė kėrkesė njeriu, i cili nuk ėshtė i trullosur prej halucinacionesh dhe s’i faniten fatamorgana? Mė nė fund, a mund ta bėjė njė kėrkesė tė tillė njeriu, i cili i ka mėsuar bile disa shkronja tė alfabetit politik?

Padyshim- jo!

 

NAIVITET QĖ LEJOHET NĖ SHTĖPI NUK LEJOHET NĖ POLITIKĖ

 

     Pėr ēdo mendje normale politike dhe pėr ēdo njeri tė politikės me qėllime tė ndershme politike, ėshtė e qartė se Kosova duhet tė bėhet e pavarur nė njėrėn nga ato tri mėnyrat e sipėrthėna dhe, pastaj, mbasi nė njėrėn prej atyre tri mėnyrave tė vendoset pėr pavarėsinė e saj, tė shpallet e pavarur dhe tė bėhet njohja e saj: prej institucioneve botėrore dhe prej qeverive tė veēanta, qė do tė duan ta njohin.

     Pse, atėherė personazhi i rrėfimit tim bėn shaka jo vetėm me tė tjerė, po edhe me vetveten, duke e shqiptuar fjalinė: unė insistoj pėr njohjen edhe formale tė pavarėsisė sė Kosovės?! A ka ky personazh kėshilltar politik, zėdhėnės politik, partizan politik, bashkėpartiak politik, dashamir politik pak mė tė kthjellėt se veten, qė ia duan tė mirėn aq sa t’i thonė: qytetarėt e Kosovės, vėrtet, nuk janė filozofė politikė, por shumica e tyre e dallojnė tė vėrtetėn politike prej mashtrimit e aq mė parė tė vėrtetėn politike prej marrėzisė. Nuk rrinė nė tė njėjtin thes, prandaj nuk i ha mendja e shėndoshė, edhe i ashtuquajturi insistim pėr njohjen edhe formale tė pavarėsisė sė Kosovės, edhe angazhimi pėr pėrmbushjen e Standardeve pėr Kosovėn, qė duhet tė sjellin bisedimet pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės! Mashtrimet mund tė zgjasin njė kohė, por jo gjithė jetėn! E, naivitetet mund tė jenė tė lejuara nė jetėn private, por jo edhe nė veprimtarinė politike. Nė jetėn private naiviteti paguan vetė, kurse nė veprimtarinė politike paguajnė qytetarėt!

    Mjaft mė, aman!

     Mjaft mė se naiviteti i tillė mund tė pėrgjithėsohet prej ndėrkombėtarėve dhe mund t’i bėjė naivė e qesharakė nė sytė e tyre edhe njerėzit e tjerė tė politikės sonė qė heshtin, dhe personazhit tė fjalisė “unė insistoj pėr njohjen edhe formale tė pavarėsisė” nuk i thonė: mjaft mė, aman, se me atė fjali edhe Kosovėn po e bėn qesharake!

 

NJĖ MBROJTJE E VONUAR PĖR KUSHERIRIN IBRAHIM RUGOVA !!

Njė reagim i gazetarit tė korridoreve tė Komitetit Krahinor tė Kosovės : Rrustem Rugova nė mbrojtje tė kusheririt tė tij Ibrahim Rugova !! Reagimin po e botojm tė plotė origjinal dhe nuk pam arsye mos ta publikojm si porosit Rrustem Rugova !!

 

 Rrustem Rugova  

Gesendet: Samstag, 25. September 2004 12:35:06

An: info@besiana.de

Betreff: rrustem rugova

 

   Besom, se pas lufte mendoja se mė kanė lėnė anash sherbimet sekrete, e unė qė nė pleqėri po e mėsoj kėtė viran kompjuteri, se ē' mu tek njė ditė e nėpėr internet e gjeta emrin tim tė fiksuar edhe nė Gugėl, dhe aty gjeta edhe njė shkrim tuajin pėr Fushatėn elektorale tė vitit 2001 tė presidentit tonė shumė tė nderuar, e kusheririt tim, Dr.Ibrahim Rugovės. Dhe, hajde thash, se ju si shumė merreni me Rugovėn e aty, dikund, si themi ne malsorėt. rrėshqitazi, e kishe zėnė nė gojė edhe emrin tim, sikur unė paskam shkruar tekste denigruese pėr lėvizjen popullore tė Kosovės edhe nė Tanjugun serb dhe nė " Komunist". Hajde thash vet me veti, le qė nuk kam shkruar nė ato dy mjete tė informacionit tė atėhershėm, madje, kurrnjė rresht, pos nėse ato vet i kanė marrė shkrimet e mia prej " Rilindjes" qė ishte e vetmja gazetė ku kam shkrue,  po ē'po ju hy unė nė punė tash juve tė tė ashtuquatures LPK.      

   Paj le bre burrė kėtė punė ma, se mė lodhet bothėn prej '81 e kėndej tuj shkrue ēka asht ma zi pėr mue, njė herė e shumė herė nė " Zėrin e Kosovės" tash nė atė far gazetėn e juaj   "Epoka". Edhe ai Prapashtica tjetėr, qė dikur ishte oficer i UDB-sė ka shkruar shumė herė pėr mue, po e pres tash pas lufte le tė shkruaj! Burrat nuk e kanė kėshtu, me tė shame... bujrum nė odė tė burrave, e ball pėr ball, dalim o djalė i mirė, ku tė duesh, eja aman tė shihemi njė herė, tė pijmė ndonjė kafe, tė llafosim e ia bėjmė disi, se nuk jemi nė gjak, besoj, dhe mos u merr ashtu me mue, sė pakut. Kur tė vijsh ndonjėherė nė Pr. gjej kohė e tė shihemi, nese je burrė, nese je shqipe...

 ( kjo letėr e shkruar kėshtu, nuk ėshtė pėr publikun, ėshtė vetėm pėr ty, se unė nuk tė njoh fare, nuk ju njoh ju kush jeni, eja tė njihemi pra.Dhe, normal, pres njė pėrgjegje!)

 

 

 

PĖRGJEGJJE RRUSTEM RUGOVĖS

 

Tungjatjeta Rrustem Rugova

     Sa mirė qė paske shkruar dhe qė paske lexuar atė ku ėshtė pėrmend edhe emri yt. Zotni Rrustem, puna juaj ka qenė publike, gazetari, dhe unė jam marr me punėn tėnde publike: gazetarinė. Pra nga ana ime krejt ėshtė nė rregull,  nuk kam shkelur kurrfar ligji as qytetar as kanunor.

     Pra ti ke dalė nė publik, ke shkruar publikisht... normal pret edhe reagimet, aprovimet apo kundėrshtimet.

      Kishe thėnė se ta kemi lodhė bothėn prej 81-tės e kėndej .... sa keq pėr bothėn tuaj.... !!!

Vėrtet po mė vjen keq .... ishalla nuk ju bjen pasardhėsve tuaj ta vuajn atė sėmundje!!!

     Ti Rrustem Rugova i din shum mirė shkrimet tuaja kundėr nacionalizmit dhe irridentizmit shqiptar pas vitit 1981 e kėndej !!

    E dim se keni zbatuar Platformėn Politike pėr Kosovėn nga Lidhja Komuniste e Jugosllavisė !! Nga e cila Platformė nė Kosovė ėshtė vendos dy herė gjendja e jashtzakonshme ... (sa pėr tė pėrkujtuar nė vitin 1981 dhe 1989....) kur ishe edhe ti antar i Lidhjes Komuniste tė Jugosllavisė sė bashku me kusheririn tuaj tė “nderuar” Ibrahim Rugovėn !!

      Nė kėtė periudhė janė vrarė mbi 160 shqiptar pėr veprimtari politike, janė plagos dikun afėr 500 shqiptar, janė denuar penalish 12 mijė shqiptar dhe janė trajtuar nė polici dikun 500 mijė shqiptar !!!

     Dhe kur krahasohet BOTHA  jote ēka ka “hjekė” me gjithė kėta shqiptar ... je pėr tė u dhimbsur dhe mėshiruar !!!!

     Thua se nuk ke shkruar pėr "Komunistin" dhe "Tanjugun", vetėm nėse i kanė marr nga "Rilindja" !!! e ēka ishte "Rilindja" e "Tanjug" e "Komunisti" , a mos ishin far opozite mes veti a ēka ??? Ato ishin njė dhe ndihmonin njėra tjetrėn !!!

     Po nejse, paska mbetė me u vajtue BOTHA  jote !!!

     Konsultou me ndonjė prift pėr mėkate dhe pėr pendesė....pendesa ėshtė e mirė edhe pėr shpirt edhe pėr pasardhėsit tuaj.

   Nuk kam ēka me u takue me ty, me pi kafe me ty, kur pėr ty ēenka bėr kjameti se shum tė paskmi lodhė si shprehesh :  "se mė lodhet bothėn prej '81 e kėndej tuj shkrue ēka asht ma zi pėr mue,... " !!!

     E ēka tė tham na : a tė tham armik i popullit, a tė tham kundėrrevoluicionar, a tė pėrjashtuam nga puna, nga shkolla apo studimet, a tė leqitėm, a tė burgosėm, a tė plagosėm.... si bėri Partija jote Lidhja Komuniste e Kosovės dhe duke arsyetura me shkrime nė gazetėn "Rilindja", "Komunisti", “Tanjug” … etj ... etj. !!

     Kthjellohuni dhe pendohuni pėr mėkatet tuaja. Nuk jam pėr hakmarrje, as qė mė shkon mendja.... por jam pėr atė qė gjeneratat e ardhėshme tė mos mashtrohen si jeni mashtruar ju dhe klasa juaj.

     Keni shancė me ua lėnė amanet pendesėn tuaj dhe kėrkesėn qė diēka e ngjajshme mos me u pėrsėrit nė kombin tonė.

     Unė gjej kohė dhe jam nė Prishtinė, po nuk kam kohė me kalue me ty.

 

Shefqet Cakiqi-Llapashtica

 

 

Rugova dhe Hollker cakėrrojn gotat me raki me serb tė Pejės

22 shkurt 2004 Fotografija flet vet !!

     

Rugova dhe Hollker cakėrrojn gotat me raki me serb tė Bjello Poljes  sė Pejės !!!





Datenschutzerklärung
Kostenlose Homepage von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!